BENDROJO TEISMO NUTARTIS (penktoji kolegija)
2015 m. kovo 13 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo – REACH – Prašymas įregistruoti cheminę medžiagą trifenilfosfatą – Įstojęs į ECHA apeliacinės komisijos nagrinėjamą bylą asmuo – Tiesioginės sąsajos nebuvimas –Reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto sąvoka – Nepriimtinumas“
Byloje T‑673/13
European Coalition to End Animal Experiments, įsteigta Londone (Jungtinė Karalystė), atstovaujama solisitoriaus D. Thomas,
ieškovė,
prieš
Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA), atstovaujamą M. Heikkilä, C. Jacquet ir W. Broere, padedamų advokatų J. Stuyck ir A.-M. Vandromme,
atsakovę,
dėl prašymo iš dalies panaikinti 2013 m. spalio 10 d. ECHA apeliacinės komisijos sprendimą byloje A‑004‑2012, kiek juo prašoma trečiojo asmens atlikti cheminės medžiagos toksiškumo antros rūšies gyvūnams prenatalinio vystymosi etape studiją,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas A. Dittrich (pranešėjas), teisėjai J. Schwarcz ir V. Tomljenović,
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė European Coalition to End Animal Experiments (Europos koalicija dėl bandymų su gyvūnais nutraukimo) yra Europos gyvūnų apsaugos grupė. Tai yra ribotos atsakomybės bendrovė, turinti registruotą buveinę Londone (Jungtinė Karalystė), vienijanti organizacijas nares 22 valstybėse narėse. Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) ją pripažįsta kaip suinteresuotąją šalį, akredituotą ir įgaliotą dalyvauti valstybių narių komiteto ir ECHA rizikos vertinimo komiteto susirinkimuose kaip stebėtoją.
2 2011 m. vasario 28 d. ECHA pradėjo bylos medžiagos dėl Lanxess Deutschland GmbH (toliau – Lanxess) pateikto prašymo įregistruoti cheminę medžiagą trifenilfosfatą atitikties patikros procedūrą.
3 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu (toliau – 2012 m. balandžio 5 d. sprendimas) dėl registracijos atitikties patikros pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, p. 1), 41 straipsnio 3 dalį ECHA prašė Lanxess, be kita ko, atlikti cheminės medžiagos trifenilfosfato toksiškumo antros rūšies gyvūnams, t. y. triušiams, prenatalinio vystymosi etape studiją ir nustatė 24 mėnesių terminą papildomai informacijai pateikti.
4 2012 m. liepos 5 d. Lanxess pagal Reglamento Nr. 1907/2006 91 straipsnio 1 dalį pateikė skundą dėl šio sprendimo ECHA apeliacinei komisijai. Minėtoje nuostatoje nurodyta, kad apskųsti ECHA apeliacinei komisijai galima tuos ECHA sprendimus, kurie buvo priimti pagal šio reglamento 9, 20 straipsnius, 27 straipsnio 6 dalį, 30 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 51 straipsnį.
5 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ECHA apeliacinė komisija leido ieškovei įstoti į bylą paremti Lanxess reikalavimų pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 771/2008, nustatančio Europos cheminių medžiagų agentūros Apeliacinės komisijos struktūros ir darbo tvarkos taisykles, (OL L 206, p. 5) 8 straipsnio 1 dalį.
6 2013 m. spalio 10 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) ECHA apeliacinė komisija atmetė Lanxess skundą, nusprendė, kad su skundu susijusios išlaidos neturi būti grąžintos, atmetė prašymą grąžinti Lanxess išlaidas ir nusprendė, kad pastaroji turi pateikti aptariamą papildomą informaciją per 24 mėnesius nuo ginčijamo sprendimo įteikimo.
7 Neginčytina, kad Lanxess nepateikė ieškinio dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.
Procesas ir šalių reikalavimai
8 2013 m. gruodžio 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės ieškinį. 2013 m. gruodžio 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės raštą su pataisyta ieškinio versija.
9 Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (penktoji kolegija), taikydamas proceso organizavimo priemones pagal savo Procedūros reglamento 64 straipsnį, raštu pateikė ieškovei klausimą. Ieškovė į jį atsakė per nustatytą terminą.
10 2014 m. gegužės 23 d. Europos Komisija pateikė prašymą leisti įstoti į bylą palaikyti ECHA reikalavimų.
