(Byla T‑536/22)
(Ištraukų skelbimas)
Pesticide Action Network Europe (PAN Europe)
prieš
Europos Komisiją
2024 m. vasario 21 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
„Augalų apsaugos produktai – Veiklioji medžiaga cipermetrinas – Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2049 – Vidaus peržiūros prašymas – Reglamento (EB) Nr. 1367/2006 10 straipsnio 1 dalis – Prašymo atmetimas – EFSA nustatytos svarbios probleminės sritys – Rizikos vertinimas ir valdymas – Atsargumo principas – Komisijos diskrecija“
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Terminai – Eigos pradžia – Pranešimo apie sprendimą data – Komisijos atsakymas į vidaus peržiūros prašymą, surašytas kita nei prašymo kalba – Vėlesnis šio atsakymo kopijos, surašytos prašymo kalba, perdavimas pareiškėjui – Termino eigos pradžia nuo šio vėlesnio perdavimo
(SESV 263 straipsnio šešta pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1367/2006; Tarybos reglamento Nr. 1 2 straipsnis
(žr. 24 punktą)
2. Aplinka – Orhuso konvencija – Taikymas Sąjungos institucijoms – Nevyriausybinių organizacijų teisė prašyti peržiūrėti vidaus tvarka administracinius aktus aplinkosaugos srityje – Administracinis aktas, kuriuo pratęsiamas veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimas – Peržiūros dalykas – Patvirtinimo peržiūra
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1367/2006 10 straipsnio 1 dalis)
(žr. 38 punktą)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Ieškinys dėl sprendimo atmesti peržiūros prašymą – Pagrindas, kuris nenurodytas peržiūros prašyme – Nepriimtinumas – Argumentai, kuriais tik papildomas peržiūros prašyme nurodytas pagrindas – Priimtinumas – Ribos – Pagrindas, kuriuo nekeičiamas vidaus peržiūros procedūros dalykas
(SESV 263 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1367/2006 12 straipsnis)
(žr. 41, 43, 46, 47 punktus)
4. Aplinka – Orhuso konvencija – Taikymas Sąjungos institucijoms – Nevyriausybinių organizacijų teisė prašyti peržiūrėti vidaus tvarka administracinius aktus aplinkosaugos srityje – Peržiūros motyvų nurodymas – Būtinybė nurodyti dalykus, galinčius sukelti abejonių dėl nagrinėjamo akto pagrįstumo
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1367/2006 10 straipsnio 1 dalis)
(žr. 42, 146 punktus)
5. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Ieškinys dėl sprendimo atmesti vidaus peržiūros prašymą – Pagrindas, kuris atsirado dėl šio atmetimo sprendimo ir kuriuo siekiama ginčyti jo pagrįstumą – Priimtinumas – Ribos – Pagrindas, kuriuo nekeičiamas vidaus peržiūros procedūros dalykas
(SESV 263 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1367/2006 12 straipsnis)
(žr. 45 punktą)
6. Visuomenės sveikata – Rizikos vertinimas – Atsargumo principo taikymas – Apimtis – Rizikos ir pavojaus sąvokos – Rizikos lygio, laikytino nepriimtinu visuomenei, nustatymas – Atitinkamu teisės aktu paskirtos Sąjungos institucijos kompetencija – Pareiga užtikrinti aukštą visuomenės sveikatos, saugumo ir aplinkos apsaugos lygį
(SESV 114 straipsnio 3 dalis, 168 straipsnio 1 dalis ir 191 straipsnis)
(žr. 77–87, 94, 97, 314 punktus)
7. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas rinkai – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimo pratęsimas – Komisijos diskrecija – Komisijos prievolė vadovautis Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) nuomone – Nebuvimas – Sąlygos
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1107/2009; Komisijos reglamento Nr. 844/2012 14 straipsnio 1 dalis)
(žr. 89–93, 103, 104, 123, 127 punktus)
8. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas rinkai – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimo pratęsimas – Komisijos diskrecija – Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) prašoma mokslinė pagalba nesant specialaus teisinio pagrindo – Leistinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 178/2002 23 straipsnio c punktas ir 29 straipsnio 1 dalies a punktas)
(žr. 230 punktą)
9. Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas – Augalų apsaugos produktų pateikimas rinkai – Reglamentas Nr. 1107/2009 – Veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimo pratęsimas – Komisijos diskrecija – Vertinimo kriterijai – Komisijos priimtos gairės – Privalomasis pobūdis – Senos gairės, kurias reikia atnaujinti – Poveikio nebuvimas
(Komisijos reglamento Nr. 844/2012 13 straipsnio 1 dalis)
(žr. 391, 393, 401 punktus)
Santrauka
Nagrinėdamas ieškinį dėl panaikinimo, susijusį su veikliosios medžiagos cipermetrino patvirtinimo galiojimo pratęsimu, Bendrasis Teismas patikslino tokio nevyriausybinės organizacijos pagal Reglamentą Nr. 1367/2006(1) pareikšto ieškinio priimtinumo taisykles ir Europos Komisijos, kaip rizikos valdytojos, diskrecijos apimtį atsižvelgiant į atsargumo principą.
Cipermetrinas yra Europos Sąjungoje naudojamas insekticidas, kurį 2005 m. leista naudoti augalų apsaugos produktuose(2).
Vykdydama cipermetrino patvirtinimo galiojimo pratęsimo procedūrą, Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) savo 2018 m. liepos mėn. mokslinėje išvadoje nustatė keturias svarbias šios veikliosios medžiagos problemines sritis (critical areas of concern). Paskui 2019 m. rugsėjo mėn. ji paskelbė pareiškimą dėl cipermetrino rizikos mažinimo priemonių.
