Language of document : ECLI:EU:T:2021:411

BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. liepos 7 d.(*)

„Deliktinė atsakomybė – Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės – Asmenų ir subjektų, kuriems taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, sąrašas – Bendrojo Teismo jurisdikcija – Senatis – Pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas“

Byloje T‑455/17

Naser Bateni, gyvenantis Hamburge (Vokietija), atstovaujamas advokato M. Schlingmann,

ieškovas,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą J.‑P. Hix ir M. Bishop,

atsakovę,

palaikomą

Europos Komisijos, atstovaujamos C. Hödlmayr, J. Roberti di Sarsina ir M. Kellerbauer,

įstojusios į bylą šalies,

dėl SESV 268 ir 340 straipsniais grindžiamo prašymo atlyginti žalą, kurią ieškovas patyrė dėl to, kad, pirma, 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimu 2011/783/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 319, 2011, p. 71), jo pavardė įtraukta į 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, 2010, p. 39), II priede esantį sąrašą ir 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1245/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 961/2010 (OL L 319, 2011, p. 11), jo pavardė įtraukta į 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (OL L 281, 2010, p. 1), VIII priede esantį sąrašą, antra, jo pavardė įtraukta į 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 961/2010 (OL L 88, 2012, p. 1), IX priede esantį sąrašą ir, trečia, į 2013 m. lapkričio 15 d. Tarybos sprendimo 2013/661/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 306, 2013, p. 18), priede ir 2013 m. lapkričio 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1154/2013, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 267/2012 (OL L 306, 2013, p. 3), priede esančius sąrašus,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen, teisėjai M. Jaeger ir O. Porchia (pranešėja),

posėdžio sekretorius B. Lefebvre, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. lapkričio 20 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        Ieškovas Naser Bateni yra Irano pilietis, nuo 2008 m. kovo mėn. gyvenantis Vokietijoje, kur 2009 m. įsteigė HTTS Hanseatic Trade Trust & Shipping GmbH (toliau – HTTS), pagal Vokietijos teisę įsteigtą bendrovę, veikiančią kaip laivybos agentė ir techninė laivų valdytoja.

2        Ši byla susijusi su ribojamosiomis priemonėmis, nustatytomis siekiant paveikti Irano Islamo Respubliką, kad ji nutrauktų branduolinę veiklą, susijusią su padidinta platinimo rizika, ir branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemų kūrimo veiklą. Tai visų pirma yra priemonės, taikomos Islamic Republic of Iran Shipping Lines (toliau – IRISL), su kuria, kaip teigia Europos Sąjungos Taryba, ieškovas ir HTTS turėjo ryšių.

3        Tarptautinės teisės lygmeniu 2006 m. gruodžio 23 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (toliau – Saugumo Taryba) priėmė Rezoliuciją 1737 (2006), joje išreiškė didelį susirūpinimą dėl Irano kuriamos branduolinių ginklų platinimo programos, siekė daryti šiai valstybei spaudimą, kad būtų „užkirstas kelias“ šios programos įgyvendinimui, „sustabdytos“ kai kurios jos dalys ir taip išsaugota tarptautinė taika ir saugumas.

4        2007 m. kovo 24 d. Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1747 (2007). Šios rezoliucijos 5 punkte nurodyta, kad „Iranui draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai iš savo teritorijos arba per savo piliečius ar su jo valstybės vėliava plaukiojančius laivus arba skraidančius orlaivius tiekti, parduoti ar perduoti ginklus ir su jais susijusią techniką ir kad visos valstybės turi uždrausti savo piliečiams įsigyti šiuos objektus iš Irano, iš su Irano vėliava plaukiojančių laivų ar skraidančių orlaivių, nesvarbu, ar šie objektai yra Irano kilmės“.

5        2008 m. kovo 3 d. Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1803 (2008). Pagal šios rezoliucijos 11 punktą visos šalys buvo raginamos „tikrinti į Iraną ir iš jo siunčiamus orlaivių ir laivų krovinius, kuriuos nuosavybės teise valdo arba kontroliuoja Iran Air Cargo ir [IRISL], jeigu yra pagrįstų priežasčių manyti, kad tokie orlaiviai arba laivai gabena pagal šią rezoliuciją, Rezoliuciją 1737 (2006) arba Rezoliuciją 1747 (2007) draudžiamas prekes“.

6        2010 m. birželio 9 d. Rezoliucija 1929 (2010) Saugumo Taryba nustatė IRISL kelias papildomas priemones. Konkrečiai kalbant, šios rezoliucijos 14–22 punktais Rezoliucijoje 1737 (2006) nurodytų lėšų įšaldymo priemonių taikymo sritis išplėsta taip, kad apimtų ir „III priede nurodytus [IRISL] subjektus, ir jų vardu veikiančius arba jų vadovaujamus asmenis arba subjektus, taip pat jiems nuosavybės teise priklausančius arba jų kontroliuojamus (įskaitant neteisėtomis priemonėmis) subjektus arba subjektus, kurie, kaip nurodė [Saugumo] Taryba arba [Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Sankcijų komitetas], padėjo jiems apeiti [jos] rezoliucijose nustatytas sankcijas arba pažeisti [jos] rezoliucijų nuostatas“.

7        Europos Sąjungoje 2007 m. vasario 27 d. priimta Tarybos bendroji pozicija 2007/140/BUSP dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 61, 2007, p. 49), o 2007 m. balandžio 19 d. priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 103, 2007, p. 1).

8        2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba, siekdama įvykdyti Rezoliucijos 1929 (2010) reikalavimus, priėmė „Deklaraciją dėl Irano“ (2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų (EUCO Dokumentas 3/10) II priedas) ir ragino Tarybą priimti šioje rezoliucijoje nustatytų priemonių įgyvendinimo ir jas papildančias priemones, siekiant derybomis išspręsti visus susirūpinimą keliančius neišspręstus klausimus, susijusius su Irano branduolinių ginklų platinimo programa. Šios priemonės turėjo būti nukreiptos į kelis pagrindinius Irano ūkio sektorius, įskaitant „Irano transporto sektorių, visų pirma IRISL, ir jos dukterines [patronuojamąsias] bendroves“.

9        2010 m. liepos 26 d. Sprendimu 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, 2010, p. 39), Taryba įgyvendino Europos Vadovų Tarybos priimtą „Deklaraciją dėl Irano“. To sprendimo II priede išvardyti asmenys ir subjektai, kurių turtas įšaldomas, išskyrus tuos, kuriuos nurodė Saugumo Taryba arba pagal Rezoliuciją 1737 (2006) įsteigtas Saugumo Tarybos Sankcijų komitetas.

10      Sprendimu 2010/413 Taryba įtraukė HTTS pavadinimą į to sprendimo II priede pateiktą subjektų sąrašą, motyvuodama tuo, kad ji „veikia [Hafize Darya Shipping Lines] vardu Europoje“. IRISL ir kai kurių kitų Irano laivybos bendrovių, t. y. IRISL Europe GmbH, Hafize Darya Shipping Lines (toliau – HDSL) ir Safiran Pyam Darya Shipping Lines (toliau – SAPID), pavadinimai taip pat buvo įtraukti į šį sąrašą.

11      Taigi 2010 m. liepos 26 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 668/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalis (OL L 195, 2010, p. 25), IRISL, IRISL Europe, HDSL, SAPID ir HTTS pavadinimai buvo įtraukti į Reglamento Nr. 423/2007 V priede esantį sąrašą.

12      2010 m. spalio 8 d. IRISL ir 17 kitų bendrovių, tarp kurių buvo IRISL Europe, HDSL ir SAPID, Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl jų pavadinimų įtraukimo į Sprendimo 2010/413 II priede ir Reglamento Nr. 423/2007, iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamentu Nr. 668/2010, V priede esančius sąrašus panaikinimo. Bendrojo Teismo kanceliarija šį ieškinį įregistravo numeriu T‑489/10.

13      2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimu 2010/644/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 281, 2010, p. 81), HTTS pavadinimas buvo paliktas Sprendimo 2010/413 II priede esančiame sąraše, motyvuojant tuo, kad ji yra „IRISL kontroliuojama [arba] jos vardu veikianti“ bendrovė.

14      2011 m. gruodžio 1 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/783/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 319, 2011, p. 71). Pagal Sprendimą 2011/783 ieškovo pavardė buvo įtraukta į asmenų, subjektų ir organizacijų sąrašą, esantį šio sprendimo II priedo III lentelėje.

15      Remiantis Sprendimu 2011/783, 2011 m. gruodžio 1 d. Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1245/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 961/2010 (OL L 319, 2011, p. 11), buvo iš dalies pakeistas 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 423/2007 (OL L 281, 2010, p. 1), VIII priedas ir ieškovo pavardė įtraukta į šiame priede esantį sąrašą.

16      Iš Sprendimo 2011/783 ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1245/2011, kuriais ieškovo pavardė įtraukta į Reglamento Nr. 961/2010 VIII priede esantį sąrašą (toliau – pirmasis įtraukimas į sąrašą), matyti, kad nurodytas toks motyvas: „[b]uvęs IRISL teisės reikalų direktorius, <…> HTTS, kuriai taikomos [Sąjungos] sankcijos, direktorius“ ir „[f]iktyvios bendrovės „NHL Basic Limited“ direktorius“.

