Language of document : ECLI:EU:T:2015:50

Byla T‑345/12

Akzo Nobel NV ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Administracinė procedūra – Europos vandenilio peroksido ir perborato rinka – Sprendimo, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas, paskelbimas – Prašymo, kuriuo siekiama, kad būtų užtikrintas Komisijai remiantis jos Pranešimu dėl bendradarbiavimo pateiktos informacijos konfidencialumas, atmetimas – Pareiga motyvuoti – Konfidencialumas – Profesinė paslaptis – Teisėti lūkesčiai“

Santrauka – 2015 m. sausio 28 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Bylas nagrinėjančio pareigūno sprendimas, kuriuo per konkurencijos taisyklių taikymo procedūrą atmetamas prašymas užtikrinti informacijos konfidencialumą

(EB 81 straipsnis; SESV 296 straipsnis; Komisijos sprendimo 2011/695 8 straipsnis)

2.      Institucijų aktai – Reklama – Atvirumo principo laikymasis – Apimtis – Teisė skelbti aktus nesant tuo tikslu aiškiai nustatytos pareigos

(ESS 1 straipsnio antra pastraipa; SESV 15 straipsnis)

3.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Profesinė paslaptis – Profesinės paslapties saugomos informacijos apibrėžimas – Kriterijai

(EB 81 straipsnis; SESV 339 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 28 ir 30 straipsniai)

4.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Profesinė paslaptis – Apimtis – Skirtingas požiūris į teisę būti išklausytiems turinčius subjektus ir į visuomenę apskritai

(EB 81 straipsnis; SESV 339 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalis ir 28 straipsnio 2 dalis)

5.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Profesinė paslaptis – Profesinės paslapties saugomos informacijos apibrėžimas – Kriterijai – Atskleidimas, galintis padaryti didelės žalos – Informacija, kurioje aprašyti konkurencijos taisyklių pažeidimą sudarantys elementai – Šios informacijos paskelbimas, leidžiantis lengviau įrodyti nagrinėjamų įmonių civilinę atsakomybę

(EB 81 straipsnis; SESV 339 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 28 ir 30 straipsniai)

6.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Profesinė paslaptis – Profesinės paslapties saugomos informacijos apibrėžimas – Kriterijai – Interesai, kurie gali būti pažeisti atskleidus apsaugos vertą informaciją –Bendrojo intereso dėl Sąjungos veiksmų skaidrumo ir teisėtų interesų, kurie neleidžia atskleisti informacijos, palyginimas – Įmonės suinteresuotumas, kad nebūtų atskleista tam tikra su jos elgesiu susijusi informacija – Jokios ypatingos apsaugos nevertas interesas, kiek tai susiję su įmonėmis, dalyvavusiomis darant Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimą

(EB 81 straipsnis; SESV 339 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 28 ir 30 straipsniai)

7.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Profesinė paslaptis – Profesinės paslapties saugomos informacijos apibrėžimas – Bendrojo intereso dėl Sąjungos veiksmų skaidrumo ir teisėtų interesų, kurie neleidžia atskleisti informacijos palyginimas – Komisijai savanoriškai pateiktos informacijos siekiant pasinaudoti atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programa atskleidimas – Interesų, pagrindžiančių šios informacijos pateikimą, ir tos informacijos apsaugos palyginimas

(EB 81 straipsnis; SESV 339 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 30 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03)

8.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijai savanoriškai pateiktos informacijos siekiant pasinaudoti atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programa atskleidimas – Komisijos diskrecija – Pranešimai dėl bendradarbiavimo – Savo diskrecijos apribojimas – Apimtis – Draudimas paviešinti informaciją, pateiktą prašymuose atleisti nuo baudos ar ją sumažinti – Nebuvimas

(EB 81 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 30 straipsnis; Komisijos pranešimai 2002/C 45/03 ir 2006/C 298/11)

9.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijai savanoriškai pateiktos informacijos siekiant pasinaudoti atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programa atskleidimas – Komisijos diskrecija – Apimtis – Ankstesnės praktikos pakeitimas – Teisėtų lūkesčių principo pažeidimas – Nebuvimas

(EB 81 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 30 straipsnio 2 dalis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 30–44 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 60 punktą)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 61, 65 punktus)

4.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 67–69 punktus)

5.      Kad informacijai dėl jos pobūdžio būtų taikomas profesinės paslapties reikalavimas ir apsauga nuo paviešinimo, būtina, kad šios informacijos atskleidimas galėtų padaryti didelę žalą ją pateikusiam arba trečiajam asmeniui.

