BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. kovo 9 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo ELLA VALLEY VINEYARDS paraiška – Ankstesni nacionalinis ir Bendrijos prekių ženklai ELLE – Santykinis atmetimo pagrindas – Susiejimo galimybė – Ryšys tarp žymenų – Geras vardas – Žymenų panašumo nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis“
Byloje T‑32/10
Ella Valley Vineyards (Adulam) Ltd, įsteigta Jeruzalėje (Izraelis), atstovaujama advokatų C. de Haas ir O. Vanner,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą A. Folliard‑Monguiral,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,
Hachette Filipacchi Presse (HFP), įsteigta Levalua Perė (Prancūzija), atstovaujama advokato C. Moyou Joly,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2009 m. lapkričio 11 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1293/2008‑1), susijusio su protesto procedūra tarp Hachette Filipacchi Presse (HFP) ir Ella Valley Vineyards (Adulam) Ltd,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas J. Azizi, teisėjai E. Cremona (pranešėja) ir S. Frimodt Nielsen,
posėdžio sekretorė B. Pastor, kanclerio pavaduotoja,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2010 m. sausio 22 d.,
susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2010 m. gegužės 21 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2010 m. gegužės 19 d.,
susipažinęs su dubliku, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2010 m. rugpjūčio 19 d.,
įvykus 2012 m. sausio 13 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2005 m. kovo 4 d. ieškovė Ella Valley Vineyards (Adulam) Ltd, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146; pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prekių ženklas, kurį buvo rašoma įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:
3 Prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 33 klasei ir atitinka aprašymą „Vynai“.
4 Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2005 m. rugsėjo 12 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 37/2005.
5 2005 m. gruodžio 12 d. įstojusi į bylą šalis Hachette Filipacchi Presse (HFP) pagal Reglamento Nr. 40/94 42 straipsnį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis) pateikė protestą dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms.
6 Protestas grindžiamas dviem ankstesniais prekių ženklais, kurie atitinka šį vaizdinį žymenį:
7 Pirma, tai vaizdinis Bendrijos prekių ženklas, kurio paraiška pateikta 2003 m. spalio 30 d ir kuris numeriu 3475365 įregistruotas 2005 m. spalio 11 d. Juo, be kita ko, žymimos 16 klasės prekės, kurios atitinka aprašymą „Periodiniai leidiniai“ ir „Knygos“. Antra, tai Prancūzijos vaizdinis prekių ženklas, kurio paraiška pateikta 1989 m. birželio 27 d. ir kuris numeriu 1538354 įregistruotas 1999 m. birželio 27 d. Juo, be kita ko, žymimos 16 klasės prekės, kurios atitinka aprašymą „Periodiniai leidiniai“ ir „Knygos“.
8 Grindžiant protestą buvo remiamasi Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalyje (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis) nurodytais pagrindais.
9 2008 m. liepos 8 d. Protestų skyrius atmetė protestą, nes nusprendė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, nebuvo pakankamai panašūs, kad visuomenė prekių ženklus susietų arba nustatytų tarp jų ryšį, todėl Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalis netaikoma.
10 2008 m. rugsėjo 8 d. įstojusi į bylą šalis, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsniais (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniai), pateikė VRDT apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.
11 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT pirmoji apeliacinė taryba, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalimi, apeliaciją patenkino ir panaikino Protestų skyriaus sprendimą.
12 Pirmiausia Apeliacinė taryba nusprendė, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamų žymenų panašumą, atitinkama visuomenė gali nustatyti tarp šių žymenų ryšį. Jos teigimu, prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro dominuojantis žodinis elementas „ella“, vizualiai panašus į ankstesnius žymenis, net kiek tai susiję su ypatinga jo tipografija. Kiti prašomo įregistruoti prekių ženklo elementai nėra skiriamieji, nes vynų sektoriuje jie naudojami visuotinai. Be to, prašomo įregistruoti prekių ženklo elementai „ella“ ir „valley“ konceptualiu požiūriu nėra vienodai svarbūs. Atitinkama visuomenė žodį „ella“ supras ne kaip su žodžiu „valley“ susietą geografinę nuorodą, bet kaip moteriškos giminės įvardį ar nuorodą į moterį. Apeliacinė taryba taip pat nusprendė, kad ankstesni prekių ženklai Europos Sąjungoje turėjo gerą vardą žurnalų srityje.
