BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. vasario 13 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Registracijos panaikinimo procedūra – Žodinis Bendrijos prekių ženklas HUSKY – Prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų – Dalinis registracijos panaikinimas – Termino pratęsimas – Reglamento (EB) Nr. 2868/95 71 taisyklės 2 dalis – Vertimas į procesinių veiksmų kalbą“
Byloje T‑287/13
Husky CZ s.r.o., įsteigta Prahoje (Čekijos Respublika), atstovaujama advokato L. Lorenc,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą P. Geroulakos ir I. Harrington,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis
Husky of Tostock Ltd, įsteigta Vudbridže (Jungtinė Karalystė),
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2013 m. kovo 14 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 748/2012‑1), susijusio su registracijos panaikinimo procedūra tarp Husky CZ s.r.o. ir Husky of Tostock Ltd,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen (pranešėjas), teisėjai I. Pelikánová ir E. Buttigieg,
posėdžio sekretorė J. Weychert, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. gegužės 24 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. rugpjūčio 1 d.,
įvykus 2014 m. liepos 1 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 1996 m. balandžio 1 d. Husky of Tostock Ltd (toliau – prekių ženklo savininkė), remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146; pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo HUSKY.
3 Prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 3, 9, 14, 16, 18 ir 25 klasėms ir pagal kiekvieną jų atitinka šį aprašymą:
– 3 klasė: „Balinimo preparatai ir kitos skalbimo medžiagos; valymo, poliravimo, šveitimo ir švitrinamojo apdirbimo preparatai; muilas; parfumerija, eteriniai aliejai, kosmetika, plaukų losjonai; tualeto reikmenys (ne medicinos reikmėms); dantų milteliai ir pastos“,
– 9 klasė: „Akiniai; akiniai nuo saulės; akiniai nuo spindėjimo, snapeliai nuo saulės, apsauginės kepurės; žiūronai; akinių dėklai; akinių grandinėlės; chronografai; kompasai; kontaktinių lęšių dėklai; akinių rėmeliai; okuliarai; optiniai aparatai ir prietaisai; teleskopai“,
– 14 klasė: „Juvelyriniai dirbiniai, bižuterijos dirbiniai, brangakmeniai; laikrodžiai ir laikmačiai“;
– 16 klasė: „Popierius, kartonas ir jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; spaudiniai; įrišimo medžiagos; fotonuotraukos; raštinės reikmenys; dailininkų reikmenys, teptukai; rašomosios mašinėlės ir biuro reikmenys (išskyrus baldus); mokomoji medžiaga (išskyrus aparatūrą); plastikinės pakavimo medžiagos (nepriskirtos prie kitų klasių); lošimo kortos; šriftai; klišės“,
– 18 klasė: „Oda ir odos pakaitalai, jos gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; gyvūnų odos; lagaminai ir kelioniniai krepšiai; skėčiai ir lazdos; botagai ir balnojimo reikmenys“,
– 25 klasė: „Marškiniai, šortai, sijonai, palaidinės, kelnės, švarkai, paltai, liemenės, galvos apdangalai, kaklaraiščiai, apatiniai drabužiai; moteriški apatiniai drabužiai, kojinės ir pėdkelnės, pižamos, naktinės suknelės, dezabijė, negližė, chalatai, marškinėliai, megztiniai, džemperiai, puloveriai, sportiniai megztiniai, palaidinės, maudymosi kostiumai; suknelės, kombinezonai, sportiniai kostiumai, botai, batai, sandalai, šliurės, kepurės, kepuraitės, šalikai, chalatai, apsiaustai be rankovių, prijuostės, džinsai, puskojinės, blauzdinės, šokėjų rūbai, riešinės, galvos juostos, pirštinės; mitenės, diržai; galvos apdangalai ir avalynė.“
4 Prašomas prekių ženklas 1998 m. lapkričio 30 d. buvo įregistruotas numeriu 152546.
5 2006 m. balandžio 2 d. prekių ženklo registracijos galiojimo terminas buvo pratęstas.
6 2009 m. kovo 11 d. ieškovė Husky CZ s.r.o., remdamasi Reglamento Nr. 40/94 50 straipsnio 1 dalies a punktu (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktas), pateikė prašymą panaikinti prekių ženklo, kurio registracijos galiojimo terminas buvo pratęstas (toliau – ginčijamas prekių ženklas), registraciją motyvuodama tuo, kad šis prekių ženklas nebuvo iš tikrųjų naudojamas prekėms, kurioms buvo įregistruotas.
7 2009 m. kovo 17 d. VRDT Prekių ženklų ir anuliavimo departamentas paprašė prekių ženklo savininkės iki 2009 m. birželio 17 d. pateikti įrodymų, kad nurodytas prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas.
8 2009 m. birželio 16 d. prekių ženklo savininkė pateikė įrodymų, tačiau paaiškino, kad ginčijamą prekių ženklą naudojo licencijos turėtojas; tuo remdamasi ji prašė pratęsti terminą, kad galėtų išsamiai atsakyti į prašymą.
9 Atsižvelgęs į šį prašymą 2009 m. birželio 19 d. Prekių ženklų ir anuliavimo departamentas pratęsė terminą iki 2009 m. rugsėjo 17 d.
