BENDROJO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. gruodžio 17 d.(*)
„Valstybės pagalba – Pagalba, kurią Prancūzija suteikė Sernam SCS – Pagalba restruktūrizavimui, kapitalo atkūrimui, garantijoms ir SNCF skolinių reikalavimų Sernam atsisakymui – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka – Netinkamas pagalbos įgyvendinimas – Susigrąžinimas – Ekonominis tęstinumas – Privataus investuotojo kriterijus“
Byloje T‑242/12
Société nationale des chemins de fer français (SNCF), įsteigta Paryžiuje (Prancūzija), atstovaujama advokatų P. Beurier, O. Billard ir V. Landes,
ieškovė,
palaikoma
Prancūzijos Respublikos, iš pradžių atstovaujamos D. Colas ir J. Gstalter, vėliau D. Colas ir J. Rossi ir galiausiai Colas bei J. Bousin,
įstojusios į bylą šalies,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą T. Maxian Rusche ir B. Stromsky,
atsakovę,
palaikomą
Mory SA, likviduojamos bendrovės, įsteigtos Pantene (Prancūzija),
ir
Mory Team, likviduojamos bendrovės, įsteigtos Pantene,
atstovaujamų B. Vatier ir F. Loubières, advokatų,
įstojusių į bylą šalių,
dėl prašymo panaikinti 2012 m. kovo 9 d. Komisijos sprendimą 2012/398/ES dėl valstybės pagalbos SA. 12522 (C 37/08) – Prancūzija – Sprendimo Sernam 2 taikymas (OL L 195, p. 19)
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. van der Woude, teisėjai I. Wiszniewska‑Białecka ir I. Ulloa Rubio (pranešėjas),
posėdžio sekretorė S. Bukšek Tomac, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. vasario 12 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1. Dėl ieškovės ir „Sernam“ laikotarpiu, kai klostėsi bylos faktinės aplinkybės
1 Įsteigta 1938 m. kaip akcinė bendrovė, Société nationale des chemins de fer (SNCF) (toliau – SNCF arba ieškovė) pagal 1982 m. gruodžio 30 d. Įstatymą Nr. 82‑1153 dėl vidaus transporto veiklos pagrindų nuo 1983 m. sausio 1 d. tapo komercine pramonine valstybės įstaiga (pranc. établissement public industriel commercial, EPIC). Visas jos kapitalas (sudarytas iš valstybės subsidijos, o ne akcijų) priklauso valstybei.
2 Nuo tada, kai 1970 m. ieškovė įsteigė Sernam kaip vidaus padalinį, ši įmonė vykdo korespondencijos pristatymo ir skubaus siuntų ir padėklų vežimo veiklą.
3 1993 m. po reorganizacijos buvo sukurta tarnyba Sernam Domaine ir patronuojamoji bendrovė Sernam Transport SA. Sernam Domaine liko bendrovės SNCF vidaus padalinys, o Sernam Transport įsteigta kaip patronuojamoji bendrovė, kuri 100 % priklausė bendrovei SNCF, ir šiai patronuojamajai bendrovei atitinkamai priklausė dvidešimt keturios patronuojamosios bendrovės, per kurias ji vykdė kelių transporto veiklą.
4 2000 m. vasario 1 d. Sernam Domaine buvo pertvarkyta į naują paprastąją komanditinę ūkinę bendriją Sernam SCS, atskirą teisinį subjektiškumą turinčią patronuojamąją bendrovę, 100 % priklausančią SNCF. Sernam SCS, be kita ko, turėjo Sernam Transport akcijų ir ši bendrovė tapo jos 100 % kontroliuojama patronuojamąja bendrove.
5 2001 m. gruodžio mėn. Sernam SCS tapo Sernam SA. 2005 m. bendrovei Sernam SA priklausė dešimt veikiančių patronuojamųjų bendrovių ir bendrovė Sernam Transport Route (anksčiau – Sernam Transport), teikianti kelių transporto paslaugas.
2. Dėl sprendimo „Sernam 1“
6 2001 m. gegužės 23 d. Sprendime NN 122/00 (ex N 140/00) (toliau – Sprendimas Sernam 1) Europos Bendrijų Komisija nusprendė, kad Sernam SCS komercinės pagalbos ir gaivinimo priemonės, kurias įgyvendino ieškovė ir kurios turėjo būti įgyvendintos per laikotarpį nuo 2001 m. pradžios iki 2004 m. pabaigos, buvo su EB sutartimi nesuderinama valstybės pagalba. Visa jų suma buvo 503 mln. EUR. Komisija taip pat „apgailestavo, kad [Prancūzijos Respublika] suteikė nagrinėjamą pagalbą pažeisdama Sutarties 88 straipsnio 3 dalį“.
7 503 mln. EUR pagalba buvo leista, be kita ko, gavus Prancūzijos Respublikos įsipareigojimą, kad įmonė bus parduota. Iš tiesų 60 % Sernam SCS akcijų turėjo perimti Geodis SA. Geodis turėjo prisiimti visą neribotą atsakomybę už Sernam SCS skolas ir padengti papildomas restruktūrizavimo išlaidas, kurios sudarė 67 mln. EUR. Sernam SCS savo ruožtu įsipareigojo per 1999–2004 m. laikotarpį sumažinti veiklos vietų skaičių nuo 107 iki 72, sumažinti apyvartą 18 %, sumažinti darbuotojų skaičių ir panaudojant minėtą biudžetą per nustatytą terminą įvykdyti restruktūrizavimą.
3. Dėl Sprendimo „Sernam 2“
8 2002 m. birželio 17 d. laišku Prancūzijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad Sprendimu Sernam 1 patvirtinta pagalba buvo suteikta kitokiomis sąlygomis nei tos, kuriomis remdamasi Komisija priėmė savo sprendimą.
9 2003 m. balandžio 30 d. raštu Komisija pranešė Prancūzijos Respublikai apie sprendimą dėl šios pagalbos pradėti EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą (sprendimo pavadinimas – „Valstybės pagalba – Prancūzija – Kvietimas pateikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį dėl pagalbos C 32/03 (ex NN 122/2000) – Sernam 2. Pagalbos restruktūrizavimui persvarstymas“, OL C 182, p. 2).
10 Komisija iš naujo išnagrinėjo visą bylos medžiagą remdamasi visu atnaujintu restruktūrizavimo planu, kuriame atsižvelgta į naujas aplinkybes. Ji išanalizavo naujas faktines aplinkybes siekdama nustatyti, kiek jos atitinka Sprendimą Sernam 1, ir patikrino, kiek visa nauja faktinė padėtis sprendimo dieną, palyginti su Sprendimu Sernam 1, atitiko Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 288, 1999, p. 2), visų pirma atsižvelgiant į vienos pagalbos principą.
11 2004 m. spalio 20 d. Sprendime 2006/367/EB dėl valstybės pagalbos, kurią Prancūzija iš dalies įgyvendino bendrovei „Sernam“ (OL L 140, 2006, p. 1, toliau – Sprendimas Sernam 2), Komisija padarė išvadą, kad Sprendimo Sernam 1 nebuvo laikytasi, todėl tai yra netinkama pagalba, kaip tai suprantama pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 1 straipsnio g punktą ir Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 43 punktą.
12 Vis dėlto ji konstatavo, kad Prancūzijos valdžios institucijos pasiekė daugumą savo tikslų laikydamosi Sprendimo Sernam 1 ir kad nagrinėjama pagalba atitiko Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 3.2.4 punkte numatytus restruktūrizavimo plano pakeitimo kriterijus. Taigi Komisija patvirtino, kad Sprendimu Sernam 1 patvirtinta 503 mln. EUR pagalba yra suderinama su bendrąja rinka taikant naujas sąlygas.
13 Ji taip pat konstatavo, kad papildoma 41 mln. EUR pagalba, kurią ieškovė išmokėjo Sernam ir kuri yra tiesioginė Sprendimu Sernam 1 patvirtintos pagalbos netinkamo įgyvendinimo pasekmė, turi būti pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka ir susigrąžinta su palūkanomis.
14 Sprendimo Sernam 2 rezoliucinėje dalyje nustatyta:
„1 straipsnis
1. 503 mln. eurų valstybės pagalba bendrovei „Sernam“, patvirtinta 2001 m. gegužės mėn., neprieštarauja bendrajai rinkai pagal 3 ir 4 straipsniuose numatytas sąlygas.
2. Prancūzijos [Respublikos] suteikta 41 mln. eurų valstybės pagalba įmonei „Sernam“ yra nesuderinama su bendrąja rinka.
2 straipsnis
1. Prancūzijos [Respublika] imasi visų būtinų priemonių, kad išieškotų iš pagalbos gavėjo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą pagalbą, kuri jau buvo neteisėtai suteikta.
2. Pagalba išieškoma nedelsiant ir pagal nacionalinę teisę nustatytas procedūras, jeigu jos leidžia nedelsiant ir veiksmingai įvykdyti šį sprendimą. Į pagalbą, kurią reikia išieškoti, įeina palūkanos, skaičiuojamos nuo datos, kai pagalba buvo suteikta gavėjui, iki jos išieškojimo. Palūkanos apskaičiuojamos remiantis referenciniu rodikliu, naudojamu apskaičiuoti subsidijos atitikmenį, kai kalbama apie regionams skirtas pagalbas.
3 straipsnis
1. Pagal 2 dalies nuostatas turės būti laikomasi šių sąlygų:
a) įmonė „Sernam“ galės plėsti tik siuntų gabenimo veiklas geležinkelių transportu (GBT planas). Šiuo atveju bendrovė SNCF užtikrina, kad bet kuriam to paprašiusiam veiklos vykdytojui suteiks tas pačias sąlygas, kaip ir įmonei „Sernam“ krovinių vežimo geležinkelių transportu plėtojimui (GBT).
b) įmonė „Sernam“ savo ruožtu turės per dvejus metus nuo pranešimo apie šį sprendimą visiškai pakeisti savo kelių transporto priemones ir paslaugas į vienos ar daugiau įmonių, teisiškai ir ekonomiškai nepriklausomų nuo bendrovės SNCF ir parinktų taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminuojamą procedūrą, transporto priemones ir paslaugas.
Nuosavos įmonės „Sernam“ kelių transporto priemonės ir paslaugos šiuo atveju yra visos kelių transporto priemonės, visa nuosavybės teise arba lizingo (nuomos) būdu priklausančios įmonei „Sernam“.
Įmonės, kurios perims įmonės „Sernam“ kelių transporto veiklą, turės užtikrinti visų paslaugų teikimą nuosavais ištekliais.
2. Jei [Sernam] vienu kartu iki 2005 m. birželio 30 d. rinkos kaina parduos savo aktyvus įmonei, teisiškai nesusijusiai su bendrove SNCF, laikydamasi skaidrios ir atviros procedūros, 1 dalies sąlygos nebus taikomos.
4 straipsnis
„Sernam“ įmonė arba jos dalys turi būti parduotos rinkos kaina, o pardavimo procedūra turi būti skaidri ir atvira visiems konkurentams. Tokiomis sąlygomis, jei įmonė „Sernam“ išliks, ji turės atlyginti 41 mln. eurų pagalbą.
<…>“
4. Dėl „Sernam“ turto perdavimo vienu kartu „Financière Sernam“ ir paskesnių įvykių
15 Priėmus Sprendimą Sernam 2 Prancūzijos valdžios institucijos 2004 m. lapkričio 24 d. apsilankė Komisijoje ir 2004 m. gruodžio 21 d. oficialiu raštu pranešė jai, kad pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį nusprendė vienu kartu parduoti Sernam turtą.
16 Ieškovė, padedama banko (toliau – X bankas), surengė konkursą. Buvo susisiekta su 34 konsorciumais.
17 Prancūzijos valdžios institucijų teigimu, dėl Sernam ekonominės padėties nebuvo galima gauti pasiūlymų, kuriuose būtų nurodyta teigiama vertė. Visuose vykdant šį konkursą pateiktuose pasiūlymuose nurodyta vertė labai neigiama:
– kandidatas Nr. 1 (pradinis pasiūlymas): –120 mln. EUR,
– kandidatas Nr. 2 (pradinis pasiūlymas): –90,4 mln. EUR,
– kandidatas Nr. 3 (pradinis pasiūlymas): –90,4 mln. EUR,
– kandidatas Nr. 4 (neprivalomas antrojo etapo pasiūlymas): –65,2 mln. EUR,
– kandidatas Nr. 5 (neprivalomas antrojo etapo pasiūlymas): –56,4 mln. EUR.
18 Negauta nė vieno privalomo pasiūlymo. Tačiau du konkurso dalyviai – kandidatai Nr. 4 ir 5 (kandidatas Nr. 5 buvo Sernam valdybos narys) – rodė didelį susidomėjimą antrojo etapo baigtimi. Buvo nuspręsta tęsti derybas tik su kandidato Nr. 5 – Sernam valdybos nario – sudarytu konsorciumu (toliau – konsorciumas).
19 Kandidatas Nr. 5 2005 m. birželio 15 d. galiausiai žodžiu pranešė ieškovei, kad iki 2005 m. birželio 30 d. negalės pateikti net ir sąlyginio pasiūlymo dėl perėmimo.
20 Tuomet Sernam valdyba per dar neįsteigtą bendrovę, kuri pirmiau vadinosi Bidco, o vėliau – Financière Sernam, nusprendė pateikti atskirą pasiūlymą dėl perėmimo, kurį persiuntė ieškovei 2005 m. birželio 30 d. ir su kuriuo ieškovės valdyba tą pačią dieną iš esmės sutiko.
21 Ieškovės, Sernam, SAS Sernam Xpress (viena iš dešimties Sernam patronuojamųjų bendrovių, kurių 100 % kapitalo priklausė Sernam, įsteigta 2002 m., toliau – Sernam Xpress) ir būsimosios bendrovės Financière Sernam vadovų susitarimo protokolas buvo pasirašytas 2005 m. liepos 21 d. (toliau – 2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokolas).
22 Perleidimo procesą sudarė keturi etapai:
– ieškovė atkūrė savo patronuojamosios bendrovės Sernam, kurios 100 % kapitalo jai priklausė, kapitalą įnešusi 57 mln. EUR,
– tada Sernam į jai 100 % priklausiusią patronuojamąją bendrovę Sernam Xpress įnešė dalinį turto įnašą (toliau – įnašas), kuriam buvo taikoma Prancūzijos prekybos kodekso L 236‑16–L 236‑21 straipsniuose nurodyta padalijimo schema, o Sernam už tai gavo Sernam Xpress dalį, kurios nominalioji vertė buvo 100 EUR (už dalinį turto įnašą buvo atlyginta vertybiniais popieriais). Šis įnašas buvo susijęs su visomis Sernam turto, įskaitant 57 mln. EUR įnašą kapitalui atkurti, ir įsipareigojimų dalimis, išskyrus kai kuriuos finansinius įsipareigojimus, kurių bendra suma buvo 38,5 mln. EUR (toliau kartu – finansiniai įsipareigojimai), ir apėmė:
– skolą, susijusią su nuosavo kapitalo paskola, kurią 2001 m. gruodžio 21 d. Sernam gavo iš grupės SNCF,
– turto ir įsipareigojimų dalis, susijusias su sutarties „IBM–GPS“ nutraukimu,
– padarius įnašą Sernam Xpress iš karto padidino kapitalą 2 mln. EUR, ir visą jį pasirašė ieškovė. Po šios operacijos ieškovei priklausė Sernam Xpress akcijų dauguma,
– Sernam ir ieškovė už 2 mln. EUR bendrovei Financière Sernam pardavė visas joms priklausiusias Sernam Xpress akcijas, sudariusias visą Sernam Xpress kapitalą.
23 Be to, buvo numatytas kainos papildymo mechanizmas paskesnio perleistos bendrovės viso arba dalies kapitalo arba turto perdavimo trečiajam asmeniui atveju ir panaikinimo sąlyga, jeigu per penkerius metus nuo 2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokolo sudarymo Komisija priimtų neigiamą sprendimą.
24 Perleidimo metu ieškovė taip pat suteikė garantijų.
25 Sernam ir Sernam Xpress dalinio turto įnašo sutarties data yra 2005 m. rugsėjo 14 d. Financière Sernam įmonių registre įregistruota 2005 m. spalio 14 d.
26 Įvairios šio sprendimo 22 punkte apibūdintos perleidimo proceso operacijos vyko tą pačią dieną, 2005 m. spalio 17 d., vadinamąją „closing“ dieną.
27 2005 m. gruodžio 15 d. atliktas Sernam teisminis likvidavimas. 41 mln. EUR, kurie turėjo būti grąžinti ieškovei pagal Sprendimą Sernam 2, buvo įtraukti į šio likvidavimo įsipareigojimus, kaip ir 38,5 mln. EUR finansinių įsipareigojimų, kurie neįėjo į įnašą (žr. šio sprendimo 22 punkto antrąją įtrauką).
28 2006 m. investicinis fondas įsigijo 51,8 % Sernam Xpress kapitalo.
29 2011 m. gegužės mėn. Sernam Xpress savo veikiančiai patronuojamajai bendrovei Sernam Services suteikė ženklą Sernam.
30 2011 m. birželio 30 d. Sernam Xpress veikla buvo nutraukta ir vienintelė akcininkė Financière Sernam perėmė jos turtą (ši operacija buvo vadinama universaliu turto perdavimu).
31 Grupę Sernam ginčijamo sprendimo priėmimo dieną sudarė Financière Sernam ir buvusios bendrovės Sernam Xpress patronuojamosios bendrovės – Sernam Services ir Aster (anksčiau ji vadinosi Sernam Transport Route).
32 2012 m. sausio 31 d. buvo pradėta Financière Sernam ir Sernam Services bankroto administravimo procedūra. 2012 m. vasario 3 d. patronuojamoji bendrovė Aster pradėta likviduoti (jos veikla laikinai tęsiama).
33 Manydamas, kad planas tęsti grupės Sernam veiklą nėra patikimas, paskirtasis bankroto administratorius ėmėsi ieškoti perėmimo kandidatų.
5. Dėl ginčijamo sprendimo priėmimo procedūros
34 2005 m. birželio 24 d. pirmoji skundo pateikėja (toliau – pirmoji skundo pateikėja) pranešė Komisijai, kad Sprendimas Sernam 2 taikomas netinkamai.
35 2006 m. vasario 22 d. pirmoji skundo pateikėja pareiškė Komisijai ieškinį dėl neveikimo.
36 2006 m. balandžio 10 d. ir 2007 m. balandžio 23 d. raštais Komisija gavo kito suinteresuotojo asmens skundą (toliau – antroji skundo pateikėja).
37 Abi skundo pateikėjos iš esmės laikėsi nuomonės, kad Sprendimas Sernam 2 buvo taikomas netinkamai.
38 2008 m. liepos 16 d. sprendimu „Valstybės pagalba – Prancūzija – Valstybės pagalba C 37/08 – Sprendimo Sernam 2 taikymas – Kvietimas pateikti pastabas pagal [SESV 108 straipsnio 2 dalį]“ (OL C 4, 2009, p. 5, toliau – sprendimas pradėti procedūrą) Komisija pradėjo SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą formalią tyrimo procedūrą.
39 2009 m. balandžio 29 d. Bendrasis Teismas konstatavo, kad nereikia priimti sprendimo dėl pirmosios skundo pateikėjos Komisijai pareikšto ieškinio dėl neveikimo (2009 m. balandžio 29 d. Nutartis HALTE / Komisija, T‑58/06, EU:T:2009:125).
40 2012 m. kovo 9 d. Komisija priėmė Sprendimą 2012/398/ES dėl valstybės pagalbos SA. 12522 (C 37/08) – Prancūzija – Sprendimo Sernam 2 taikymas (OL L 195, p. 19, toliau – ginčijamas sprendimas). 2012 m. kovo 10 d. jis buvo persiųstas Prancūzijos valdžios institucijoms. 2012 m. kovo 26 d. Prancūzijos valdžios institucijos persiuntė jį ieškovei.
6. Ginčijamas sprendimas
41 Pirmiausia Komisija nurodė, kad procedūra buvo pradėta pagal Reglamento Nr. 659/1999 16 straipsnį, nes Komisija turėjo įrodymų, kad Prancūzijos Respublika netinkamai įgyvendino pagalbą, kuri buvo leista Sprendimu Sernam 2 jame nustatytomis sąlygomis, po to, kai Sprendimu Sernam 1 taip pat pagal nustatytas sąlygas leista pagalba buvo įgyvendinta netinkamai.
Dėl Sprendimu „Sernam 2“ leistos valstybės pagalbos netinkamo įgyvendinimo
42 Komisijos nuomone, Prancūzijos valdžios institucijoms patvirtinus, kad nebuvo laikomasi Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ji galėjo patikrinti tik tai, ar Prancūzijos Respublika laikėsi Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.
43 Komisija laikėsi nuomonės, kad nebuvo laikytasi daugelio Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
44 Pirma, ginčijamo sprendimo 3.2.1 punkte Komisija teigė, kad veikla nebuvo perduota 2005 m. birželio 30 d.
45 Antra, ginčijamo sprendimo 3.2.2 punkte Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į neigiamą kainą, veiklos perdavimas nebuvo pardavimas ir kad taip pat dėl šios priežasties nebuvo laikytasi Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies.
46 Trečia, ginčijamo sprendimo 3.2.3 punkte Komisija tvirtino, kad veiklos perdavimas buvo ne turto pardavimas, o visos bendrovės Sernam (turto ir įsipareigojimų) perdavimas, nes, pirma, perdavimą sudarė turto ir įsipareigojimų perdavimas vienu kartu grupėje, o tuomet – juos gavusios patronuojamosios bendrovės akcijų pardavimas (share deal) (ginčijamo sprendimo 108–112 konstatuojamosios dalys) ir, antra, buvo perduotas ne tik turtas, o visa bendrovė Sernam (turtas ir įsipareigojimai) (ginčijamo sprendimo 113–116 konstatuojamosios dalys).
47 Ketvirta, ginčijamo sprendimo 3.2.4 punkte Komisija nusprendė, kad buvo perduotas ne tik turtas, priklausęs Sernam tuo metu, kai buvo priimtas Sprendimas Sernam 2, nes papildomai perduota 57 mln. EUR gryna suma kapitalui atkurti, o pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį tai nebuvo leidžiama.
48 Penkta, ginčijamo sprendimo 3.2.5 punkte Komisija manė, kad veikla nebuvo perduota surengus skaidrų ir atvirą konkursą.
49 Šešta, ginčijamo sprendimo 3.2.6 punkte Komisija nusprendė, kad nebuvo įvykdytas turto pardavimo tikslas.
50 Galiausiai Komisija teigė, kad nebuvo laikomasi Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio, todėl 503 mln. EUR pagalba buvo įgyvendinta netinkamai.
51 Komisijos nuomone, kadangi pagalbos gavėjas įgyvendino pagalbą pažeisdamas Sprendimą Sernam 2, 503 mln. EUR pagalba nebuvo suderinama su vidaus rinka pagal Sprendimą Sernam 2. Ji nusprendė, kad, Prancūzijos Respublikai nenurodžius jokio suderinamumo motyvo, ši pagalba buvo nesuderinama ir ją reikėjo susigrąžinti su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo pagalbos suteikimo dienos Financière Sernam ir jos patronuojamosioms bendrovėms, be kita ko, Sernam Services ir Aster, kurios, kaip teigė Komisija, vykdė ekonominę veiklą, kuriai buvo suteikta pagalba ir kurią kadaise vykdė Sernam, o vėliau – Sernam Xpress (kurios turtą po 2011 m. birželio 30 d. bendro turto perdavimo perėmė Financière Sernam).
Dėl 41 mln. EUR pagalbos susigrąžinimo
52 Ginčijamo sprendimo 132–151 konstatuojamosiose dalyse Komisija tikrino, ar Prancūzijos Respublika teisingai susigrąžino 41 mln. EUR pagalbą, kuri Sprendimu Sernam 2 pripažinta nesuderinama, įtraukdama ją į likviduojamos Sernam įsipareigojimus, ir ar, atsižvelgiant į Sąjungos teismų praktiką pagalbos susigrąžinimo srityje, pagalbą reikėjo susigrąžinti ir iš Financière Sernam ir jos patronuojamųjų bendrovių Sernam Services ir Aster. Komisija konkrečiai nurodė 2003 m. gegužės 8 d. Sprendimą Italija ir SIM 2 Multimedia / Komisija (C‑399/00 ir C‑328/99, Rink., EU:C:2003:252, toliau – Sprendimas Seleco), 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimą Vokietija / Komisija (C‑277/00, Rink., EU:C:2004:238, toliau – Sprendimas SMI) ir 2005 m. spalio 19 d. Sprendimą CDA Datenträger Albrechts / Komisija (T‑324/00, Rink., EU:T:2005:364, toliau – Sprendimas CDA).
53 Pirma, ginčijamo sprendimo 144–148 konstatuojamosiose dalyse Komisija laikėsi nuomonės, kad Sernam veiklą perdavus Sernam Xpress buvo faktiškai išlaikytas Sernam Xpress konkurencinis pranašumas, susijęs su suteiktos pagalbos gavimu, nes tarp dviejų bendrovių buvo ekonominis tęstinumas ir šiuo Sernam veiklos perdavimu Sernam Xpress buvo išvengta Sernam nustatyto įpareigojimo grąžinti pagalbą.
54 Antra, ginčijamo sprendimo 149 konstatuojamojoje dalyje ji priminė, jog pagal teismų praktiką tai, kad akcininkas neteisėtą pagalbą gavusios bendrovės akcijas pardavė trečiajai šaliai, neturi įtakos įpareigojimui susigrąžinti pagalbą iš ją gavusios bendrovės. Todėl šioje byloje Sernam Xpress pareiga grąžinti 41 mln. EUR, pardavus jos akcijas Financière Sernam, niekur neišnyko.
55 Trečia, ginčijamo sprendimo 150 konstatuojamojoje dalyje Komisija teigė, kad 2011 m. birželio 30 d. susijungus Sernam Xpress ir Financière Sernam pastarajai bendrovei ir jos patronuojamosioms bendrovėms, būtent Sernam Services ir Aster, kurios tęsė Sernam ir Sernam Xpress veiklą, buvo perduota gauta 41 mln. EUR pagalba, taigi ir pareiga ją sugrąžinti.
Dėl naujos pagalbos, suteiktos „Sernam Xpress-Financière Sernam“
56 Komisijos nuomone, 2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokole numatytos priemonės buvo nauja valstybės pagalba. Šios priemonės buvo Sernam kapitalo atkūrimas, ieškovei įnešus 57 mln. EUR, dviejų ieškovės skolinių reikalavimų Sernam, kurių bendra suma sudarė 38,5 mln. EUR, atsisakymas ir keturios garantijos, kurias ieškovė suteikė Sernam Xpress-Financière Sernam.
57 Pirmiausia ginčijamo sprendimo 154–158 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė priežastis, dėl kurių nusprendė netaikyti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus investuotojo kriterijaus, kvalifikuodama šias priemones pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.
58 Pirma, ginčijamo sprendimo 154 konstatuojamojoje dalyje ji nurodė, kad susigrąžinant pagalbą privataus investuotojo kriterijaus taikyti nereikia.
59 Antra, ginčijamo sprendimo 155 konstatuojamojoje dalyje Komisija nusprendė, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje turto pardavimas prilygo kompensacinėms priemonėms, nustatytoms minėto sprendimo 3 straipsnio 1 dalimi. Tačiau pagal Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 244, 2004, p. 2, toliau – Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės) 40 punktą nuostolingos veiklos perdavimas negali būti laikomas kompensacine priemone. Komisija nurodė, jog neigiama kaina rodė, kad perduota nuostolinga veikla, kuri negalėjo būti prilyginama kompensacinei priemonei, ir kad nagrinėjamu atveju neigiama kaina atitiko įmonei suteiktą pagalbą veiklai, todėl dėl tokios pagalbos pobūdžio nebuvo galima sumažinti konkurencijos iškraipymo.
60 Dėl valstybės pagalbos kvalifikavimo Komisija ginčijamo sprendimo 159 konstatuojamojoje dalyje teigė, kad priemonės buvo įgyvendintos valstybinės įmonės – ieškovės – lėšomis. Ieškovė buvo viešosios teisės reglamentuojama įstaiga (viešoji pramoninė ir komercinė įstaiga, pranc. EPIC), kurią labai griežtai prižiūrėjo valstybė, todėl pagalbos suteikimas taip pat buvo priskirtinas valstybei. Kadangi Sernam Xpress ir Financière Sernam veikė kelių transporto sektoriuje, kuris Sąjungoje yra atviras konkurencijai, dėl suteiktos pagalbos galėjo būti iškraipoma konkurencija ir daromas poveikis valstybių narių prekybai. Komisija pažymėjo, kad nereikėjo atskirti Sernam Xpress ir Financière Sernam suteikto pranašumo, nes abi šios bendrovės buvo sujungtos.
61 Kadangi Prancūzijos Respublika nenurodė šios pagalbos suderinamumo su vidaus rinka priežasčių, nors jai teko pareiga tai įrodyti, Komisija padarė išvadą, kad pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka ir turi būti susigrąžinta kartu su palūkanomis.
62 Ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota taip:
„1 straipsnis
1. 503 mln. EUR valstybės pagalba, kurią [Prancūzijos Respublika] suteikė bendrovei Sernam SCS (tapusiai [Sernam]) ir kurią Komisija patvirtino [Sprendimu Sernam 2], buvo įgyvendinta netinkamai. Ji yra nesuderinama su vidaus rinka. Ši pagalba taip pat buvo suteikta bendrovėms Sernam Xpress bei Financière Sernam ir bendrovės Financière Sernam patronuojamosioms bendrovėms Sernam Services bei Aster.
2. 41 mln. EUR valstybės pagalba, kurią [Prancūzijos Respublika] suteikė bendrovei Sernam SCS ir kuri Sprendimu Sernam 2 paskelbta nesuderinama, taip pat buvo suteikta bendrovėms Sernam Xpress bei Financière Sernam ir bendrovės Financière Sernam patronuojamosioms bendrovėms, būtent Sernam Services ir Aster.