13 Toliau Apeliacinė taryba nusprendė, kad, visuomenės akimis, itin prestižinis žurnalas „Elle“ buvo siejamas su ypatingu prancūzų gyvenimo stiliaus elegancijos įvaizdžiu, kuris neapsiribojo tik mada, bet apėmė ir gastronomiją. Taigi tarp gastronomijai skirtų reklaminių pranešimų ir vynų reklamos buvo ryšys. „Elle“ sudaro teminiai gastronomijai ir vynui skirti leidiniai, kaip antai „Elle À TABLE, ir valgių receptų. Pirma, žurnalas ELLE taip pat galėjo būti tiesiogiai siejamas su vyno propagavimu (Cuvée ELLE) ir, antra, jame skaitytojams reguliariai buvo teikiami pasiūlymai pirkti atsižvelgiant į kokybę parinktą vyną. Tokiomis aplinkybėmis dėl visuomenei siūlomo prekių ženklu, kurio dominuojantis elementas yra į žodį „elle“ labai panašus žodis, rašomas tokio paties šrifto raidėmis, pažymėto vyno kyla didelė rizika, kad ieškovė nesąžiningai pasinaudos ankstesnių prekių ženklų geru vardu. Iš tiesų Sąjungos vyno vartotojas žinos, kad egzistuoja žurnalas „Elle“, ir gali jį sieti su ieškovės vynu.
Šalių reikalavimai
14 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
15 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
16 Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškinį.
Dėl teisės
17 Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu ieškinio pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies pažeidimu. Ji teigia, kad nagrinėjamu atveju tenkinamos teismų praktikoje numatytos sąlygos, kuriomis atitinkama visuomenė galėtų ankstesnius prekių ženklus sieti su prašomu įregistruoti prekių ženklu. Pirma, nagrinėjami žymenys nėra kaip nors ypatingai panašūs. Antra, nagrinėjamos prekės yra skirtingos. Trečia, ankstesni prekių ženklai turi tik ribotą gerą vardą. Papildomai ieškovė teigia, kad bet kuriuo atveju prašomo įregistruoti prekių ženklo atveju nebus nesąžiningai pasinaudota ankstesnių prekių ženklų geru vardu.
18 Iš Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies formuluotės matyti, kad jai taikyti nustatomos šios trys sąlygos: pirma, prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, tapatumas arba panašumas; antra, ankstesnio prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas, geras vardas ir, trečia, galimybė, kad dėl neteisėto prašomo įregistruoti prekių ženklo naudojimo būtų nesąžiningai pasinaudota ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu arba jiems būtų pakenkta. Šios trys sąlygos yra kumuliacinės, todėl nesant nors vienos iš jų minėta nuostata netaikoma (žr. 2011 m. gruodžio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimo Aktieselskabet af 21. november 2001 prieš VDRT – Parfums Givenchy (only givenchy), T‑586/10, neskelbiamo Rinkinyje, 57 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
19 Šiuo klausimu iš teismų praktikos matyti, kad Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje numatyta žala, jeigu ji padaroma, kyla dėl tam tikro prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnio, dėl kurio suinteresuotoji visuomenė šiuos prekių ženklus susieja, t. y. nustato tarp jų ryšį, nors jų ir nesupainioja (2009 m. lapkričio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Spa Monopole prieš VRDT – De Francesco Import (SpagO), T‑438/07, Rink. p. II‑4115, 15 punktas; taip pat pagal analogiją žr. 2008 m. lapkričio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, Rink. p. I-8823, 30 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
20 Suinteresuotosios visuomenės manymas, kad tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, yra ryšys, turi būti vertinamas visapusiškai, atsižvelgiant į visus nagrinėjamu atveju svarbius veiksnius (pagal analogiją žr. šio sprendimo 19 punkte minėto Sprendimo Intel Corporation 41 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
21 Teisingumo Teismas patikslino veiksnius, kurie gali būti svarbūs visapusiškai vertinant, ar tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, yra toks ryšys. Teisingumo Teismas paminėjo šiuos veiksnius: pirma, prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnį; antra, prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra atitinkamai registruoti, rūšį, įskaitant šių prekių ar paslaugų panašumo ar nepanašumo laipsnį bei suinteresuotąją visuomenę; trečia, ankstesnio prekių ženklo gero vardo stiprumą; ketvirta, ankstesniam prekių ženklui būdingo ar dėl naudojimo įgyto skiriamojo požymio laipsnį ir, penkta, galimybės suklaidinti visuomenę buvimą (šio sprendimo 19 punkte minėto Sprendimo Intel Corporation 42 punktas).
