PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (penktoji kolegija)
SPRENDIMAS
2004 m. birželio 10 d. *(1)
„Arbitražinė išlyga – Sutartis, sudaryta pagal PLAN projekto Cluster D – Kelionės išlaidos – Išieškojimo išlaidos – Pavėluotas išmokėjimas“
Byloje T‑315/02
Svend Klitgaard, gyvenantis Skørping (Danija), atstovaujamas advokato S. Koll Espensen,
ieškovas,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą H. V Støvlbæk ir C. Giolito, padedant advokatui P. Heidman, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Luksemburge,
atsakovę,
dėl pagal EB 238 straipsnį pateikto ieškinio siekiant gauti 19 867,40 EUR, kuriuos ieškovas tariamai išleido įgyvendindamas sutarties Nr. 32.0166, sudarytos pagal Plant Life Assessment Network (PLAN) projekto D dalį kartu su palūkanomis, kompensaciją bei išieškojimo išlaidas irgi su palūkanomis,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė P. Lindh, teisėjai R. García-Valdecasas ir J. D. Cooke,
sekretorė D. Christensen, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2004 m. sausio 20 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 1997 m. Komisija pavedė Jungtinio tyrimų centrui (toliau – JTC) apie šešiasdešimt projektų dėl pramoninių įrengimų ilgaamžiškumo, sujungtų į vieną projektą, pavadintą „Plant Life Assessment Network“ (toliau – PLAN projektas).
2 1997 m. gruodžio 22 d. Bendrija, atstovaujama Komisijos, sudarė sutartį Nr. 32.0166 su S. Klitgard dėl PLAN projekto D dalies techninio audito atlikimo (toliau – sutartis) 48 mėnesių laikotarpiui. Ieškovas darbą pradėjo 1997 m. spalio mėnesį prieš formaliai sudarant sutartį.
Sutarties sąlygos
3 Sutarties 4.1 straipsnis, kuriame įtvirtintos atlyginimo ieškovui sąlygos, nustato:
„Komisija įsipareigoja mokėti sutarties šaliai už paslaugų pagal šią sutartį atlikimą ne daugiau kaip 81 000 ECU (aštuoniasdešimt vieną tūkstantį) tokia tvarka:
– 30 % po sutarties pasirašymo,
– 20 % Komisijai priėmus pirmą metinį pranešimą,
– 20 % Komisijai priėmus antrą metinį pranešimą,
– 20 % Komisijai priėmus trečią metinį pranešimą,
– 10 % Komisijai priėmus baigiamąjį pranešimą.
Ši suma apima visas vykdant sutartį sutarties šalies patirtas išlaidas, išskyrus tas, kurios nurodytos 5 straipsnyje.“
4 Sutarties 5 straipsnis dėl kelionės išlaidų nustato:
„5.1 Sutarties šalies patirtos kelionės ir apsigyvenimo išlaidos bei medžiagų ir atskirai vežamų medžiagų ar bagažo, kuris yra tiesiogiai susijęs su šios sutarties 3 straipsnyje nurodytų užduočių atlikimu, pervežimo išlaidos yra atlyginamos pagal specialias 4 priede nustatytas taisykles.
5.2 Šios išlaidos yra atlyginamos pateikus rašytinius jas patvirtinančius dokumentus – kvitus ir bilietų šakneles.“
5 4 priedo c dalis in fine nustato kelionės išlaidų maksimalų dydį:
„Šios išlaidos yra atlyginamos iki 27 000 ECU 48 mėnesių sutarties laikotarpiu“.
6 Sutarties 4.2 straipsnio pirma ir antra pastraipos dėl mokėjimo termino nustato:
„Komisija įsipareigoja mokėti pagal šią sutartį priklausančias pinigų sumas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo pranešimų patvirtinimo dienos arba nuo tos dienos, kurią ji turėjo juos patvirtinti, iki šių sumų nurašymo iš savo sąskaitos dienos.