3. SNCF atliktas [Sernam] kapitalo atkūrimas įnešus 57 mln. EUR, SNCF atsisakytos 38,5 mln. EUR bendrovės [Sernam] skolos ir garantijos, kurias SNCF suteikė bendrovės [Sernam] veiklą perduodant bendrovei Financière Sernam, išskyrus geležinkelininkams suteiktą garantiją, yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba.
2 straipsnis
1. [Prancūzijos Respublika] 1 straipsnyje nurodytą pagalbą privalo susigrąžinti iš bendrovės Financière Sernam ir jos patronuojamųjų bendrovių Sernam Services bei Aster.
2. Susigrąžinamoms sumoms skaičiuojamos palūkanos už laikotarpį nuo jų perdavimo pagalbos gavėjams disponuoti dienos iki susigrąžinimo dienos.
3. Palūkanos skaičiuojamos bendrai nuo pagrindinės sumos ir susikaupusių palūkanų pagal 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 V skyrių.
3 straipsnis
1. 1 straipsnyje nurodyta pagalba susigrąžinama nedelsiant ir veiksmingai.
2. [Prancūzijos Respublika] užtikrina, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo pranešimo apie jį dienos.
3. Įgyvendindama šį sprendimą [Prancūzijos Respublika] gali atsižvelgti į sumas, kurias SNCF šiame sprendime nurodytomis sąlygomis galėjo susigrąžinti likvidavus bendrovę [Sernam].
4 straipsnis
1. Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą [Prancūzijos Respublika] Komisijai pateikia šią informaciją:
a) kiekvienos pagalbos priemonės įgyvendinimo perduodant pagalbą pagalbos gavėjui dieną ir kiekvienos pagalbos priemonės bendrą sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas), kuri turi būti susigrąžinta iš pagalbos gavėjo;
b) išsamų šiam sprendimui įgyvendinti numatytų priemonių, kurių jau imtasi, aprašymą;
c) dokumentus, kuriais įrodoma, kad pagalbos gavėjui buvo nurodyta grąžinti pagalbą.
2. [Prancūzijos Respublika] praneša Komisijai apie nacionalinių priemonių, kurių imtasi šiam sprendimui įgyvendinti, taikymo eigą, kol bus visiškai susigrąžinta 1 straipsnyje nurodyta pagalba. Komisijos prašymu ji nedelsdama pateikia visą informaciją apie numatytas priemones ir priemones, kurių jau imtasi šiam sprendimui įgyvendinti. Ji taip pat pateikia išsamią informaciją apie pagalbos sumas ir palūkanas, kurios iš pagalbos gavėjo jau susigrąžintos.
5 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Prancūzijos Respublikai.“
7. Dėl faktinių aplinkybių, vėlesnių nei ginčijamas sprendimas
63 Priėmus ginčijamą sprendimą Prancūzijos valdžios institucijos 2012 m. kovo 23 d. paprašė Komisijos patvirtinti, kad ginčijamo sprendimo 2 straipsniu Sernam grupės bendrovėms nustatytas įpareigojimas sugrąžinti valstybės pagalbą netaikomas Geodis grupės bendrovėms (priklausančioms ieškovės grupei) ir BMV grupės bendrovėms, jeigu jos vykstant bankroto administravimo procedūrai perimtų dalį bendrovių Sernam turto.
64 2012 m. balandžio 4 d. Sprendime dėl valstybės pagalbos SA. 34547 (2012/N) – Prancūzija – Sernam grupės turto perėmimas vykdant jos bankroto administravimo procedūrą (toliau – Sprendimas Sernam 4) Komisija padarė išvadą, kad tarp Sernam grupės ir jos turto dalies perėmėjų Geodis ir BMV nebuvo ekonominio tęstinumo ir kad įpareigojimo grąžinti pagalbą, kuri ginčijamame sprendime pripažinta neteisėta ir nesuderinama, nereikėjo taikyti Geodis ir BMV.
65 2012 m. balandžio 13 d. pradėta Financière Sernam ir Sernam Services likvidavimo procedūra. Tą pačią dieną Geodis pateikė pasiūlymą ir Nantero (Prancūzija) komercinių bylų teismas paskyrė ją Sernam grupės turto perėmėja.
Procesas ir šalių reikalavimai
66 Ieškovė pareiškė šį ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. birželio 4 d.
67 Dokumentu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. spalio 18 d., Prancūzijos Respublika pateikė prašymą leisti įstoti į bylą palaikyti ieškovės reikalavimų. 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi Bendrojo Teismo šeštosios kolegijos pirmininkas patenkino šį prašymą leisti įstoti į bylą. 2013 m. vasario 11 d. Prancūzijos Respublika pateikė įstojimo į bylą paaiškinimą.
68 2013 m. vasario 14 d. ieškovė Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė dokumentą, kuriuo prašė prie bylos medžiagos pridėti naują įrodymą. Šeštosios kolegijos pirmininkas 2013 m. vasario 26 d. pridėjo naują įrodymą prie bylos medžiagos. 2013 m. kovo 14 d. Komisija pateikė pastabas dėl naujo įrodymo. Prancūzijos Respublika pareiškė, kad neturi pastabų.
69 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į septintąją kolegiją, todėl 2013 m. rugsėjo 23 d. šiai kolegijai buvo paskirta ši byla.
70 2013 m. lapkričio 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Mory SA, Mory Team ir Superga Invest pateikė prašymą leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.
71 2014 m. sausio 29 d. ieškovė Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė dokumentą, kuriuo prašė užtikrinti tam tikros procesiniuose dokumentuose pateiktos informacijos ir ištraukų konfidencialumą, jeigu išimties tvarka būtų patenkintas įstojusių į bylą šalių prašymas susipažinti su visais procesiniais dokumentais. Ieškovė šiuo tikslu parengė nekonfidencialią nagrinėjamų procesinių dokumentų versiją.
72 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi Bendrojo Teismo septintosios kolegijos pirmininkas pagal 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 6 dalį leido Mory ir Mory Team įstoti į bylą ir atmetė Superga Invest prašymą leisti įstoti į bylą. Ieškovės prašymo užtikrinti konfidencialumą nagrinėjimas buvo atidėtas.
73 2014 m. spalio 23 d. rašte, taikydamas 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, Bendrasis Teismas pateikė klausimus ieškovei, Komisijai ir Prancūzijos Respublikai ir paprašė į juos atsakyti raštu, taip pat paprašė ieškovės ir Komisijos pateikti tam tikrų dokumentų. Minėtos šalys šį prašymą įvykdė per nustatytą terminą.
74 2014 m. lapkričio 17 d. ieškovė Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė dokumentą, kuriuo prašė prie bylos pridėti dar vieną įrodymą. Bendrojo Teismo septintosios kolegijos pirmininkas 2014 m. lapkričio 21 d. pridėjo šį įrodymą prie bylos medžiagos ir paprašė Komisijos ir Prancūzijos Respublikos per posėdį pateikti su juo susijusias pastabas.
75 2014 m. lapkričio 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautas dokumentas, kuriame ieškovė pateikė savo pastabas dėl Komisijos pateiktų atsakymų į klausimus. 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu Bendrojo Teismo septintosios kolegijos pirmininkas nusprendė nepridėti šio dokumento prie bylos medžiagos.
76 2005 m. vasario 12 d. įvykusiame posėdyje buvo išklausyti šalių pasisakymai ir atsakymai į Bendrojo Teismo klausimus.
77 Ieškovė, palaikoma Prancūzijos Respublikos, Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
78 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį nepriimtinu arba, nepatenkinus šio reikalavimo, nepagrįstu,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
79 Mory ir Mory Team prašo Bendrojo Teismo atmesti ieškinį kaip nepriimtiną, o nepatenkinus šio reikalavimo – kaip nepagrįstą.
Dėl teisės
80 Ieškovė savo prašymą dėl panaikinimo grindžia šešiais ieškinio pagrindais. Pirmasis pagrindas susijęs su jos teisės į gynybą pažeidimu, nes Komisija ginčijamame sprendime pareiškė savo poziciją dėl privataus investuotojo kriterijaus netaikymo byloje nagrinėjamam atvejui, tačiau jos nebuvo pareiškusi sprendime pradėti procedūrą. Šiuo atžvilgiu Prancūzijos Respublika teigia, kad dėl tų pačių priežasčių buvo pažeista ir jos teisė į gynybą. Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu. Trečiasis pagrindas susijęs su pareigos laikytis protingo termino ir teisinio saugumo principo pažeidimu. Ketvirtasis pagrindas susijęs su teisės ir fakto klaidomis, kurias Komisija padarė, laikydamasi nuomonės, kad vienu kartu perleidžiant Sernam turtą nebuvo laikomasi Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Penktasis pagrindas susijęs su Komisijos padaryta teisės klaida, nes ji laikėsi nuomonės, kad įpareigojimas grąžinti 41 mln. EUR valstybės pagalbą, Sprendimu Sernam 2 pripažintą nesuderinama, buvo perduotas Financière Sernam ir jos patronuojamosioms bendrovėms. Šeštasis pagrindas susijęs su Komisijos padaryta teisės klaida, nes ji laikėsi nuomonės, kad 2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokole numatytos priemonės reiškė naują valstybės pagalbą Sernam Xpress-Financière Sernam.
81 Bendrojo Teismo nuomone, pirmiausia reikia išnagrinėti tris paskutinius ieškinio pagrindus, o tuomet tris pirmuosius ieškinio pagrindus, susijusius su bendrųjų Sąjungos teisės principų pažeidimu, nes nemažai šiais pagrindais keliamų klausimų priklauso nuo ketvirtojo, penktojo ir šeštojo pagrindo vertinimo.
1. Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, susijusio su Komisijos padarytomis teisės ir fakto klaidomis, nes ji laikėsi nuomonės, kad vienu kartu perleidžiant „Sernam“ turtą nebuvo laikomasi Sprendimo „Sernam 2“ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų
82 Ieškovės pateiktą ketvirtąjį ieškinio pagrindą sudaro šešios dalys. Pirma dalis susijusi su Komisijos padarytomis teisės ir fakto klaidomis, nes ji ginčijamo sprendimo 97 ir 98 konstatuojamosiose dalyse teigė, kad Sernam turtas nebuvo vienu kartu perleistas 2005 m. birželio 30 d. Antra dalis susijusi su Komisijos padarytomis teisės ir fakto klaidomis, nes ji ginčijamo sprendimo 99–102 konstatuojamosiose dalyse laikėsi nuomonės, kad Sernam turto perleidimas vienu kartu neigiama kaina nebuvo pardavimas. Trečia dalis susijusi su teisės ir fakto klaidomis, kurias Komisija padarė, ginčijamo sprendimo 103–116 konstatuojamosiose dalyse teigdama, kad operacija buvo „visos“ Sernam perdavimas. Ketvirta dalis susijusi su Komisijos padaryta teisės klaida, kai ji ginčijamo sprendimo 117 konstatuojamojoje dalyje nusprendė, kad buvo perduotas ne tik Sernam turtas, nes buvo įnešta 59 mln. EUR (arba 57 mln. EUR gryna suma). Penkta dalis susijusi su Komisijos padarytomis teisės ir fakto klaidomis, nes ji ginčijamo sprendimo 118 ir 119 konstatuojamosiose dalyse laikėsi nuomonės, kad Sernam turto pardavimas vienu kartu nebuvo vykdomas rengiant skaidrų ir atvirą konkursą. Šešta dalis susijusi su Komisijos padarytomis teisės ir fakto klaidomis, nes ginčijamo sprendimo 121–123 konstatuojamosiose dalyse ji nusprendė, kad nebuvo paisoma turto pardavimo tikslo.
83 Netinkamo pagalbos įgyvendinimo srityje, kartu aiškinant SESV 108 straipsnio 2 dalį, Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio g punktą ir šio reglamento 16 straipsnį, darytina išvada, kad, iš principo, Komisija privalo įrodyti, jog pagalbos gavėjas netinkamai naudojo visą ar dalį prieš tai leistinos pagalbos. To neįrodžius, šiai pagalbai turi būti taikomas ankstesnis ją patvirtinantis sprendimas (2005 m. gegužės 11 d. Sprendimo Saxonia Edelmetalle ir ZEMAG / Komisija, T‑111/01 ir T‑133/01, Rink., EU:T:2005:166, 86 punktas).
Dėl pirmos dalies, susijusios su Komisijos padarytomis teisės ir fakto klaidomis, nes ginčijamo sprendimo 97 ir 98 konstatuojamosiose dalyse ji laikėsi nuomonės, kad „Sernam“ turtas nebuvo vienu kartu perleistas 2005 m. birželio 30 d.
84 Pirmiausia ieškovė kaltina Komisiją ginčijamo sprendimo 98 konstatuojamojoje dalyje iškreipus Sprendimo Sernam 2 tekstą, kai Komisija teigė, kad „[Sernam] veikla bendrovei Financière Sernam nebuvo perduota ne vėliau negu 2005 m. birželio 30 d., kaip tai vis dėlto turėjo būti padaryta laikantis Sprendimu Sernam 2 nustatytos sąlygos“. Ieškovė tvirtina, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje buvo nurodytas tik veiklos „pardavimas“, o ne „perdavimas“. Antra, ieškovė kaltina Komisiją ginčijamo sprendimo 97 konstatuojamojoje dalyje nusprendus, jog to, kad 2005 m. birželio 30 d. SNCF prezidentas sutiko su Financière Sernam privalomu pasiūlymu, atsižvelgiant į Prancūzijos teisę, nepakako pardavimui užbaigti. Ji tvirtina, kad pagal Prancūzijos teisę pirkėjo ir pardavėjo susitarimas dėl daikto ir jo kainos, nepaisant jo teisinės formos, leidžia sudaryti neatšaukiamo pardavimo aktą, nors daiktas dar nėra perduotas ir kaina nesumokėta.
85 Ginčijamo sprendimo 97 ir 98 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad 2005 m. birželio 30 d. ieškovės valdyba iš esmės pritarė tik privalomam Financière Sernam pasiūlymui. Ji konstatavo, kad susitarimo protokolas, kuriuo buvo įpareigojamos visos sandorio šalys, buvo pasirašytas tik 2005 m. liepos 21 d., o įvairios perdavimo operacijos atliktos tik 2005 m. spalio 17 d. Komisija iš to padarė išvadą, kad Sernam veikla bendrovei Financière Sernam nebuvo perduota ne vėliau negu 2005 m. birželio 30 d., kaip tai vis dėlto turėjo būti padaryta laikantis Sprendimu Sernam 2 nustatytos sąlygos, ir kad jau vien šios priežasties užteko padaryti išvadai, kad Prancūzijos Respublika netinkamai įgyvendino pagalbą, kurią suteikti Sprendimu Sernam 2 leista tam tikromis sąlygomis.
86 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą ir teisės aktu, kurio dalis ji yra, siekiamus tikslus (1983 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Merck, 292/82, EU:C:1983:335, 12 punktas ir 2013 m. vasario 21 d. Sprendimo RVS Levensverzekeringen, C‑243/11, Rink., EU:C:2013:85, 23 punktas).
87 Iš nusistovėjusios teismo praktikos taip pat matyti, kad akto rezoliucinė dalis neatsiejama nuo jo motyvuojamosios dalies, todėl prireikus akto rezoliucinę dalį reikia aiškinti atsižvelgiant į akto priėmimo motyvus (1997 m. gegužės 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo TWD / Komisija, C‑355/95 P, Rink., EU:C:1997:241, 21 punktas).
88 Dėl pirmojo ieškovės argumento, kad Komisija iškreipė Sprendimo Sernam 2 tekstą, reikia pažymėti, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalis susijusi su atveju, jei Sernam „vienu kartu iki 2005 m. birželio 30 d. <...> parduo[tų] savo aktyvus“.
89 Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamojoje dalyje patikslinta, kad, „priešingai, jei „Sernam“ turėtų vienu kartu parduoti visus aktyvus, Komisija primena, kad [dvi 3 straipsnio 1 dalies sąlygos], susijusios su įmonės restruktūrizavimu, ne[būtų] taikomos, nes įmonė „Sernam“ nebeturė[tų] dabartinio teisinio statuso ir [būtų] atlaisvinusi rinkos dalis nepriklausomo pirkėjo naudai (kuris galė[tų] de facto tęsti savo veiklą su įmonės „Sernam“ aktyvais)“.
90 Todėl, kaip pabrėžia Komisija, laiko momentas, į kurį atsižvelgtina vertinant, ar įvyko pardavimas, šioje byloje neabejotinai buvo turto faktinio perdavimo momentas, nes Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje, aiškinamoje kartu su jo 217 konstatuojamąja dalimi, numatytas tikslas buvo įpareigoti Sernam atiduoti visą savo turtą ir atsisakyti visų rinkos dalių. Jeigu Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalis būtų aiškinama priešingai ir formaliai, ji neturėtų jokių pasekmių, nes faktinis turto perdavimas galėtų įvykti praėjus ilgam laikui nuo „pardavimo“ teisiniu požiūriu.
91 Tad pakanka konstatuoti, jog Komisija pagrįstai pripažino, kad įvairios perdavimo operacijos buvo įvykdytos tik vadinamąją „closing“ dieną, t. y. 2005 m. spalio 17 d., ir kad todėl nebuvo laikytasi Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto galutinio termino – 2005 m. birželio 30 d.
92 Todėl reikia pripažinti, kad antrasis ieškovės argumentas, susijęs su tiksliu laiko momentu, kai pagal Prancūzijos teisę įvyko „pardavimas“, neturi reikšmės.
93 Todėl ketvirtojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.
Dėl antros dalies, susijusios su Komisijos padarytomis teisės ir fakto klaidomis, nes ginčijamo sprendimo 99–102 konstatuojamosiose dalyse ji laikėsi nuomonės, kad „Sernam“ turto perleidimas vienu kartu neigiama kaina nebuvo pardavimas
94 Ieškovė, palaikoma Prancūzijos Respublikos, iš esmės teigia, kad Komisija padarė teisės ir fakto klaidų, ginčijamo sprendimo 99–102 konstatuojamosiose dalyse laikydamasi nuomonės, kad buvo pažeista Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalis, nes jos ir Financière Sernam sudaryta sutartis nebuvo pardavimo sutartis, kadangi kaina buvo neigiama.
95 Ginčijamo sprendimo 124 konstatuojamoji dalis, kurią ieškovė taip pat kritikuoja, susijusi su kitu klausimu nei ginčijamo sprendimo 99–102 konstatuojamosiose dalyse nagrinėtas klausimas, nes ji susijusi su operacijos padalijimu į du etapus (Sernam įnašas į Sernam Xpress ir tada Sernam Xpress akcijų perleidimas Financière Sernam) ir su tuo, kad Komisija iš esmės atsisakė pritarti, kad šios skirtingos operacijos, vertinamos visos kartu, laikytinos prilygstančiomis „turto pardavimui vienu kartu“. Kadangi 124 konstatuojamojoje dalyje pateikiami analogiški argumentai kaip ir ginčijamo sprendimo 108–112 konstatuojamosiose dalyse, Bendrojo Teismo nuomone, reikia išnagrinėti visus ieškovės argumentus, susijusius su šiomis įvairiomis konstatuojamosiomis dalimis, pateiktus kartu su šio pagrindo trečia dalimi (žr. šio sprendimo 140–149 punktus).
96 Ginčijamo sprendimo 99 ir 100 konstatuojamosiose dalyse Komisija laikėsi nuomonės, kad „pardavimas“ – tai turto nuosavybės perdavimas, sumokėjus už tai tam tikrą kainą, kuri turi būti teigiama, ir kad sandoris, pagal kurį asmuo, norintis perduoti vieno ar kelių turto objektų nuosavybę, sumoka pinigų juos perimančiam asmeniui, yra ne pardavimo sandoris, bet kitokio tipo sutartis. Ginčijamo sprendimo 101 konstatuojamojoje dalyje Komisija teigė, kad šiuo atveju atlikusi kapitalo atkūrimą ieškovė sumokėjo 59 mln. EUR, t. y. 57 mln. EUR – Sernam ir 2 mln. EUR – Sernam Xpress, ir suteikė Financière Sernam įvairių garantijų. Komisijos nuomone, kadangi Financière Sernam ieškovei ir Sernam sumokėjo 2 mln. EUR, Sernam Xpress kapitalo atkūrimas kompensuotas, tačiau nekompensuotos kitos sandorio dalys. Komisija ginčijamo sprendimo 102 konstatuojamojoje dalyje iš to padarė išvadą, kad ieškovės ir Financière Sernam sudaryta sutartis nebuvo pardavimo sutartis ir kad dėl šios priežasties taip pat nebuvo laikomasi Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies.
97 Šiuo atžvilgiu ieškovė, palaikoma Prancūzijos Respublikos, iš esmės pateikia tris argumentus.
98 Pirma, ji teigia, kad Sprendime Sernam 2 vartojant bendrinę sąvoką „pardavimas“ nebuvo teikiama reikšmė sudarytos sutarties pobūdžiui, todėl operacijos poveikis buvo toks, kokio ir tikėtasi, t. y. Sernam turto perdavimas vienu kartu nuo ieškovės nepriklausančiam trečiajam asmeniui. Antra, ji paaiškina, kad būtent dėl Prancūzijos teisėje nustatytų įpareigojimų, kaip antai draudimo parduoti neigiama kaina, operaciją teko organizuoti taip, kaip ji buvo atlikta, ir prieš tai atkurti Sernam kapitalą, tačiau vis dėlto neigiama kaina yra rinkos kaina, o tai buvo vienintelė Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga. Trečia, ieškovė ir Prancūzijos Respublika remiasi precedentais, rodančiais, kad savo ankstesniuose sprendimuose Komisija sutiko turto arba akcijų perleidimą neigiama kaina laikyti „pardavimu“.
99 Komisija nesutinka su tokiais argumentais ir, pirma, mano, jog ieškovė netiesiogiai pripažįsta, kad operacija nėra pardavimas, kaip tai suprantama pagal Prancūzijos civilinio kodekso 1582 straipsnį, nes ji atliko operacijas, kuriomis išvengė Prancūzijos teisėje nustatyto draudimo parduoti neigiama kaina. Antra, ji mano, kad veiklos perdavimas neigiama kaina neturėjo tokio pat ekonominio poveikio kaip turto pardavimas teigiama kaina, nes pirmuoju atveju subjektui sumokama už veiklos palaikymą ir įmonę, kuri turi išnykti, o antruoju atveju perleidžiamas realią, teigiamą vertę turintis turtas, kuris bus naudojamas ekonomiškai racionaliai. Šis aspektas buvo labai svarbus, visų pirma atsižvelgiant į pagalbos įgyvendinimo tvarkos reikalavimus ir Sprendimo Sernam 2 tikslą. Trečia, Komisija primena, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką Komisijos sprendimai dėl kitų bylų negali paveikti ginčijamo sprendimo, kuris gali būti vertinamas atsižvelgiant tik į objektyvias Sutarties taisykles, galiojimo. Be to, iš esmės ji teigia, kad sprendimai, kuriais remiasi Prancūzijos Respublika ir ieškovė, šioje byloje netaikytini visų pirma todėl, kad jie priimti jau po operacijos įvykdymo, ir todėl, kad jie susiję su akcijų pardavimu, o šioje byloje pasirinktas turto pardavimo scenarijus.
100 Pirma, reikia pažymėti, kad, aiškinant Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį pažodžiui, buvo reikalaujama Sernam „turto pardavimo vienu kartu“ ir kad vienintelis reikalavimas, susijęs su kaina, buvo pardavimas už vidutinę rinkos kainą, surengus skaidrų ir atvirą konkursą.
101 Taigi, kaip matyti iš šio sprendimo 86 punkto, aiškinant Sprendimą Sernam 2, reikia atsižvelgti ne tik į jo tekstą, bet ir į ekonominio reglamentavimo, kurio dalis jis yra, sistemą ir tikslus.
102 Todėl Komisija negali remtis tik sąvokomis ar teisine forma ir iš to spręsti, kad nebuvo laikytasi viename iš jos sprendimų nustatytų pagalbos restruktūrizavimui suderinamumo sąlygų. Be to, reikia pažymėti, kad teisinė pardavimo sąvoka yra kiekvienos valstybės narės teisei priskiriama sąvoka.
103 Todėl ieškovė pagrįstai teigia, kad valstybės pagalbos teisėje reikšmę turi ne galimos sandorių teisinės formos, o jų ekonominis pagrindas.
104 Todėl formalius Komisijos argumentus, grindžiamus Prancūzijos teise, reikia atmesti.
105 Antra, reikia pripažinti, jog ieškovė įtikinamai nurodo, kad kapitalo atkūrimas prieš pardavimą yra priemonė, leidžianti išvengti Prancūzijos teisėje nustatyto draudimo pardavimo sutartyje nurodyti neigiamą kainą.
106 Klausimas, koks yra šio pardavimo neigiama kaina ekonominis poveikis šioje byloje, bus nagrinėjamas analizuojant šio pagrindo trečią ir šeštą dalį.
107 Trečia, reikia pažymėti, kad ieškovės ir Prancūzijos Respublikos nurodyti sprendimai rodo galimybę parduoti įmonių akcijas „neigiama kaina“, t. y. prieš tai pardavėjui pritaikius kapitalo atkūrimo priemones (žr., be kita ko, 2009 m. liepos 13 d. Sprendimą dėl restruktūrizavimo pagalbos bendrovei Combus AS ir 2009 m. rugpjūčio 28 d. Sprendimą dėl valstybės pagalbos C 6/09 (ex N 663/08), susijusios su Austrian Airlines pritaikytomis priemonėmis).
108 Todėl reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo 99–102 konstatuojamosiose dalyse Komisijos nurodyti motyvai, kad, esant neigiamai perdavimo kainai, nebuvo pardavimo ir kad dėl tos pačios priežasties nebuvo laikomasi Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies, yra klaidingi.
109 Todėl ketvirtojo pagrindo antrą dalį reikia pripažinti pagrįsta.
Dėl trečios dalies, susijusios su Komisijos padarytomis teisės ir fakto klaidomis, nes ginčijamo sprendimo 103–116 konstatuojamosiose dalyse ji nusprendė, kad operacija buvo „visos“ „Sernam“ (turto ir įsipareigojimų) perdavimas
110 Ieškovė pateikia du kaltinimus, siekdama pagrįsti trečią nagrinėjamo pagrindo dalį. Pirma, ji kaltina Komisiją tuo, jog ši ginčijamo sprendimo 103 ir 113–116 konstatuojamosiose dalyse teigė, kad jos įvykdytas perdavimas apėmė ne vien turtą, o visą Sernam (turtą ir įsipareigojimus) ir kad dėl šios priežasties nebuvo laikytasi Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, susijusios su Sernam turto pardavimu vienu kartu. Antra, ji iš esmės kaltina Komisiją ginčijamo sprendimo 108–112 ir 124 konstatuojamosiose dalyse dirbtinai išskirsčius Sernam turto pardavimą vienu kartu į dvi atskiras operacijas – pirmąją operaciją, kai Sernam įnešė turto dalį į Sernam Xpress, ir antrąją operaciją – Sernam Xpress akcijų pardavimą Financière Sernam, nors iš tikrųjų tai buvo viena operacija, įvykusi vienu metu ir nedaloma, ji buvo „momentinė“, atlikta tuo pačiu veiksmu, ir ja siekta vieno ir to paties tikslo – vienu kartu parduoti Sernam turtą bendrovei Financière Sernam.
Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su tuo, jog Komisija ginčijamo sprendimo 103 ir 113–116 konstatuojamosiose dalyse klaidingai teigė, kad ieškovės įvykdytas perdavimas apėmė ne tik turtą, o visą Sernam (jos turtą ir įsipareigojimus)
111 Ieškovė iš esmės pateikia tris argumentus. Pirma, jos nuomone, Komisija klaidingai aiškino Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį, ginčijamo sprendimo 103 konstatuojamojoje dalyje darydama prielaidą, kad turto pardavimas vienu kartu turėjo apimti tik Sernam turtą, bet ne jos įsipareigojimus. Antra, ji nurodo nacionalinėje teisėje nustatytus įpareigojimus, siekdama paaiškinti, kad teko pridėti kai kuriuos įsipareigojimus, visų pirma veiklos įsipareigojimus, siekiant vienintelio tikslo – kad kreditoriai nepasinaudotų Prancūzijos teisėje numatyta teise pareikšti prieštaravimą. Trečia, ieškovė teigia, kad, priešingai Komisijos teiginiams ginčijamo sprendimo 116 konstatuojamojoje dalyje, perleidimas nebuvo susijęs su „visa“ Sernam (jos turtu ir įsipareigojimais), ir tai patvirtina prieštaringos ginčijamo sprendimo ištraukos, susijusios su tiksliu perleidimo objekto atribojimu.
– Dėl pirmojo argumento, kad Komisija klaidingai aiškino Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį, darydama prielaidą, kad Sernam turto pardavimas vienu kartu turėjo apimti tik Sernam turtą ir neapimti įsipareigojimų
112 Pirma, ieškovė tvirtina, kad, atsižvelgiant į turto pardavimo vienu kartu sąvoką, būtina, kad pardavimas apimtų visą Sernam turtą ir kad jis būtų parduotas „vienu kartu“, t. y. visas kartu vienam ir tam pačiam pirkėjui, tačiau ji nereiškia, kad turi būti būtinai parduodamas vien šis turtas.
113 Iš ginčijamo sprendimo 103 konstatuojamosios dalies matyti, kad „net jeigu [Sernam] veiklos perdavimas bendrovei Financière Sernam būtų laikomas pardavimu, pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį turi būti parduodamas tik turtas, o ne visa bendrovė [Sernam] (turtas ir įsipareigojimai)“ ir kad „tai nurodyta Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamojoje dalyje“. Ginčijamo sprendimo 113 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat paaiškino, kad „Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamojoje dalyje <…> turto pardavimas aiškiai atskiriamas nuo visos bendrovės [Sernam] pardavimo (turto ir įsipareigojimų)“.
114 Pagal šio sprendimo 87 punkte nurodytą teismo praktiką akto rezoliucinė dalis neatsiejama nuo jo motyvuojamosios dalies, todėl prireikus akto rezoliucinę dalį reikia aiškinti atsižvelgiant į akto priėmimo motyvus.
