BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija)
NUTARTIS
2011 m. sausio 12 d.(*)
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Galimybės susipažinti nesuteikimas iš dalies – Ginčijamo akto pakeitimas kitu vykstant teismo procesui – Atsisakymas priderinti reikalavimus – Nereikalingumas priimti sprendimą“
Byloje T‑411/09
Ioannis Terezakis, gyvenantis Briuselyje (Belgija), iš pradžių atstovaujamas advokato B. Lombart, vėliau ‑ advokato P. Synoikis,
ieškovas,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą L. Flynn ir C. Ten Dam,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2009 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos sprendimą, kuriuo atsisakoma ieškovui sudaryti galimybę susipažinti su tam tikrų laiškų apie mokesčių teisės pažeidimus, susijusius su Spartos oro uosto statyba Atėnuose (Graikija), kuriais pasikeitė Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Graikijos Respublikos ekonomikos ir finansų ministerija, tam tikromis dalimis ir priedais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas E. Moavero Milanesi, teisėjai N. Wahl (pranešėjas) ir S. Soldevila Fragoso,
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Ginčo aplinkybės ir procedūra
1 Remdamasis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331), 2009 m. balandžio 24 d. ieškovas išsiuntė elektroninį laišką ir paprašė suteikti galimybę susipažinti su laiškais, susijusiais su galimais mokesčių teisės pažeidimais statant Spartos oro uostą Atėnuose (Graikija), kuriais pasikeitė Europos Komisija ir Graikijos Respublikos institucijos.
2 2009 m. birželio 8 d. elektroniniu laišku Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) C direktorato „Veiklos ir politikos rėmimas“ direktorius suteikė galimybę susipažinti iš dalies su penkiais ieškovo prašytais dokumentais. Šie dokumentai tai:
– 2004 m. spalio 15 d. OLAF laiškas, skirtas Graikijos Respublikos ekonomikos ir finansų ministerijai,
– 2006 m. spalio 20 d. Graikijos Respublikos ekonomikos ir finansų ministerijos laiškas, skirtas OLAF,
– 2006 m. gruodžio 22 d. OLAF laiškas, skirtas Graikijos Respublikos ekonomikos ir finansų ministerijai,
– 2007 m. sausio 31 d. Graikijos Respublikos ekonomikos ir finansų ministerijos laiškas, skirtas OLAF,
– 2007 m. liepos 27 d. Graikijos Respublikos ekonomikos ir finansų ministerijos laiškas, skirtas OLAF.
3 2009 m. birželio 19 d. laiške, skirtame Komisijos generaliniam sekretoriui, ieškovas pateikė pakartotinį prašymą, kad Komisija peržiūrėtų savo atsakymą ir leistų jam susipažinti su visu 2 punkte minimų dokumentų tekstu, įskaitant ir jų priedus, bei su 2007 m. liepos 18 d. elektroniniu laišku, kurį OLAF išsiuntė Graikijos Respublikos institucijoms.
4 2009 m. rugpjūčio 3 d. laiške (toliau – ginčijamas sprendimas) OLAF generalinis direktorius patvirtino atsisakymą, nurodytą 2009 m. birželio 8 d. sprendime. Grįsdamas šį atsisakymą jis nurodė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b papunktyje ir 2 dalyje numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas. Kalbėdamas apie ieškovo prašymą suteikti galimybę susipažinti su 2007 m. liepos 18 d. elektroniniu laišku, jis konstatavo kad, pirma, minėtas laiškas nebuvo nurodytas pradiniame prašyme, ir, antra, šis laiškas nebuvo užregistruotas OLAF byloje, nes tai buvo neformalus priminimas.
5 2009 m. spalio 13 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai ieškovas pateikė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.
6 2010 m. vasario 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktu laišku Komisija Bendrojo Teismo paprašė pripažinti, kad jai tą pačią dieną priėmus sprendimą, kuriuo buvo panaikintas ir pakeistas ginčijamas sprendimas, ieškinys neteko dalyko.
7 2010 m. vasario 4 d. savo sprendime Komisija konstatavo, kad ieškovui buvo suteikta galimybė susipažinti su daugiau iš pradžių prašytų dokumentų nei leista ginčijamame sprendime.
8 2010 m. kovo 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktose pastabose dėl prašymo dėl nereikalingumo priimti sprendimą ieškovas nesutiko su šiuo prašymu. Šiuo atžvilgiu jis tvirtina, kad 2010 m. vasario 4 d. Komisijos sprendimas nevisiškai panaikino jo ieškinio dalyką, nes Komisija jam vis dar nesuteikė galimybės susipažinti su 2009 m. birželio 19 d. prašyme, dėl kurio priimtas ginčytinas sprendimas, nurodytais tam tikrais dokumentais.
9 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi Bendrasis Teismas prie bylos prijungė Komisijos pateiktą prašymą pripažinti ieškinį kaip netekusį dalyko ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.
10 Dublike ieškovas pabrėžia, kad nepateikė ieškinio dėl 2010 m. vasario 4 d. Komisijos sprendimo, ir prašo Bendrojo Teismo nagrinėti bylą remiantis ginčijamu sprendimu ir neatsižvelgti į 2010 m. vasario 4 d. Komisijos sprendimą. Nepatenkinus šio reikalavimo, ieškovas teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog yra priimtas šis sprendimas, jis galėtų prisijungti prie 2010 m. vasario 4 d. Komisijos prašymo dėl nereikalingumo priimti sprendimą su sąlyga, kad Komisija sutiktų padengti jo bylinėjimosi išlaidas. Triplike Komisija visų pirma nurodo, kad jai nepavyko susitarti su ieškovu dėl priimtino bylinėjimosi išlaidoms padengti skirtos sumos dydžio.