Komisija gali sustabdyti šio termino eigą bet kuriuo metu 60 dienų laikotarpiu nuo patvirtinimo dienos pateikdama suinteresuotai sutarties šaliai pranešimą, jog atitinkami prašymai dėl mokėjimo yra nepriimtini dėl to, jog nėra atlyginimo mokėjimo pareigos arba nebuvo pateikti pagrindžiantys dokumentai, arba jei Komisija mano, jog yra būtina atlikti papildomą vertinimą. Užregistravus tinkamą prašymą dėl atlyginimo mokėjimo terminas eina toliau.“
7 Sutarties 1 priedo 3 straipsnio b punktas nustato Komisijos baigiamojo pranešimo patvirtinimo taisykles:
„Pranešime yra aprašomi visi vykdant sutartį atlikti darbai bei gauti rezultatai. Jame taip pat turi būti pateikiama svarbiausių gautų rezultatų santrauka.
<...>
Laikoma, jog Komisija priėmė šį pranešimą, jei per mėnesį nuo baigiamojo pranešimo <...> gavimo ji nepateikia sutarties šaliai aiškiai išreikštų pastabų.“
8 Pagal sutarties 8 straipsnį Pirmosios instancijos teismas sprendžia visus iš sutarties kylančius ginčus. Pagal 7 straipsnį sutarčiai yra taikoma Danijos teisė.
Faktinės aplinkybės
9 1998 m. balandžio 1 d. Komisija pagal sutarties 4.1 straipsnį ieškovui išmokėjo pirmą dalį sumos – 24 300 EUR.
10 1998 m. lapkričio 30 d. laišku ieškovas paprašė Komisijos išmokėti antrą 16 200 EUR dydžio dalį bei atlyginti kelionės išlaidas už laikotarpį nuo 1998 m. spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.
11 1999 m. vasario 25 d. laišku Komisija atmetė prašymą dėl kelionės išlaidų atlyginimo, nurodydama:
„Kaip Jūs tikriausiai žinote, iš pradžių kiekvienam techniniam auditui ir patirtoms išlaidoms buvo skirta 3 500 ECU (pridėjus dalyvavimo PLAN bei su tuo susijusias išlaidas). Bendra suma D dalyje buvo numatyta 81 000 ECU (žr. 1 priedą: tinklo kaštų lentelė).
Deja, dėl spausdinimo klaidos jūsų sutarties teksto galutinėje versijoje sakoma:
„Ši suma apima visas vykdant sutartį patirtas išlaidas, išskyrus tas, kurios nurodytos 5 straipsnyje.“
Galutinis sutarties tekstas, be abejo, turėjo būti toks:
„Ši suma apima visas vykdant sutartį patirtas išlaidas, įskaitant tas, kurios nurodytos 5 straipsnyje“.
Tikimės, kad pridedamos papildomos sutarties pasirašymas nesukels jums jokių problemų.“
12 1999 m. kovo 3 d. ir kovo 26 d. laiškais ieškovas atmetė Komisijos 1999 m. vasario 25 d. pasiūlymą, motyvuodamas tuo, jog atlyginimas nebebus proporcingas teikiamoms paslaugoms. Jis pateikė dviejų papildomų sutarčių projektus, kuriuose buvo numatyta arba sumažinti sutartyje nustatytų paslaugų apimtį arba padengti kelionės išlaidas, viršijančias sutarties 4.1 straipsnyje nustatytą maksimalų dydį.
13 1999 m. gegužės 17 d. Komisija pervedė antrą dalį sumos, įskaitant ir kelionės išlaidas – iš viso 16 200 EUR.
14 1999 m. gegužės 20 d. laišku ieškovas Komisiją įspėjo, jog visi veiksmai pagal sutartį bus sustabdyti nuo 1999 m. birželio 1 d., jei Komisija nesutiks arba mokėti kelionės išlaidas, viršijančias sutarties 4.1 straipsnyje nustatytą maksimalų dydį, arba sumažinti sutartimi nustatytų paslaugų apimtį. Tam jis pateikė du papildomos sutarties projektus.
15 1999 m. birželio 16 d. laišku Komisija perdavė ieškovui du papildomos sutarties projektus – vieną dėl ieškovo atlyginimo, o kitą – dėl jo teikiamų paslaugų. Pagal pirmąją atlyginimas ieškovui buvo aiškiai nustatytas ne daugiau kaip 81 000 EUR, įskaitant kelionės išlaidas. Kaip kompensacija pagal antrą papildomą sutartį užduotys, kurias ieškovas turi atlikti, buvo sumažintos konkrečiai tiek, kad nuo 1999 m. birželio 1 d. jam nebebuvo būtina dalyvauti tinklo susirinkimuose.
16 1999 m. birželio 18 d. laiške ieškovas pažymėjo, jog Komisijos 1999 m. birželio 16 d. pasiūlymas iš esmės atitinka jo antrąjį 1999 m. gegužės 20 d. pasiūlymą. Ieškovas pareiškė:
„Gavus abu pirmos ir antros papildomos sutarties originalius tekstus, abiejų jų pasirašyti egzemplioriai bus persiųsti su aiškia sąlyga, jog laiku bus išmokėtos paskutinės sumos pagal sutartį.“
17 1999 m. liepos 7 d. ieškovas pasirašė ir išsiuntė Komisijai du papildomų sutarčių projektus, kurių tekstus ji pametė. Ieškovas juos dar kartą persiuntė 1999 m. rugsėjo 24 d. Komisija projektus pasirašė 1999 m. rugsėjo 29 d.
18 1999 m. gruodžio 21 d. ir 2000 m. gruodžio 12 d. pateikus atitinkamus metinius pranešimus, Komisija išmokėjo trečią ir ketvirtą dalį sumos.
19 2001 m. lapkričio 30 d. ieškovas nusiuntė Komisijai dokumentą, kurį jis pavadino „metiniu pranešimu“, ir paprašė jos išmokėti likusią dalį sumos. Komisiją šį dokumentą gavo 2001 m. gruodžio 4 d.
20 2001 m. gruodžio 17 d. elektroniniu laišku Komisija ieškovo paprašė atsiųsti 2001 m. gruodžio 4 d. paštu gauto spausdinto pranešimo elektroninę versiją. Be to, ji paprašė pateikti tam tikrą informaciją dėl atliktų darbų per visą sutarties laikotarpį.
21 2001 m. gruodžio 19 d. ieškovas elektroniniu paštu persiuntė Komisijos prašomą informaciją.
22 2002 m. sausio 30 d. laišku Komisija informavo, kad jo 2001 m. lapkričio 30 d. prašymas dėl atlyginimo mokėjimo gali būti patenkintas tik pateikus kelionės išlaidas pagrindžiančius dokumentus už visą sutarties laikotarpį.
23 2002 m. sausio 31 d. laišku ieškovas Komisijai pranešė, kad ji jam laiku neišmokėjo 8 100 EUR dydžio paskutinės sumos dalies pagal sutartį. Be to, jis paprašė padengti 19 867,40 EUR kelionės išlaidas, remdamasis 1999 m. birželio 18 d. laišku, kuriame jis teigė, jog sutinka su pirma papildoma sutartimi, jei paskutinės sumos dalys bus išmokėtos laiku.
24 2002 m. vasario 4 d. ir 2002 m. kovo 12 d. laiškais ieškovas užginčijo Komisijos prašymą dėl kelionės išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimo, teigdamas, kad Komisija bando vilkinti paskutinės sumos dalies mokėjimą. Be to, jis Komisijai pakartojo savo prašymą išmokėti jam paskutinę sumos dalį iki balandžio 1 d. ir padengti kelionės išlaidas iki 2002 m. gegužės 1 d.
25 2002 m. balandžio 18 d. Komisija gavo šiuos pagrindžiančius dokumentus.
26 2002 m. gegužės 15 d. Komisija išmokėjo paskutinę sumos dalį. Komisijai nepatenkinus prašymo dėl kelionės išlaidų padengimo, 2002 m. spalio 10 d. ieškovas pareiškė šį ieškinį.
Šalių reikalavimai
27 Ieškovas prašo, kad iš Komisijos būtų priteista:
– išmokėti 19 867,40 EUR dydžio kelionės išlaidas kartu su Danijos banko palūkanų norma, padidinta 5 %, skaičiuojant nuo 2002 m. balandžio 30 d. iki išmokėjimo dienos,
– išmokėti 592,95 EUR dydžio išieškojimo išlaidas kartu su Danijos banko palūkanų norma, padidinta 5 %, skaičiuojant nuo 2002 m. balandžio 30 d. iki išmokėjimo dienos,
– padengti bylinėjimosi išlaidas.