22 Būtent atsižvelgiant į šiuos principus reikia įvertini ginčijamo sprendimo teisėtumą.
Dėl atitinkamos visuomenės
23 Dėl atitinkamos visuomenės primintina, kad pagal teismų praktiką, tam, kad tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, būtų ryšys, nuo kurio priklauso, ar padaromi Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje numatyti neteisėti veiksmai, reikia, kad su prekėmis ar paslaugomis, kurioms žymėti įregistruoti minėti prekių ženklai, susijusios visuomenės sutaptų arba tam tikru mastu „susipintų“ (šio sprendimo 19 punkte minėto Sprendimo Intel Corporation 46–49 punktai).
24 Pirma, nagrinėjamu atveju visuomenė, kuriai skirtos ankstesniais prekių ženklais, kurių geru vardu remiamasi, žymimos prekės, būtent „periodiniai leidiniai“ ir „knygos“, yra plačioji visuomenė (šiuo klausimu žr. 2009 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol prieš VRDT (100 ir 300), T‑425/07 ir T‑426/07, Rink. p. II‑4275, 24 punktą ir Pirmosios instancijos teismo sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol prieš VRDT (222, 333 ir 555), T‑200/07–T‑202/07, neskelbiamo Rinkinyje, 26 punktą). Šiuo klausimu pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog vienas iš dviejų ankstesnių prekių ženklų, kuriais įstojusi į bylą šalis grindė savo protestą, yra Bendrijos prekių ženklas, atitinkama visuomenė yra plačioji Sąjungos visuomenė.
25 Antra, pabrėžtina, kad prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, t. y. „vynas“, taip pat skirtos plačiajai Sąjungos visuomenei. Pagal teismų praktiką, kadangi paprastai vynas yra bendro platinimo – nuo didelės parduotuvės maisto produktų skyriaus iki barų ir kavinių – objektas, šios prekės vartojimas yra paplitęs, ir jos atžvilgiu atitinkamą visuomenę sudaro vidutiniai plataus vartojimo prekių vartotojai, kurie laikomi pakankamai informuotais ir protingai pastabiais bei nuovokiais (žr. 2009 m. rugsėjo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Dominio de la Vega prieš VRDT – Ambrosio Velasco (DOMINIO DE LA VEGA), T‑458/07, neskelbiamo Rinkinyje, 27 punktą ir 2009 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Viñedos y Bodegas Príncipe Alfonso de Hohenlohe prieš VRDT – Byass (ALFONSO), T‑291/07, neskelbiamo Rinkinyje, 29 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
26 Šiomis aplinkybėmis atsižvelgiant į tai, kad su prekėmis, kurios žymimos žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, susiję vartotojai yra plačioji Sąjungos visuomenė, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atitinkamos visuomenės „susipina“, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 23 punkte nurodytą teismo praktiką.
27 Ieškovės argumentui, kad visuomenė, kuriai skirtos prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimos prekės, bus pastabesnė nei vidutiniškai, nes ji ypač reikli, atsižvelgiant į tai, kad šios prekės išsiskiria tuo, jog atspindi „užslėptą“ vyno rūšį, negalima pritarti.
28 Pirmiausia pabrėžtina, kad iš šio sprendimo 25 punkte nurodytos teismo praktikos matyti, jog paprastai vyno vartotojas yra vidutiniškai pastabus. Tačiau tam, kad būtų paneigtas Apeliacinės tarybos vertinimas, nepakanka ieškovės teiginio, kad konkrečiame sektoriuje vartotojas yra itin atidus prekių ženklams; šį teiginį ji turi pagrįsti (žr. 2011 m. spalio 5 d. Bendrojo Teismo sprendimo La Sonrisa de Carmen ir Bloom Clothes prieš VRDT – Heldmann (BLOOMCLOTHES), T‑118/09, neskelbiamo Rinkinyje, 21 ir 22 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką), o nagrinėjamu atveju ji teisiškai tai nepakankamai pagrindė.