17      Po to, kai buvo priimtas 2012 m. sausio 23 d. Tarybos sprendimas 2012/35/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 19, 2012, p. 22), 2012 m. kovo 23 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 961/2010 (OL L 88, 2012, p. 1). Remiantis Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies e punktu, ieškovo pavardė ir HTTS pavadinimas buvo įtraukti į šio reglamento IX priede esantį sąrašą iš esmės dėl tų pačių motyvų, kurie nurodyti įtraukiant į sąrašą pirmą kartą, išskyrus nuorodą į ieškovo, kaip fiktyvios bendrovės NHL Basic Limited direktoriaus, pareigas (toliau, kiek tai susiję su ieškovu, – antrasis įtraukimas į sąrašą).

18      2013 m. birželio 12 d. Sprendimu HTTS / Taryba (T‑128/12 ir T‑182/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:312) Bendrasis Teismas panaikino Sprendimą 2012/35 ir Reglamentą Nr. 267/2012, kiek jie susiję su HTTS.

19      2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimu Bateni / Taryba (T‑42/12 ir T‑181/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:409) Bendrasis Teismas patenkino ieškovo ieškinį dėl antrojo įtraukimo į sąrašą panaikinimo ir panaikino šį įtraukimą nuo 2013 m. lapkričio 16 d. tiek, kiek Įgyvendinimo reglamentas Nr. 1245/2011 susijęs su ieškovu.

20      2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (T‑489/10, EU:T:2013:453) Bendrasis Teismas patenkino IRISL ir kitų laivybos bendrovių, įskaitant IRISL Europe, HDSL ir SAPID, ieškinį dėl Sprendimo 2010/644, Įgyvendinimo reglamento Nr. 668/2010, Reglamento Nr. 961/2010 ir Reglamento Nr. 267/2012, kiek šie aktai su jomis susiję.

21      2013 m. spalio 10 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/497/BUSP, juo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 272, 2013, p. 46), ir Reglamentą (ES) Nr. 971/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 267/2012 (OL L 272, 2013, p. 1). Pagal Sprendimo 2013/497 ir Reglamento Nr. 971/2013 2 konstatuojamąsias dalis jais siekiama patikslinti įtraukimo į sąrašus kriterijus, kiek tai susiję su asmenimis ir subjektais, kurie padėjo nurodytiems asmenims ar subjektams apeiti ar pažeisti Saugumo Tarybos rezoliucijas ar Sprendimą 2010/413 ir Reglamentą Nr. 267/2012 tam, kad atitinkamų ribojamųjų priemonių taikymo sritis apimtų asmenis ir subjektus, kurie patys apėjo arba pažeidė tas nuostatas.

22      Sprendimu 2013/497 į Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punktą buvo įtraukta nauja įtraukimo į sąrašus sąlyga, t. y. „asmenys ir subjektai, teikiantys draudimo ar kitas svarbias paslaugas <…> [IRISL] arba [jai] priklausantiems ar [jos] kontroliuojamiems arba [jos] vardu veikiantiems subjektams <…>“. Tas pats kriterijus Reglamentu Nr. 971/2013 buvo įtrauktas į Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies e punktą.

23      Po to, kai buvo paskelbti šio sprendimo 18–20 punktuose nurodyti sprendimai, Taryba ieškovo pavardę ir HTTS pavadinimą įtraukė į sąrašus vėliau. 2013 m. lapkričio 15 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/661/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 306, 2013, p. 18). Tą pačią dieną ji priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1154/2013, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 267/2012 (OL L 306, 2012, p. 3). Sprendimu 2013/661 ir šiuo įgyvendinimo reglamentu minėta pavardė ir pavadinimas buvo pakartotinai įtraukti į atitinkamai Sprendimo 2010/413 II priede ir Reglamento Nr. 267/2012 IX priede esančius sąrašus (toliau, kiek jie susiję su ieškovu, – trečiasis įtraukimas į sąrašus).

24      Trečiasis įtraukimas į sąrašus buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas veikė IRISL vardu. Iki 2008 m. jis buvo vienas iš IRISL direktorių, o vėliau – bendrovės IRISL Europe generalinis direktorius. Jis yra [HTTS] generalinis direktorius, o ši bendrovė yra [SAPID] ir [HDSL], kurios abi yra [įtrauktos į sąrašą kaip subjektai], veikiantys IRISL vardu, generalinis agentas ir todėl teikia joms esmines paslaugas.

25      2015 m. rugsėjo 18 d. Sprendimu HTTS ir Bateni / Taryba (T‑45/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:650) Bendrasis Teismas patenkino ieškovo ieškinį dėl trečiojo įtraukimo į sąrašus panaikinimo ir HTTS ieškinį dėl Reglamento Nr. 1154/2013 panaikinimo, kiek jis su ja susijęs.

26      2017 m. kovo 23 d. raštu ieškovas pateikė Tarybai prašymą atlyginti žalą, galimai patirtą dėl jam nustatytų ribojamųjų priemonių.

27      2017 m. gegužės 15 d. raštu Taryba atmetė prašymą.

28      Tuo pačiu metu HTTS ieškinys, kuriuo ji prašo priteisti iš Tarybos jai sumokėti 2 516 221,50 EUR dydžio turtinės ir neturtinės žalos, patirtos patvirtinus jai taikomas ribojamąsias priemones, atlyginimą, buvo atmestas 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendimu HTTS / Taryba (T‑692/15, EU:T:2017:890). Tą sprendimą Teisingumo Teismas vėliau panaikino 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimu HTTS / Taryba (C‑123/18 P, EU:C:2019:694). Taikydamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą Teisingumo Teismas grąžino bylą Bendrajam Teismui (byla buvo užregistruota numeriu T‑692/15 RENV, HTTS / Taryba) ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

 Procesas ir šalių reikalavimai

29      2017 m. liepos 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį. Byla buvo paskirta Bendrojo Teismo trečiajai kolegijai.

30      2017 m. lapkričio 10 d. Taryba pateikė atsiliepimą į ieškinį.

31      2017 m. spalio 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Europos Komisija paprašė leisti jai įstoti į šią bylą palaikyti Tarybos reikalavimų.

32      2017 m. spalio 26 d. Taryba pateikė pastabas dėl Komisijos pateikto prašymo įstoti į bylą. 2017 m. lapkričio 9 d. ieškovas pateikė pastabas dėl Komisijos pateikto prašymo įstoti į bylą.

33      2017 m. lapkričio 17 d. Bendrojo Teismo trečiosios kolegijos pirmininko sprendimu Komisijai buvo leista įstoti į šią bylą.

34      2018 m. sausio 8 d. Komisija pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimą, o pagrindinės šalys per nustatytus terminus pateikė savo pastabas dėl jo.

35      2018 m. vasario 9 d. ieškovas pateikė dubliką, o 2018 m. kovo 23 d. Taryba pateikė tripliką.

36      2018 m. balandžio 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo raštą, jame buvo prašoma surengti teismo posėdį remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 106 straipsnio 2 dalimi.

37      Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas (trečioji kolegija) pritaikė pirmąją proceso organizavimo priemonę, kad išklausytų šalis dėl galimo bylos nagrinėjimo sustabdymo, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą byloje C‑123/18 P. Pagrindinės šalys pateikė savo pastabas šiuo klausimu per nustatytą terminą.

38      2018 m. birželio 12 d. sprendimu Bendrojo Teismo trečiosios kolegijos pirmininkas nusprendė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą.

39      Po to, kai buvo paskelbtas 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimas HTTS / Taryba (C‑123/18 P, EU:C:2019:694), teisėjos pranešėjos siūlymu Bendrasis Teismas (trečioji kolegija) pritaikė proceso organizavimo priemonę, kad išklausytų šalis dėl to sprendimo pasekmių šiai bylai. Pagrindinės šalys pateikė savo pastabas šiuo klausimu per nustatytą terminą.

40      Pakeitus Bendrojo Teismo sudėtį, taikydamas Procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalį, Bendrojo Teismo pirmininkas paskyrė bylą kitam teisėjui pranešėjui, kuris paskirtas į naujos sudėties pirmąją kolegiją, o jai paskirta ši byla.

41      Teisėjos pranešėjos siūlymu Bendrasis Teismas patenkino ieškovo prašymą surengti teismo posėdį ir pradėjo žodinę proceso dalį.

42      2020 m. birželio 30 d. sprendimu pirmosios kolegijos pirmininkas, išklausęs šalis, nusprendė pagal Procedūros reglamento 68 straipsnio 1 dalį sujungti šią bylą su byla HTTS / Taryba (T‑692/15 RENV), kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis.

43      Po to, kai teismo posėdžiai kelis kartus buvo atidėti dėl COVID-19 sukeltos sveikatos krizės, šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus per 2020 m. lapkričio 20 d. posėdį; jis, ieškovui sutikus, vyko per vaizdo konferenciją.