28 Be to, pasinaudodamas proceso organizavimo priemonėmis, ieškovas prašo, kad Komisija jam perduotų kai kuriuos dokumentus, konkrečiai – sutarties tarp JTC bei Komisijos ir biudžeto, kuris yra skirtas šiai sutarčiai įgyvendinti, kopijas.
29 Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
30 Komisija pasisako prieš prašymo dėl proceso organizavimo priemonių tenkinimą.
Dėl teisės
Dėl prašymo priteisti iš Komisijos 19 867,40 EUR
31 Grįsdamas savo prašymą, ieškovas tvirtina, kad Komisija jam yra skolinga 19 867,40 EUR, kuriuos jis išleido vykdydamas sutartį, bei palūkanas. Šiuo klausimu ieškovas iš esmės remiasi dviem pagrindiniais argumentais ir vienu papildomu.
32 Visų pirma ieškovas pripažįsta, kad jis dviem 1999 m. rugsėjo 29 d. sudarytomis papildomomis sutartimis, kuriomis buvo pakeistas sutarties 4.1 straipsnis, sutiko atlyginimą pagal sutartį apriboti iki 81 000 EUR, įskaitant kelionės išlaidas. Tačiau šios papildomos sutartys, pasak jo, negalioja, ir dėl to yra taikoma pirminė 1997 m. gruodžio 22 d. sutarties 4.1 straipsnio versija.
33 Antra, ieškovas teigia, jog sutarties 4.1 straipsnio pirminėje versijoje į 81 000 EUR sumą vykdant sutartį patirtos kelionės išlaidos nebuvo įskaičiuotos ir tai jam suteikia teisę gauti šią sumą viršijančias kelionės išlaidas.
34 Papildomai ieškovas teigia, jog bet kuriuo atveju, Komisija po sutarties įvykdymo savo tylėjimu sutiko, kad būtų padengiamos visos jo turėtos kelionės išlaidos viršijančios 81 000 EUR sumą.
Dėl dviejų papildomų sutarčių negaliojimo
– Šalių argumentai
35 Dėl dviejų papildomų sutarčių ieškovas visų pirma tvirtina, jog per derybas jis buvo iškėlęs sąlygą, kurią Komisija priėmė, kad jos galioja tik tada, jei yra laiku išmokamos likusios sumos dalys. Antra, jis tvirtina, kad Komisijai paskutinę sumos dalį išmokėjus po termino, šios sąlygos nebuvo laikytasi, o tai reiškia, jog dvi papildomos sutartys negalioja.
36 Dėl paskutinės sumos dalies pavėluoto išmokėjimo ieškovas tvirtina, kad mokėjimo terminas buvo 2002 m. kovo 4 d. Komisija paskutinę sumos dalį išmokėdama 2002 m. gegužės 15 d., nesilaikė šio sutarties 4.2 straipsnio 1 pastraipoje nustatyto mokėjimo termino.
37 Pagal sutarties 4.1 straipsnį Komisija gavo pranešimą dėl sutarties įvykdymo 2001 m. gruodžio 4 d. Per mėnesį nepareiškus pastabų dėl pranešimo, jis pagal sutarties 1 priedo 3 straipsnio b punktą turi būti laikomas priimtu 2002 m. sausio 4 d. Šiuo klausimu ieškovas teigia, jog tai, kad Komisija elektroninę versiją gavo 2001 m. gruodžio 19 d., neleidžia tvirtinti, kad jo baigiamasis pranešimas buvo gautas tą dieną. Pagal sutarties 4.2 straipsnio pirmą pastraipą 60 dienų mokėjimo termino eiga prasidėjo 2002 m. sausio 4 d.