Dėl informacijos, kurią iš esmės sudaro EB 81 straipsnio pažeidimo sudedamųjų dalių aprašymas, pažymėtina, kad tokios informacijos atskleidimas gali padaryti didelės žalos įmonei, dalyvavusiai darant šį pažeidimą, jei fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie laiko save nukentėjusiais dėl minėto pažeidimo, ši informacija padėtų įrodyti įmonės civilinę atsakomybę.

(žr. 73, 74, 77 punktus)

6.      Kad informacijai dėl jos pobūdžio būtų taikomas profesinės paslapties reikalavimas ir apsauga nuo paviešinimo, interesai, kurie gali būti pažeisti atskleidus tokią informaciją, turi būti objektyviai verti apsaugos. Pagal šią sąlygą reikalaujama, jog vertinant, ar informacija yra konfidenciali, reikia palyginti teisėtus interesus, kurie neleidžia jos atskleisti, su bendruoju interesu, kuris reikalauja, kad institucijų veiksmai būtų atliekami kuo atviriau.

Šiuo klausimu įmonės, kuriai Komisija skyrė baudą už konkurencijos teisės pažeidimą, interesas, kad jai inkriminuojamo pažeidimo aplinkybės nebūtų paviešintos, nenusipelno jokios išskirtinės apsaugos, atsižvelgiant į visuomenės interesą kuo išsamiau sužinoti visų Komisijos veiksmų motyvus, į ūkio subjektų interesą sužinoti, už kokį elgesį jiems gali būti skirta sankcija, ir nuo pažeidimo nukentėjusių asmenų interesą sužinoti tokio elgesio detales, kad prireikus jie galėtų įrodinėti savo teises nubaustų įmonių atžvilgiu, ir atsižvelgiant į tokios įmonės turimą galimybę perduoti tokį sprendimą teisminei kontrolei.

(žr. 79, 80 punktus)

7.      Atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programų veiksmingumui neigiamos įtakos gali padaryti dokumentų apie atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo procedūrą atskleidimas asmenims, ketinantiems reikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo, net jei nacionalinės konkurencijos institucijos arba Komisija prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateikusiam subjektui suteikia visišką ar dalinį atleidimą nuo baudos, kurią jos galėjo skirti. Iš tikrųjų asmuo, susijęs su konkurencijos teisės pažeidimu, žinodamas apie tokio perdavimo galimybę, gali būti atgrasytas pasinaudoti pagal šias atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programas teikiama galimybe, atsižvelgiant būtent į tai, kad Komisijai perduoti dokumentai arba šiuo tikslu jai pateikti parodymai gali būti panaudoti prieš jį patį.

Vis dėlto teisė gauti žalos, padarytos dėl susitarimo ar elgesio, galinčio apriboti ar iškraipyti konkurenciją, atlyginimą iš esmės prisideda prie veiksmingos konkurencijos išsaugojimo Sąjungoje ir taip prisideda prie viešojo intereso tikslo įgyvendinimo.

Vadovaudamasis būtent šiais principais Teisingumo Teismas, nagrinėdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl ginčų, susijusių su įmonių, manančių, kad nukentėjo nuo konkurencijos teisės pažeidimų, prašymais leisti susipažinti su nacionalinių konkurencijos institucijų turimais tyrimo duomenimis, paragino šiuos ginčus nagrinėjančias nacionalines institucijas pasverti interesus, kuriais grindžiamas prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateikusių subjektų savanoriškai pateiktos informacijos paviešinimas ir jos apsauga.

Tačiau byloje, kuri susijusi ne su atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su procedūra konkurencijos srityje, užginčijimu, o su Komisijos numatomu tam tikros informacijos, esančios dokumentuose ar parodymuose, darant konkurencijos teisės pažeidimą dalyvavusios įmonės savanoriškai pateiktuose jai siekiant pasinaudoti atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programa, paskelbimu ir kurioje teigiama, kad per tyrimą savanoriškai pateiktos informacijos tikintis pasinaudoti atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programa paskelbimas gali pažeisti Komisijos tyrimo tikslus, pastarasis teiginys neįrodo, kad egzistuoja teisės norma, kurią Komisija būtų pažeidusi tik todėl, kad numatomas pagal atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programą pateiktos informacijos paskelbimas gali turėti įtakos tos programos įgyvendinimui vykdant būsimus tyrimus.

Be to, šis konkretus argumentas susijęs su visuomenės interesu kuo išsamiau susipažinti su visų Komisijos veiksmų motyvais, su ūkio subjektų interesu sužinoti, už kokį elgesį jiems gali būti skirta sankcija, ir, galiausiai, su Komisijos interesu apsaugoti jos taikomos atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programos veiksmingumą. Tačiau šie konkretūs interesai nesusiję su nagrinėjama įmone, ir vienintelė Komisija turi palyginti atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programos veiksmingumą su visuomenės ir ūkio subjektų interesu sužinoti jos sprendimo turinį ir imtis veiksmų savo teisėms apsaugoti.