10 2009 m. rugsėjo 9 d. prekių ženklo savininkė pateikė papildomų įrodymų ir pranešė, kad norėtų pateikti informaciją apie išlaidas, patirtas dėl ginčijamo prekių ženklo reklamos. Ji dar kartą paprašė pratęsti terminą iki 2009 m. spalio 17 d.
11 Prekių ženklų ir anuliavimo departamentas šį prašymą pratęsti terminą patenkino.
12 2009 m. spalio 19 d. prekių ženklo savininkė pateikė su išlaidomis reklamai susijusias sąskaitas.
13 Kadangi ieškovė pareiškė prieštaravimą, Prekių ženklų ir anuliavimo departamentas informavo apie jį prekių ženklo savininkę ir paprašė jos pateikti savo pastabas iki 2010 m. kovo 13 d. 2010 m. kovo 12 d. prekių ženklo savininkė informavo, kad surinkti beveik visi įrodymai, ir paprašė suteikti papildomą vieno mėnesio terminą. Šiame prašyme ji nurodė termino pratęsimą pateisinančius motyvus. Departamentas jos prašymą patenkino.
14 2010 m. balandžio 9 d. prekių ženklo savininkė pateikė papildomų įrodymų.
15 2012 m. vasario 16 d. sprendimu VRDT anuliavimo skyrius iš dalies patenkino prašymą panaikinti registraciją. Jis nusprendė, kad ginčijamo prekių ženklo registracija galėjo būti palikta tokį aprašymą atitinkančioms prekėms:
– „krepšiams“, priskirtiems prie 18 klasės,
– „marškiniams, kelnėms, švarkams, paltams, liemenėms, marškinėliams, puloveriams, sportiniams megztiniams, botams, batams, kepurėms, džinsams, diržams; avalynei“, priskirtiems prie 25 klasės.
16 2012 m. vasario 16 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais, pateikė apeliaciją VRDT dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.
17 2013 m. kovo 14 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT pirmoji apeliacinė taryba apeliaciją atmetė.
18 Pirma, dėl ieškovės argumento, kad neteisėtai patenkinti įvairūs prekių ženklo savininkės prašymai pratęsti terminą, nes kita šalis prieš tai nedavė tam savo sutikimo, Apeliacinė taryba nusprendė, kad iš dalies pakeisto 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 (OL L 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189; toliau – Įgyvendinimo reglamentas), 71 taisyklės 2 dalies versiją anglų kalba reikėjo aiškinti atsižvelgiant į kitas šios nuostatos kalbines versijas ir į šios taisyklės 1 dalį. Jos nuomone, tuo atveju, kai viena šalis prašo pratęsti terminą, VRDT gali, tačiau neprivalo kreiptis į kitą šalį, kad ši duotų savo sutikimą, o tuo atveju, kai nusprendžia nesikreipti dėl tokio sutikimo, VRDT turi atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis paduotas prašymas pratęsti terminą.
19 Siekdama pagrįsti aplinkybę, kad Prekių ženklų ir anuliavimo departamentas teisingai nusprendė pratęsti terminą prieš tai nenustatęs sąlygos, kad kita šalis turi duoti tam savo sutikimą, Apeliacinė taryba pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju minėtas departamentas nusprendė, jog tam tikrus ginčijamo prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų įrodančius dokumentus galėjo pateikti tik užsienio šalyje buveinę turintis trečiasis asmuo, o tai yra viena iš aplinkybių, kuriomis gali būti pratęstas terminas. Be to, prekių ženklo savininkė pateikė pagrįstų įrodymų ir motyvų, kuriais remdamasi galėjo prašyti pratęsti terminą. Taip pat pažymėtina, kad prašytas terminas nebuvo ilgas, ir procedūros sumetimais svarbu, kad dėl tokio reikšmingo klausimo, kaip registracijos panaikinimas, nebūtų priimtas skubotas sprendimas. Be to, ieškovei nurodžius, kad ginčijamą prekių ženklą iš tikrųjų naudojo ne prekių ženklo savininkė, o trečiasis asmuo, Prekių ženklų ir anuliavimo departamentas, kaip teigia Apeliacinė taryba, pagrįstai šios savininkės paprašė pateikti pastabų šiuo klausimu ir pagrįstai priėmė ieškovės pateiktus įrodymus.
20 Apeliacinė taryba nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju buvo daugiau galimybių pateikti įrodymų, palyginti su paprastai turimomis galimybėmis tai padaryti kilus klausimui dėl registracijos panaikinimo, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir į tai, kad per referencinį laikotarpį ginčijamą prekių ženklą naudojo keli subjektai, Anuliavimo skyrius buvo lankstus, kai sutiko pratęsti terminą.
21 Antra, dėl ieškovės argumento, kad prekių ženklo savininkė nepateikė italų kalba parengtų dokumentų vertimo į anglų kalbą, todėl nebuvo galimybės konstatuoti, kad žodis „husky“ yra bendrinis italų kalbos žodis, Apeliacinė taryba visų pirma pabrėžė, kad prekių ženklo savininkė išvertė didelės apimties dokumentus ar jų ištraukas. Ieškovė nenurodė dokumentinių įrodymų, kurie, kaip ji mano, turėjo būti išversti, ir nesiskundė dėl to, kad nėra vertimo, kai turėjo pateikti pastabas dėl perduotų dokumentų. Tik vieną kartą ji rėmėsi tuo, kad nėra vertimo, ir nurodė dokumentą, kuris neturėjo lemiamos reikšmės bylos baigčiai.
