Bylos T‑35/10 ir T‑7/11
Bank Melli Iran
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Teisėti lūkesčiai – Nustatytų ribojamųjų priemonių peržiūra – Vertinimo klaida – Vienodas požiūris – Teisinis pagrindas – Esminiai procedūriniai reikalavimai – Proporcingumas“
Santrauka – 2013 m. rugsėjo 6 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
1. Teismo procesas – Aktai, kuriais vykstant procesui panaikinami arba pakeičiami ginčijami aktai – Prašymas patikslinti reikalavimus dėl panaikinimo, pateiktas vykstant procesui – Tokio prašymo pateikimo terminas – Eigos pradžia – Pranešimo suinteresuotiesiems asmenims apie naują aktą diena
(SESV 263 straipsnio šešta pastraipa; Tarybos sprendimas 2011/783/BUSP; Tarybos reglamentai Nr. 1245/2011 ir Nr. 267/12)
2. Teismo procesas – Sprendimas, kuriuo vykstant procesui pakeičiamas per tą laiką panaikintas ginčijamas sprendimas – Naujų reikalavimų priimtinumas – Ribos – Hipotetiniai dar nepriimti aktai
3. Europos Sąjungos teisė – Pagrindinės teisės – Taikymo asmenims sritis – Juridiniai asmenys, kurie yra trečiųjų valstybių institucijos – Įtraukimas – Trečiosios valstybės atsakomybė už pagrindinių teisių paisymą jos teritorijoje – Poveikio nebuvimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija)
4. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Pareiga pranešti motyvus suinteresuotajam asmeniui kartu su jo nenaudai priimtu aktu arba kuo greičiau po to – Ribos – Sąjungos ir valstybių narių saugumas arba jų tarptautiniai santykiai – Teisė susipažinti su dokumentais, suteikiama pateikus šiuo klausimu prašymą Tarybai
(SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP 24 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamento Nr. 423/2007 15 straipsnio 3 dalis, Tarybos reglamento Nr. 961/2010 36 straipsnio 3 dalis ir Tarybos reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 3 dalis)
5. Europos Sąjunga – Teismo vykdoma institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Pareiga pateikti kaltę patvirtinančių įrodymų kartu su šių subjektų nenaudai priimtu aktu arba kuo greičiau po to
6. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Aktas, kuriuo nustatytos ar toliau taikomos tokios priemonės – Nepranešimas ieškovui – Poveikio nebuvimas, nebent pažeistos ieškovo teisės
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
7. Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Teismo atliekama teisėtumo kontrolė – Apimtis – Įrodinėjimo pareigos paskirstymas – Sprendimas, pagrįstas valstybių narių pateikta informacija, neteikiama Sąjungos teismui – Nepriimtinumas
(Tarybos sprendimai 2010/644/BUSP ir 2011/783/BUSP; Tarybos reglamentai Nr. 1100/2009, Nr. 961/2010, Nr. 1245/2011 ir Nr. 267/2012)
8. Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Taikymo sritis – Trečiojoje valstybėje įsteigto subjekto lėšos ir ištekliai – Neįtraukimas – Ribos – Lėšos, susijusios su Sąjungoje visiškai ar iš dalies įvykdytais komerciniais sandoriais
(Tarybos reglamentai Nr. 423/2007, Nr. 961/2010 ir Nr. 267/2012)
9. Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Teisinio pagrindo pasirinkimas – Rėmimasis ne SESV 75 straipsniu, o SESV 215 straipsniu
(SESV 75 ir 215 straipsniai; Tarybos sprendimas 2010/644/BUSP; Tarybos reglamentas Nr. 961/2010)
10. Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Teisinio pagrindo pasirinkimas – Priemonės, viršijančios nustatytąsias Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos – Poveikio nebuvimas – Proporcingumo principo pažeidimo nebuvimas
(ESS 29 straipsnis; SESV 215 straipsnis; Tarybos sprendimas 2010/413/BUSP)
11. Bendra užsienio ir saugumo politika – Pagal ES sutartį priimtas sprendimas – Tarybos pareiga priimti įgyvendinamąsias ribojamąsias priemones – Nebuvimas
(ESS 29 straipsnis; SESV 215 straipsnis; Tarybos sprendimas 2010/413/BUSP; Tarybos reglamentas Nr. 961/2010)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 57 punktą)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 62 punktą)
3. Nei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, nei Sutartyse nenumatytos nuostatos, pagal kurias juridiniams asmenims, kurie yra valstybės institucijos, netaikoma pagrindinių teisių apsauga. Europos žmogaus teisių konvencijos 34 straipsnis yra procesinė nuostata, kuri netaikytina procesams Sąjungos teisme; šia nuostata siekiama išvengti, kad valstybė, šios konvencijos šalis, kartu būtų ieškovė ir atsakovė šiame teisme. Be to, aplinkybė, jog valstybė užtikrina pagrindinių teisų paisymą savo teritorijoje, yra nesvarbi, kalbant apie teisių, kuriomis juridiniai asmenys, kurie yra šios valstybės institucijos, gali naudotis trečiųjų valstybių teritorijoje, apimtį. Galiausiai paslaugos, laikomos komercine veikla, kuri vykdoma konkurencijai atvirame sektoriuje ir kuriai taikoma bendroji teisė, ir komerciniai sandoriai, sudaryti su subjektais, dalyvaujančiais branduolinių ginklų platinimo veikloje, neįrodo, kad atitinkama įmonė dalyvauja vykdant viešosios valdžios funkcijas ir nepateisina šios įmonės kvalifikavimo kaip valstybės institucijos.