Šios išvados negali paneigti argumentas, kad iš esmės informacija, kurios konfidencialumą įmonė prašė užtikrinti, nėra esminė siekiant suprasti Komisijos sprendimo, kuriuo konstatuojamas Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimas, rezoliucinę dalį, todėl tai informacijai netaikoma Komisijai tenkanti pareiga paskelbti pagal Reglamento Nr. 1/2003 30 straipsnio 2 dalį. Iš tikrųjų šia nuostata nesiekiama apriboti Komisijos laisvės savo iniciatyva skelbti savo sprendimo išsamesnę versiją nei būtinas minimumas ir į ją įtraukti informaciją, kurios paskelbimas nėra privalomas, jei šios informacijos atskleidimas yra suderinamas su profesinės paslapties apsauga.

(žr. 83–85, 87–90 punktus)

8.      Priimdama tokias elgesio taisykles, kaip nustatytos pranešimuose dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo bylose dėl kartelių ir viešai paskelbdama, kad nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems skirtos šios normos, Komisija apriboja savo diskreciją ir negali be pagrindo nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju jai gali būti paskirta sankcija už bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, vienodo požiūrio ar teisėtų lūkesčių apsaugos, pažeidimą. Tačiau šiuose pranešimuose Komisijai nenustatytas draudimas bet kokiomis aplinkybėmis paviešinti prašymuose dėl atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo arba pagal atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programą duotuose parodymuose pateiktą informaciją. Iš tiesų, šiuose pranešimuose nustatyti įvairūs įsipareigojimai susiję tik su dokumentų, kuriuos įmonės jai savanoriškai pateikė norėdamos pasinaudoti atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programa, ir su tų įmonių tuo pačiu tikslu duotų parodymų atskleidimu.

(žr. 104, 106, 108 punktus)

9.      Nors teisėtų lūkesčių principas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos teisės principų, ūkio subjektai negali teisėtų lūkesčių pagrįstai grįsti esamos padėties, kurią Sąjungos institucijos gali pakeisti naudodamosi joms suteikta diskrecija, išsaugojimu.

Šiuo atveju darant Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimą dalyvavusi įmonė negali įgyti jokių teisėtų lūkesčių, kad ankstesnė Komisijos praktika neatskleisti jai prašymuose atleisti nuo baudos ar ją sumažinti savanoriškai įmonių pateiktos informacijos, kurios konfidencialumą šios įmonės prašė užtikrinti, išliks nepakitusi.

Iš tikrųjų Komisija turi plačią diskreciją nuspręsti skelbti tokią informaciją arba jos neskelbti. Reglamento Nr. 1/2003 30 straipsnio 2 dalimi Komisijai tenkanti pareiga apsiriboja suinteresuotųjų šalių nurodymu ir sprendimų, apie kuriuos kalbama pirmoje šios nuostatos dalyje, esmės pateikimu siekiant palengvinti Komisijos uždavinį informuoti visuomenę apie tų sprendimų egzistavimą ir jų turinį atsižvelgiant būtent į su skelbimu Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje susijusius kalbinius suvaržymus. Tačiau ši nuostata neriboja Komisijos teisės, jei ji mano esant reikalinga ir jei jos ištekliai tai leidžia, paskelbti visą savo sprendimų tekstą arba bent labai išsamią jų versiją, jei laikomasi verslo ir kitos konfidencialios informacijos apsaugos.

Taigi, nors Komisijai nustatyta bendra pareiga skelbti tik nekonfidencialias savo sprendimų versijas, norint užtikrinti jos laikymąsi, nebūtina Reglamento Nr. 1/2003 30 straipsnio 2 dalies aiškinti taip, kad ji suteikia pagal to reglamento 7–10, 23 ir 24 straipsnius priimtų sprendimų adresatams specialią teisę, leidžiančią jiems prieštarauti, kad Komisija skelbtų Oficialiajame leidinyje ir tam tikrais atvejais – šios institucijos interneto svetainėje informaciją, kuri, nors ir nebūdama konfidenciali, nėra esminė siekiant suprasti šių sprendimų rezoliucines dalis. Todėl Reglamento Nr. 1/2003 30 straipsnio 2 dalimi nesiekiama apriboti Komisijos laisvės savo iniciatyva skelbti savo sprendimo išsamesnę versiją nei būtinas minimumas ir į ją įtraukti informaciją, kurios paskelbimas nėra privalomas, jei šios informacijos atskleidimas yra suderinamas su profesinės paslapties apsauga.

(žr. 120, 122–124 punktus)