44      Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

–        priteisti iš Tarybos atlyginti 250 000 EUR neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl jo pavardės įtraukimo į šiuos sąrašus:

–        Sprendimo 2010/413 II priedo III lentelėje esantį sąrašą, į kurį įtraukta Sprendimu 2011/783, ir Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedo III lentelėje esantį sąrašą, į kurį įtraukta Įgyvendinimo reglamentu Nr. 1245/2011,

–        Reglamento Nr. 267/2012 IX priedo III lentelėje esantį sąrašą,

–        Sprendimo 2013/661 priedo III lentelėje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1154/2013 priedo III lentelėje esančius sąrašus (toliau kartu – ginčijami sąrašai),

–        priteisti iš Tarybos delspinigius, apskaičiuotus taikant Europos Centrinio Banko (ECB) normą pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidintą dviem punktais, ir taikytinus nuo 2017 m. kovo 24 d. iki visos 250 000 EUR sumos sumokėjimo,

–        priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

45      Taryba Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

46      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Dėl Bendrojo Teismo jurisdikcijos

47      Atsiliepime į ieškinį Taryba tvirtina, kad Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškinį dėl žalos atlyginimo atsižvelgiant į sprendimus 2011/783 ir 2013/661, priimtus įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP).

48      Šiuo klausiu primintina, kad pagal asmenų ar subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, veiksmingos teisminės gynybos principą tam, kad ši gynyba būtų visapusiška, reikalaujama, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas galėtų priimti sprendimą dėl šių asmenų ar subjektų pareikšto ieškinio dėl žalos, padarytos BUSP sprendimuose numatytomis ribojamosiomis priemonėmis, atlyginimo (2020 m. spalio 6 d. Sprendimo Bank Refah Kargaran / Taryba, C‑134/19 P, EU:C:2020:793, 43 punktas).

49      Taigi reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas, o apeliacinio skundo atveju – Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl ieškinio dėl žalos atlyginimo, kiek šiuo ieškiniu siekiama žalos, tariamai patirtos dėl BUSP sprendimuose fiziniams ar juridiniams asmenims nustatytų ribojamųjų priemonių, atlyginimo (2020 m. spalio 6 d. Sprendimo Bank Refah Kargaran / Taryba, C‑134/19 P, EU:C:2020:793, 44 punktas).

50      Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad, kaip ieškovas patvirtino per teismo posėdį, šiuo ieškiniu dėl žalos atlyginimo siekiama, kad būtų atlyginta neturtinė žala, patirta priėmus Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1245/2011, Reglamentą Nr. 267/2012 ir Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1154/2013. Be to, ieškovas remiasi sprendimais 2011/783 ir 2013/661 tik tiek, kiek jie yra šių reglamentų pagrindas ir būtina sąlyga.

51      Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad Bendrasis Teismas turi jurisdikciją nagrinėti ieškovo pateiktą prašymą atlyginti žalą.

 Dėl ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties

52      Atsiliepime į ieškinį Taryba tvirtina, kad ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas yra iš dalies pasibaigęs.

53      Taryba šiuo klausimu tvirtina, kad ieškovo nurodytos teisės grindžiamos 2011 m. gruodžio 1 d., 2012 m. kovo 23 d. ir 2013 m. lapkričio 15 d. Tarybos aktais ir kad šiais aktais pagrįstų ieškinių senaties terminas prasidėjo atitinkamai tomis dienomis.

54      Taryba mano, kad senaties terminas buvo nutrauktas tik 2017 m. kovo 23 d., kai ieškovas jai pateikė prašymą dėl žalos, patirtos patvirtinus nagrinėjamas priemones, atlyginimo.

55      Taigi galimai žalai, patirtai dėl aplinkybių, susiklosčiusių daugiau nei penkerius metus iki 2017 m. kovo 23 d., suėjo senatis, ir tai ypač taikytina prašymui atlyginti žalą, kiek jis grindžiamas Įgyvendinimo reglamentu Nr. 1245/2011, kuris buvo panaikintas Reglamentu Nr. 267/2012.

56      Taryba priduria, kad arba ieškovas patyrė žalą iki 2012 m. kovo 23 d., taigi suėjo jo prašymo atlyginti minėtą žalą senaties terminas, arba ieškovas ją patyrė po 2012 m. kovo 23 d., t. y. tą dieną, kai Reglamentu Nr. 267/2012 buvo panaikintas pirmasis įtraukimas į sąrašą.

57      Ieškovas pirmiausia tvirtina, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnį senaties terminas turi būti nustatomas atsižvelgiant į žalos atsiradimo datą, o ne į įvykio, kuriuo grindžiamas prašymas atlyginti žalą, datą. Neturtinė žala dėl pirmojo įtraukimo į sąrašą pirmą kartą atsirado 2012 m. balandžio mėn.

58      Be to, ieškovas teigia, kad žala reputacijai yra tęstinė žala, patirta nuo 2012 m. balandžio mėn. iki trečiojo įtraukimo į sąrašus panaikinimo dienos.

59      Ieškovas remiasi 2017 m. birželio 7 d. Sprendimu Guardian Europe / Europos Sąjunga (T‑673/15, EU:T:2017:377), visų pirma jo 39–42 punktais, teigdamas, kad jei žala yra tęstinė, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnyje nurodytas senaties terminas taikomas, atsižvelgiant į jį nutraukusio akto datą, ankstesniam nei penkeri metai iki šios datos laikotarpiui, nedarant įtakos vėliau galimai atsiradusioms teisėms, ir kad tai nepriklauso nuo įvykio, kuriuo grindžiamas prašymas atlyginti žalą, datos.

60      Galiausiai ieškovas nurodo, kad žala, kurią jis prašo atlyginti, be abejo, atsirado dėl kiekvienos iš Tarybos patvirtintų neteisėtų ribojamųjų priemonių, tačiau ši žala atsirado tik tam tikrą laiką, iš esmės nuo 2012 m. balandžio mėn.

61      Šiuo aspektu pasakytina, kad pagal Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnį, kuris procesui Bendrajame Teisme taikomas pagal šio statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, bylos prieš Sąjungą su deliktine atsakomybe susijusiais klausimais nebekeliamos praėjus penkeriems metams po tokio įvykio, dėl kurio norima iškelti bylą.

62      Primintina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnyje numatyto senaties termino paskirtis yra, viena vertus, užtikrinti nukentėjusio asmens teisių apsaugą, nes jis turi turėti pakankamai laiko, kad galėtų surinkti ieškiniui pareikšti reikalingą informaciją, ir, kita vertus, neleisti nukentėjusiam asmeniui neterminuotai delsti pasinaudoti teise į žalos atlyginimą. Taigi galiausiai šis terminas saugo žalą patyrusį asmenį ir už žalą atsakingą asmenį (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, C‑469/11 P, EU:C:2012:705, 33 ir 53 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba, C‑123/18 P, EU:C:2019:694, 49 punktą).

63      Remiantis jurisprudencija, šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo momento, kai tenkinamos pareigos atlyginti žalą sąlygos, o be kita ko, tais atvejais, kai atsakomybė kyla dėl norminio akto priėmimo, šis senaties terminas nepradedamas skaičiuoti iki šio akto žalingų pasekmių atsiradimo. Ši išvada, taikoma nagrinėjant ginčus dėl individualių aktų, reiškia, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti, kai sprendimas sukelia pasekmių jame nurodytiems asmenims (šiuo klausimu žr. 2007 m. balandžio 19 d. Sprendimo Holcim (Deutschland) / Komisija, C‑282/05 P, EU:C:2007:226, 29 ir 30 punktus).

64      Nagrinėjamu atveju ieškovas tvirtina, kad neturtinė žala, kurią jis prašo atlyginti, atsirado dėl pirmojo–trečiojo įtraukimų į sąrašus ir kad pirmasis įtraukimas į sąrašą sukėlė pasekmių ieškovui tik laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. kovo 22 d.

65      Dėl pirmojo įtraukimo į sąrašą pažymėtina, kad pirmasis senaties terminą nutraukiantis aktas, t. y. ieškovo Tarybai pateiktas prašymas atlyginti žalą, įvyko tik 2017 m. kovo 23 d., t. y. praėjus daugiau nei penkeriems metams po Įgyvendinimo reglamento Nr. 1245/2011 priėmimo ir bet kuriuo atveju po to, kai šis reglamentas pradėjo kelti pasekmių 2011 m. gruodžio 1 d., t. y. pasekmių, kurias ieškovas nurodo dėl savo patirtos neturtinės žalos.

66      Ieškovas taip pat patikslina, kad, nors žala, kurią jis prašo atlyginti, atsirado dėl visų Tarybos patvirtintų neteisėtų ribojamųjų priemonių, ji pasireiškė tik praėjus tam tikram laikui, iš esmės nuo 2012 m. balandžio mėn.

67      Kaip ir Taryba, reikia pažymėti, kad tuo metu pirmasis įtraukimas į sąrašą nustojo galioti, nes 2012 m. kovo 23 d. patvirtintas antrasis įtraukimas į sąrašą, kuriuo jis buvo panaikintas.

68      Reikia pridurti, kad ieškovo argumentui dėl tęstinės žalos, atsiradusios dėl pirmojo įtraukimo į sąrašą ir pareiškusios tik 2012 m. balandžio mėn. bei turėjusios įtakos visam laikotarpiui, per kurį ieškovui buvo taikomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, taip pat negalima pritarti, kiek tai susiję su šiuo įtraukimu į sąrašą.

69      Šiuo aspektu pažymėtina, kad, priešingai nei byloje, kurioje priimtas 2017 m. birželio 7 d. Sprendimas Guardian Europe / Europos Sąjunga (T‑673/15, EU:T:2017:377), kuriuo rėmėsi ieškovas, siekdamas pagrįsti tęstinę žalą, šioje byloje nurodoma neturtinė žala, paties ieškovo teigimu, kilo ne dėl vieno neteisėto akto, o dėl trijų skirtingų aktų, t. y. pirmojo–trečiojo įtraukimų į sąrašus. Be to, ieškovas pats teigia, kad žala, kurią jis reikalauja atlyginti, atsirado tik nuo 2012 m. balandžio mėn., t. y. po to, kai nustojo galioti pirmasis įtraukimas į sąrašą.

70      Šiomis aplinkybėmis laikytina, kad ieškovo pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo, kiek jis susijęs su neturtinės žalos, atsiradusios dėl pirmojo įtraukimo į sąrašą, atlyginimu, senaties terminas yra pasibaigęs, taigi ieškinys laikytinas nepriimtinu.

71      Dėl antrojo ir trečiojo įtraukimo į sąrašus (toliau kartu – ginčijami įtraukimai į sąrašus) primintina, kad ieškovas savo prašymą atlyginti žalą Tarybai pateikė faksu 2017 m. kovo 23 d. faksu, t. y. praėjus penkeriems metams nuo antrojo įtraukimo į sąrašą dienos, o ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė 2017 m. liepos 14 d., t. y. per du mėnesius nuo 2017 m. gegužės 15 d. Tarybos rašto, kuriuo atmestas jo prašymas, gavimo. Taigi šis ieškinys dėl žalos atlyginimo, kiek juo prašoma atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl šių įtraukimų į sąrašus, turi būti laikomas pareikštu laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnyje nustatyto termino.

 Dėl padaryto akivaizdaus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimo

72      Grįsdamas pakankamai akivaizdų teisės normų, kuriomis siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimą ieškovas tvirtina, kad Taryba nepaisė pareigos patikrinti faktus ir pateikti įrodymų, patvirtinančių ribojamųjų priemonių nustatymą pagrindžiančius motyvus, ir taip padarė pakankamai akivaizdų įtraukimo į sąrašus materialinių sąlygų pažeidimą (pirmoji argumentų grupė); kad ji padarė pakankamai akivaizdų teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimą (antroji argumentų grupė); taip pat – pakankamai akivaizdų teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu ir teisės į nuosavybę pažeidimą (trečioji argumentų grupė).

73      Pirmojoje argumentų grupėje ieškovas pateikia keturis argumentus.

74      Pirma, ieškovas tvirtina, kad 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendime Safa Nicu Sepahan / Taryba (T‑384/11, EU:T:2014:986), kuris vėliau buvo patvirtintas 2017 m. gegužės 30 d. Sprendimu Safa Nicu Sepahan / Taryba (C‑45/15 P, EU:C:2017:402), Bendrasis Teismas konstatavo, kad nepagrįstas asmens įtraukimas į sąrašą, nesant pakankamo faktinio pagrindo, yra pakankamai akivaizdus teisės normų, kuriomis siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimas, nes dėl šios pareigos Taryba neturi diskrecijos, ir kad tokią pareigą numatanti taisyklė nesusijusi su itin sudėtinga situacija. Ieškovas priduria, kad minėta taisyklė buvo įtvirtinta iki ginčijamų įtraukimų į sąrašą – 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendime Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran / Taryba (T‑228/02, EU:T:2006:384) ir 2009 m. spalio 14 d. Sprendime Bank Melli Iran / Taryba (T‑390/08, EU:T:2009:401) – ir kad nagrinėjamu atveju, kaip ir byloje, kurioje priimtas 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimas Safa Nicu Sepahan / Taryba (T‑384/11, EU:T:2014:986), Taryba nesilaikė pareigos patikrinti faktus ir pateikti įrodymų, pagrindžiančių ribojamųjų priemonių nustatymo jam motyvus.

75      Antra, ieškovas, remdamasis 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimu Bateni / Taryba (T‑42/12 ir T‑181/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:409) ir 2015 m. rugsėjo 18 d. Sprendimu HTTS ir Bateni / Taryba (T‑45/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:650), susijusiais su ginčijamais įtraukimais į sąrašus, teigia, kad vykstant procesui, per kurį buvo panaikintas pirmasis įtraukimas į sąrašą, Taryba pripažino, jog, viena vertus, patvirtindama antrąjį įtraukimą į sąrašą neturėjo nei Vokietijos Federacinės Respublikos pateiktos informacijos, nei 2010 m. birželio 7 d. New York Times straipsnio (2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Bateni / Taryba, T‑42/12 ir T‑181/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:409, 52 punktas), ir, kita vertus, kad asmenis ir subjektus į sankcijų sąrašus įtraukė Sąjungos valstybių narių vyriausybių prašymu, neatlikusi patikrinimų.

76      Be to, ieškovas pabrėžia, kad 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendime Bateni / Taryba (T‑42/12 ir T‑181/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:409) Bendrasis Teismas konstatavo, jog Taryba padarė „akivaizdžią vertinimo klaidą“, o 2015 m. rugsėjo 18 d. Sprendime HTTS ir Bateni / Taryba (T‑45/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:650) Bendrasis Teismas pripažino, kad Taryba veikė „nepakankamai rūpestingai“.

77      Ieškovas taip pat tvirtina, kad 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Bateni / Taryba (T‑42/12 ir T‑181/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:409) 47 ir 48 punktuose Bendrasis Teismas aiškiai nustatė, kad nei ginčijamuose aktuose, nei 2012 m. kovo 23 d. rašte, kurį Taryba nusiuntė ieškovui, siekdama paaiškinti priežastis, dėl kurių jo pavardė palikta asmenų, kaltinamų branduolinių ginklų platinimo Irane palengvinimu, sąraše, nėra jokios informacijos apie IRISL vykdomos HTTS kontrolės pobūdį ar HTTS vykdomą veiklą IRISL vardu, t. y. informacijos, kuria būtų galima pagrįsti antrąjį įtraukimą į sąrašą.

78      Galiausiai dėl trečiojo įtraukimo į sąrašus ieškovas tvirtina, kad Taryba pateikė kelis dokumentus, tačiau jie, laikomi „įrodymais“, negali įrodyti jo ryšio su IRISL ir IRISL Europe, galinčio pateisinti jam taikytinų ribojamųjų priemonių nustatymą. Šiuo klausimu jis taip pat nurodo, kad byloje, kurioje priimtas 2017 m. gegužės 30 d. Sprendimas Safa Nicu Sepahan / Taryba (C‑45/15 P, EU:C:2017:402), buvo nustatyta, jog Sąjungos teisės pažeidimas yra tikrai sunkus, jeigu jis išlieka, nepaisant priimto sprendimo, kuriuo konstatuojamas inkriminuojamas pažeidimas, ir kad šis principas turi būti taikomas pažeidimui, padarytam patvirtinant trečiąjį įtraukimą į sąrašus, nepaisant to, kad antrasis įtraukimas į sąrašą buvo panaikintas 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimu Bateni / Taryba (T‑42/12 ir T‑181/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:409).

79      Trečia, ieškovas tvirtina, kad nebuvo jokių ypatingų sunkumų, galinčių sutrukdyti Tarybai pripažinti, jog ankstesnė veikla savaime nepateisina asmeniui taikytinų ribojamųjų priemonių nustatymo, ir kad Taryba šiuo klausimu neturėjo jokios ar nebent labai nedidelę diskreciją.

80      Ketvirta, kaip teigia ieškovas, patvirtindama trečiąjį įtraukimą į sąrašus Taryba neatsižvelgė į tai, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (T‑489/10, EU:T:2013:453) Bendrasis Teismas panaikino IRISL ir kitų jame nurodytų bendrovių, be kita ko, SAPID ir HDSL, pavadinimo įtraukimą į sąrašus ir kad dėl to pateikti „įrodymai“ nuo pat pradžių neturėjo jokios reikšmės.

81      Pateikdamas antrąją ir trečiąją argumentų grupes, ieškovas tvirtina, kad pareigos pateikti įrodymų, jog egzistuoja jo ryšys su IRISL, nesilaikymas lemia pakankamai akivaizdų teisės į teisminę gynybą, teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu ir nuosavybės teisės pažeidimą.