11 Atskiru dokumentu ECHA dėl šio ieškinio pareiškė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą pagal Procedūros reglamento 114 straipsnį; šis dokumentas Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktas 2014 m. birželio 5 d.
12 2014 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė pastabas dėl ECHA pareikšto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo.
13 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jis susijęs su toksiškumo antros rūšies gyvūnams prenatalinio vystymosi etape studija,
– perduoti bylą ECHA, kad ji išnagrinėtų, ar būtina atlikti nagrinėjamos medžiagos toksiškumo prenatalinio vystymosi etape studiją, atsižvelgiant į pirmosios studijos rezultatus ir visus kitus su tuo susijusius turimus duomenis.
14 ECHA nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį nepriimtinu,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
15 Pagal Procedūros reglamento 114 straipsnį, jei šalis prašo Bendrojo Teismo priimti sprendimą dėl nepriimtinumo nepradedant bylos nagrinėti iš esmės, byla dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo nagrinėjama žodžiu, nebent priimtas priešingas sprendimas. Šioje byloje Bendrasis Teismas, manydamas, kad viskas pakankamai aišku iš bylos dokumentų, nusprendė nepradėti žodinės proceso dalies.
16 Remiantis Reglamento Nr. 1907/2006 94 straipsnio 1 dalimi pagal Sutarties 263 straipsnį gali būti pateiktas ieškinys Bendrajam Teismui arba Teisingumo Teismui dėl ECHA apeliacinės komisijos priimto sprendimo, o tais atvejais, kai sprendimo negalima apskųsti apeliacinei komisijai, – dėl ECHA priimto sprendimo.
17 SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytos trys hipotezės, kai fizinis ar juridinis asmuo gali pareikšti ieškinį dėl panaikinimo. Laikydamasis šio straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose nustatytų sąlygų asmuo gali pareikšti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, kurie tiesiogiai su juo susiję ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių.
18 Ieškovė tvirtina, kad ginčijamas sprendimas skirtas jai. Papildomai ji teigia, kad atitinka SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytų antros ir trečios hipotezių sąlygas. Be to, savo pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo ji pažymi, kad šį ieškinį ji reiškia savo vardu, o ne įgaliota Lanxess.
19 ECHA mano, kad ginčijamas sprendimas nėra skirtas ieškovei ir ji nėra su juo nei tiesiogiai, nei konkrečiai susijusi. Be to, ginčijamas sprendimas nėra reglamentuojamasis aktas.
Dėl pirmos hipotezės, numatytos SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje
20 Šiame ginče šalys iš esmės nesutaria dėl klausimo, ar ieškovei, kaip į ECHA apeliacinės komisijos nagrinėjamą bylą įstojusiam asmeniui, yra skirtas ginčijamas sprendimas, t. y. sprendimas dėl skundo, pateikto pagal Reglamento Nr. 1907/2006 91 straipsnio 1 dalį.
21 Iš nusistovėjusios teismų praktikos, išplėtotos nagrinėjant valstybių narių ar institucijų pareikštus ieškinius dėl panaikinimo, matyti, kad aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnį, yra visi institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, galintys turėti privalomų teisinių padarinių (1971 m. kovo 31 d. Sprendimo Komisija / Taryba, 22/70, Rink., EU:C:1971:32, 42 punktas ir 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, C‑463/10 P ir C‑475/10 P, Rink., EU:C:2011:656, 36 punktas).
22 Kai ieškinys dėl institucijos priimto akto panaikinimo buvo pareikštas fizinio ar juridinio asmens, Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad jis gali būti teikiamas tik jei aktas gali turėti privalomų teisinių padarinių, darančių įtaką ieškovo interesams ir iš esmės keičiančių jo teisinę padėtį (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, Rink., EU:C:1981:264, 9 punktas ir 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, C‑521/06 P, Rink., EU:C:2008:422, 29 punktas). Reikia pažymėti, kad ši teismo praktika buvo išplėtota nagrinėjant ieškinius, kuriuos Europos Sąjungos teismui pareiškė fiziniai ar juridiniai asmenys dėl jiems skirtų aktų (21 punkte minėto Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, EU:C:2011:656, 38 punktas).