38 Ieškovas nesutinka su Komisijos teiginiu, jog buvo sustabdyta mokėjimo termino eiga. Iš tikrųjų, kadangi Komisija teigia, jog šalys susitarė dėl fiksuoto mokėjimo, nebuvo pagrindo reikalauti pateikti kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų. Be to, Komisijos reikalautas atlikti papildomas vertinimas nebuvo aiškiai įtvirtintas sutartyje. Šalys nesusitarė, kad prašymas suteikti papildomą informaciją sustabdo mokėjimo terminą. Be to, kadangi Komisija per susitartą laikotarpį nereikalavo atlikti vertinimo, ji neturėjo teisės sustabdyti termino eigos.
39 Galiausiai ieškovas teigia, kad per ketverius sutarties vykdymo metus Komisija neginčijo prašymų dėl kelionės išlaidų padengimo pateikimo būdo, t. y. paprastų suvestinių be pagrindžiančių dokumentų. Taigi toks pateikimas tapo sutarties elementu.
40 Komisija – priešingai – tvirtina, kad paskutinę sutarties sumos dalį ji išmokėjo per 4.2 straipsnyje numatytą laikotarpį.
41 Visų pirma, kitaip negu tvirtina ieškovas, mokėjimo termino eiga prasidėjo 2002 m. sausio 19 d., praėjus mėnesiui po pranešimo elektroninės versijos ir duomenų, leidžiančių konstatuoti pagal sutarties 1 priedo 3 straipsnio b dalį, jog pranešimas yra baigiamasis, gavimo.
42 Be to, pagal sutarties 4.2 straipsnio antrą pastraipą mokėjimo termino eiga, pasak Komisijos, buvo sustabdyta nuo 2002 m. sausio 30 d., kai ji ieškovo paprašė pateikti pagrindžiančius dokumentus, iki 2002 m. balandžio 18 d., kai ji gavo reikalingus dokumentus. Turint omenyje, kad termino eiga buvo sustabdyta, nuo 2002 m. sausio 19 d., t. y. baigiamojo pranešimo patvirtinimo dienos iki 2002 m. gegužės 15 d., kada buvo atsiskaityta, praėjo 38 dienos.
43 Komisija atmeta ieškovo argumentą, jog ji neturėjo pagrindo reikalauti pagrindžiančių dokumentų. Tai, jog sutartyje buvo nustatytas fiksuotas atlyginimas, pasak jos, neužkerta kelio reikalauti papildomo vertinimo pagal sutarties 4.2 straipsnio antrą pastraipą.
44 Priešingai, Komisija mano, kad nuostata dėl mokėjimo sustabdymo buvo siekiama leisti jai įsitikinti, kad pateikiama informacija yra grindžiama realiai patirtomis kelionės išlaidomis. Ji tvirtina, kad ji negalėjo atlyginti 27 000 EUR sumą viršijančias kelionės išlaidas, o jei realiai patirtos išlaidos buvo mažesnės už šią sumą, ji turėjo teisę reikalauti sumažinti atlyginimą pagal sutartį, tačiau ja šiuo atveju nepasinaudojo dėl sutarties 4.1 straipsnyje padarytos redakcinės klaidos.
45 Komisija taip pat atmeta ieškovo tvirtinimą, jog sutartyje nebuvo numatyta papildomo vertinimo sustabdomoji galia. Priešingai, sutarties 4.2 straipsnio antroje pastraipoje aiškiai numatyta, jog mokėjimo terminas gali būti sustabdomas, jei ji mano, jog reikia atlikti papildomą vertinimą. Ši nuostata, Komisijos teigimu, buvo aiškiai apibrėžta: ji jai suteikė teisę reikalauti pagrindžiančių dokumentų.
46 Galiausiai dėl ieškovo tvirtinimo, jog kelionės išlaidoms pagrįsti nuolat naudotos paprastos suvestinės tapo „sutarties tarp šalių elementu“, pakeičiančiu sutarties 4.2 straipsnio antrą pastraipą, Komisija pažymi, jog tai, kad ji anksčiau, kaip sutarties šalis, nepasinaudojo savo teise reikalauti detalesnių pagrindžiančių dokumentų, nereiškia, jog ji šios teisės atsisakė. Ji taip pat teigia, jog svarbiausia, kad ji galėtų atlikti kelionės išlaidas pagrindžiančių dokumentų kontrolę, kaip numatyta sutartyje.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
47 Šalys nesutaria dėl vieno dalyko – pirma, nuo kada pradėjo eiti paskutinės sumos dalies mokėjimo terminas ir, antra, ar Komisija turėjo teisę sustabdyti mokėjimo terminą.
