2013 m. gegužės 19 d. Markus Brune pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. kovo 21 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-94/11 Brune prieš Komisiją

(Byla T-269/13 P)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantas: Markus Brune (Briuselis, Belgija), atstovaujamas advokato H. Mannes

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Reikalavimai

Laikydamasis pirmosios instancijos teisme pareikštų reikalavimų apeliantas Bendrojo Teismo prašo:

panaikinti 2013 m. kovo 21 d. Tarnautojų teismo sprendimą byloje F-94/11,

šio prašymo nepatenkinus – grąžinti bylą nagrinėti Tarnautojų teismui,

priteisti iš kitos apeliacinio proceso šalies ir atsakovės bylinėjimosi apeliacinėje ir pirmoje instancijoje išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas visų pirma remiasi šiais pagrindais:

Netinkamas įpareigojimo pakartoti egzaminą teisminis vertinimas

Skundžiamame sprendime netinkamai įvertinta, kad įgyvendinant 2010 m. rugsėjo 29 d. Tarnautojų teismo sprendimą Brune prieš Komisiją (F-5/08, toliau – Sprendimas Brune) pakartotinai surengtu egzaminu žodžiu pažeidžiami vienodo požiūrio ir objektyvaus vertinimo principai, taip pat SESV 266 straipsnis.

Sprendimo motyvuose pateiktas neteisingas teisinis ir klaidingas, iš dalies prieštaringas faktų vertinimas, ypač atsižvelgiant į SESV 266 straipsnio sąlygas, diskriminacijos draudimą ir reikalavimą taikyti vienodus vertinimo kriterijus.

Klaidingas alternatyvių sprendimų nesvarstymas

Skundžiamame sprendime teisiniu požiūriu klaidingai motyvuojant atmesta galimybė Sprendimą Brune įgyvendinti vadovaujantis alternatyviais sprendimais, kuriuos taikyti nagrinėjamu atveju reikalaujama pagal nusistovėjusią teismų praktiką.

Tikrinant alternatyvių sprendimų galimybes sprendime visų pirma netinkamai aiškinami vienodo požiūrio ir objektyvaus vertinimo principai, Tarnybos nuostatų 27 straipsnis ir pranešimas apie konkursą.

Nepritarus šiems argumentams: klaidingas procedūrinių pasiruošimo pakartotiniam egzaminui trūkumų vertinimas

Kiek tai susiję su pakvietimu laiku, tinkamu informavimu apie vertinimo komisijos sudėtį ir informaciją apie taikytiną teisę, sprendime padaryta rimtų faktinių ir atsakovės organizavimo pareigos vertinimo klaidų.

Sprendime neįvertintas nevienodas požiūris į apeliantą, kiek tai susiję su papildomos informacijos suteikimu kitai kandidatei lygiagrečiai vykusiame konkurse.

Kiek tai susiję su kaltinimu vertinimo komisijos šališkumu, sprendime nagrinėta tik apelianto diskriminavimo pradinėje atrankos procedūroje įrodymų stoka, nevertinant komisijos šališkumo per pakartotinį egzaminą.

Neteisingas trečiojo, ketvirtojo ir penktojo apelianto reikalavimo atmetimas dėl nepriimtinumo

Sprendime neatsižvelgta į galimybę konstatuoti bendro pobūdžio išvadas, kuriomis ES organams nenustatomi konkretūs įpareigojimai.

Reikalavimas kompensuoti patirtus neigiamus padarinius sprendime aiškinamas taip, kad nereikalaujama žalos atlyginimo, nors teismo posėdyje toks reikalavimas buvo aiškiai pareikštas.

Sprendime neteisingai įvertinta iš SESV 266 straipsnio kylanti pareiga patirtus neigiamus padarinius kompensuoti savo iniciatyva net ir nepareiškus tokio konkretaus reikalavimo.

Diskriminuojamas sprendimas dėl išlaidų

Skundžiamu sprendimu apeliantas diskriminuojamas, palyginti su ieškove byloje Honnefelder prieš Komisiją, F-42/11, nes nebuvo įvertinta galimybė ir apelianto naudai atsižvelgti į aplinkybę, kuri toje byloje laikyta reikšminga, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį.