Byla T‑117/08

Italijos Respublika

prieš

Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą (EESRK)

„Kalbų vartojimo taisyklės – Pranešimas apie laisvą darbo vietą EESRK generaliniam sekretoriui įdarbinti – Paskelbimas trimis oficialiosiomis kalbomis – Informacija, susijusi su pranešimu apie laisvą darbo vietą – Paskelbimas visomis oficialiosiomis kalbomis – Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – EB 12 ir EB 290 straipsniai – KTĮS 12 straipsnis – Reglamentas Nr. 1“

Sprendimo santrauka

1.      Sąjungos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę apsaugą

(EB 230 straipsnio pirma pastraipa)

2.      Europos Bendrijos – Kalbų vartojimo taisyklės – Reglamentas Nr. 1

(EB 290 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1 6 straipsnis)

3.      Europos Bendrijos – Kalbų vartojimo taisyklės – Reglamentas Nr. 1

(Tarybos reglamento Nr. 1 1, 4 ir 5 straipsniai)

4.      Europos Bendrijos – Kalbų vartojimo taisyklės

5.      Pareigūnai – Įdarbinimas – Pranešimas apie laisvą darbo vietą – Paskelbimas Oficialiajame leidinyje tik kai kuriomis oficialiosiomis kalbomis

(EB 12 straipsnis)

1.      Europos bendrija yra teisinė bendrija, ir Sutartimi nustatyta išsami teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistema tam, kad Teisingumo Teismas galėtų vykdyti institucijų teisės aktų teisėtumo kontrolę. Pagal Sutartyje įtvirtintą sistemą leidžiama pareikšti tiesioginį ieškinį dėl visų nuostatų, kurias priėmė institucijos ir kuriomis siekiama sukurti teisinių pasekmių. Iš to išplaukia bendrasis principas, kad turi egzistuoti galimybė vykdyti kiekvieno tokios Sąjungos įstaigos, kaip EESRK, priimto akto, kuriuo siekiama sukurti teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, teisminę kontrolę.

Aišku, kad Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nepriskiriamas prie EB 230 straipsnyje minėtų institucijų. Tačiau įstaiga, kaip antai Komitetas, turi kompetenciją priimti aktus, kuriais siekiama sukurti teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, kaip antai pranešimus apie laisvą darbo vietą. Reikia pažymėti, jog tokiuose aktuose, apibrėžiant sąlygas gauti darbą, nustatoma, kas yra asmenys, kurių kandidatūros gali būti atrinktos, ir dėl to jie yra potencialių kandidatų, kurių kandidatūros, remiantis šiomis sąlygomis, buvo atmestos, nenaudai priimti aktai. Todėl teisinėje bendrijoje negalima toleruoti, kad tokiems aktams nebūtų taikoma jokia teisminė kontrolė.

Iš to matyti, kad Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto priimti aktai, kaip antai pranešimas apie laisvą darbo vietą, kuriais siekiama sukurti teisinių pasekmių visiems kandidatams, kurių kandidatūros, remiantis reikalavimais, nebus pasirinktos, yra aktai, kuriuos galima ginčyti.

(žr. 30–33 punktus)

2.      Reglamentas Nr. 1, kuriuo nustatomos kalbų vartojimo Europos ekonominėje bendrijoje taisyklės, priimtas taikant EB 290 straipsnį. Šio reglamento 6 straipsnyje institucijoms aiškiai leidžiama savo darbo tvarkos taisyklėse nustatyti, kokią kalbą vartoti konkrečiais atvejais, o tai yra kompetencija, kurią vykdant joms būtina suteikti tam tikrą funkcinį savarankiškumą, kad būtų užtikrintas jų tinkamas veikimas. Tokiomis aplinkybėmis institucijos turi pasirinkti vidaus bendravimo kalbą, o kiekviena institucija turi teisę reikalauti, kad ją vartotų jos tarnautojai ir tokio statuso siekiantys asmenys.

(žr. 41, 55 punktus)

3.      Reglamento Nr. 1, kuriuo nustatomos kalbų vartojimo Europos ekonominėje bendrijoje taisyklės, 1 straipsnio 4 ir 5 dalys netaikomos institucijų ir jų pareigūnų bei tarnautojų ir kandidatų į tokias darbo vietas santykiams, nes jose įtvirtintos kalbų vartojimą reglamentuojančios taisyklės taikytinos tik bendravimui tarp institucijos ir valstybės narės ar į vienos iš jų jurisdikciją patenkančio asmens. Tas pats pasakytina apie įstaigų, kaip antai Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, ir Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų santykius.

(žr. 51 punktą)

4.      Sutartyje ne kartą pakartotos nuorodos į kalbų vartojimą Europos Sąjungoje negali būti laikomos bendrojo Bendrijos teisės principo, užtikrinančio kiekvienam piliečiui teisę, kad visa tai, kas gali paveikti jo interesus, bet kokiomis aplinkybėmis bus parašyta jo kalba, išraiška. Nei kuria nors Bendrijos teisės nuostata, nei principu nereikalaujama, kad pranešimai apie laisvą darbo vietą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje būtų visuomet skelbiami visomis oficialiosiomis kalbomis.

(žr. 70–71 punktus)

5.      Jeigu Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nusprendžia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbti visą pranešimo apie laisvą aukšto lygio vadovo darbo vietą tekstą tik tam tikromis kalbomis, kad išvengtų potencialiai šiuo pranešimu suinteresuotų kandidatų diskriminacijos dėl kalbos, jis turi imtis tinkamų priemonių, kad informuotų visus kandidatus apie atitinkamą pranešimą apie laisvą darbo vietą ir apie leidinius, kuriuose paskelbtas visas jo tekstas. Jei ši sąlyga įvykdyta, pranešimo apie laisvą darbo vietą paskelbimas Oficialiajame leidinyje tik keliomis kalbomis negali reikšti įvairių kandidatų diskriminacijos, jeigu žinoma, kad jie pakankamai moka bent vieną iš šių kalbų ir dėl to gali susipažinti su minėto pranešimo tekstu. Tačiau tai, kad pranešimo apie laisvą darbo vietą tekstas Oficialiajame leidinyje paskelbtas tik tam tikromis oficialiosiomis kalbomis, nors priimtinos asmenų, mokančių tik kitas Bendrijos kalbas, kandidatūros, gali reikšti jų diskriminaciją, jei nėra kitų priemonių, kuriomis minėtos kategorijos potencialūs kandidatai galėtų tinkamai sužinoti šio pranešimo turinį. Iš tikrųjų tokiu atveju aptariami kandidatai atsidurtų nepalankesnėje padėtyje, palyginti su kitas kandidatais, nes negalėtų tinkamai sužinoti apie pranešime apie laisvą darbo vietą nurodytą reikalaujamą kvalifikaciją ir įdarbinimo procedūros sąlygas bei taisykles. Reikia pabrėžti, kad tokia informacija yra būtina norint tinkamai pateikti savo kandidatūrą ir kuo labiau padidinti savo galimybes būti atrinktam užimti atitinkamą postą.

(žr. 74–75, 78–79 punktus)