29 Taip pat reikia konstatuoti, kad prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimas visas vynas apskritai, o ne kokios nors ypatingos jo rūšys. Taigi aplinkybė, kad prašomą įregistruoti prekių ženklą ieškovė nori naudoti parduodama „užslėptą“ vyno rūšį, o tai priklauso nuo ypatingų minėtu prekių ženklu žymimų prekių pardavimo būdų, kurie laikui bėgant, atsižvelgiant į šio prekių ženklo savininkų norus, gali skirtis, visiškai nepaneigia teiginio, su kuriuo vykstant teismo posėdžiui, beje, ieškovė sutiko, būtent kad prašomo įregistruoti prekių ženklo, jeigu jis būtų įregistruotas, teikiama apsauga būtų taikoma visam vynui, t. y. kad atitinkama visuomenė sietina su visomis „vyno rūšims“ (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2009 m. rugsėjo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Zero Industry prieš VRDT – zero Germany (zerorh+), T‑400/06, neskelbiamo Rinkinyje, 38 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
Dėl ankstesnių prekių ženklų gero vardo
30 Dėl ankstesnių prekių ženklų gero vardo ieškovė tvirtina, jog jo nepakanka tam, kad vyno sektoriuje suinteresuotoji visuomenė tarp ankstesnių prekių ženklų ir prašomo įregistruoti prekių ženklo nustatytų ryšį. Dėl to, kad žurnale „Elle“ vynui skiriami straipsniai ar rubrikos, šioje srityje ankstesni prekių ženklai netampa žinomi.
31 Šiuo klausimu pažymėtina, jog tam, kad būtų tenkinama gero vardo sąlyga, ankstesnis prekių ženklas turi būti žinomas didelei visuomenės, kuriai skirtos šiuo prekių ženklu žymimos prekės ar paslaugos, daliai. Analizuojant šią sąlygą reikia atsižvelgti į visus nagrinėjamu atveju svarbius veiksnius, ypač į ankstesnio prekių ženklo užimamą rinkos dalį, jo naudojimo dažnumą, geografinį paplitimą ir trukmę bei įmonės investicijų, skirtų jo reklamai, dydį, nereikalaujant, kad ankstesnį prekių ženklą žinotų konkreti visuomenės procentinė dalis ir kad jo geras vardas egzistuotų visoje atitinkamos teritorijos dalyje, jei geras vardas žinomas didžiojoje jos dalyje (pagal analogiją žr. 1999 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo General Motors, C‑375/97, Rink. p. I‑5421, 24, 25 ir 27–29 punktus, o dėl Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalies žr. 2008 m. birželio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mülhens prieš VRDT – Spa Monopole (MINERAL SPA), T‑93/06, neskelbiamo Rinkinyje, 33 punktą).
32 Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad ieškovė pripažįsta, jog dėl žurnalo „Elle“ sėkmės ankstesni prekių ženklai turi gerą vardą, siejamą su periodiniais leidiniais ir knygomis, Sąjungos teritorijoje arba bent jau didelėje jos dalyje.
33 Tačiau iš teismų praktikos nematyti, kad norint įrodyti, jog atitinkama visuomenė galėtų susieti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, ir nustatyti tarp jų ryšį, būtina įrodyti, kad ankstesni prekių ženklai įgijo gerą vardą prekių arba paslaugų, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, srityje. Pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį Apeliacinė taryba neprivalėjo įrodyti, kad ankstesni prekių ženklai turėjo gerą vardą vyno srityje.
34 Šiuo atžvilgiu taip pat pabrėžtina, kad pagal teismų praktiką, tik jeigu ankstesniu prekių ženklu žymimomis prekėmis suinteresuota visuomenės skiriasi nuo prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimomis prekėmis suinteresuotos visuomenės, gali reikėti atsižvelgti į ankstesnio prekių ženklo gero vardo stiprumą nustatant, ar šį gerą vardą žino ne tik visuomenė, kuriai skirtas šis prekių ženklas (šio sprendimo 19 punkte minėto Sprendimo Intel Corporation 51–53 punktai). Tačiau, kaip nurodyta šio sprendimo 26 punkte, nagrinėjamu atveju ankstesniais prekių ženklais žymimos prekės ir prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimos prekės bent jau iš dalies skirtos tai pačiai visuomenei.
