BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS
2014 m. lapkričio 10 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo – Paramos Kipro stabilumui programa – Kipro Respublikos ir ESM sudarytas Susitarimo memorandumas dėl specialių ekonominės politikos sąlygų – Bendrojo Teismo jurisdikcija – Priežastinis ryšys – Iš dalies nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys“
Byloje T‑289/13
Ledra Advertising Ltd, įsteigta Nikosijoje (Kipras), atstovaujama solisitoriaus C. Paschalides ir advokato A. Paschalides,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą B. Smulders ir J.‑P. Keppenne,
ir
Europos Centrinį Banką (ECB), atstovaujamą A. Sáinz de Vicuña Barroso, N. Lenihan ir F. Athanasiou, padedamų advokatų W. Bussian, W. Devroe ir D. Arts,
atsakovus,
dėl, pirma, prašymo panaikinti 2013 m. balandžio 26 d. Kipro Respublikos ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM) sudaryto Susitarimo memorandumo dėl specialių ekonominės politikos sąlygų 1.23–1.27 punktus ir, antra, prašymo atlyginti ieškovės tariamai patirtą žalą dėl to, kad į ESM įtraukti susitarimo memorandumo 1.23–1.27 punktai ir pažeista Komisijos priežiūros pareiga,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen (pranešėjas), teisėjai I. Pelikánová ir E. Buttigieg,
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Ginčo aplinkybės
ESM sutartis
1 2012 m. vasario 2 d. Briuselyje (Belgija) Belgijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Airija, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Maltos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Portugalijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika ir Suomijos Respublika sudarė Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartį (toliau – ESM sutartis). Pagal ESM sutarties 1 bei 2 straipsnius ir 32 straipsnio 2 dalį šios sutarties susitariančios šalys, t. y. valstybės narės, kurių valiuta yra euro, tarpusavyje įsteigia tarptautinę finansinę instituciją – Europos stabilumo mechanizmą (ESM), kuris yra juridinis asmuo. ESM sutartis įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 27 d.
2 ESM sutarties 1 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:
„2010 m. gruodžio 17 d. Europos Vadovų Taryba pritarė tam, kad euro zonos valstybės narės turi įsteigti nuolatinį stabilumo mechanizmą. [ESM] perims Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) ir Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės (EFPSP) funkcijas prireikus teikti finansinę paramą euro zonos valstybėms narėms.“
3 ESM sutarties 3 straipsnyje taip aprašytas ESM tikslas:
„ESM siekis – sutelkti finansinius išteklius ir laikantis griežtų sąlygų, pritaikytų pasirinktam finansinės pagalbos instrumentui, savo narėms, kurios yra susidūrusios ar kurioms iškilo pavojus susidurti su sunkiomis finansavimosi problemomis, teikti paramą stabilumui, jei tai būtina išsaugoti euro zonos, kaip visumos, ir jos valstybių narių finansiniam stabilumui. Šiuo tikslu leidžiama padidinti lėšas išleidžiant finansinius instrumentus ar sudarant finansinio ar kitokio pobūdžio sutartis ar susitarimus su jo narėmis, finansinėmis institucijomis ar kitais trečiaisiais asmenimis“.
4 ESM 4 straipsnyje nustatyta:
„1. ESM turi valdytojų tarybą, valdybą, generalinį direktorių ir būtiną personalą.
<…>
3. Sprendimai bendru sutarimu priimami vienbalsiai balsuojant visiems balsavime dalyvaujantiems nariams. Susilaikymai netrukdo priimti sprendimo bendru sutarimu.
4. Nukrypstant nuo 3 dalies skubi balsavimo procedūra naudojama, kai Komisija ir [Europos Centrinis Bankas] kartu mano, kad skubiai nepriėmus sprendimo dėl finansinės pagalbos, kaip ji apibrėžta 13–18 straipsniuose, suteikimo ar įgyvendinimo, kiltų pavojus euro zonos ekonominiam ir finansiniam tvarumui <...>“
5 ESM sutarties 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Europos Komisijos narys, atsakingas už ekonomikos ir pinigų politikos reikalus, [Europos Centrinio Banko] pirmininkas ir Euro grupės pirmininkas (jei jis pats nėra pirmininkas ar valdytojas) gali dalyvauti [ESM] valdytojų tarybos susirinkimuose stebėtojų teisėmis“.
