2007 m. liepos 9 d. pareikštas ieškinys byloje Air One prieš Komisiją
(Byla T-266/07)
Proceso kalba: italų
Šalys
Ieškovė: Air One, atstovaujama advokatų M. Merola ir P. Ziotti
Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija
Ieškovės reikalavimai
Panaikinti 2007 m. balandžio 23 d. Komisijos sprendimą C(2007) 1712 dėl su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų nustatymo kai kuriems maršrutams į Sardiniją ir atgal dėl to, kad jis nurodo Italijos vyriausybei leisti vykdyti maršrutus tarp Sardinijos ir žemyninės dalies visiems oro vežėjams, kurie sutinka su viešąją paslauga susijusiais įsipareigojimais (SVPSĮ), neatsižvelgiant į tai, ar jų sutikimas buvo duotas iki ar po nacionaliniame teisės akte nustatyto trisdešimties dienų termino pasibaigimo (Sprendimo 1 straipsnio a punktas);
Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Ieškovė, remdamasi EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipa, prašo panaikinti 2007 m. balandžio 23 d. Komisijos sprendimo C(2007) 1712 dėl su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų nustatymo kai kuriems maršrutams į Sardiniją ir atgal pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2408/92 dėl Bendrijos oro vežėjų patekimo į Bendrijos vidaus oro maršrutus 4 straipsnį 1 straipsnio a punktą.
Pagrįsdama savo reikalavimus ieškovė nurodo šį panaikinimo pagrindą:
akivaizdi vertinimo klaida, nelogiški ir prieštaringi motyvai. Ieškovė pirmiausia nurodo, kad Komisija - nurodydama Italijos vyriausybei leisti vykdyti atitinkamus maršrutus visiems oro vežėjams, ketinantiems laikytis SVPSĮ, neatsižvelgiant į tai, kada pastarieji pranešė apie savo ketinimą pradėti teikti paslaugas, ir į datą, kada toks pranešimas buvo gautas, t. y. per nacionaliniame teisės akte nustatytą trisdešimties dienų terminą ar jam pasibaigus - klaidingai įvertino minėtos vyriausybės nustatytą tvarką atitinkamų Bendrijos teisės aktų tikslų ir paskirties atžvilgiu. Ieškovė pažymi tai, kad Reglamento Nr. 2408/92 4 straipsnis įpareigoja valstybes nares įgyvendinti teritorinio tęstinumo tikslą su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų, kurie nukrypsta nuo Bendrijos oro vežėjų laisvo patekimo į Bendrijos vidaus oro maršrutus principo, bet atsižvelgia į proporcingumo principą ir kiek įmanoma apriboja išimtinių teisių ir (arba) finansinių kompensacijų suteikimą, pagalba. Ieškovės nuomone, Italijos vyriausybė visiškai įgyvendino Bendrijos teisės aktą atsižvelgiant į tai, kad su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų nustatymo procedūros "pirmajame etape" buvo nustatytas griežtas terminas:
raginantis oro vežėjus pateikti pasiūlymus, o valstybes nares - nustatyti su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, tame pačiame "pirmajame etape" ir
apribojantis galimybę pereiti į "antrąjį etapą", kuriame vyriausybė būtų įpareigota konkurso tvarka suteikti išimtinę teisę su galimybe perimti susijusią finansinę kompensaciją.
Priešingai nei netiesiogiai tvirtina Komisija, akivaizdu, jog oro vežėjų konkurencija dėl maršrutų, kuriems nustatyti su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai, negali vykti taip pat kaip ir maršrutų, kuriems tokie įsipareigojimai nenustatyti, atveju. Iš tikrųjų su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai nustatomi darant prielaidą, kad atitinkamiems maršrutams būdingos rentabilumo problemos, pavyzdžiui, nei vienas oro vežėjas nenori jų aptarnauti - atsižvelgdamas į visuomenės interesą - normaliomis rinkos sąlygomis. Tokiu atveju atsiranda būtinybė įtvirtinti sąžiningų ir uolių oro vežėjų apsaugos mechanizmą.
Be to, ieškovė nurodo diskriminuojantį Komisijos parengto reglamentavimo pobūdį, nes griežto termino, skirto pritarti SVPSĮ "pirmajame etape", panaikinimas iš esmės naudingas didelę rinkos dalį užimantiems oro vežėjams, kadangi leidžia jiems pretenduoti, jeigu yra konkurentų, į maršrutus, kuriems nustatyti SVPSĮ, pasibaigus terminui, siekiant išstumti minėtus konkurentus iš rinkos.
Galiausiai ieškovė mano, kad Komisijos argumentavimui būdingos teisės klaidos tiek, kiek jis susijęs su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų nustatymo procedūros savybėmis. Šiuo atžvilgiu ieškovė tvirtina, kad negriežto termino taikymas sąlygoja minėtos procedūros "pirmojo etapo" pratęsimą, o tai yra nelogiška ir prieštarauja pačios Komisijos tvirtinimui, kad SVPSĮ nustatymo procedūra yra viena procedūra, kurią sudaro du etapai.
____________