115 Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio dvi alternatyvios dalys suformuluotos taip:
„1. Pagal 2 dalies nuostatas turės būti laikomasi šių sąlygų:
a) įmonė „Sernam“ galės plėsti tik siuntų gabenimo veiklas geležinkelių transportu (GBT planas) <…>
b) įmonė „Sernam“ savo ruožtu turės per dvejus metus nuo pranešimo apie šį sprendimą visiškai pakeisti savo kelių transporto priemones ir paslaugas į vienos ar daugiau įmonių, teisiškai ir ekonomiškai nepriklausomų nuo bendrovės SNCF ir parinktų taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminuojamą procedūrą, transporto priemones ir paslaugas <…>
2. Jei įmonė vienu kartu iki 2005 m. birželio 30 d. rinkos kaina parduos savo aktyvus įmonei, teisiškai nesusijusiai su bendrove SNCF, laikydamasi skaidrios ir atviros procedūros, 1 dalies sąlygos nebus taikomos.“
116 Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:
„Komisija taip pat primena, kad jei bus parduota visa įmonė „Sernam“ ([turtas ir įsipareigojimai]), kaip numatė Prancūzijos valdžios institucijos, sprendimo sąlygos (kelių transporto veiklos perdavimas kitoms įmonėms ir įmonės „Sernam“ veiklų diversifikacija pereinant prie krovinių gabenimo geležinkelių transportu) bet kuriuo atveju turi būti taikomos. Priešingai, jei „Sernam“ turėtų vienu kartu parduoti visus aktyvus, Komisija primena, kad pirmiau paminėtos dvi sąlygos, susijusios su įmonės restruktūrizavimu, nebus taikomos, nes įmonė „Sernam“ nebeturės dabartinio teisinio statuso ir bus atlaisvinusi rinkos dalis nepriklausomo pirkėjo naudai (kuris galės de facto tęsti savo veiklą su įmonės „Sernam“ aktyvais).“
117 Iš šios formuluotės matyti, kad Sprendimu Sernam 2 aiškiai atskiriamas „[visos] Sernam ([turto ir įsipareigojimų]) [pardavimas]“ ir Sernam „turto pardavimas vienu kartu“.
118 Todėl Komisija pagrįstai laikėsi nuomonės, kad turto pardavimas vienu kartu, kaip tai suprantama pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į jo 217 konstatuojamąją dalį, turėjo apimti tik turtą ir neapimti įsipareigojimų.
119 Jeigu minėta nuostata būtų aiškinama priešingai, būtų paneigtas skirtumas tarp Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų dviejų alternatyvių sąlygų (ir minėto sprendimo 217 konstatuojamojoje dalyje numatytų dviejų pardavimo scenarijų). Iš tiesų reikia pažymėti, kad tuo atveju, jeigu turto pardavimą vienu kartu reikėtų aiškinti kaip apimantį ir įsipareigojimus, būtų nelogiška ir nenuoseklu Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti skirtingas sąlygas.
120 Antra, ieškovė tvirtina, kad jeigu reikėtų prieštarauti turto pardavimo vienu kartu operacijai, tai reikėtų prieštarauti turto pardavimui atskirai, o ne visos Sernam (turto ir įsipareigojimų) pardavimui, kaip pati Komisija tai patvirtino bylose, kuriose priimti šio sprendimo 52 punkte nurodyti sprendimai SMI (EU:C:2004:238, 68 ir 70 punktai) ir CDA (EU:T:2005:364, 73 punktas).
121 Reikia atmesti šį argumentą, nes Komisijos sprendimai dėl kitų bylų negali paveikti ginčijamo sprendimo, kuris gali būti vertinamas atsižvelgiant tik į objektyvias Sutarties normas, galiojimo (2010 m. gegužės 20 d. Sprendimas Todaro Nunziatina & C., C‑138/09, Rink., EU:C:2010:291, 21 punktas).
122 Šioje byloje Sprendimą Sernam 2 reikia aiškinti atsižvelgiant į jo paties motyvus, o ne į Komisijos poziciją dėl kitų bylų. Tačiau reikia konstatuoti, kad Sprendime Sernam 2 neišskiriamas turto perdavimas vienu kartu ir turto pardavimas atskirai.
123 Trečia, ieškovė teigia, kad jeigu tokia buvo Komisijos valia, ji turėjo Sprendime Sernam 2 tiksliai nurodyti, kad turto pardavimas vienu kartu neapima įsipareigojimų, ir šiuo atžvilgiu per posėdį nurodė paskesnius sprendimus, priimtus vadinamojoje „Lenkijos laivų statyklų“ byloje, kuriuose nustatytos sąlygos buvo išsamesnės, – ji, be kita ko, nurodė 2008 m. lapkričio 6 d. Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos C 19/05 (ex N 203/05), kurią Lenkija suteikė Ščecino laivų statyklai (OL L 5, 2010, p. 1), 349, 350 ir 354 konstatuojamąsias dalis ir 2008 m. lapkričio 6 d. Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos C 17/05 (ex N 194/05 ir PL 34/04), kurią Lenkija suteikė Gdynės laivų statyklai (OL L 33, 2010, p. 1), 401–410 konstatuojamąsias dalis.
124 Vis dėlto, nors Sprendimas Sernam 2 yra įsiteisėjęs ir jo negalima ginčyti pareiškiant ieškinį, iš jo 217 konstatuojamosios dalies matyti, kad Sprendimas Sernam 2 buvo pakankamai aiškus, atskiriant su visos Sernam (turto ir įsipareigojimų) pardavimu siejamas sąlygas ir sąlygas, susijusias su Sernam turto pardavimu vienu kartu, remiantis tuo, kad turto pardavimas vienu kartu neapėmė įsipareigojimų. Bet kuriuo atveju, kadangi Komisija turi atskirai išanalizuoti kiekvienos bylos aplinkybes, jos neįpareigoja kiti, juo labiau paskesni, sprendimai.
125 Todėl pirmąjį argumentą reikia atmesti.
– Dėl antrojo argumento, susijusio su tuo, kad ieškovė buvo priversta pridėti kai kuriuos įsipareigojimus prie Sernam turto (išskyrus finansinius įsipareigojimus) dėl nacionalinėje teisėje nustatytų įpareigojimų
126 Ieškovė tvirtina, kad buvo priversta pridėti veiklos įsipareigojimus prie Sernam turto siekdama vienintelio tikslo – kad kreditoriai nepasinaudotų Prancūzijos teisėje numatyta prieštaravimo teise. Ji teigia, kad pagal Prancūzijos teisę kreditoriams leidžiama prieštarauti įnašo arba perleidimo operacijoms ir reikalauti, kad jų skolos būtų apmokėtos nedelsiant arba kad būtų pateiktos garantijos. Be to, jeigu vėliau būtų pareikštas kolektyvinis ieškinys, kreditoriai galėtų ginčyti jų skolininko turto sumažinimo veiksmus, atliktus likus 18 mėnesių iki bylos iškėlimo pagal kolektyvinį ieškinį. Taigi, ieškovės teigimu, jeigu būtų buvęs parduotas tik Sernam turtas, Sernam kreditoriai būtų tapę jokio turto neturinčios, smarkiai prasiskolinusios bendrovės kreditoriais ir taip būtų netekę bet kokių galimybių susigrąžinti skolas, ir labai tikėtina, kad jie būtų prieštaravę tik Sernam turto perleidimui vienu kartu, o jeigu jie ir būtų sutikę, kad būtų perleistas tik turtas, labai tikėtina, kad jie būtų ginčiję tai vėliau, per likvidavimo procedūrą. Ieškovės teigimu, dėl to buvo būtina pridėti veiklos įsipareigojimus, kad būtų galima perleisti Sernam turtą.
127 Šiuo atžvilgiu, be to, kad ieškovė neįrodo, kad tik turto pardavimas būtų atėmęs iš kreditorių bet kokią galimybę susigrąžinti skolas, nes šis pardavimas įprastomis aplinkybėmis būtų turėjęs duoti pajamų Sernam, reikia pažymėti, kad šio pobūdžio argumentas, susijęs su nacionalinės teisės ypatumais, grindžiamas klaidinga prielaida, kad Komisija įpareigojo laikytis Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, nors buvo galimybė pasirinkti vieną iš dviejų šio sprendimo 3 straipsnio dalių.
128 Kaip atsiliepime į ieškinį pabrėžia Komisija, jeigu ieškovė ir valstybė narė patiria sunkumų įgyvendindamos Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį dėl praktinių kliūčių ar nacionalinėje teisėje kylančių kliūčių, yra keletą galimybių, t. y. taikyti Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, vėl kreiptis į Komisiją ir pranešti jai apie šiuos sunkumus ir aptarti galimą šios sąlygos pakeitimą pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires arba susigrąžinti neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą, prireikus likviduojant Sernam.
129 Todėl ieškovė šioje byloje negali remtis nacionalinėje teisėje nustatytais įpareigojimais, kad pateisintų savo pasirinktos sąlygos netaikymą.
130 Todėl antrą argumentą reikia atmesti.
– Dėl trečiojo argumento, susijusio su tuo, kad iš tikrųjų nebuvo perduota „visa“ Sernam (turtas ir įsipareigojimai)
131 Pirma, ieškovė tvirtina, kad, priešingai Komisijos teiginiui ginčijamo sprendimo 116 konstatuojamojoje dalyje, perdavimas nebuvo „visos“ Sernam (turto ir įsipareigojimų) perdavimas, nes finansiniai įsipareigojimai ir įpareigojimas grąžinti 41 mln. EUR pagalbą, Sprendimu Sernam 2 pripažintą nesuderinama, nebuvo perleisti Financière Sernam. Antra, ji nurodo viena kitai prieštaraujančias ginčijamo sprendimo ištraukas, susijusias su tiksliu perleidimo objekto apibrėžimu, kaip antai „visa [bendrovė] (turtas ir įsipareigojimai)“ 3.2.3.2 punkte ir ginčijamo sprendimo 113 konstatuojamojoje dalyje, „[visi Sernam įsipareigojimai ir turtas], išskyrus šias išimtis“ ginčijamo sprendimo 114 konstatuojamojoje dalyje, „pagrindiniai [Sernam] įsipareigojimai ir turtas“ ginčijamo sprendimo 115 konstatuojamojoje dalyje arba „visos [Sernam] (turto ir įsipareigojimų) perdavimas, išskyrus kelias išimtis“ ginčijamo sprendimo 116 konstatuojamojoje dalyje.
132 Ginčijamo sprendimo 114 ir 115 konstatuojamosiose dalyse Komisija tvirtino taip:
„<...> Bendrovė Financière Sernam, įsigijusi Sernam Xpress, priimant Sprendimą Sernam 2 įgijo visus bendrovės [Sernam] įsipareigojimus ir turtą, išskyrus šias išimtis: viena vertus, turtas buvo padidintas bendrovei [Sernam] skirta 57 mln. EUR injekcija ir bendrovei Sernam Xpress skirta 2 mln. EUR injekcija <...>, kita vertus, įsipareigojimai buvo sumažinti nuosavo kapitalo paskolos, kurią bendrovė [Sernam] gavo iš grupės SNCF, suma (šis įsipareigojimas susijęs su sutarties „IBM–GPS“ nutraukimu) ir 41 mln. EUR privalomos susigrąžinti nesuderinamos pagalbos suma.
Tačiau šiais nedideliais patikslinimais negalima nuslėpti fakto, kad pagrindiniai [Sernam] įsipareigojimai ir turtas iš tikrųjų visų pirma buvo perduoti bendrovei Sernam Xpress, paskui – bendrovei Financière Sernam.“
133 Ginčijamo sprendimo 116 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad „taigi veiklos perdavimas [buvo] ne turto pardavimas, o visos [Sernam] (turto ir įsipareigojimų) perdavimas, išskyrus kelias išimtis“, ir kad „todėl Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytų sąlygų nebuvo laikomasi taip pat ir dėl šios priežasties“.
134 Pirma, reikia pažymėti, jog ieškovė neginčija, kad įnešdama turtą ji prie viso Sernam turto pridėjo beveik visus jos įsipareigojimus, išskyrus kai kuriuos finansinius įsipareigojimus (kurie iš viso sudarė 38,5 mln. EUR) ir įsipareigojimą grąžinti 41 mln. EUR valstybės pagalbą, Sprendimu Sernam 2 pripažintą neteisėta ir nesuderinama.
135 Tai taip pat matyti iš visos bylos medžiagos. Iš tiesų 2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokole buvo numatyta, kad Sernam turės įnešti į Sernam Xpress „visą Sernam turtą ir įsipareigojimus, išskyrus [finansinius įsipareigojimus]“. Be to, iš 2005 m. rugsėjo 14 d. sutarties dėl dalinio turto įnašo matyti, kad, be kita ko, buvo pridėta (kiek tai susiję su svarbiausiais įsipareigojimais) paskesnė bloga reputacija (anglų k. badwill) (neigiama prestižo vertė), atidėjiniai dėl papildomų nuostolių, veiklos skolos, įvairios skolos ir skolos, susijusios su akcijomis. 2005 m. liepos 22 d. Akcijų ir perleidimų komisijos sutikime 2005‑AC 2 dėl to, kad ieškovė perduotų Sernam turtą privačiajam sektoriui, taip pat užsimenama apie tai, kad ieškovė nusprendė „vienu kartu perleisti bendrovės turtą ir veiklos įsipareigojimus“. Be to, X banko ataskaitoje aiškiai nurodyta, kad „praktiškai perleidžiama bendrovė sujungs visą [Sernam] turtą ir veiklos įsipareigojimus (įskaitant patronuojamąsias bendroves ir prekių ženklą), išskyrus finansinius įsipareigojimus“.
136 Antra, priešingai, nei teigia ieškovė, finansinių įsipareigojimų ir įpareigojimo grąžinti 41 mln. EUR neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą neįtraukimas į įnašą negali paneigti išvados, kad nebuvo laikytasi Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies, nes iš šio sprendimo 118 konstatuojamosios dalies matyti, jog vien to, kad buvo parduotas ne vien Sernam turtas ir kad buvo pridėta dauguma įsipareigojimų, pakanka šios nuostatos pažeidimui įrodyti. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad kai kurie ieškovės nurodyti redakciniai ginčijamo sprendimo skirtumai jo 114, 115 ar 116 konstatuojamosiose dalyse neturi įtakos ginčijamo sprendimo galiojimui.
137 Taigi Komisija nepadarė jokios teisės ar fakto klaidos dėl sandorio objekto, kai ginčijamo sprendimo 116 konstatuojamojoje dalyje teigė, kad veiklos perdavimas buvo ne turto pardavimas, o visos Sernam (turto ir įsipareigojimų) perdavimas, išskyrus kelias išimtis.
138 Todėl trečią argumentą reikia atmesti.
139 Iš to, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad pirmąjį ieškovės kaltinimą reikia atmesti.
Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su tuo, jog Komisija ginčijamo sprendimo 108–112 ir 124 konstatuojamosiose dalyse klaidingai manė, kad perdavimą sudarė turto ir įsipareigojimų perdavimas vienu kartu grupėje, o paskui – juos gavusios patronuojamosios bendrovės akcijų pardavimas (anglų k. share deal)
140 Įvairiais argumentais, kuriuos ieškovė pateikia ir dėl antrosios dalies (žr. šio sprendimo 95 punktą), ji iš esmės siekia įrodyti, kad Komisija dirbtinai išskyrė Sernam turto pardavimą vienu kartu į du etapus (Sernam įnašas į Sernam Xpress, paskui – Sernam Xpress akcijų perleidimas Financière Sernam), o tai neatitiko tikrovės – vieno vienu metu įvykdyto ir nedalomo sandorio, kuris buvo „momentinis“ ir kuriuo siekta vieno ir to paties tikslo – vienu kartu perduoti Sernam turtą Financière Sernam nuosavybėn. Šiuo atžvilgiu ji pabrėžia, kad dalinis turto įnašas ir paskui jį gavusios bendrovės akcijų perleidimas pagal Prancūzijos teisę laikomas „pardavimu“.
141 Reikia pažymėti, kad šie argumentai neturi reikšmės, nes išnagrinėjus pirmąjį kaltinimą matyti, kad, netgi analizuojant įvykdytą operaciją, kaip to nori ieškovė, kaip vieną pardavimo operaciją, galutinis šių dviejų etapų „rezultatas“ bet kuriuo atveju neatitinka vien tik turto pardavimo ir kad nebuvo paisoma pardavimo objekto, kaip Komisija teisingai nurodė ginčijamo sprendimo 103 ir 113–116 konstatuojamosiose dalyse.
142 Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad Komisija, atlikdama analizę, nesuklydo manydama, kad šios dvi operacijos neatitiko Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, analizuojamų atskirai ginčijamo sprendimo 108–112 konstatuojamosiose dalyse ar bendrai ginčijamo sprendimo 113–116 konstatuojamosiose dalyse.
143 Reikia patikrinti ar, įvykdžius įvairias perdavimo operacijas, vėliausiai 2005 m. birželio 30 d. Sernam turtas buvo faktiškai perduotas vienu kartu, rinkos kaina bendrovei, teisiškai nesusijusiai su ieškove, surengus skaidrų ir atvirą konkursą. Tačiau skaitant ginčijamą sprendimą aiškėja, kad Komisija konkrečiai įvertino pardavimo etapus pagal jų atskiras ir bendras pasekmes.
144 Iš tiesų išnagrinėjus pirmąjį kaltinimą aišku, jog Komisija ginčijamo sprendimo 109 ir 110 konstatuojamosiose dalyse teisingai konstatavo, kad operacijos, dar vadinamos „„dalinio turto (iš tikrųjų – turto ir įsipareigojimų) įnašu“, negalima laikyti „turto pardavimu trečiajai šaliai““, be kita ko, nes pastarasis buvo susijęs „ne tik su turtu, bet ir su visais įsipareigojimais, išskyrus tam tikras [Sernam] skolas patronuojančiajai bendrovei [ieškovei]“, ir kad „buvo perduota visa bendrovė [Sernam] (turtas ir įsipareigojimai), o ne parduotas tik turtas“, ir kad „turtas ir įsipareigojimai buvo perduoti <...> patronuojamajai bendrovei Sernam Xpress, kurios 100 % akcijų priklausė patronuojančiajai bendrovei <...>, taigi šis įnašas nebuvo atliktas nuo [ieškovės] nepriklausomai trečiajai įmonei“.
145 Be to, Komisija ginčijamo sprendimo 108 ir 111 konstatuojamosiose dalyse teisingai pripažino, kad Sernam Xpress akcijos buvo parduotos Financière Sernam, o tai buvo „share deal“ arba akcijų pardavimas.
146 Iš tiesų tai buvo akcijų pardavimas, konkrečiau – akcijų, susijusių su priedangos įmone Sernam Xpress, kuriai prieš tai buvo perduotas visas Sernam turtas ir jos veiklos įsipareigojimai, t. y. perduota beveik visa Sernam.
147 Todėl Komisija ginčijamo sprendimo 111 konstatuojamoje dalyje nepadarė klaidos teigdama, kad šis akcijų pardavimas taip pat nebuvo turto pardavimas trečiajam asmeniui.
148 Todėl Komisija nepadarė jokios teisės ar fakto klaidos ir ginčijamame sprendime teisingai analizavo ekonomines visos operacijos ir jos sudedamųjų dalių pasekmes siekdama patikrinti, ar buvo laikomasi Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų suderinamumo sąlygų.
149 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrą kaltinimą taip pat reikia atmesti.
150 Todėl reikia atmesti ketvirtojo pagrindo trečią dalį.
Dėl ketvirtos dalies, susijusios su Komisijos padaryta teisės klaida, nes ji ginčijamo sprendimo 117 konstatuojamojoje dalyje teigė, kad perdavimas apėmė ne vien „Sernam“ turtą, bet ir 57 mln. EUR grynąjį įnašą į šį turtą
151 Ieškovė kaltina Komisiją, jog ginčijamo sprendimo 117 konstatuojamojoje dalyje ši laikėsi nuomonės, kad į Sernam turtą buvo įnešta 57 mln. EUR suma. Pirma, ji teigia, kad Komisija supainiojo pardavimo objektą (turtą) ir už jį sumokėtą kainą ir kad ši neigiama 57 mln. EUR kaina buvo rinkos kaina, nustatyta surengus atvirą, skaidrų, besąlyginį ir nediskriminacinį konkursą, patvirtintą keliomis nepriklausomomis išvadomis. Antra, puikiai žinodama tai, kad Sernam buvo nuostolinga, Komisija Sprendime Sernam 2 turėjo tiksliai nurodyti, kad draudžia perleidimą neigiama kaina.
152 Ginčijamo sprendimo 117 konstatuojamojoje dalyje Komisija iš esmės laikėsi nuomonės, kad atkuriant Sernam ir Sernam Xpress kapitalą į Sernam turtą buvo įnešta 57 mln. EUR grynoji suma ir kad pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį toks įnašas į turtą nebuvo leidžiamas.
153 Pirma, pakanka konstatuoti, kad Komisija niekaip nesupainiojo pardavimo objekto ir pardavimo kainos. 57 mln. EUR grynoji suma, skirta paeiliui atkurti Sernam, o tada ir Sernam Xpress kapitalui, iš tiesų buvo įnešta į Sernam, o vėliau į Sernam Xpress turtą.
154 Antra, išnagrinėjus trečią dalį matyti, jog ieškovė klaidingai mano, kad Komisija turėjo tiksliai nurodyti, kad nepageidauja neigiamos kainos, atsižvelgiant į nuostolingą Sernam padėtį, nes neigiamą kainą lėmė tai, kad nesilaikyta įpareigojimo parduoti tik Sernam turtą be jos įsipareigojimų.
155 Iš tiesų ieškovė, atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą per posėdį, pripažino, kad jeigu turtas perleidžiamas atskirai, paprastai jo vertė gali būti teigiama arba nulinė, tačiau ji negali būti neigiama.
156 Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad pasibaigus pirmajam konkurso etapui ji paprašė kandidatų įvertinti Sernam turtą „cash free, debt free“, t. y. neatsižvelgiant į jos turimas lėšas ir skolas, ir dėl to visi pateikti kainos pasiūlymai buvo teigiami.
157 Ieškovė to neginčijo, nors vis dėlto ji atsako, kad šie pirminiai pasiūlymai, kurie nebuvo privalomi, tik atspindėjo paprastą vertinimo techniką ir kad tai visai reiškė ne tai, kad veikla būtų perleista be skolų ir be lėšų, o tiesiog tai, kad kandidatų buvo prašoma iš naujo įvertinti įmonės vertę, neatsižvelgiant į tikslinės bendrovės įsiskolinimo lygį ir lėšas, kad būtų galima objektyviai palyginti pateiktus pasiūlymus.
158 Todėl, kaip pabrėžia Komisija, šie teigiami vertinimai „cash free, debt free“ (neatsižvelgiant į lėšas ir skolas) įrodo, kad jeigu ieškovė būtų pardavusi tik turtą be įsipareigojimo, pardavimo kaina būtų buvusi teigiama arba nulinė, o ne neigiama.
159 Todėl ketvirtojo ieškinio pagrindo ketvirtą dalį reikia atmesti.
Dėl penktos dalies, susijusios su Komisijos padarytomis teisės ir fakto klaidomis, nes ginčijamo sprendimo 118 ir 119 konstatuojamosiose dalyse ji teigė, kad „Sernam“ turto pardavimas vienu kartu nebuvo vykdomas rengiant skaidrų ir atvirą konkursą
160 Ieškovė, palaikoma Prancūzijos Respublikos, tvirtina, kad Komisija ginčijamo sprendimo 118 ir 119 konstatuojamosiose dalyse padarė klaidų. Ieškovė, palaikoma Prancūzijos Respublikos, iš esmės pateikia keturis kaltinimus, o Prancūzijos Respublika – vieną kaltinimą.
161 Prieš nagrinėjant šiuos kaltinimus reikia priminti ginčijamo sprendimo 118 ir 119 konstatuojamąsias dalis, kurios suformuluotos taip:
„Prancūzijos institucijos pirmiausia surengė skaidrų ir atvirą konkursą. Tačiau pasibaigus šiam konkursui SNCF negavo jokio privalomo pasiūlymo;
nesėkmingai pasibaigus skaidriam ir atviram konkursui, sutartis dėl įvairių [Sernam] veiklos perdavimo operacijų buvo sudaryta su bendrove Financière Sernam. Kadangi ši bendrovė savarankiškai nedalyvavo skaidriame ir atvirame konkurse, galiausiai veikla buvo perduota nesurengus skaidraus ir atviro konkurso“.
Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad valdyba nuo pat pradžių dalyvavo konkurse
162 Ieškovė ir Prancūzijos Respublika iš esmės teigia, kad Sernam valdybos pasiūlymu užtikrintas skaidrus ir atviras konkursas, nes valdyba dalyvavo konkurse nuo pat pradžių kaip su kandidatu Nr. 5 sudarytas konsorciumas ir pateikė pasiūlymą pati (nors iš pradžių jis buvo pateiktas kartu su kandidatu Nr. 5) po to, kai 2005 m. birželio 15 d. jos partneris pranešė, kad negali per nustatytą terminą pateikti privalomo pasiūlymo.
163 Pirma, reikia konstatuoti, kad iš pradžių konkurse dalyvavo iš kandidato Nr. 5 ir valdybos sudarytas konsorciumas ir jis, o ne atskiri jo nariai pateikė pirminį pasiūlymą.
164 Iš tiesų reikia pabrėžti, kad iš pradžių, įvykus antrajam konkurso etapui, buvo atrinktas kandidato Nr. 5 vadovaujamo konsorciumo, o ne kandidato Nr. 4 pateiktas projektas. Prancūzijos valdžios institucijos tai aiškiai nurodė 2012 m. sausio 6 d. atsakyme į Komisijos klausimus:
„ [Kandidato Nr. 5] pasiūlymas buvo grindžiamas keliais svarbiais principais, t. y., be kita ko, kad [ieškovė] padengs Sernam reikalingas lėšas, kurias apskaičiavo [kandidatas Nr. 5] ir kurių [suma yra didelė], neperims Sernam finansinių skolų ([...] EUR, dėl kurių, pridėjus [didelės] lėšų sumos padengimą, susidarytų neigiama –56,4 mln. EUR kaina) ir sudarys kapitalu grindžiamą partnerystę su Sernam valdyba.
[Kandidato Nr. 5] prašymo iš pradžių atkurti kapitalą galimybės buvo menkesnės, nei buvo numatyta derybose su [kandidatu Nr. 4]. Iš tiesų [kandidatas Nr. 4] netiesiogiai užsiminė apie būtinybę iš pradžių atkurti Sernam kapitalą iki [didesnės sumos, nei nurodė kandidatas Nr. 5], ir dėl to, pridėjus finansines skolas, susidarytų neigiama –65,2 mln. EUR kaina.
Todėl [ieškovė] nusprendė tęsti diskusijas tik su [kandidatu Nr. 5] ir Sernam valdyba.“
165 Antra, reikia konstatuoti, kad privalomas valdybos pasiūlymas visai neprilygo kandidato Nr. 5 vadovaujamo konsorciumo per antrąjį etapą pateiktam pasiūlymui ir buvo gerokai nepalankesnis pardavėjui.
166 Iš šio sprendimo 164 punkte minėto Prancūzijos valdžios institucijų atsakymo ir 2005 m. kovo 29 d. bei balandžio 7 d. konsorciumo laiškų (balandžio 7 d. laiške buvo iš esmės pakartotos jos kovo 29 d. pasiūlymo sąlygos ir įtraukti po jo pateikimo aptarti pakeitimai) matyti, kad konsorciumo antrojo etapo pasiūlyme tuo etapu buvo apskaičiuota didelė suma, reikalinga ieškovės kapitalui atkurti, o valdyba savo galutiniame pasiūlyme galiausiai apskaičiavo gerokai didesnę sumą, t. y. 59 mln. EUR (arba 57 mln. EUR grynąją sumą). Kaip Komisija pabrėžė per posėdį, reikia lyginti būtent šią didelę kandidato Nr. 5 vadovaujamo konsorciumo per antrąjį etapą pateiktame pasiūlyme nurodytą sumą ir valdybos privalomame pasiūlyme nurodytą gerokai didesnę 57 mln. EUR sumą, nes šios dvi sumos atitinka numatytuosius ieškovės siekiamo kapitalo atkūrimo poreikius. Prie šių lėšų poreikio dar reikėjo pridėti skolinių reikalavimų, kurių sumos konsorciumo antruoju etapu pateiktame pasiūlyme ir valdybos pateiktame privalomame pasiūlyme buvo gana panašios, atsisakymą.
167 Todėl konsorciumo antrojo etapo pasiūlymo kaina 2005 m. balandžio mėn. (neįtraukus didelės kapitalo injekcijos, kurią siūlė kandidatas Nr. 5, padidinant kapitalą) siekė maždaug –56,4 mln. EUR (pasiūlymas „viskas įskaičiuota“, t. y. kapitalo atkūrimas ir skolinių reikalavimų atsisakymas, kurį vykdys ieškovė), o valdybos pasiūlymo kaina buvo maždaug –95,5 mln. EUR ir jis buvo suskirstytas taip pat (t. y. 57 mln. EUR grynoji suma kapitalo atkūrimui, prie kurios reikia pridėti 38,5 mln. EUR skolų atsisakymą, kurį vykdys ieškovė).
168 Iš to, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad Komisija pagrįstai nelaikė finansinio investuotojo – kandidato Nr. 5 – pasiūlymo, pagal kurį, be kita ko, buvo siūloma įnešti didelę sumą į Sernam turtą, ir 84 samdomųjų darbuotojų ir valdybos narių pasiūlymo, kuriuo buvo numatyta finansuoti nedidelę sumą, t. y. 2 mln. EUR kainos iš jų asmeninių lėšų, lygiaverčiais patikimumo ir pagrįstumo požiūriu.
169 Trečia, ieškovė ir Prancūzijos Respublika pažymi, kad konkursas netampa neskaidrus ir neatviras galiausiai pasirinkus geriausią kandidatą, o kitus atmetus ir kad diskusijos tęsiamos su „paskutiniu suinteresuotuoju asmeniu“.