6 ESM sutarties 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „tiek Europos Komisijos narys, atsakingas už ekonomikos ir pinigų politikos reikalus, tiek [Europos Centrinio Banko] pirmininkas gali paskirti stebėtoją [į ESM valdybą]“.
7 ESM sutarties 12 straipsnyje apibrėžiami principai, taikomi paramai stabilumui, o jo 1 dalyje numatyta:
„Jei tai būtina euro zonos, kaip visumos, ar jos valstybių narių finansiniam stabilumui išsaugoti, ESM gali suteikti ESM narei paramą stabilumui griežtomis sąlygomis, pritaikytomis pasirinktam finansinės pagalbos instrumentui. Šios sąlygos gali būti nustatytos makroekonominio koregavimo programos ar pareigos toliau laikytis iš anksto nustatytų tinkamumo finansuoti sąlygų forma.“
8 Paramos stabilumui suteikimo ESM narei procedūra apibrėžiama šios sutarties 13 straipsnyje:
„1. ESM narė gali pateikti prašymą dėl paramos stabilumui valdytojų tarybos pirmininkui. Šiame prašyme nurodomas svarstytinas finansinės paramos instrumentas ar instrumentai. Gavęs šį prašymą valdytojų tarybos pirmininkas paveda Europos Komisijai bendradarbiaujant su [Europos Centriniu Banku]:
a) įvertinti, ar esama rizikos euro zonos, kaip visumos, ar jos valstybių narių finansiniam stabilumui, nebent [Europos Centrinis Bankas] jau pateikė analizę pagal 18 straipsnio 2 dalį;
b) įvertinti, ar valstybės skola yra patvari. Kai tai naudinga ir įmanoma, tikimasi, kad šis vertinimas bus atliktas bendradarbiaujant su [Tarptautiniu valiutos fondu];
c) įvertinti realius ar potencialius atitinkamos ESM narės finansavimo poreikius.
2. Remdamasi ESM narės prašymu ir 1 dalyje numatytu vertinimu valdytojų taryba gali nuspręsti atitinkamai ESM narei iš esmės suteikti paramą stabilumui finansinės pagalbos priemonės forma.
3. Jei valdytojų taryba priima sprendimą pagal 2 dalį, ji paveda Europos Komisijai bendradarbiaujant su [Europos Centriniu Banku] ir, kai tai įmanoma, kartu su [Tarptautiniu valiutos fondu] susitarti su atitinkama ESM nare dėl susitarimo memorandumo, kuriame aiškiai būtų apibrėžtos sąlygos, taikomos šiai finansinės pagalbos priemonei. Susitarimo memorandumo turinyje atsižvelgiama į sunkumus, patiriamus dėl silpnų vietų, su kuriomis reikia susidoroti, ir į pasirinktą finansinės pagalbos instrumentą. Kartu ESM generalinis direktorius parengia susitarimo dėl finansinės pagalbos priemonės projektą, kuriame tiksliai pateikiama finansinė pagalbos tvarka, sąlygos ir pasirinkti instrumentai ir kurį priima valdytojų taryba.
Susitarimo memorandumas turi būti visiškai suderinamas su [ESV sutartyje] numatytomis ekonominės politikos koordinavimo priemonėmis, be kita ko, su visais Europos Sąjungos teisės aktais, įskaitant visas nuomones, įspėjimus, rekomendacijas ar sprendimus, skirtus atitinkamai ESM narei.
4. Europos Komisija pasirašo susitarimo memorandumą ESM vardu, jei jame laikomasi 3 dalyje įtvirtintų sąlygų ir jį patvirtino valdytojų taryba.
5. Valdyba patvirtina susitarimą dėl finansinės paramos priemonės, kuriame tiksliai nurodomi numatomos suteikti paramos stabilumui finansiniai aspektai ir prireikus pirmos pagalbos dalies pervedimo tvarka.
<…>
7. Europos Komisijai bendradarbiaujant su [Europos Centriniu Banku] ir, kai tai įmanoma, kartu su [Tarptautiniu valiutos fondu] pavedama kontroliuoti, kaip laikomasi finansinės pagalbos priemonės sąlygų.“
Kipro Respublikos finansiniai sunkumai ir priemonės, kurių imtasi
9 2012 m. pirmaisiais mėnesiais kai kurie Kipre įsteigti bankai, įskaitant Cyprus Popular Bank Public Co Ltd (Laïki) ir Trapeza Kyprou Dimosia Etaira Ltd (BoC), turėjo finansinių sunkumų. Kipro Respublika nusprendė, kad būtina juos rekapitalizuoti, ir dėl to Euro grupės pirmininkui pateikė prašymą skirti finansinę paramą iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) arba iš ESM.