82      Taryba ir Komisija ginčija visus ieškovo argumentus.

 Jurisprudencijos Sąjungos deliktinės atsakomybės srityje priminimas

83      Primintina, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo yra savarankiška teisių gynimo priemonė, skirta ne konkrečiai priemonei panaikinti, o institucijos padarytos žalos atlyginimui gauti (šiuo klausimu žr. 1971 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Zuckerfabrik Schöppenstedt / Taryba, 5/71, EU:C:1971:116, 3 punktą), ir kad ieškinys dėl panaikinimo nėra išankstinė sąlyga, kad Bendrajame Teisme būtų galima pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

84      Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimas siejamas su visų sąlygų įvykdymu, t. y. padarytas pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas, padaryta reali žala ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp subjektui, kuris atliko veiksmus, tenkančios pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos (šiuo klausimu žr. 2012 m. balandžio 19 d. Sprendimo Artegodan / Komisija, C‑221/10 P, EU:C:2012:216, 80 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba, C‑123/18 P, EU:C:2019:694, 32 punktą).

85      Pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos deliktinės atsakomybės, kaip ji suprantama pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Fahas / Taryba, T‑49/07, EU:T:2010:499, 93 punktą ir 2012 m. vasario 17 d. Nutarties Dagher / Taryba, T‑218/11, nepaskelbta Rink., EU:T:2012:82, 34 punktą). Vadinasi, jei bent viena iš tų sąlygų netenkinama, reikia atmesti visą ieškinį ir nereikia nagrinėti kitų sąlygų (šiuo klausimu žr. 1999 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Lucaccioni / Komisija, C‑257/98 P, EU:C:1999:402, 14 punktą ir 2011 m. spalio 26 d. Sprendimo Dufour / ECB, T‑436/09, EU:T:2011:634, 193 punktą).

86      Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, jog, kad ir kaip gaila, nepakanka konstatuoti Sąjungos teisės akto neteisėtumo nagrinėjant, pavyzdžiui, ieškinį dėl panaikinimo, kad dėl to automatiškai kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė dėl vienos iš jos institucijų neteisėto elgesio. Tam, kad ši sąlyga būtų įvykdyta, pagal jurisprudenciją reikalaujama, kad ieškovas įrodytų, jog atitinkama institucija padarė ne paprastą pažeidimą, o pakankamai akivaizdų teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimą (žr. 2019 m. birželio 5 d. Sprendimo Bank Saderat / Taryba, T‑433/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:374, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

87      Be to, pakankamai akivaizdaus pažeidimo reikalavimu, visų pirma ribojamųjų priemonių srityje, siekiama išvengti situacijos, kai dėl pavojaus, kad reikės atlyginti asmenų galimai patirtą žalą, atitinkamai institucijai gali būti sudaryta kliūčių visapusiškai atlikti savo funkcijas, skirtas bendrajam Sąjungos interesui užtikrinti, ir kartu neužkrauti privatiems asmenims akivaizdaus ir nepateisinamo institucijos pareigų nevykdymo turtinių ar neturtinių padarinių naštos (2019 m. birželio 5 d. Sprendimo Bank Saderat / Taryba, T‑433/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:374, 49 punktas).

88      Didesnis tikslas išsaugoti taiką ir tarptautinį saugumą, remiantis ESS 21 straipsnyje nustatytais Sąjungos išorės veiksmų tikslais, gali pateisinti neigiamas, netgi sunkias, pasekmes tam tikriems ūkio subjektams, kylančias dėl sprendimų įgyvendinti Sąjungos teisės aktus, priimtus siekiant šio pagrindinio tikslo (2019 m. birželio 5 d. Sprendimo Bank Saderat / Taryba, T‑433/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:374, 50 punktas).

 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendime „HTTS / Taryba“ (C123/18 P) įtvirtintų principų priminimas

89      2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba (C‑123/18 P, EU:C:2019:694) 33 punkte Teisingumo Teismas priminė, kad pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas yra tuomet, kai atitinkama institucija akivaizdžiai ir smarkiai peržengė savo diskrecijos ribas; šiuo klausimu reikia, be kita ko, atsižvelgti į nagrinėtinų situacijų sudėtingumą, pažeistos normos aiškumo ir tikslumo laipsnį, taip pat diskrecijos, kurią Sąjungos institucijai suteikia pažeista norma, apimtį.

90      Pirma, šiuo aspektu 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba (C‑123/18 P, EU:C:2019:694) 34 punkte Teisingumo Teismas pabrėžė, kad reikalavimas nustatyti pakankamai akivaizdų Sąjungos teisės normos pažeidimą kyla iš būtinybės derinti privačių asmenų interesus būti apsaugotiems nuo institucijų neteisėtų veiksmų ir šių institucijų diskreciją, pripažintiną siekiant, kad nebūtų stabdoma jų veikla. Šis derinimas yra dar svarbesnis ribojamųjų priemonių srityje, kur dažnai būna taip, kad Tarybai, susidūrus su kliūtimis gauti informacijos, itin sunku atlikti vertinimą.

91      Antra, 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba (C‑123/18 P, EU:C:2019:694) 43 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad Sąjungos deliktinė atsakomybė gali kilti tik nustačius tokį pažeidimą, kokio panašiomis aplinkybėmis nebūtų padariusi įprastai apdairi ir rūpestinga administravimo institucija.

92      Trečia, 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba (C‑123/18 P, EU:C:2019:694) 44 ir 46 punktuose Teisingumo Teismas konstatavo, kad visos aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti vertinant pakankamai akivaizdų Sąjungos teisės normos pažeidimą, susijusios su atitinkamos institucijos sprendimo priėmimo ar veiksmo atlikimo data ir kad tuo remiantis darytina išvada, jog pakankamai akivaizdaus Sąjungos teisės normos pažeidimo buvimas būtinai turi būti vertinamas atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis institucija veikė tą konkrečią dieną.

93      Ketvirta, 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba (C‑123/18 P, EU:C:2019:694) 41 punkte Teisingumo Teismas konstatavo: kadangi reglamentas, kuriuo patvirtinta ribojamoji priemonė, buvo panaikintas Bendrojo Teismo sprendimu ir tas sprendimas įgijo res judicata galią, Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo pirmosios sąlygos pirma dalis, t. y. Sąjungos teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimas, yra įvykdyta, kiek tai susiję su tuo reglamentu.

94      Penkta, 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba (C‑123/18 P, EU:C:2019:694) 77–79 punktuose Teisingumo Teismas konstatavo, kad, siekiant nustatyti priemones, veikimas kontroliuojant asmeniui ar subjektui turi būti prilygintas veikimui tokio asmens ar subjekto vardu. Jis nurodė, kad šią išvadą patvirtina šios nuostatos tikslo analizė – šia nuostata siekiama suteikti Tarybai galimybę imtis veiksmingų priemonių prieš asmenis, dalyvaujančius platinant branduolinius ginklus, ir užkirsti kelią tam, kad tokių priemonių būtų išvengta. Be to, jis patikslino, kad šią išvadą patvirtina ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies d punkto konteksto analizė.

 Bendrojo Teismo vertinimas

95      Atsižvelgiant būtent į šio sprendimo 83–94 punktuose primintus principus, reikia patikrinti, ar nagrinėjamu atveju įvykdytos Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygos.

96      Pirmiausia pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, kas priminta šio sprendimo 93 punkte, kadangi ginčijami įtraukimai į sąrašus buvo panaikinti atitinkamai 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimu Bateni / Taryba (T‑42/12 ir T‑181/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:409) ir 2015 m. rugsėjo 18 d. Sprendimu HTTS ir Bateni / Taryba (T‑45/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:650), ir tie sprendimai įgijo res judicata galią, Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo pirmosios sąlygos pirma dalis, t. y. Sąjungos teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimas, laikytina įvykdyta, kiek tai susiję su šiais įtraukimais į sąrašus. Taigi dabar reikia patikrinti, ar ieškovo nurodytos aplinkybės leidžia įrodyti, kad tie įtraukimai į sąrašus yra pakankamai akivaizdus teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimas.

–       Dėl pirmosios argumentų grupės, grindžiamos pakankamai akivaizdžiu įtraukimo į sąrašą materialinių sąlygų pažeidimu nesilaikant pareigos patikrinti faktus ir pateikti įrodymų, pagrindžiančių ribojamųjų priemonių nustatymo motyvus

97      Bendrasis Teismas turi patikrinti, ar Taryba padarė pakankamai akivaizdų teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimą, kai patvirtino ginčijamus įtraukimus į sąrašus, atsižvelgdama tik į įrodymus, kuriuos turėjo šių įtraukimų į sąrašus patvirtinimo dieną.