35 Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog Apeliacinė taryba suklydo, kai nusprendė, kad ankstesni prekių ženklai turėjo pakankamai gerą vardą, kad suinteresuotoji visuomenė galėtų tarp šių ženklų ir prašomo įregistruoti prekių ženklo nustatyti ryšį.
Dėl prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo
36 Kalbant apie žymenų, dėl kurių kilo ginčas, tapatumo arba panašumo buvimo sąlygą, ankstesnius prekių ženklus reikia palyginti su prašomu įregistruoti prekių ženklu.
37 Šiuo atžvilgiu pirmiausia primintina, jog tam, kad būtų tenkinama Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta su prekių ženklų panašumu susijusi sąlyga, nebūtina įrodyti, kad suinteresuotoji visuomenė gali supainioti gerą vardą turintį ankstesnį prekių ženklą su prašomu įregistruoti prekių ženklu. Pakanka, kad dėl šių dviejų prekių ženklų panašumo laipsnio suinteresuotoji visuomenė nustatytų tarp jų ryšį (pagal analogiją žr. 2003 m. spalio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Adidas‑Salomon ir Adidas Benelux, C‑408/01, Rink. p. I‑12537, 27 ir 31 punktus ir 2009 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo L’Oréal ir kt. prieš Bellure ir kt., C‑487/07, Rink. p. I‑5185, 36 punktą; 2008 m. balandžio 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Citigroup ir Citibank prieš VRDT – Citi (CITI), T‑181/05, Rink. p. II‑669, 64 ir 65 punktus). Šiuo klausimu pabrėžtina, kad kuo prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, panašesni, tuo labiau tikėtina, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas atitinkamai visuomenei primins gerą vardą turintį ankstesnį prekių ženklą (šio sprendimo 19 punkte minėto Sprendimo Intel Corporation 44 punktas).
38 Visapusis vertinimas, skirtas nustatyti, ar tarp nagrinėjamų prekių ženklų yra ryšys, kiek tai susiję su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų sukeliamu įspūdžiu, atsižvelgiant, be kita ko, į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (2007 m. gegužės 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo La Perla prieš VRDT – Worldgem Brands (NIMEI LA PERLA MODERN CLASSIC), T‑137/05, neskelbiamo Rinkinyje, 35 punktas ir 2009 m. kovo 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo L’Oréal prieš VRDT – Spa Monopole (SPALINE), T‑21/07, neskelbiamo Rinkinyje, 18 punktas).
39 Be to, vertinant dviejų prekių ženklų panašumą negali pakakti atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo sudedamąją dalį ir ją palyginti su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, nagrinėjamus prekių ženklus reikia lyginti vertinant kiekvieno iš jų visumą, tačiau tai nereiškia, kad tam tikrais atvejais viena ar kelios sudėtinio prekių ženklo sudedamosios dalys negali dominuoti bendrame įspūdyje, kurį jis daro atitinkamai visuomenei (pagal analogiją žr. 2009 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimo Trubion Pharmaceuticals prieš VRDT – Merck (TRUBION), T‑412/08, neskelbiamo Rinkinyje, 35 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
40 Būtent atsižvelgiant į šiuos principus reikia išanalizuoti, ar padariusi išvadą, jog nagrinėjami žymenys pakankamai panašūs, kad atitinkama visuomenė tarp nagrinėjamų prekių ženklų galėtų nustatyti ryšį, Apeliacinė taryba padarė klaidą.
41 Ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba pirmiausia nusprendė, kad žodis „ella“ yra dominuojantis prašomo įregistruoti prekių ženklo elementas, nes jis parašytas stambiu šriftu didžiosiomis raidėmis, o kiti šio prekių ženklo žodiniai ir vaizdiniai elementai turi mažą skiriamąjį pobūdį. Toliau, remdamasi šia prielaida, ji padarė išvadą, kad suinteresuotoji visuomenė tarp nagrinėjamų prekių ženklų gali nustatyti ryšį dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo dominuojančio elemento „ella“ panašumo į vienintelį ankstesnius prekių ženklus ELLE sudarantį žymenį.
42 Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 2 punkto, prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro juodos spalvos stačiakampis su baltos spalvos rėmais, kuris vaizduoja vyno butelio etiketę. Žodžiai „ella“ ir „valley“ didžiosiomis baltos spalvos raidėmis įrašyti stačiakampio viduje. Žodis „vineyards“ didžiosiomis juodos spalvos raidėmis parašytas stačiakampio apačioje.
43 Nors, kaip nurodė Apeliacinė taryba, prašomame įregistruoti prekių ženkle žodis „ella“ parašytas stambesniu šriftu nei „valley“ ir yra virš jo, vis dėlto prašomas įregistruoti prekių ženklas pavaizduotas taip, kad šių dviejų žodžių negalima vertinti atskirai. Reikia konstatuoti, kad tiek žodis „ella“, tiek žodis „valley“ yra juodos spalvos stačiakampyje ir parašyti tuo pačiu šriftu bei yra tos pačios spalvos. Dėl to, kad juodos spalvos stačiakampyje šie du žodžiai yra vienas šalia kito, parašyti tuo pačiu šriftu ir yra tokios pačios spalvos, nors jų dydis ir skiriasi, žodžių junginį „ella valley“ atitinkama visuomenė supras kaip neatskiriamą visumą. Šiuo klausimu primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką vartotojas paprastai suvokia prekių ženklą kaip visumą, nesigilindamas į atskiras jo detales (žr. 2011 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo nutarties adp Gauselmann prieš VDRT, C‑532/10 P, neskelbiamos Rinkinyje, 24 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
44 Šie teiginiai dar svarbesni vynininkystės sektoriuje. Tokiomis aplinkybėmis pirkdamas prekę vartotojas dažnai susiduria su etiketėmis, kuriose nurodomi pavadinimai, sudaryti iš žodžių junginio, kuriame yra žodis, prie kurio pridedamas terminas „valley“, apibrėžiantis „slėnį“. Taip pat reikia konstatuoti, kad šią aplinkybę patvirtino pati Apeliacinė taryba, kai tiek ginčijamo sprendimo 16, tiek 19 punkte pateikė keletą vyno kilmės nuorodų, pavyzdžiui, taip sudarytas „Napa Valley“, „Sonoma Valley“ ar „Barrosa Valley“. Šios gausios kilmės nuorodos iš tiesų įrodo, kad tokie pavadinimai vynininkystės sektoriuje dažni.
45 Iš to matyti, kad, perskaitęs visą žodžių junginį „ella valley“, atitinkamas vartotojas bus linkęs suprasti, kad juo daroma nuoroda į vyno kilmę rodantį toponimą. Šiuo klausimu taip pat reikia pabrėžti, kad nors, kaip nurodyta šio sprendimo 25 ir 28 punktuose, vyno vartotojas yra vidutiniškai pastabus, perkant prekę jam retai nesvarbi vyno kilmė. Todėl toks vartotojas paprastai skiria tam tikrą dėmesį į jo perkamo vyno kilmės nuorodą.
46 Taip pat reikia pabrėžti ir tai, kad Bendrajame Teisme ieškovė nurodė, jog žodžių junginys „ella valley“ anglų k. reiškia nuorodą į „vallée d’Elah “, t. y. Biblijoje minimą slėnį Izraelyje – vietą, kurioje Dovydas nugalėjo Galijotą. Šiame slėnyje gaminamas vynas, kuriuo, pažymėjusi prašomu įregistruoti prekių ženklu, prekiauja ieškovė. Nepaisant klausimo, ar dėl šios aplinkybės prašomas įregistruoti prekių ženklas sudarytas tik iš apibūdinamojo pobūdžio žymenų, nes šis klausimas šioje byloje nenagrinėjamas, vis dėlto reikia konstatuoti, kad tai, jog žodžių junginiu „ella valley“ daroma nuoroda į iš tiesų egzistuojantį slėnį, patvirtina teiginį, kad šis žodžių junginys yra toponimas. Šiuo atžvilgiu, kaip per teismo posėdį tai pripažino bylos šalys, tiek žodis „ella“, tiek žodis „elah“ yra tik apytikslė termino, rašomo hebrajų rašmenimis, transkripcija, o tai leidžia paaiškinti, kodėl šie du žodžiai rašomi skirtingai.
