Tarnautojų teismo (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2009 m. rugsėjo 24 d.
Byla F‑37/05
Michael Brown
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Viešoji tarnyba – Institucijos vidaus konkursas – Dalyvavimo konkurse reikalavimai – Pagalbiniai darbuotojai – Kandidatūros atmetimas“
Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo M. Brown iš esmės prašo panaikinti 2004 m. liepos 19 d. „vidaus konkurso dėl perkėlimo iš C kategorijos į B kategoriją“, COM/PB/04, surengto siekiant sudaryti B4 ir (arba) B5 lygių padėjėjų, padėjėjų sekretoriato reikalams ir padėjėjų techniniams reikalams rezervo sąrašą, atrankos komisijos sprendimą, kuriuo po peržiūros patvirtinamas 2004 m. birželio 22 d. sprendimas neleisti laikyti ginčijamo konkurso egzaminų.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sprendimas, priimtas peržiūrėjus ankstesnį sprendimą
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnio 1 dalis)
2. Pareigūnai – Įdarbinimas – Konkursas – Vidaus konkursas – Organizavimo sąlygos ir tvarka
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnis ir 29 straipsnio 1 dalis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 12 straipsnio 1 dalis)
3. Pareigūnai – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos – Pareigūnas ir laikinasis tarnautojas – Pagalbinis darbuotojas – Atskyrimo kriterijus
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 5, 6 straipsniai, 27 straipsnio pirma pastraipa ir 32 straipsnis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 3, 8, 9 straipsniai ir 12 straipsnio 1 dalis)
4. Pareigūnai – Įdarbinimas – Institucijos vidaus konkursas – Leidimas dalyvauti pagalbiniams darbuotojams – Pareiga – Nebuvimas
1. Kai kandidatas, kurio prašymas leisti dalyvauti Bendrijos konkurse atmestas, prašo peržūrėti šį sprendimą remdamasis konkrečia administracijai privaloma nuostata, būtent atrankos komisijos sprendimas, kuris priimtas peržiūrėjus pirmą sprendimą, yra asmens nenaudai priimtas aktas, kaip tai suprantama tiek pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusios, tiek po šios datos galiojančios Pareigūnų tarnybos nuostatų redakcijos 90 straipsnio 2 dalį arba prireikus pagal šių nuostatų 91 straipsnio 1 dalį. Taip pat nuo šio po peržiūros priimto sprendimo pradedamas skaičiuoti terminas skundui pateikti ir ieškiniui pareikšti, neprivalant patikrinti, ar tokiomis aplinkybėmis jis gali būti vien patvirtinamasis aktas.
(žr. 28 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. birželio 7 d. Sprendimo Cavallaro prieš Komisiją, T‑375/02, Rink. VT p. I‑A‑151 ir II‑673, 58 punktas; 2006 m. sausio 31 d. Sprendimo Giulietti prieš Komisiją, T‑293/03, Rink. VT p. I‑A‑2‑5 ir II‑A‑2‑19, 27 ir 28 punktai; 2006 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Heus prieš Komisiją, T‑173/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑329 ir II‑A‑2‑1695, 19 punktas.
2. Siekiant, kad būtų laikomasi Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnyje visoms įdarbinimo procedūroms nustatyto tikslo, t. y. „užtikrinti, kad institucijai dirbtų aukščiausio lygio sugebėjimų, darbingumo ir patikimumo pareigūnai“, reikia įdarbinti pareigūnus remiantis kuo platesne baze. Todėl formuluotė „institucijos vidaus konkursas“ iš principo susijusi su visais šioje institucijoje dirbančiais asmenimis, nepaisant jų statuso. Tačiau Pareigūnų tarnybos nuostatuose institucijoms suteikiama didelė diskrecija nustatyti užimamoms pareigoms keliamus reikalavimus ir, atsižvelgiant į šiuos reikalavimus bei apskritai vadovaujantis tarnybos interesais, nustatyti konkurso organizavimo sąlygas ir tvarką. Vis dėlto šios diskrecijos įgyvendinimas turi atitikti, be kita ko, Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio pirmą pastraipą ir 29 straipsnio 1 dalį, todėl ši diskrecija visuomet turi būti įgyvendinama remiantis užimamoms pareigoms keliamais reikalavimais ir apskritai tarnybos interesais. Dėl to Bendrijos teismo atliekama kontrolė turi apsiriboti klausimu, ar atitinkama institucija veikė neperžengdama protingų ribų ir akivaizdžiai neteisingai nesinaudojo savo diskrecija. Ši kontrolė nereiškia, kad teismas gali pakeisti institucijos vertinimą savuoju.