23 Kitaip tariant, sprendimas, kuriame nurodyti adresatai, išreiškia institucijos, kuri siekia teisinių pasekmių jo adresatams, valią (šiuo klausimu žr. 1995 m. balandžio 6 d. Sprendimo BASF ir kt. / Komisija, T‑80/89, T‑81/89, T‑83/89, T‑87/89, T‑88/89, T‑90/89, T‑93/89, T‑95/89, T‑97/89, T‑99/89–T‑101/89, T‑103/89, T‑105/89, T‑107/89 ir T‑112/89, Rink., EU:T:1995:61, 73 ir 74 punktus ir generalinio advokato K. Roemer išvadą sujungtose bylose Lemmerz-Werke ir kt. / Vyriausioji valdyba, 53/63 ir 54/63, EU:C:1963:29, p. 518). Tokiu sprendimu turi būti parodyta, kad siekiama teisinių padarinių jo adresatams (šiuo klausimu žr. 1963 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Lemmerz-Werke ir kt. / Vyriausioji valdyba, 53/63 ir 54/63, EU:C:1963:54, p. 506). Šis aiškinimas taip pat išplaukia iš SESV 288 straipsnio ketvirtos pastraipos, pagal kurią sprendimas, kuriame nurodomi jo adresatai, yra privalomas tik tiems adresatams.
24 Remiantis teismų praktika, sąvoka „adresatas“ reiškia asmenį, kuris pakankamai aiškiai apibrėžtas nagrinėjamame sprendime ir kuriam jį reikia adresuoti (šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Raiffeisen Zentralbank Österreich ir kt. / Komisija, T‑259/02–T‑264/02 ir T‑271/02, Rink., EU:T:2006:396, 72 punktą). Kiek tai susiję su skirtumu tarp sprendimų ir visuotinai taikomų teisės aktų, buvo nuspręsta, kad pagrindinės sprendimo ypatybės susijusios su ribotu skaičiumi nurodytų ar nustatomų adresatų, kuriems sprendimas skirtas (šiuo klausimu žr. 1962 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Confédération nationale des producteurs de fruits et légumes ir kt. / Taryba, 16/62 ir 17/62, EU:C:1962:47, p. 918).
25 Šiuo klausimu buvo nuspręsta, kad pagal paties SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą pranešimas yra veiksmas, kuriuo individualiai taikomo teisės akto rengėjas praneša apie jį tiems, kam jis skirtas, ir sudaro sąlygas su juo susipažinti. Toks išaiškinimas taip pat kyla iš SESV 297 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos, pagal kurią apie sprendimus pranešama tiems, kam jie skirti, ir jie įsigalioja po tokio pranešimo (šiuo klausimu žr. 2009 m. birželio 19 d. Sprendimo Qualcomm / Komisija, T‑48/04, Rink., EU:T:2009:212, 46 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
26 Iš šios nutarties 21–25 punktuose nurodytų nuostatų ir teismų praktikos matyti, kad ieškovė gali būti laikoma ginčijamo sprendimo adresate tik, pirma, su formalia sąlyga, kad ji jame aiškiai nurodyta kaip adresatė, arba, antra, su materialine sąlyga, kad iš šio sprendimo nuostatų išplaukia, jog ji jame nurodyta kaip adresatė, nes šiuo sprendimu siekiama, išreiškiant jo autoriaus valią, sukelti privalomų teisinių padarinių, darančių įtaką jos interesams ir iš esmės keičiančių jos teisinę padėtį.
27 Šiuo atveju ieškovė tvirtina, kad ji yra ginčijamo sprendimo adresatė. Jos teigimu, šis sprendimas skirtas tiek jai, kaip į bylą įstojusiam asmeniui, tiek pagrindinėms proceso šalims, nes ji dalyvavo Lanxess skundo nagrinėjimo procedūroje ir ECHA apeliacinė komisija atmetė kai kuriuos jos argumentus.
28 Šiuo klausimu pažymėtina, kad ECHA neginčija, jog ginčijamas sprendimas buvo įteiktas ieškovei. Kaip matyti iš Reglamento Nr. 771/2008 22 straipsnio 1 dalies, kancleris užtikrina, kad ECHA apeliacinės komisijos sprendimai ir pranešimai būtų įteikti šalims ir į bylą įstojusiems asmenims.
29 Be to, aišku, kad ginčijamo sprendimo įžangoje nurodytas, be kita ko, skundo pateikėjas, įstojęs į bylą asmuo ECHA apeliacinės komisijos procedūroje ir jų atstovai.