Atlikus šį rizikos vertinimą, 2021 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą 2021/2049(3), kuriuo pratęstas cipermetrino patvirtinimo galiojimas ir nustatytos specialiosios nuostatos.
2022 m. sausio 20 d. ieškovė aplinkosaugos organizacija Pesticide Action Network Europe (PAN Europe) pateikė Komisijai prašymą atlikti Įgyvendinimo reglamento 2021/2049 vidaus peržiūrą(4).
2022 m. birželio 23 d. sprendimu šį prašymą Komisija atmetė.
Ieškovė Bendrojo Teismo prašė panaikinti šį atmetimo sprendimą. Grįsdama savo ieškinį ji rėmėsi atsargumo principo ir Sąjungos pareigos užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį pažeidimu. Ji, be kita ko, teigė, kad EFSA nustatė tam tikras su cipermetrinu susijusias svarbias problemines sritis, todėl Komisija neturėjo pratęsti šios medžiagos patvirtinimo galiojimo. Tokiomis aplinkybėmis Komisija esą nebeturėjo jokios diskrecijos ir šiuo atžvilgiu negalėjo remtis savo, kaip rizikos valdytojos, vaidmeniu.
Savo sprendime Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį.
Bendrojo Teismo vertinimas
Bendrasis Teismas pirmiausia pateikė su procedūra susijusių paaiškinimų dėl peržiūros prašymo ir ieškinio dėl sprendimo, priimto atsakant į šį prašymą, panaikinimo atitikties taisyklės apimties.
Jis priminė, kad toks ieškinys dėl panaikinimo yra priimtinas tik jeigu jis pareikštas dėl atsakymo į tą prašymą, o panaikinimo pagrindai susiję būtent su šiuo atsakymu.
Toks ieškinys negali būti grindžiamas naujais motyvais arba įrodymais, kurių nebuvo peržiūros prašyme, nes priešingu atveju su tokio prašymo motyvavimu susijęs reikalavimas netektų savo veiksmingumo ir būtų pakeistas šiuo prašymu inicijuotos procedūros dalykas(5).
Vis dėlto, pirma, ieškovė pagal Reglamentą Nr. 1367/2006 turi turėti galimybę ieškinio Bendrajame Teisme stadijoje pateikti argumentus, kuriais teisiškai ginčijamas atsakymo į jos peržiūros prašymą pagrįstumas, su sąlyga, kad šiais argumentais nekeičiamas šiuo prašymu inicijuotos procedūros dalykas. Antra, argumentas, kuris nebuvo pateiktas peržiūros prašymo etape, negali būti laikomas nauju, jeigu juo tik papildomi šiame prašyme pateikti argumentai, t. y. jeigu jis yra pakankamai glaudžiai susijęs su iš pradžių pateiktais pagrindais ir priekaištais ir jį galima laikyti įprastos per teismo procesą išplėtotos diskusijos dalimi.
Antra, Bendrasis Teismas pažymėjo, jog tam, kad Komisija galėtų veiksmingai siekti jai Reglamentu Nr. 1107/2009 iškeltų tikslų, jai turi būti pripažinta didelė diskrecija. Tai pasakytina, be kita ko, apie sprendimus dėl rizikos valdymo, kuriuos ji turi priimti, taikydama šį reglamentą(6).
Rizikos valdymas – tai visi veiksmai, kurių ėmėsi su rizika susidūrusi institucija, kad nustatytų visuomenei priimtiną rizikos lygį, atsižvelgdama į savo pareigą laikantis atsargumo principo užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos, saugumo ir aplinkos apsaugos lygį(7).
Tai reiškia, kad reikia atlikti išankstinį rizikos vertinimą: pirma, moksliškai, remiantis geriausiais turimais mokslo duomenimis, įvertinti šią riziką ir, antra, nustatyti, ar ji viršija visuomenei priimtinu laikytiną rizikos lygį, o tinkamo visuomenės apsaugos lygio nustatymas priklauso nuo politinio pasirinkimo.
Taigi, nors per veikliųjų medžiagų galiojimo pratęsimo procedūrą Komisija turi „atsižvelgti“, be kita ko, į EFSA mokslo išvadas(8), jos išvados jai, kaip rizikos valdytojai, nėra privalomos. Toks atsižvelgimas negali būti aiškinamas kaip Komisijos pareiga visais aspektais laikytis EFSA išvadų.
Vis dėlto Komisijos, kaip rizikos valdytojos, didelę diskreciją riboja būtinybė laikytis Reglamento Nr. 1107/2009 nuostatų, visų pirma jo 4 straipsnio(9), siejamo su šio reglamento II priedu, ir atsargumo principo, kuriuo grindžiamos visos šio reglamento nuostatos.
Tokiomis aplinkybėmis Komisija gali pratęsti veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimą tik tuo atveju, jeigu pakankamai įrodyta, kad, nepaisant to, jog nustatytos svarbios probleminės sritys, rizikos mažinimo priemonės leidžia daryti išvadą, kad laikomasi Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nustatytų kriterijų. Taigi, Komisijos vaidmuo būtent ir yra atsižvelgiant į valdymo priemones, skirtas konkrečiai rizikai sumažinti, nustatyti visuomenei priimtiną riziką su aukštesne toleravimo riba, kiek tai susiję ir su aplinkos apsauga, ir su žmonių ar gyvūnų sveikata.
Šiuo atveju vien tai, kad EFSA savo išvadose dėl cipermetrino nustatė keturias svarbias problemines sritis, neleidžia teigti, kad Komisija, kaip rizikos valdytoja, nebeturi jokios diskrecijos, jeigu ji užtikrina, kad yra tenkinami Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje nurodyti kriterijai. Kitaip tariant, Komisija, laikydamasi atsargumo principo, gali patikrinti, ar rizika gali tapti priimtina nustatant tam tikras priemones.