10 2012 m. birželio 27 d. pareiškime Euro grupė nurodė, kad prašomą finansinę paramą suteiktų EFSF arba ESM pagal makroekonominio koregavimo programą, kuri būtų įtvirtinta susitarimo memorandume, dėl kurio derėtųsi Europos Komisija kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), viena šalis, ir Kipro valdžios institucijos, kita šalis.
11 2013 m. kovo mėn. Kipro Respublika ir kitos valstybės narės, kurių valiuta yra euro, pasiekė politinį susitarimą dėl susitarimo memorandumo projekto. 2013 m. kovo 16 d. pareiškimu Euro grupė palankiai įvertino šį susitarimą ir paminėjo kai kurias numatytas koregavimo priemones, įskaitant bankų indėlių mokesčio įvedimą. Euro grupė nurodė mananti, kad tokiomis aplinkybėmis iš esmės pagrįsta suteikti finansinę paramą, kuria gali būti užtikrintas Kipro Respublikos ir euro zonos finansinis stabilumas, ir paragino suinteresuotąsias šalis paspartinti vykstančias derybas.
12 2013 m. kovo 18 d. Kipro Respublika nurodė uždaryti bankus 2013 m. kovo 19 ir 20 d. – abi dienos buvo darbo dienos. Kipro valdžios institucijos nusprendė pratęsti bankų uždarymą iki 2013 m. kovo 28 d., kad būtų išvengta bankų antplūdžio.
13 2013 m. kovo 19 d. Kipro parlamentas atmetė Kipro vyriausybės įstatymo projektą dėl mokesčio už visus bankų indėlius Kipre įvedimo. Todėl Kipro vyriausybė parengė naują projektą, kuriame numatyta tik restruktūrizuoti du bankus – BoC ir Laïki.
14 2013 m. kovo 22 d. Kipro parlamentas priėmė Įstatymą dėl kredito ir kitų įstaigų pertvarkymo (O peri exiyiansis pistotikon kai allon idrimaton nomos; EE, I (I) priedas, Nr. 4379, 2013 m. kovo 22 d.; toliau – 2013 m. kovo 22 d. įstatymas). Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį Kipro centriniam bankui (KCB) kartu su Finansų ministerija pavesta pertvarkyti minėtame įstatyme nurodytas įstaigas. Dėl to, pirma, 2013 m. kovo 22 d. įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad KCB gali, priimdamas dekretą, restruktūrizuoti įstaigos, kuriai taikoma pertvarkymo procedūra, skolas ir įsipareigojimus, įskaitant esamų ar būsimų bet kokios rūšies reikalavimų tai įstaigai pagrindinės sumos ar jos likučio sumažinimą, pakeitimą, tokių reikalavimų vykdymo termino atidėjimą ar novacijos jiems taikymą arba skolos vertybinių popierių konvertavimą į nuosavą kapitalą. Antra, to 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „garantuojamiems indėliams“, kaip jie suprantami pagal 2013 m. kovo 22 d. įstatymo 2 straipsnio penktą pastraipą, šios priemonės netaikomos. Šalys neginčija, kad tai yra indėliai iki 100 000 eurų.
15 2013 m. kovo 25 d. pareiškime Euro grupė nurodė, kad pasiektas susitarimas su Kipro valdžios institucijomis dėl esminių būsimos makroekonominio koregavimo programos elementų ir šiam susitarimui pritaria visos valstybės narės, kurių valiuta yra euro, Komisija, ECB ir TVF. Be to, Euro grupė palankiai įvertino šio pareiškimo priede nurodytus finansų sektoriaus restruktūrizavimo planus.
16 2013 m. kovo 25 d. KCB valdytojas pradėjo BoC ir Laïki pertvarkymo procedūrą. Remiantis 2013 m. kovo 22 d. įstatymu 2013 m. kovo 29 d. tuo tikslu paskelbti du dekretai, būtent:
– 2013 m. Dekretas dėl gelbėjimo privačiomis BoC lėšomis, Reguliavimo administracinis aktas Nr. 103 (to peri diasosis me idia mesa tis Trapezas Kyprou Dimosias Etaireias Ltd Diatagma tou 2013, Kanonistiki Dioikitiki Praxi Nr. 103; EE, III (I) priedas, Nr. 4645, 2013 m. kovo 29 d., p. 769–780; toliau – Dekretas Nr. 103) ir
– 2013 m. Dekretas dėl kai kurių Laïki veiklos sričių pardavimo, Reguliavimo administracinis aktas Nr. 104 (to Peri tis Polisis Orismenon Ergasion tis Cyprus Popular Bank Public Co Ltd Diatagma tou 2013, Kanonistiki Dioikitiki Praxi Nr. 104; EE, III (I) priedas, Nr. 4645, 2013 m. kovo 29 d., p. 781–788; toliau – Dekretas Nr. 104).