Institucija nesinaudoja savo diskrecija akivaizdžiai neteisingai, kai kaip dalyvavimo vidaus konkurse, kuriuo iš esmės siekiama perkelti iš C kategorijos į B kategoriją, reikalavimą nustato sąlygą turėti pareigūno arba laikinojo tarnautojo, o ne pagalbinio darbuotojo statusą. Iš tiesų, priešingai negu pagalbiniai darbuotojai, pareigūnai ir laikinieji tarnautojai per pirminę įdarbinimo procedūrą privalo įrodyti aukščiausio lygio gebėjimus, darbingumą ir patikimumą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio pirmą pastraipą ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 12 straipsnio 1 dalį.
Neleidimas pagalbiniams darbuotojams (dalyvauti konkurse) nėra vienodo vertinimo principo pažeidimas, nes jų teisinė situacija neatitinka laikinųjų tarnautojų bei pareigūnų teisinės situacijos dėl atitinkamų šių dviejų kategorijų administracinio statuso, priėmimo į darbą reikalavimų ir įdarbinimo sąlygų skirtumų. Iš tikrųjų vienodo požiūrio principas pažeidžiamas tik tuomet, kai dvi asmenų, kurių teisinė ir faktinė padėtis iš esmės nesiskiria, kategorijos vertinamos skirtingai arba kai skirtingos situacijos vertinamos vienodai, su sąlyga, kad tokie vertinimai negali būti objektyviai pateisinami.
(žr. 54–58, 60, 64, 66, 71, 72 ir 76 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1965 m. kovo 31 d. Sprendimas Rauch prieš Komisiją, 16/64, Rink. p. 179 ; 2008 m. spalio 9 d. Sprendimo Chetcuti prieš Komisiją, C‑16/07 P, Rink. p. I‑7469, 40–50 ir 77 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Bataille ir kt. prieš Parlamentą, T‑56/89, Rink. p. II‑597, 42 punktas; 1997 m. vasario 5 d. Sprendimo Ibarra Gil prieš Komisiją, T‑207/95, Rink. VT p. I‑A‑13 ir II‑31, 66 punktas; 2000 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Carrasco Benítez prieš Komisiją, T‑214/99, Rink. VT p. I‑A‑257 ir II‑1169, 53 punktas; 2001 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Van Huffel prieš Komisiją, T‑142/00, Rink. VT p. I‑A‑219 ir II‑1011, 52 punktas; 2003 m. sausio 23 d. Sprendimo Angioli prieš Komisiją, T‑53/00, Rink. VT p. I‑A‑13 ir II‑73, 50 punktas; 2005 m. vasario 15 d. Sprendimo Pyres prieš Komisiją, T‑256/01, Rink. VT p. I‑A‑23 ir II‑99, 36 punktas; 2006 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Chetcuti prieš Komisiją, T‑357/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑255 ir II‑A‑2‑1323, 48–51, 53, 56 ir 62 punktai.
3. Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų matyti, kad skiriasi pagalbinių darbuotojų ir pareigūnų bei laikinųjų tarnautojų administracinis statusas, priėmimo į darbą reikalavimai ir įdarbinimo sąlygos. Iš šių skirtumų matyti, kad pagalbiniai darbuotojai įdarbinami Bendrijos institucijose nenuolatinėms pareigoms užimti. Pagalbinio darbuotojo darbo sutarties ypatumas – įdarbinimo nestabilumas laiko požiūriu, nes ši sutartis naudojama, tik kai reikia pavaduoti ar atlikti trumpalaikes arba dėl skubos atsiradusias ar aiškiai neapibrėžtas administracines užduotis. Todėl pagalbiniai darbuotojai yra atskira tarnautojų kategorija, tenkinanti įvairius juos įdarbinančių institucijų poreikius.
(žr. 58 ir 74 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: minėto Sprendimo Chetcuti prieš Komisiją 42 punktas.
4. Nors Paskyrimų tarnyba turi teisę leisti pagalbiniams darbuotojams dalyvauti institucijos vidaus konkurse, vis dėlto ji neprivalo kiekviename vidaus konkurse leisti dalyvauti visiems institucijoje dirbantiems asmenims. Tokia pareiga pažeistų didelę diskreciją, kuri pripažinta Bendrijos institucijoms organizuojant savo tarnybų darbą ir ypač nustatant, remiantis tarnybos interesais, konkurso tvarką ir sąlygas.
(žr. 55 ir 68 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: minėtas Sprendimas Rauch prieš Komisiją; minėto Sprendimo Chetcuti prieš Komisiją 71–74, 76 ir 77 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Bataille ir kt. prieš Parlamentą 42 punktas; minėto Sprendimo Ibarra Gil prieš Komisiją 66 punktas; minėto Sprendimo Carrasco Benítez prieš Komisiją 52 punktas; minėto Sprendimo Van Huffel prieš Komisiją 51 punktas; minėto Sprendimo Pyres prieš Komisiją 36 punktas; minėto Sprendimo Chetcuti prieš Komisiją 49 punktas.