Language of document : ECLI:EU:T:2022:276

BENDROJO TEISMO (dešimtoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. gegužės 4 d.(*)

„Valstybės pagalba – Oro transportas – Rumunijos nustatyta paramos priemonė – TAROM sanavimo pagalba – Sprendimas nereikšti prieštaravimų – Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotojo asmens statusas – Procesinių teisių apsauga – Priimtinumas – Gairės dėl pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti – Priemonė, kuria siekiama išvengti socialinių sunkumų arba panaikinti rinkos nepakankamumą – Principas „pirmą ir paskutinį kartą“ – Ankstesnės pagalbos, suteiktos iki Rumunijos įstojimo į Sąjungą, poveikis – Rimti sunkumai – Pareiga motyvuoti“

Byloje T‑718/20

Wizz Air Hungary Légiközlekedési Zrt. (Wizz Air Hungary Zrt.), įsteigta Budapešte (Vengrija), atstovaujama avocats E. Vahida, S. Rating ir I.‑G. Metaxas‑Maranghidis,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą L. Flynn, V. Bottka ir I. Barcew,

atsakovę,

BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Papasavvas, teisėjai A. Kornezov, E. Buttigieg, G. Hesse ir D. Petrlík (pranešėjas),

posėdžio sekretorius I. Pollalis, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2021 m. gruodžio 6 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Wizz Air Hungary Légiközlekedési  Zrt. (Wizz Air Hungary Zrt.) prašo panaikinti 2020 m. vasario 24 d. Sprendimą C(2020) 1160 final dėl valstybės pagalbos SA.56244 (2020/N) – Rumunija – TAROM sanavimo pagalba (OL C 310, 2020, p. 3), kuriuo Europos Komisija, viena vertus, nepareiškė prieštaravimų dėl pagalbos priemonės, kurią Rumunija suteikė Compania Nationala de Transporturi Aeriene Romane „TAROM SA“ (toliau – TAROM) ir kurią sudarė 175 952 000 Rumunijos lėjų (RON) (maždaug 36 660 000 EUR) paskola, grąžintina pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui, ir, kita vertus, pripažino šią pagalbą suderinama su vidaus rinka (toliau – ginčijamas sprendimas).

 Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas

2        TAROM yra Rumunijos oro transporto bendrovė, veikianti iš vienintelio centrinio oro uosto, esančio Bukarešto (Rumunija) tarptautiniame OTP Henri-Coandă oro uoste. Ji daugiausia vykdo keleivių, krovinių ir pašto vežimą oro transportu. 2020 m. pradžioje TAROM turėjo 1 795 darbuotojus ir 25 orlaivius. TAROM vykdė skrydžius vidaus ir tarptautiniais maršrutais.

3        2020 m. vasario 19 d. Rumunija pranešė Komisijai apie TAROM sanavimo pagalbos planą, kurį sudaro 175 952 000 RON (maždaug 36 660 000 EUR) paskola šios bendrovės likvidumo poreikiams finansuoti, grąžintina pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui su galimybe iš dalies grąžinti anksčiau laiko (toliau – pagalbos priemonė).

4        Komisija konstatavo, kad per pastaruosius penkerius metus TAROM finansinė padėtis labai pablogėjo, ir pažymėjo, kad 2004–2019 m. laikotarpiu sukaupti nuostoliai sudarė 3 362 130 000 RON (maždaug 715 350 000 EUR) ir viršijo daugiau nei pusę TAROM kapitalo.

5        Dėl Rumunijos transporto tinklų padėties Komisija pažymėjo, kad bendra Rumunijos geležinkelių bei kelių tinklų būklė ir patikimumas yra prasti ir kad oro transportas, visų pirma, TAROM vykdomi vidaus maršrutai, tebėra labai svarbus regioninei plėtrai šioje šalyje.

6        Komisija nurodė, kad, Rumunija teigė, jog TAROM pasitraukimas iš rinkos neleistų vykdyti skrydžių, susijusių su jau atliktais užsakymais, o TAROM konkurentai negalėtų per trumpą laiką perimti atitinkamų maršrutų, ir tai paveiktų daugelį įmonių, daugiausia vietos oro uostus.

7        Nagrinėdama pagalbos priemonę Komisija pirmiausia nusprendė, kad ji yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

8        Paskui Komisija patikrino, ar pagalbos priemonė yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

9        Pirma, ginčijamo sprendimo 52–57 konstatuojamosiose dalyse Komisija nusprendė, kad TAROM yra sunkumų patirianti įmonė, kaip tai suprantama pagal Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 249, 2014, p. 1; toliau – gairės).

10      Antra, ginčijamo sprendimo 58–65 konstatuojamosiose dalyse Komisija pažymėjo, jog iš Rumunijos pateiktos informacijos matyti, kad pagalbos priemonė atitinka gairių 43–52 punktuose numatytą sąlygą, kad valstybės pagalba turi būti padedama siekti bendros svarbos tikslo.

11      Trečia, ginčijamo sprendimo 66–77 konstatuojamosiose dalyse Komisija nusprendė, kad pagalbos priemonė yra tinkama numatytam tikslui pasiekti, t. y. išvengti TAROM žlugimo.

12      Ketvirta, to sprendimo 78–85 konstatuojamosiose dalyse Komisija nusprendė, kad pagalbos priemonė yra proporcinga TAROM likvidumo poreikiams šešių mėnesių laikotarpiu.

13      Penkta, ginčijamo sprendimo 86–89 konstatuojamosiose dalyse Komisija padarė išvadą, jog įvykdyta sąlyga „pirmą ir paskutinį kartą“, reikalaujama gairių 70–74 punktuose.

14      Todėl Komisija nusprendė nereikšti prieštaravimų dėl pagalbos priemonės, nes ji suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

 Šalių reikalavimai

15      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

16      Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Dėl priimtinumo

17      Ieškovė teigia, kad ji turi locus standi ir suinteresuotumą pareikšti ieškinį kaip suinteresuotoji šalis, kaip ji suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, ir kaip suinteresuotoji šalis, kaip ji suprantama pagal 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias [SESV] 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9), 1 straipsnio h punktą.

18      Komisija neginčija ieškinio priimtinumo.

19      Šiuo klausimu reikia priminti, jog kai, kaip nagrinėjamu atveju, Komisija, remdamasi Reglamento 2015/1589 4 straipsnio 3 dalimi, priima sprendimą nereikšti prieštaravimų, ji ne tik pripažįsta, kad atitinkamos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka, bet ir netiesiogiai atsisako pradėti oficialią tyrimo procedūrą, numatytą SESV 108 straipsnio 2 dalyje ir to reglamento 6 straipsnio 1 dalyje (pagal analogiją žr. 2011 m. spalio 27 d. Sprendimo Austrija / ScheucherFleisch ir kt., C‑47/10 P, EU:C:2011:698, 42 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Jei atlikusi preliminarų tyrimą Komisija konstatuoja, kad dėl priemonės, apie kurią pranešta, suderinamumo su vidaus rinka kyla abejonių, ji privalo pagal Reglamento Nr. 2015/1589 4 straipsnio 4 dalį priimti sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą, numatytą SESV 108 straipsnio 2 dalyje ir minėto reglamento 6 straipsnio 1 dalyje. Pagal pastarąją nuostatą tokiu sprendimu reikalaujama, kad suinteresuotoji valstybė narė ir kitos suinteresuotosios šalys pateiktų pastabas per nustatytą laikotarpį, kuris paprastai yra ne ilgesnis kaip vienas mėnuo (pagal analogiją žr. 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 46 punktą).