17 Dekrete Nr. 103 numatyta rekapitalizuoti BoC, be kita ko, negarantuojamų indėlių turėtojų, jo akcininkų ir obligacijų turėtojų sąskaita, kad jis galėtų toliau teikti bankininkystės paslaugas. Taigi negarantuojami indėliai buvo konvertuoti į BoC akcijas (37,5 % kiekvieno negarantuojamo indėlio), į vertybinius popierius, kuriuos BoC galėjo konvertuoti į akcijas arba į indėlius (22,5 % kiekvieno negarantuojamo indėlio), ir į vertybinius popierius, kuriuos KCB galėjo konvertuoti į indėlius (40 % kiekvieno negarantuojamo indėlio). Dekretas Nr. 103, remiantis jo 10 straipsniu, įsigaliojo 2013 m. kovo 29 d. 6 val.
18 Dėl Dekreto Nr. 104 jo 2 straipsnyje, siejamame su 5 straipsniu, numatyta 2013 m. kovo 29 d. 6 val. 10 min. tam tikrą Laïki turtą ir įsipareigojimus perleisti BoC, įskaitant indėlius iki 100 000 eurų. Didesni kaip 100 000 eurų indėliai buvo palikti Laïki, kol jis bus likviduotas.
19 Dekretų Nr. 103 ir 104 įsigaliojimo momentu ieškovė Ledra Advertising Ltd laikė indėlį BoC. Pritaikius Dekrete Nr. 103 numatytas priemones iš esmės sumažėjo šio indėlio vertė; ieškovė tiksliai apskaičiavo šį sumažėjimą.
20 Per 2013 m. balandžio 24 d. posėdį ESM valdytojų taryba:
– remdamasi ESM generalinio direktoriaus siūlymu nusprendė suteikti Kipro Respublikai paramą stabilumui finansinės pagalbos priemonės (toliau – FPP) forma,
– patvirtino susitarimo memorandumo projektą, dėl kurio susitarė Komisija (bendradarbiaudama su ECB ir TVF) ir Kipro Respublika,
– įpareigojo Komisiją pasirašyti šį susitarimo memorandumą ESM vardu.
21 2013 m. balandžio 26 d. Kipro Respublikos finansų ministras, KCB valdytojas ir Komisijos pirmininko pavaduotojas O. Rehn Komisijos vardu pasirašė susitarimo memorandumą.
22 Susitarimo memorandumo antraštinėje dalyje „[Laïki] ir [BoC] restruktūrizavimas ir pertvarkymas“ išdėstyti 1.23–1.27 punktai, kaip juos ieškinio priede pateikė ieškovė (toliau – ginčijami punktai), suformuluoti taip:
„1.23 Atlikus minėtą apskaitinės ir ekonominės vertės vertinimą paaiškėjo, kad du didžiausi Kipro bankai yra nemokūs. Siekdama ištaisyti šią padėtį vyriausybė įgyvendino plataus masto pertvarkymo ir restruktūrizavimo planą. Siekiant užkirsti kelią disbalanso didėjimui ateityje ir atkurti sektoriaus gyvybingumą, tuo pat metu išsaugant konkurenciją, buvo priimta keturių krypčių strategija nenaudojant mokesčių mokėtojų pinigų.
1.24 Pirma, buvo atskirtas visas su Graikija susijęs turtas (įskaitant paskolas laivybos srityje) ir įsipareigojimai, atitinkamai nepalankaus scenarijaus atveju įvertinti 16,4 ir 15 mlrd. EUR. Su Graikija susijusį turtą ir įsipareigojimus įsigijo Piraeus Bank, kurio restruktūrizavimą tvarkys Graikijos valdžios institucijos. Atskyrimas pagrįstas 2013 m. kovo 26 d. pasirašytu susitarimu. Kadangi turto apskaitinė vertė siekė 19,2 mlrd. EUR, dėl šio atskyrimo iš esmės sumažėjo Graikijos ir Kipro tarpusavio pozicijų.
