2022 m. balandžio 12 d. pareikštas ieškinys byloje BNP Paribas / ECB

(Byla T-186/22)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: BNP Paribas (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama avocats A. Gosset-Grainville, M. Trabucchi ir M. Dalon

Atsakovas: Europos Centrinis Bankas

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

panaikinti 2022 m. vasario 2 d. ECB sprendimo Nr. ECB-SSM-2022-FRBNP-7 (kartu su priedais) 1.10, 3.10.1–3.10.8 skirsnius, kiek juose numatytos priemonės, būtinos neatšaukiamiems mokėjimo įsipareigojimams, susijusiems su indėlių ir pertvarkymo fondų garantijų sistema;

priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas;

remiantis Procedūros reglamento 88 ir 89 straipsniais priimti proceso organizavimo priemonę, kuria būtų nurodyta ECB pateikti sprendimus dėl neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų, priimtus dėl kitų bankų 2021 m., ypač Prancūzijos bankų.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

Pirmasis pagrindas grindžiamas teisės klaida ir SESV 266 straipsnio pažeidimu. Ieškovė šiuo klausimu tvirtina, kad ginčijamame sprendime numatęs bendrą esminę priemonę, kuri pagrįsta motyvais, kuriais neatsižvelgiama į konkrečią riziką ribojančią situaciją, ECB viršijo savo įgaliojimus, suteiktus jam pagal Reglamentą Nr. 1024/2013¹ , kaip antai jie išaiškinti Europos Sąjungos teisingumo Teismo jurisprudencijoje.

Antrasis pagrindas grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida ir gero administravimo principo pažeidimu. Ieškovė mano, kad neatsižvelgdamas į visas jos konkrečios situacijos svarbas aplinkybes, ECB padarė neteisingas išvadas dėl ribotos rizikos, kuri kiltų dėl neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų (toliau – NMĮ) jos konkrečiai situacijai.

Trečiasis pagrindas grindžiamas teisės klaida, nes buvo pašalintas Sąjungos teisės nuostatų dėl rėmimosi NMĮ naudingas poveikis. Anot ieškovės, kadangi ECB grindė savo analizę principiniais teiginiais, iš kurių galėjo kilti vienintelis reikalavimas atimti visus NMĮ iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, Sąjungos teisės aktai, pagal kuriuos kredito įstaigoms leidžiama remtis NMĮ, kad galėtų įvykdyti dalį savo įsipareigojimų pertvarkymo fondams ir indėlių garantijų schemoms, neteko naudingo poveikio.

Ketvirtasis pagrindas grindžiamas proporcingumo principo pažeidimu, nes ECB nustatė ieškovei nepateisinamą ir neproporcingą atskaitymo priemonę, atsižvelgiant į jos riziką ribojančią situaciją.

____________

¹ 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63).