30 Tačiau iš to neišplaukia, kad ieškovė yra ginčijamo sprendimo adresatė.
Dėl formalios adresato sąvokos
31 Kalbant apie formalią adresato sąvoką, reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime niekur aiškiai nenurodyti jo adresatas ar adresatai. Vien faktas, kad ieškovė jame nurodyta kaip įstojęs į bylą asmuo ar kad ji dalyvavo ECHA apeliacinės komisijos procedūroje dėl Lanxess pateikto skundo, automatiškai nereiškia, kad ji ginčijamo sprendimo adresatė. Iš to matyti, kad sąlyga, susijusi su pirma hipoteze, nurodyta šios nutarties 26 punkte, nėra įvykdyta.
Dėl materialinės adresato sąvokos
32 Kalbant apie materialinę sąlygą, nurodytą šios nutarties 26 punkte, reikia išnagrinėti, ar specialios Reglamento Nr. 771/2008 nuostatos suteikia ieškovei ginčijamo sprendimo adresato statusą ir ar toks statusas nekyla iš paties ginčijamo sprendimo turinio.
33 Pirma, kiek tai susiję su specialiomis Reglamento Nr. 771/2008 nuostatomis, pažymėtina, kad įstojęs į bylą asmuo ECHA apeliacinės komisijos procedūroje turi tik Reglamentu Nr. 771/2008 jam suteiktas teises. Išnagrinėjus šio reglamento sistemą tampa aišku, kad įstojus į bylą neįgyjama tokių pačių procesinių teisių, kokios suteikiamos pagrindinėms šalims.
34 Konkrečiau kalbant, pažymėtina, kad Reglamente Nr. 771/2008 daromas skirtumas tarp „šalių“ ir „į bylą įstojusių asmenų“, kaip procedūros ECHA apeliacinėje komisijoje dalyvių. Taigi, toks skirtumas numatytas šio reglamento 21 straipsnio 1 dalyje. Šalis, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 771/2008, yra asmuo, kuris pateikė pradinį dokumentą konkrečioje byloje. Pagal šio reglamento 21 straipsnio 1 dalies d punktą ginčijamo sprendimo įžanginėje dalyje kaip skundo pateikėja ir į bylą įstojęs asmuo ECHA apeliacinės komisijos procedūroje nurodytos Lanxess ir ieškovė bei jų atstovai. Tačiau ši nuostata, kurioje numatyta, kad tam tikri duomenys, įskaitant pagrindinių šalių ir į bylą įstojusių asmenų vardus, pavardes (pavadinimus), turi būti nurodyti sprendime, nereiškia, kad visi procedūros ECHA apeliacinėje komisijoje dalyviai yra kiekvieno jos priimto sprendimo adresatai.
35 Be to, Reglamento Nr. 771/2008 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstojant į bylą galima tik paremti vienos iš šalių reikalavimus ar jiems prieštarauti. Todėl įstojimas į bylą yra papildomas pagrindinės procedūros ECHA apeliacinėje komisijoje atžvilgiu. Šiuo klausimu pažymėtina, kad Lanxess nepareiškė jokio ieškinio pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, kuriuo būtų siekiama ginčijamo sprendimo panaikinimo, todėl sprendimas įsigaliojo Lanxess atžvilgiu.
36 Be to, įstojimo į bylą dalykas taip pat priklauso nuo pagrindinės šalies skundo priimtinumo. Skundas gali būti pripažintas nepriimtinu pagal Reglamento Nr. 771/2008 11 straipsnio 1 dalies d punktą, jei ginčijamas ECHA sprendimas nėra skirtas skundo pateikėjui ir jis negali įrodyti, kad sprendimas yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs. Tai reiškia, kad įstojęs į bylą asmuo turi pripažinti ginčą ECHA apeliacinės komisijos nagrinėjamoje byloje tokį, koks jis yra jo įstojimo į bylą metu.
37 Iš šios nutarties 32–36 punktų matyti, kad jokia speciali Reglamento Nr. 771/2008 nuostata nesuteikia ieškovei ginčijamo sprendimo adresato statuso.
38 Šiame kontekste ieškovė teigia, kad būtų keista, jei asmuo galėtų pareikšti ieškinį Sąjungos teismui ECHA apeliacinei komisijai atmetus jo prašymą leisti įstoti į bylą, bet negalėtų ginčyti ginčijamo sprendimo pagrįstumo kaip į bylą įstojęs asmuo, kuriam ji leido įstoti.
