EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. rugsėjo 30 d.

Byla F‑124/11

Daniele Possanzini

prieš

Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (Frontex)

„Viešoji tarnyba – Frontex darbuotojai – Laikinasis tarnautojas – Karjeros raidos ataskaita, kurioje yra neigiamų vertintojo vertinimų, apie kuriuos nebuvo pranešta suinteresuotajam asmeniui – Terminuotos sutarties nepratęsimas – Vertintojo nuomone pagrįstas sprendimas – Teisė į gynybą – Pažeidimas – Finansinio pobūdžio ginčas – Neribota jurisdikcija“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo D. Possanzini iš esmės prašo panaikinti Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (Frontex) vykdomojo direktoriaus 2011 m. kovo 28 d. sprendimą nepratęsti ieškovo laikinojo tarnautojo sutarties.

Sprendimas:      Panaikinti 2011 m. kovo 28 d. Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros vykdomojo direktoriaus sprendimą nepratęsti D. Possanzini laikinojo tarnautojo sutarties. Priteisti iš Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros 5 000 eurų D. Possanzini nuostoliams atlyginti. Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra padengia savo ir D. Possanzini patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Įdarbinimas – Sąjungos agentūros vidaus nuostata dėl terminuotų sutarčių pratęsimo – Teisinės pasekmės – Pažeidimas – Tarnybinis nusižengimas

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Laikinojo tarnautojo administraciniam statusui poveikio turintis sprendimas – Atsižvelgimas į asmens byloje nesančius duomenis, kurie anksčiau buvo perduoti susipažinti suinteresuotajam asmeniui – Teisėtumas – Sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnis)

3.      Pareigūnų ieškiniai – Neribota jurisdikcija – Finansinio pobūdžio ginčai, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalį – Sąvoka – Ieškinys, kuriuo ginčijamas sprendimo nepratęsti sutarties teisėtumas – Įtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalis)

4.      Pareigūnai – Darbo užmokestis – Korekciniai koeficientai – Dalykas – Vienoda perkamoji galia – Atsižvelgimas lyginant įvairiose paskyrimo vietose tarnautojų ir pareigūnų gaunamą darbo užmokestį – Netaikymas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 64 straipsnis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 20 straipsnis)

1.      Sąjungos institucijos ar įstaigos sprendimas, apie kurį buvo pranešta visiems jos darbuotojams ir kuriuo siekiama užtikrinti vienodą suinteresuotųjų pareigūnų ir tarnautojų vertinimą srityje, kurioje šiai institucijai ar įstaigai Pareigūnų tarnybos nuostatais suteikta didelė diskrecija, yra vidaus nuostata, todėl turi būti laikoma orientacine elgesio norma, kuria administracija pati save įpareigoja ir nuo kurios ji negali nukrypti nenurodžiusi taip padaryti paskatinusių priežasčių, antraip bus pažeistas vienodo vertinimo principas.

Vadinasi, kiek tai susiję su Sąjungos agentūros priimta vidaus nuostata dėl laikinųjų tarnautojų sutarčių pratęsimo, pažeidus pareigą per šioje nuostatoje nustatytą terminą supažindinti su sprendimu nepratęsti sutarties padaromas tarnybinis nusižengimas, galintis pateisinti žalos atlyginimą. Tačiau dėl šio procedūrinio pažeidimo ginčijamas sprendimas gali būti panaikintas tik įrodžius, kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui.

(žr. 43, 44, 46, 47 ir 78 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. liepos 9 d. Sprendimo Monaco prieš Parlamentą, T‑92/96, 46 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2013 m. sausio 30 d. Sprendimo Wahlström prieš Frontex, F‑87/11, 56–58 punktai.

2.      Institucija pažeidžia Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnį ir laikinojo tarnautojo teisę į gynybą, jeigu priima sprendimą nepratęsti sutarties prieš tai jo nesupažindinusi su jo kompetencijos vertinimu, kuriuo grindžiamas šio sprendimo priėmimas. Šiuo klausimu vien suinteresuotojo asmens žinojimo, net įrodyto, apie šį vertinimą negalima pripažinti pakankamu norint įrodyti, kad suinteresuotasis tarnautojas turėjo galimybę veiksmingai apginti savo interesus prieš priimant jam nepalankų sprendimą. Kad būtų užtikrinta tarnautojo teisė į gynybą, taip pat reikalaujama, kad institucija, nesvarbu kokiomis priemonėmis, įrodytų, jog šiam tarnautojui sudarė sąlygas suprasti, kad vertinimais, su kuriais jis nebuvo supažindintas iki jų įtraukimo į jo asmens bylą, buvo galima pateisinti jo nenaudai priimtą sprendimą. To nepadarius, negalima pripažinti, kad perdavimas, kurio reikalaujama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnį, buvo atliktas.

(žr. 60 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2009 m. spalio 5 d. Sprendimo de Brito Sequeira Carvalho prieš Komisiją ir Komisija prieš de Brito Sequeira Carvalho, T‑40/07 P ir T‑62/07 P, 94 punktas.

3.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalies antru sakiniu Tarnautojų teismui suteikiama neribota jurisdikcija sprendžiant finansinio pobūdžio ginčus, kuria naudojantis jam leidžiama, prireikus savo iniciatyva, priteisti iš atsakovo dėl jo kaltės padarytos žalos atlyginimą ir tokiu atveju, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, ex aequo et bono vertinti patirtą žalą.

Finansinio pobūdžio ginčas, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalį, gali būti pradėtas pareiškiant ieškinį, kuriuo pareigūnas siekia, kad būtų panaikintas poveikį jo tarnybinei padėčiai turintis sprendimas.

Konkrečiai kalbant, kai buvęs laikinasis tarnautojas prašo Sąjungos teismo nuspręsti dėl sprendimo nepratęsti jo sutarties teisėtumo, a fortiori darytina išvada, kad jam pareiškiant ieškinį taip pat pradėtas finansinio pobūdžio ginčas. Iš tiesų sprendimas nepratęsti sutarties sukelia tiesioginių pasekmių suinteresuotojo asmens, laikinojo tarnautojo, tolesniam darbui atitinkamoje institucijoje, taip pat jo darbo užmokesčiui ir finansinėms teisėms.

(žr. 70, 71 ir 73 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2010 m. gegužės 20 d. Sprendimo Gogos prieš Komisiją, C‑583/08 P, 44 ir 46 punktai.

4.      Remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 64 straipsniu ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 20 straipsniu, pareigūnų ir tarnautojų darbo užmokesčiui taikomas korekcinis koeficientas nustatomas atsižvelgiant į gyvenimo sąlygas jų paskyrimo vietoje, kad, nepaisant šios vietos jiems, būtų užtikrinta vienoda perkamoji galia. Taigi į korekcinio koeficiento taikymą negalima atsižvelgti lyginant šių pareigūnų ir tarnautojų gaunamą darbo užmokestį.

(žr. 79 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. liepos 10 d. Sprendimo Apostolidisir kt. prieš Komisiją, T‑81/96, 3 punktas.