Byla C‑258/14
Eugenia Florescu ir kt.
prieš
Casa Judeţeană de Pensii Sibiu ir kt.
(Curtea de Apel Alba Iulia prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – SESV 143 straipsnis – Valstybės narės einamųjų mokėjimų balanso sunkumai – Europos Sąjungos finansinė pagalba – Europos Sąjungos ir pagalbą gaunančios valstybės narės sudarytas susitarimo memorandumas – Socialinė politika – Vienodo požiūrio principas – Nacionalinės teisės aktai, kuriais draudžiama kartu gauti ir senatvės pensiją, ir darbo užmokestį už darbą viešojoje institucijoje – Skirtingas asmenų, kurių mandato trukmė numatyta konstitucijoje, ir karjeros teisėjų vertinimas“
Santrauka – 2017 m. birželio 13 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas
1. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Institucijų priimti aktai – Europos Sąjungos finansinę pagalbą gaunančios valstybės narės ir Europos bendrijos sudarytas susitarimo memorandumas, kuriuo sukonkretinamas šios valstybės narės įsipareigojimas laikytis tam tikrų ekonominių tikslų – Įtraukimas
(SESV 143 ir 267 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 332/2002 3a straipsnis)
2. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Einamųjų mokėjimų balansas – Valstybės narės sunkumai – Su Rumunija sudarytas susitarimo memorandumas dėl šios valstybės narės įsipareigojimų laikytis tam tikrų ekonominių tikslų sukonkretinimo – Rumunijos pareiga priimti nuostatas dėl draudimo kartu gauti ir senatvės pensiją, ir darbo užmokestį – Nebuvimas
(SESV 143 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 332/2002; Tarybos sprendimas 2009/459)
3. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Einamųjų mokėjimų balansas – Valstybės narės sunkumai – Su Rumunija sudarytas susitarimo memorandumas dėl šios valstybės narės įsipareigojimų laikytis tam tikrų ekonominių tikslų sukonkretinimo – Nacionalinės teisės aktų, kuriais draudžiama kartu gauti ir senatvės pensiją, ir darbo užmokestį, priėmimas – Nuosavybės teisės pažeidimas – Nebuvimas
(ESS 6 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis ir 52 straipsnio 1 dalis; Tarybos sprendimas 2009/459)
4. Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78 – Taikymo sritis – Nacionalinės teisės aktai, kuriais tam tikromis sąlygomis draudžiama kartu gauti ir senatvės pensiją, ir atlyginimą už profesinės veikslo vykdymą valstybiniame sektoriuje – Skirtingas karjeros teisėjų ir asmenų, kuriems suteiktas mandatas pagal nacionalinę konstituciją, vertinimas – Netaikymas
(Tarybos direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punktas)
1. Susitarimo memorandumą, sudarytą 2009 m. birželio 23 d. Bukarešte ir Briuselyje, reikia laikyti Europos Sąjungos institucijų priimtu aktu, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį, dėl kurio Europos Sąjungos Teisingumo Teismas gali pateikti išaiškinimą.
Šio memorandumo teisinis pagrindas – SESV 143 straipsnis, kuris suteikia Sąjungai kompetenciją skirti savitarpio pagalbą valstybei narei, kurios valiuta nėra euro ir kuri susiduria su mokėjimų balanso sunkumais ar kuriai kyla tokių rimtų sunkumų grėsmė. Kaip aktas, kurio teisinis pagrindas yra šio sprendimo 31–33 punktuose nurodytos Sąjungos teisės nuostatos ir kurį sudarė, be kita ko, Sąjunga, atstovaujama Komisijos, susitarimo memorandumas yra Sąjungos institucijos aktas, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnio b punktą.
(žr. 31, 35, 36 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)
2. Susitarimo memorandumą, sudarytą 2009 m. birželio 23 d. Bukarešte ir Briuselyje, reikia aiškinti taip, kad juo neįpareigojama priimti tokio nacionalinės teisės akto, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuriame numatytas draudimas viešojo sektoriaus pensiją gauti kartu su pajamomis iš viešosiose institucijose vykdomos veiklos, jei šios pensijos dydis viršija vidutinio bendrojo nacionalinio darbo užmokesčio dydį, kuriuo remiantis sudaromas valstybės socialinės apsaugos biudžetas.
Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, kaip buvo nurodyta atsakant į pirmąjį klausimą, susitarimo memorandumas yra įsipareigojimo tarp Sąjungos ir valstybės narės dėl ekonominės programos konkretinimas, leidžiantis pastarajai pasinaudoti vidutinės trukmės finansinės pagalbos valstybių narių mokėjimų balansams priemone, nurodyta SESV 143 straipsnyje ir detalizuota Reglamente Nr. 332/2002. Jame įtvirtinti tam tikri reikalavimai dėl ekonominės politikos, kurių reikia laikytis norint gauti finansinę pagalbą ir kurie buvo parengti bendru Komisijos ir Rumunijos valdžios institucijų sutarimu, laikantis Sprendimo 2009/459 nuostatų. Vis dėlto susitarimo memorandume, nors ir yra privalomame, nėra konkrečių nuostatų, įpareigojančių priimti tokį nacionalinės teisės aktą, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje.
(žr. 38, 41, 42 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)
3. ESS 6 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jais nedraudžiamas toks nacionalinės teisės aktas, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuriame numatytas draudimas kartu gauti grynąją viešojo sektoriaus pensiją ir pajamų iš viešosiose institucijose vykdomos veiklos, jei šios pensijos dydis viršija tam tikrą ribą.
Šiuo klausimu reikia pirmiausia pažymėti, kad, kaip matyti iš Įstatymo Nr. 329/2009 2 straipsnio teksto, šis įstatymas yra išimtinio pobūdžio ir laikinas. Be to, juo nepaneigiamas pats teisės į pensiją principas, tiesiog aiškiai nustatytomis ir apibrėžtomis aplinkybėmis apribojama galimybė ja naudotis, t. y. jeigu kartu gaunama ir pensija, ir pajamų iš viešosiose institucijose vykdomos veiklos ir jeigu pensijos suma viršija tam tikrą ribą. Konkrečiai kalbant, pagrindinėje byloje nagrinėjamu nacionalinės teisės aktu siekiama sumažinti darbo užmokesčio išlaidas viešajame sektoriuje ir reformuoti pensijų sistemą, kaip buvo numatyta Sprendime 2009/459 ir susitarimo memorandume, kad būtų sumažinti einamųjų mokėjimų balanso sunkumai, privertę Rumuniją prašyti Sąjungos finansinės paramos; ši parama jai buvo suteikta. Šie tikslai yra bendrojo intereso tikslai.
Dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamo nacionalinės teisės akto tinkamumo ir reikalingumo reikia priminti, kad, atsižvelgiant į ypatingą ekonominę situaciją, valstybės narės turi didelę diskreciją priimdamos sprendimus ekonomikos srityje ir kad jos geriausiai gali nuspręsti dėl priemonių, leidžiančių įvykdyti siekiamus tikslus.
(žr. 55–57, 60 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)
4. 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2 straipsnio 2 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad ši nuostata netaikoma tokiam nacionalinės teisės akto, kaip nagrinėjamo pagrindinėje byloje, aiškinimui, pagal kurį minėtame akte numatomas draudimas viešojo sektoriaus darbuotojams kartu gauti grynąją pensiją ir pajamų iš viešosiose institucijose vykdomos veiklos, jei šios pensijos dydis viršija bendrąjį vidutinį nacionalinį darbo užmokestį, kuriuo remiantis sudaromas valstybės socialinės apsaugos biudžetas, ir jis taikomas karjeros teisėjams, tačiau netaikomas asmenims, kuriems suteiktas mandatas pagal nacionalinę konstituciją.
(žr. 66 punktą ir rezoliucinės dalies 4 punktą)