170 Pirma, skaidriu ir atviru konkursu „paskutinis suinteresuotasis asmuo“ buvo kandidatas Nr. 4. Iš tiesų iš šio sprendimo 164 punkto matyti, kad privalomas valdybos pasiūlymas, t. y. –95,5 mln. EUR pasiūlymas, mažiau domino pardavėją nei pirminis kandidato Nr. 4 antrojo etapo pasiūlymas, kuris buvo suskirstytas identiškai (t. y. kapitalo atkūrimas ir skolinių reikalavimų atsisakymas, kurį įvykdys ieškovė). Tačiau, kaip savo procesiniuose dokumentuose pažymi Komisija, pasitraukus kandidatui Nr. 5, būtų reikėję kreiptis į kandidatą Nr. 4, kuris dalyvavo procese nuo pat pradžių ir taip pat pareiškė savo susidomėjimą po antrojo etapo.
171 Antra, valdybos pasiūlymo negalima laikyti „paskutinio suinteresuotojo asmens“ pasiūlymu, nes ji nedalyvavo skaidriame ir atvirame konkurse savarankiškai.
172 Ketvirta, ieškovė teigia, kad nėra svarbu palyginti privalomą valdybos pasiūlymą ir neprivalomą konsorciumo, į kurį įėjo ieškovė, pasiūlymą, nes galioja tik privalomas pasiūlymas, net jei jis nėra geriausias.
173 Šį argumentą reikia atmesti, nes šiuo atveju kyla klausimas, ar privalomas valdybos pasiūlymas buvo pateiktas konkurso tvarka, o tam neabejotinai būtina išnagrinėti neprivalomus pasiūlymus, pateiktus vykstant konkursui.
174 Todėl argumentą, kuriuo siekiama įrodyti, kad valdyba dalyvavo konkurse nuo pat pradžių, reikia atmesti, nes ji nedalyvavo konkurse savarankiškai ir pati nepateikė pasiūlymo, kurį iš pradžių pateikė kartu su kandidatu Nr. 5. Todėl jos pasiūlymo negalima laikyti pateiktu per skaidrų ir atvirą konkursą.
175 Todėl pirmąjį kaltinimą reikia atmesti.
Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su Financière Sernam pasiūlymo galiojimu, nors tuo metu, kai buvo pateiktas valdybos pasiūlymas, ji dar nebuvo įsteigta
176 Ieškovė patikslina, kad, pirma, bendrovės įsteigimas po pasiūlymo priėmimo yra įprasta praktika konkursų srityje ir, antra, valdybą sudarę fiziniai asmenys patys buvo teisiškai įsteigti ir to pakako pasiūlymui pateikti.
177 Reikia pažymėti, kad šie argumentai neturi reikšmės, nes iš ginčijamo sprendimo negalima daryti išvados, kad Komisija priekaištavo Financière Sernam dėl to, kad vykstant konkursui ji neturėjo teisinio subjektiškumo, tačiau ji priekaištavo dėl to, kad valdybos ir taigi Financière Sernam pasiūlymas nebuvo pateiktas skaidraus ir atviro konkurso tvarka.
178 Taigi antrąjį kaltinimą reikia atmesti.
Dėl trečiojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad visi kandidatai turėjo galimybę pateikti pasiūlymą, kad jie buvo vertinami vienodai ir kad jiems buvo sudarytos vienodos informavimo galimybės ir terminų sąlygos
179 Ieškovė, palaikoma Prancūzijos Respublikos, teigia, jog iš Komisijos sprendimų ir teismų praktikos matyti, kad konkurso atvirumas ir skaidrumas reiškia, jog visos šalys, kurios gali būti juo suinteresuotos, turėjo galimybę pateikti pasiūlymą ir tam joms buvo sudarytos vienodos galimybės gauti informaciją ir vienodos terminų sąlygos, o šioje byloje taip ir buvo.
180 Šį argumentą, susijusį su vienodu požiūriu į dalyvius, reikia atmesti, nes valdybos pasiūlymas nebuvo pateiktas per šį konkursą.
181 Todėl trečiąjį kaltinimą reikia atmesti.
Dėl ketvirtojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad pagal teismų praktiką tai, kad, kaip šioje byloje, prieš parduodant turtą tai buvo nesėkmingai mėginama padaryti su kita bendrove, „buvo aplinkybė, įrodanti, kad surengtas konkursas buvo pakankamai atviras ir skaidrus“
182 Ieškovė tvirtina, jog šio sprendimo 52 punkte minėtame Sprendime SMI (EU:C:2004:238) ir šio sprendimo 52 punkte minėtame Sprendime CDA (EU:T:2005:364) tai, kad prieš parduodant turtą tai buvo nesėkmingai mėginama padaryti su kita bendrove, buvo „aplinkybė, įrodanti, kad surengtas konkursas buvo pakankamai atviras ir skaidrus“ (šio sprendimo 52 punkte minėto Sprendimo SMI, EU:C:2004:238, 95 punktas ir šio sprendimo 52 punkte minėto Sprendimo CDA, EU:T:2005:364, 110 punktas). Jos nuomone, taip buvo ir šioje byloje, nes prieš parduodant valdybai tai buvo nesėkmingai mėginama padaryti su kandidato Nr. 5 sudarytu konsorciumu.
183 Reikia pažymėti, kad nors kai kuriais atvejais tokios aplinkybės gali būti įrodymas, kad surengtas konkursas buvo pakankamai atviras ir skaidrus, tai nėra lemiamas įrodymas. Šioje byloje nagrinėjamu atveju Komisijai negalėjo užtekti vien tokio galimo įrodymo, kad patikrintų, ar buvo įvykdyta Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta skaidraus ir atviro konkurso sąlyga. Tačiau šio sprendimo 162–175 punktuose išanalizavus pirmąjį kaltinimą aišku, kad ši sąlyga nebuvo įvykdyta.
184 Todėl ketvirtąjį kaltinimą reikia atmesti.
Dėl Prancūzijos Respublikos kaltinimo, susijusio su tuo, kad pateiktos ekspertų išvados 57 mln. EUR kainą patvirtino kaip rinkos kainą
185 Prancūzijos Respublika teigia, kad neigiamą 57 mln. EUR kainą patvirtino pateiktos ekspertų išvados, kurios teismų praktikoje pripažįstamos reikšmingomis nustatant, ar pardavimas buvo įvykdytas įprastomis rinkos sąlygomis.
186 Šį kaltinimą reikia atmesti kaip nereikšmingą, nes šiuo atveju reikia patikrinti, ar buvo laikomasi Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies, kiek jame buvo reikalaujama surengti skaidrų ir atvirą konkursą, o ne tikrinti ekspertų išvados patvirtintą kainą.
187 Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, ketvirtojo pagrindo penktą dalį reikia atmesti.
Dėl šeštos dalies, susijusios su Komisijos padarytomis teisės ir fakto klaidomis, nes ginčijamo sprendimo 121–123 konstatuojamosiose dalyse ji teigė, kad nebuvo laikomasi turto pardavimo tikslo
188 Ieškovė iš esmės pateikia du kaltinimus. Pirmuoju kaltinimu ieškovė teigia, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies tikslo buvo laikomasi, nes Sernam veikla buvo nutraukta. Antruoju kaltinimu ji teigia, kad turto pardavimo vienu kartu sąvoka iš tikrųjų leido tęsti veiklą.
Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad tikslo parduoti turtą vienu kartu buvo laikomasi, nes Sernam ekonominė veikla buvo nutraukta
189 Iš ginčijamo sprendimo 121 ir 122 konstatuojamųjų dalių matyti, jog Komisija laikėsi nuomonės, kad turto pardavimo tikslas, numatytas Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamojoje dalyje, buvo atlaisvinti rinkos dalis ir Sernam turtą, taip pat leisti trečiajam asmeniui naudoti šį turtą, todėl turto pardavimu buvo siekiama nutraukti Sernam ekonominę veiklą. Ginčijamo sprendimo 123 konstatuojamojoje dalyje Komisija laikėsi nuomonės, kad šioje byloje visą Sernam nupirko jos patronuojančioji bendrovė ir ji buvo pertvarkyta į būsimą bendrovę Financière Sernam, o visos veiklos ekonominis tęstinumas buvo užtikrinamas. Be to, jos nuomone, įmonė nebeturėjo didelės dalies savo skolos ir gavo naujo kapitalo (59 mln. EUR, iš kurių 57 mln. EUR ekonominiu požiūriu dengė ieškovė). Iš to Komisija padarė išvadą, kad todėl įvykdyta operacija ne tik nebuvo laikomasi Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, bet ji neleido pasiekti ir šiuo sprendimu siekiamų tikslų, nes dėl jos ūkio subjektas sustiprėjo, ir tai galėjo dar labiau iškraipyti konkurenciją, o Sprendime Sernam 2 nustatytomis sąlygomis kaip tik ir buvo siekiama sumažinti šį iškraipymą.
190 Bendrasis Teismas mano, kad, prieš šio sprendimo 196–211 punktuose nagrinėjant įvairius ieškovės argumentus, reikia įvertinti Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies tikslą, atsižvelgiant į jo motyvus.
191 Visų pirma iš Sprendimo Sernam 2 200 ir 208–211 konstatuojamųjų dalių, kurios yra jo dalyje „Konkurencijos iškraipymų prevencija – pajėgumo mažinimas“, matyti, jog Komisija pirmiausia laikėsi nuomonės, kad reikėjo imtis priemonių siekiant kuo labiau sumažinti neigiamas Sernam suteiktos 503 mln. EUR pagalbos pasekmes konkurentams, kad dalyvavimo rinkoje ar rinkose, kuriose veikė įmonė, apribojimas arba priverstinis sumažinimas buvo atsvara konkurentams ir kad atsvaros galėjo būti įvairių formų, atsižvelgiant į tai, ar įmonė vykdo veiklą perpildytoje rinkoje, ar ne. Be to, atsižvelgiant į tame pat sprendime konstatuotą netinkamą pagalbos įgyvendinimą ir restruktūrizavimo plano trukmės pailginimą, Komisija laikėsi nuomonės, kad Sernam turėjo tai ypatingai kompensuoti, ilgam laikui pasitraukdama iš rinkos dalių, kurios iš esmės buvo perpildytos, šioje byloje – siuntų grupavimo ir tradicinio gabenimo kelių transportu rinkos dalių, kad galima būtų pateisinti dalies restruktūrizavimo pagalbos patvirtinimą. Komisija pažymėjo, kad dėl valstybės pagalbos teikimo rinkose, kurios yra perpildytos struktūriniu požiūriu ar net patiria nuosmukį, įmonė, kuri kitu atveju būtų turėjusi nutraukti veiklą dėl paskelbtų sunkumų, iš karto galėtų dirbtinai užimti nepaprastai paklausios rinkos dalis neturinčių finansinių nesklandumų įmonių konkurenčių nenaudai.
192 Šie motyvai pateisina Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. kad Sernam vykdytą kelių transporto veiklą perimtų kitos įmonės, o Sernam veikla būtų diversifikuota, pereinant prie krovinių gabenimo geležinkelių transportu, siekiant išstumti Sernam iš perpildytos rinkos ir išvengti bet kokio konkurencijos iškraipymo, susijusio su 503 mln. EUR restruktūrizavimo pagalbos suteikimu.
193 Iš Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamosios dalies, kuri yra toje pačioje konkurencijos iškraipymų prevencijai skirtoje dalyje kaip ir minėtos 200, 208–211 konstatuojamosios dalys, matyti, kad jeigu Sernam parduotų savo turtą „vienu kartu“, dvi minėtos sąlygos, susijusios su bendrovės restruktūrizavimu, „ne[būtų] taikomos, nes įmonė „Sernam“ nebeturė[tų] dabartinio teisinio statuso ir [būtų] atlaisvinusi rinkos dalis nepriklausomo pirkėjo naudai (kuris galė[tų] de facto tęsti savo veiklą su įmonės „Sernam“ aktyvais)“.
194 Kaip Komisija priminė per posėdį, abiejose Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio dalyse, kurios aiškiai yra alternatyvios, 503 mln. EUR restruktūrizavimo pagalbai nustatomos sąlygos ir nustatomas tas pats šios pagalbos nulemiamų konkurencijos iškraipymų prevencijos tikslas. Aplinkybės, kad pardavus turtą vienu kartu nebebūtų reikėję įpareigoti pasitraukti iš perpildyto kelių transporto sektoriaus, negalima paaiškinti tuo, kad, pardavus Sernam turtą vienu kartu rinkos kaina teisiškai su ieškove nesusijusiai bendrovei, rengiant skaidrų ir atvirą konkursą, Sernam ekonominiu požiūriu išnyktų iš rinkos, o kartu su ja išnyktų ir konkurencijos iškraipymas, susijęs su restruktūrizavimo pagalbos suteikimu Sernam. Todėl Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamojoje dalyje paminėtas rinkos atlaisvinimas „nepriklausomo pirkėjo naudai“ turi būti analizuojamas kaip nutraukiantis konkurencijos iškraipymą, t. y. dotuojamą Sernam veiklą.
195 Iš to, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, jog Komisija ginčijamo sprendimo 122 konstatuojamojoje dalyje pagrįstai laikėsi nuomonės, kad Sernam turto pardavimo vienu kartu tikslas buvo nutraukti Sernam ekonominę veiklą.
196 Pirma, ieškovė, palaikoma Prancūzijos Respublikos, teigia, kad Sernam veikla buvo nutraukta, nes visas jos turtas tuo pačiu metu buvo perleistas tam pačiam pirkėjui, ir kad Sernam nebuvo nupirkta visa, kaip ieškovė tai įrodė, pateikdama trečią ketvirtojo pagrindo dalį.
197 Vis dėlto išnagrinėjus ketvirtojo pagrindo trečią dalį (žr. šio sprendimo 134–137 punktus) matyti, kad ieškovė tam pačiam pirkėjui perleido ne tik visą savo turtą, bet ir beveik visus savo įsipareigojimus, pažeisdama Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį. Argumentas, kad vis dėlto ji neperleido visos Sernam, jau buvo atmestas šio sprendimo 136–137 punktuose.
198 Antra, ieškovė tvirtina, kad Sernam nebeveikė būdama tokios pat teisinės formos kaip prieš perleidimą, nes perleidus turtą būtent Financière Sernam vykdė Sernam veiklą.
199 Vis dėlto iš Sprendimu Sernam 2 nustatyto įpareigojimo parduoti turtą vienu kartu tikslo, t. y. kad nuostolinga bendrovė ekonomiškai išnyktų iš rinkos, darytina išvada, kad vien Sernam juridinio pavadinimo pakeitimo negalėjo pakakti siekiant konstatuoti faktinį jos ekonominės veiklos nutraukimą.
200 Trečia, ieškovė pabrėžia, kad neturėjo jokio teisinio ryšio su valdyba, taigi ir su Financière Sernam, todėl tai, kad jos patronuojančioji bendrovė perėmė Sernam, nebuvo ekonominio tęstinumo požymis.
201 Kadangi ši aplinkybė ginčijamo sprendimo 123 konstatuojamojoje dalyje paminėta tik papildomai, atsižvelgiant į tai, kad buvo įsigyta visa Sernam, tokie argumentai neturi reikšmės.
202 Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad pasiūlymą pateikę Sernam vadovai 2005 m. birželio 30 d. dar nebuvo atsistatydinę iš Sernam generalinio direktoriaus ir generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigų (2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokolo 4 straipsnyje buvo patikslinta, kad jie atsistatydins operacijos įvykdymo dieną), taigi tuo metu dar priklausė ieškovės grupei.
203 Ketvirta, ieškovė tvirtina, kad Sernam rinkos dalys buvo atlaisvintos Financière Sernam naudai, kuri galėjo tęsti veiklą naudodamasi Sernam turtu.
204 Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės įvykdyto sandorio tikslas buvo perleisti visą Sernam siekiant išlaikyti jos gyvybingumą ir atkurti jos veiklą, o ne nutraukti šios bendrovės ekonominę veiklą ir atlaisvinti jos rinkos dalis jos turto pirkėjo naudai.
205 Pirma, reikia pažymėti, kad 2004 m. lapkričio 29 d. ieškovės skelbime apie konkursą buvo nurodyta, kad ieškovė pradėjo pirkėjo, galinčio „užtikrinti Sernam veiklos nuolatinumą“, atrankos procedūrą ir kad ieškovei labai rūpėjo „Sernam veiklos nuolatinumas [ir] užimtumo išsaugojimas“. Be to, 2005 m. liepos 21 d. Akcijų ir perdavimų komisijai skirtoje X banko ataskaitoje buvo nurodyta, kad „numatoma operacija [buvo] bendrovės“ ir „Sernam grupės perėmimas“.
206 Antra, minėtame 2005 m. liepos 22 d. Akcijų ir perdavimų komisijos 2005‑AC 2 sutikime buvo nurodyta, kad „naujai bendrovei suteiktos lėšos [buvo] skirtos tam, kad ji galėtų finansuoti savo poreikius, susijusius su jos restruktūrizavimu, kad galėtų subalansuotai toliau vykdyti veiklą“, ir kad „naujoji Sernam turėjo būtent tiek išteklių, kiek dėl jų buvo galima nuo [ieškovės] visiškai nepriklausomai įmonei žengti pirmuosius žingsnius, kurie buvo sunkūs, kad viena arba padedama investuotojų pradėtų įprastai veikti“.
207 Trečia, iš visos bylos medžiagos ir visų pirma iš X banko ataskaitos ir valdybos pateikto privalomojo perėmimo pasiūlymo matyti, kad du svarbiausi aspektai perėmimo pasiūlymo mastui nustatyti buvo Sernam lėšų poreikis siekiant finansuoti jos atgaivinimo ir kapitalo atkūrimo planą, kuris buvo būtinas atsižvelgiant į 2005–2008 m. numatomus nuostolius, ir kad neigiama 59 mln. EUR kaina lėmė labai reikšmingos finansavimo poreikių, susijusių su Sernam restruktūrizavimu, sumos dydį ir mažesnės sumos, skirtos veiklos plane numatyto darbuotojų skaičiaus mažinimo išlaidoms finansuoti, dydį, viršijusį sumas, kurios turėjo būti sumokėtos šiuo pagrindu pagal įstatymą ir taikytiną kolektyvinę sutartį. Šiuo atžvilgiu X banko ataskaitoje patikslinta, kad „šiuo atveju valdybos pasiūlyme <...> numatytas ir kapitalo atkūrimas, kurį valdyba laikė būtinu, kad įgyvendintų savo atgaivinimo planą, ir kuris suteiktų jai būtiną pasitikėjimą formuluojant privalomąjį perėmimo pasiūlymą, t. y. 59 [mln. EUR]“.
208 Ketvirta, pirmiau išnagrinėjus trečią ir ketvirtą pagrindo dalis, darytina išvada, kad Komisija ginčijamo sprendimo 123 konstatuojamojoje dalyje teisingai tvirtino, kad, be to, įmonė nebeturėjo skolos dalies (iš tiesų į įnašą nebuvo įtrauktos finansinės skolos) ir gavo 59 mln. EUR naujo kapitalo, iš kurių 57 mln. turėjo padengti ieškovė.
209 Penkta, taip pat reikia pažymėti, jog Sprendime Sernam 2 buvo numatyta, kad jeigu Sernam išliktų rinkoje, t. y. ieškovės grupėje arba pardavus visą Sernam (turtą ir įsipareigojimus), turėjo būti taikomos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, ir tokiu atveju Sernam būtų turėjusi pasitraukti iš perpildytos kelių transporto rinkos. Tačiau reikia konstatuoti, jog ieškovė neteigia, kad buvo įgyvendintos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, nors ji pardavė beveik visą Sernam.
210 Iš to, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, jog ieškovė klaidingai teigia, kad Sernam ekonominė veikla buvo nutraukta, nes iš tikrųjų buvo perduota ir palikta veikti rinkoje beveik visa Sernam (turtas ir įsipareigojimai), esant dideliam poreikiui atkurti kapitalą siekiant finansuoti naują atgaivinimo planą, ir kad įgyvendinta operacija neleido pasiekti Sprendime Sernam 2 numatytų tikslų – užkirsti kelią konkurencijos iškraipymams, susijusiems su Sprendimu Sernam 2 patvirtintos restruktūrizavimo pagalbos suteikimu, o kaip tik, priešingai, dar labiau iškreipė konkurenciją, visų pirma perpildytose rinkose, nes buvo sustiprintas minėtą pagalbą gavęs ūkio subjektas.
211 Todėl pirmąjį kaltinimą reikia atmesti.
Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad turto pardavimo vienu kartu sąvoka iš tikrųjų leido tęsti Sernam veiklą
212 Ieškovė iš esmės laikosi nuomonės, kad jeigu Komisija Sprendimu Sernam 2 norėjo išardyti Sernam, ši bendrovė turėjo numatyti kitokią operaciją nei turto pardavimas vienu kartu, kuris iš tiesų ir teisiškai, ir ekonomiškai buvo būtinas norint tęsti Sernam veiklą. Todėl Komisija negalėjo priekaištauti dėl tam tikros ekonominės veiklos tęstinumo formos tarp Sernam ir Financière Sernam.
213 Pirmiausia reikia priminti, kad tiek, kiek ieškovė tokiais argumentais siekia ginčyti Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies formuluotę ir reikšmingumą, jos argumentus reikia atmesti, nes Sprendimas Sernam 2, kadangi nebuvo apskųstas, įsiteisėjo. Todėl jo teisėtumas negali būti tikrinamas nagrinėjant šį ieškinį. Todėl kaltinimai, kad rengiant Sprendimą Sernam 2 buvo padaryta klaidų, yra nepriimtini.
214 Kiek ieškovė šiais argumentais siekia įrodyti, kad Sprendimu Sernam 2 ieškovei buvo leista struktūruoti turto pardavimą vienu kartu taip, kaip ji tai padarė, remiantis tuo, kad iš tikrųjų turto perleidimas vienu kartu buvo būtinas veiklai tęsti, reikia pažymėti, kad jie tiesiogiai prieštarauja pirmiau ieškovės pateiktiems argumentams, kad dėl šios operacijos buvo nutraukta Sernam ekonominė veikla.
215 Pirma, ieškovė tvirtina, jog iš šio sprendimo 52 punkte minėto Sprendimo SMI (EU:C:2004:238) 68–70 punktų ir šio sprendimo 52 punkte minėto Sprendimo CDA (EU:T:2005:364) 73 punkto matyti, kad turto perleidimas vienu kartu iš tikrųjų ir teisiniu, ir ekonominiu požiūriu yra būtinas veiklai tęsti, priešingai nei perleidžiant turtą atskirai, kai reikia perleisti visą veiklą arba jos dalį.
216 Pirma, reikia konstatuoti, jog šis argumentas neturi reikšmės, nes išnagrinėjus trečią pagrindo dalį paaiškėjo, kad iš tikrųjų buvo perleista visa Sernam, o ne tik jos turtas.
217 Antra, ieškovės nurodyti aspektai susiję su Komisijos argumentais, kuriuos ji pateikė Sąjungos teismuose nagrinėjant konkrečias bylas, o ne su bendru Sąjungos teismų pateiktu turto pardavimo vienu kartu sąvokos vertinimu. Vis dėlto ginčijamą sprendimą reikia nagrinėti atsižvelgiant į Sutartį ir Sprendimą Sernam 2, o ne į Komisijos teisme dėl kitų bylų pateiktus argumentus.
218 Šiuo atžvilgiu šio sprendimo 122 punkte jau buvo pripažinta, kad Sprendime Sernam 2 „turto pardavimas vienu kartu“ ir „turto pardavimas atskirai“ nebuvo supriešinti ir kad Sprendime Sernam 2 buvo pakankamai aiškiai nurodyta, kad įsipareigojimai neturėjo būti parduoti tuo atveju, jeigu būtų pasirinkta galimybė parduoti turtą vienu kartu. Be to, kaip nurodyta Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamosios dalies pabaigoje, Sernam turto, parduodamo vienu kartu, pirkėjas galėjo faktiškai tęsti savo veiklą naudodamasis Sernam turtu. Nors dėl to galėjo susidaryti įspūdis, kad buvo tęsiama restruktūrizavimo pagalbą, kuri Sprendimu Sernam 2 buvo pripažinta nesuderinama, gavusios įmonės ekonominė veikla, vis dėlto reikia pažymėti, kad tai turėjo būti visai kito subjekto nei Sernam, t. y. pirkėjo, veikla įtraukiant Sernam turtą į savo paties komercinę strategiją, nes to nesant pagalbos gavėjos rinkos dalių nebūtų buvę galima laikyti „atlaisvintomis“.
219 Trečia, iš ieškovės nurodytų punktų (šio sprendimo 52 punkte nurodyto Sprendimo SMI, EU:C:2004:238, 68–70 punktai ir šio sprendimo 52 punkte nurodyto Sprendimo CDA, EU:T:2005:364, 73 punktas), susijusių su pareigos sugrąžinti valstybės pagalbą išvengimo klausimais, matyti, kad nors Komisija pažymėjo, kad „tačiau didelių problemų kyla tais atvejais, kai turtas parduodamas „vienu kartu“, kai pirkėjui leidžiama tęsti pagalbą gavusios bendrovės veiklą [, ir kad] tokiu atveju dotuotos veiklos tęsimas galėtų ilgiau iškraipyti konkurenciją, todėl būtinas ypatingas atsargumas, kad pagalbą gavusios bendrovės turto perleidimas neleistų išvengti įpareigojimo grąžinti pagalbą, „apsaugant“ tą turtą“, ji teigė, kad tokiu atveju „išvengimas neįmanomas tik jeigu pagalbą gavusios bendrovės turtas perleidžiamas „vienu kartu“ ne tik rinkos kaina, bet ir taikant besąlyginį konkursą, atvirą visiems bendrovės konkurentams [, ir kad] tik tokiu atveju pirkėjams nereikėtų grąžinti pagalbos“ (šio sprendimo 52 punkte nurodyto Sprendimo SMI, EU:C:2004:238, 70 punktas ir šio sprendimo 52 punkte nurodyto Sprendimo CDA, EU:T:2005:364, 73 punktas).
220 Tačiau Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta būtent rinkos kaina rengiant skaidrų ir atvirą konkursą. Vis dėlto išnagrinėjus penktą pagrindo dalį darytina išvada, kad šioje byloje nebuvo laikytasi ir šio reikalavimo.
221 Antra, ieškovė laikosi nuomonės, kad jeigu Komisija siekė Sernam veiklos nutraukimo, ji turėjo tiksliai nurodyti, kad pageidauja tik jos materialiojo turto perleidimo, neįtraukiant prestižo, kuris leistų tęsti ekonominę veiklą.
222 Pirmiausia reikia konstatuoti, kad, pirma, Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamojoje dalyje nedaroma jokio skirtumo tarp materialiojo ir nematerialiojo turto ir, antra, ginčijamame sprendime ieškovė nekaltinama tuo, kad prijungė nematerialųjį turtą, įskaitant prestižą, ir nurodoma, kad ji prijungė įsipareigojimus.
223 Antra, nors šio sprendimo 221 punkte nurodytu argumentu ieškovė užsimena apie blogos reputacijos arba „badwill“, susijusios su neigiama prestižo verte, atotrūkį, iš Prancūzijos valdžios institucijų pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą 139 ir 140 punktų matyti, kad „badwill“ apibrėžiama kaip galimas atotrūkis tarp pinigais arba vertybiniais popieriais sumokėtos pirkimo kainos ir įsigyto turto ir įsipareigojimų, vertinamų atskirai, vertės. Prancūzijos valdžios institucijos primygtinai teigia, kad „badwill“ nebuvo nustatyta atskirai, kad tai nulėmė neigiama grynoji 57 mln. EUR rinkos vertė po konkurso, įtraukta į apskaitą, ir kad jos dydis paaiškėjo a posteriori, atsižvelgiant į Sernam „turto“ kainą rinkoje, kurią pačią nulėmė vienintelis gautas privalomas pasiūlymas. Be to, Prancūzijos valdžios institucijos teigia, kad todėl „badwill“ „rodo, kad pirkėjas ateityje numato nuostolius ir restruktūrizavimo išlaidas, ir tai patikslinta [X banko] ataskaitoje, nurodant, kad, norint teisingai nustatyti perėmimo pasiūlymo mastą, būtini du esminiai bendrovės biudžeto aspektai, kad būtų galima finansuoti jos atgaivinimo ir kapitalo atkūrimo planą, kuris buvo būtinas atsižvelgiant į 2005–2008 m. numatomus nuostolius (ataskaitos p. 47)“.
224 Todėl iš bylos medžiagos matyti, kad tai, ką ieškovė vadina „prestižu“, nereiškia nematerialiojo turto, o iš tikrųjų yra valdybos prašymų atkurti kapitalą įtraukimas į apskaitą, kurie buvo pateikti iš esmės dėl to, kad buvo perleista visa lėšas praradusi įmonė kartu su jos įsipareigojimais.
225 Trečia, ieškovė laikosi nuomonės, kad iš tikrųjų Komisija norėjo, kad Sernam turtas būtų vienu kartu perduotas tik pramonės sektoriaus subjektams, nors Sprendime Sernam 2 to nebuvo nurodyta.
226 Tačiau iš ginčijamo sprendimo negalima spręsti, kad tai, jog turto perėmėjas nebuvo pramonės sektoriaus subjektas, buvo priežastis konstatuoti Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies nesilaikymą, nes šią išvadą daugiausia lėmė tai, kad buvo perleista visa Sernam, nesilaikant Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, tarp jų – pasitraukimo iš perpildyto sektoriaus sąlygos.
227 Todėl reikia atmesti ir antrąjį kaltinimą.
228 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ketvirtojo pagrindo šeštą dalį reikia atmesti.
Išvados dėl ketvirtojo pagrindo
229 Ieškovės nuomone, dėl vienintelės Komisijos motyvavimo klaidos, susijusios su Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies pažeidimu, ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas.