20      Kai oficiali tyrimo procedūra nepradedama, suinteresuotosios šalys, kurios būtų galėjusios pateikti savo pastabas vykstant šiam antrajam etapui, neturi šios galimybės. Siekiant ištaisyti šį trūkumą joms pripažįstama teisė Europos Sąjungos teisme ginčyti Komisijos sprendimą nepradėti oficialios tyrimo procedūros. Taigi ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti SESV 108 straipsnio 3 dalimi grindžiamą sprendimą ir kurį pareiškia suinteresuotoji šalis, kaip ji suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, yra priimtinas, jei šį ieškinį pareiškęs asmuo siekia apginti pastaroje nuostatoje jam suteiktas procesines teises (žr. 2010 m. lapkričio 18 d. Sprendimo NDSHT / Komisija, C‑322/09 P, EU:C:2010:701, 56 punktą ir 2021 m. birželio 9 d. Sprendimo Ryanair / Komisija (Condor; Covid19), T‑665/20, EU:T:2021:344, 26 punktą).

21      Vienos iš tokių suinteresuotųjų asmenų, atsižvelgiant į Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktą, be kita ko, yra su pagalbos priemonės gavėju konkuruojančios įmonės (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Vereniging tot Behoud van Natuurmonumenten in Nederland ir kt. / Komisija, C‑817/18 P, EU:C:2020:637, 50 punktą ir 2021 m. birželio 9 d. Sprendimo Ryanair / Komisija (Condor; Covid19), T‑665/20, EU:T:2021:344, 28 punktą).

22      Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad tarp ieškovės ir TAROM, pagalbos priemonės gavėjos, egzistuoja konkurencijos santykiai. Iš tiesų ieškovė teigė, ir jai nebuvo prieštarauta, kad ji yra didžiausia oro transporto bendrovė Rumunijoje pagal keleivių vietų skaičiaus dalį 2019 m. Taigi jai tenka 40,8 % tos dalies – o TAROM tik 15,3 % – ir per metus iš Rumunijos ir į ją bei šios šalies vidaus maršrutais ji perveža maždaug 9,3 mln. keleivių. Ji taip pat pabrėžė, kad į jos 2020 m. vasaros skrydžių tvarkaraštį, sudarytą prieš prasidedant COVID‑19 pandemijai, buvo įtraukti 163 maršrutai iš 11 Rumunijos oro uostų.

23      Todėl ieškovė yra suinteresuotoji šalis, turinti interesą užtikrinti savo procesinių teisių, kurias ji kildina iš SESV 108 straipsnio 2 dalies, apsaugą.

24      Taigi reikia pripažinti ieškinį priimtinu, kiek jame ieškovė tvirtina, kad buvo pažeistos jos procesinės teisės.

25      Iš tiesų reikia pažymėti, kad grįsdama ieškinį ieškovė nurodo keturis pagrindus, kurių pirmasis grindžiamas akivaizdžia pagalbos priemonės prisidėjimo prie aiškiai nustatyto bendros svarbos tikslo vertinimo klaida, antrasis – teisės klaida ir akivaizdžia vertinimo klaida, susijusiomis su sąlygos „pirmą ir paskutinį kartą“ laikymusi, trečiasis – rimtų sunkumų, dėl kurių Komisija turėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą, buvimu ir ketvirtasis – pareigos motyvuoti, kaip ji suprantama pagal SESV 296 straipsnį, pažeidimu.

26      Pirmiausia reikia konstatuoti, jog trečiuoju ieškinio pagrindu ieškovė aiškiai siekia, kad būtų paisoma jos procesinių teisių. Be to, šiuo klausimu reikia pažymėti, jog siekdama, kad būtų apsaugotos jos procesinės teisės, ieškovė gali remtis tokiais pagrindais, kuriais galima įrodyti, kad, vertinant informaciją ir įrodymus, Komisijos turimus arba galimus turėti preliminariu priemonės, apie kurią pranešta, tyrimo etapu, turėjo kilti abejonių dėl jos suderinamumo su vidaus rinka (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 81 punktą; 2009 m. liepos 9 d. Sprendimo 3F / Komisija, C‑319/07 P, EU:C:2009:435, 35 punktą ir 2021 m. birželio 9 d. Sprendimo Ryanair / Komisija (Condor; Covid19), T‑665/20, EU:T:2021:344, 31 punktą).

27      Todėl reikia konstatuoti, kad trečiasis pagrindas yra priimtinas.

28      Dėl pirmojo ir antrojo pagrindų pažymėtina, jog siekdama įrodyti, kad jos procesinės teisės buvo pažeistos dėl abejonių, kurių turėjo kilti dėl pagalbos priemonės suderinamumo su vidaus rinka, ieškovė turi teisę remtis argumentais, skirtais įrodyti, jog Komisijos padaryta išvada, kad ši priemonė yra suderinama su vidaus rinka, yra klaidinga, o tai a fortiori gali patvirtinti, kad Komisijai vertinant šios priemonės suderinamumą su vidaus rinka turėjo kilti abejonių. Taigi Bendrasis Teismas turi teisę nagrinėti ieškovės argumentus dėl esmės, pateiktus nurodant pirmąjį ir antrąjį pagrindus, kad patikrintų, ar jais gali būti pagrįstas jos aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas dėl abejonių, pagrindžiančių oficialios tyrimo procedūros pradėjimą, nurodytą SESV 108 straipsnio 2 dalyje, buvimo (šiuo klausimu žr. 2013 m. birželio 13 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑287/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:395, 57–60 punktus; 2019 m. gegužės 6 d. Sprendimo Scor / Komisija, T‑135/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:287, 77 punktą ir 2021 m. birželio 9 d. Sprendimo Ryanair / Komisija (Condor; Covid19), T‑665/20, EU:T:2021:344, 32 punktą).

29      Kalbant apie ketvirtąjį pagrindą, grindžiamą pareigos motyvuoti pažeidimu, pažymėtina, kad pareigos motyvuoti nesilaikymas priskirtinas prie esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimo ir yra su viešąja tvarka susijęs pagrindas, kurį Sąjungos teismas turi iškelti ex officio ir kuris nėra susijęs su ginčijamo sprendimo teisėtumu iš esmės (2021 m. gegužės 19 d. Sprendimo Ryanair / Komisija (TAP; Covid19), T‑465/20, EU:T:2021:284, 29 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, EU:C:1998:154, 67 punktą).

 Dėl esmės

30      Atsižvelgiant į šio sprendimo 25–29 punktuose pateiktą analizę, pirmiausia reikia išnagrinėti trečiąjį pagrindą.

 Dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo rimtų sunkumų, dėl kurių Komisija turėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą, buvimu

31      Ieškovė tvirtina, jog Komisija nepakankamai ir neišsamiai išnagrinėjo, ar laikytasi, viena vertus, sąlygos, susijusios su TAROM sanavimo prisidėjimu prie bendros svarbos tikslo, ir, kita vertus, pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti teikimo sąlygos „pirmą ir paskutinį kartą“. Šiuo klausimu ji daro nuorodą į pirmųjų dviejų ieškinio pagrindų turinį ir daro išvadą, kad šie trūkumai parodo, jog esama rimtų sunkumų, dėl kurių Komisija turėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

32      Ieškovė taip pat teigia, kad pagalbos priemonės tyrimo procedūros baigtis būtų galėjusi būti kitokia, jei Komisija būtų paisiusi jos procesinių teisių, suteikdama jai galimybę pateikti pastabas dėl šios priemonės ir perduoti Komisijai faktinę ar kitokio pobūdžio informaciją.

–       Pirminės pastabos

33      Pirmiausia reikia pažymėti, jog atsižvelgdamas į ieškovės argumentus Bendrasis Teismas, nagrinėdamas šį ieškinį, turi patikrinti, ar Komisija laikėsi dviejų iš gairėse numatytų sąlygų, kad sanavimo pagalbą sunkumų patiriančiai įmonei galėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka, t. y. sąlygos, susijusios su pagalbos priemonės prisidėjimu prie bendros svarbos tikslo, ir pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti teikimo tik vieną kartą sąlygos.

34      Dėl pirmosios iš šių sąlygų Bendrasis Teismas mano, jog, atsižvelgiant į 2020 m. rugsėjo 22 d. Sprendimą Austrija / Komisija (C‑594/18 P, EU:C:2020:742), reikia pažymėti, kad iš gairių 43 punkto matyti, jog tam, kad valstybės pagalbos priemonė būtų pripažinta suderinama su vidaus rinka remiantis gairėmis, ja turi būti siekiama bendros svarbos tikslo. Tame pačiame punkte numatyta, jog šiuo reikalavimu išreiškiama sąlyga, kad tokia priemone turi būti siekiama „užkirsti kelią socialiniams sunkumams arba panaikinti rinkos nepakankamumą“. Tai patvirtina šių gairių 44 punktas, pagal kurį valstybės narės turi įrodyti, kad pasitraukus pagalbos gavėjui veikiausiai kiltų didelių socialinių sunkumų arba atsirastų didelis rinkos nepakankamumas. Taigi šio reikalavimo turinys yra susijęs su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta sąlyga, pagal kurią pagalbos priemonė turi būti skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, kaip, beje, per posėdį tvirtino šalys.

35      Darytina išvada, kad gairių 43 ir 44 punktuose numatyto reikalavimo esmė neprieštarauja SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktui, o to, beje, nė viena iš šalių neteigia, ir kad, nustačius šį reikalavimą, gairėse nepagrįstai nesusiaurinta šios nuostatos taikymo sritis, kiek tai susiję su valstybės pagalbos priemonės suderinamumo tyrimu, kaip tai suprantama pagal 2020 m. rugsėjo 22 d. Sprendimą Austrija / Komisija (C‑594/18 P, EU:C:2020:742, 24 punktas). Be to, iš to sprendimo 66 ir 67 punktų matyti, jog aplinkybė, kad planuojama pagalba leidžia pašalinti rinkos nepakankamumą, gali būti svarbi vertinant šios pagalbos suderinamumą pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

–       Dėl įrodinėjimo pareigos taisyklių, taikomų nagrinėjant gairių 43 ir 44 punktuose numatytus reikalavimus

36      Ieškovė tvirtina, kad Komisija nesilaikė gairių 8 ir 43 punktuose nustatytų reikalavimų. Ji, be kita ko, iš esmės mano, kad Rumunijos valstybė turėjo įrodyti neigiamų padarinių, kuriuos siekiama pašalinti pagalbos priemone, tikrumą. Pavyzdžiui, ši valstybė turėjo įrodyti, kad kitoms oro bendrovėms nepavyks perimti tam tikrų maršrutų, kuriuos šiuo metu vykdo TAROM. Komisija klaidingai pripažino, jog Rumunijos valstybė turėjo tik įrodyti, jog tikėtina, kad pagalbos priemonė atitinka gairių 43 ir 44 punktuose numatytus reikalavimus.

37      Komisija mano, kad ieškovės argumentus reikia atmesti.

38      Šiuo klausimu visų pirma iš gairių 43 punkto matyti, jog atitinkama valstybė narė turi įrodyti, kad pagalba „siekiama“ užkirsti kelią socialiniams sunkumams arba panaikinti rinkos nepakankamumą.

39      Minėtas punktas turi būti aiškinamas kartu su gairių 44 punkto b papunkčiu, kuriame nurodyta, jog valstybės narės turi įrodyti, kad pasitraukus pagalbos gavėjui „veikiausiai“ kiltų didelių socialinių sunkumų arba atsirastų didelis rinkos nepakankamumas, visų pirma įrodyti, kad yra „rizika“, kad bus sutrikdytas svarbios paslaugos, kurią sunku pakeisti, teikimas, jeigu konkurentams būtų sunku perimti iš pagalbos gavėjo tos paslaugos teikimą.

40      Darytina išvada, jog atitinkama valstybė narė turi įrodyti ne tai, kad, nesant pagalbos priemonės, pasitraukus pagalbos gavėjui neišvengiamai kiltų tam tikrų neigiamų padarinių, o tik tai, kad jų gali kilti.

41      Be to, šiuo klausimu valstybės narės pateikiami duomenys dėl savo pobūdžio gali būti susiję tik su būsimais įvykiais, kurių nutikimas pranešimo apie pagalbą Komisijai momentu nėra akivaizdus. Taigi šie duomenys turi leisti Komisijai atlikti perspektyvinę neigiamų padarinių, kurių kiltų nepatvirtinus pagalbos priemonės, analizę.

42      Galiausiai iš jurisprudencijos matyti, kad Reglamento Nr. 2015/1589 4 straipsnio 3 dalimi grindžiamas tokio kaip ginčijamas sprendimo nereikšti prieštaravimų teisėtumas priklauso nuo to, ar per priemonės, apie kurią pranešta, preliminarų tyrimo etapą atliktas Komisijos turimos informacijos ir įrodymų vertinimas objektyvai turėjo sukelti abejonių dėl tos priemonės suderinamumo su vidaus rinka, nes, esant tokių abejonių, turi būti pradėta oficiali tyrimo procedūra, kurioje gali dalyvauti šio reglamento 1 straipsnio h punkte nurodytos suinteresuotosios šalys (2020 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Vereniging tot Behoud van Natuurmonumenten in Nederland ir kt. / Komisija, C‑817/18 P, EU:C:2020:637, 80 punktas ir 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663, 38 punktas).

43      Įrodymą, kad yra abejonių dėl nagrinėjamos pagalbos suderinamumo su vidaus rinka, kuris turi būti nustatytas tiek iš sprendimo nereikšti prieštaravimų priėmimo aplinkybių, tiek iš jo turinio, turi pateikti tą sprendimą panaikinti prašantis asmuo, remdamasis nuoseklių įrodymų visuma (2020 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Vereniging tot Behoud van Natuurmonumenten in Nederland ir kt. / Komisija, C‑817/18 P, EU:C:2020:637, 82 punktas ir 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663, 40 punktas).

44      Šiomis aplinkybėmis, siekiant įvertinti ginčijamo sprendimo teisėtumą, nereikia nagrinėti, ar Komisija įrodė, kad nesant pagalbos priemonės neišvengiamai kiltų socialinių sunkumų arba atsirastų rinkos nepakankamumas ir kad ši priemonė leistų jų išvengti arba tikrai juos ištaisyti. Tačiau reikia patikrinti, ar ieškovė įrodė, kad, atsižvelgiant į informaciją ir įrodymus, kuriuos Komisija turėjo arba galėjo turėti, esama rimtų sunkumų, dėl kurių jai turėjo kilti abejonių dėl to, ar buvo rizika, kad, nesant pagalbos priemonės, būtų kilę tokių socialinių sunkumų ar rinkos nepakankamumas, arba dėl to, ar pagalbos priemone siekiama išvengti jų atsiradimo ar juos pašalinti.

45      Todėl ieškovės argumentai turi būti atmesti.

–       Dėl rimtų sunkumų, susijusių su gairių 43 ir 44 punktuose numatytais reikalavimais, buvimo požymių

46      Ieškovė trečiojo pagrindo pirmoje dalyje, kurioje ji taip pat daro nuorodą į pirmąjį pagrindą, tvirtina, kad Komisija padarė klaidų, kai nagrinėjo gairių 43 ir 44 punktuose numatytus reikalavimus. Pirma, ji pažymi, kad Komisijai turėjo kilti abejonių dėl TAROM svarbos nacionalinėje rinkoje. Antra, ji mano, kad Komisija neįvertino galimybės pakeisti TAROM vykdant minėtus vidaus maršrutus. Trečia, ji pažymi, kad nagrinėdama pagalbos priemonės suderinamumą Komisija neįvertino mažos TAROM dalies tarptautiniuose maršrutuose.

47      Komisija mano, kad ieškovės argumentus reikia atmesti.

48      Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad ginčijamo sprendimo 58–65 konstatuojamosiose dalyse Komisija išnagrinėjo, ar pagalbos priemonė atitinka gairių 43 ir 44 punktuose numatytus reikalavimus, ir nusprendė, jog pagal gaires turi būti įrodyta, kad šia priemone siekiama užkirsti kelią socialiniams sunkumams arba panaikinti rinkos nepakankamumą.