47 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, priešingai, nei nurodė Apeliacinė taryba, žodžių junginį „ella valley“ atitinkama visuomenė supras kaip visumą ir neišskirs jį sudarančių žodinių elementų, todėl manys, kad juo daroma nuoroda į vyno kilmę rodantį toponimą.
48 Dėl termino „vineyards“ pabrėžtina, kad neginčijama, jog tiek, kiek šiuo terminu užsimenama apie „vynuogynus“, juo, bent jau atsižvelgiant į angliškai kalbančios Sąjungos visuomenės suvokimą, daroma nuoroda į prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimos prekės kilmę, taigi jis yra skiriamasis. Taigi, taip pat atsižvelgiant į jo pateikimą prašomame įregistruoti žymenyje mažesnėmis raidėmis ir į jo vietą, vartotojas jo negali suprasti kaip nagrinėjamų prekių komercinę kilmę nurodančio elemento, nors tai nebūtinai reiškia, kad šis terminas laikytinas nežymiu vertinant bendrą prašomo įregistruoti prekių ženklo keliamą įspūdį.
49 Todėl tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad būtent žodžių junginys „ella valley“, vertinamas visapusiškai, o ne tik pagal vieną elementą „ella“, kaip tai padarė Apeliacinė taryba, yra dominuojantis prašomo įregistruoti prekių ženklo elementas. Iš to matyti, kad visapusis vertinimas, skirtas nustatyti, ar konkrečiu atveju tarp nagrinėjamų prekių ženklų yra ryšys, kiek tai susiję su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi apimti ankstesnius prekių ženklus ir prašomą įregistruoti prekių ženklą, kurio dominuojantį elementą sudaro žodžių junginys „ella valley“, atsižvelgiant į tai, kad svarbūs ir kiti elementai.
50 Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad nagrinėjami žymenys vizualiai panašūs tik šiek tiek. Nors iš tiesų trys pirmosios prašomo įregistruoti prekių ženklo raidės sutampa su trimis pirmosiomis ankstesnių prekių ženklų raidėmis, to nepakanka tarp nagrinėjamų žymenų egzistuojančių skirtumų gausai atsverti. Ankstesnius prekių ženklus sudaro vienas iš keturių raidžių sudarytas žodis, o prašomo įregistruoti prekių ženklo dominuojantį elementą sudaro du dviejose eilutėse išdėstyti iš viso iš dešimties raidžių sudaryti žodžiai. Taip pat pabrėžtina, kad pirmasis žodžių junginio „ella valley“ žodis nesutampa su ankstesniuose prekių ženkluose esančiu žodžiu „elle“ – skiriasi paskutinė raidė. Prašomo įregistruoti prekių ženklo žodinis elementas „vineyards“ ir vaizdiniai elementai vizualiai irgi padidina nagrinėjamų žymenų skirtumą, nors ir nesmarkiai.
51 Šiuo klausimu pabrėžtina, kad nors iš tikrųjų, kaip nurodė Apeliacinė taryba ir pabrėžė VRDT bei įstojusi į bylą šalis, ankstesniuose prekių ženkluose ir prašomame įregistruoti prekių ženkle naudojamas tas pats šriftas, vis dėlto reikia konstatuoti, kad šis šriftas tiesiog visuotinai paplitęs ir dažnai naudojamas. Todėl nagrinėjamu atveju žymenų, dėl kurių kilo ginčas, žodiniams elementams naudojamas šriftas negali būti laikomas elementu, galinčiu atsverti tarp nagrinėjamų prekių ženklų esančių skirtingų elementų gausą.
52 Nagrinėjami prekių ženklai taip pat skiriasi fonetiškai ir tai nusveria panašumo elementus. Konstatuotina, kad skirtingas ankstesnių prekių ženklų, kuriuos sudaro vienas keturių raidžių žodis, ir prašomo įregistruoti prekių ženklo, kurį sudaro dominuojantis iš viso dešimties raidžių dviejų žodžių žodinis elementas ir devynių raidžių žodis, ilgis lemia skirtingą skambesį ir ritmą, kurių negali atsverti trijų pirmųjų ankstesnius prekių ženklus sudarančio žodinio elemento raidžių tapatumas trims pirmosioms prašomo įregistruoti prekių ženklo dominuojantį elementą sudarančio pirmojo žodžio raidėms.