39 Primintina, kad prašymą leisti įstoti į bylą pateikęs asmuo yra šį prašymą atmetančio sprendimo adresatas. Tokiu atveju nagrinėjamo asmens statusas tiesiogiai išplaukia iš Reglamento Nr. 771/2008 8 straipsnio 5 dalies. Ši nuostata suderinama su bendrąja taisykle, pagal kurią, išskyrus ieškinius dėl sprendimų atmesti prašymus įstoti į bylą, į bylą įstojusio asmens teisė pareikšti ieškinį egzistuoja tik tais atvejais, kai nagrinėjamas aktas tiesiogiai su juo susijęs. Dėl proceso Sąjungos teisme šis principas įtvirtintas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad įstojusios į bylą šalys, išskyrus valstybes nares ir Sąjungos institucijas, apeliacinį skundą gali paduoti tik tais atvejais, kai Bendrojo Teismo sprendimas tiesiogiai su jomis susijęs.
40 Antra, reikia išnagrinėti, ar ieškovės materialinio adresato statusas išplaukia iš ginčijamo sprendimo turinio, atsižvelgiant į antros hipotezės sąlygas, nurodytas šios nutarties 26 punkte.
41 Ginčijamu sprendimu ECHA apeliacinė komisija atmetė Lanxess skundą dėl 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo ir nusprendė, kad Lanxess turi pateikti aptariamą papildomą informaciją per 24 mėnesius nuo ginčijamo sprendimo įteikimo.
42 Reikia konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas Lanxess pateikus skundą, kuriame ji ginčijo savo pareigą vykdant registracijos atitikties patikrą atlikti cheminės medžiagos trifenilfosfato toksiškumo antros rūšies gyvūnams prenatalinio vystymosi etape studiją.
43 Reikia priminti, kad ginčijamu aktu siekiama tik privalomų teisinių padarinių, galinčių turėti įtakos Lanxess interesams ir reikšmingai pakeičiančių jos teisinę padėtį. Kaip skundo pateikėja ECHA apeliacinėje komisijoje Lanxess yra ginčijamo sprendimo adresatė.
44 Tačiau ginčijamu sprendimu, dėl kurio pareikštas šis ieškinys, nesiekiama sukurti ar pakeisti jokių teisinių ieškovės teisių ar pareigų. Svarbu konstatuoti, kad nei jo rezoliucinėje dalyje, nei motyvuojamojoje dalyje, kurioje nurodytas būtinas pagrindimas, nei įžangoje neišreikšta ECHA apeliacinės komisijos valia pakeisti ieškovės teisinę padėtį. Tiek, kiek ieškovė tvirtina, kad ECHA apeliacinė komisija šio sprendimo motyvuose atmetė jos argumentus, pateiktus per procedūrą, pažymėtina, kad ji nepaaiškino, kaip toks atmetimas galėjo pakeisti jos teisinę padėtį.
45 Iš to matyti, kad ginčijamu sprendimu ECHA apeliacinė komisija išreiškė savo valią pakeisti tik Lanxess teisinę padėtį. Todėl, kiek tai susiję su ieškove, antros hipotezės sąlygos, nurodytos šios išvados 26 punkte, nėra įvykdytos.
46 Trečia, kadangi ieškovė negali remtis savo, kaip ginčijamo sprendimo materialinės adresatės, statusu nei pagal Reglamento Nr. 771/2008 specialią nuostatą, kuri jai suteikia tokią teisę, nei atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo turinyje išreikštą ECHA apeliacinės komisijos valią, argumentai, kuriais ji teigia, kad tik tokia organizacija kaip ji gali apsaugoti nagrinėjamų laboratorinių gyvūnų interesus, kad ECHA apeliacinė komisija pripažino jos interesą įstoti į nagrinėjamą bylą ar kad kitose teisės sistemose nevyriausybinių organizacijų ieškinių pareiškimo taisyklės yra daug platesnės, šiomis aplinkybėmis neveiksmingi.
47 Iš viso to, kas minėta, matyti, kad ieškovė nėra ginčijamo sprendimo adresatė.
Dėl antros hipotezės, numatytos SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje
48 Atsižvelgiant į faktą, kad ieškovė nėra ginčijamo sprendimo adresatė, ji gali pareikšti ieškinį dėl šio akto panaikinimo pagal SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytą hipotezę tik su sąlyga, kad jis, be kita ko, tiesiogiai su ja susijęs.
