Language of document : ECLI:EU:C:2017:992

Sujungtos bylos C397/16 ir C435/16

Acacia Srl prieš Pneusgarda Srl ir Audi AG

ir

Acacia Srl ir Rolando D’Amato prieš Dr. Ing. h.c.F. Porsche AG Ing. h.c.F. Porsche AG

(Corte d’appello di Milano (Milano apeliacinis teismas, Italija) ir Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis federalinis teismas, Vokietija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (EB) Nr. 6/2002 – Bendrijos dizainas – 110 straipsnio 1 dalis – Apsaugos nebuvimas – Vadinamoji „taisymo“ išlyga – Sąvoka „sudėtinio gaminio sudedamoji dalis“ – Sudėtinio gaminio taisymas, siekiant atkurti pirminę jo išvaizdą – Priemonės, kurių turi imtis vartotojas, kad galėtų remtis vadinamąja „taisymo“ išlyga – Automobilio ratlankio kopija, tapati originalaus ratlankio dizainui“

Santrauka – 2017 m. gruodžio 20 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.        Teismo procesas – Žodinė proceso dalis – Atnaujinimas – Pareiga atnaujinti žodinę proceso dalį, kad šalys galėtų pateikti pastabas dėl generalinio advokato išvadoje nurodytų teisės klausimų – Nebuvimas

(SESV 252 straipsnio antra pastraipa; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnis)

2.        Bendrijos dizainas – Baigiamosios nuostatos – Apsaugos nesuteikimas dizainui, kuris yra sudėtinio gaminio dalis, naudojama taisant tą sudėtinį gaminį, siekiant atkurti pirminę jo išvaizdą – Vadinamosios „taisymo“ išlygos taikymas – Sąlygos

(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punktas, 19 straipsnio 1 dalis ir 110 straipsnio 1 dalis)

3.        Bendrijos dizainas – Baigiamosios nuostatos – Apsaugos nesuteikimas dizainui, kuris yra sudėtinio gaminio dalis, naudojama taisant tą sudėtinį gaminį, siekiant atkurti pirminę jo išvaizdą – Vadinamosios „taisymo“ išlygos taikymas – Priemonės, kurių turi imtis sudėtinio gaminio dalies gamintojas arba pardavėjas, kad galėtų remtis minėta išlyga – Pareiga rūpintis tuo, kad vartojimo grandinės pabaigoje esantys vartotojai laikytųsi šių sąlygų

(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 110 straipsnio 1 dalis)

4.        Bendrijos dizainas – Baigiamosios nuostatos – Apsaugos nesuteikimas dizainui, kuris yra sudėtinio gaminio dalis, naudojama taisant tą sudėtinį gaminį, siekiant atkurti pirminę jo išvaizdą – Vadinamosios „taisymo“ išlygos taikymas – Sąlygos – Sudėtinio gaminio išvaizda, nuo kurios priklauso saugomas dizainas – Nebuvimas

(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 19 straipsnio 1 dalis ir 110 straipsnio 1 dalis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 26, 27 punktus)

2.      Pagal Reglamento Nr. 6/2002 110 straipsnio 1 dalį „kaip Bendrijos dizainas nėra saugomas sudėtinio gaminio sudedamąja dalimi esantis dizainas, pagal 19 straipsnio 1 dalies nuostatas naudojamas taisant tą sudėtinį gaminį, siekiant atkurti pirminę jo išvaizdą [kaip Bendrijos dizainas nėra saugomas dizainas, kuris yra sudėtinio gaminio dalis, pagal 19 straipsnio 1 dalies nuostatas naudojama taisant tą sudėtinį gaminį, siekiant atkurti pirminę jo išvaizdą]“.

Iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad vadinamoji taisymo išlyga taikoma, jei įvykdytos kelios sąlygos, visų pirma susijusios su Bendrijos dizaino buvimu, „sudėtinio gaminio dalies buvimu“, ir galiausiai su būtinybe „naudoti pagal 19 straipsnio 1 dalies nuostatas taisant tą sudėtinį gaminį, siekiant atkurti pirminę jo išvaizdą“.

Pirmiausia reikia nurodyti, kad, jei įvykdytos Reglamento Nr. 6/2002 110 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, pagal šią nuostatą dizainui netaikoma jokia apsauga kaip „Bendrijos dizainui“. Iš to matyti, kaip generalinis advokatas iš esmės nurodė savo išvados 90 ir 91 punktuose, kad minėto 110 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik sudedamosioms dalims, kurioms taikoma Bendrijos dizaino apsauga ir kurios, kaip matyti iš šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies, atitinka minėtame reglamente, konkrečiai jo 4 straipsnyje, išvardytas apsaugos sąlygas.

Antra, Reglamento Nr. 6/2002 110 straipsnio 1 dalis taikoma tik „sudėtinio gaminio dalims“. Tokiomis aplinkybėmis reikia manyti, kad Reglamento Nr. 6/2002 110 straipsnio 1 dalyje esančia sąvoka „sudėtinio gaminio sudedamosios dalys“ nurodomos įvairios sudedamosios dalys, kurios sukurtos tam, kad iš jų pramoniniu būdu arba rankomis būtų surinktas sudėtinis gaminys, kurias galima pakeisti tą gaminį išardant ir vėl surenkant ir kurių nebūtų galima įprastai naudoti, jei nebūtų sudėtinio gaminio.