(žr. 65, 67, 69, 72, 73 punktus)
4. Jei pagal imperatyvius reikalavimus, susijusius su Sąjungos ar jos valstybių narių saugumu ar jų tarptautiniais santykiais, nedraudžiama perduoti tam tikrų duomenų, Taryba privalo informuoti subjektą, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, apie specifines ir konkrečias priežastis, dėl kurių ji mano, kad jos turėjo būti nustatytos. Kalbant apie pirmąjį aktą, pagal kurį įšaldytos subjekto lėšos, pažymėtina, kad apie įrodymus prieš subjektą turi būti pranešama priimant atitinkamą aktą arba kuo greičiau po jo priėmimo. Kai perduota pakankamai tiksli informacija, leidžianti suinteresuotajam subjektui veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl Tarybos turimų jos kaltę patvirtinančių įrodymų, teisės į gynybą užtikrinimo principas nereiškia, kad šiai institucijai atsiranda pareiga savanoriškai leisti susipažinti su savo bylos dokumentais. Tik suinteresuotojo asmens prašymu Taryba turi leisti susipažinti su visais nekonfidencialiais administraciniais dokumentais, susijusiais su nagrinėjama priemone.
Tokiomis aplinkybėmis, pirma, Tarybai tenkanti pareiga motyvuoti įvykdoma nurodant motyvus, leidžiančius nustatyti subjektus, kuriems ieškovas teikė finansines paslaugas ir kuriems taikomos Sąjungos ar Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nustatytos ribojamosios priemonės, taip pat laikotarpį, kuriuo teiktos aptariamos paslaugos, ir tam tikrais atvejais konkrečius sandorius, su kuriais jos susijusios.
Antra, dokumento, kuriuo Taryba rėmėsi priimdama ar toliau subjektui taikydama ribojamąsias priemones, neperdavimas yra teisės į gynybą pažeidimas, pateisinantis atitinkamų aktų panaikinimą, tik jeigu patvirtinama, kad atitinkamos ribojamosios priemonės negalėjo būti pagrįstai nustatytos ar toliau taikomos, jeigu neperduotas dokumentas turėjo būti atmestas kaip kaltę patvirtinantis įrodymas.
(žr. 79, 83, 84, 89, 100 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 85 punktą)
6. Nors tiesa, kad apie aktą, kuriuo nustatytos arba toliau taikomos ribojamosios priemonės asmeniui ar subjektui, turi būti pranešta šiam asmeniui ar subjektui ir kad nuo šio pranešimo pradedamas skaičiuoti atitinkamo asmens ar subjekto ieškinio dėl nagrinėjamo akto panaikinimo pareiškimo terminas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, ši aplinkybė nereiškia, kad vien tokio pranešimo nebuvimas pateisina nagrinėjamo akto panaikinimą. Suinteresuotasis asmuo turi įrodyti, kad tokio pranešimo nebuvimas lėmė jo teisių pažeidimą.
(žr. 112, 113 punktus)
7. Akto, kuriuo nustatytos subjektui taikytinos ribojamosios priemonės, teisėtumo teisminė kontrolė apima tiek jį pagrindžiančių faktų ir aplinkybių vertinimą, tiek įrodymų ir informacijos, kuriais pagrįstas toks vertinimas, patikrinimą. Kilus ginčui, Taryba turi pateikti šiuos įrodymus, kad Sąjungos teismas galėtų juos patikrinti.