49 Dėl tiesioginės sąsajos nusistovėjusioje teismų praktikoje numatyta, jog ši sąlyga reikalauja, kad, pirma, ginčijama priemonė turėtų tiesioginių teisinių padarinių asmens teisinei padėčiai ir, antra, nepaliktų jokios diskrecijos šios priemonės adresatams, atsakingiems už jos įgyvendinimą, kuris yra išimtinai automatinis ir kyla tik iš Sąjungos teisės normų, netaikant kitų tarpinių taisyklių (1998 m. gegužės 5 d. Sprendimo Dreyfus / Komisija, C‑386/96 P, Rink., EU:C:1998:193, 43 punktas; 2004 m. birželio 29 d. Sprendimo Front national / Parlamentas, C‑486/01 P, Rink., EU:C:2004:394, 34 punktas, ir 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Komisija / Ente per le Ville vesuviane ir Ente per le Ville vesuviane / Komisija, C‑445/07 P ir C‑455/07 P, Rink., EU:C:2009:529, 45 punktas).
50 Taigi, reikia išnagrinėti ieškovės argumentą, pagal kurį ginčijamas sprendimas tiesiogiai su ja susijęs.
51 Kaip teigia ECHA, faktas, kad ieškovei buvo leista įstoti į ECHA apeliacinės komisijos nagrinėjamą bylą, jai nesuteikė teisės pareikšti šio ieškinio. Ginčijamas sprendimas neturėjo tiesioginių padarinių jos teisinei padėčiai.
52 Pirmiausia reikia priminti, kad ginčijamu sprendimu ECHA apeliacinė komisija atmetė Lanxess skundą dėl 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo ir nusprendė, kad ji turėjo pateikti atitinkamą papildomą informaciją per 24 mėnesius nuo ginčijamo sprendimo įteikimo. Šiuo ieškiniu ieškovė siekia tik ginčijamo sprendimo panaikinimo iš dalies, kiek juo nustatoma pareiga Lanxess vykdant registracijos atitikties patikrą atlikti cheminės medžiagos trifenilfosfato toksiškumo antros rūšies gyvūnams prenatalinio vystymosi etape studiją.
53 Iš to matyti, kad ginčijamas sprendimas, dėl kurio pareikštas šis ieškinys, turi tiesioginių padarinių tik Lanxess teisinei padėčiai.
54 Pirma, paremdama savo teiginį, kad ginčijamas sprendimas su ja susijęs tiesiogiai, ieškovė nurodo, kad jos teisė pareikšti ieškinį kyla iš fakto, jog ECHA apeliacinė komisija pripažino jos interesą įstoti į bylą, ir ji pažymi savo interesą, kad jos argumentams būtų pritarta.
55 Pažymėtina, kad pagal Reglamento Nr. 771/2008 8 straipsnio 1 dalį bet kuris asmuo, suinteresuotas ECHA apeliacinei komisijai pateiktos bylos baigtimi, gali įstoti į ECHA apeliacinėje komisijoje nagrinėjamą bylą.
56 Reikia priminti, kad, priešingai nei tuo atveju, kai ECHA apeliacinė komisija nagrinėja suinteresuotumą nagrinėjamo ginčo išsprendimu, Bendrasis Teismas turi, nagrinėdamas tiesioginę sąsają, patikrinti, pirma, ar ginčijama priemonė turi tiesioginių padarinių asmens teisinei padėčiai ir, antra, ar ji nesuteikia jokios diskrecijos šios priemonės adresatams, atsakingiems už jos įgyvendinimą, kuris yra išimtinai automatinis ir kyla tik iš Sąjungos teisės normų, netaikant kitų tarpinių taisyklių. Šis nagrinėjimas nesusijęs su ieškovės interesu pareikšti šį ieškinį, bet pirmiausia susijęs su klausimu, ar šioje byloje ginčijamas sprendimas realiai turi tiesioginių padarinių jos teisinei padėčiai.
57 Apeliacinės komisijos sprendimas leisti ieškovei įstoti į bylą niekaip nesaisto Bendrojo Teismo, kai šis nagrinėja ieškovės teisę pareikšti ieškinį šioje byloje. Todėl faktas, kad apeliacinė komisija pripažino jos interesą įstoti į bylą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 771/2008 8 straipsnio 1 dalį, nereiškia, kad ji tiesiogiai susijusi su ginčijamu sprendimu.