230 Iš teismo praktikos matyti, kad jeigu sprendimui teisiškai pagrįsti pakanka tik tam tikrų jo motyvų, galimi kitų akto motyvų trūkumai bet kuriuo atveju neturi įtakos jo rezoliucinei daliai. Be to, jei Komisijos sprendimo rezoliucinė dalis grindžiama keliomis argumentų grupėmis, kurių kiekvienos atskirai pakaktų tai konstatuojamajai daliai pagrįsti, teisės aktą galima panaikinti tik tuo atveju, jei visos argumentų grupės pripažįstamos neteisėtomis. Tokiu atveju tik su viena argumentų grupe susijusios klaidos ar kito pažeidimo nepakanka ginčijamam sprendimui panaikinti, nes ši klaida negalėjo turėti lemiamos įtakos institucijos priimto sprendimo rezoliucinei daliai (žr. 2011 m. spalio 20 d. Sprendimo Eridania Sadam / Komisija, T‑579/08, EU:T:2011:608, 56 ir 57 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką).
231 Šioje byloje reikia pažymėti, kad, priešingai ieškovės teiginiams, kiek Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies nesilaikymo, taigi ir 503 mln. EUR valstybės pagalbos nesuderinamumo išvada ginčijamame sprendime buvo grindžiama įvairiais elementais ir kiekvieno iš jų atskirai pakako šiai rezoliucinei daliai pagrįsti, reikia konstatuoti, kad jeigu vienas iš šių elementų yra klaidingas, šioje byloje – elementas, susijęs su pardavimo kvalifikavimu, kaip nurodyta šio sprendimo 108 punkte, vien jo nepakanka ginčijamam sprendimui panaikinti, kiek tai susiję su išvada dėl Sprendime Sernam 2 Komisijos sąlyginai patvirtintos 503 mln. EUR pagalbos netinkamo įgyvendinimo.
232 Todėl reikia atmesti visą ketvirtąjį pagrindą.
2. Dėl ieškinio penktojo pagrindo, susijusio su Komisijos padaryta teisės klaida, nes ji nusprendė, kad įpareigojimas grąžinti 41 mln. EUR valstybės pagalbą, kuri Sprendimu „Sernam 2“ buvo pripažinta nesuderinama, buvo perduotas „Financière Sernam“ ir jos patronuojamosioms bendrovėms
233 Ieškovė iš esmės teigia, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką nesuderinama pripažintos 41 mln. EUR valstybės pagalbos įtraukimo į Sernam likvidavimo įsipareigojimus pakako šios pagalbos nulemto konkurencijos iškraipymo pašalinimui užtikrinti, ir šiuo atžvilgiu ji nesutinka, kad įpareigojimas grąžinti minėtą pagalbą buvo perduotas Financière Sernam ir jos patronuojamosioms bendrovėms. Pirma, ji teigia, kad šioje byloje nėra įvykdytas nė vienas iš ekonominio tęstinumo kriterijų, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 52 punkte minėtą Sprendimą Seleco (EU:C:2003:252), priešingai, nei Komisija teigia ginčijamo sprendimo 144–148 konstatuojamosiose dalyse. Antra, ji tvirtina, kad 41 mln. EUR įtraukimas į Sernam likvidavimo įsipareigojimus atitiko Sprendimo Sernam 2 4 straipsnį.
234 Pirmiausia, kaip ne kartą yra nusprendęs Teisingumo Teismas, tai, jog į reikalavimų sąrašą įtraukiamas reikalavimas sugrąžinti atitinkamą pagalbą, leidžia įvykdyti įsipareigojimą susigrąžinti pagalbą tik jei bankroto procedūra baigiasi įmonės neteisėtos pagalbos gavėjos likvidavimu, t. y. galutiniu jos veiklos nutraukimu. Šiuo klausimu reikia priminti, kad grąžinant su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą siekiama panaikinti konkurencijos iškraipymą, atsiradusį dėl konkurencinio pranašumo, kurį rinkoje turėjo šios pagalbos gavėjas, palyginti su konkurentais, ir taip atkurti situaciją, buvusią iki šios pagalbos sumokėjimo. Taigi, kai įmonė neteisėtos pagalbos gavėja bankrutuoja ir sukuriama bendrovė tam, kad tęstų dalį šios bankrutuojančios įmonės veiklos, šios veiklos tęsimas, nors atitinkama pagalba nebuvo visiškai susigrąžinta, gali reikšti, kad dėl šios įmonės konkurencinio pranašumo, turėto jos konkurentų atžvilgiu, iškraipytos konkurencijos situacija tęsiasi. Iš tokios naujai įsteigtos bendrovės, jeigu ji turi šį pranašumą, gali būti reikalaujama grąžinti nagrinėjamą pagalbą. Taip yra, be kita ko, tuo atveju, kai nustatoma, kad ši bendrovė faktiškai išsaugo konkurencinį pranašumą, susijusį su šios pagalbos suteikimu, ypač kai įsigyja likviduojamos bendrovės turtą mainais nepervesdama sumos, atitinkančios rinkos sąlygas, ar kai nustatoma, jog įsteigus tokią bendrovę buvo apeita pareiga grąžinti minėtą pagalbą. Tai ypač taikytina tuomet, kai sumos, atitinkančios rinkos sąlygas, pervedimo nepakanka neutralizuoti konkurenciniam pranašumui, susijusiam su neteisėtos pagalbos gavimu. Tokiu atveju vien reikalavimo, susijusio su neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka pripažinta pagalba, įrašymo į kreditorinių reikalavimų sąrašą nepakanka šitaip atsiradusiam konkurencijos iškraipymui panaikinti (žr. 2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑610/10, Rink., EU:C:2012:781, 104–107 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką ir 2013 m. sausio 24 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑529/09, Rink., EU:C:2013:31, 107 ir 109 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
235 Pagal teismų praktiką, susijusią su turto pardavimu, norint įvertinti, ar pareiga susigrąžinti sunkumų patiriančiai bendrovei suteiktą pagalbą gali būti išplėsta naujai bendrovei, kuriai minėta ankstesnė bendrovė perleido tam tikrą turtą, jei šio perleidimo atveju galima pripažinti buvus ekonominį tęstinumą tarp minėtų dviejų bendrovių, reikia atsižvelgti į tokius įrodymus: perleidimo tikslą (turtas ir įsipareigojimai, darbo jėgos išlaikymas, turto grupės), perleidimo kainą, perimančiosios ir perleidžiančiosios įmonių akcininkų arba savininkų tapatybę, perleidimo momentą (pradėjus tyrimą, pradėjus procedūrą ar priėmus galutinį sprendimą) ir ekonominė sandorio logiką (šiuo atžvilgiu žr. šio sprendimo 52 punkte nurodyto Sprendimo Seleco, EU:C:2003:252, 78 punktą; 2010 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Graikija ir kt. / Komisija, T‑415/05, T‑416/05 ir T‑423/05, Rink., EU:T:2010:386, 135 punktą ir 2012 m. kovo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, T‑123/09, Rink., EU:T:2012:164, 155 punktą). Vis dėlto Komisija neprivalo atsižvelgti į visas minėtas aplinkybes (šiuo atžvilgiu žr. minėto Sprendimo Ryanair / Komisija, EU:T:2012:164, 156 punktą).
236 Reikia pažymėti, kad šalys neginčija šios analizės schemos, susijusios su ekonominiu tęstinumu, tačiau ginčija tai, kad Komisija taikė ją šioje byloje nagrinėjamam atvejui.
Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad šioje byloje neįvykdytas nė vienas ekonominio tęstinumo kriterijus
237 Ieškovė tvirtina, kad, priešingai Komisijos analizei, kurią ji atliko ginčijamo sprendimo 144–148 konstatuojamosiose dalyse, šioje byloje neįvykdytas nė vienas ekonominio tęstinumo kriterijus, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 52 punkte nurodytą Sprendimą Seleco (EU:C:2003:252), t. y. perleidimo tikslas, perleidimo kaina, perimančiosios ir perleidžiančiosios įmonių akcininkų arba savininkų tapatybė, perleidimo momentas ir ekonominė sandorio logika.
238 Ginčijamo sprendimo 144 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:
„Visų pirma dėl visų [Sernam] įsipareigojimų, išskyrus tris finansinius įsipareigojimus <...> ir viso turto perdavimo bendrovei Sernam Xpress Komisija pažymi, kad buvo perduota visa įmonė (žr. 3.2.3 skirsnį). Taigi užtikrinamas ekonominis tęstinumas: [Sernam] veiklą tęsia Sernam Xpress <...> Be to, perdavimas atliktas grupėje. Jis atliktas Komisijai priėmus galutinį sprendimą, kuriuo nurodoma susigrąžinti pagalbą, ir vienintelė šio perdavimo ekonominė logika yra ta, kad sudaromos sąlygos tęsti [Sernam] veiklą, neįpareigojant laikytis Sprendimo Sernam 2 3 straipsnyje nustatytų sąlygų. Todėl visi kriterijai, skirti ekonominiam tęstinumui įrodyti pagal sprendimą ir Sprendimą Seleco, yra įgyvendinti“.
Dėl perdavimo tikslo
239 Ieškovė tvirtina, kad Financière Sernam nebuvo parduota visa Sernam.
240 Vis dėlto išnagrinėjus ketvirtojo pagrindo trečią dalį ir visų pirma iš šio sprendimo 134–137 punktų aišku, jog Komisija ginčijamo sprendimo 144 konstatuojamojoje dalyje teisingai teigė, kad buvo perleista visa įmonė, pažeidžiant Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį.
Dėl perimančiosios ir perleidžiančiosios įmonės akcininkų arba savininkų tapatybės
241 Ieškovė teigia, kad visas Sernam turtas ir įsipareigojimai buvo perduoti ne grupėje, priešingai, nei Komisija teigė ginčijamo sprendimo 144 konstatuojamojoje dalyje, nes skyrėsi Financière Sernam akcininkų ir Sernam akcininko tapatybė – Financière Sernam akcininkai buvo buvusi Sernam valdyba, o Sernam akcininkė buvo pati ieškovė. Šiuo atžvilgiu ieškovė pabrėžia, kad būtent pačiai Financière Sernam galiausiai priklauso Sernam Xpress perduotas Sernam turtas ir būtent ji naudoja šį turtą. Šiomis aplinkybėmis ji mano, kad kriterijus, susijęs su perimančiosios ir perleidžiančiosios įmonės akcininkų ar savininkų tapatybe, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 52 punkte minėtą Sprendimą Seleco, nėra tenkinamas.
242 Šį argumentą reikia atmesti, nes šiuo Komisijos argumentavimo etapu reikėjo įvertinti ekonominį tęstinumą tarp Sernam ir Sernam Xpress. Iš tiesų tik nustačiusi ekonominį tęstinumą tarp Sernam ir Sernam Xpress (ginčijamo sprendimo 144–148 konstatuojamosiose dalyse) Komisija ginčijamo sprendimo 150 konstatuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad galiausiai nesuderinama pagalba buvo perduota Financière Sernam, kai ši buvo sujungta su Sernam Xpress.
243 Todėl Komisija ginčijamo sprendimo 144 konstatuojamojoje dalyje teisingai priminė, kad Sernam įnašas į Sernam Xpress atliktas ieškovės grupėje.
Dėl perdavimo momento
244 Dėl turto perdavimo vienu kartu momento ieškovė teigia, kad šio sprendimo 52 punkte nurodytame Sprendime Seleco (EU:C:2003:252), šio sprendimo 52 punkte nurodytame Sprendime SMI (EU:C:2004:238) ir tame pat punkte nurodytame Sprendime CDA (EU:T:2005:364) „išvengimo“ operacijos, kuriomis kaltino Komisija, buvo atliktos arba vykstant formaliai tyrimo procedūrai, arba tuo metu, kai kompetentingos nacionalinės institucijos laukė, kol Komisija pradės tyrimo procedūrą. Tačiau šioje byloje nagrinėjamu atveju Sernam turtas vienu kartu perleistas priėmus Sprendimą Sernam 2 per jo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą ir šioje nuostatoje nurodyta tvarka, todėl negalėjo būti, kad perleidimu siekta išvengti pagalbos sugrąžinimo.
245 Iš ginčijamo sprendimo 144 konstatuojamosios dalies matyti, jog Komisija pažymėjo, kad visas turtas ir įsipareigojimai buvo perduoti po galutinio Sprendimo Sernam 2, kurio 2 straipsnyje, primintina, buvo įpareigota susigrąžinti 41 mln. EUR pagalbą.
246 Reikia konstatuoti, kad sprendimo, kuriuo numatyta galimybė parduoti pagalbos gavėjo turtą vienu kartu, ir įpareigojimo susigrąžinti neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą įgyvendinimo laikotarpis atrodo vienodai palankus išvengti įpareigojimo susigrąžinti pagalbą, kaip ir formalios tyrimo procedūros etapas. Iš tiesų, jeigu pradėjus formalią tyrimo procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį kyla abejonių dėl valstybės pagalbos buvimo ir suderinamumo, priėmus sprendimą, kuriuo įpareigojama sugrąžinti valstybės pagalbą, panaikinamos visos šiuo atžvilgiu kilusios abejonės.
247 Be to, išnagrinėjus ketvirtojo pagrindo pirmą, trečią, ketvirtą ir penktą dalis matyti, kad įvykdyta operacija nesilaikyta nei Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino (žr. šio sprendimo 84–93 punktus), nei tvarkos (žr. šio sprendimo 110–187 punktus).
Dėl operacijos ekonominės logikos
248 Dėl operacijos ekonominės logikos, pirma, ieškovė, palaikoma Prancūzijos Respublikos, teigia, kad, laikydamasi Sprendime Sernam 2 nustatytų reikalavimų, turėjo atsisakyti nuostolingos įmonės.
249 Antra, ji tvirtina, kad „priedangos“ bendrovė Sernam Xpress pasitelkta ne siekiant išvengti įpareigojimo grąžinti pagalbą, o tik tam, kad Financière Sernam galėtų vienu kartu įsigyti Sernam turtą, atsižvelgiant į būtinybę pagal Sprendimą Sernam 2 užtikrinti, kad turto pirkėjas neturėtų jokio ryšio su ieškove. Šiuo atžvilgiu ji remiasi Prancūzijos teisės profesoriaus parengta išvada pagal Prancūzijos teisę, kad įrodytų, jog vadinamasis „dalinis turto“ įnašas buvo vienintelė operacija, leidusi prijungti veiklos įsipareigojimus prie turto, neprivalant prašyti atskiro kreditorių sutikimo (norint pasinaudoti šios bendro turto perdavimo operacijos poveikiu). Tačiau dėl reikalavimo, kad pirkėjas būtų nepriklausomas nuo ieškovės, buvo draudžiama dalį turto perduoti tiesiogiai Financière Sernam, nes kitaip ieškovė, gavusi atlygį (vertybiniais popieriais) už savo įnašą, būtų tapusi Financière Sernam akcininke. Tai paaiškino, kodėl pirma ji turėjo įnešti dalį turto į Sernam Xpress, o paskui perleisti jos dalis Financière Sernam.
250 Ginčijamo sprendimo 144 ir 147 konstatuojamosiose dalyse Komisija laikėsi nuomonės, kad vienintelė ekonominė logika buvo leisti Sernam tęsti veiklą, neprivalant laikytis Sprendimo Sernam 2 3 straipsnyje nustatytų sąlygų.
251 Pirma, šio sprendimo 247 punkte jau buvo konstatuota, jog išnagrinėjus ketvirtojo pagrindo pirmą, trečią, ketvirtą ir penktą dalis matyti, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnyje nustatytų sąlygų nebuvo laikytasi. Be to, išnagrinėjus ketvirtojo pagrindo šeštą dalį (žr., be kita ko, šio sprendimo 189–211 punktus) matyti, kad, nenutraukus Sernam ekonominės veiklos, nebuvo paisoma Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies tikslo.
252 Antra, iš šio sprendimo 127–129 punktų matyti, kad ieškovė negali remtis nacionalinėje teisėje nustatytais įpareigojimais, kad pateisintų savo vengimą laikytis Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Visų pirma reikia pažymėti, kad šio sprendimo 249 punkte perteikti jos argumentai grindžiami tariama būtinybe prijungti Sernam įsipareigojimus prie jos turto. Tačiau iš šio sprendimo 113–119 punktų matyti, kad įsipareigojimai neturėjo būti prijungti prie turto pardavimo vienu kartu, kaip tai suprantama pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį.
Dėl perdavimo kainos
253 Dėl perdavimo kainos, pirma, ieškovė, palaikoma Prancūzijos Respublikos, teigia, kad neigiama kaina, kurią Financière Sernam sumokėjo už Sernam turto perdavimą vienu kartu, buvo rinkos kaina, nustatyta surengus skaidrų ir atvirą konkursą, priešingai, nei Komisija teigia ginčijamo sprendimo 145 ir 146 konstatuojamosiose dalyse. Dėl tų pačių priežasčių ieškovė laikosi nuomonės, kad ginčijamo sprendimo 145 konstatuojamojoje dalyje nurodyta jos ir Financière Sernam sutarties pusiausvyra neturi reikšmės. Ieškovė ir Prancūzijos Respublika mano, kad todėl nei nagrinėjamo turto gavėja, t. y. Sernam Xpress, nei jos pirkėja, šiuo atveju – Financière Sernam, negali būti įpareigotos įvykdyti restituciją, ir teigia, kad grąžinti pagalbą turėjo būti reikalaujama iš pardavėjos, t. y. Sernam.
254 Ginčijamo sprendimo 145 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:
„Iš esmės Komisija pažymi, kad atliktas perdavimas bendrovei Sernam Xpress neatitinka rinkos sąlygų. Perdavimas bendrovei Sernam Xpress atliktas už neigiamą kainą, nesurengus skaidraus ir atviro konkurso (žr. [ginčijamo sprendimo] 3.2.5 skirsnį). Faktas, kad gauta neigiama 57 mln. EUR kaina, laikoma pagalba veiklai, leidžiančia padengti 2005–2008 m. Sernam Xpress nuostolius, papildomas faktu, kad atsisakyta 38,5 mln. EUR bendrovės [Sernam] skolos [ieškovei] (žr. [ginčijamo sprendimo] 27 konstatuojamąją dalį) <...> Atlikusi 57 mln. EUR kapitalo injekciją [ieškovė] suteikė galimybę Sernam Xpress bent 2005–2008 m. padengti visas šias skolas. Tačiau jeigu [ieškovė] už teigiamą kainą būtų pardavusi tik turtą, būtų padengta tik [Sernam] skolų trečiosioms šalims dalis, atitinkanti pardavimo pajamas. Tai yra papildomas rodiklis, kad [ieškovės] ir Financière Sernam sutarties pusiausvyra neatitinka rinkos sąlygų“.
255 Argumentą, kad šioje byloje sumokėta neigiama kaina buvo rengiant skaidrų ir atvirą konkursą nustatyta rinkos kaina, reikia atmesti, nes išnagrinėjus ketvirtojo pagrindo penktą dalį matyti, kad valdybos pasiūlymo negalima laikyti pateiktu rengiant skaidrų ir atvirą konkursą. Dėl tų pačių priežasčių reikia atmesti kritiką, susijusią su ieškovės ir Financière Sernam sutarties pusiausvyra.
256 Be to, iš šio sprendimo 207 punkto matyti, kad buvo nustatytas valdybos parengto perėmimo pasiūlymo mastas siekiant finansuoti naują Sernam gaivinimo planą ir atkurti kapitalą, kad būtų galima padengti 2005–2008 m. numatomus patirti nuostolius. Taigi Komisija ginčijamo sprendimo 145 konstatuojamojoje dalyje taip pat pagrįstai teigė, kad gauta neigiama 57 mln. EUR kaina buvo laikoma pagalba veiklai, leidusia padengti Sernam Xpress 2005–2008 m. nuostolius, pridėjus ieškovės 38,5 mln. EUR skolinio reikalavimo Sernam atsisakymą.
257 Antra, ieškovė, pateiktuose keliuose savo ieškinio pagrinduose ir jų dalyse, remiasi tuo, kad neigiama 57 mln. EUR kaina buvo patvirtinta keliomis nepriklausomų ekspertų išvadomis, ir šiuo atžvilgiu nurodo 2005 m. liepos 21 d. X banko, kuris surengė konkursą, Audito skyriaus parengtą ataskaitą, 2005 m. birželio 3 d. audito įmonės (toliau – Y audito įmonė) parengtą (ir 2008 m. atnaujintą) ataskaitą, kurią užsakė ieškovė, 2005 m. liepos 18 d. kito, Z, banko ataskaitą, kurią užsakė Akcijų ir perdavimų komisija, ir 2005 m. liepos 22 d. Akcijų ir perdavimų komisijos nuomonę 2005-AC, kurioje, atsižvelgiant į ekspertų išvadų suderinamumą, padaryta išvada, kad perleidimo projektas atrodė „sprendimas, kuris, užtikrinant pagrįstas Sernam galimybes iš naujo sėkmingai pradėti veiklą, ieškovei kainuotų mažiausiai“.
258 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį turtas turėjo būti parduotas vienu kartu rinkos kaina, laikantis „skaidrios ir atviros procedūros“. Be to, Sprendimo Sernam 2 4 straipsnyje patikslinta, kad „„Sernam“ įmonė arba jos dalys turi būti parduotos rinkos kaina, o pardavimo procedūra turi būti skaidri ir atvira visiems konkurentams“. Todėl Komisija Sprendime Sernam 2 reikalavo, kad rinkos kaina būtų nustatyta rengiant skaidrų ir atvirą konkursą, tačiau šioje byloje šio reikalavimo nesilaikyta (žr. šio sprendimo 160–187 punktus).
259 Bet kuriuo atveju dvi iš nagrinėjamų ataskaitų – Y audito įmonės ir Z banko ataskaita – susijusios tik su privataus investuotojo kriterijaus taikymo klausimu, t. y. numatomo perleidimo sąnaudų ir galimo Sernam likvidavimo sąnaudų palyginimu, todėl jos neturi reikšmės klausimui, ar už Sernam turtą ir įsipareigojimus buvo sumokėta rinkos kaina. Be to, nurodyta Akcijų ir perleidimų komisijos nuomonės ištrauka susijusi su Sernam perleidimo ir likvidavimo sąnaudų palyginimu. Kalbant apie 2005 m. liepos 21 d. X banko audito skyriaus išvadas, reikia konstatuoti, kad ši ekspertų išvada pateikta valdybai pateikus pasiūlymą ir remiantis šiuo pasiūlymu (ir valdybos parengtu 2005–2008 m. veiklos planu).
260 Taigi ieškovė klaidingai teigia, jog pateiktos ekspertų išvados patvirtino, kad perleidimo kaina buvo rinkos kaina.
261 Trečia, ieškovė kaltina Komisiją dviejuose paskutiniuose ginčijamo sprendimo 145 konstatuojamosios dalies sakiniuose konstatavus, kad jeigu ieškovė būtų pardavusi tik turtą teigiama kaina, Sernam skolos tretiesiems asmenims būtų padengtos iš pardavimo pajamų. Ieškovė tvirtina, kad, norint parduoti turtą vienu kartu, pagal nacionalinę teisę – Darbo kodekso L 1224‑1 straipsnį – reikalaujama perduoti ne tik skolas, bet ir samdomuosius darbuotojus, ir jos perėmėjas negalėjo pasiūlyti teigiamos šio turto pirkimo vienu kartu kainos.
262 Ieškovės argumentą dėl dviejų paskutinių ginčijamo sprendimo 145 konstatuojamosios dalies sakinių reikia atmesti kaip nereikšmingą. Iš tiesų Komisija ieškovės kritikuojamą teiginį pateikė papildomai, be kitų išvadų, padarytų tos pačios konstatuojamosios dalies pradžioje, kaip „papildomą rodiklį“, kad ieškovės ir Financière Sernam sutarties pusiausvyra neatitiko rinkos sąlygų. Kadangi buvo konstatuota, jog Komisija ginčijamo sprendimo 145 konstatuojamosios dalies pradžioje pagrįstai nustatė, kad neigiama perleidimo Sernam Xpress kaina nebuvo nustatyta rengiant skaidrų ir atvirą konkursą, argumentai, susiję su dviem paskutiniais šios konstatuojamosios dalies sakiniais, negali suteikti pagrindo panaikinti ginčijamo sprendimo.
263 Ketvirta, ieškovė kaltina Komisiją ginčijamo sprendimo 146 konstatuojamojoje dalyje pripažinus, kad neigiama 57 mln. EUR kaina buvo didesnė už surengus nesėkmingą konkursą gauto geriausio pasiūlymo neigiamą 56,4 mln. EUR kainą (kandidato Nr. 5 antrojo etapo pasiūlymas), ir šiuo atžvilgiu teigia, kad šis antrojo etapo pasiūlymas nebuvo privalomas, todėl į jį nereikia atsižvelgti.
264 Iš šio sprendimo 167 punkto matyti, jog Komisija ginčijamo sprendimo 146 konstatuojamojoje dalyje pagrįstai teigė, kad neigiamas 57 mln. EUR pasiūlymas domino mažiau nei neigiamas 56,4 mln. EUR antrojo etapo pasiūlymas, pateiktas kandidato Nr. 5 vadovaujamo konsorciumo. Šiuo atžvilgiu ieškovės argumentai, kad į konsorciumo, sudaryto su kandidatu Nr. 5, pareikštą susidomėjimą nereikia atsižvelgti norint palyginti, nes šis pasiūlymas, skirtingai nuo valdybos pasiūlymo, buvo neprivalomas, neturi reikšmės, nes, kaip paaiškėjo išnagrinėjus ketvirtojo pagrindo penktą dalį, negalima atsižvelgti ir į valdybos pasiūlymą, kadangi jis nebuvo pateiktas rengiant skaidrų ir atvirą konkursą.
265 Iš to, kas nurodyta pirmiau (žr. šio sprendimo 237–264 punktus), darytina išvada, jog Komisija ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje padarė pagrįstą išvadą, kad Sernam veiklą perdavus Sernam Xpress ši bendrovė faktiškai turėjo konkurencinį pranašumą, susijusį su suteikus pagalbą gauta nauda, nes buvo užtikrintas abiejų bendrovių ekonominis tęstinumas.
266 Prancūzijos Respublika dar remiasi teismų praktika, susijusia su akcijų pardavimu, pagal kurią, jei įmonė, kuriai suteikta valstybės pagalba, perperkama rinkos kaina, t. y. didžiausia kaina, kurią normaliomis konkurencijos sąlygomis privatus investuotojas pasiruošęs mokėti už šią bendrovę, kurios situacija tokia, kokia tuomet buvo, ypač suteikus valstybės pagalbą, laikoma, kad pagalbos elementas yra įvertintas rinkos kaina ir įtrauktas į pirkimo kainą. Tokiomis aplinkybėmis pirkėjo negalima laikyti įgijusiu pranašumą, palyginti su kitais rinkoje veikiančiais ūkio subjektais. Vis dėlto, iš principo, jeigu įmonė, gaunanti valstybės pagalbą, buvo parduota už rinkos kainą, pardavimo kaina atspindi ankstesnės pagalbos padarinius, ir su pagalba susijusį pranašumą išlaiko būtent tos įmonės pardavėjas. Šiuo atveju siekiant užtikrinti, kad bus atkurta buvusi padėtis, suteikta pagalba turi būti susigrąžinta pirmiausia iš pardavėjo (šiuo atžvilgiu žr. 2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Banks, C‑390/98, Rink., EU:C:2001:456, 77 ir 78 punktus). Prancūzijos Respublika mano, kad jeigu parduotoji įmonė, t. y. Sernam Xpress, būtų įpareigota grąžinti neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą, galiausiai būtų nubausta šios įmonės pirkėja, t. y. Financière Sernam, kuri, sumokėjusi šios įmonės rinkos kainą, jau sumokėjo neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą. Prancūzijos Respublikos teigimu, tai reikštų minėtos neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos sumokėjimą du kartus parduotos įmonės akcijų pirkėjui.
267 Tačiau, pirma, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 138 ir 149 konstatuojamųjų dalių ir 32 išnašos, teismų praktikoje daromas skirtumas tarp akcijų pirkėjo ir neteisėtą pagalbą gavusios bendrovės, kurios akcijos parduodamos. Iš tiesų pagal nusistovėjusią teismų praktiką tai, kad akcininkas neteisėtą pagalbą gavusios bendrovės akcijas pardavė trečiajam asmeniui, neturi įtakos įpareigojimui susigrąžinti pagalbą (šiuo atžvilgiu žr. šio sprendimo 52 punkte minėto Sprendimo Seleco, EU:C:2003:252, 83 punktą), ir jeigu įmonė, kuriai buvo suteikta neteisėta pagalba, išlaiko savo teisinį subjektiškumą ir toliau pati vykdo valstybės pagalba dotuojamą veiklą, paprastai ši įmonė išlaiko konkurencinį pranašumą, susijusį su šia pagalba, ir tai ji turi grąžinti šiai pagalbai lygią sumą. Todėl negalima reikalauti, kad pirkėjas sugrąžintų tokią pagalbą (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 52 punkte minėto Sprendimo SMI 81 punktą).
268 Todėl Komisija ginčijamo sprendimo 149 konstatuojamojoje dalyje padarė pagrįstą išvadą iš minėtos teismo praktikos, kad, Sernam Xpress akcijas pardavus Financière Sernam, Sernam Xpress neatleista nuo įpareigojimo grąžinti 41 mln. EUR pagalbą.
269 Prancūzijos Respublikos ir ieškovės kritiką, susijusią su tuo, kad tokia logika prilygo akcijų pirkėjo sumokėjimui už neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą du kartus, reikia atmesti. Iš tiesų, kaip pažymi Komisija, šis akcijų pirkėjo ir parduotos bendrovės atskyrimas gali turėti praktinių pasekmių, nes tokiu atveju iš akcijų pirkėjo negalima reikalauti grąžinti nupirktai įmonei suteiktą pagalbą, jeigu jis nusipirko ribotos atsakomybės bendrovę, nebent susiklostytų ypatingos aplinkybės.