48 Dėl mokėjimo termino pradžios reikia pasakyti, kad pagal sutarties 4.2 straipsnio pirmą pastraipą 60 dienų mokėjimo terminas prasideda nuo ieškovo pagal sutarties 4.1 straipsnį pateikto baigiamojo pranešimo patvirtinimo dienos. Pagal sutarties 1 priedo 3 straipsnio b punktą baigiamajame pranešime turi būti aprašomi visi sutarties vykdymo metu atlikti darbai bei gauti rezultatai. Ši nuostata taip pat numato, jog baigiamasis pranešimas laikomas patvirtintu, jei Komisija nepateikia pastabų per mėnesį nuo jo pateikimo.
49 Šiuo atveju iš bylos medžiagos, kaip pažymėjo šalys per posėdį, matyti, kad 2001 m. gruodžio 4 d. Komisijos gautame pranešime buvo tik informacija dėl ketvirtųjų sutarties vykdymo metų, o ne informacija, apimanti visus ketverius sutarties vykdymo metus, kaip numato sutartis. Be to, 2001 m. gruodžio 17 d. Komisija paprašė ieškovo pateikti tam tikrą papildomą informaciją, susijusią su visu sutarties vykdymo laikotarpiu. Taigi ieškovo pranešimas atitiko baigiamojo pranešimo turinio reikalavimus tik 2001 m. gruodžio 19 d., t. y., kai jis pateikė Komisijai prašomą informaciją. Kadangi Komisija per mėnesį nepateikė pastabų dėl baigiamojo pranešimo, jis buvo laikomas patvirtintu 2002 m. sausio 19 d. Dėl to 60 dienų mokėjimo terminas prasidėjo nuo 2002 m. sausio 19 d.
50 Dėl Komisijos teisės šiuo atveju sustabdyti mokėjimo terminą reikia pasakyti, jog iš bylos medžiagos matyti, o tai šalys pažymėjo ir posėdyje, kad ieškovas, užuot pateikęs Komisijai patirtas kelionės išlaidas pagrindžiančius dokumentus, prie kiekvieno pagal sutarties 4.1 straipsnį pateikiamo pranešimo pridėjo išlaidų suvestines. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2002 m. sausio 30 d. laišku Komisija ieškovo paprašė pateikti visų sutarties vykdymo laikotarpiu patirtų kelionės išlaidų pagrindžiančius dokumentus ir įspėjo ieškovą, kad prašymas sustabdo mokėjimo termino eigą.
51 Šiuo atveju ieškovo tvirtinimas, jog Komisija neturėjo teisės prašyti pateikti pagrindžiančių dokumentų, nes šalys buvo susitarusios dėl fiksuoto atlyginimo, yra atmestinas. Iš tikrųjų sutarties 4 priedo c punktas, kurio nepakeitė pirma papildoma sutartis, nustato maksimalią atlygintinų ieškovo kelionės išlaidų sumą – 27 000 EUR. Iš sutarties teksto nematyti, jog šalys susitarė dėl fiksuotos kelionės išlaidų padengimo sumos. Be to, iš sutarties 5.2 straipsnio, kurio nepakeitė pirmoji papildoma sutartis, aiškiai matyti, kad kelionės išlaidos yra padengiamos pateikus pagrindžiančius dokumentus.
52 Turi būti atmestas ir ieškovo tvirtinimas, kad Komisijos teisė reikalauti papildomo vertinimo nėra aiškiai įtvirtinta sutartyje, kad toks reikalavimas nesustabdo mokėjimo termino eigos ir kad šiuo atveju jos reikalavimas buvo pavėluotas. Iš tikrųjų sutarties 4.2 straipsnis suteikia Komisijai teisę sustabdyti mokėjimo terminą per 60 dienų po kiekvieno ieškovo pagal sutarties 4.2 straipsnį pateikto pranešimo patvirtinimo, „jei ji mano, jog yra būtina atlikti papildomą vertinimą“.