98      Pirmiausia reikia priminti informaciją, kurią Taryba turėjo pirmojo įtraukimo į sąrašą dieną, nes ji priskiriama prie aplinkybių, kuriomis buvo patvirtinti ginčijami įtraukimai į sąrašus. Konkrečiai kalbant, Taryba nurodė, kad pirmasis įtraukimas į sąrašą buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas iki 2008 m., t. y. prieš apsigyvendamas Europoje ir prieš įsteigdamas HTTS, buvo IRISL direktorius. Ji taip pat nurodė, kad IRISL įsteigta Hamburge (Vokietija), Schottweg 7, o IRISL Europe, IRISL dukterinė bendrovė Europoje, įsteigta Hamburge, Schottweg 5. Pažymėtina, kad, kaip tvirtina ir Taryba, pirmojo įtraukimo į sąrašą patvirtinimo dieną ji žinojo faktą apie ieškovės ir HTTS Europe adresą – tai matyti iš įmonių, įtrauktų į Reglamento Nr. 423/2007 V priede esantį sąrašą, iš dalies pakeistą Įgyvendinimo reglamento Nr. 668/2010 priedo III dalies 1 punkto d ir j papunkčiais, identifikuojamosios informacijos.

99      Be to, Taryba tvirtina, kad turėjo rezoliucijas 1803 (2008) ir 1929 (2010) dėl IRISL ir Saugumo Tarybos Sankcijų komiteto ataskaitą, kurioje konstatuoti trys akivaizdūs IRISL padaryti ginklų embargo, nustatyto Rezoliucijoje 1747 (2007), pažeidimai. Viena vertus, kaip teisingai pažymi Taryba, įrodymas, kad šiuos dokumentus ji turėjo, matyti iš to, kad jie nurodyti motyvuose, susijusiuose su IRISL įtraukimu į Sprendimo 2010/413 II priedo III dalį ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 668/2010 priedo III dalį.

100    Kita vertus, minėtoje ataskaitoje nustatytų trijų ginklų embargo pažeidimų tikrumas, kaip ir šios ataskaitos turinys, nebuvo ginčijamas, nes iš šios ataskaitos matyti, kad IRISL ėmėsi veiksmų, skirtų patvirtintoms priemonėms apeiti, – perdavė savo veiklą kitoms įmonėms, ir kad jos buveinė Europoje buvo šalia HTTS, ieškovo įsteigtos ir jo vadovaujamos bendrovės, buveinės. Kaip iš esmės pažymėjo Taryba, tai buvo pirmojo įtraukimo į sąrašą įrodymai, nes šis įtraukimas buvo tiesioginė IRISL ir HDSL įtraukimo į sąrašus pasekmė, turint omenyje tai, kad HDSL, kurios vardu veikė HTTS, pavadinimas buvo įtrauktas į Sprendimo 2010/413 II priedo III dalį ir į Įgyvendinimo reglamento Nr. 668/2010 priedo III dalį kaip IRISL vardu veikiančio subjekto.

101    Be to, svarbu pažymėti, kad ieškovas neginčijo, jog HTTS ir IRISL Europe buveinės geografiškai yra arti. Per teismo posėdį jis netgi pripažino, kad, kiek tai susiję su šiuo artumu, ginčijamų įtraukimų į sąrašus momentu HTTS galėjo pasitelkti IRISL Europe darbuotojus, nes ši bendrovė suteikė jai dalį savo personalo.

102    Galiausiai Taryba tvirtino (o ieškovas neginčijo šių faktų tikrumo), kad tuo metu, kai buvo atliktas pirmasis įtraukimas į sąrašus, HTTS, kurios direktorius buvo ieškovas, veikė kaip laivybos agentė HDSL vardu, o ši bendrovė buvo laikoma glaudžiai susijusia su IRISL, nes jos pavadinimas 2010 m. liepos 26 d. taip pat buvo įtrauktas į sąrašus subjektų, įtariamų branduolinių ginklų platinimo Irane palengvinimu, motyvuojant tuo, kad ji „[v]eikia IRISL vardu, atlikdama konteinerių operacijas, kurioms naudojami IRISL priklausantys laivai“, ir kad N. Bateni buvo IRISL direktorius iki 2008 m., t. y. prieš apsigyvendamas Europoje ir prieš įkurdamas HTTS.

103    Būtent atsižvelgiant į šias aplinkybes reikia išnagrinėti informaciją, kuria buvo grindžiamas antrasis įtraukimas į sąrašą. Taryba patikslino, kad jis iš esmės buvo pagrįstas tikslia ir neginčijama aplinkybe, t. y. tuo, kad ieškovas iki 2008 m. buvo IRISL direktorius, o pirmojo įtraukimo į sąrašą momentu buvo HTTS direktorius. Be to, ji nurodė, kad tai akivaizdžiai matyti iš 2012 m. sausio 17 d. rašto, kuriuo ieškovas ginčijo pirmojo įtraukimo į sąrašą motyvus.

104    Dėl trečiojo įtraukimo į sąrašus Taryba patikslino, kad prieš nustatant šią priemonę ieškinio A.3 ir A.5 prieduose nurodyti dokumentai taip pat buvo prieinami ir perduoti ieškovui. Tarp šių dokumentų, be kita ko, buvo viešas šaltinis – 2010 m. birželio 7 d. New York Times straipsnis „Companies Linked to IRISL“, kuriame pateiktas 66 įmonių, įskaitant HTTS ir HDSL, kurios turėjo ryšių su IRISL ir kurioms ši bendrovė perdavė laivus ir dokumentus, patvirtinančius aplinkybę, kad nuo 2009 m. ieškovas vadovavo IRISL Europe ir HTTS, o nuo 2010 m. – HTTS, sąrašas.

105    Be to, iš ieškinio A.3 ir A.5 priedų matyti, kad prieš patvirtindama trečiąjį įtraukimą į sąrašus Taryba pateikė ieškovui visą informaciją, pagrindžiančią faktą, kad iki 2008 m. jis buvo IRISL direktorius, o vėliau – IRISL Europe direktorius, ir kad HTTS buvo SAPID ir HDSL atstovė Europoje teikiant esmines laivų brokerės paslaugas.

106    Be to, Taryba tvirtino, kad tvirtindama trečiąjį įtraukimą į sąrašą ji atsižvelgė į Rezoliucija 1929 (2010) sukurtos ekspertų grupės pateiktą 2012 m. birželio 12 d. galutinę ataskaitą ir šios ekspertų grupės 2013 m. birželio 5 d. galutinę ataskaitą, iš kurių matyti, kad IRISL perdavė laivus dviem susijusioms bendrovėms, t. y. HDSL ir SAPID. Be to, nuo 2008 m. IRISL ir su ja susijusios bendrovės padarė daug pakeitimų, kiek tai susiję su laivų faktiniu savininku ir registruotu savininku, taip pat buvo nuolat keičiami laivų, kurių faktinė savininkė buvo IRISL ir su IRISL susijusios bendrovės, pavadinimai, vėliavos ir registruoti savininkai. Svarbu pabrėžti, kad, kiek tai susiję su šių Jungtinių Tautų ekspertų grupės galutinių ataskaitų prieinamumu, neginčijama, jog jos yra tarptautiniu mastu pripažįstamos faktinės aplinkybės.

107    Taryba taip pat patikslino, kad trečiojo įtraukimo į sąrašus momentu ji turėjo viešą informacijos šaltinį, būtent 2012 m. rugpjūčio 2 d. Iran Watch ataskaitą ir Vokietijos Federacinės Respublikos pareiškimus vykstant procesui, per kurį priimtas 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas Bateni / Taryba (T‑42/12 ir T‑181/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:409). Iš minėtų Vokietijos Federacinės Respublikos pareiškimų matyti, kad, pirma, HTTS palaikė santykius su HDSL, kuri buvo įsteigta 2009 m. pavasarį privatizuojant IRISL, antra, 2009 m. lapkričio mėn. pabaigoje HDSL perėmė IRISL konteinervežių laivyną, o tuo pat metu HTTS buvo įsteigta siekiant vienintelio tikslo – išvengti IRISL taikomų ribojamųjų priemonių, trečia, HTTS yra HDSL agentė Europoje, o IRISL Europe yra IRISL agentė dėl visų kitų šios bendrovės laivų ir, ketvirta, HTTS visą savo veiklą vykdo IRISL vardu.

108    Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad minėti pareiškimai Tarybai buvo žinomi, kai ji tvirtino trečiąjį įtraukimą į sąrašus, nes nuoroda į šiuos pareiškimus pateikta 2013 m. birželio 12 d. Sprendime HTTS / Taryba (T‑128/12 ir T‑182/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:312), kaip matyti iš to sprendimo 53 punkto, o tas sprendimas priimtas anksčiau, nei patvirtintas minėtas įtraukimas į sąrašus.

109    Galiausiai atsakydama į Bendrojo Teismo per posėdį pateiktą prašymą Taryba, kiek tai susiję su trečiuoju įtraukimu į sąrašus, patikslino, kad šio sprendimo 104 ir 105 punktuose nurodyta ieškinio A 3 ir A5 prieduose esanti informacija jai buvo žinoma tvirtinant šį įtraukimą į sąrašus ir kad Bendrasis Teismas į šią informaciją atsižvelgė vykstant procesui, per kurį buvo priimtas 2015 m. rugsėjo 18 d. Sprendimas HTTS ir Bateni / Taryba (T‑45/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:650).

110    Remiantis visu tuo, kas išdėstyta, matyti, kad vykstant šiam procesui Taryba pateikė įrodymų, jog nustatydama nagrinėjamas ribojamąsias priemones ji turėjo visus įrodymus, taip pat neatliko ginčijamų įtraukimų į sąrašus, neturėdama jokios informacijos.

