Byla T‑168/13

European Platform Against Windfarms (EPAW)

prieš

Europos Komisiją

„Ieškinys dėl panaikinimo – Privatus juridinis asmuo – Teisinio egzistavimo įrodymo nebuvimas – Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 5 dalies a punktas – Akivaizdus nepriimtinumas“

Santrauka – 2014 m. sausio 21 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) nutartis

Ieškinys dėl panaikinimo – „Locus standi“ – Juridiniai asmenys – Sąvoka – Juridinio asmens statuso turėjimas pagal nacionalinę teisę arba dėl Bendrijos institucijų pripažinimo savarankišku teisės subjektu

(SESV 263 straipsnio 4 dalis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 5 dalies a punktas; Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimas dėl skaidrumo registro sukūrimo, skirto organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant Europos Sąjungos politiką)

Sprendžiant klausimą, ar subjekto pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą pareikštas ieškinys dėl panaikinimo priimtinas, pirmiausia reikia patikrinti, ar jis turi juridinio asmens statusą.

Šiuo klausimu Procedūros reglamento 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kartu su privataus juridinio asmens ieškiniu pateikiami jo įstatai ar registro, kuriame jis įregistruotas, nepasenęs išrašas arba nepasenęs išrašas iš asociacijų registro, arba kitas jo teisinio egzistavimo įrodymas ir įrodymas, kad jo advokatui įgaliojimus tinkamai suteikė asmuo, kuris turi teisę tai daryti.

Ribotos ir specifinės teisės kreiptis su ieškiniu dėl tam tikrų sektoriaus teisės aktų tik į vieną instituciją, kurios teisminė funkcija, beje, nėra visiškai įrodyta, nepakanka, kad būtų įrodyta, jog ieškovas pagal savo nacionalinę bendrąją teisę turi juridinio asmens statusą, dėl kurio jis, nepateikdamas savo teisinį egzistavimą įrodančio dokumento, gali kreiptis į Sąjungos teismus ir pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

Ieškovo registracija Sąjungos skaidrumo registre, įsteigtame pagal Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimą dėl skaidrumo registro, skirto organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant Europos Sąjungos politiką, sukūrimo taip pat nėra toks įrodymas, nes tam, kad atitinkamas subjektas būtų įtrauktas į šį registrą, nėra nustatyta sąlyga turėti juridinio asmens statusą.

Sąjungos teismų sistemoje ieškovas turi juridinio asmens statusą, jeigu Sąjungos institucijos jį laikė savarankišku teisės subjektu. Siekiant įvertinti, ar institucija ieškovą laikė savarankišku teisės subjektu, atsižvelgtina į tris kriterijus: pirma, į nagrinėjamo subjekto galėjimą atstovauti, antra, į jo savarankiškumą, būtiną tam, kad esant teisiniams santykiams jis veiktų kaip atsakingas subjektas, ir užtikrinamą jo įstatuose nustatyta vidaus struktūra, ir, trečia, į aplinkybę, kad Sąjungos institucija šį subjektą pripažino savo partneriu. Tačiau aplinkybė, jog Komisija ginčijamame sprendime ieškovą pripažino savarankišku teisės subjektu, negali būti jo juridinio asmens statuso įrodymas, jeigu tokį požiūrį lėmė paties ieškovo pateikta klaidinga informacija.

(žr. 9, 10, 16, 17, 19, 23–26 punktus)