Byla C‑372/16

Soha Sahyouni

prieš

Raja Mamisch

(Oberlandesgericht München prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Reglamentas (ES) Nr. 1259/2010 – Tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje – Privataus santuokos nutraukimo, religinės institucijos užregistruoto trečiojoje šalyje, pripažinimas – Minėto reglamento taikymo sritis“

Santrauka – 2017 m. gruodžio 20 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1.        Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Sąjungos teisės nuostatos, kurios pagal nacionalinę teisę tiesiogiai ir besąlygiškai taikomos į jų taikymo sritį nepatenkančioms situacijoms – Apėmimas

(SESV 267 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 1259/2010)

2.        Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytina teisė – Reglamentas Nr. 1259/2010 – Taikymo sritis – Sprendimo dėl santuokos nutraukimo vienašališku pareiškimu religiniame teisme, esančiame trečiojoje valstybėje, pripažinimas – Neįtraukimas

(Tarybos reglamento Nr. 1259/2010 1 straipsnis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 27–34 punktus)

2.      2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1259/2010, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje, 1 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad į šio reglamento dalykinę taikymo sritį nepatenka santuokos nutraukimas vienašališku vieno iš sutuoktinių pareiškimu religiniame teisme, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje.

Pirma, dėl Reglamento Nr. 1259/2010 1 straipsnio formuluotės pasakytina, kad šio straipsnio 1 dalyje tik nurodyta, jog šis reglamentas taikomas su teisės kolizija susijusiais atvejais santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium. Taigi šio straipsnio tekste nepateikta naudingos informacijos, kuri padėtų apibrėžti sąvoką „santuokos nutraukimas“, kaip ji suprantama pagal šį straipsnį.

Taip pat pasakytina, kad nors, kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 60 punkte, privatus santuokos nutraukimas nėra aiškiai neįtrauktas į Reglamento Nr. 1259/2010 taikymo sritį, tai, jog daugelyje šio reglamento nuostatų, pavyzdžiui, 1 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 8 ir 13 straipsniuose, 18 straipsnio 2 dalyje, minimas „teismas“ ir „procedūra“, rodo, kad šis reglamentas taikomas tik tais atvejais, kai sprendimą dėl santuokos nutraukimo priima valstybės teismas ar valdžios institucija arba jis priimtas jiems kontroliuojant. Galiausiai Reglamento Nr. 1259/2010 10 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad šio reglamento dalykinė taikymo sritis ir dėstomoji dalis turėtų atitikti Reglamentą Nr. 2201/2003.

Trečia, dėl Reglamentu Nr. 1259/2010 siekiamo tikslo pasakytina, kad, kaip matyti iš reglamento pavadinimo, juo įgyvendinamas tvirtesnis dalyvaujančių valstybių narių bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje. Kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 65 punkte, tuo metu, kai buvo priimtas šis reglamentas, vykdant tokį tvirtesnį bendradarbiavimą dalyvaujančių valstybių narių teisinėse sistemose tik valstybinės institucijos galėjo šioje srityje priimti teisinę galią turinčius sprendimus. Šiuo klausimu pasakytina, kad nuo tada, kai priimtas Reglamentas Nr. 1259/2010, kelių valstybių narių teisinėse sistemose atsirado galimybė nutraukti santuoką nedalyvaujant valstybės institucijai, tačiau, kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 66 punkte, įtraukti privatų santuokos nutraukimą į šio reglamento taikymo sritį yra kompetentingas tik Sąjungos teisės aktų leidėjas.

Taigi, atsižvelgiant į Reglamente Nr. 2201/2003 esančią sąvokos „santuokos nutraukimas“ apibrėžtį, iš Reglamentu Nr. 1259/2010 siekiamų tikslų matyti, kad jis apima tik tokį santuokos nutraukimą, kai santuoką nutraukia valstybės teismas ar valdžios institucija arba tai daroma jiems kontroliuojant.

(žr. 37–40, 44, 45, 47–49 punktus ir rezoliucinę dalį)