22 Be to, iš pateiktų nuotraukų matyti, kad žodis „husky“ vartojamas kaip įregistruoto prekių ženklo pavadinimas. Tai nėra bendrinis italų kalbos žodis. Internetiniame žodyne terminas „husky“ aiškinamas kaip „neperšlampamos šimtasiūlės su gobtuvu komercinis pavadinimas ® (italų kalba: „Nome commerciale ® di un giaccone impermeabile trapuntato“), o tai patvirtina, jog kalbama apie įregistruotą prekių ženklą.
23 Trečia, dėl ieškovės argumento, kad Anuliavimo skyrius išnagrinėjo įrodymus, kurie nesusiję su reikšmingu laikotarpiu arba kuriuose nenurodyta data, Apeliacinė taryba pabrėžė, kad dokumentai, kuriuos minėjo ieškovė, yra per svarbų laikotarpį išrašytos sąskaitos. Kitais dokumentais, kuriuos nurodė ieškovė, buvo tik siekiama įrodyti, kad prekių ženklu buvo žymimi drabužiai ir produktų gama, kuriai jis naudojamas, taigi aplinkybė, kad dokumentuose nenurodyta data, nėra svarbi.
24 Be to, dėl argumento, kad iš dokumentų matyti, jog iš tikrųjų buvo naudojamas vaizdinis žymuo, o to negalima pasakyti apie ginčijamą prekių ženklą, kuris yra žodinis, Apeliacinė taryba pabrėžė, kad šiuo atveju nagrinėjamas tik vienas prekių ženklas ir kad šiuo atveju nereikšmingas 2007 m. rugsėjo 13 d. Sprendimas Il Ponte Finanziaria / VRDT (C‑234/06 P, Rink., EU:C:2007:514), kuriuo rėmėsi ieškovė.
25 Apeliacinė taryba taip pat nurodė, kad prekių žymėjimo prekių ženklu HUSKY būdas, t. y. kiek stilizuojant raides arba su raidę „h“ vaizduojančiu logotipu, kartu naudojant šunį haskį vaizduojantį elementą, neturėjo įtakos prekių ženklo, koks buvo įregistruotas, skiriamajam pobūdžiui. Šį skiriamąjį pobūdį išimtinai lemia „husky“, t. y. tipinio arktinių kraštų šuns koncepcija.
26 Galiausiai Apeliacinė taryba atsakė į ieškovės teiginius dėl prekių ženklo savininkės atliekamo prekių ženklo naudojimo ir dėl su tuo susijusių įrodymų. Ji nusprendė, kad minėta savininkė laiku pateikė paaiškinimų dėl to, kaip jai priklausantį prekių ženklą bėgant laikui naudojo keli licencijų turėtojai ir kokiais būdais jie tai darė.
Šalių reikalavimai
27 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT ir prekių ženklo savininkės bylinėjimosi išlaidas.
28 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
29 Ieškovė nurodo tris pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo atsižvelgta į pavėluotai pateiktus įrodymus, antrasis pagrindas – tuo, kad atsižvelgta į neišverstus dokumentus, ir trečiasis – tuo, kad atsižvelgta į dokumentus, kuriuose nenurodyta data.
Dėl ieškinio pagrindo, grindžiamo tuo, kad atsižvelgta į pavėluotai pateiktus įrodymus
30 Šį ieškinio pagrindą ieškovė grindžia tuo, kad VRDT neturėjo atsižvelgti į įrodymus, kuriuos prekių ženklo savininkė pateikė praėjus terminui, per kurį turėjo būti pateiktas atsakymas dėl prašymo panaikinti registraciją. Pirma, jos manymu, Įgyvendinimo reglamento 71 taisyklės 2 dalį reikia aiškinti taip, kad vienos šalies pateiktą prašymą pratęsti terminą galima patenkinti su sąlyga, kad su tuo sutinka kita šalis. Ji teigia, kad VRDT klaidingai aiškino anglišką šios taisyklės versiją. Ieškovė remiasi ir šios taisyklės versija čekų kalba. Jos teigimu, ši versija tapati minėtos nuostatos versijoms anglų ir slovakų kalbomis.
31 VRDT ginčija šiuos argumentus.
32 Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Įgyvendinimo reglamento 40 taisyklės 1–5 dalis:
„1. Apie kiekvieną pateiktu laikomą prašymą panaikinti registraciją arba paskelbti ją negaliojančia pranešama Bendrijos prekių ženklo savininkui. Jei [VRDT] nustato, kad prašymas yra priimtinas, ji paprašo Bendrijos prekių ženklo savininką per jos nurodytą laiką pateikti pastabas.
2. Jei Bendrijos prekės ženklo savininkas nepateikia jokio atsakymo, [VRDT] dėl registracijos panaikinimo arba paskelbimo negaliojančia gali nuspręsti turimų įrodymų pagrindu.
3. Apie kiekvieną Bendrijos prekės ženklo savininko pateiktą atsakymą pranešama pareiškėjui, iš kurio [VRDT] savo nuožiūra per [VRDT] nurodytą terminą pareikalauja atsiliepimo.