Šalių reikalavimai
11 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
12 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti, kad nebeliko ieškinio dalyko ir nebereikia priimti sprendimo,
– nepatenkinus šio reikalavimo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
13 Atsižvelgęs į 2010 m. vasario 4 d. Komisijos prašymą dėl nereikalingumo priimti sprendimą, 2009 m. kovo 9 d. ieškovo pastabas dėl šio prašymo ir dubliką, Bendrasis Teismas mano, kad šį atskirąjį procesinį klausimą reikia spręsti be žodinės proceso dalies, remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnio 3 dalimi.
14 Pirmiausia reikia priminti, kad jeigu vykstant procesui nebelieka ieškinio dalyko, Bendrasis Teismas negali priimti sprendimo dėl bylos esmės, nes toks jo sprendimas negali būti naudingas ieškovui (2010 m. sausio 19 d. Bendrojo Teismo sprendimo Co-Frutta prieš Komisiją, T‑355/04, ir T‑446/04, Rink. p. II‑1, 43–45 punktai).
15 Tai, kad ginčo dalyko nebelieka, visų pirma gali lemti ginčijamo akto atšaukimas arba pakeitimas kitu aktu vykstant teismo procesui (1961 m. birželio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimas Meroni ir kt. prieš Vyriausiąją valdybą 5/60, 7/60 ir 8/60, Rink. p. 201, 213 ir 1985 m. lapkričio 11 d. ir Teisingumo Teismo nutarties Eurasian Corporation prieš Komisiją, 82/85, Rink. p. 3603, 11 punktas; 1997 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Antillean Rice Mills prieš Komisiją, T‑26/97, Rink. p. II‑1347, 14 ir 15 punktai).
16 Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad jei pripažinto netekusiu galios akto teisinis poveikis išnyksta jo panaikinimo dieną, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip (šiuo klausimu žr. 1960 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimą Geitling ir kt. prieš Aukščiausiąją valdžios instituciją, 16/59–18/59, Rink. p. 45, 65), teisės aktas, kuris yra atšauktas arba pakeistas kitu, visiškai išnyksta iš Europos Sąjungos teisės sistemos. Taigi teisės akto atšaukimas paprastai turi ex tunc poveikį (šiuo klausimu žr. 2005 m. kovo 10 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties IMS Health prieš Komisiją, T‑184/01, Rink. p. II‑817, 34–41 punktus ir 2010 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo nutarties Phoenix-Reisen ir DRV prieš Komisiją, T‑120/09, neskelbiamos Rinkinyje, 23 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
17 Be to, reikia konstatuoti, kad išimtiniais atvejais ieškinio dėl panaikinimo dalykas gali neišnykti, nepaisant prašomo panaikinti teisės akto atšaukimo, kai ieškovas vis dėlto yra pakankamai suinteresuotas, kad būtų priimtas sprendimas, kuriuo formaliai panaikinamas šis aktas (žr. 2002 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tideland Signal prieš Komisiją, T‑211/02, Rink. p. II‑3781, 48 ir 49 punktus ir nurodytą teismų praktiką).
18 Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovas prašo panaikinti tik ginčijamą sprendimą. Nepaisant 2010 m. vasario 4 d. Komisijos sprendimo, kuriuo ginčijamas sprendimas pakeičiamas teismo proceso metu, priėmimo, dublike ieškovas aiškiai nurodė, jog nenori adaptuoti savo reikalavimų, kad būtų apimtas 2010 m. vasario 4 d. Komisijos sprendimas, nors pagal nusistovėjusią teismų praktiką tai jam leidžiama daryti (žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d'Iran prieš Tarybą, T‑228/02, Rink. p. II‑4665, 28 ir 29 punktus ir nurodytą teismų praktiką).
19 Be to, iš 2010 m. vasario 4 d. Komisijos sprendimo aiškios formuluotės matyti, kad buvo nuspręsta „panaikinti [ginčijamą] sprendimą ir priimti naują atsakant į ieškovo 2009 m. birželio 19 d. pakartotinį prašymą“. Taigi atsižvelgiant į 15–17 punktuose nurodytą teismų praktiką, reikia konstatuoti, kad šio ieškinio dalyko nebeliko.
20 Būtina atkreipti dėmesį, kad panaikinus ginčijamą aktą ir Komisijai priėmus 2010 m. vasario 4 d. sprendimą ieškovas gavo tai, ko siekė pateikdamas šį ieškinį, t. y. kad ginčijamas sprendimas išnyktų iš Europos Sąjungos teisės sistemos. Galiausiai reikia konstatuoti, kad ieškovas nepateikė jokio įrodymo, pagrindžiančio jo suinteresuotumą, kad būtų priimtas teismo sprendimas, kuriuo formaliai pripažįstamas ginčijamo sprendimo neteisėtumas.
21 Iš pateiktų argumentų matyti, kad nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 6 dalį, jeigu byloje nereikia priimti sprendimo, Bendrasis Teismas išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra.
23 Bendrasis Teismas mano, kad ypatingomis šios bylos aplinkybėmis bus teisingai pritaikyta ši nuostata, jei kiekviena šalis padengs savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nutaria:
1. Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio.
2. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Priimta 2011 m. sausio 12 d. Liuksemburge.
E. Coulon | | E. Moavero Milanesi |