Byla T‑894/16
Société Air France
prieš
Europos Komisiją
2019 m. liepos 11 d. Bendrojo Teismo (šeštoji išplėstinė kolegija) sprendimas
„Ieškinys dėl panaikinimo – Valstybės pagalba – Priemonės, kurias Prancūzija taikė Marselio Provanso oro uostui ir juo besinaudojantiems oro vežėjams – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka – Investicinės dotacijos – Nacionaliniams ir tarptautiniams skrydžiams nustatyti skirtingi oro uosto mokesčiai – Sumažinti oro uosto mokesčiai, siekiant skatinti skrydžius iš naujojo terminalo Marselio Provanso 2 – Konkrečios sąsajos nebuvimas – Esminio poveikio konkurencinei padėčiai nebuvimas – Nepriimtinumas“
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Konkreti sąsaja – Kriterijai – Komisijos sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka – Įmonės, kuri neįrodo konkuruojanti su pagalbos gavėju, ieškinys – Nepriimtinumas
(SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
(žr. 24–44 punktus)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Konkreti sąsaja – Kriterijai – Komisijos sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka – Konkuruojančios įmonės, kuri neįrodo, kad jos padėčiai rinkoje buvo padaryta esminė įtaka, ieškinys – Nepriimtinumas – Teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimas – Nebuvimas
(SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis)
(žr. 53–69, 80 punktus)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Komisijos sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka – Įmonės, kuri dalyvavo administracinėje procedūroje, ieškinys – Nepakankamas pagrindas norint pripažinti, kad asmuo turi teisę pareikšti ieškinį
(SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
(žr. 71, 72 punktus)
Santrauka
2019 m. liepos 11 d. Sprendime Air France / Komisija (T‑894/16) Bendrasis Teismas kaip nepriimtiną atmetė oro transporto bendrovės Air France pareikštą ieškinį dėl Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos, susijusios su tikromis priemonėmis, kurias Prancūzijos valdžios institucijos taikė Marselio Provanso oro uostui ir šį oro uostą naudojančioms oro transporto bendrovėms(1).
Marselio Provanso oro uostas yra vienas didžiausių Prancūzijos oro uostų. 2004 m. siekdamas padidinti transporto srautą ir plėtrą vykdyti naujomis kryptimis Europoje šis oro uostas nusprendė šalia pagrindinio terminalo pastatyti naują „pigiems skrydžiams“ skirtą terminalą. Operatorius šio naujo terminalo statybai finansuoti iš Prancūzijos valstybės gavo investicijų dotaciją. Be to, dėl naujojo terminalo buvo priimti specialūs teisės aktai, numatantys sumažintus keleivio mokesčius. Galiausiai penkeriems metams su galimybe pratęsti buvo sudaryta reklamos vietos pirkimo sutartis dėl Marselio krypties reklamos, siekiant pritraukti daugiau keleivių.
Išnagrinėjusi šias įvairias priemones pagal teisę valstybės pagalbos srityje Komisija nusprendė, kad Marselio Provanse oro uostas gavo investicinę pagalbą, kuri suderinama su vidaus rinka, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Kalbant apie naujame terminale, skirtame „pigiems skrydžiams“, taikomus sumažintus mokesčius ir reklamos vietos pirkimo sutartį, pažymėtina, kad Komisija vis dėlto nusprendė, kad nėra pagalbos, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Air France pareiškė ieškinį dėl šio Komisijos sprendimo panaikinimo, nurodydama, kad „pigių skrydžių“ oro transporto bendrovės, kaip antai Ryanair, naudodamosi naujų šiems skrydžiams skirtu terminalu, įgyja konkurencinį pranašumą.
Vis dėlto Bendrasis Teismas atmetė Air France ieškinį kaip nepriimtiną, nes ji neturėjo locus standi pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.
Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pirmiausia pabrėžė, kad pagal minėtą nuostatą ieškovė, kaip antai Air France, turi būti tiesiogiai ir konkrečiai susijusi su ginčijamu sprendimu. Pagal suformuotą jurisprudenciją Air France konkreti sąsaja galėtų būti patvirtinta tik jei ši bendrovė konkuruotų su pagalbos, dėl kurio priimtas Bendrajame Teisme ginčijamas sprendimas, gavėju, o pagalbos priemonės darytų didelį poveikį jos padėčiai rinkoje.
Atsižvelgdamas į šiuos principus Bendrasis Teismas pažymėjo, kad investicijų dotacija, skirta finansuoti Marselio Provanso oro uosto naujo terminalo statybai, buvo suteikta tik šio oro uosto operatoriui, kuris yra vienintelis jos gavėjas. Nesant konkurencinio ryšio tarp minėto operatoriaus ir Air France, Komisijos sprendimas, kuriuo ši dotacija pripažįstama suderinama su vidaus rinka, nėra konkrečiai susijęs su Air France.
Dėl naujajame „pigių skrydžių“ terminale taikomų mažesnių mokesčių ir reklamos vietos pirkimo sutarties Bendrasis Teismas galiausiai patikslino, kad atitinkamą rinką, kuriai šių priemonių poveikis turėjo būti vertinamas, sudaro visi maršrutai iš šio oro uosto ir į jį, neatsižvelgiant į tai, kuriuo terminalu naudojamasi. Todėl Air France, kaip ieškovė, turėjo įrodyti, kad mažesniais mokesčiais ir reklamos vietos pirkimo sutartimi buvo daromas didelis poveikis jos konkurencinei padėčiai. Net darant prielaidą, kad minėtos priemonės turėjo tiesioginį poveikį Air France konkurencinei padėčiai atitinkamoje rinkoje, atsižvelgiant į jos konkurenciją su Ryanair, ji nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad poveikis buvo esminis. Todėl jos visas ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepriimtinas.