Byla C‑64/12

Anton Schlecker

prieš

Melitta Josefa Boedeker

(Hoge Raad der Nederlanden prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės – Darbo sutartis – 6 straipsnio 2 dalis – Teisė, taikytina nesant šalių pasirinkimo – Valstybės, kurioje darbuotojas „paprastai dirba“, teisė – Sutartis, labiau susijusi su kita valstybe nare“

Santrauka – 2013 m. rugsėjo 12 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1.        Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės – Teisė, taikytina nesant šalių pasirinkimo – Ryšio kriterijai – Darbo sutartis – Ryšio kriterijų hierarchija – Valstybė, kurioje paprastai dirbama – Svarbiausias ryšio kriterijus – Vertinimo kriterijai

(1980 m. birželio 19 d. Romos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies a ir b punktai)

2.        Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės – Teisė, taikytina nesant šalių pasirinkimo – Ryšio kriterijai – Darbo sutartis – Darbuotojas, kuris valstybėje paprastai dirbo ilgą laiką ir nepertraukiamai – Glaudesnis darbo sutarties ir kitos valstybės ryšys – Galimybė netaikyti valstybės, kurioje paprastai dirbama, teisės – Nacionalinio teismo diskrecija – Vertinimo kriterijai

(1980 m. birželio 19 d. Romos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis)

1.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 31–33 punktus)

2.        Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktos pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje, 6 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad net jei darbuotojas darbo sutartyje nurodytą darbą paprastai, ilgą laiką ir nepertraukiamai dirba vienoje valstybėje, nacionalinis teismas, remdamasis šios nuostatos pabaiga, gali netaikyti valstybės, kurioje paprastai dirbama, teisės, kai iš visų aplinkybių matyti, kad minėta sutartis labiau susijusi su kita valstybe.

Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atsižvelgti į visas aplinkybes, kurios apibūdina darbo santykius, ir įvertinti tą ar tas, kurios, jo nuomone, yra reikšmingiausios. Tačiau teismas, į kurį kreiptasi dėl konkrečios bylos, neturi automatiškai daryti išvados, kad Romos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta taisyklė neturi būti taikoma vien dėl to, kad daug kitų svarbių aplinkybių, nesusijusių su esama darbo vieta, rodo sąsają su kita šalimi.

Kaip į reikšmingas su ryšiu susijusias aplinkybes reikia, be kita ko, atsižvelgti į valstybę, kurioje darbuotojas moka iš savo veiklos gaunamų pajamų mokesčius, kurioje jis draudžiamas socialiniu draudimu ir kur taikomos atitinkamos pensijų, ligos ir invalidumo draudimo sistemos. Be to, nacionalinis teismas taip pat turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, pavyzdžiui, darbo užmokesčio arba kitų darbo sąlygų nustatymo kriterijus.

(žr. 36, 37, 40–42, 44 punktus ir rezoliucinę dalį)