1.25 Dėl [Laïki] filialo Jungtinėje Karalystėje pažymėtina, kad visi indėliai buvo pervesti [BoC] patronuojamajai bendrovei Jungtinėje Karalystėje. Susijęs turtas įtrauktas į [BoC] turtą.
1.26 Antra, [BoC] pagal pirkimo ir perėmimo procedūrą perima su Kipru susijusį [Laïki] turtą už tikrąją vertę, taip pat jo garantuojamus indėlius ir skubios paramos likvidumui padidinti poziciją už nominaliąją vertę. Negarantuojami [Laïki] indėliai bus palikti pradinėje įstaigoje. Siekiama, kad perleisto turto vertė viršytų įsipareigojimų vertę taip, kad skirtumas atitiktų [Laïki] atliekamą [BoC] rekapitalizavimą, lygų 9 % turto, įvertinto atsižvelgiant į perleistą riziką. [BoC] rekapitalizuojamas, kad programos pabaigoje būtų pasiektas 9 % pirmojo lygio kapitalo santykis neigiamo scenarijaus, nustatyto atlikus testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, atveju, o tai turėtų padėti atkurti pasitikėjimą ir normalizuoti finansavimo sąlygas. 37,5 % [BoC] laikomų negarantuojamų indėlių konvertavimu į A kategorijos akcijas, suteikiančias visas balsavimo teises ir teisę gauti dividendus, kartu su papildomais kapitalo įnašais iš pradinės [Laïki] įstaigos patenkinama didžioji dalis kapitalo poreikių. Dalis likusių negarantuojamų [BoC] indėlių bus laikinai įšaldyta.
1.27 Trečia, siekiant užtikrinti kapitalizavimo tikslų įvykdymą, iki 2013 m. birželio mėn. pabaigos bus baigtas išsamesnis ir atnaujintas nepriklausomas [BoC] ir [Laïki] turto vertinimas, kaip reikalaujama pagal bankų pertvarkymo sistemą. Šiuo tikslu ne vėliau kaip iki 2013 m. balandžio mėn. vidurio, konsultuojantis su Europos Komisija, [ECB] ir [TVF], bus susitarta dėl įgaliojimų atlikti nepriklausomą vertinimą. Atlikus šį vertinimą, jeigu reikės, bus atliktas papildomas negarantuojamų indėlių konvertavimas į A kategorijos akcijas, siekiant užtikrinti, kad programos pabaigoje galėtų būti pasiektas 9 % pirmojo lygio kapitalo tikslas nepalankiausiomis sąlygomis. Jeigu [BoC] kapitalas, palyginti su šiuo tikslu, taps pernelyg didelis, bus atlikta atvirkštinė akcijų konvertavimo procedūra, kad indėlininkams būtų grąžinta suma, atitinkanti kapitalizacijos perviršį.“
23 2013 m. gegužės 8 d. ESM valdyba patvirtino susitarimą dėl FPP ir pasiūlymą dėl pirmosios paramos dalies mokėjimo Kipro Respublikai sąlygų. Ši dalis buvo išskaidyta į du mokėjimus, o jie atlikti atitinkamai 2013 m. gegužės 13 d. (2 mlrd. EUR) ir 2013 m. birželio 26 d. (1 mlrd. EUR).
Procesas ir šalių reikalavimai
24 Ieškiniu (Bendrojo Teismo kanceliarija jį gavo 2013 m. gegužės 24 d.) ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– priteisti iš Komisijos ir ECB sumokėti jai kompensaciją, lygią jos indėlio BoC vertės sumažėjimui,
– „be to ir (arba) papildomai“ panaikinti ginčijamus punktus,
– skubiai išnagrinėti ieškinį ir, kol jis bus išnagrinėtas, „pagal [SESV 279] straipsnį taikyti būtinas laikinąsias apsaugos priemones siekiant apsaugoti [jos] poziciją, nedarant poveikio [Kipro Respublikai] suteiktai paramai stabilumui“.
25 Atskirais dokumentais (juos Bendrojo Teismo kanceliarija atitinkamai gavo 2013 m. rugsėjo 24 d. ir spalio 1 d.) Komisija ir ECB pateikė nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnį. Jie Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
26 Komisija papildomai teigia, kad ieškinys yra akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 111 straipsnį.
27 2013 m. gruodžio 13 ir 16 d. ieškovė pateikė pastabas dėl Komisijos ir ECB nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų.