53 Konceptualiu požiūriu nagrinėjami žymenys taip pat neturi pakankamo panašumo laipsnio, kad atitinkama visuomenė tarp nagrinėjamų prekių ženklų galėtų nustatyti ryšį. Kaip matyti iš šio sprendimo 43–47 punktuose nurodytos informacijos, prašomą įregistruoti prekių ženklą atitinkama visuomenė gali suprasti kaip toponimą, susijusį su parduodamo šiuo prekių ženklu žymimo vyno kilme, ir taip tikrai nėra ankstesnių prekių ženklų atveju. Taigi, nors neatmestina, kad, atsižvelgiant į ankstesnių prekių ženklų gerą vardą, daliai Sąjungos visuomenės žodis „elle“ gali asocijuotis su žurnalu „Elle“, tai visiškai nepaneigia išvados, kad konceptualiu požiūriu nagrinėjami žymenys nepanašūs.
54 Kalbant apie žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą, taip pat reikia pabrėžti, kad, kiek tai susiję su nacionalinių teismų sprendimais, kuriais įstojusi į bylą šalis grindžia savo teiginį, kad terminai „elle“ ir „ella“ panašūs, iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad nors Bendrajam Teismui ir bylos šalims aiškinant Sąjungos teisę negali būti kliudoma remtis nacionaline teismų praktika (žr. 2011 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo Evonik Industries prieš VRDT (Purpurinis stačiakampis su išgaubta dešiniąja briauna), T‑499/09, neskelbiamo Rinkinyje, 42 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką), vis dėlto ji nesaisto Sąjungos teismo, nes Bendrijos prekių ženklų sistema yra autonominė sistema, kurios taikymas nepriklauso nuo jokios nacionalinės sistemos (2000 m. gruodžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Messe München prieš VRDT (electronica), T‑32/00, Rink. p. II‑3829, 47 punktas ir 2006 m. liepos 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Rossi prieš VRDT – Marcorossi (MARCOROSSI), T‑97/05, neskelbiamo Rinkinyje, 53 punktas).
55 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad, priešingai, nei nusprendė Apeliacinė taryba, šioje byloje nagrinėjami žymenys nėra pakankamai panašūs, kad atitinkama visuomenė prašomą įregistruoti prekių ženklą galėtų susieti su ankstesniais prekių ženklais.
56 Taigi atlikus visapusišką vertinimą, skirtą nustatyti, ar tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, atitinkama visuomenė nustatys tokį ryšį, kokio reikalaujama pagal šio sprendimo 19–21 punktuose nurodytą teismų praktiką, reikia daryti išvadą, kad, atsižvelgiant į tarp nagrinėjamų žymenų esančius skirtumus ir nepaisant ankstesnių prekių ženklų gero vardo, nagrinėjamu atveju nėra rizikos, kad minėta visuomenė galėtų tokį ryšį nustatyti.
57 Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju netenkinama viena iš Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų, būtent kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, būtų tiek panašūs, kad suinteresuotoji visuomenė nustatytų tarp jų ryšį.
58 Šiomis aplinkybėmis, kadangi Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygos yra kumuliacinės, o vienos iš jų nesant minėta nuostata negali būti taikoma (žr. šio sprendimo 18 punktą), reikia patenkinti ieškinį ir panaikinti ginčijamą sprendimą nesant reikalo nagrinėti sąlygos, susijusios su galimybe, kad dėl neteisėto prašomo įregistruoti prekių ženklo naudojimo būtų nesąžiningai pasinaudota ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.
60 Kadangi VRDT pralaimėjo bylą, ji turi padengti ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus. Kadangi įstojusi į bylą šalis pralaimėjo bylą, ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2009 m. lapkričio 11 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1293/2008-1).
2. Priteisti iš VRDT padengti savo ir Ella Valley Vineyards (Adulam) Ltd bylinėjimosi išlaidas.
3. Hachette Filipacchi Presse (HFP) padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Azizi | Cremona | Frimodt Nielsen |
Paskelbta 2012 m. kovo 9 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.