4. Išskyrus tuos atvejus, kai 69 taisyklė numato kitaip arba leidžia, visos šalių pateiktos pastabos nusiunčiamos atitinkamai kitai šaliai.
5. Kai pareiškėjas prašymą panaikinti registraciją pateikia pagal Reglamento [Nr. 40/94] 50 straipsnio 1 dalies a punktą, [VRDT] prašo, kad per jos nustatytą laiką Bendrijos prekių ženklo savininkas pateiktų faktinio ženklo naudojimo įrodymus. Jei įrodymai per nustatytą laiką nepateikiami, Bendrijos prekių ženklas panaikinamas. 22 taisyklės 2, 3 ir 4 dalys taikomos mutatis mutandis.“
33 Primintina, kad Įgyvendinimo reglamento 71 taisyklės, skirtos terminų trukmei, 1 dalyje numatyta:
„Jei Reglamentas [Nr. 40/94] arba šios taisyklės numato terminą, kurį nurodo [VRDT], tas terminas, kai suinteresuota šalis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar savo pagrindinę verslo buveinę arba įstaigą Bendrijoje, yra ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, arba esant kitokioms sąlygoms, – ne trumpesnis kaip du mėnesiai, bet ne ilgesnis kaip šeši mėnesiai. [VRDT] gali esant reikalui pratęsti nurodytą terminą, jei tokio pratęsimo prašo suinteresuota šalis ir tas prašymas pateikiamas dar nepasibaigus pradiniam terminui.“
34 Įgyvendinimo reglamento 71 taisyklės 2 dalis anglų kalba suformuluota taip: „kai yra dvi arba daugiau šalių, [VRDT] gali pratęsti terminą, jeigu su tuo sutinka kitos šalys“. Ieškovė pabrėžia, kad šios nuostatos versijos čekų ir slovakų kalbomis yra panašios į versiją anglų kalba ir kad, be kita ko, atsižvelgus į jos buveinę, nagrinėjamu atveju būtų logiška taikyti versiją čekų kalba.
35 Neginčijama, kad nagrinėjamos teisės nuostatos versija anglų ir kai kuriomis kitomis kalbomis skiriasi nuo jos versijų vokiečių, prancūzų ir italų kalbomis, kurios kartu su anglų kalba sudaro penkias oficialiąsias VRDT darbo kalbas. Įgyvendinimo reglamento 71 straipsnio 2 dalies versijose vokiečių, ispanų, prancūzų ir italų kalbomis ir, pvz., jos versijose bulgarų, graikų, portugalų ir rumunų kalbomis, nurodyta, kad: „kai yra dvi arba daugiau šalių, [VRDT] gali nustatyti sąlygą, kad terminas pratęsiamas, jeigu su tuo sutinka kitos šalys“.
36 VRDT pabrėžia, kad oficialiai paskelbtame tekste ir savo interneto svetainės tinklalapio apačioje, kiek tai susiję su Įgyvendinimo reglamento 71 taisyklės 2 dalies versija anglų kalba, nurodė pastabą, kad šią nuostatą reikia suprasti taip, jog: [VRDT] gali nustatyti sąlygą, kad terminas pratęsiamas, jeigu su tuo sutinka kitos šalys“. Jos teigimu, taip ši nuostata suformuluota vokiečių, ispanų, prancūzų ir italų kalbomis, kurios laikytinos viršesnėmis.
37 Pirmiausia primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką būtinybė vienodai taikyti, taigi ir aiškinti, Europos Sąjungos teisės aktą pašalina galimybę remtis tik viena iš jo versijų ir, atvirkščiai, reikalauja, kad jis būtų aiškinamas remiantis tikrąja jo autoriaus valia ir siekiamu tikslu, atsižvelgiant, be kita ko, į versijas visomis kitomis oficialiosiomis kalbomis (2010 m. birželio 3 d. Sprendimo Internetportal und Marketing, C‑569/08, Rink., EU:C:2010:311, 35 punktas ir 2011 m. birželio 9 d. Sprendimo Eleftheri tileorasi ir Giannikos, C‑52/10, Rink., EU:C:2011:374, 23 punktas).
38 Siekiant taikyti ir išaiškinti Įgyvendinimo reglamento 71 taisyklės 2 dalį pabrėžtina, kad ji negali būti nagrinėjama atsižvelgiant tik į vieną jos kalbinę versiją.
39 Be to, iš Įgyvendinimo reglamento teksto nematyti, kad 71 taisyklės 2 dalį reikėtų aiškinti nesiejant su šios taisyklės 1 dalimi.
40 Pabrėžtina, kad, kiek tai susiję su Įgyvendinimo reglamento 71 taisyklės 1 dalies antru sakiniu, jau buvo nuspręsta, kad terminai pratęsiami ne automatiškai, bet jų pratęsimas priklauso nuo pratęsimą pateisinti galinčių kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybių ir nuo prašymo dėl pratęsimo pateikimo (2007 m. gruodžio 12 d. Sprendimo K & L Ruppert Stiftung / VRDT – Lopes de Almeida Cunha ir kt. (CORPO livre), T‑86/05, Rink., EU:T:2007:379, 21 punktas). Taip pat buvo nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog termino pratęsimas priklauso nuo pratęsimą pateisinti galinčių kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybių ir nuo prašymo dėl pratęsimo pateikimo, juo labiau tai taikoma inter partes procedūroje, kurioje vienai šaliai nauda suteikiama kitos šalies nenaudai. Todėl tokiu atveju VRDT turi rūpintis, kad išliktų nešališka šalių atžvilgiu (kiek tai susiję su protesto procedūra, žr. minėto Sprendimo CORPO livre, EU:T:2007:379, 21 punktą).