58 Be to, vien faktas, kad ne visiems ieškovės, kuri remia trečiojo asmens reikalavimus, argumentams buvo pritarta, nereiškia, kad ginčijamas sprendimas turi tiesioginių padarinių jos teisinei padėčiai.
59 Antra, ieškovė teigia, kad tik tokia organizacija kaip ji gali apsaugoti nagrinėjamų laboratorinių gyvūnų interesus. Ji teigia, kad jei ji negali ginčyti ginčijamo sprendimo, neegzistuoja jokia veiksminga nagrinėjamų gyvūnų interesų teisinė apsauga.
60 Reikia priminti, kad ginčijamas sprendimas, dėl kurio pareikštas šis ieškinys, susijęs su Lanxess pareiga vykdant registracijos atitikties patikrą atlikti cheminės medžiagos trifenilfosfato toksiškumo antros rūšies gyvūnams prenatalinio vystymosi etape studiją. Teigdama, kad tik tokia organizacija kaip ji gali apsaugoti nagrinėjamų laboratorinių gyvūnų interesus, ieškovė nepateikia jokio argumento, galinčio įrodyti, kad ginčijamas sprendimas turi tiesioginių padarinių jos teisinei padėčiai.
61 Šiomis aplinkybėmis taip pat pažymėtina, kad ECHA apeliacinė komisija privalo savo sprendimuose, kaip antai ginčijamame sprendime, laikytis Reglamento Nr. 1907/2006 ir ESV sutarties nuostatų. Pagal Reglamento Nr. 1907/2006 25 straipsnio 1 dalį bandymai su stuburiniais gyvūnais taikant šį reglamentą atliekami tik nesant kitos išeities. Šio reglamento 47 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, jog ECHA turėtų užtikrinti, kad plėtojant ir vykdant suinteresuotiesiems subjektams skirtas gaires ir pačios ECHA procedūrose bandymų su gyvūnais mažinimui būtų skiriamas pagrindinis dėmesys. SESV 13 straipsnyje numatyta, kad Sąjunga turi visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų, kaip juslių gyvių, gerovės reikalavimus, taip pat gerbti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, papročius, ypač susijusius su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir vietos paveldu.
62 Ieškovei buvo leista įstoti į ECHA apeliacinės komisijos nagrinėjamą bylą ir pateikti visus naudingus įrodymus, kad pastaroji galėtų priimti sprendimą gerai žinodama bylos esmę. Tačiau ieškovė negali remtis nuostatomis, nurodytomis šios nutarties 61 punkte, teigdama, kad šioje byloje ginčijamas sprendimas tiesiogiai su ja susijęs.
63 Kadangi ieškovė remiasi faktu, kad nagrinėjamų laboratorinių gyvūnų interesų teisminė pasauga pateisina nuomonę, jog ji tiesiogiai susijusi su skundžiamu sprendimu, reikia konstatuoti, kad nors remiantis nusistovėjusia teismų praktika asmenys turi galėti pasinaudoti veiksminga iš Sąjungos teisės sistemos kylančių teisių, kurios pagal jų prezumpciją jiems priklauso, teismine apsauga, teisė į tokią apsaugą neturėtų leisti suabejoti SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytomis sąlygomis (žr. 2009 m. rugsėjo 24 d. Nutarties Município de Gondomar / Komisija, C‑501/08 P, EU:C:2009:580, 38 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
64 Trečia, dėl ieškovės argumento, pagal kurį kitose teisės sistemose taisyklės, susijusios su nevyriausybinių organizacijų teise pareikšti ieškinį, yra daug platesnės, pakanka pažymėti, kad skirtingų procesinių taisyklių kitose teisės sistemose egzistavimas neturi leisti suabejoti SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos reikalavimais.