Dėl teisės
28 Pagal Procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl priimtinumo, nepradėdamas bylos nagrinėti iš esmės, jei šalis to prašė. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, jeigu Bendrasis Teismas nusprendžia, kad prašymas priimtinas, tolesnė proceso dalis vyksta žodžiu, nebent Bendrasis Teismas nusprendžia priešingai. Pagal to paties straipsnio 4 dalį Bendrasis Teismas priima sprendimą dėl prašymo arba nutaria, kad jis bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės.
29 Be to, pagal Procedūros reglamento 111 straipsnį, jeigu ieškinys yra akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas, Bendrasis Teismas gali motyvuota nutartimi ir nesiimdamas jokių kitų veiksmų nagrinėjamoje byloje priimti sprendimą dėl šio ieškinio.
30 Šioje byloje Bendrasis Teismas mano, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos ir nereikia pradėti žodinės proceso dalies.
31 Reikia išnagrinėti, pirma, pirmojo reikalavimo priimtinumą ir pagrįstumą ir, antra, antrojo ir trečiojo reikalavimų priimtinumą.
Dėl pirmojo reikalavimo priimtinumo ir pagrįstumo
32 Pirmuoju reikalavimu pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą prašoma atlyginti žalą. Tačiau nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime ECB teigia, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, numatytų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnyje ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkte. Visų pirma reikia išnagrinėti šį nepriimtinumo pagrindą.
33 Šiuo aspektu primintina, kad pagal Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmą pastraipą, taikomą Bendrojo Teismo procesui pagal šio statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pateikta pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Šie duomenys turi būti pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – nagrinėti ieškinį, prireikus – be jokios kitos papildomos informacijos. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, būtina, kad pagrindinės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis pagrįstas ieškinys, bent trumpai, tačiau nuosekliai ir suprantamai būtų išdėstytos ieškinio tekste (1993 m. balandžio 28 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties De Hoe / Komisija, T‑85/92, Rink. p. II‑523, 20 punktas ir 1999 m. gegužės 21 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Asia Motor France ir kt. / Komisija, T‑154/98, Rink. p. II‑1703, 49 punktas).
34 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką tam, kad šios nutarties 33 punkte minėti reikalavimai būtų patenkinti, ieškinyje, kuriuo siekiama Sąjungos institucijos tariamai padarytos žalos atlyginimo, turi būti nurodyti duomenys, kuriais remiantis būtų galima nustatyti elgesį, kuriuo ieškovas kaltina instituciją, priežastys, dėl kurių jis mano, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp elgesio ir žalos, kurią jis teigia patyręs, ir žalos pobūdis ir dydis (1996 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Asia Motor France ir kt. / Komisija, T‑387/94, Rink. p. II‑961, 107 punktas ir 1998 m. sausio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Dubois ir Fils / Taryba ir Komisija, T‑113/96, Rink. p. II‑125, 30 punktas).
35 Šioje byloje ieškovė visų pirma nurodo, kad Komisija pasirašė susitarimo memorandumą pagal ESM sutarties 13 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus, ir pažymi, kad ginčijamais punktais pažeidžiamas 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis.
36 Ieškovė taip pat teigia, kad yra „pakankamas priežastinis ryšys“ tarp ginčijamų punktų įtraukimo į susitarimo memorandumą, „[reikalaujamo] Komisijos pagal [ESM sutarties] 13 straipsnį, ir [jai] priklausančių lėšų, kurių ji <...> neteko šiurkščiai pažeidus viršesnę privačius asmenis apsaugančią teisės normą, praradimo“.
37 Galiausiai ieškovė tiksliai nustato žalą, kurią ji mano patyrusi.
38 Taigi manytina, kad, kiek tai susiję su pirmuoju reikalavimu, ieškinys atitinka formalius reikalavimus, numatytus Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnyje ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkte.
39 Dabar reikia išnagrinėti, ar pirmasis reikalavimas yra nepriimtinas dėl kitų priežasčių, kaip nepriimtinumu grindžiamuose prieštaravimuose teigia Komisija ir ECB. Šiuo klausimu jie visų pirma iš esmės teigia, kad elgesys, dėl kurio padaryta žala, negali būti priskirtas Sąjungos institucijai.