41 Kalbant apie inter partes procedūrą nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad termino pratęsimą taip pat turi pateisinti aplinkybės, kai prekių ženklo savininkas prašo pratęsti terminą tam, kad pateiktų įrodymų dėl ginčijamo prekių ženklo naudojimo. Apskritai šalys pripažino, kad aplinkybės, kaip jos suprantamos pagal Įgyvendinimo reglamento 71 taisyklės 1 dalį, turėtų pateisinti terminų pratęsimą, kai juos pratęsti prašoma pagal šios taisyklės 2 dalį.
42 Nurodyti aplinkybes, kurios gali pateisinti termino pratęsimą, turi jo prašanti šalis, nes tokio pratęsimo prašoma ir jis gali būti suteiktas jos interesams patenkinti. Be to, tuo atveju, jei šios aplinkybės, kaip yra nagrinėjamu atveju, susijusios su pratęsimo prašančia šalimi, tik ji gali VRDT suteikti naudingos informacijos apie jas (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 40 punkte minėto Sprendimo CORPO livre, EU:T:2007:379, 22 punktą).
43 Jeigu Įgyvendinimo reglamento 71 taisyklės 2 dalį reikia aiškinti atsižvelgiant į tos pačios taisyklės 1 dalį, konstatuotina, kad pagal šią dalį tuo atveju, kai yra dvi arba daugiau šalių, VRDT gali nustatyti sąlygą, kad terminas pratęsiamas, jeigu su tuo sutinka kitos šalys, o ne suprasti ją taip, kad, kaip tvirtina ieškovė, terminas pratęsiamas su sąlyga, kad su tuo sutinka šalys.
44 Pagal ieškovės siūlomą aiškinimą tik šalims, nagrinėjamu atveju būtent ieškovei šioje byloje, būtų suteikta teisė nuspręsti, ar patenkinti prašymą pratęsti terminą, nors tokį sprendimą turi priimti VRDT; jai, veikiančiai nešališkai, palikta galimybė pratęsti terminus pagal Įgyvendinimo reglamento 71 straipsnio 1 dalį.
45 Galiausiai taip pat pažymėtina, kad, kaip teisingai pabrėžia VRDT, nustačius sąlygą, jog terminas gali būti pratęstas tik esant šalių sutikimui, iš šalies, kuri prašo pratęsti terminą, gali būti atimta galimybė apsiginti. Tai taip pat galėtų pakenkti geram proceso administravimui ir prieštarauti 71 taisykle, pagal kurią leidžiama pratęsti terminus, kai tai pateisina aplinkybės, siekiamam tikslui.
46 Taigi, nusprendusi, kad Įgyvendinimo reglamento 71 taisyklės 2 dalį reikia aiškinti taip, kad tuo atveju, kai inter partes procedūros šalis prašo pratęsti terminą, VRDT gali, bet neprivalo kreiptis į kitą šalį, kad pastaroji duotų savo sutikimą, ir kad šią teisės nuostatą reikia aiškinti atsižvelgiant į tos pačios taisyklės 1 dalį, pagal kurią VRDT privalo, be kita ko, tuo atveju, kai nusprendžia nesikreipti į kitą šalį, kad pastaroji duotų savo sutikimą, atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis pateiktas prašymas pratęsti terminą, Apeliacinė taryba nepadarė klaidos.
47 Antra, ieškovė tvirtina, kad termino pratęsimą pateisinančių aplinkybių, kaip jos suprantamos pagal Įgyvendinimo reglamento 71 taisyklės 1 dalį, nagrinėjamu atveju nebuvo, nes, viena vertus, prekių ženklo savininkė nuo pat pradžių turėjo dokumentą, patvirtinantį, kad ginčijamą prekių ženklą naudojo trečiasis asmuo.
48 Užtenka nurodyti, kad net jeigu šią aplinkybę galima būtų įrodyti, remiantis vien licencijos sutartimi negalima įrodyti ginčijamo prekių ženklo naudojimo ir kad norint tai įrodyti būtina pateikti papildomų įrodymų, o tai galėtų pateisinti terminų pratęsimą, dėl kurio buvo duotas sutikimas.
49 Kita vertus, ieškovė tvirtina, kad prekių ženklo savininkė naudojosi terminų pratęsimu, kad parengtų naujų įrodymų. Vis dėlto šiam argumentui negalima pritarti, nes jis nepatvirtintas jokiais įrodymais.
50 Atsižvelgiant į argumentus, kuriais ieškovė grindžia savo pagrindą, konstatuotina, kad Apeliacinė taryba nepadarė klaidos, kai nusprendė, kad, atsižvelgiant į pateiktinus dokumentus, prekių ženklo savininkės elgesį ir jos nurodytus motyvus, terminų pratęsimą galima buvo pateisinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis.