Trečia, pagal Reglamento Nr. 6/2002 110 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad, siekiant taikyti vadinamąją taisymo išlygą, sudėtinio gaminio sudedamoji dalis turi būti „pagal 19 straipsnio 1 dalies nuostatas naudojama taisant tą sudėtinį gaminį“. Šiuo klausimu pažymėtina, kad, pirma, iš Reglamento Nr. 6/2002 19 straipsnio 1 dalies matyti, jog sudedamosios dalies „naudojimu“ laikomas gaminio, kuriame tas dizainas pritaikytas arba panaudotas, gaminimas, siūlymas, pateikimas rinkai, importavimas, eksportavimas ar naudojimas arba tokio gaminio sandėliavimas šiems tikslams. Kaip matyti iš šio straipsnio formuluotės, ši sąvoka suvokiama plačiai ir apima bet kokį sudedamosios dalies naudojimą taisymo tikslams. Antra, dalies naudojimo tikslas turi būti sudėtinio gaminio „taisymas“. Taigi tam, kad būtų galima remtis vadinamąja „taisymo“ išlyga, reikia, kad dalies naudojimas būtų būtinas siekiant sutaisyti sudėtinį gaminį, kuris įgavo trūkumų, be kita ko, dėl to, kad nėra originalios dalies arba ji pažeista. Todėl vadinamoji „taisymo“ išlyga netaikoma siekiant dalį naudoti patrauklumo ar patogumo sumetimais, kaip antai, be kita ko, pakeisti dalį dėl su estetika susijusių priežasčių arba siekiant suteikti sudėtiniam gaminiui individualumo.

Ketvirta, Reglamento Nr. 6/2002 110 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad, siekiant taikyti vadinamąją „taisymo“ išlygą, sudėtinio gaminio taisymas turi būti atliekamas „siekiant atkurti pirminę jo išvaizdą“. Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punktą, manytina, kad gaminio arba gaminio dalies vaizdas susideda iš paties gaminio specifinių linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagų savybių ir (arba) jo ornamentikos.

Dar reikia, kad taisymas būtų atliekamas siekiant atkurti „pirminę“ sudėtinio gaminio išvaizdą. Vadinasi, tam, kad būtų taikoma vadinamoji „taisymo“ išlyga, sudedamoji dalis turi būti naudojama siekiant atkurti sudėtinio gaminio išvaizdą, kurią jis turėjo pateikimo rinkai momentu. Darytina išvada, jog vadinamoji „taisymo“ išlyga taikoma tik tokioms sudėtinio gaminio dalims, kurios vizualiai tapačios originalioms dalims. Todėl išlyga netaikoma bet kokiam dalies naudojimui, kuriuo nesiekiama atkurti sudėtinio gaminio išvaizdos, kurią jis turėjo pateikimo rinkai momentu. Taip yra, be kita ko, tuo atveju, kai atsarginė dalis savo spalva ar dydžiu neatitinka originalios dalies arba kai sudėtinio gaminio išvaizda pasikeitė po to, kai jis buvo pateiktas rinkai.

(žr. 58–60, 63, 65, 67–72, 74, 75, 77 punktus)

3.      Reglamento Nr. 6/2002 110 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, jog tam, kad galėtų remtis šioje nuostatoje įtvirtinta vadinamąja taisymo išlyga, sudėtinio gaminio dalies gamintojas arba pardavėjas privalo rūpintis tuo, kad vartojimo grandinės pabaigoje esantys vartotojai laikytųsi Reglamento Nr. 6/2002 110 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų. Konkrečiai jie visų pirma turi informuoti vartojimo grandinės pabaigoje esančius vartotojus, pateikdami aiškią ir matomą nuorodą ant gaminio, jo pakuotės, kataloguose ar prekybos dokumentuose, pirma, apie tai, kad atitinkamoje dalyje panaudotas jiems nepriklausantis dizainas ir, antra, kad ši dalis turi būti naudojama tik sudėtiniam gaminiui taisyti, siekiant atkurti pirminę jo išvaizdą. Be to, naudodamiesi tinkamomis priemonėmis, tarp jų ir sutartinėmis, jie turi užtikrinti, kad vartojimo grandinės pabaigoje esantys vartotojai nenaudotų dalių taip, kad naudojimas būtų nesuderinamas su Reglamento Nr. 6/2002 110 straipsnio 1 dalies sąlygomis. Pagaliau minėtas gamintojas ar pardavėjas turi nepardavinėti tokių dalių, jei žino arba, kaip matyti iš visų svarbių aplinkybių, pagrįstai gali žinoti, kad ši dalis nebus naudojama Reglamento Nr. 6/2002 110 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis.

(žr. 86–88 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

4.      2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 110 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal joje numatytą vadinamąją taisymo išlygą kaip Bendrijos dizainas nėra saugomas dizainas, kuris yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis, naudojama šiam sudėtiniam gaminiui taisyti, siekiant atkurti jo pirminę išvaizdą, nereikalaujant, kad saugomas dizainas priklausytų nuo sudėtinio gaminio išvaizdos.

(žr. rezoliucinės dalies 1 punktą)