Aplinkybė, kad ieškovui taikomos ribojamosios priemonės nustatytos remiantis iš valstybės narės gautais duomenimis, visiškai nepakeičia fakto, kad ginčijami aktai yra Tarybos aktai, todėl ji turi įsitikinti, kad jų priėmimas yra pateisinamas, prireikus prašydama atitinkamą valstybę narę jai pateikti šiuo tikslu reikalingus įrodymus ir duomenis. Be to, Taryba negali remtis tuo, kad atitinkami duomenys gauti iš konfidencialių šaltinių ir todėl negali būti atskleisti. Iš tiesų, jei šia aplinkybe galbūt galėtų būti pateisinami šių duomenų pranešimo ieškovui ar jo advokatams apribojimai, vis dėlto, atsižvelgiant į esminį teisminės kontrolės vaidmenį, kiek tai susiję su ribojamųjų priemonių nustatymu, Sąjungos teismas turi galėti patikrinti tokių priemonių teisėtumą ir pagrįstumą, ir negalima remtis tuo, kad Tarybos naudojami įrodymai ir informacija yra slapti ar konfidencialūs. Be to, Taryba neturi teisės pagrįsti akto, kuriuo nustatytos ribojamosios priemonės, valstybės narės pateikta informacija ar bylos duomenimis, jei ši valstybė narė nenori leisti jų pateikti Sąjungos teismui, įgaliotam atlikti šio sprendimo teisėtumo kontrolę.
(žr. 122, 125, 126 punktus)
8. Nors trečiojoje valstybėje ir pagal šios valstybės teisę įsteigta finansų įstaiga pagal Reglamentą Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui, Reglamentą Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 423/2007, ir Reglamentą Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 961/2010, neprivalo įšaldyti subjektų, susijusių su branduolinių ginklų platinimu, lėšų, jeigu ši įstaiga dalyvauja, yra tiesiogiai susijusi arba teikia paramą branduolinių ginklų platinimo veiklai, jos lėšoms ir ekonominiams ištekliams Sąjungos teritorijoje, susijusiems su Sąjungoje visiškai ar iš dalies įvykdytu komerciniu sandoriu arba priklausantiems valstybių narių piliečiams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms, įsteigtiems arba įkurtiems pagal valstybės narės teisę, gali būti taikomos ribojamosios priemonės, nustatytos pagal šiuos reglamentus. Darytina išvada, kad kai užsienio finansų įstaiga žino ar gali pagrįstai įtarti, kad vienas iš jos klientų dalyvauja branduolinių ginklų platinimo veikloje, ji turi nedelsdama nutraukti finansinių paslaugų teikimą šiam subjektui, atsižvelgdama į taikytinas teisines pareigas, ir jam neteikti jokios naujos paslaugos.
(žr. 132–134 punktus)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 163, 164, 167–175 punktus)
10. Tai, kad pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką nustatytos ribojamosios priemonės viršija priemones, dėl kurių nusprendė Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, neturi įtakos tinkamam ir pakankamam SESV 215 straipsnio kaip jų teisinio pagrindo pobūdžiui. Ta pati išvada pagal analogiją turi būti taikoma pagal ESS 29 straipsnį nustatytoms ribojamosioms priemonėms, kaip antai numatytoms Sprendimu 2010/413 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP, ir jam įgyvendinti priimtais sprendimais. Iš tiesų pagal ESS 29 straipsnį juo labiau neapribojami Tarybai suteikti įgaliojimai, susiję su Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nustatytų priemonių įgyvendinimu. Todėl vien tai, kad ieškovui taikomomis ribojamosiomis priemonėmis viršijamos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nustatytos priemonės, nereiškia, kad Taryba pažeidė proporcingumo principą.
Be to, Taryba neprivalėjo pateikti ieškovui objektyvaus pateisinimo, kodėl nustatė jam savarankiškas ribojamąsias priemones, tačiau turėjo tik nurodyti konkrečias ir specifines priežastis, kodėl ji nusprendė, kad jam taikomi savarankiškų ribojamųjų priemonių nustatymo kriterijai.
(žr. 170, 182–184 punktus)
11. Nors išankstinis sprendimo priėmimas pagal ES sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių yra būtina sąlyga, kad Taryba galėtų nustatyti ribojamąsias priemones pagal SESV 215 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus, vien dėl tokio sprendimo egzistavimo Tarybai negali atsirasti pareiga nustatyti tokias priemones. Iš tiesų Taryba, įgyvendindama jai ESV sutartimi suteiktus įgaliojimus, gali laisvai įvertinti sprendimų, priimtų pagal ES sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių, įgyvendinimo tvarką, įskaitant galimą ribojamųjų priemonių, pagrįstų SESV 215 straipsniu, nustatymą.
Be to, tokiomis aplinkybėmis ESS 29 straipsnyje visiškai nepaneigiama galimybė, kad geografinės ar teminės Sąjungos pozicijos tam tikru klausimu apibrėžimas taip pat susijęs su konkrečiomis priemonėmis, kurias turi įgyvendinti visos valstybės narės dėl įvykio ar reiškinio.
(žr. 193, 194, 197 punktus)