270 Antra, priešingai Prancūzijos Respublikos argumentams, Financière Sernam įpareigojimas grąžinti neteisėtą ir nesuderinamą 41 mln. EUR pagalbą perėjo Financière Sernam ne kaip Sernam Xpress akcijų pirkėjai, bet kaip jos teisių perėmėjai po 2011 m. birželio 30 d. susijungimo su Sernam Xpress, bendrai perdavus su šia operacija susijusį turtą (žr. ginčijamo sprendimo 150 konstatuojamąją dalį). Komisija pakankamai teisiškai įrodė ekonominį tęstinumą tarp Sernam ir Sernam Xpress (žr. šio sprendimo 237–265 punktus), o ieškovė neginčijo Sernam Xpress ir Financière Sernam sujungimo, tad šiems motyvams reikia pritarti.
271 Galiausiai Prancūzijos Respublika teigia, kad šioje byloje tenkinamas privataus investuotojo kriterijus, nes, kaip ji nurodė savo 2008 m. spalio 8 d. ir 2009 m. gegužės 5 d. laiškuose, Sernam turto pardavimo vienu kartu Financière Sernam kaina buvo mažesnė už ieškovės išlaidas, kurias ji patirtų likvidavus Sernam.
272 Vis dėlto reikia pažymėti, kad šie Prancūzijos Respublikos argumentai, susiję su privataus investuotojo kriterijumi, neturi jokio ryšio su įpareigojimu susigrąžinti 41 mln. EUR pagalbą ir yra susiję su vadinamosios „naujos“ pagalbos kvalifikavimu ginčijamame sprendime atsižvelgiant į SESV 107 straipsnio 1 dalį. Taigi šio pagrindo kontekste šie argumentai neturi reikšmės.
273 Todėl, remiantis šio sprendimo 234 punkte minėtame Sprendime Komisija / Ispanija (EU:C:2012:781) priminta teismų praktika, Komisija pagrįstai laikėsi nuomonės, kad šioje byloje vien Sprendimu Sernam 2 neteisėta ir nesuderinama pripažintos pagalbos įtraukimo į likvidavimo įsipareigojimus nepakako šios pagalbos sukeltam konkurencijos iškraipymui panaikinti.
274 Dėl šios priežasties reikia atmesti pirmąjį ieškovės kaltinimą.
Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad 41 mln. EUR įtraukimas į „Sernam“ likvidavimo įsipareigojimus atitiko Sprendimo „Sernam 2“ 4 straipsnį
275 Ieškovė teigia, kad Sprendimu Sernam 2 neteisėta ir nesuderinama pripažintos pagalbos įtraukimas į Sernam likvidavimo įsipareigojimus atitiko Sprendimo Sernam 2 4 straipsnį, kuriame buvo numatyta, kad jeigu visa Sernam arba jos dalis būtų parduota rinkos kaina rengiant skaidrų ir visiems konkurentams atvirą konkursą, 41 mln. EUR tektų grąžinti „[bendrovei Sernam], jei [ji] išliks“. Ieškovė tvirtina, kad Sprendimo Sernam 2 4 straipsnyje nenurodytas joks Sernam ekonominės veiklos nutraukimas ir tiesiog išskiriami atvejai, ar bendrovė Sernam egzistuos toliau, ar ne.
276 Ginčijamo sprendimo 135 konstatuojamojoje dalyje Komisija patvirtina, kad „4 straipsnyje išskiriami du atvejai: Sernam ekonominės veiklos nutraukimas ir nenutraukimas. Jeigu ši veikla nutraukiama, pagalbos susigrąžinti nereikia iš subjektų, kurie turtą įsigijo rinkos kaina, surengus skaidrų ir atvirą konkursą“.
277 Pagal šio sprendimo 234 punkte nurodytame Sprendime Komisija / Ispanija (EU:C:2012:781) minėtą teismo praktiką pagalba turi būti susigrąžinta iš bendrovės, kuri tęsia įmonės, anksčiau įgijusios pranašumą, susijusį su valstybės pagalbos suteikimu, veiklą ir kuri dėl to faktiškai toliau naudojasi šiuo pranašumu.
278 Kalbant apie valstybės pagalbos susigrąžinimą, Sprendimo Sernam 2 4 straipsnyje esanti užuomina apie tolesnį Sernam egzistavimą gali reikšti tik užuominą apie Sernam ekonominės veiklos išlaikymą.
279 Todėl ieškovė klaidingai teigia, kad 41 mln. EUR įtraukimas į Sernam likvidavimo įsipareigojimus atitiko Sprendimo Sernam 2 4 straipsnį, nes išnagrinėjus pirmąjį kaltinimą tapo aišku, kad Sernam toliau ekonomiškai egzistavo Sernam Xpress, o vėliau – Financière Sernam sudėtyje.
280 Todėl reikia atmesti antrąjį kaltinimą.
281 Iš to darytina išvada, kad reikia atmesti visą penktąjį pagrindą.
3. Dėl ieškinio šeštojo pagrindo, susijusio su Komisijos padaryta klaida, nes ji nusprendė, kad 2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokole dėl „Sernam“ turto perleidimo vienu kartu numatytos priemonės buvo nauja valstybės pagalba „Sernam Xpress-Financière Sernam“ naudai
282 Iš esmės šeštąjį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys. Pirma dalimi ieškovė kaltina Komisiją ginčijamo sprendimo 154–158 konstatuojamosiose dalyse pareiškus, kad privataus investuotojo kriterijus parduodant neigiama kaina netaikytinas kvalifikuojant 2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokolo priemones, t. y. kapitalo atkūrimą 57 mln. EUR grynąja suma, 38,5 mln. EUR skolų atsisakymą ir garantijas (toliau – ginčijamos priemonės), kaip valstybės pagalbą. Antroje dalyje ieškovė kaltina Komisiją ginčijamo sprendimo 159–171 konstatuojamosiose dalyse nusprendus, kad ginčijamomis priemonėmis buvo suteiktas pranašumas Sernam Xpress-Financière Sernam.
Dėl pirmos dalies, susijusios su tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą, pareikšdama, jog byloje nagrinėjamu atveju privataus investuotojo kriterijus netaikomas
283 Ieškovė, palaikoma Prancūzijos Respublikos, iš esmės laikosi nuomonės, kad privataus investuotojo kriterijus buvo taikytinas ginčijamoms priemonėms, nes iš teismo praktikos matyti, kad siekiant nustatyti, ar įmonės privatizavimas už neigiamą pardavimo kainą apima valstybės pagalbos elementus, reikia įvertinti, ar panašiomis aplinkybėmis investuotojas, būdamas panašaus dydžio kaip viešąjį sektorių valdantys subjektai, galėjo būti paskatintas įnešti tokio pat dydžio kapitalą parduodamas minėtą įmonę, o gal jis būtų pasirinkęs jos likvidavimą (šiuo atžvilgiu žr. 2003 m. sausio 28 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑334/99, Rink., EU:C:2003:55, 133 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką) (toliau – „Gröditzer“ privataus investuotojo kriterijus).
284 Ieškovės ir Prancūzijos Respublikos nuomone, šioje byloje atliekant perleidimą nebuvo suteikta jokia valstybės pagalba, nes bendra jos kaina buvo mažesnė už numatomas Sernam likvidavimo sąnaudas, kaip jos tai įrodė Komisijai per administracinę procedūrą pateiktais įrodymais.
285 Ieškovės, palaikomos Prancūzijos Respublikos, argumentai iš esmės nukreipti prieš du motyvus, kuriuos Komisija nurodė ginčijamo sprendimo 154 ir 155 konstatuojamosiose dalyse, siekdama atmesti šio sprendimo 283 punkte apibūdinto „Gröditzer“ privataus investuotojo kriterijaus taikytinumą.
286 Pirmasis privataus investuotojo kriterijaus netaikymo motyvas nurodytas ginčijamo sprendimo 154 konstatuojamojoje dalyje. Komisija laikėsi nuomonės, kad susigrąžinant pagalbą privataus investuotojo principas neturėjo būti taikomas, nes susigrąžindama pagalbą valstybė vykdo prievoles, jai tenkančias pagal Sąjungos teisę, o ne veika kaip valstybė akcininkė.
287 Antrasis privataus investuotojo kriterijaus netaikymo motyvas nurodytas ginčijamo sprendimo 155 konstatuojamojoje dalyje. Joje Komisija iš esmės teigė, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje turto pardavimas prilyginamas kompensacinėms priemonėms, nustatytoms 3 straipsnio 1 dalimi, o pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 40 punktą nuostolingos veiklos perdavimas negali būti laikomas kompensacine priemone. Komisija pažymėjo, kad neigiama kaina, dėl kurios susitarė ieškovė ir Financière Sernam, rodo, kad perduota nuostolinga veikla, kuri negali būti prilyginama kompensacinei priemonei. Ji iš to padarė išvadą, kad šiuo atveju neigiama kaina atitinka įmonei suteiktą pagalbą veiklai, todėl dėl tokios pagalbos pobūdžio negalima sumažinti konkurencijos iškraipymo.
288 Iš ginčijamo sprendimo 155 konstatuojamosios dalies matyti, kad Komisija, siekdama netaikyti privataus investuotojo kriterijaus, rėmėsi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad ieškovė netinkamai įgyvendino kompensacinę priemonę, kuri lėmė 503 mln. EUR restruktūrizavimo pagalbos suderinamumą. Bendrasis Teismas laikosi nuomonės, kad pirmiausia reikia išnagrinėti ieškovės argumentus, susijusius su šiuo antruoju privataus investuotojo kriterijaus netaikymo motyvu.
289 Dėl antrojo privataus investuotojo kriterijaus netaikymo motyvo, nurodyto ginčijamo sprendimo 155 konstatuojamojoje dalyje, ieškovė iš esmės pateikia du kaltinimus. Pirma, jos nuomone, turto pardavimas vienu kartu buvo Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje numatytų kompensacinių priemonių alternatyva, antra, pagalbos suderinamumą nulėmusios kompensacinės priemonės įgyvendinimas nekliudo taikyti privataus investuotojo kriterijaus, nes ne visada valstybė kaip viešosios valdžios subjektas privalo įgyvendinti kompensacinę priemonę.
290 Remiantis Teisingumo Teismo praktika, valstybės pagalbos sąvoka, apibrėžta Sutartyje, yra teisinė sąvoka ir turi būti aiškinama vadovaujantis objektyviais kriterijais. Dėl šios priežasties Sąjungos teismas, atsižvelgdamas tiek į jam pateikto konkretaus ginčo aplinkybes, tiek į Komisijos atliktus techninius ar sudėtingus vertinimus, iš esmės privalo vykdyti visapusišką kontrolę, kiek tai susiję su klausimu, ar priemonė patenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį (žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo British Aggregates / Komisija, C‑487/06 P, Rink., EU:C:2008:757, 111 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
291 Pagal teismų praktiką, vadovaujantis vienodo požiūrio į viešąsias ir privačias įmones principu, normalias rinkos sąlygas atitinkančiomis aplinkybėmis valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai įmonei suteiktas kapitalas negali būti pripažįstamas valstybės pagalba (2002 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑482/99, Rink., EU:C:2002:294, 69 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Šis vertinimas valstybės įmonėms atliekamas iš principo taikant privataus investuotojo kriterijų (2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija / EDF, C‑124/10 P, Rink., EU:C:2012:318, 78 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
292 Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad privataus investuotojo kriterijaus taikymas galiausiai priklauso nuo to, ar atitinkama valstybė narė, veikdama kaip akcininkė, bet ne kaip viešosios valdžios subjektas, suteikia ekonominę naudą jai priklausančiai įmonei (šio sprendimo 291 punkte minėto Sprendimo Komisija / EDF, EU:C:2012:318, 81 punktas ir 2014 m. balandžio 3 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai ir ING Groep, C‑224/12 P, Rink., EU:C:2014:213, 31 punktas). Iš tiesų valstybės dalyvavimas, kuriuo įgyvendinami jos kaip viešosios valdžios subjekto įsipareigojimai, negali būti palyginamas su rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus investuotojo dalyvavimu (2009 m. gruodžio 15 d. Sprendimo EDF / Komisija, T‑156/04, Rink., EU:T:2009:505, 228 punktas). Šiuo aspektu ypač gali būti reikšmingi šios priemonės pobūdis ir objektas, jos kontekstas, taip pat siekiamas tikslas ir šiai priemonei taikomos taisyklės (šiuo atžvilgiu žr. minėto Sprendimo Komisija / EDF, EU:C:2012:318, 86 punktą).
Dėl pirmojo kaltinimo dėl ginčijamo sprendimo 155 konstatuojamosios dalies, susijusio su tuo, kad turto pardavimas vienu kartu nebuvo Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje numatytų kompensacinių priemonių alternatyva
293 Grįsdama šį kaltinimą ieškovė pateikia tris argumentus.
294 Pirma, ieškovės nuomone, viso Sernam turto pardavimo negalima laikyti prilygstančiu Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje numatytoms kompensacinėms priemonėms, t. y. veiklos sutelkimo planui „Train bloc express“ (toliau – TBE) vykdyti ir kelių transporto veiklai atsisakyti.
295 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, jog Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalis atitinka vienos iš dviejų alternatyvių restruktūrizavimo pagalbos suderinamumo sąlygų, nustatytų Sprendimo Sernam 2 3 straipsnyje, įgyvendinimą taikant konkurencijos iškraipymų, kurių sukėlė restruktūrizavimo pagalba, prevencijos priemones ir siekiant pasiūlyti konkurentams tinkamas atsvaras. Tai, be kita ko, matyti iš punkto, skirto Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio sąlygų motyvams nurodyti, pavadinimo, nes 6.3.7 punktas pavadintas „Konkurencijos iškraipymų prevencija – specifinės atsvaros“, ir jame yra Sprendimo Sernam 2 200–217 konstatuojamosios dalys, kurios jau minėtos šio sprendimo 191 ir 193 punktuose.
296 Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalis yra to paties straipsnio 1 dalies sąlygoms lygiavertė alternatyva, nes šios sąlygos taikomos „pagal 2 dalies nuostatas“. Taigi, kaip matyti iš šio sprendimo 194 punkto, pagal Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamąją dalį, Sernam rinkos dalių atlaisvinimu nepriklausomam pirkėjui parduodant Sernam turtą vienu kartu rinkos kaina, rengiant skaidrų ir atvirą konkursą, siekiama to paties tikslo – kompensuoti konkurencijos iškraipymus ir pasitraukti iš perpildytos kelių transporto rinkos. Iš tiesų tokiu atveju dotuojama Sernam veikla turėjo būti visiškai nutraukta.
297 Todėl ieškovė klaidingai teigia, kad šioje byloje viso Sernam turto pardavimas vienu kartu tam pačiam pirkėjui negali būti laikomas lygiaverčiu susitelkimo į TBE veiklą ir kelių transporto veiklos atsisakymo priemonėms.
298 Antra, ieškovė teigia, kad, remiantis ginčijamo sprendimo 217 konstatuojamąja dalimi, būtent Sernam veiklos tęsimas teisine forma, buvusia iki perleidimo, suteikė pagrindą laikytis Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje numatytų kompensacinių priemonių.
299 Iš šio sprendimo 191 ir 192 punktų matyti, kad šį argumentą reikia atmesti, nes pagrindą laikytis Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų suteikia būtent restruktūrizavimo pagalbos gavėjo ekonominės veiklos išlaikymas, o ne vien tai, kad yra išlaikomas jo teisinis subjektiškumas.
300 Trečia, ieškovės nuomone, jeigu Komisija Sernam turto pardavimą vienu kartu būtų prilyginusi Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje nustatytoms priemonėms, tame sprendime ji būtų turėjusi patikslinti, kad perleidimas neigiama kaina nėra galimas, nes ji puikiai žinojo apie Sernam finansinę padėtį ir turėjo tikėtis tokio įvykio.
301 Reikia atmesti ir šį argumentą. Kadangi sąlyga, susijusi su turto pardavimu vienu kartu, neapėmė įsipareigojimų, galimybė gauti neigiamą kainą šioje byloje buvo apskritai atmesta, kaip tai matyti iš šio sprendimo 154–158 punktų.
302 Todėl pirmąjį kaltinimą, susijusį su ginčijamo sprendimo 155 konstatuojamąja dalimi (žr. šio sprendimo 287 punktą), reikia atmesti.
Dėl atrojo kaltinimo dėl ginčijamo sprendimo 155 konstatuojamosios dalies, susijusio su tuo, kad kompensacinę priemonę privalėjo įgyvendinti pagalbos gavėjas arba valstybė kaip akcininkė, bet ne valstybė kaip viešosios valdžios subjektas
303 Ieškovė tvirtina, kad bet kuriuo atveju, jeigu reikia įgyvendinti Komisijos sprendimu nustatytą kompensacinę priemonę, šios priemonės išlaidas padengia restruktūrizavimo pagalbą gavusi įmonė, o ne valstybė kaip viešosios valdžios subjektas.
304 Ieškovė ir Prancūzijos Respublika taip pat teigia, kad jeigu valstybės įmonė pagal Komisijos sprendimą nusprendžia parduoti vieną iš savo patronuojamųjų bendrovių arba visą savo turtą ar jo dalį, ši valstybės įmonė, o prireikus per ją – ir valstybė veikia kaip akcininkės. Todėl, atsižvelgiant į ginčijamų priemonių pobūdį, objektą ir tikslą, jos yra investicija, panaši į privataus investuotojo investiciją.
305 Šioje byloje reikia konstatuoti, kad, priešingai ieškovės ir Prancūzijos Respublikos teiginiams, Sernam turto pardavimas vienu kartu pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį nebuvo sprendimas, kurį „įprastomis“ rinkos sąlygomis būtų galėjęs priimti privatus investuotojas, pagal ekonominę logiką turėdamas galimybę kuo labiau padidinti pelną arba kuo labiau sumažinti nuostolius.
306 Iš tiesų Sprendimo Sernam 2 3 straipsnyje nustatytos kompensacinės priemonės grindžiamos logika neleisti bet kokio pernelyg didelio konkurencijos iškraipymo dėl restruktūrizavimo pagalbos, su išlygomis pripažintos suderinama Sprendimu Sernam 2.
307 Taigi šios kompensacinės priemonės galėjo priversti ir pagalbos gavėją, ir jos akcininką priimti finansinės grąžos požiūriu ne patį optimaliausią sprendimą, kurio privatus investuotojas vadinamosiomis „įprastomis“ rinkos sąlygomis nebūtų priėmęs.
308 Sernam turto pardavimas vienu kartu taikant kompensacines priemones šioje byloje reiškė, kad bus parduotas teigiamą vertę turintis turtas, kurį pagalbos gavėjas nebūtinai būtų turėjęs perleisti vadovaudamasis su ekonomine logika susijusiais motyvais.
309 Todėl ginčijamo sprendimo 155 konstatuojamojoje dalyje nurodyta Sernam turto pardavimo vienu kartu kompensacinė logika skyrėsi nuo logikos, kuria vadovautųsi privatus ūkio subjektas, norintis kuo labiau padidinti savo pelną arba šiuo atveju – sumažinti nuostolius.
310 Be to, išnagrinėjus ketvirtojo pagrindo trečią, ketvirtą ir šeštą dalis matyti, kad pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį kalbama ne apie visos ir nuostolingos bendrovės pardavimą, o tik apie jos turto, kurio ekonominė vertė yra teigiama, pardavimą. Šioje byloje nagrinėjamu atveju valdybos pasiūlyme buvo numatyti kapitalo atkūrimo, skolinių reikalavimų atsisakymo ir pardavėjo garantijų reikalavimai, nes buvo parduota visa Sernam, kuriai reikėjo finansavimo. Tad ginčijamas priemones tiesiogiai lėmė Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies pažeidimas ir todėl jos neturi jokio ryšio su privataus investuotojo kriterijaus taikymu.
311 Todėl antrąjį kaltinimą, susijusį su ginčijamo sprendimo 155 konstatuojamąja dalimi, reikia atmesti.
312 Šiomis aplinkybėmis nebereikia nagrinėti kitų argumentų, susijusių su pirmuoju motyvu, kuriuos Komisija pateikė siekdama pateisinti privataus investuotojo kriterijaus netaikytinumą ir kurie susiję su valstybės pagalbos vadinamojo „susigrąžinimo“ kontekstu.
313 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šeštojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.
Dėl antros dalies, susijusios su tuo, kad nė viena iš ginčijamų priemonių nesuteikia pranašumo „Sernam Xpress-Financière Sernam“
314 Ieškovė iš esmės nesutinka su tuo, kad kapitalo atkūrimas ir skolinių įsipareigojimų atsisakymas suteikė pranašumą Sernam Xpress-Financière Sernam. Dėl garantijų ji pirmiausia remiasi nemotyvavimu, nes ginčijamame sprendime nieko nenurodyta dėl to, ar garantijomis nukrypstama nuo įprastų sąlygų, kuriomis privatus pardavėjas perleidžia turtą. Subsidiariai ji dar teigia, kad kiekvieną garantiją turėjo suteikti privatus pardavėjas. Galiausiai ji iš esmės tvirtina, kad šios garantijos nesuteikė pranašumo Sernam Xpress-Financière Sernam, nes jų suma buvo nedidelė ir jos nebuvo įgyvendintos.
315 Pirma, ieškovė mano, kad Sernam kapitalo atkūrimas siekiant vienu kartu perleisti jos turtą nesuteikė jokio pranašumo Financière Sernam ar kuriai nors iš jos įmonių, nes turtas perleistas rinkos kaina.
316 Reikia pripažinti, kad Komisija ginčijamame sprendime kalbėjo ne apie Financière Sernam kaip Sernam Xpress akcijų pirkėjos, bet kaip Sernam Xpress teisių perėmėjos įvykus jų sujungimui įgytą pranašumą.
317 Šiuo atžvilgiu Komisija ginčijamo sprendimo 159 konstatuojamojoje dalyje iš tiesų pažymėjo, kad Sernam Xpress ir Financière Sernam „vėliau buvo sujungtos, vienai įmonei suteiktos pagalbos nereikėjo atskirti nuo kitai įmonei suteiktos pagalbos“. Ji šią logiką taikė visoms ginčijamoms priemonėms, taip pat ir kapitalo atkūrimui.
318 Be to, ginčijamo sprendimo 172 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:
„Sprendimo pradėti procedūrą 164 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat kėlė klausimą, ar bendrovės Financière Sernam „sumokėta“ neigiama kaina iš tikrųjų atitinka rinkos vertę. Šiuo požiūriu Komisija pažymi, kad per tą laiką bendrovės Sernam Xpress ir Financière Sernam susijungė ir kad galima pagalba bendrovei Financière Sernam (per didelė neigiama kaina) neviršija 57 mln. EUR pagalbos, kurią Sernam Xpress gavo kaip naują pagalbą. Todėl aptarti galimos pagalbos pirkėjui klausimą nebėra būtina“.
319 Kalbant apie Sernam, šios bendrovės kapitalo atkūrimas neabejotinai suteikia finansinį pranašumą jos konkurentų atžvilgiu. Be to, išnagrinėjus šeštojo pagrindo pirmą dalį matyti, kad konkrečiu šioje byloje nagrinėjamu atveju Komisija teisingai nelygino valstybės elgesio su privataus investuotojo elgesiu įprastomis rinkos sąlygomis. Todėl šio kapitalo atkūrimo suteiktą finansinį pranašumą reikia laikyti valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.
320 Be to, iš penktojo pagrindo matyti, kad tarp Sernam ir Sernam Xpress yra ekonominis tęstinumas ir kad todėl pranašumas, susijęs su kapitalo atkūrimu, buvo perduotas Sernam Xpress. Bet kuriuo atveju net darant prielaidą, kad pardavimo kaina buvo rinkos kaina, tai nekliudo Sernam Xpress, kurios atveju pirmiau įrodyta, kad ji toliau tęsė Sernam veiklą, susijusią su suteikta valstybės pagalba, išlaikyti visos nagrinėjamos valstybės pagalbos, įskaitant kapitalo atkūrimą 57 mln. EUR grynąja suma, teikiamą pranašumą (šiuo atžvilgiu žr. šio sprendimo 52 punkte minėto Sprendimo SMI, EU:C:2004:238, 80 ir 81 punktus).
321 Todėl reikia konstatuoti, jog Komisija ginčijamo sprendimo 160 konstatuojamojoje dalyje pagrįstai nusprendė, kad „[ieškovei] atlikus [Sernam] kapitalo atkūrimą [Sernam] gavo didelę finansinę naudą, kurios neturėjo jos konkurentai“, ir kad „paskui ši nauda su kitais įsipareigojimais ir turtu buvo perduota bendrovei Sernam Xpress“.
322 Antra, ieškovė teigia, kad Komisija padarė teisės klaidą ir fakto klaidą, ginčijamo sprendimo 162 konstatuojamojoje dalyje teigdama, kad, ieškovei atsisakius 38,5 mln. EUR skolinių reikalavimų Sernam, suteiktas pranašumas Sernam Xpress arba Financière Sernam, nes ji įtraukė skolą į Sernam likvidavimo įsipareigojimus ir nebuvo nei Sernam Xpress, nei Financière Sernam kreditorė.
323 Šį argumentą reikia atmesti, nes ieškovė buvo Sernam kreditorė ir, kaip paaiškėjo išnagrinėjus penktąjį pagrindą, tarp Sernam ir Sernam Xpress, o įvykus sujungimui – tarp Sernam Xpress ir Financière Sernam buvo ekonominis tęstinumas. Tokiomis aplinkybėmis skolų įtraukimas į Sernam likvidavimo įsipareigojimus prilygo pranašumo suteikimui Sernam Xpress, o vėliau ir Financière Sernam.
324 Trečia, ieškovė teigia, kad Komisija nemotyvavo ginčijamo sprendimo 163–171 konstatuojamosiose dalyse pateiktų argumentų, susijusių su garantijomis, kurias ieškovė suteikė „vienu kartu“ perleisdama Sernam turtą, nes ginčijamame sprendime nieko nenurodyta dėl to, ar šiomis garantijomis nukrypstama nuo įprastų perleidimo sąlygų, jeigu jį vykdytų privatus subjektas. Šiuo atžvilgiu ieškovė patikslina, kad perleidimo atveju (nesvarbu, ar būtų perleidžiamas turtas, ar įmonės) sistemingai suteikiama garantijų ir kad, vertinant šias garantijas valstybės pagalbos požiūriu, kyla klausimas, ar jas suteiktų privatus rinkos ekonomikos investuotojas (šiuo atveju – rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis „privatus pardavėjas“). Ieškovės nuomone, įsipareigojimų garantijos gali reikšti valstybės pagalbą tik jeigu jos siūlomos tokiomis sąlygomis, kurios nepriimtinos privačiam rinkos ekonomikos pardavėjui.
325 Pagal Komisijos pranešimą dėl [SESV 107] ir [108] straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (OL C 71, 2000, p. 14; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk.,1 t., p. 369), kaip ir kiti galimi pagalbos būdai, tiesiogiai valstybės suteiktos garantijos ir valstybinės valdžios institucijų kontroliuojamų įmonių suteiktos garantijos gali būti laikomos valstybės pagalba.
326 Pirmiausia reikia konstatuoti, kad Komisija ginčijamo sprendimo 152–158 konstatuojamosiose dalyse bendrai motyvavo savo atsisakymą taikyti privataus investuotojo kriterijų visoms ginčijamoms priemonėms. Todėl Komisijai nebuvo būtina papildomai nurodyti konkrečių motyvų, susijusių su garantijomis. Todėl šiuo atžvilgiu negalima konstatuoti nemotyvavimo. Be to, pranašumas, kurį kiekviena garantija suteikė Sernam Xpress (ir dėl sujungimo Financière Sernam), buvo tinkamai motyvuotas ginčijamo sprendimo 164–171 konstatuojamosiose dalyse.
327 Iš šio sprendimo 293–313 konstatuojamųjų dalių taip pat matyti, kad Komisija pagrįstai netaikė privataus investuotojo kriterijaus ginčijamoms priemonėms, tarp jų ir garantijoms. Todėl ieškovės subsidiariai pateikti argumentai, kuriais ji siekė įrodyti, kad kiekvieną garantiją suteikė privatus pardavėjas, negali būti pripažinti pagrįstais.
328 Galiausiai kitus ieškovės argumentus, kuriais ji siekė ginčyti tai, kad kiekviena garantija galėjo suteikti pranašumą Sernam Xpress-Financière Sernam, reikia atmesti dėl toliau nurodytų priežasčių.
Dėl garantijos, susijusios su vietos įrengimu Valantone, ir garantijos, susijusios su naujų veiklos vietų nuomos mokesčio padidinimu
329 Ieškovė pažymi, kad garantijos, susijusios su vietos įrengimu Valantone, kad būtų galima vykdyti TBE veiklą, nes kitaip grėstų 1 mln. bauda už vėlavimą atlikti darbus, ir garantijos, susijusios su naujų veiklos vietų nuomos mokesčio padidėjimu ne daugiau kaip 3 mln. EUR ribotą trejų metų laikotarpį, suma buvo nedidelė ir jos nebuvo įgyvendintos.
330 Pirmiausia Komisija ginčijamo sprendimo 164 konstatuojamojoje dalyje pagrįstai laikėsi nuomonės, kad šios garantijos suteikė pranašumą, nes be jų Sernam Xpress-Financière Sernam būtų turėjusios pačios padengti nagrinėjamas išlaidas.
331 Kalbant apie ieškovės argumentus, grindžiamus nedidele ginčijamos pagalbos suma, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką dėl santykinai nedidelės pagalbos svarbos arba santykinai mažo ją gaunančios įmonės dydžio a priori negalima atmesti galimybės, kad valstybių narių prekybai bus pakenkta (žr. 2003 m. liepos 24 d. Sprendimo Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg, C‑280/00, Rink., EU:C:2003:415, 81 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; šiuo atžvilgiu taip pat žr. 2001 m. balandžio 4 d. Sprendimo Regione Autonoma Friuli-Venezia Giulia / Komisija, T‑288/97, Rink., EU:T:2001:115, 44 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
332 Galiausiai reikia pažymėti, kad pagal šio sprendimo 325 punkte minėto Pranešimo dėl garantijomis suteikiamos valstybės pagalbos 2.1.2 punktą tai, kad pagal garantiją nesumokama, neturi reikšmės kvalifikuojant pranašumą, nes pagalba suteikiama tuomet, kai pasiūloma garantija, o ne tuomet, kai garantija naudojama arba kai atliekami mokėjimai laikantis garantijos sąlygų.