49      Ginčijamo sprendimo 59 ir 60 konstatuojamosiose dalyse ji nusprendė, jog įrodyta, kad TAROM atlieka lemiamą vaidmenį užtikrinant regioninį susisiekimą Rumunijoje, nes ši bendrovė viena vykdo skrydžius keliais vidaus maršrutais. Be to, TAROM veiklos nutraukimas paveiktų 460 000 keleivių, kurie jau buvo užsisakę skrydžius, iš kurių 63 000 – tik jos vykdomais maršrutais. Dėl pastarųjų maršrutų ginčijamo sprendimo 61 ir 62 konstatuojamosiose dalyse Komisija nusprendė, jog mažai tikėtina, kad konkuruojančios oro bendrovės visiškai užtikrins jų vykdymą, o tai paveiktų susisiekimą su Rumunijos regionais, atsižvelgiant į blogą kelių ir geležinkelių infrastruktūros, kuri nesuteikia realių tinkamų alternatyvų šiais maršrutais vykstantiems keleiviams, būklę. Ginčijamo sprendimo 63 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad TAROM veiklos nutraukimas gali turėti neigiamos įtakos Rumunijos regionų, ypač regioninių oro uostų, ekonominei padėčiai tiek, kad sumažėtų ekonominė veikla, dėl ko galėtų sumažėti kelionių paslaugų paklausa. To sprendimo 64 konstatuojamojoje dalyje ji, remdamasi pateikta informacija, konstatavo, jog yra konkreti rizika, kad bus nutrauktas keleivių vežimo oro transportu paslaugų teikimas Rumunijoje, o jo 65 konstatuojamojoje dalyje iš esmės padarė išvadą, kad, vengiant gresiančio likvidavimo proceso, kurio poveikis galėtų būti trikdantis, dėl pagalbos priemonės gali būti išvengta didelių socialinių sunkumų ir didelio rinkos nepakankamumo.

50      Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, jog Komisijos analizės negali paneigti ieškovės argumentas, kad Komisija neįvertino rinkos dydžio ir TAROM svarbos vykdant skrydžius nacionaliniais ir tarptautiniais maršrutais.

51      Iš tikrųjų reikia pažymėti, kad pagal gairių 43 punktą ir 44 punkto b papunktį Komisija, nagrinėdama, ar atitinkama paslauga yra „svarbi“, neprivalo atsižvelgti į atitinkamos rinkos dydį. Taigi, net jei atitinkama rinka yra gana ribota, tai netrukdo tam, kad šioje rinkoje teikiama paslauga būtų svarbi, kaip tai suprantama pagal gaires.

52      Nagrinėjamu atveju Komisijos analizė iš esmės grindžiama išvada, kad TAROM veiklos nutraukimas turėtų neigiamos įtakos susisiekimui su Rumunijos regionais, kuriems paslaugas teikia tik ji, ir jų ekonominei padėčiai ir kad šiuo atveju yra konkreti rizika, jog tam tikrų keleivių vežimo oro transportu paslaugų teikimas Rumunijoje bus nutrauktas.

53      Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog atsižvelgiant į tai, kad dėl prastos Rumunijos kelių ir geležinkelių infrastruktūros būklės nėra tinkamų alternatyvų, o to ieškovė neginčija, Komisija galėjo pagrįstai laikyti, kad susisiekimas su regionais vidaus oro maršrutais ir tarptautinis Rumunijos susisiekimas yra svarbi paslauga, kurią nutraukus galėtų kilti socialinių sunkumų arba atsirasti rinkos nepakankamumas, kaip tai suprantama pagal gairių 44 punkto b papunktį.

54      Be to, dėl ieškovės teiginio, jog, atsižvelgiant į nedidelį TAROM dalyvavimą nacionalinio oro transporto rinkoje, vienam keleiviui tenkančios pagalbos suma yra neproporcinga, pažymėtina, kad ji iš esmės ginčija pagalbos priemonės proporcingumą.

55      Šiuo aspektu ieškovė neįrodė, kad TAROM pavestas viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymas, kaip ji teigia, galėjo būti atliktas per pakankamai trumpą laiką, kad būtų išvengta TAROM pasitraukimo iš rinkos, kuris, kaip neginčijama, buvo neišvengiamas. Be to, ji neįrodė, kad dėl tokių viešųjų paslaugų įsipareigojimų būtų buvę galima išvengti TAROM veiklos nutraukimo ir dėl to kylančių padarinių susisiekimui su atitinkamais Rumunijos regionais ir ekonominei veiklai.

56      Antra, dėl ieškovės argumentų, susijusių su TAROM pakeitimu vykdant vidaus maršrutus, reikia priminti, kad pasibaigus preliminaraus tyrimo procedūrai priimto sprendimo nereikšti prieštaravimų teisėtumą Sąjungos teismas turi vertinti atsižvelgdamas ne tik į to sprendimo momentu Komisijos turėtą informaciją, bet ir į duomenis, kuriuos ji galėjo turėti (2021 m. balandžio 29 d. Sprendimo Achemos Grupė ir Achema / Komisija, C‑847/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2021:343, 41 punktas ir 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663, 42 punktas).

57      Šiuo klausimu pažymėtina, kad nors atliekant valstybės pagalbos egzistavimo ir teisėtumo tyrimą Komisijai gali reikėti, atsižvelgiant į aplinkybes, atlikti ne tik jai pateiktų duomenų apie faktines ir teisines aplinkybes tyrimą, remiantis tuo negalima daryti išvados, kad ji privalo savo iniciatyva ir nesant jokių požymių šiuo aspektu ieškoti bet kokios informacijos, galinčios tyrėti ryšį su jos nagrinėjama byla, net jeigu tokią informaciją galima rasti viešojoje erdvėje (žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663, 45 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

58      Šiomis aplinkybėmis visų pirma reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, galimybę pakeisti TAROM jos konkurentais skraidant vidaus maršrutais, kuriuos vykdo tik ši bendrovė, Komisija įvertino ginčijamo sprendimo 61 konstatuojamojoje dalyje. Iš tiesų iš šios konstatuojamosios dalies, kurioje šiuo aspektu daroma nuoroda į to sprendimo 17 konstatuojamąją dalį, turinio matyti, jog Komisija nusprendė, kad mažai tikėtina, jog Rumunijos rinkoje veikiančios konkuruojančios oro transporto bendrovės, daugiausia pigių skrydžių bendrovės, ateis į šią rinką, kad vykdytų skrydžius visais šiais maršrutais, nes šių bendrovių komercinis interesas tai daryti tariamai buvo mažas. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad paklausa keliauti šiais maršrutais yra nedidelė, vertinant pagal keleivių skaičių vienam skrydžiui, ir nebūtų pelninga juos vykdyti orlaiviais, kokius paprastai naudoja pigių skrydžių bendrovės, kurių sėdimų vietų skaičius yra didesnis nei TAROM naudojamų orlaivių. Ji pabrėžė, kad, siekiant sumažinti išlaidas, pigių skrydžių bendrovių verslo modelis grindžiamas kiekiu ir vienarūšiu orlaivių parku.

59      Be to, nors ieškovė tvirtina, jog su TAROM konkuruojančios oro transporto bendrovės vykdė tris iš septynių vidaus maršrutų, kurie ginčijamame sprendime buvo nurodyti kaip vykdomi tik TAROM, ji neginčija, kad bet kuriuo atveju keturis kitus vidaus maršrutus iš tikrųjų vykdė tik TAROM.

60      Be to, ji nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamo sprendimo priėmimo dieną tos konkuruojančios oro transporto bendrovės vykdė tuos tris vidaus maršrutus.

61      Taigi, viena vertus, remiantis ieškovės pateikta vienos oro transporto bendrovės interneto svetainės ištrauka galima tik konstatuoti, kad ši oro transporto bendrovė vykdė skrydžius trimis aptariamais vidaus maršrutais 2020 m. lapkričio 3 d., t. y. po to, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Todėl neginčytina, kad Komisija tame sprendime negalėjo atsižvelgti į šiame dokumente pateiktą informaciją.

62      Kita vertus, dėl kito ieškovės Bendrajam Teismui pateikto dokumento, pagal kurį tam tikrais vidaus ir tarptautiniais maršrutais, kurie ginčijamame sprendime laikomi išimtinai TAROM eksploatuojamais, skrydžius taip pat vykdo jos konkurentai, ieškovė per posėdį patikslino, kad tai yra jos pačios sudaryta lentelė, kurioje pateikta informacija apie oro maršrutus tam tikru laikotarpiu, gauta iš bendrovės, kurios specializacija – duomenų apie įvairius esamus oro maršrutus rinkimas ir tvarkymas.

63      Tačiau, darant prielaidą, jog šioje lentelėje pateikta informacija yra patikima, ji patvirtina, kad ginčijamo sprendimo priėmimo momentu, kaip, beje, pripažįsta ieškovė, tik TAROM vykdė kelis aptariamus oro maršrutus. Be to, kalbant apie kitus aptariamus oro maršrutus, pažymėtina, jog toje informacijoje nenurodyta, kad kitos oro bendrovės juos taip pat būtų vykdžiusios pagal tam tikrą metinį ar savaitinį periodiškumą ir tam tikru dažnumu, be kita ko, kas dieną ar kas savaitę, dėl ko jos būtų konkuravusios su TAROM. Iš tiesų nei iš minėtos lentelės, nei iš ieškovės procesinių dokumentų tokios informacijos negalima nustatyti.

64      Todėl remiantis aplinkybe, jog kitos oro transporto bendrovės bet kuriuo metu 2019 m. vykdė tam tikrus vidaus ir tarptautinius maršrutus, net jei ji būtų nustatyta, negali būti įrodyta, kad šios bendrovės TAROM žlugimo atveju būtų galėjusios lengvai užtikrinti TAROM teikiamas paslaugas visais jos išimtinai vykdomais maršrutais.

65      Be to, kadangi ieškinyje ieškovė nurodo, kad minėtoje lentelėje esanti informacija gauta iš viešai prieinamų šaltinių, kaip antai oro transporto bendrovių interneto svetainių, reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 57 punkte nurodytos jurisprudencijos, Komisija neprivalo savo iniciatyva ir nesant jokių požymių šiuo aspektu ieškoti bet kokios informacijos, galinčios turėti ryšį su jos nagrinėjama byla, net jeigu tokią informaciją galima rasti viešojoje erdvėje.

66      Be to, kaip, beje, ieškovė pripažino per posėdį dėl savo pačios atvejo, ji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad TAROM pasitraukimo iš rinkos atveju su ja konkuruojančios oro bendrovės būtų buvusios pasirengusios perimti visus tik TAROM vykdomus maršrutus.

67      Galiausiai, net darant prielaidą, kad būtų buvę galima pakeisti TAROM vykdant tam tikrus aptariamus vidaus ir tarptautinius maršrutus, ieškovė taip pat neįrodė, kad, atsižvelgiant į tikėtiną ir neišvengiamą TAROM veiklos nutraukimą, šis pakeitimas būtų galėjęs įvykti trumpuoju laikotarpiu, siekiant kiek įmanoma išvengti bet kokio paslaugų teikimo nutraukimo, ir tokiomis sąlygomis, kurios būtų panašios į tas, kuriomis šie maršrutai buvo vykdomi.

68      Taip yra juo labiau dėl to, kad neginčijama, jog TAROM turi žvaigždinį (angl. hub-and-spoke) tinklą, todėl keleiviams, atvykstantiems iš regioninių oro uostų, gali pasiūlyti susisiekimą su Bukarešto oro uostu, o jos konkurentai, vykdantys skrydžius kitais maršrutais nei tie, kuriuos vykdo tik TAROM, turi tinklus, kuriais vykdomi tiesioginiai skrydžiai. Ieškovė neginčijo, kad, kaip tvirtina Komisija, susisiekimu nacionaliniais ar tarptautiniais maršrutais iš Bukarešto oro uosto gali būti itin tinkamai užtikrintas susisiekimas su regionais.

69      Be to, kiek tai susiję su tariamais pertekliniais pajėgumais, buvusiais Rumunijoje ginčijamo sprendimo priėmimo dieną, ieškovė neginčija nei to, kad, kaip teigia Komisija, daugiau nei pusė orlaivių, kurie tuo metu buvo ant žemės, priklausė TAROM, nei to, kad apskritai su TAROM konkuruojančios oro transporto bendrovės, kurios visos yra pigių skrydžių bendrovės, vykdydamos skrydžius tik jų eksploatuojamais maršrutais, naudoja orlaivius, kurių keleivių vežimo pajėgumai yra didesni nei TAROM naudojamų orlaivių. Ieškovė nepaaiškina, kiek būtų pelninga tokiais orlaiviais vykdyti aptariamus vidaus maršrutus, kuriais skraido tik mažas keleivių skaičius.

70      Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į šio sprendimo 57 punkte minėtą jurisprudenciją, Komisija neprivalėjo savo iniciatyva ir nesant jokių požymių šiuo aspektu, be valstybės narės jai pateiktos informacijos, ieškoti informacijos, iš kurios būtų galima matyti, kad su TAROM konkuruojančios oro transporto bendrovės, nepaisant jų savybių, nurodytų šio sprendimo 69 punkte, būtų norėjusios vykdyti atitinkamus vidaus maršrutus.

71      Kalbant konkrečiai, iš Bendrojo Teismo turimos informacijos nematyti, kad ginčijamo sprendimo priėmimo dieną ant žemės esančių orlaivių skaičius, kaip požymis, kad tuo metu Rumunijoje buvo perteklinių pajėgumų, buvo informacija, kurios Komisija turėjo ieškoti savo iniciatyva.

72      Galiausiai pažymėtina, jog argumentas, kad oro transporto bendrovės bankrotas nepaveiktų valstybės narės susisiekimo, yra spekuliatyvus ir negali įrodyti, kad būtų buvę galima išvengti TAROM veiklos nutraukimo padarinių keleiviams, skrendantiems tik TAROM vykdomais vidaus ir tarptautiniais maršrutais, nes ieškovė neįrodė, kad su TAROM konkuruojančios oro transporto bendrovės būtų galėjusios perimti šiuos maršrutus TAROM žlugimo atveju.

73      Trečia, dėl argumento, kuriuo ieškovė priekaištauja Komisijai neįvertinus mažos TAROM rinkos dalies skrendant tarptautiniais maršrutais, reikia pažymėti, jog ši maža rinkos dalis, net jei būtų įrodyta, negali daryti įtakos išvadai, kad TAROM padėtis ir rizika, kad ji nutrauks veiklą trumpuoju laikotarpiu, galėjo pakenkti visam Rumunijos susisiekimui, ypač susisiekimui su tam tikrais Rumunijos regionais, ir daryti neigiamą poveikį jos oro transporto paslaugomis besinaudojantiems keleiviams ir, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 63 punkto, apskritai tų regionų ir tam tikros infrastruktūros, kaip antai regioninių oro uostų, ekonominei padėčiai.

74      Atsižvelgdama į TAROM svarbą susisiekimui su Rumunijos regionais ir į padarinius, kuriuos jos žlugimas sukeltų šiems regionams, Komisija neabejodama, remdamasi vien šiuo pagrindu, galėjo padaryti išvadą, kad pagalbos priemonė atitinka gairių 43 ir 44 punktuose numatytus reikalavimus.

75      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovė nepateikė įrodymų, susijusių su gairių 43 ir 44 punktuose numatytų reikalavimų nagrinėjimu, kuriais būtų galima įrodyti, kad esama rimtų sunkumų, dėl kurių Komisijai turėjo kilti abejonių dėl pagalbos priemonės suderinamumo su vidaus rinka, be kita ko, dėl rizikos, kad, nesant pagalbos priemonės, kiltų socialinių sunkumų arba rinkos nepakankamumas, arba dėl to, ar pagalbos priemone siekiama išvengti jų atsiradimo ar juos pašalinti.