51 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl ieškinio pagrindo, grindžiamo tuo, kad atsižvelgta į neišverstus dokumentus
52 Ieškovė tvirtina, kad keliuose žodynuose nurodyta, kad terminas „husky“ yra bendrinis italų kalbos žodis, kuriuo vadinamos striukės, konkrečiai kalbant, žieminė šimtasiūlė. Iš ištrauktų, kurias ieškovė paėmė iš interneto, šiuo atžvilgiu matyti, kad striukėms pavadinti vartojamas terminas „husky“ ir kad internetinis žodynas, kuriuo rėmėsi VRDT, patvirtina, kad ginčijamo prekių ženklo apsauga taikoma tik vienai prekių rūšiai, būtent šimtasiūlėms striukėms. Vien ginčijamo prekių ženklo egzistavimas nepanaikina galimybės termino „husky“ suprasti kaip bendrinio; tokia galimybė nurodyta Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies b punkte. Ieškovė tvirtina, kad visi dokumentai turėjo būti išversti į anglų kalbą ir kad neturėjo būti priimti nagrinėti italų kalba surašyti neišversti dokumentai.
53 VRDT ginčija šiuos argumentus.
54 Visų pirma dėl argumento, kad kai kurie dokumentai prieš pateikiant turėjo būti išversti, pirmiausia pabrėžtina, kad Įgyvendinimo reglamento 22 taisyklės 6 dalis, kuria remiasi VRDT siekdama pateisinti aplinkybę, jog, nesant aiškaus ieškovės prašymo, VRDT neprivalėjo prašyti prekių ženklo savininko pateikti tokio prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų patvirtinančių dokumentų vertimo į procesinių veiksmų kalbą, taikoma vykstant protesto procedūroms. Įgyvendinimo reglamento 40 taisyklės 5 dalyje, kuri taikoma vykstant registracijos panaikinimo procedūroms, aiškiai nenumatyta, kad šioms procedūroms būtų mutatis mutandis taikoma Įgyvendinimo reglamento 22 taisyklės 6 dalis.
55 Vis dėlto reikia nurodyti, kad Įgyvendinimo reglamento 22 taisyklės 6 dalimi papildomos ir patikslinamos to paties reglamento 22 taisyklės 2–4 dalys, kurios pagal šio reglamento 40 taisyklės 5 dalį mutatis mutandis taikomos registracijos panaikinimo procedūroms. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad Įgyvendinimo reglamento 22 taisyklės 6 dalis taikoma Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktu grindžiamai registracijos panaikinimo procedūrai, o to šalys, beje, neginčija.
56 Iš Įgyvendinimo reglamento 22 straipsnio 6 dalies matyti, kad VRDT turi galimybę prašyti, kad dokumentus, kurie nebuvo išversti į procesinių veiksmų kalbą, pateikusi šalis pateiktų šių dokumentų vertimą (2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo El Corte Inglés / VRDT – Pucci International (Emidio Tucci), T‑373/09, EU:T:2012:500, 24 punktas).
57 Vis dėlto VRDT nepadarė klaidos, kai nepaprašė pateikti italų kalba parengtų dokumentų vertimo į anglų kalbą. Viena vertus, ieškovė neginčijo, kad pati per registracijos panaikinimo procedūrą iš prekių ženklo savininkės nereikalavo pateikti minėtų dokumentų vertimo. Kita vertus, ieškovė savo argumentus grindžia internetinio žodyno ištraukomis, kuriose pateikiamas žodžių vertimas iš anglų kalbos į italų kalbą arba iš italų kalbos į anglų kalbą, taigi, bet koks prašymas pateikti vertimą neturi prasmės.
58 Dėl argumento, kuris susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies b punktu ir kuriuo teigiama, kad iš pateiktų įrodymų matyti, jog terminas „husky“ yra bendrinis italų kalboje vartojamas žodis, skirtas „striukėms“ apibūdinti, pabrėžtina, kad per teismo posėdį ieškovė pripažino, jog savo prašymą panaikinti registraciją grindžia tik minėto reglamento 51 straipsnio 1 dalies a punktu ir kad pateikdama šį prašymą ji nesiekė įrodyti, jog terminas „husky“ yra bendrinis.
59 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl ieškinio pagrindo, grindžiamo tuo, kad atsižvelgta į dokumentus, kuriuose nenurodyta data
60 Ieškovės teigimu, visuose dokumentuose privaloma nurodyti datą ir visi jie turi apimti laikotarpį nuo 2004 m. kovo 11 d. iki 2009 m. kovo 10 d. Kiek tai susiję su prekių ženklo savininkės pateiktomis prekių nuotraukomis, ieškovė tvirtina, kad VRDT padarė klaidą, kai, siekdama nustatyti prekių gamą, kuriai naudojamas ginčijamas prekių ženklas, rėmėsi dokumentais, kuriuose nenurodyta data arba kuriuose nėra jokios informacijos, pagal kurią galima būtų nustatyti jų datą. Nagrinėjamu atveju taikytinas šio sprendimo 24 punkte nurodytas Sprendimas Il Ponte Finanziaria / VRDT (EU:C:2007:514), nes jame nagrinėtas klausimas dėl to, ar prekių ženklo, įregistruoto forma, kuri kiek skiriasi nuo ginčijamo prekių ženklo formos, naudojimo aspektai taikytini į tokį registruotą prekių ženklą panašiam ginčijamam prekių ženklui. Taigi, jos nuomone, Apeliacinė taryba turėjo neatsižvelgti į įrodymus, iš kurių matyti, kad žymuo HUSKY naudojamas forma, kuri skiriasi nuo ginčijamo prekių ženklo saugomos formos. Ieškovės teigimu, VRDT padarė klaidą, kai teigė, kad naudojamą logotipą protingai pastabus vartotojas suvoks kaip termino „husky“ trumpinį, o šunį vaizduojantį žymenį – kaip pavaizdavimą to, ką šis terminas reiškia. Šie argumentai nesvarbūs Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies a punkto taikymui. Galiausiai, ieškovė nurodo, kad iš prekių ženklo savininkės pateiktų sąskaitų negalima nustatyti, kokiu minėtai savininkei priklausančiu prekių ženklu ar neregistruotu žymeniu buvo žymimos prekės, dėl kurių išrašytos sąskaitos.