333 Be to, ieškovės argumentą, kad garantija, susijusi su vietos įrengimu Valantone, buvo suteikta, nes ji norėjo susigrąžinti kitą vietą, reikia atmesti, nes ieškovė galėjo reikalauti perkėlimo į Valantoną (Prancūzija) ir nesuteikti garantijos šios vietos įrengimo darbams vykdyti.
Dėl nuolatinių TBE paslaugų teikimo ir galimybių naudotis šiuo traukiniu garantijos
334 Dėl nuolatinių TBE paslaugų teikimo ir galimybių naudotis šiuo traukiniu garantijos ieškovė teigia, kad ji visai nebuvo išimtinė ir todėl ja Sernam Xpress nesuteiktas joks pranašumas jos konkurentų atžvilgiu.
335 Vis dėlto reikia pažymėti, jog Komisija ginčijamo sprendimo 165 konstatuojamojoje dalyje pagrįstai laikėsi nuomonės, kad ši garantija gerokai sumažino Sernam Xpress-Financière Sernam riziką, o tai yra pranašumas. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad ieškovė neteigia, kad kitos įmonės praktiškai naudoja greitąjį blokinį traukinį. Be to, iš ginčijamo sprendimo 163 konstatuojamosios dalies matyti, kad dėl šios garantijos ieškovė faktiškai išmokėjo Sernam Xpress 3 mln. EUR, ir tai nebuvo ginčijama. Todėl tai, kad Sernam Xpress turėjo pranašumą savo konkurentų atžvilgiu, nekelia abejonių.
Dėl darbuotojų įdarbinimo ieškovės grupėje garantijos pratęsimo trejiems metams
336 Ieškovės nuomone, ginčijamo sprendimo 169 konstatuojamoji dalis, pagal kurią dėl darbuotojų įdarbinimo grupėje garantijos pratęsimo trejiems metams buvo patraukliau likti dirbti Sernam Xpress, yra bendras nemotyvuotas pareiškimas.
337 Vis dėlto reikia konstatuoti, kad Komisija ginčijamo sprendimo 169 ir 171 konstatuojamosiose dalyse teisiškai pakankamai motyvavo tai, kad Sernam Xpress turėjo pranašumą, nes dėl šios garantijos minėtu laikotarpiu buvo patraukliau likti dirbti Sernam Xpress, ir kad ji leido Sernam Xpress išlaikyti darbuotojus ir nepatirti papildomų išlaidų. Taigi pranašumą sudarė ne visas sumokėtas darbo užmokestis, o skirtumas, prilygstantis darbo užmokesčio padidinimui, kurį turėjo taikyti Sernam Xpress, kad išlaikytų šiuos darbuotojus, jeigu ši garantija nebūtų suteikta.
338 Darytina išvada, kad šeštojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti.
339 Iš to, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad reikia atmesti visą šeštąjį ieškinio pagrindą.
4. Dėl ieškinio pirmojo pagrindo ir Prancūzijos Respublikos pagrindo, kurie abu susiję su jų teisės į gynybą pažeidimu
340 Pirmuoju pagrindu ieškovė iš esmės kaltina Komisiją ginčijamame sprendime laikiusis pozicijos, kurios ji nesilaikė sprendime pradėti procedūrą ir dėl kurios ieškovė negalėjo naudingai pateikti pastabų. Ieškovė nurodo ginčijamo sprendimo 154–158 konstatuojamąsias dalis, pagal kurias šioje byloje nagrinėjamam atvejui nereikėjo taikyti privataus investuotojo principo.
341 Prancūzijos Respublika, pateikdama atskirą pagrindą, teigia, kad dėl šio skirtumo tarp sprendimo pradėti procedūrą ir ginčijamo sprendimo pažeidžiama ir jos teisė į gynybą.
342 Komisija nesutinka su ieškovės argumentais ir laikosi nuomonės, kad Prancūzijos Respublikos pateiktas pagrindas yra akivaizdžiai nepriimtinas ir bet kuriuo atveju nepagrįstas.
343 Paaiškėjus, kad įstojusios į bylą šalies pagrindas, kurio ryšys su bylos dalyku yra ginčytinas, bet kuriuo atveju turi būti atmestas kaip nepriimtinas dėl kitų motyvų ar kaip nepagrįstas, teismas gali atmesti šį ieškinio pagrindą, nespręsdamas klausimo, ar įstojusi į bylą šalis viršijo savo galimybes palaikyti vienos iš pagrindinių bylos šalių reikalavimus (žr. 2005 m. birželio 15 d. Sprendimo Regione autonoma della Sardegna / Komisija, T‑171/02, Rink., EU:T:2005:219, 155 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
344 Šioje byloje proceso ekonomiškumo sumetimais Bendrasis Teismas laikosi nuomonės, kad reikia išnagrinėti Prancūzijos Respublikos pagrindą, susijusį su jos teisės į gynybą pažeidimu, prieš tai nepriėmus sprendimo dėl Komisijos iškelto nepriimtinumo pagrindo, susijusio su šio pagrindo priimtinumu, juo labiau kad šie argumentai dėl toliau nurodytų motyvų neleidžia įrodyti, kad Komisija ginčijamame sprendime pažeidė valstybės narės teisę į gynybą. Toliau bus nagrinėjamas pirmasis ieškovės pagrindas, kuriuo kritikuojamas sprendimo pradėti procedūrą ir ginčijamo sprendimo skirtumas.
Dėl Prancūzijos Respublikos pagrindo, susijusio su jos teisės į gynybą pažeidimu
345 Prancūzijos Respublika iš esmės kritikuoja tai, kad priimdama sprendimą pradėti procedūrą, o ir per visą administracinę procedūrą iki pat paskutinio jos etapo Komisija niekada nemanė ir net neleido suprasti, kad šioje byloje privataus investuotojo kriterijus iš principo netaikytinas. Prancūzijos valdžios institucijos negalėjo pateikti pastabų dėl privataus investuotojo kriterijaus, nagrinėto šio sprendimo 283 punkte minėtame Sprendime Vokietija / Komisija (EU:C:2003:55), taikymo šioje byloje nagrinėjamam atvejui; atvirkščiai, jos buvo daugiausia apklausiamos dėl Sernam turto perleidimo ir šios bendrovės likvidavimo sąnaudų palyginimo taikymo sąlygų. Tačiau ginčijamame sprendime Komisija staiga ir netikėtai pareiškė, kad šis palyginimas šioje byloje neturi jokios reikšmės, nes konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis privataus investuotojo kriterijus netaikomas. Nepranešusi Prancūzijos Respublikai apie radikalų savo vertinimo pakeitimą per procedūrą, Komisija nesuteikė Prancūzijos Respublikai galimybės per formalią tyrimo procedūrą paneigti šios institucijos pozicijos dėl 2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokolo priemonių, susijusių su Sernam turto pardavimo vienu kartu, kvalifikavimo kaip valstybės pagalbos, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.
346 Ieškovė savo pastabose dėl Prancūzijos Respublikos įstojimo į bylą paaiškinimo nurodė palaikanti šios valstybės narės pagrindą, susijusį su jos, kaip valstybės narės, teisės į gynybą pažeidimu.
347 Iš teismo praktikos matyti, kad teisės į gynybą užtikrinimas per bet kokią procedūrą, kuri buvo pradėta prieš asmenį ir gali pasibaigti jo nenaudai priimtu aktu, yra pagrindinis Sąjungos teisės principas, kurio reikia laikytis net ir nesant procedūrą reglamentuojančių teisės aktų (žr. 1990 m. kovo 21 d. Sprendimo Belgija / Komisija, C‑142/87, Rink., EU:C:1990:125, 46 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog pagal šį principą reikalaujama, kad valstybei narei būtų suteikta galimybė naudingai pareikšti savo nuomonę dėl aplinkybių, kuriomis Komisija grindė savo vertinimą (šiuo atžvilgiu pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Belgija / Komisija, EU:C:1990:125, 47 punktą).
348 Pagal Reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnį, kai Komisija nusprendžia pradėti formalią tyrimo procedūrą, sprendime pradėti procedūrą gali būti tik apibendrinamos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, pateikiamas pirminis nagrinėjamos valstybės priemonės įvertinimas siekiant nustatyti, ar ji yra pagalba, ir išdėstomos priežastys, dėl kurių abejojama, ar pagalba suderinama su vidaus rinka (2002 m. spalio 23 d. Sprendimo Diputación Foral de Guipúzcoa ir kt. / Komisija, T‑269/99, T‑271/99 ir T‑272/99, Rink., EU:T:2002:258, 104 punktas ir 2008 m. spalio 22 d. Sprendimo TV2 / Danmark ir kt. / Komisija, T‑309/04, T‑317/04, T‑329/04 ir T‑336/04, Rink., EU:T:2008:457, 138 punktas).
349 Reikia pažymėti, kad formali tyrimo procedūra leidžia giliau išnagrinėti ir išaiškinti sprendime pradėti procedūrą iškeltus klausimus (2009 m. kovo 4 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑424/05, EU:T:2009:49, 69 punktas).
350 Iš Reglamento Nr. 659/1999 7 straipsnio matyti, kad, užbaigus formalią tyrimo procedūrą, Komisijos analizė gali būti išplėtota, nes Komisija galiausiai gali nuspręsti, kad priemonė nėra pagalba arba kad išsklaidytos abejonės dėl jos suderinamumo. Todėl darytina išvada, kad galutinis sprendimas gali šiek tiek skirtis nuo sprendimo pradėti procedūrą, tačiau tokie skirtumai neturi neigiamo poveikio galutiniam sprendimui (šio sprendimo 349 punkte minėto Sprendimo Italija / Komisija, EU:T:2009:49, 69 punktas ir 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Nyderlandai ir NOS / Komisija, T‑231/06 ir T‑237/06, Rink., EU:T:2010:525, 50 punktas).
351 Šioje byloje reikia konstatuoti, kad sprendime pradėti procedūrą, be kita ko, jo 131–133 ir 166 punktuose, Komisija nurodė, kad, siekdama nustatyti, ar kapitalo atkūrimas ir skolinių reikalavimų atsisakymas reiškė valstybės pagalbą, ji manė, kad reikia taikyti „Gröditzer“ privataus investuotojo kriterijų, palyginant sąnaudas, kurių ieškovė turėtų dėl operacijos, įgyvendintos pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį, ir sąnaudas, kurių ji turėtų likvidavus Sernam.
352 Tačiau pirmiausia reikia pažymėti, kad sprendimo pradėti procedūrą 141 ir 145 punktuose aiškiai nurodomas preliminarus šio motyvavimo, susijusio su naujos pagalbos kvalifikavimu, pobūdis, kaip rodo frazė „šiuo etapu“. Tai, kad kitos ištraukos buvo suformuluotos įtikinamiau, nepaneigia šios išvados, visų pirma atsižvelgiant į sprendimo pradėti procedūrą tikslą ir preliminarų jame pateiktos analizės pobūdį.
353 Taigi, jeigu Komisija mano, kad būtina surinkti informaciją apie Sernam likvidavimo sąnaudas, sprendimo pradėti procedūrą 140 punkte padarytą išvadą, kad reikia nustatyti, ar visos kapitalo atkūrimo sąnaudos buvo didesnės, ar mažesnės už hipotetines likvidavimo sąnaudas, reikia vertinti atsižvelgiant į formalią tyrimo procedūrą ir jos tikslus, t. y. jai vykstant turi būti išklausytos suinteresuotosios šalys ir Komisija turi sužinoti visas bylos aplinkybes prieš priimdama sprendimą. Formali tyrimo procedūra negali turėti kitos taikymo srities, nei aprašyta pirmiau, ir būtent ja nesiekiama galutinai išdėstyti pozicijos dėl tam tikrų bylos aplinkybių, kol nepriimtas galutinis sprendimas (šiuo atžvilgiu žr. 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo ThyssenKrupp Acciai Speciali Terni / Komisija, T‑62/08, Rink., EU:T:2010:268, 174 ir 175 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką).
354 Antra, kadangi sprendime pradėti procedūrą buvo užsiminta apie privataus investuotojo kriterijaus klausimą, siekiant įvertinti, ar kapitalo atkūrimas ir skolinių įsipareigojimų atsisakymas reiškė valstybės pagalbą, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, valstybė narė galėjo pateikti visus argumentus, paaiškinančius, kodėl šį kriterijų reikia taikyti, visų pirma atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Komisija šiuo atžvilgiu pažymi, kad įgyvendinant sprendimą dėl sąlyginio suderinamumo dar nėra buvę privataus investuotojo kriterijaus taikymo precedentų.
355 Taip pat reikia pažymėti, kad sprendimo pradėti procedūrą 161 punkte Komisija paminėjo, kad kitus, papildomus, Sernam Xpress išteklius, be kita ko, pasireiškusius finansiniu pranašumu, galėjo lemti SNCF suteiktos garantijos.
356 Todėl, atsižvelgiant į sprendimą pradėti procedūrą, pažymėtina, kad Prancūzijos Respublika galėjo žinoti motyvus, dėl kurių Komisija preliminariai laikėsi nuomonės, kad kapitalo atkūrimas, skolinių reikalavimų atsisakymas ir garantijos galėjo būti nauja nesuderinama pagalba, ir naudingai pareikšti savo nuomonę dėl aplinkybių, kuriomis Komisija grindė savo vertinimą.
357 Trečia, jokia valstybės pagalbos reglamentavimo ar teismų praktikos nuostata neleidžia daryti išvados, kad Komisija privalo išklausyti iš valstybės išteklių suteiktos pagalbos gavėją dėl jos pateikto tiriamos priemonės teisinio vertinimo arba informuoti suinteresuotąją valstybę narę – ir juo labiau pagalbos gavėją – apie savo poziciją iki galutinio sprendimo priėmimo po to, kai suinteresuotiesiems asmenims ir valstybei narei buvo pasiūlyta pateikti pastabų (2010 m. liepos 1 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑53/08, Rink., EU:T:2010:267, 123 punktas).
358 Ketvirta, atsižvelgiant į privataus investuotojo kriterijaus netaikytinumo šioje byloje nagrinėjamam atvejui motyvus, t. y. ginčijamo sprendimo 154 konstatuojamojoje dalyje nurodytas valstybės pagalbos susigrąžinimo aplinkybes ir ginčijamo sprendimo 155 konstatuojamojoje dalyje padarytą išvadą, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalis buvo priemonė, lygiavertė šio straipsnio 1 dalyje, kurios nesilaikyta, nurodytoms kompensacinėms priemonėms, reikia konstatuoti, kad sprendimo pradėti procedūrą etapu Komisija dar turi patikrinti, ar Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalis ir neteisėtos 41 mln. EUR pagalbos susigrąžinimas buvo taikoma tinkamai. Todėl priimdama sprendimą pradėti procedūrą Komisija dar negalėjo nustatyti, kad šioje byloje nagrinėjamam atvejui privataus investuotojo kriterijus netaikytinas.
359 Iš to darytina išvada, kad pagrindą, susijusį su Prancūzijos Respublikos teisės į gynybą pažeidimu, reikia atmesti.
Dėl ieškovės ieškinio pirmojo pagrindo, susijusio su jos teisės į gynybą pažeidimu
360 Ieškovė, palaikoma Prancūzijos Respublikos, iš esmės pateikia du kaltinimus. Pirmuoju kaltinimu ieškovė teigia, kad dėl sprendimo pradėti procedūrą ir ginčijamo sprendimo, apie kurį buvo kalbama šio sprendimo 345 punkte, skirtumo pažeista jos teisė į gynybą. Antruoju kaltinimu ji teigia, kad dėl minėto skirtumo pažeista jos, kaip suinteresuotojo asmens, teisė pateikti pastabų dėl esminės aplinkybės, kuri leido padaryti išvadą, kad perleidimo tvarka reiškė valstybės pagalbą.
361 Dėl ieškovės procesinių teisių reikia pažymėti, kad bet kuriuo atveju pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį jos yra ne tokios plačios kaip Prancūzijos Respublikos, kaip valstybės narės, susijusios su formalia tyrimo procedūra. Šiuo atžvilgiu iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad suinteresuotosios šalys, kaip antai šioje byloje ieškovė, kurios nėra atitinkama valstybė narė, per valstybės pagalbos kontrolės procedūrą turi tik teisę pateikti Komisijai visą informaciją, reikalingą būsimiems jos veiksmams, ir negali pačios tiesiogiai dalyvauti ginčuose su Komisija taip, kaip tai gali daryti valstybė narė (šiuo atžvilgiu žr. 2011 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Komisija ir Ispanija / Government of Gibraltar ir Jungtinė Karalystė, C‑106/09 P ir C‑107/09 P, Rink., EU:C:2011:732, 180 ir 181 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką). Vis dėlto suinteresuotųjų asmenų teisė gauti informacijos nėra platesnė nei teisė būti išklausytiems Komisijos. Visų pirma ji negali apimti bendros teisės išdėstyti nuomonę dėl visų potencialiai esminių punktų, iškeltų per formalią tyrimo procedūrą (žr. 2009 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, T‑427/04 ir T‑17/05, Rink., EU:T:2009:474, 149 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
362 Atsižvelgiant į šiuos principus, reikia konstatuoti, kad ieškovė tikrai negalėjo remtis teise į gynybą, pripažįstama asmenims, kurių atžvilgiu pradėta procedūra, ir turi tik teisę dalyvauti administracinėje procedūroje tiek, kiek tai tinkama atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes (1998 m. birželio 25 d. Sprendimo British Airways ir kt. / Komisija, T‑371/94 ir T‑394/94, Rink., EU:T:1998:140, 60 punktas ir 2003 m. kovo 6 d. Sprendimo Westdeutsche Landesbank Girozentrale ir Land Nordrhein-Westfalen / Komisija, T‑228/99 ir T‑233/99, Rink., EU:T:2003:57, 125 punktas).
363 Todėl ieškovės kaltinimą, susijusį su jos teisės į gynybą pažeidimu, reikia atmesti.
364 Dėl ieškovės kaltinimo, susijusio su jos, kaip suinteresuotojo asmens, teisės į gynybą pažeidimu, reikia pažymėti, kad ji turėjo teisę pateikti Komisijai pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą, kuriame ginčijamos priemonės buvo tiksliai nurodytos kaip reiškiančios galimą nesuderinamą valstybės pagalbą, ir ji šia teise pasinaudojo. Todėl ieškovė buvo pakankamai informuota apie tyrimo procedūros buvimą ir kaip suinteresuotasis asmuo galėjo pateikti visas pastabas, kurios, kaip ji mano, buvo naudingos.
365 Kadangi nurodytas skirtumas tarp sprendimo pradėti procedūrą ir ginčijamo sprendimo nereiškia Prancūzijos Respublikos teisės į gynybą pažeidimo ir kadangi ieškovė iš esmės pateikia tuos pačius argumentus kaip ir Prancūzijos Respublika, reikia konstatuoti, kad minėtas skirtumas tarp sprendimo pradėti procedūrą ir ginčijamo sprendimo taip pat nereiškia jos, kaip procedūra suinteresuoto asmens, procesinių teisių pažeidimo.
366 Todėl kaltinimą, susijusį su ieškovės, kaip suinteresuotojo asmens, teisės pateikti naudingas pastabas pažeidimu, reikia atmesti.
367 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmąjį ieškovės pagrindą.
5. Dėl ieškinio antrojo pagrindo, susijusio su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu
368 Ieškovė iš esmės pateikia tris kaltinimus. Pirmuoju kaltinimu ieškovė nurodo, kad dėl Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio jai atsirado pagrįstų lūkesčių dėl to, kad jai bus leista veikti taip pat, kaip ji elgėsi perleidžiant turtą ir susigrąžinant Sprendimu Sernam 2 nesuderinama pripažintą 41 mln. EUR pagalbą. Antruoju kaltinimu ieškovė teigia, kad 2006 m. kovo 14 d. Komisijos prašymas pateikti informaciją, susijusią su Sernam likvidavimo sąnaudų detalėmis, ją įtikino tuo, kad Sernam turto perleidimui vienu kartu bus taikomas privataus investuotojo kriterijus ir kad todėl Sernam nebus laikoma gavusia pagalbą. Trečiuoju kaltinimu ieškovė iš esmės ginčija ginčijamo sprendimo 126 ir 177–182 konstatuojamąsias dalis.
Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad Sprendimo „Sernam 2“ 3 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnis sukėlė ieškovei pagrįstų lūkesčių dėl to, kad jai buvo leidžiama veikti taip, kaip ji elgėsi perleidžiant turtą ir susigrąžinant 41 mln. EUR pagalbą
369 Ieškovė teigia, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnyje buvo išreikšti „jokių abejonių nekeliantys principai“ ir „galutinės pozicijos“, ir grindžia savo teisėtą lūkestį tuo, kad jai buvo leista juos įgyvendinti taip, kaip ji tai padarė.
370 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu taikoma kiekvienam asmeniui, kuriam Sąjungos institucija sukėlė pagristų vilčių (1987 m. kovo 11 d. Sprendimo Van den Bergh en Jurgens ir Van Dijk Food Products (Lopik) / EEB, 265/85, EU:C:1987:121, 44 punktas). Tam turi būti įvykdytos trys kumuliacinės sąlygos. Pirma, suinteresuotasis asmuo iš Sąjungos valdžios institucijų patvirtintų ir patikimų šaltinių turi būti gavęs tikslias, besąlygines ir tarpusavyje derančias garantijas. Antra, šios garantijos turi būti tokios, kad atsirastų asmens, kuriam jos skirtos, teisėtų lūkesčių. Trečia, šios garantijos turi atitikti taikytinas teisės normas (žr. 2005 m. birželio 30 d. Sprendimo Branco / Komisija, T‑347/03, Rink., EU:T:2005:265, 102 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 2006 m. vasario 23 d. Sprendimo Cementbouw Handel & Industrie / Komisija, T‑282/02, Rink., EU:T:2006:64, 77 punktą ir 2009 m. birželio 30 d. Sprendimo CPEM / Komisija, T‑444/07, Rink., EU:T:2009:227, 126 punktą).
371 Reikia pažymėti, jog Sprendimo Sernam 2 1 straipsnyje (žr. šio sprendimo 14 punktą) aiškiai nurodyta, kad Sernam suteikta 503 mln. EUR valstybės pagalba, patvirtinta 2001 m. gegužės mėn., yra suderinama su bendrąja rinka to paties sprendimo 3 ir 4 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.
372 Iš šio sprendimo 118, 278 ir 279 punktų matyti, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnis buvo pakankamai suprantami, kiek tai susiję su tuo, jog vienu kartu parduodant Sernam turtą nebuvo leidžiama perleisti šios bendrovės įsipareigojimų, ir kad jeigu Sernam ar kuris nors kitas subjektas, tęsiantis Sernam ekonominę veiklą, toliau būtų rinkoje, jam tektų grąžinti 41 mln. EUR net ir tuo atveju, jeigu surengus skaidrų ir visiems jos konkurentams atvirą konkursą pardavimas įvyktų už rinkos kainą. Be to, išnagrinėjus ieškovės ketvirtąjį ir penktąjį pagrindus matyti, kad ieškovė netinkamai taikė minėtas dvi Sprendimo Sernam 2 nuostatas.
373 Todėl Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnis negalėjo suteikti ieškovei pagrindo turėti kokį nors teisėtą lūkestį dėl to, kad ji galėjo prie Sernam turto pridėti įsipareigojimus ir tiesiog įtraukti 41 mln. EUR į Sernam likvidavimo įsipareigojimus, jeigu tarp Sernam ir Sernam Xpress buvo ekonominis tęstinumas.
374 Be to, Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnyje buvo nustatytos sąlygos ir jos negalėjo suteikti tikslių ir besąlyginių garantijų dėl to, kad šios sąlygos bus laikomos įvykdytomis. Kaip teisingai nurodė Komisija, šis kaltinimas sietinas ne su teisėtu lūkesčiu, o labiau su Sprendime Sernam 2 nustatytų suderinamumo sąlygų laikymosi patikra.
375 Darytina išvada, kad pirmąjį kaltinimą reikia atmesti.
Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su 2006 m. kovo 14 d. prašymo pateikti informacijos apie „Sernam“ likvidavimo sąnaudų detales turiniu
376 Ieškovė teigia, jog 2006 m. kovo 14 d. Komisijos prašymas pateikti informacijos apie Sernam likvidavimo sąnaudų detales įtikino ją, kad Komisija taikys „Gröditzer“ privataus investuotojo kriterijų pardavimo neigiamomis kainomis srityje ir kad todėl Sernam turto perleidimas vienu kartu nebus laikomas valstybės pagalba.
377 Pirma, reikia pažymėti, kad 2006 m. kovo 14 d. raštas priskiriamas prie Sprendimo Sernam 2 sąlygų laikymosi patikros priemonių ir yra vėlesnis už Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 daliai įgyvendinti ieškovės surengtą operaciją. Todėl šis raštas negali būti pagrindas ieškovei turėti teisėtą lūkestį dėl to, kad jos operacija, įvykdyta anksčiau, nei buvo parašytas šis raštas, nereiškė naujos valstybės pagalbos.
378 Antra, priešingai, nei teigia ieškovė, tokia informacija 2006 m. kovo 14 d. rašte jokiu atveju negalėjo jai suteikti tikslių, besąlyginių ir tarpusavyje suderinamų garantijų, kad, pirma, Komisijos galutiniame sprendime bus tikrai taikomas privataus investuotojo kriterijus ir, antra, šioje byloje jis bus laikomas įvykdytu. Iš tiesų tai tebuvo paprastas Komisijos prašymas pateikti informacijos, priskiriamas prie patikros priemonių, o ne galutinė nagrinėjamų priemonių analizė.
379 Todėl antrąjį kaltinimą reikia atmesti.
Dėl trečiojo kaltinimo, kad Komisija ginčijamo sprendimo 126 ir 177–182 konstatuojamosiose dalyse padarė teisės klaidą
380 Ieškovė iš esmės teigia, kad ginčijamo sprendimo 177–182 konstatuojamosiose dalyse Komisija padarė klaidą paneigdama tai, kad dėl Prancūzijos valdžios institucijų veiksmų Komisijos atžvilgiu atsirado teisėtas Prancūzijos Respublikos ar pagalbos gavėjų lūkestis dėl sandorio atitikties Sprendimui Sernam 2.
381 Bendrasis Teismas laikosi nuomonės, kad atsižvelgiant į šį kaltinimą taip pat reikia išnagrinėti kai kuriuos argumentus, pateiktus kartu su ketvirtojo pagrindo šešta dalimi dėl ginčijamo sprendimo 126 konstatuojamosios dalies, kurie iš esmės sutampa su argumentais, pateiktais kartu su šiuo kaltinimu.
382 Ieškovė iš esmės pateikia tris argumentus savo trečiajam kaltinimui pagrįsti.
383 Iš ginčijamo sprendimo 126 ir 177–182 konstatuojamųjų dalių matyti, jog Komisija iš esmės paneigė, kad dėl Prancūzijos valdžios institucijų priemonių, kaip antai jų apsilankymo Komisijoje 2004 m. lapkričio 24 d., jų 2004 m. gruodžio 21 d. rašto ir kitų ryšių su Komisija, atsirado teisėtas lūkestis dėl įvykdytos operacijos atitikties Sprendimui Sernam 2 ir Sąjungos teisei. 178–181 konstatuojamosiose dalyse ji laikėsi nuomonės, kad Prancūzijos Respublikos pateikta informacija ją siekta tik informuoti apie sprendimą parduoti turtą vienu kartu, neapibūdinant esminių Sernam turto perdavimo operacijos aplinkybių, ir kad Prancūzijos valdžios institucijos bet kuriuo atveju negalėjo teigti, kad įgijo teisėtų lūkesčių, tiesiog nepranešusios Komisijai apie šias esmines aplinkybes 2004 m. gruodžio 21 d. ar vėliau. Ginčijamo sprendimo 126 ir 182 konstatuojamosiose dalyse Komisija pridūrė, kad jeigu Prancūzijos valdžios institucijoms kilo sunkumų įgyvendinant Sprendimą Sernam 2, pagal ESS 4 straipsnio 3 dalyje numatytą lojalaus bendradarbiavimo principą ir Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 3.2.3 skirsnį, pagal kurį valstybė narė negali nukrypti nuo restruktūrizavimo plano, iš anksto nepranešusi apie tai Komisijai ir negavusi jos pritarimo, jos turėjo susisiekti su Komisija, kad kartu su ja surastų sprendimą dėl kitokios schemos.
384 Pirma, ieškovė nurodo ryšius su Komisija, kuriais grindė savo teisėtą lūkestį dėl to, kad atlikta operacija atitiko Sprendimą Sernam 2.
385 Kalbant apie Valstybės akcijų agentūros (prancūzų k. Agence des participations de l’État, APE) generalinio direktoriaus ir Energetikos ir transporto generalinio direktorato (GD) generalinio direktoriaus 2004 m. lapkričio 8 d. pokalbį telefonu, reikia konstatuoti, kad ieškovė nepateikia jokio šio pokalbio įrašo ir kad bylos medžiagoje oficialaus šio pokalbio įrašo taip pat nėra. Tos pačios išvados darytinos dėl Energetikos ir transporto GD generalinio direktoriaus ir APE ir SNCF delegacijos 2004 m. lapkričio 24 d. susitikimo, taip pat dėl SNCF prezidento ir Energetikos ir transporto GD generalinio direktoriaus 2005 m. liepos mėn. pokalbio telefonu. Kelios trumpos užuominos dėl šių ryšių bylos medžiagoje neleidžia nei susidaryti aiškaus ir išsamaus vaizdo dėl to, kokia informacija keistasi per minėtus pokalbius, nei spręsti, kad Prancūzijos valdžios institucijoms buvo duotas leidimas dėl ginčijamų operacijos elementų.