40 Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šios nutarties 35 ir 36 punktų, ieškinyje nurodytas vienas veiksmas ar elgesys, dėl kurio, kaip teigia ieškovė, padaryta žala, kurią ji mano patyrusi, būtent ginčijamų punktų įtraukimas į susitarimo memorandumą.
41 Ieškinyje ieškovė nenustato jokio kito veiksmo ir jokio elgesio, kurių buvo imtasi pažeidžiant teisės normą ir dėl kurių sumažėjo jos indėlio BoC vertė. Šią išvadą patvirtina ieškovės teiginys pastabose dėl ECB pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, pagal kurį „būtent dėl sąlygų, susijusių su 2013 m. balandžio 26 d. [Kipro Respublikai] suteikta [FPP], ir proceso, per kurį Komisija ir ECB reikalavo šių sąlygų, ieškovei padaryta žala, kurios atlyginimo ji siekia pagal SESV 268 ir 340 straipsnius“.
42 Pagal SESV 268 straipsnio ir 340 straipsnio antros ir trečios pastraipų nuostatas deliktinės atsakomybės atveju Bendrasis Teismas turi jurisdikciją tik spręsti ginčus, susijusius su žalos, kurią padaro Sąjungos institucijos ar jų tarnautojai eidami savo pareigas, atlyginimu.
43 Todėl Sąjungai pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, grindžiamas paprastu veiksmo ar elgesio, kurio nesiėmė Sąjungos institucija ar jos tarnautojai, neteisėtumu, turi būti atmestas kaip nepriimtinas (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 4 d. Teisingumo Teismo nutarties Diadikasia Symvouloi Epicheiriseon / Komisija ir kt., C‑520/12 P, neskelbiamos Rinkinyje, 35–38 punktus ir 1998 m. vasario 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Laga / Komisija, T‑93/95, Rink. p. II‑195, 47 punktą).
44 Susitarimo memorandumas buvo bendrai priimtas ESM ir Kipro Respublikos. Susitarimo memorandumą 2013 m. balandžio 26 d. pasirašė, pirma, šios nutarties 21 punkte minėtos Kipro valdžios institucijos ir, antra, Komisijos pirmininko pavaduotojas Komisijos vardu. Tačiau iš ESM sutarties 13 straipsnio 4 dalies matyti, kad Komisija pasirašo susitarimo memorandumą tik ESM vardu.
45 Šiuo aspektu reikia pridurti, kad, nors ESM sutartyje Komisijai ir ECB pavedamos tam tikros užduotys, susijusios su šios sutarties tikslų įgyvendinimu, iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad, pirma, pagal ESM sutartį Komisijai ir ECB skirtomis funkcijomis nesuteikiama kompetencija priimti sprendimus ir, antra, šių dviejų institucijų atliekami veiksmai pagal tą pačią sutartį įpareigoja tik ESM (2012 m. lapkričio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Pringle, C‑370/12, Rink., 161 punktas).
46 Todėl negalima laikyti, kad Komisija ar ECB inicijavo susitarimo memorandumo priėmimą.
47 Taigi pagal šios nutarties 43 punkte nurodytą teismo praktiką Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti šio prašymo atlyginti žalą, kiek jis grindžiamas tam tikrų susitarimo memorandumo nuostatų neteisėtumu.
48 Be to, reikia pažymėti, kad pastabose dėl Komisijos ir ECB nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų ieškovė teigė, kad Komisija „neperdavė veiksmingos savo sprendimų priėmimo vaidmens kontrolės pagal SESV 136 straipsnio 3 dalį remdamasi jai pagal ESS 17 straipsnį suteiktais įgaliojimais veikti kaip [Sąjungos] institucijai, atsakingai už tai, kad būtų užtikrintas [pagal ESM sutartį sudaromų aktų] suderinamumas su Sąjungos teise“.