76      Todėl reikia atmesti pirmąjį pagrindą ir trečiojo pagrindo pirmą dalį.

–       Dėl rimtų sunkumų, susijusių su tuo, ar pagalbos priemone laikytasi sąlygos „pirmą ir paskutinį kartą“, buvimo požymių

77      Trečiojo pagrindo antroje dalyje, kurioje ji daro nuorodą į antrąjį pagrindą, ieškovė tvirtina, kad leisdama taikyti pagalbos priemonę Komisija pažeidė sąlygą, vadinamą „pirmą ir paskutinį kartą“, numatytą gairių 70 punkte. Komisija neatsižvelgė į tai, kad, viena vertus, iki 2019 m. kelis kartus buvo didinamas TAROM kapitalas, įgyvendinant restruktūrizavimo pagalbą, kurią ši bendrovė gavo iki Rumunijos įstojimo į Sąjungą (toliau – TAROM restruktūrizavimo pagalba), ir, kita vertus, atitinkamas restruktūrizavimo planas buvo įgyvendintas iki tų metų. Be to, aplinkybė, kad tokia pagalba gali būti laikoma esama pagalba, neturi reikšmės taikant sąlygą „pirmą ir paskutinį kartą“.

78      Komisija mano, kad ieškovės argumentus reikia atmesti.

79      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal gairių 70 punktą, siekiant sumažinti neatsakingo elgesio riziką, paskatas pernelyg rizikuoti ir galimus konkurencijos iškraipymus, pagalba turėtų būti teikiama sunkumų patiriančioms įmonėms tik vienai restruktūrizavimo operacijai atlikti.

80      Šiuo aspektu gairių 71 punkte numatyta, kad valstybė narė, pranešdama Komisijai apie planuojamą sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbą, privalo nurodyti, ar atitinkama įmonė yra anksčiau gavusi sanavimo pagalbą, restruktūrizavimo pagalbą arba laikiną restruktūrizavimo paramą, įskaitant bet kokią tokią pagalbą, suteiktą iki gairių įsigaliojimo dienos, ir pagalbą, apie kurią nepranešta. Jeigu įmonė yra gavusi tokią pagalbą anksčiau ir jeigu nuo pagalbos suteikimo, restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos arba restruktūrizavimo plano įgyvendinimo sustabdymo (priklausomai nuo to, kas įvyko vėliau) praėjo mažiau nei 10 metų, Komisija neleis vėl teikti pagalbos pagal šias gaires.

81      Ginčijamo sprendimo 87–89 konstatuojamosiose dalyse Komisija padarė išvadą, kad įvykdyta gairių 70–75 punktuose numatyta sąlyga „pirmą ir paskutinį kartą“. Šiuo tikslu ji išnagrinėjo iki 2019 m. atliktų TAROM kapitalo padidinimų poveikį. Ji nusprendė, kad šiais padidinimais buvo įgyvendinta TAROM restruktūrizavimo pagalba ir tai padaryta iki Rumunijos įstojimo į Sąjungą. Šiuo klausimu ji pažymėjo, kad ši pagalba, kurią sudarė paskola ir Rumunijos suteikta TAROM paskolų garantija, buvo įgyvendinta iki 2019 m., t. y. ši valstybė perėmė TAROM pareigą grąžinti minėtas paskolas, ir kad TAROM skolos, susidariusios dėl šiuo pagrindu atliktų mokėjimų, buvo konvertuotos į tos valstybės pasirašytus kapitalo padidinimus.

82      Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės tvirtina, kad pagal TAROM restruktūrizavimo pagalbos įgyvendinimo sąlygas negalima laikyti, kad įvykdyta sąlyga „pirmą ir paskutinį kartą“. Ginčijamu sprendimu nesilaikyta  trumpesnio nei dešimties metų termino, nesvarbu, į kokį gairių 71 punkte nurodytą atvejį būtų atsižvelgta.

83      Pirma, kalbant apie gairių 71 punkte numatytą pirmąjį atvejį, t. y. trumpesnio nei dešimties metų nuo restruktūrizavimo pagalbos suteikimo dienos termino pasibaigimą, iš jurisprudencijos matyti, kad pagalba turi būti laikoma suteikta tada, kai gavėjui pagal galiojančius nacionalinės teisės aktus suteikiama teisė ją priimti iš valstybės išteklių, todėl faktinis nagrinėjamų išteklių pervedimas nėra lemiamas (šiuo klausimu žr. 2013 m. kovo 21 d. Sprendimo Magdeburger Mühlenwerke, C‑129/12, EU:C:2013:200, 40 punktą; 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Arriva Italia ir kt., C‑385/18, EU:C:2019:1121, 36 punktą ir 2021 m. gegužės 20 d. Sprendimo Azienda Sanitaria Provinciale di Catania, C‑128/19, EU:C:2021:401, 45 punktą).

84      Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo ir Komisijos atsakymo į proceso organizavimo priemonę, TAROM restruktūrizavimo pagalbą sudaro paskola ir kelios kitų paskolų garantijos, kurias Rumunijos valstybė suteikė TAROM penkiais Rumunijos vyriausybės sprendimais ir potvarkiais, priimtais 1997–2003 m. Vėliau 2004 m. Consiliul Concurenţei (Konkurencijos taryba, Rumunija) leido teikti TAROM restruktūrizavimo pagalbą.

85      Darytina išvada, kad įvairios TAROM restruktūrizavimo pagalbos sudedamosios dalys buvo suteiktos 1997–2003 m., turint omenyje, kad, kaip matyti iš Komisijos per posėdį pateiktų paaiškinimų, visos taip suteiktos paskolų garantijos buvo panaudotos iš karto po jų suteikimo.

86      Be to, valstybės pagalbos priemonės, kurią sudaro pagalbos gavėjui suteiktų paskolų garantija, pobūdis neišvengiamai reiškia, kad, panaudojus garantiją, šiuo pagrindu atlikti mokėjimai gali apimti visą paskolos laikotarpį. Tačiau tai neturi įtakos pagalbos suteikimo datai, todėl visi argumentai dėl mokėjimų, susijusių su vėliau suteiktomis garantijomis, neturi reikšmės.

87      Be to, ginčijamo sprendimo 88 konstatuojamojoje dalyje Komisija iš esmės paaiškino, kad Rumunijos valstybės mokėjimai pagal garantijas, kurios yra TAROM restruktūrizavimo pagalbos dalykas, ir dėl to iki 2019 m. įvykęs susidariusių TAROM skolų konvertavimas, padidinant kapitalą šios valstybės naudai, buvo tik šios pagalbos įgyvendinimas.

88      Šiuo aspektu ieškovė neginčija Komisijos teiginio, kad paskolų garantijų panaudojimo sąlygos ir skolų, atsiradusių dėl Rumunijos valstybės mokėjimų pagal šias garantijas, konvertavimas į TAROM kapitalo padidinimus šios valstybės naudai buvo numatyti įvairiuose šio sprendimo 84 punkte nurodytuose sprendimuose ir potvarkiuose, taigi dar iki Rumunijos įstojimo į Sąjungą.

89      Iš tiesų ieškovė tik tvirtina, jog Komisija turėjo įsitikinti, kad Rumunijos valstybės suteiktos garantijos buvo panaudotos tokiomis sąlygomis, dėl kurių iš pradžių buvo susitarta jas suteikiant. Vis dėlto, pažeisdama šio sprendimo 43 punkte nurodytas įrodinėjimo pareigos taisykles, ji nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, kad šios sąlygos buvo pakeistos įvairių aptariamų garantijų įgyvendinimo laikotarpiu.

90      Šiuo klausimu ieškovė per posėdį tvirtino, kad Komisija turėjo įsitikinti, kokiomis sąlygomis TAROM restruktūrizavimo pagalba buvo įgyvendinta, išnagrinėjusi metines ataskaitas, kurias valstybės narės turi parengti pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 21 straipsnį ir Reglamento Nr. 2015/1589 26 straipsnį, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl to, ar pagalbos priemone laikytasi sąlygos „pirmą ir paskutinį kartą“.

91      Tačiau, pažeisdama šio sprendimo 43 punkte nurodytas įrodinėjimo pareigos taisykles, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad, viena vertus, TAROM restruktūrizavimo pagalbos įgyvendinimo laikotarpiu Rumunija neįvykdė pareigos parengti metinę ataskaitą, numatytą Reglamento Nr. 659/1999 21 straipsnyje ir Reglamento 2015/1589 26 straipsnyje, ir, kita vertus, iš šių metinių ataskaitų matyti, kad ši pagalba buvo įgyvendinta kitomis nei Konkurencijos tarybos patvirtintos sąlygomis.

92      Todėl negalima tvirtinti, kad Komisijai turėjo kilti abejonių, ar buvo laikomasi gairių 71 punkte numatyto trumpesnio nei dešimties metų termino, skaičiuojamo nuo TAROM restruktūrizavimo pagalbos suteikimo dienos.

93      Antra, dėl gairių 71 punkte numatytų antrojo ir trečiojo atvejų, t. y. trumpesnio nei dešimties metų termino nuo restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos ir restruktūrizavimo plano įgyvendinimo sustabdymo pasibaigimo, ieškovė tvirtina, kad mokėjimai, atlikti po to, kai buvo panaudotos garantijos, gautos teikiant TAROM restruktūrizavimo pagalbą, ir dėl to susidariusių skolų konvertavimas į TAROM kapitalo padidinimus iki 2019 m. rodo, kad, viena vertus, restruktūrizavimo laikotarpis truko iki tų metų ir, kita vertus, restruktūrizavimo plano įgyvendinimas buvo sustabdytas tais pačiais metais.

94      Kalbant konkrečiai, ieškovė iš esmės mano, kad TAROM restruktūrizavimo pagalbos įgyvendinimas buvo restruktūrizavimo plano, kurio sustabdymas sutampa su restruktūrizavimo laikotarpio pabaiga, dalis.

95      Pirma, dėl sąvokos „restruktūrizavimo laikotarpis“ reikia pažymėti, jog gairių 7 punkte nurodyta, kad žlungančią įmonę galima restruktūrizuoti: nutraukti tam tikrą struktūriškai nuostolingą veiklą, o likusią veiklą reorganizuoti taip, kad būtų užtikrinta pagrįsta ilgalaikio gyvybingumo perspektyva.

96      Gairių 45 punkte numatyta, kad restruktūrizavimas gali apimti vieną ar kelis iš šių elementų: gavėjo veiklos reorganizavimą ir racionalizavimą veiksmingesniu pagrindu, paprastai nutraukiant nuostolingos veiklą ir restruktūrizuojant tų rūšių veiklą, kuri vėl gali tapti konkurencinga, ir galbūt veiklos diversifikavimą imantis naujos ir gyvybingos veiklos. Restruktūrizavimas paprastai apima finansinį restruktūrizavimą, kai nauji arba esami akcininkai suteikia kapitalo injekciją ir esami kreditoriai sumažina skolą.

97      Šiuo aspektu gairių 47 punkte nurodyta, kad „[r]estruktūrizavimo laikotarpis turėtų būti kuo trumpesnis“, taigi šios gairės, įskaitant jų 71 punktą, grindžiamos trumpo restruktūrizavimo koncepcija.

98      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad sąvoka „restruktūrizavimo laikotarpis“ reiškia laikotarpį, per kurį imamasi šio sprendimo 96 punkte išvardytų priemonių. Taigi iš esmės šis laikotarpis skiriasi nuo to, kuriuo įgyvendinama valstybės pagalbos priemonė.

99      Ieškovė, pažeisdama šio sprendimo 43 punkte nurodytas įrodinėjimo pareigos taisykles, nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, kad restruktūrizavimo laikotarpis, kaip antai apibrėžtas šio sprendimo 98 punkte, baigėsi po 2005 m., priešingai, nei matyti iš ginčijamo sprendimo 24 konstatuojamosios dalies, ir bet kuriuo atveju mažiau nei prieš dešimt metų iki pagalbos priemonės suteikimo.

100    Antra, dėl sąvokos „restruktūrizavimo planas“ reikia priminti, jog tam, kad sunkumų patiriančios įmonės restruktūrizavimo pagalbos projektas galėtų būti pripažintas suderinamu su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, jis turi būti susietas su restruktūrizavimo planu, kuriuo būtų siekiama sumažinti arba perorientuoti veiklą (1994 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑278/92–C‑280/92, EU:C:1994:325, 67 punktas ir 2006 m. balandžio 6 d. Sprendimo SchmitzGotha Fahrzeugwerke / Komisija, T‑17/03, EU:T:2006:109, 43 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Olympiaki Aeroporia Ypiresies / Komisija, T‑68/03, EU:T:2007:253, 88 punktą).

101    Taigi tai, kad restruktūrizavimo pagalba yra susieta su restruktūrizavimo planu, nereiškia, kad ši pagalba savaime yra šio restruktūrizavimo plano dalis; priešingai, šio plano buvimas yra esminė sąlyga, kad tokia pagalba galėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 17 d. Sprendimo WestfälischLippischer Sparkassen- und Giroverband / Komisija, T‑457/09, EU:T:2014:683, 283 punktą).

102    Tokį aiškinimą patvirtina sąvoka „restruktūrizavimo planas“, kaip antai pateikta gairėse, kurių 45–52 punktuose apibrėžti jo tikslai ir turinys, įskaitant jo ryšį su restruktūrizavimo pagalba.

103    Taigi gairių 45 ir 46 punktuose reikalaujama, kad tokios pagalbos atveju atitinkama valstybė narė pateiktų Komisijai restruktūrizavimo planą, o pagalba turi būti teikiama su sąlyga, kad tas planas bus įgyvendintas. Gairių 45 punkte nurodyti aspektai, kurie gali būti įtraukti į restruktūrizavimo planą, ir suprantama, kad nė vienas iš šių aspektų nėra susijęs su restruktūrizavimo pagalba. Iš gairių 47 punkto matyti, kad tokiu planu siekiama atkurti ilgalaikį pagalbos gavėjo gyvybingumą per protingą terminą ir remiantis realiomis prielaidomis.

104    Darytina išvada, kad gairėse sąvoka „pagalbos priemonės įgyvendinimas“ atskirta nuo sąvokos „restruktūrizavimo plano įgyvendinimas“.

105    Ieškovė, tvirtindama, jog tai, kad TAROM restruktūrizavimo pagalba buvo įgyvendinta iki 2019 m., reiškia, kad restruktūrizavimo planas taip pat galiojo iki 2019 m., neatsižvelgia į šio sprendimo 100 ir 101 punktuose nurodytos jurisprudencijos taikymo sritį ir į valstybės pagalbos priemonės įgyvendinimo ir restruktūrizavimo plano įgyvendinimo sąvokų skirtumą.

106    Todėl ieškovės argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad Komisijai turėjo kilti abejonių dėl restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos datos ar dėl restruktūrizavimo plano sustabdymo datos, turi būti atmesti.

107    Trečia, ieškovė kritikuoja ginčijamo sprendimo 88 konstatuojamojoje dalyje Komisijos pateiktus vertinimus, kad TAROM restruktūrizavimo pagalba yra esama pagalba, atsižvelgiant į tai, kad ją Konkurencijos taryba patvirtino iki Rumunijos įstojimo į Sąjungą dienos. Kalbant konkrečiai, Komisija nepatikrino, ar restruktūrizavimo pagalba tikrai yra esama pagalba, kaip ji suprantama pagal Akto dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (OL L 157, 2005, p. 203) V priedo 2 skyriaus 4 dalį, kurioje reikalaujama, kad apie tokią pagalbą Komisijai būtų pranešta per keturis mėnesius nuo įstojimo dienos, o priskyrimo esamai pagalbai poveikis apribojamas iki trečiųjų metų nuo tos dienos pabaigos.

108    Vis dėlto, nesant būtinybės nagrinėti, ar TAROM restruktūrizavimo pagalbos priskyrimas esamai pagalbai yra svarbus įgyvendinant sąlygą „pirmą ir paskutinį kartą“, reikia konstatuoti, kad Komisija nesirėmė tokiu priskyrimu, siekdama išnagrinėti, ar šiuo atveju pagalbos priemone laikytasi tos sąlygos. Todėl ieškovės argumentai negali turėti įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui.