65 Ketvirta, kalbant apie ieškovės argumentus, pagal kuriuos, pirma, ginčijamame sprendime buvo išspręstas teisinis klausimas, svarbus kitoms ECHA procedūroms, kuris bus taikomas visais atvejais, susijusiais su medžiagomis, kurių pagaminama ar importuojama ne mažiau kaip 1 000 tonų, numatytomis Reglamento Nr. 1907/2006 X priede, ir, antra, ji yra suinteresuota bendruoju principu, nustatytu ginčijamame sprendime, primintina, kad Sąjungos teisme vykstančiame procese nėra teisinių priemonių, leidžiančių teismui priimti sprendimą bendro pobūdžio arba principinio pareiškimo forma (žr. 2005 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Infront WM / Komisija, T‑33/01, Rink., EU:T:2005:461, 171 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
66 Todėl šiame ieškinyje ieškovė nepateikė jokio argumento, galinčio įrodyti, kad ginčijamas sprendimas turėjo tiesioginių padarinių jos teisinei padėčiai. Iš to matyti, kad ieškovė nėra tiesiogiai susijusi su ginčijamu sprendimu, dėl kurio pareikštas šis ieškinys dėl panaikinimo.
Dėl trečios hipotezės, numatytos SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje
67 Kadangi tiesioginės sąsajos kriterijus SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytose antroje ir trečioje hipotezėse yra identiškas, o ieškovė dėl šios nutarties 49–66 punktuose nurodytų priežasčių nėra tiesiogiai susijusi su ginčijamu sprendimu, dėl kurio pareikštas šis ieškinys, SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytos trečios hipotezės sąlygos taip pat nėra įvykdytos šioje byloje.
68 Dėl išsamumo reikia išnagrinėti, ar ginčijamas sprendimas yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.
69 Šiuo klausimu ECHA teigia, kad ginčijamas sprendimas nėra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas.
70 Svarbu konstatuoti, kad reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto sąvoka, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytą trečią hipotezę, aiškinama kaip apimanti bet kurį visuotinai taikomą teisės aktą, išskyrus teisėkūros procedūra priimtus teisės aktus (2012 m. birželio 4 d. Nutarties Eurofer / Komisija, T‑381/11, Rink., EU:T:2012:273, 42 punktas ir 2014 m. kovo 7 d. Nutarties FESI / Taryba, T‑134/10, EU:T:2014:143, 23 punktas).
71 Šiuo atveju ginčijamas sprendimas nėra teisėkūros procedūra priimtas aktas, nes jis nebuvo priimtas nei pagal įprastą, nei pagal specialią teisėkūros procedūrą, kaip tai suprantama pagal SESV 289 straipsnio 1–3 dalis (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 25 d. Sprendimo Microban International ir Microban (Europe) / Komisija, T‑262/10, EU:T:2011:623, 21 punktą ir 70 punkte minėtos Nutarties FESI / Taryba, EU:T:2014:143, 25 punktą).
72 Be to, primintina, kad ginčijamas sprendimas nėra visuotinai taikomas teisės aktas, nes jis netaikomas objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir neturi teisinių padarinių bendrai ir abstrakčiai numatytoms asmenų kategorijoms (šiuo klausimu žr. 2014 m. sausio 21 d. Nutarties Bricmate / Taryba, T‑596/11, EU:T:2014:53, 65 punktą ir 70 punkte minėtos Nutarties FESI / Taryba, EU:T:2014:143, 24 punktą). Ginčijamas sprendimas, dėl kurio pareikštas šis ieškinys, susijęs su Lanxess pareiga vykdant registracijos atitikties patikrą atlikti cheminės medžiagos trifenilfosfato toksiškumo antros rūšies gyvūnams prenatalinio vystymosi etape studiją.
73 Todėl ginčijamas sprendimas nėra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, taigi ieškinys taip pat negali būti priimtinas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytą hipotezę.
74 Atsižvelgiant į visus minėtus svarstymus, reikia pritarti ECHA pareikštam nepriimtinumu grindžiamam prieštaravimui, nenagrinėjant, ar tenkinami kiti SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytų antros ir trečios hipotezių kriterijai. Taigi šis ieškinys turi būti atmestas kaip nepriimtinas. Todėl nereikia priimti sprendimo dėl šioje byloje pateikto Komisijos prašymo leisti įstoti į bylą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
75 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, reikia jai nurodyti padengti bylinėjimosi išlaidas, kaip to prašė ECHA.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)
nutaria:
1. Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.
2. Nereikia priimti sprendimo dėl Europos Komisijos prašymo leisti įstoti į bylą.
3. European Coalition to End Animal Experiments padengia savo ir Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) nurodytas bylinėjimosi išlaidas.
Priimta 2015 m. kovo 13 d. Liuksemburge.