386 Antra, ieškovė nurodo 2004 m. gruodžio 21 d. Prancūzijos valdžios institucijų laišką Komisijai. Tačiau perskaičius šį dokumentą matyti, jog Komisija ginčijamo sprendimo 179 konstatuojamojoje dalyje pagrįstai laikėsi nuomonės, kad iš jo ji negalėjo tiksliai numatyti, kaip Prancūzijos valdžios institucijos įgyvendins Sprendimą Sernam 2, nes jame nebuvo nurodyti esminiai ir ginčijami sandorio elementai, t. y. tai, kad perleidimas buvo grindžiamas turto ir įsipareigojimų perleidimu grupėje kitam teisės subjektui (Sernam Xpress), o paskui – šio kito subjekto perleidimu (share deal); kad dauguma įsipareigojimų buvo perduoti kartu su turtu ir kad vienintelis įpareigojimas sugrąžinti pagalbą, susijęs su 41 mln. EUR, ir 38,5 mln. EUR dydžio skolos SNCF liktų įtraukta į Sernam likvidavimo įsipareigojimus ar kad Prancūzijos Respublika buvo pasiryžusi atkurti Sernam ir Sernam Xpress kapitalą, jeigu būtų pateiktas pasiūlymas perimti ją neigiama kaina.
387 Iš tiesų minėtame laiške aiškiai nenurodyta nė viena iš šių aplinkybių. Taigi, kaip pabrėžia Komisija, „priešingai – 2004 m. gruodžio 21 d. pranešime leidžiama suprasti, kad pardavimas bus atliktas neišskiriant įsipareigojimų ir už teigiamą kainą, nes jame nurodoma, kad „pardavus gautos pajamos bus panaudotos juridinio asmens Sernam įsipareigojimams, įskaitant nesuderinamą pagalbą, padengti vykdant įprastas nacionalines procedūras““.
388 Trečia, ieškovė kritikuoja ginčijamo sprendimo 126 ir 182 konstatuojamąsias dalis, remdamasi tuo, kad Sprendimas Sernam 2 buvo taikomas teisingai ir kad restruktūrizavimo planas niekaip nebuvo pakeistas. Šį argumentą reikia atmesti, nes išnagrinėjus ketvirtąjį pagrindą matyti, kad iš tikrųjų Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies nebuvo laikomasi. Tačiau ši pagalbos suderinamumo sąlyga buvo Sprendimu Sernam 2 patvirtinto restruktūrizavimo plano sudedamoji dalis. Todėl Prancūzijos valdžios institucijos pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 52 punktą turėjo prašyti Komisijos pritarti restruktūrizavimo plano pakeitimams.
389 Iš to matyti, kad trečiąjį kaltinimą reikia atmesti.
390 Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
6. Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, susijusio su pareigos laikytis protingo termino ir teisinio saugumo principo pažeidimu
391 Ieškovė iš esmės teigia, kad, priimdama ginčijamą sprendimą praėjus daugiau nei septyneriems metams nuo vadinamosios „turto pardavimo vienu kartu“ operacijos įvykdymo, Komisija pažeidė pareigą laikytis protingo termino, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su jos 52 straipsnio 3 dalimi, ir teisinio saugumo principą. Jos argumentus galima iš esmės suskirstyti į tris kaltinimus.
392 Pirmiausia reikia priminti, kad protingo termino laikymasis vykdant administracines procedūras konkurencijos politikos srityje yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kurio laikymąsi užtikrina Sąjungos teismai ir kuris įtvirtintas Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje kaip teisės į gerą administravimą sudedamoji dalis (2004 m. sausio 13 d. Sprendimo JCB Service / Komisija, T‑67/01, Rink., EU:T:2004:3, 36 punktas).
393 Tačiau bet kokiu atveju protingo termino principo pažeidimas pagrįstų konkurencijos srityje vykdant administracinę procedūrą priimto sprendimo panaikinimą tik tuomet, jei juo būtų pažeista ir suinteresuotosios įmonės teisė į gynybą. Iš tikrųjų, jeigu nėra nustatyta, kad pernelyg ilgas terminas padarė poveikį suinteresuotųjų įmonių galimybei veiksmingai apsiginti, protingo termino principo nesilaikymas neturi poveikio administracinės procedūros teisėtumui ir jo negalima laikyti sukėlusiu žalą, kuria būtų galima remtis Sąjungos teisme. Bet kuriuo atveju taip pat reikia priminti, kad atliekant nagrinėjimą SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytu etapu suinteresuotieji asmenys, kaip ir ieškovė šioje byloje, negalintys naudotis teisei į gynybą prilyginamomis teisėmis, kurios pripažįstamos asmenims, kurių atžvilgiu pradėta procedūra, turi tik teisę dalyvauti administracinėje procedūroje tiek, kiek yra tinkama atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes (šiuo atžvilgiu žr. šio sprendimo 230 punkte minėto Sprendimo Eridania Sadam / Komisija, EU:T:2011:608, 80 ir 81 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su trejų metų terminu, kuris praėjo nuo „Sernam“ turto pardavimo vienu kartu iki formalios tyrimo procedūros pradėjimo 2008 m. liepos 16 d.
394 Ieškovė iš esmės kaltina Komisiją, kad nuo Sernam turto pardavimo vienu kartu iki formalios tyrimo procedūros pradėjimo 2008 m. liepos 16 d. praėjo pernelyg ilgas trejų metų laikotarpis. Ieškovė nurodo keletą aplinkybių, siekdama įrodyti, kad Komisija buvo skubiai informuota apie ieškovės įgyvendintą Sernam turto perleidimo tvarką, t. y. 2005 m. birželio mėn. pateiktą pirmosios skundo pateikėjos skundą, 2005 m. liepos 26 d. SNCF generalinio direktoriaus interviu Les Echos, Energetikos ir transporto GD generalinio direktoriaus informavimą telefonu apie perleidimo tvarką nuo 2005 m. liepos mėn. Be to, ji nurodo, kad 2006 m. vasario 22 d. Komisijai buvo pareikštas ieškinys dėl neveikimo ir kad nuo 2006 m. balandžio 11 d. Komisija turėjo visą jos analizei būtiną informaciją ir dokumentus.
395 Kaip jau buvo minėta, pagal gero administravimo principą Komisija, priimdama sprendimus pasibaigus administracinei procedūrai, susijusiai su konkurencijos politika, privalo veikti per protingą laiką (šiuo atžvilgiu žr. 2003 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Regione Siciliana / Komisija, T‑190/00, Rink., EU:T:2003:316, 136 punktą ir šio sprendimo 329 punkte minėto Sprendimo JCB Service / Komisija, EU:T:2004:3, 36 punktą).
396 Pagal teismų praktiką tai, kad pirminio patikrinimo etapas buvo pradėtas dėl skundo, o ne pranešimo, negali leisti Komisijai savo nuožiūra pratęsti pirminio nagrinėjimo etapo. Taigi buvo nuspręsta, kad nors Komisija turi išimtinę kompetenciją vertinti valstybės pagalbos suderinamumą su vidaus rinka, gero Sutarties pagrindinių taisyklių valstybės pagalbos srityje administravimo sumetimais ji privalo atlikti kruopštų ir nešališką skundo, kuriame teigiama, kad pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka, tyrimą ir kad todėl ji negali neapibrėžtai tęsti pirminio valstybės priemonių, dėl kurių gautas su valstybės pagalba susijęs skundas, patikrinimo. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką protinga skundo patikrinimo trukmė turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, visų pirma į jos kontekstą, skirtingus procedūros etapus, kurių Komisija privalo laikytis, ir į bylos sudėtingumą ir jos poveikį suinteresuotosioms šalims (šiuo atžvilgiu žr. 2011 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Regione autonoma della Sardegna ir kt. / Komisija, T‑394/08, T‑408/08, T‑453/08 ir T‑454/08, Rink., EU:T:2011:493, 98 ir 99 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
397 Iš šios bylos medžiagos matyti, kad Komisija, laikydamasi Reglamento Nr. 659/1999, kuris pagal jo 16 straipsnį mutatis mutandis taikomas netinkamai pagalbai, 10 straipsnio 1 dalies, nedelsdama išnagrinėjo turimą informaciją, susijusią su skundais dėl netinkamo pagalbos įgyvendinimo, ir nebuvo neveikli trejus metus iki sprendimo pradėti procedūrą.
398 Pagrindiniai etapai buvo tokie:
– 2005 m. rugsėjo 30 d. raštais Komisija pateikė klausimus Prancūzijos valdžios institucijoms, o jos atsakė į šiuos raštus 2005 m. lapkričio 2 d.,
– 2006 m. kovo 14 d. raštu Komisija pateikė klausimus Prancūzijos valdžios institucijoms, o Prancūzijos valdžios institucijos atsakė į jį 2006 m. balandžio 11 d.,
– 2006 m. balandžio 10 d. ir 2007 m. balandžio 23 d. raštais antroji suinteresuotoji šalis taip pat pateikė skundą Komisijai,
– 2006 m. rugsėjo 8 d. raštu Komisija pateikė klausimus Prancūzijos valdžios institucijoms, o jos atsakė 2006 m. spalio 10 d.,
– 2007 m. gegužės 14 d. įvyko Prancūzijos valdžios institucijų ir Komisijos susitikimas; Prancūzijos valdžios institucijos 2007 m. liepos 25 d. laišku atsakė į Komisijos klausimus,
– 2008 m. balandžio 18 d. Komisija susitiko su Prancūzijos valdžios institucijomis, o po šio susitikimo 2008 m. gegužės 6 d. Prancūzijos valdžios institucijos pateikė memorandumą su atsakymais į per minėtą susitikimą užduotus klausimus.
399 Priešingai ieškovės teiginiams, 2006 m. balandžio 11 d. Komisija neturėjo visos informacijos apie bylą, nes pateikdama naujus 2006 m. rugsėjo 8 d. klausimus manė, kad du gauti Prancūzijos valdžios institucijų atsakymai ir dvi aplinkybės, apie kurias jai buvo pranešta, kelia papildomų klausimų.
400 Be to, minėtas terminas neatrodo neprotingas, atsižvelgiant į faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą.
401 Todėl pirmąjį kaltinimą reikia atmesti.
Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su ilgesniu nei trejų metų terminu nuo formalios tyrimo procedūros pradėjimo 2008 m. liepos 16 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d. prašymo pateikti informacijos
402 Ieškovė iš esmės kaltina Komisiją tuo, kad nuo 2008 m. liepos 16 d. pradėtos formalios tyrimo procedūros iki 2011 m. lapkričio 29 d. prašymo pateikti informacijos praėjo daugiau kaip treji metai. Pirma, ieškovė teigia, kad paskutinės Prancūzijos valdžios institucijų pastabos dėl pirmosios skundo pateikėjos pastabų, susijusių su sprendimu pradėti procedūrą, buvo pateiktos 2009 m. gegužės 7 d., t. y. praėjus dvejiems su puse metų nuo ginčijamo sprendimo priėmimo. Antra, kiek tai susiję su 2011 m. lapkričio 29 d. prašymu pateikti informacijos, ieškovę stebina tai, kad jame pateikti klausimai buvo susiję tik su Sernam likvidavimo sąnaudomis, o po trijų mėnesių, priimant ginčijamą sprendimą, šio klausimo nuspręsta nebenagrinėti, kaip stebina ir šešerių metų terminas, kurio Komisijai reikėjo, kad paprašytų per konkursą gautų Sernam turto perleidimo vienu kartu pasiūlymų kopijų.
403 Pirma, reikia pažymėti, kad, 2008 m. liepos 16 d. užbaigus formalią tyrimo procedūrą, pagrindiniai procedūros etapai buvo tokie:
– 2008 m. spalio 8 d., 2008 m. lapkričio 13 d., 2009 m. vasario 6 ir 9 d. Prancūzijos valdžios institucijos, pirmoji skundo pateikėja, ieškovė ir investiciniai fondai, investavę į Sernam Xpress kapitalą, paeiliui pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą; Komisija persiuntė gautas pastabas Prancūzijos Respublikai 2009 m. kovo 25 d.,
– 2009 m. gegužės 5 d. Prancūzijos valdžios institucijos pateikė savo pastabas dėl pirmosios skundo pateikėjos pastabų (Komisija jas gavo 2009 m. gegužės 7 d.),
– 2009 m. lapkričio 25 d. Komisija pateikė Prancūzijos valdžios institucijoms naują prašymą pateikti informacijos, o jos atsakė 2010 m. sausio 14 d.,
– 2011 m. kovo 15 d. antroji skundo pateikėja pareikalavo, kad Komisija atliktų tyrimo veiksmus siekdama patikrinti Sprendimo Sernam 2 taikymo sąlygas; Komisija jai atsakė 2011 m. gegužės 18 d.,
– 2011 m. lapkričio 29 d. ir 2012 m. sausio 13 d. Komisija vėl pateikė klausimus Prancūzijos valdžios institucijoms, o jos atsakė atitinkamai 2012 m. sausio 6 ir 25 d.,
– 2012 m. kovo 9 d. buvo priimtas ginčijamas sprendimas.
404 Reikia pažymėti, kad ieškovės kritikuojamas ilgesnis nei trejų metų laikotarpis nuo formalios tyrimo procedūros pradėjimo iki 2011 m. lapkričio mėn. prašymo pateikti informacijos vis dėlto buvo pertraukiamas dėl gautų įvairių pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą ir dėl 2009 m. lapkričio 25 d. prašymo pateikti informacijos.
405 Taigi Komisija turėjo susipažinti su pastabomis, gautomis dėl sprendimo pradėti procedūrą, ir jas išanalizuoti, o kartu ir kai kuriuos dokumentus, pridėtus prie Prancūzijos Respublikos 2008 m. spalio 8 d. pastabų, pavyzdžiui, atnaujintą Y audito įmonės ataskaitą ir Prancūzijos teisės profesoriaus parengtą išvadą, susijusią su nacionaline teise.
406 Atsižvelgiant į bylos faktinį ir teisinį sudėtingumą, šis nagrinėjimo terminas neatrodo nepagrįstas. Iš tiesų šios bylos aplinkybės buvo ypatingos, nes Komisija jau du kartus turėjo nagrinėti neteisėtai suteiktą pagalbą ir jau konstatavo pagalbos, kuri Sprendimu Sernam 1 buvo pripažinta nesuderinama, netinkamą įgyvendinimą. Be to, perleidimo operacijos, kurias reikėjo analizuoti, buvo sudėtingos ir Komisija turėjo nagrinėti ne tik Sprendimo Sernam 2 suderinamumo sąlygų įgyvendinimą, 41 mln. EUR pagalbos, kuri Sprendimu Sernam 2 pripažinta nesuderinama, susigrąžinimo ir kelių subjektų ekonominio tęstinumo klausimą, bet ir naujos pagalbos, numatytos 2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokole, klausimą.
407 Be to, nei ieškovė, nei Prancūzijos Respublika neteigia, kad vykstant procedūrai turėjo skundų dėl administracinės procedūros trukmės.
408 Tuomet reikia pažymėti, kad, pirma, Komisija galėjo pagrįstai reikalauti per konkursą gautų pasiūlymų kopijų. Iš tiesų, Prancūzijos valdžios institucijų ankstesnius paaiškinimus dėl šių pasiūlymų, pateiktus būtent 2006 m. balandžio 11 d. ir 2008 m. gegužės 6 d. laiškuose, jų pastabas dėl 2008 m. spalio 8 d. pradėti procedūrą ir 2009 m. gegužės 5 d. pastabas iš pradžių ji galėjo laikyti pakankamais. Antra, to, kad 2011 m. lapkričio 29 d. prašyme pateikti informacijos buvę klausimai buvo susiję ne tik su Sernam likvidavimo sąnaudomis, t. y. klausimu, kuris po trijų mėnesių priimant ginčijamą sprendimą jau nebenagrinėtas, nepakanka protingo termino principo pažeidimui įrodyti, nes Komisija nebuvo neveikli ir galėjo pagrįstai norėti geriau išanalizuoti šį klausimą.
409 Iš to darytina išvada, kad antrąjį kaltinimą reikia atmesti ir todėl negalima konstatuoti teisės į tai, kad asmens reikalai būtų tvarkomi per protingą terminą, pažeidimo.
Dėl trečiojo kaltinimo, susijusio su teisinio saugumo principo, pagal kurį Komisija privalo veikti rūpestingai, ir Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalies pažeidimu
410 Pirma, ieškovė teigia, kad dėl pernelyg ilgos procedūros trukmės pažeista Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis. Šiuo atžvilgiu dublike ji pažymi, kad pagal šią nuostatą, aiškinamą kartu su Chartijos 52 straipsnio 3 dalimi, reikalaujama, kad pagrindinės teisės pažeidimo atveju būtų užtikrintos veiksmingos teisių gynimo priemonės, pavyzdžiui, kad sprendimas būtų priimtas per protingą terminą. Tačiau atsisakymas skirti bet kokią sankciją ir persekiojimo nutraukimas galėtų būti vienas iš būdų ištaisyti protingo termino, kaip tai suprantama pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį, pažeidimo pasekmes.
411 Iš šio sprendimo 409 punkto matyti, kad šioje byloje nereikėjo konstatuoti teisės, kad asmens reikalai būtų tvarkomi per protingą terminą, pažeidimo. Taigi kaltinimą, susijusį su Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalies, aiškinamos kartu su šios Chartijos 52 straipsnio 3 dalimi, pažeidimu taip pat reikia atmesti.
412 Antra, ieškovė tvirtina, kad dėl pernelyg ilgos procedūros trukmės buvo pažeistas teisinio saugumo principas, pagal kurį Komisija privalo veikti rūpestingai.
413 Pagal teismų praktiką teisinio saugumo principu reikalaujama, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, o jų poveikį galima būtų numatyti, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti Sąjungos teisės reglamentuojamas situacijas ir teisinius santykius (žr. 2014 m. balandžio 30 d. Sprendimo Tisza Erőmű / Komisija, T‑468/08, EU:T:2014:235, 221 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
414 Ieškovė tiesiog teigia, kad dėl procedūros trukmės buvo pažeistas teisinio saugumo principas, tačiau nepateikia tikslių argumentų, todėl iš šio sprendimo 409 punkto darytina išvada, kad šį kaltinimą reikia atmesti, nes iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad Komisija pažeidė pareigą laikytis protingo termino.
415 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad ieškovė nuo 2008 m. liepos 16 d. sprendimo pradėti procedūrą turėjo įtikinamos informacijos, kad Komisija priims galutinį sprendimą dėl Sprendimo Sernam 2 sąlygų laikymosi klausimų, Sprendimu Sernam 2 nesuderinama pripažintos 41 mln. EUR pagalbos susigrąžinimo ir naujos pagalbos. Todėl ji negali teigti, kad šiuo atžvilgiu Sąjungos teisės normos nebuvo aiškios ir tikslios.
416 Jeigu, nustebusi dėl to, kad 2011 m. lapkričio 29 d. prašyme pateikti informaciją išdėstyti klausimai buvo susiję tik su Sernam likvidavimo sąnaudomis, klausimu, kuris vėliau nebenagrinėtas, ieškovė norėtų šiuo pagrindu remtis teisinio saugumo principo pažeidimu, pakaktų pažymėti, kad tokiu prašymu pateikti informacijos, kaip ir 2006 m. kovo 14 d. prašymu, teisinio saugumo principas, juo labiau teisėtų lūkesčių apsaugos principas nepažeistas, kaip tai matyti iš šio sprendimo 376–379 punktų, nes jie buvo pateikti per formalią tyrimo procedūrą, ir nors ieškovė turėjo patikimos informacijos, kad bus priimtas sprendimas, be kita ko, dėl 2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokole numatytų priemonių kvalifikavimo atsižvelgiant į SESV 107 straipsnio 1 dalį, ji negalėjo reikalauti leisti iš anksto susipažinti su teisiniu vertinimu, kurį Komisija galiausiai būtų pateikusi dėl minėtų priemonių.
417 Todėl trečiąjį kaltinimą reikia atmesti.
418 Iš to darytina išvada, kad trečiąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
419 Iš to, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad reikia atmesti visą ieškinį, ir proceso ekonomiškumo sumetimais nebūtina prieš tai priimti sprendimo dėl jo priimtinumo (2002 m. vasario 26 d. Sprendimo Taryba / Boehringer, C‑23/00 P, Rink., EU:C:2002:118, 51 ir 52 punktai ir šio sprendimo 343 punkte minėto Sprendimo Regione autonoma della Sardegna / Komisija, EU:T:2005:219, 155 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
420 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti Komisijos išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.
421 Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį Prancūzijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
422 Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį Mory ir Mory Team padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti Société nationale des chemins de fer français (SNCF) ieškinį.
2. SNCF padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
3. Prancūzijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
4. Mory ir Mory Team padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
van der Woude | Wiszniewska-Białecka | Ulloa Rubio |
Paskelbta 2015 m. gruodžio 17 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
Turinys
Ginčo aplinkybės
1. Dėl ieškovės ir „Sernam“ laikotarpiu, kai klostėsi bylos faktinės aplinkybės
2. Dėl sprendimo „Sernam 1“
3. Dėl Sprendimo „Sernam 2“
4. Dėl „Sernam“ turto perdavimo vienu kartu „Financičre Sernam“ ir paskesnių įvykių
5. Dėl ginčijamo sprendimo priėmimo procedūros
6. Ginčijamas sprendimas
Dėl Sprendimu „Sernam 2“ leistos valstybės pagalbos netinkamo įgyvendinimo
Dėl 41 mln. EUR pagalbos susigrąžinimo
Dėl naujos pagalbos, suteiktos „Sernam Xpress-Financičre Sernam“
7. Dėl faktinių aplinkybių, vėlesnių nei ginčijamas sprendimas
Procesas ir šalių reikalavimai
Dėl teisės
1. Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, susijusio su Komisijos padarytomis teisės ir fakto klaidomis, nes ji laikėsi nuomonės, kad vienu kartu perleidžiant „Sernam“ turtą nebuvo laikomasi Sprendimo „Sernam 2“ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų
Dėl pirmos dalies, susijusios su Komisijos padarytomis teisės ir fakto klaidomis, nes ginčijamo sprendimo 97 ir 98 konstatuojamosiose dalyse ji laikėsi nuomonės, kad „Sernam“ turtas nebuvo vienu kartu perleistas 2005 m. birželio 30 d.
Dėl antros dalies, susijusios su Komisijos padarytomis teisės ir fakto klaidomis, nes ginčijamo sprendimo 99–102 konstatuojamosiose dalyse ji laikėsi nuomonės, kad „Sernam“ turto perleidimas vienu kartu neigiama kaina nebuvo pardavimas
Dėl trečios dalies, susijusios su Komisijos padarytomis teisės ir fakto klaidomis, nes ginčijamo sprendimo 103–116 konstatuojamosiose dalyse ji nusprendė, kad operacija buvo „visos“ „Sernam“ (turto ir įsipareigojimų) perdavimas
Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su tuo, jog Komisija ginčijamo sprendimo 103 ir 113–116 konstatuojamosiose dalyse klaidingai teigė, kad ieškovės įvykdytas perdavimas apėmė ne tik turtą, o visą Sernam (jos turtą ir įsipareigojimus)
– Dėl pirmojo argumento, kad Komisija klaidingai aiškino Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį, darydama prielaidą, kad Sernam turto pardavimas vienu kartu turėjo apimti tik Sernam turtą ir neapimti įsipareigojimų
– Dėl antrojo argumento, susijusio su tuo, kad ieškovė buvo priversta pridėti kai kuriuos įsipareigojimus prie Sernam turto (išskyrus finansinius įsipareigojimus) dėl nacionalinėje teisėje nustatytų įpareigojimų
– Dėl trečiojo argumento, susijusio su tuo, kad iš tikrųjų nebuvo perduota „visa“ Sernam (turtas ir įsipareigojimai)
Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su tuo, jog Komisija ginčijamo sprendimo 108–112 ir 124 konstatuojamosiose dalyse klaidingai manė, kad perdavimą sudarė turto ir įsipareigojimų perdavimas vienu kartu grupėje, o paskui – juos gavusios patronuojamosios bendrovės akcijų pardavimas (anglų k. share deal)
Dėl ketvirtos dalies, susijusios su Komisijos padaryta teisės klaida, nes ji ginčijamo sprendimo 117 konstatuojamojoje dalyje teigė, kad perdavimas apėmė ne vien „Sernam“ turtą, bet ir 57 mln. EUR grynąjį įnašą į šį turtą
Dėl penktos dalies, susijusios su Komisijos padarytomis teisės ir fakto klaidomis, nes ginčijamo sprendimo 118 ir 119 konstatuojamosiose dalyse ji teigė, kad „Sernam“ turto pardavimas vienu kartu nebuvo vykdomas rengiant skaidrų ir atvirą konkursą
Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad valdyba nuo pat pradžių dalyvavo konkurse
Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su Financičre Sernam pasiūlymo galiojimu, nors tuo metu, kai buvo pateiktas valdybos pasiūlymas, ji dar nebuvo įsteigta
Dėl trečiojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad visi kandidatai turėjo galimybę pateikti pasiūlymą, kad jie buvo vertinami vienodai ir kad jiems buvo sudarytos vienodos informavimo galimybės ir terminų sąlygos
Dėl ketvirtojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad pagal teismų praktiką tai, kad, kaip šioje byloje, prieš parduodant turtą tai buvo nesėkmingai mėginama padaryti su kita bendrove, „buvo aplinkybė, įrodanti, kad surengtas konkursas buvo pakankamai atviras ir skaidrus“
Dėl Prancūzijos Respublikos kaltinimo, susijusio su tuo, kad pateiktos ekspertų išvados 57 mln. EUR kainą patvirtino kaip rinkos kainą
Dėl šeštos dalies, susijusios su Komisijos padarytomis teisės ir fakto klaidomis, nes ginčijamo sprendimo 121–123 konstatuojamosiose dalyse ji teigė, kad nebuvo laikomasi turto pardavimo tikslo
Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad tikslo parduoti turtą vienu kartu buvo laikomasi, nes Sernam ekonominė veikla buvo nutraukta
Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad turto pardavimo vienu kartu sąvoka iš tikrųjų leido tęsti Sernam veiklą
Išvados dėl ketvirtojo pagrindo
2. Dėl ieškinio penktojo pagrindo, susijusio su Komisijos padaryta teisės klaida, nes ji nusprendė, kad įpareigojimas grąžinti 41 mln. EUR valstybės pagalbą, kuri Sprendimu „Sernam 2“ buvo pripažinta nesuderinama, buvo perduotas „Financičre Sernam“ ir jos patronuojamosioms bendrovėms
Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad šioje byloje neįvykdytas nė vienas ekonominio tęstinumo kriterijus
Dėl perdavimo tikslo
Dėl perimančiosios ir perleidžiančiosios įmonės akcininkų arba savininkų tapatybės
Dėl perdavimo momento
Dėl operacijos ekonominės logikos
Dėl perdavimo kainos
Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad 41 mln. EUR įtraukimas į „Sernam“ likvidavimo įsipareigojimus atitiko Sprendimo „Sernam 2“ 4 straipsnį
3. Dėl ieškinio šeštojo pagrindo, susijusio su Komisijos padaryta klaida, nes ji nusprendė, kad 2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokole dėl „Sernam“ turto perleidimo vienu kartu numatytos priemonės buvo nauja valstybės pagalba „Sernam Xpress-Financičre Sernam“ naudai
Dėl pirmos dalies, susijusios su tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą, pareikšdama, jog byloje nagrinėjamu atveju privataus investuotojo kriterijus netaikomas
Dėl pirmojo kaltinimo dėl ginčijamo sprendimo 155 konstatuojamosios dalies, susijusio su tuo, kad turto pardavimas vienu kartu nebuvo Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje numatytų kompensacinių priemonių alternatyva
Dėl atrojo kaltinimo dėl ginčijamo sprendimo 155 konstatuojamosios dalies, susijusio su tuo, kad kompensacinę priemonę privalėjo įgyvendinti pagalbos gavėjas arba valstybė kaip akcininkė, bet ne valstybė kaip viešosios valdžios subjektas
Dėl antros dalies, susijusios su tuo, kad nė viena iš ginčijamų priemonių nesuteikia pranašumo „Sernam Xpress-Financičre Sernam“
Dėl garantijos, susijusios su vietos įrengimu Valantone, ir garantijos, susijusios su naujų veiklos vietų nuomos mokesčio padidinimu
Dėl nuolatinių TBE paslaugų teikimo ir galimybių naudotis šiuo traukiniu garantijos
Dėl darbuotojų įdarbinimo ieškovės grupėje garantijos pratęsimo trejiems metams
4. Dėl ieškinio pirmojo pagrindo ir Prancūzijos Respublikos pagrindo, kurie abu susiję su jų teisės į gynybą pažeidimu
Dėl Prancūzijos Respublikos pagrindo, susijusio su jos teisės į gynybą pažeidimu
Dėl ieškovės ieškinio pirmojo pagrindo, susijusio su jos teisės į gynybą pažeidimu
5. Dėl ieškinio antrojo pagrindo, susijusio su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu
Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad Sprendimo „Sernam 2“ 3 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnis sukėlė ieškovei pagrįstų lūkesčių dėl to, kad jai buvo leidžiama veikti taip, kaip ji elgėsi perleidžiant turtą ir susigrąžinant 41 mln. EUR pagalbą
Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su 2006 m. kovo 14 d. prašymo pateikti informacijos apie „Sernam“ likvidavimo sąnaudų detales turiniu
Dėl trečiojo kaltinimo, kad Komisija ginčijamo sprendimo 126 ir 177–182 konstatuojamosiose dalyse padarė teisės klaidą
6. Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, susijusio su pareigos laikytis protingo termino ir teisinio saugumo principo pažeidimu
Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su trejų metų terminu, kuris praėjo nuo „Sernam“ turto pardavimo vienu kartu iki formalios tyrimo procedūros pradėjimo 2008 m. liepos 16 d.
Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su ilgesniu nei trejų metų terminu nuo formalios tyrimo procedūros pradėjimo 2008 m. liepos 16 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d. prašymo pateikti informacijos
Dėl trečiojo kaltinimo, susijusio su teisinio saugumo principo, pagal kurį Komisija privalo veikti rūpestingai, ir Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalies pažeidimu
Dėl bylinėjimosi išlaidų