111    Taip pat pažymėtina, kad ieškovo argumentas, jog nagrinėjamu atveju sunkaus ir akivaizdaus pažeidimo įrodymas tiesiogiai išplaukia, pirma, iš Tarybos pareiškimų vykstant procesui, per kurį priimtas 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas Bateni / Taryba (T‑42/12 ir T‑181/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:409), ir, antra, iš šio sprendimo bei 2015 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo HTTS ir Bateni / Taryba (T‑45/14, EU:T:2015:650), neįrodo, kad Taryba padarė pakankamai akivaizdų teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimą.

112    Kalbant apie Tarybos pareiškimus vykstant procesui, per kurį priimtas 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas Bateni / Taryba (T‑42/12 ir T‑181/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:409), reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovas, Taryba per tą procesą nepripažino, kad įtraukė ieškovo pavardę į ginčijamus sąrašus remdamasi vien valstybių narių pateikta informacija ir neturėdama jokių įrodymų. Ji tik tvirtino, kad valstybė narė ją informavo apie tai, jog ieškovas yra IRISL Europe direktorius, t. y. apie aplinkybę, kuri nebuvo paminėta antrojo įtraukimo į sąrašą motyvuose ir kurios Bendrasis Teismas neanalizavo, kai nagrinėjo ieškinį dėl šio įtraukimo į sąrašą. Be to, nors Taryba per posėdį byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, pareiškė, kad patvirtindama antrąjį įtraukimą į sąrašą neturėjo nei Vokietijos Federacinės Respublikos pateiktos informacijos, nei 2010 m. birželio 7 d. New York Times straipsnio, darytina išvada, kad tas įtraukimas į sąrašą buvo pagrįstas ne tik šiais dviem faktais, o ir daugiau įrodymų. Šią išvadą patvirtina šio sprendimo 98–103 punktuose nurodyta informacija.

113    O kiek tai susiję su 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimu Bateni / Taryba (T‑42/12 ir T‑181/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:409), kuriame Bendrasis Teismas nusprendė, kad Taryba padarė „akivaizdžią vertinimo klaidą“, ir 2015 m. rugsėjo 18 d. Sprendimu HTTS ir Bateni / Taryba (T‑45/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:650), pirmiausia reikia patikslinti, kad akivaizdžią vertinimo klaidą, kaip ieškinio dėl panaikinimo pagrindą, reikia skirti nuo akivaizdaus ir šiurkštaus diskrecijos ribų nepaisymo, kuriuo remiamasi siekiant konstatuoti pakankamai akivaizdų teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimą, nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo.

114    Be to, kaip matyti iš 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba (C‑123/18 P, EU:C:2019:694) 44 punkto ir kaip nurodyta šio sprendimo 92 punkte, visi kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant pakankamai akivaizdų teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimą, turi būti susiję su atitinkamos institucijos sprendimo priėmimo ar veiksmo atlikimo data.

115    Taigi ieškovo argumentai, susiję su 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimu Bateni / Taryba (T‑42/12 ir T‑181/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:409) ir 2015 m. rugsėjo 18 d. Sprendimu HTTS ir Bateni / Taryba (T‑45/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:650), negali būti laikomi įrodymais, turimais ginčijamų įtraukimų į sąrašus dieną, siekiant įvertinti, ar Taryba padarė šiurkštų ir akivaizdų teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims dėl šių įtraukimų į sąrašus, pažeidimą.

116    Galiausiai, kiek tai susiję su argumentu, kad trečiasis įtraukimas į sąrašus patvirtintas jau po to, kai buvo priimtas 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas Bateni / Taryba (T‑42/12 ir T‑181/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:409), ir kad, remiantis 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimu Safa Nicu Sepahan / Taryba (T‑384/11, EU:T:2014:986), toks įtraukimas į sąrašus yra sunkus ir akivaizdus teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimas, pažymėtina, jog laikotarpiu nuo to sprendimo priėmimo dienos iki trečiojo įtraukimo į sąrašus Sprendimu 2013/497 ir Reglamentu Nr. 971/2013 atitinkamai į Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punktą ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies e punktą buvo įtrauktas naujas įtraukimo į sąrašus kriterijus, platesnis nei susijęs su juridiniais asmenimis, subjektais ar organizacijomis, priklausančiais IRISL, jos kontroliuojamais arba veikiančiais jos vardu. Šis naujas kriterijus nurodo ir „asmen[is], ir subjekt[us], teikian[čius] draudimo ar kitas svarbias paslaugas <…> [IRISL] arba [jai] priklausantiems ar [jos] kontroliuojamiems arba [jos] vardu veikiantiems subjektams <…>“, taigi jis apima ne tik IRISL priklausančius, jos kontroliuojamus ar jos vardu veikiančius asmenis, bet ir tuos, kurie teikia paslaugas šiai bendrovei priklausantiems, jos kontroliuojamiems ar jos vardu veikiantiems subjektams.

117    Be to, patvirtindama trečiąjį įtraukimą į ginčijamus sąrašus Taryba ne tik pakartojo motyvus, išdėstytus patvirtinant antrąjį įtraukimą į sąrašą. Trečiasis įtraukimas į sąrašus buvo motyvuotas, be kita ko, tuo, kad ieškovas buvo HTTS generalinis direktorius, o ši bendrovė yra SAPID bei HDSL generalinis agentas ir teikia joms esmines paslaugas. Taigi šis naujas ieškovo įtraukimas į sąrašus buvo pagrįstas nauju įtraukimo į sąrašą kriterijumi, t. y. esminių paslaugų teikimu IRISL vardu veikiantiems subjektams.

118    Kalbant apie ieškovo argumentą, grindžiamą tuo, kad Tarybos elgesys šioje byloje buvo toks pat kaip ir byloje, kurioje priimtas 2014 m. lapkričio 25 d. Sprendimas Safa Nicu Sepahan / Taryba (T‑384/11, EU:T:2014:986), reikia patikslinti, kad, nors tame sprendime Bendrasis Teismas pripažino, jog Taryba padarė pažeidimą, nes neturėjo diskrecijos, tai lėmė aplinkybė, kad patvirtindama nagrinėjamas priemones ji neturėjo informacijos ar įrodymų, galinčių pagrįsti šių ribojamųjų priemonių nustatymą ieškovei, taigi pažeidė pareigą, kuri jau šių priemonių nustatymo dieną kilo iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos ir dėl kurios Taryba neturi diskrecijos (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 5 d. Sprendimo Bank Saderat / Taryba, T‑433/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:374, 69 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

119    O šioje byloje nekyla klausimo, ar Taryba laikėsi pareigos pateikti įrodymų, pagrindžiančių ginčijamus įtraukimus į sąrašus. Nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, ar patvirtindama šiuos įtraukimus į sąrašus remdamasi informacija, kurią turėjo minėtų įtraukimų į sąrašus patvirtinimo dieną, be kita ko, nurodyta šio sprendimo 98–109 punktuose, Taryba padarė pakankamai akivaizdų pažeidimą, dėl kurio kyla Sąjungos deliktinė atsakomybė. Šiuo klausimu reikia atsižvelgti į Tarybos turimą diskreciją vertinant įrodymus, kuriais remiamasi siekiant pagrįsti nagrinėjamas ribojamąsias priemones.

120    Šiuo aspektu, atsakant į ieškovo argumentą, grindžiamą tuo, kad patvirtinant ginčijamus įtraukimus į sąrašus nebuvo jokių ypatingų sunkumų, galinčių sutrukdyti Tarybai pripažinti, jog ankstesnė veikla savaime nepateisina asmeniui taikytinų ribojamųjų priemonių nustatymo, ir kad Taryba šiuo klausimu neturėjo jokios ar nebent labai nedidelę diskreciją, primintina, kad antrasis įtraukimas į sąrašą buvo grindžiamas tuo, jog ieškovas buvo HTTS, bendrovės, kuriai skirtos sankcijos kaip veikiančiai IRISL vardu, direktorius ir IRISL teisės reikalų direktorius, o trečiasis įtraukimas į sąrašus buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas veikė IRISL vardu, iki 2008 m. buvo IRISL direktorius, vėliau – IRISL Europe generalinis direktorius ir galiausiai – HTTS, kuri yra SAPID bei HDSL (abi šios bendrovės įtrauktos į sąrašus kaip IRISL vardu veikiantys subjektai) generalinis agentas ir teikė joms esmines paslaugas, generalinis direktorius.

121    Taigi ginčijami įtraukimai į sąrašus buvo grindžiami ir asmeniniu ieškovo ryšiu su IRISL, ir aplinkybe, kad ieškovas buvo vienas iš bendrovės, kurią galimai kontroliavo IRISL arba kuri galimai jai priklausė, būtent HTTS, teikusios esmines paslaugas kitoms galimai IRISL priklausančioms ar jos kontroliuojamoms bendrovėms, šiuo atveju – HDSL bei SAPID, vadovų.

