2021 m. kovo 1 d. Lukáš Wagenknecht pateiktas apeliacinis skundas dėl 2020 m. gruodžio 17 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-350/20 Wagenknecht / Komisija

(Byla C-130/21 P)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantas: Lukáš Wagenknecht, atstovaujamas advokátka A. Koller

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apelianto reikalavimai

visiškai panaikinti Bendrojo Teismo nutartį byloje T-350/20, Wagenknecht / Komisija;

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinio skundo pirmasis pagrindas: pažeista nešališkumo pareiga, nes kilo Bendrojo Teismo teisėjo J. C. Laitenberger interesų konfliktas, kurį lėmė, pirma, aplinkybė, kad iki 2019 m. jis dirbo Europos Komisijos generaliniu direktoriumi, ir, antra, kad, eidamas tas pareigas, 2018 m. per savo atstovą bendraudamas su apeliantu išreiškė oficialų požiūrį, jog Europos Komisija turi vengti nagrinėti galimai neteisėtą valstybės pagalbą, suteiktą Agrofert Group. Tokia situacija objektyviai sukelia įspūdį, kad esama teisėjo J. C. Laitenberger interesų konflikto, neatsižvelgiant į tai, ar buvo pažeista konkreti interesų konflikto taisyklė.

Apeliacinio skundo antrasis pagrindas: Bendrojo Teismo teisėjai nesilaikė sąžiningumo pareigos, nes, kiek tai susiję su ES pagrindiniu institucijų veikimu ir jos pagrindinėmis vertybėmis, negalėjo pripažinti esminės šios bylos svarbos bei, atsižvelgdami į šiuos aspektus, pritaikyti procedūros ir priimti atitinkamo sprendimo.

Apeliacinio skundo trečiasis pagrindas: Bendrojo Teismo aštuntoji kolegija pažeidė nepriklausomumo pareigą, kai nekvestionuodama prisijungė prie Europos Komisijos ginčo strategijos, kuria siekiama išvengti jos kaip viešosios institucijos veiksmų kontrolės iš esmės, ir kai faktiškai nevykdė Europos Sąjungos institucijų (įskaitant Europos Komisiją) teisminės kontrolės, kiek tai susiję su jų pareiga užtikrinti, kad bus laikomasi reikalavimo vengti interesų konflikto, susijusio su ES biudžetu.

Apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas: Bendrasis Teismas atsisakė vykdyti teisingumą apeliantui, neleidęs taikyti sankcijų ES viešosioms institucijoms (įskaitant Europos Komisiją), kai jos pažeidė konkrečias ES teisės nuostatas ir pagrindines ES vertybes. Neleidimas ES piliečiams ir jų išrinktiems atstovams pareikšti tokioms institucijoms ieškinio dėl neveikimo yra „atsisakymas vykdyti teisingumą“.

Apeliacinio skundo penktasis pagrindas: apelianto teisės į gyvybę pažeidimas, nes Bendrasis Teismas nenagrinėjo įrodymais pagrįsto apelianto teiginio, kad jo gyvybei kilo grėsmė dėl to, kad jis Teisingumo Teisme gina teises, susijusias (nors ir netiesiogiai) su Čekijos Ministro Pirmininko Andrej Babiš interesų konfliktu.

Apeliacinio skundo šeštasis pagrindas: teisės į teisingą teismą, užtikrinamos pagal EŽTK 6 straipsnio 1 dalį ir ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, pažeidimas, nes, pirma, neįvertinta dauguma apelianto argumentų dėl to, kad jie buvo tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu požiūriu ignoruojami, antra, kai kurių apelianto argumentų atžvilgiu naudotasi „argumentacijos klaidomis“, apimančiomis teigiamai ir neigiamai klaidingą apelianto argumentų vertinimą, ir, trečia, nepateikta jokio apelianto argumentų vertinimo.

Apeliacinio skundo septintasis pagrindas: pagrindinės demokratijos vertybės pažeidimas, kurį lėmė tai, kad bendras ES institucijų vilkinimas, sprendžiant Čekijos Ministro Pirmininko interesų konflikto problemą, joms naudingas, nes tai leidžia Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms lengviau „gauti sutikimą“ iš Čekijos Respublikos Europos Taryboje nagrinėjant klausimus, kuriais suinteresuotos tos kitos valstybės narės ir Europos Komisija, bet nesuinteresuota Čekijos Respublika, o tai veiksmingai sumažina balsų, kuriuos Čekijos Respublika kaip valstybė narė turi Europos Taryboje, vertę.

Apeliacinio skundo aštuntasis pagrindas: Bendrasis Teismas pažeidė pagrindinę teisės viršenybės vertybę, kai nusprendė, kad valstybės narės parlamento narys neturi intereso klausti Teismo, ar ES vykdomoji institucija (Komisija) vykdo pareigas, jai kylančias pagal privalomus ES teisės aktus, ir kad ES mokesčių mokėtojas neturi intereso per savo išrinktą atstovą, Čekijos Respublikos nuolatinio komiteto pirmininką, prašyti Teismo vykdyti viešųjų lėšų paskirstymo teisėtumo kontrolę ir nustatyti, ar ES vykdomoji institucija (Komisija) laikosi tinkamo mokesčių mokėtojų pinigų paskirstymo taisyklių ir jas įgyvendina.

Apeliacinio skundo devintasis pagrindas: Bendrasis Teismas pažeidė pagrindinę lygybės prieš įstatymą vertybę, nes ES nebebūtų tarptautinė organizacija, kuri laikosi pagrindinės lygybės prieš įstatymą vertybės, jei, kaip teigė Komisija ir patvirtino Bendrasis Teismas, vieniems asmenims ir institucijoms (nacionalinėms) Finansinio reglamento¹ 61 straipsnis ir SESV 325 straipsnio 1 dalis privalomi, o kitiems asmenims (Komisijos nariams) ir institucijoms (Komisijai) realiai tos nuostatos neprivalomos, nes niekas jų negalėtų apskųsti Teisingumo Teisme, jei jie tuos straipsnius pažeistų nesiimdami veiksmų, kai toks elgesys reikštų tuose straipsniuose numatytų pareigų nevykdymą.

Apeliacinio skundo dešimtasis pagrindas: pagrindinės teisės viršenybės vertybės pažeidimas, nes atsisakymo imtis veiksmų, kuriuo pažeidžiamos pagrindinės ES vertybės, negalima ištaisyti Komisijai toliau atsisakant imtis veiksmų.

Apeliacinio skundo vienuoliktasis pagrindas: valstybių narių teisės sistemoms bendrų principų pažeidimas, kaip antai principo, pagal kurį viešojo sektoriaus pareigūnai, įskaitant vyriausybės narius, privalo vengti interesų konflikto, apimančio reikalavimą realiai užtikrinti šio principo laikymąsi, kuris suteikia galimybę asmeniui, turinčiam kitokį interesą nei Europos Sąjungos institucijos, įskaitant Europos Komisiją, pareikšti ieškinį dėl to, kad Europos Komisija realiai neužtikrino pareigos išvengti interesų konflikto įvykdymo.

____________

¹ 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L193, 2018, p. 1).