49 Jeigu šį argumentą galima aiškinti taip, kad elgesiu, dėl kurio, kaip teigia ieškovė, padaryta žala, kurią ji mano patyrusi, Komisija pažeidžia tariamą pareigą užtikrinti susitarimo memorandumo suderinamumą su Sąjungos teise, ir nereikia nagrinėti, ar tai yra naujas argumentas, pateiktas vykstant procesui, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą kartu su 48 straipsnio 2 dalimi, reikia pažymėti, jog pagal nusistovėjusią teismo praktiką tam, kad pagal SESV 340 straipsnį kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė, turi būti įvykdytos visos sąlygos, t. y. elgesys, kuriuo kaltinamos Sąjungos institucijos, turi būti neteisėtas, žala turi būti reali ir turi egzistuoti priežastinis elgesio, kuriuo kaltinama, ir nurodomos žalos ryšys (žr. 2008 m. gruodžio 17 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Portela / Komisija, T‑137/07, neskelbiamos Rinkinyje, 76 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
50 Iš nusistovėjusios teismo praktikos taip pat matyti, kad, jei nors viena šių sąlygų nėra įvykdyta, visas ieškinys dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas nesant būtinybės nagrinėti kitų šios atsakomybės atsiradimo sąlygų (žr. 49 punkte minėtos Nutarties Portela / Komisija 77 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
51 Šioje byloje pirmiausia reikia nagrinėti klausimą, ar yra tariamai neteisėto neveikimo, kuriuo kaltinama Komisija, ir ieškovės nurodytos žalos priežastinis ryšys.
52 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką SESV 340 straipsnyje reikalaujama priežastinio ryšio sąlyga reiškia, kad turi būti pakankamai tiesioginis Sąjungos institucijų elgesio ir žalos priežastinis ryšys (žr. 49 punkte minėtos Nutarties Portela / Komisija 79 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
53 Iš teismo praktikos taip pat matyti, kad tais atvejais, kai tariamai nurodytą žalą sukėlęs elgesys yra veiksmų nesiėmimas, ypač būtina įsitikinti, kad ši žala iš tikrųjų padaryta dėl neveikimo, kuriuo kaltinama, ir ji negalėjo atsirasti dėl kito elgesio negu tas, kuriuo kaltinama institucija atsakovė (žr. 49 punkte minėtos Nutarties Portela / Komisija 80 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
54 Nagrinėjamu atveju tariamai nurodytą žalą sukėlęs elgesys yra Komisijos veiksmų nesiėmimas pasirašant susitarimo memorandumą, nes ieškovė teigia, kad Komisija turėjo užtikrinti šio protokolo suderinamumą su Sąjungos teise (žr. šios nutarties 49 punktą). Tačiau susitarimo memorandumas pasirašytas po ieškovės indėlio BoC vertės sumažėjimo. Iš tiesų šis sumažėjimas įvyko įsigaliojus Dekretui Nr. 103, pagal kurį dalis šio indėlio buvo konvertuota į akcijas arba konvertuojamus vertybinius popierius. Todėl negalima laikyti, jog ieškovė įtikinamai įrodė, kad žala, kurią ji mano patyrusi, iš tikrųjų padaryta dėl neveikimo, kuriuo kaltinama Komisija.
55 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmasis reikalavimas turi būti atmestas kaip iš dalies nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas, ir nėra būtinybės nagrinėti kitų Komisijos ir ECB pateiktų nepriimtinumo pagrindų ir argumentų.
Dėl antrojo reikalavimo priimtinumo
56 Reikia pažymėti, kad nagrinėdamas SESV 263 straipsnyje nurodytą ieškinį dėl panaikinimo Bendrasis Teismas turi jurisdikciją tik tikrinti Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų aktų teisėtumą.
57 Prašydama panaikinti ginčijamus punktus ieškovė reikalauja iš dalies panaikinti susitarimo memorandumą, kurį bendrai priėmė Kipro Respublika ir ESM.
58 Kadangi nei ESM, nei Kipro Respublika nepriskiriami prie Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų, Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti jų kartu priimtų aktų teisėtumo.
59 Todėl prašymas panaikinti ginčijamus punktus yra nepriimtinas.
60 Taigi antrasis reikalavimas turi būti atmestas.
Dėl trečiojo reikalavimo priimtinumo
61 Trečiuoju reikalavimu ieškovė siekia, kad Bendrasis Teismas imtųsi laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau iš Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies matyti, kad prašymas imtis laikinųjų apsaugos priemonių yra priimtinas, tik jeigu buvo pateiktas atskiru dokumentu, o to šiuo atveju nebuvo padaryta.
62 Todėl trečiasis reikalavimas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.
63 Taigi visas ieškinys turi būti atmestas kaip iš dalies nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
64 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Komisijos ir ECB reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nutaria:
1. Atmesti ieškinį.
2. Ledra Advertising Ltd padengia savo, Europos Komisijos ir Europos Centrinio Banko (ECB) bylinėjimosi išlaidas.
Priimta 2014 m. lapkričio 10 d. Liuksemburge.