61 VRDT ginčija šiuos argumentus.
62 Visų pirma dėl argumento, kad į visus dokumentus, kuriuose nenurodyta data, negalima atsižvelgti ir jais remiantis negalima pripažinti, jog ginčijamas prekių ženklas buvo naudojamas per nagrinėjamą laikotarpį, primintina, kad pagal Įgyvendinimo reglamento 22 taisyklės 3 dalį, kuri pagal to paties reglamento 40 taisyklės 5 dalį mutatis mutandis taikoma registracijos panaikinimo procedūroms, prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymai turi būti susiję su prekių ženklo naudojimo vieta, laiku, apimtimi ir pobūdžiu; šie reikalavimai yra kumuliaciniai (šiuo klausimu žr. 2004 m. liepos 8 d. Sprendimo Sunrider / VRDT – Espadafor Caba (VITAFRUIT), T‑203/02, Rink., EU:T:2004:225, 37 punktą ir 2007 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo La Mer Technology / VRDT – Laboratoires Goëmar (LA MER), T‑418/03, EU:T:2007:299, 52 punktą).
63 Vertinant, ar prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, tinkamus nustatyti jo komercinio naudojimo realumui, ypač jo naudojimo tam tikrame ekonomikos sektoriuje, siekiant išlaikyti ar sukurti prekių ženklo saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį, pagrįstumą, šių prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumą (žr. šio sprendimo 62 punkte minėto Sprendimo LA MER, EU:T:2007:299, 55 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
64 Siekiant nagrinėjamu atveju nustatyti, ar ankstesnis prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų, reikia atlikti visapusį vertinimą, atsižvelgiant į visus nagrinėjamu atveju svarbius veiksnius. Toks vertinimas reiškia tam tikrą veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, tarpusavio priklausomybę (šio sprendimo 62 punkte minėto Sprendimo VITAFRUIT, EU:T:2004:225, 42 punktas).
65 Pabrėžtina, kad nors Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklėje minimos su naudojimo vieta, laiku, apimtimi ir pobūdžiu susijusios nuorodos ir pateikiama tinkamų įrodymų pavyzdžių, kaip antai pakuočių, etikečių, kainoraščių, katalogų, sąskaitų, fotografijų, laikraščių skelbimų ir raštiškų pareiškimų, joje nenumatyta, kad kiekviename įrodyme turi būti informacijos apie visus keturis aspektus, dėl kurių turi būti pateikta naudojimo iš tikrųjų įrodymų, būtent dėl naudojimo vietos, laiko, pobūdžio ir apimties (2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Buffalo Milke Automotive Polishing Products / VRDT – Werner & Mertz (BUFFALO MILKE Automotive Polishing Products), T‑308/06, Rink., EU:T:2011:675, 61 punktas ir 2012 m. gegužės 24 d. Sprendimo TMS Trademark-Schutzrechtsverwertungsgesellschaft / VRDT – Comercial Jacinto Parera (MAD), T‑152/11, EU:T:2012:263, 33 punktas).
66 Be to, iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad negali būti atmesta tikimybė, jog įrodymų visuma leidžia nustatyti įrodytinus faktus, net jeigu kiekvienas iš šių įrodymų atskirai negalėtų įrodyti šių faktų tikrumo (2008 m. balandžio 17 d. Sprendimo Ferrero Deutschland / VRDT, C‑108/07 P, EU:C:2008:234, 36 punktas ir šio sprendimo 65 punkte minėto Sprendimo MAD, EU:T:2012:263, 34 punktas).
67 Primintina, kad būtent atsižvelgimas į visus Apeliacinei tarybai vertinti pateiktus įrodymus turi leisti nustatyti, ar buvo įrodytas ginčijamo prekių ženklo naudojamas iš tikrųjų.
68 Taigi, ieškovės argumentui, kad dokumentai, kuriuose nenurodyta data, negali įrodyti, kad ginčijamas prekių ženklas buvo naudojamas per nagrinėjamą laikotarpį, negalima pritarti, juo labiau kad prekių nuotraukomis, kurias Apeliacinei tarybai ieškovė nurodė kaip dokumentų, kuriuose nenurodyta data, pavyzdžius, gali būti siekiama įrodyti, kaip ginčijamas prekių ženklas buvo nurodomas ant drabužių ir prekių gamos, kuriai jis buvo naudojamas, o tam nebūtina, kad juose būtų nurodyta data. Taigi, šiomis aplinkybėmis Apeliacinė taryba galėjo teisėtai manyti, kad aplinkybė, jog nuotraukose, kurios pateiktos kaip įrodymai, nenurodyta data, nėra svarbi.