122    Bet kuriuo atveju dėl klausimo, ar ankstesnė asmens veikla gali pakankamai pateisinti jam taikomų ribojamųjų priemonių nustatymą, o gal reikia ir kitų įrodymų, pažymėtina, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, nuoroda į praeityje vykdytą veiklą gali būti pakankamas ribojamosios priemonės nustatymo pateisinimas (pagal analogiją žr. 2016 m. liepos 28 d. Sprendimo Tomana ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑330/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:601, 86 punktą).

123    Taip pat reikia pridurti, kad ginčijamų įtraukimų į sąrašus patvirtinimo dieną Taryba turėjo diskreciją dėl sąvokos „kitam subjektui priklausanti arba jo kontroliuojama bendrovė“, kiek tai susiję su ribojamosiomis priemonėmis. Be to, nors 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendime HTTS / Taryba (C‑123/18 P, EU:C:2019:694) Teisingumo Teismas patikslino žodžių „priklausanti“ ir „[jo] kontroliuojama“ turinį, pažymėtina, kad to sprendimo 70 punkte jis patvirtino tai, ką Bendrasis Teismas priminė 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendime HTTS / Taryba (T‑692/15, EU:T:2017:890), t. y. kad ribojamųjų priemonių srityje sąvokos „priklausanti arba kontroliuojama bendrovė“ apimtis yra ne ta pati kaip paprastai įmonių teisėje vartojamos sąvokos, kai siekiama nustatyti bendrovės, teisiškai kontroliuojamos kito sprendimus priimančio komercinio subjekto, komercinę atsakomybę. Kaip iš esmės matyti iš 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba (C‑123/18 P, EU:C:2019:694) 74 ir 75 punktų, Teisingumo Teismas teikė pirmenybę gana plačiai sąvokos „kontrolė“ apibrėžčiai, kiek tai susiję su ribojamosiomis priemonėmis, ir nepateikė griežtos žodžių „priklausanti“ ir „[jo] kontroliuojama“ apibrėžties.

124    Taigi konstatuotina, kad, kaip teigia Taryba ir Komisija, ginčijamų įtraukimų į sąrašus patvirtinimo dieną galėjo būti neaišku, koks yra tikslus sąvokos „kitam subjektui priklausanti arba jo kontroliuojama bendrovė“ turinys, todėl Taryba turėjo tam tikrą diskreciją vertinti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad HTTS, kurios direktorius buvo ieškovas, priklausė bendrovei, dalyvaujančiai Irano branduolinėje veikloje, tiesiogiai susijusiai su šia veikla arba ją remiančiai, arba buvo kontroliuojama tokios bendrovės.

125    Galiausiai ieškovas remiasi argumentu, kad patvirtindama trečiąjį įtraukimą į sąrašus Taryba neatsižvelgė į tai, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (T‑489/10, EU:T:2013:453) Bendrasis Teismas panaikino IRISL ir kitų jame nurodytų bendrovių, be kita ko, SAPID ir HDSL, pavadinimo įtraukimą į sąrašus, ir kad dėl to pateikti „įrodymai“ nuo pat pradžių neturėjo jokios reikšmės. Kaip Teisingumo Teismas pažymėjo 2019 m. sausio 31 d. Sprendimo Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (C‑225/17 P, EU:C:2019:82) 48 punkte, Rezoliucijoje 1747(2007) nustatyto ginklų embargo trijų pažeidimų tikrumas nebuvo paneigtas 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (T‑489/10, EU:T:2013:453). To sprendimo 66 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad „galima pagrįstai manyti, jog tai, kad IRISL dalyvavo trijuose incidentuose, kai buvo gabenama karinė technika pažeidžiant Rezoliucijos 1747 (2007) 5 punkte nustatytą draudimą, padidina riziką, kad ji taip pat bus įtraukta į su branduolinių ginklų platinimu susijusios technikos gabenimo veiklą“.

126    Vadinasi, IRISL, SAPID ir HDSL pavadinimų įtraukimo į sąrašus panaikinimas po to, kai patvirtinti antrasis ir trečiasis įtraukimai į sąrašus, nereiškia, kad Taryba pažeidė įtraukimo į sąrašus materialines sąlygas ir dėl to kyla Sąjungos deliktinė atsakomybė.

127    Remiantis visu tuo, kas išdėstyta, matyti, kad, priešingai, nei pirmojoje argumentų grupėje tvirtina ieškovas, Taryba antrojo ir trečiojo įtraukimo į sąrašus patvirtinimo dieną turėjo duomenų, kuriuos galima laikyti įrodymais, kad ieškovas turėjo ryšių su IRISL ir galėjo veikti IRISL vardu Europoje, o dirbdamas HTTS galėjo veikti IRISL interesais.

128    Taigi šiomis aplinkybėmis pasakytina, kad net jei patvirtindama antrąjį ir trečiąjį įtraukimus į sąrašus Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai rėmėsi nurodytomis aplinkybėmis, negalima teigti, kad ši klaida buvo itin akivaizdi ir neatleistina ir kad panašiomis aplinkybėmis jos nebūtų padariusi įprastai apdairi ir rūpestinga administravimo institucija (pagal analogiją žr. 2019 m. birželio 5 d. Sprendimo Bank Saderat / Taryba, T‑433/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:374, 73 punktą).

129    Taigi manytina, kad ginčijamų įtraukimų į sąrašus patvirtinimo dieną Taryba elgėsi būtent taip, kaip būtų elgusis įprastai apdairi ir rūpestinga administravimo institucija.

130    Vadinasi, reikia atmesti pirmąją argumentų grupę, grindžiamą tuo, jog Taryba nepateikė pakankamai įrodymų, kad ieškovas buvo kontroliuojamas IRISL.

–       Dėl antrosios argumentų grupės, grindžiamos pakankamai akivaizdžiu teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu

131    Kiek tai susiję su antrąja argumentų grupe, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas gavo informaciją, reikalingą suprasti jam taikomų ribojamųjų priemonių nustatymo motyvus, ir kad jis galėjo remtis jam taikomų ribojamųjų priemonių neteisėtumu ir siekti, kad šios priemonės būtų panaikintos.

132    Be to, primintina, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl jam nustatytų ribojamųjų priemonių ir Bendrasis Teismas panaikino šias priemones, todėl nagrinėjamu atveju jis negali remtis pakankamai akivaizdžiu jo teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Bank Refah Kargaran / Taryba, T‑552/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:897, 51 punktą).

133    Taigi antroji argumentų grupė turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

–       Dėl trečiosios argumentų grupės, grindžiamos pakankamai akivaizdžiu teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu ir teisės į nuosavybę pažeidimu

134    Dėl trečiosios argumentų grupės pažymėtina, kad, kaip nurodo ir Taryba, ieškovo argumentai nepagrįsti įrodymais, todėl neatitinka Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte nustatytų reikalavimų.

135    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą ieškinyje turi būti pateikta, be kita ko, pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją ši santrauka turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – priimti sprendimą dėl ieškinio, prireikus – be papildomos informacijos. Siekiant, kad ieškinys būtų priimtinas, būtina, kad svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, būtų aiškios, nors ir trumpai, bet nuosekliai ir suprantamai iš paties ieškinio teksto, kad būtų užtikrintas teisinis saugumas ir tinkamas teisingumo vykdymas. Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją bet koks ieškinio pagrindas, kuris nepakankamai aiškiai suformuluotas ieškinyje, turi būti laikomas nepriimtinu. Analogiški reikalavimai taikomi tada, kai grindžiant ieškinio pagrindą pateikiamas kaltinimas. Šiuo tikslu nepriimtinumas, grindžiamas viešosios tvarkos išlyga, turi būti nurodytas Sąjungos teismo iniciatyva (šiuo klausimu žr. 2016 m. gegužės 12 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑384/14, EU:T:2016:298, 38 punktą (nepaskelbtas) ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Kampete / Taryba, T‑164/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:54, 112 punktą).

136    Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškinyje ieškovas tik primena nurodytų principų turinį ir nepateikia jokios informacijos, pagrindžiančios pakankamai akivaizdų teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu ir teisės į nuosavybę pažeidimą. Be to, per posėdį atsakydamas į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą ieškovas patikslino, kad klausimais, kuriuos jis aptarė dalyje, skirtoje dėl jam taikytinų ribojamųjų priemonių nustatymo patirtai neturtinei žalai, negalima remtis siekiant įrodyti pakankamai akivaizdų minėtų pagrindinių teisių pažeidimą.

137    Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovas nepateikė pakankamai teisinių argumentų dėl galimai padaryto akivaizdaus pirma minėtų pagrindinių teisių pažeidimo.

138    Vadinasi, trečiąją argumentų grupę reikia atmesti kaip nepriimtiną.

139    Remiantis visu tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikia atmesti visą ieškinį ir nebereikia nagrinėti, ar įvykdytos kitos Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygos.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

140    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

141    Be to, pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

142    Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, jis turi padengti savo ir Tarybos bylinėjimosi išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus. Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

2.      N. Bateni padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Kanninen

Jaeger

Porchia

Paskelbta 2021 m. liepos 7 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: vokiečių