53 Galiausiai atmestini yra ieškovo tvirtinimai, jog Komisija atsisakė savo teisės reikalauti papildomo vertinimo pagal sutarties 4.2 straipsnio antrą pastraipą. Iš tikrųjų vien fakto, kad ji iki paskutinės sumos pagal sutartį išmokėjimo neprašė pateikti patvirtinančių dokumentų, nepakanka tvirtinti, jog ji atsisakė šios teisės.
54 Turint omenyje, kad mokėjimo termino eiga buvo sustabdyta nuo 2002 m. sausio 30 d., kai Komisija ieškovo paprašė pateikti kelionės išlaidas pagrindžiančius dokumentus, iki 2002 m. balandžio 18 d., kai ji juos gavo, nuo baigiamojo pranešimo patvirtinimo 2002 m. sausio 19 d. iki paskutinės sumos dalies išmokėjimo 2002 m. gegužės 15 d. praėjo tik 38 dienos.
55 Dėl to ieškovo tvirtinimas, jog buvo pavėluota išmokėti paskutinę sumą pagal sutartį, yra atmestinas. Nesprendžiant klausimo, ar dviejų papildomų sutarčių galiojimas priklausė nuo paskutinių sumų pagal sutartį išmokėjimo laiku, ieškovo tvirtinimas, jog šios papildomos sutartys negalioja, yra atmestinas.
56 Dėl to nėra būtina pasisakyti dėl ieškovo argumento, jog sutarties 4.1 straipsnio pirminė versija jam suteikia teisę į kelionės išlaidų, viršijančių 81 000 EUR sumą, atlyginimą.
Dėl papildomo argumento, jog Komisija savo tylėjimu sutiko padengti ieškovo patirtas kelionės išlaidas, viršijančias 81 000 EUR sumą
57 Papildomai ieškovas tvirtina, jog bet kuriuo atveju Komisija po sutarties ir papildomų sutarčių pasirašymo savo tylėjimu sutiko padengti visas patirtas kelionės išlaidas, viršijančias 81 000 EUR sumą. Šiuo klausimu ieškovas nurodo į prie kiekvieno metinio pranešimo, pateikto pagal sutarties 4.1 straipsnį, pridedamą sąrašą su valandų skaičiumi, kurio Komisija niekad neginčijo.
58 Komisija šį argumentą paneigia teigdama, jog po papildomų sutarčių priėmimo ji nesuteikė ieškovui jokio pagrindo manyti, kad padengs išlaidas per 81000 EUR. Priešingai – iš papildomų sutarčių aiškiai matyti, kad jos ketinimas buvo ne toks.
59 Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu konstatuoja, jog ieškovas prie pranešimų, pateikiamų pagal sutarties 4.1 straipsnį, pridėjo sąrašą, kuriame nurodytas projektui PLAN paskirtų valandų skaičius. Šis dokumentas jokiu būdu nepatvirtina, kad Komisija, nepaisydama pakeisto sutarties 4.1 straipsnio, savo tylėjimu sutiko padengti kelionės išlaidas, viršijančias 81 000 EUR sumą. Šis argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
60 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikalavimas priteisti iš Komisijos 19 867,40 EUR sumą yra atmestinas, ir dėl to nėra būtina priimti nutarties dėl organizavimo priemonių, kurių prašė ieškovas, taikymo.
Dėl reikalavimo padengti išieškojimo išlaidas
61 Pagrįsdamas savo reikalavimą dėl išieškojimo išlaidų, ieškovas tvirtina, kad Komisija turi padengti išieškojimo išlaidas, kurias jis patyrė išreikalaudamas paskutinę sumos dalį.
62 Šiuo klausimu buvo konstatuota, kad paskutinė sumos dalis buvo išmokėta per sutartyje nustatytą terminą. Darytina išvada, kad reikalavimas išmokėti 592,95 EUR, kaip išieškojimo išlaidas, taip pat yra atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
63 Pagal Darbo reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, jis, be savo turėtų išlaidų, turi padengti Komisijos išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš ieškovo be savo turėtų išlaidų padengti Komisijos išlaidas.
Lindh | García-Valdecasas | Cooke |
Paskelbta 2004 m. birželio 10 d. viešame posėdyje Liuksemburge.