109    Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog ieškovė nepateikė duomenų dėl sąlygos „pirmą ir paskutinį kartą“ laikymosi, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad esama rimtų sunkumų, dėl kurių Komisijai turėjo kilti abejonių dėl pagalbos priemonės suderinamumo su vidaus rinka.

110    Todėl reikia atmesti trečiojo pagrindo antrą priekaištą.

–       Dėl rimtų sunkumų, susijusių su ieškovės procesinių teisių pažeidimu, buvimo požymių

111    Trečiojo pagrindo trečioje dalyje ieškovė tvirtina, kad pagalbos priemonės tyrimo procedūros baigtis būtų galėjusi būti kitokia, jei Komisija būtų paisiusi jos procesinių teisių, suteikdama jai galimybę pateikti pastabas dėl šios priemonės ir perduoti Komisijai faktinę ar kitokio pobūdžio informaciją.

112    Reikia konstatuoti, kad, kaip pažymi Komisija, tokie argumentai yra nereikšmingi ginčijant sprendimą, kuriuo Komisija, nepradėjusi oficialios tyrimo procedūros, pripažįsta valstybės pagalbą suderinama su vidaus rinka.

113    Sprendimo nepradėti oficialios tyrimo procedūros teisėtumas priklauso nuo to, ar nagrinėdama valstybės pagalbos priemonę, apie kurią jai pranešta, Komisija susidūrė su rimtais sunkumais.

114    Ieškovės galimybė pateikti pastabas dėl pagalbos priemonės ir perduoti Komisijai faktinę ar kitokio pobūdžio informaciją negali įrodyti, kad esama rimtų sunkumų, dėl kurių Komisijai turėjo kilti abejonių dėl pagalbos priemonės suderinamumo su vidaus rinka.

115    Todėl reikia atmesti trečiojo pagrindo trečią dalį, taigi ir visą šį pagrindą.

 Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti, kaip ji suprantama pagal SESV 296 straipsnį, pažeidimu

116    Ieškovė mano, kad Komisija neįvykdė pareigos motyvuoti, nes nenurodė nei priežasčių, dėl kurių TAROM veikla turi būti laikoma ypač svarbia Rumunijai, nei TAROM tenkančių rinkos dalių Rumunijos rinkos nacionaliniame ir tarptautiniame segmentuose. Be to, ginčijamame sprendime neišsamiai paaiškinta galimybė atkurti TAROM teikiamas paslaugas ir jis yra prieštaringas ir su trūkumais, kiek tai susiję su pagalbos teikimo vieną kartą sąlygos taikymu.

117    Komisija mano, kad ieškovės argumentus reikia atmesti.

118    Šiuo klausimu reikia priminti, kad SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje reikalaujamas motyvavimas yra esminis procedūrinis reikalavimas (2015 m. birželio 18 d. Sprendimo Ipatau / Taryba, C‑535/14 P, EU:C:2015:407, 37 punktas) ir turi atitikti atitinkamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti patvirtintą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Taigi reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, be kita ko, atitinkamo akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir akto adresatų ar kitų asmenų, kurie konkrečiai ir tiesiogiai su tuo aktu susiję, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnyje numatytus reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo tekstą, bet ir jo priėmimo aplinkybes bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, EU:C:1998:154, 63 punktas ir 2008 m. balandžio 15 d. Sprendimo Nuova Agricast, C‑390/06, EU:C:2008:224, 79 punktas).

119    Be to, pasibaigus preliminaraus tyrimo etapui priimtame sprendime, kuriuo valstybės pagalbos priemonė pripažįstama suderinama su vidaus rinka ir kuris priimamas per trumpą terminą, turi būti nurodytos tik priežastys, dėl kurių Komisija mano, kad nėra rimtų atitinkamos pagalbos suderinamumo su vidaus rinka vertinimo sunkumų (2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks, C‑333/07, EU:C:2008:764, 65 punktas ir 2011 m. spalio 27 d. Sprendimo Austrija / ScheucherFleisch ir kt., C‑47/10 P, EU:C:2011:698, 111 punktas).

120    Nagrinėjamu atveju, pirmiausia kiek tai susiję su kritika dėl motyvų, susijusių su TAROM teikiamų paslaugų ypatinga svarba Rumunijai, ginčijamo sprendimo 60–64 konstatuojamosiose dalyse Komisija išdėstė priežastis, dėl kurių nusprendė, kad pagalbos priemonė atitinka gairių 43 ir 44 punktuose numatytus reikalavimus, nes dėl šio sprendimo 49 punkte nurodytų priežasčių TAROM veikla, t. y. jos teikiamos keleivių vežimo oro transportu paslaugos, yra ypač svarbi Rumunijai.

121    Be to, kiek tai susiję su tuo, kad ginčijamame sprendime nenurodytos TAROM tenkančios rinkos dalys Rumunijos rinkos nacionaliniame ir tarptautiniame segmentuose, iš šio sprendimo 50–53 ir 73 punktų matyti, jog tai nurodyti nebuvo būtina, kad Komisija galėtų atlikti galimo TAROM veiklos nutraukimo neigiamų pasekmių visam Rumunijos oro transporto sektoriui ir apskritai Rumunijos ekonomikai analizę ir padaryti išvadą, jog pagalbos priemonė atitinka gairių 43 ir 44 punktuose numatytus reikalavimus.

122    Be to, kiek tai susiję su priekaištu dėl motyvų, susijusių su galimybe atkurti TAROM paslaugas, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 61 konstatuojamojoje dalyje Komisija, remdamasi to sprendimo 17–19 konstatuojamosiomis dalimis, nusprendė, jog mažai tikėtina, kad su TAROM konkuruojančios oro bendrovės visiškai perims jos vykdomus vidaus maršrutus, nes jų noras ateiti į šią rinką tikriausiai yra nedidelis. Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 17 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad šie vidaus maršrutai nebūtų patrauklūs minėtiems konkurentams, kurie yra pigių skrydžių oro bendrovės, nes šių maršrutų paklausa yra nedidelė, vertinant pagal keleivių skaičių vienam skrydžiui, ir nebūtų pelninga juos vykdyti didesniais nei TAROM orlaiviais, kokius naudoja tokios bendrovės. To sprendimo 18 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad TAROM vykdomiems maršrutams nėra tinkamų alternatyvų, kiek tai susiję su oro uostų artumu, minimalaus kelionės trukme ir persėdimų skaičiumi, kad būtų pasiekta paskirties vieta, nes jos konkurentų siūlomi skrydžiai tarptautiniais maršrutais galimi tik su vienu ar dviem persėdimais. Galiausiai ginčijamo sprendimo 19 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad TAROM konkurentai per kelis mėnesius negalėtų pasiūlyti papildomų pajėgumų, kad perimtų maršrutus, kurių būtų atsisakyta, o, jei jie tai ir pasiūlytų, jų teikiamos paslaugos nebūtų tokio paties lygio kaip TAROM paslaugos skrydžių dažnumo ir paslaugų kokybės požiūriu.

123    Galiausiai, kiek tai susiję su argumentais dėl motyvų, susijusių su TAROM restruktūrizavimo pagalbos įgyvendinimu iki 2019 m., pakanka pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 100–106 punktų, toks įgyvendinimas nedaro poveikio principui „pirmą ir paskutinį kartą“, kurio reikalaujama laikytis gairių 70–75 punktuose, taigi ir pagalbos priemonės suderinamumui šiuo aspektu. Todėl ginčijamame sprendime Komisija neprivalėjo nurodyti, kad TAROM restruktūrizavimo pagalba buvo įgyvendinta iki 2019 m.

124    Todėl ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti.

125    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškinys turi būti atmestas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

126    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal šios reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Wizz Air Hungary Légiközlekedési Zrt. (Wizz Air Hungary Zrt.) padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Papasavvas

Kornezov

Buttigieg

Hesse

 

      Petrlík

Paskelbta 2022 m. gegužės 4 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: anglų.