69 Taip pat negalima pritarti ieškovės argumentui, kuriuo remiantis siekiama, kad būtų atmestos prekių ženklo savininkės pateiktos sąskaitos dėl to, kad iš jų neįmanoma nustatyti, ar jos susijusios su ginčijamu prekių ženklu, ar su bet kokiu kitu žymeniu arba bet kokiu kitu prekių ženklu. Remiantis aplinkybe, kad šiose sąskaitose nepatikslinta, ar jos išrašytos dėl ginčijamu prekių ženklu žymimų prekių, negalima daryti išvados, kad šios sąskaitos ipso facto susijusios su kitais prekių ženklais. Analizuojant įrodymų visumą šių sąskaitų įrodomoji galia gali būti laikoma santykine, tačiau negalima atmesti, jog jos turi įrodomąją galią.
70 Galiausiai dėl argumento, jog Apeliacinė taryba turėjo manyti, kad nagrinėjamu atveju taikytinas šio sprendimo 24 punkte minėtas Sprendimas Il Ponte Finanziaria / VRDT (EU:C:2007:514), pirmiausia pabrėžtina, kad bylos, kurioje priimtas minėtas sprendimas, faktinės aplinkybės skyrėsi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Iš tiesų iš minėto sprendimo 85 punkto matyti, kad nebuvo įrodytas pirmojo prekių ženklo naudojimas, todėl juo remiantis nebuvo galima įrodyti antrojo prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų. Priešingai nei minėtoje byloje, šioje byloje neginčijama, kad vaizdinis prekių ženklas, kurį sudaro kiek stilizuotomis raidėmis parašytas žodis „husky“ su simboliu ®, kuris naudojamas siekiant įrodyti žodinio prekių ženklo HUSKY naudojimą, buvo naudojamas.
71 Antra, pabrėžtina, kad šio sprendimo 24 punkte minėtame Sprendime Il Ponte Finanziaria / VRDT (EU:C:2007:514, 86 punktas) nurodyta, jog registruotą prekių ženklą galima laikyti naudojamu, jei pateikiama įrodymų, kad šis prekių ženklas buvo naudojamas tokia forma, kuri šiek tiek skiriasi nuo formos, kuria jis registruotas. Tai, kad minėtame sprendime nurodyta, jog vis dėlto, įrodžius vieno registruoto prekių ženklo naudojimą, apsaugos, kuri suteikiama tokiam prekių ženklui, taikymo srities neleidžiama išplėsti kitam registruotam prekių ženklui, kurio naudojimas iš tikrųjų nebuvo įrodytas, remiantis tuo, kad pastarasis prekių ženklas yra tik pirmojo prekių ženklo variantas, šioje byloje neturi reikšmės. Iš tiesų ginčijamo prekių ženklo savininkė nereikalavo užtikrinti šio prekių ženklo suteikiamų teisių apsaugos remdamasi vien kito prekių ženklo registracija.
72 Trečia, prekių ženklo savininkei, siekiančiai įrodyti šio prekių ženklo naudojimą, leidžiama remtis jo naudojimu kitokia forma nei įregistruota, jeigu šių dviejų formų skirtumai nekeičia šio prekių ženklo skiriamųjų požymių ir nepaisant to, kad ši kitokia forma pati įregistruota kaip prekių ženklas (šiuo klausimu žr. 2012 m. spalio 25 d. Sprendimo Rintisch, C‑553/11, Rink., EU:C:2012:671, 30 punktą). Nagrinėjamu atveju ieškovė nesirėmė ginčijamo prekių ženklo skiriamųjų požymių pakeitimu. Taigi, jo savininkė negalėjo remtis jo naudojimu kitokia forma, palyginti su ta, kuria minėtas prekių ženklas buvo įregistruotas.
73 Galiausiai neginčijama, kad žodinis prekių ženklas HUSKY iš esmės buvo naudojamas nurodant didžiosiomis juodos spalvos raidėmis. Taigi, aplinkybė, kad kaip naudojimo įrodymu Apeliacinė taryba rėmėsi kitu prekių ženklu ar žymenimis, kaip antai raidę „h“ vaizduojančiu logotipu ar šunį haskį vaizduojančiu elementu, nėra lemiama, nes negalima pritarti ieškovės argumentui, kuriuo siekiama užginčyti tokio rėmimosi teisėtumą. Be to, pabrėžtina, jog ieškovė neneigia, kad skyrėsi tik ginčijamame prekių ženkle ir kitame prekių ženkle naudojamų raidžių stilius, kad raidės buvo išdėstytos labai arti viena kitos ar kad, viena vertus, ginčijamas prekių ženklas ir, kita vertus, žymenys, kuriuos sudaro raidę „h“ vaizduojantis logotipas ar šunį haskį vaizduojantis elementas, ant prekių paprastai buvo vaizduojami atskirai.
74 Iš to, kas nurodyta, matyti, kad trečiąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
75 Todėl reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
76 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Husky CZ s.r.o. bylinėjimosi išlaidas.
Kanninen | Pelikánová | Buttigieg |
Paskelbta 2015 m. vasario 13 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.