2020 m. lapkričio 18 d. Sąd Okręgowy w Warszawie (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš YP ir kt.
(Byla C-615/20)
Proceso kalba: lenkų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Sąd Okręgowy w Warszawie
Šalys pagrindinėje byloje
YP ir kt.
Prejudiciniai klausimai
1. Ar Sąjungos teisė – visų pirma Pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnis ir jame įtvirtinta teisė į veiksmingą teisinę gynybą teisme ir teisė, kad bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas – turi būti aiškinama taip, kad jai prieštarauja šių klausimų 2 ir 3 punktuose išsamiai nurodytos nacionalinės teisės nuostatos, t. y. Ustawa z dnia 27 lipca 2001 r. – Prawo o ustroju sądów powszechnych (2001 m. liepos 27 d. Įstatymas dėl bendrosios kompetencijos teismų sistemos; toliau – PUSP) 80 ir 129 straipsniai, PUSP 110 straipsnio 2a dalis ir Ustawa z dnia 8 grudnia 2017 r. o Sądzie Najwyższym (2017 m. gruodžio 8 d. Aukščiausiojo Teismo įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 1a punktas, pagal kuriuos leidžiama Izba Dyscyplinarna Sądu Najwyższego (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegija) atšaukti teisėjo imunitetą, sustabdyti jo tarnybinius įgaliojimus ir taip faktiškai jį nušalinti nuo paskirtų bylų nagrinėjimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad:
a) Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegija nėra „teismas“, kaip tai suprantama pagal Chartijos 47 straipsnį, EŽTK 6 straipsnį ir Konstytucja RP (Lenkijos Respublikos Konstitucija) 45 straipsnio 1 dalį (sprendimai bylose C-585/18, C-624/18 ir C-625/18, EU:C:2019:982);
b) Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nariai turi labai glaudžių ryšių su įstatymų leidžiamąja ir vykdomąja valdžia (2020 m. balandžio 8 d. Sprendimas Komisija / Lenkija, C-791/19 R, EU:C:2020:277);
c) Lenkijos Respublika buvo įpareigota sustabdyti kai kurių 2017 m. gruodžio 8 d. Aukščiausiojo Teismo įstatymo nuostatų, susijusių su vadinamąja Drausmės bylų kolegija, taikymą ir neperduoti nagrinėjamų bylų teismui, kurio sudėtis neatitinka nepriklausomumo reikalavimų (2020 m. balandžio 8 d. Sprendimas Komisija / Lenkija, C-791/19 R, EU:C:2020:277)?
2. Ar Sąjungos teisė – visų pirma ESS 2 straipsnis ir jame įtvirtinta teisinės valstybės vertybė ir iš ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos kylantys veiksmingos teisminės apsaugos reikalavimai – turi būti aiškinama taip, kad „asmenims, kuriems pavesta užduotis vykdyti teisingumą, taikomą drausminę tvarką reglamentuojančios taisyklės“ apima ir teisės normas dėl nacionalinio teismo teisėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn arba laisvės atėmimo (sulaikymo), kaip antai Lenkijos Respublikos Konstitucijos 181 straipsnį, siejamą su 2001 m. liepos 27 d. Įstatymo dėl bendrosios kompetencijos teismų sistemos 80 ir 129 straipsniais, pagal kuriuos:
a) siekiant taikyti nacionalinio teismo teisėjui baudžiamąją atsakomybę ar laisvės atėmimą (sulaikymą), iš esmės prokuroro prašymu turi būti suteiktas kompetentingo drausmės bylų teismo leidimas;
b) drausmės bylų teismas, leisdamas taikyti nacionalinio teismo teisėjui baudžiamąją atsakomybę arba laisvės atėmimą (sulaikymą), gali (o kai kuriais atvejais ir privalo) sustabdyti šio teisėjo tarnybinius įgaliojimus;
c) sustabdydamas nacionalinio teismo teisėjo tarnybinius įgaliojimus, drausmės bylų teismas kartu privalo įgaliojimų sustabdymo laikotarpiui sumažinti šiam teisėjui darbo užmokestį, neviršydamas šiose nuostatose nustatytų ribų?
3. Ar Sąjungos teisė – visų pirma 2 klausime nurodytos nuostatos – turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos tokios valstybės narės teisės normos, kaip PUSP 110 straipsnio 2a dalis ir 2017 m. gruodžio 8 d. Aukščiausiojo Teismo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1a punktas, pagal kurias bylos dėl leidimo taikyti nacionalinio teismo teisėjui baudžiamąją atsakomybę ar laisvės atėmimą (sulaikymą) tiek pirmojoje, tiek antrojoje instancijoje priklauso išimtinei tokio organo kaip Drausmės bylų kolegija kompetencijai, visų pirma atsižvelgiant (atskirai arba kartu) į tai, kad:
a) Drausmės bylų kolegijos įsteigimas sutapo su tokios institucijos, kaip Krajowa Rada Sądownictwa (Nacionalinė teisėjų taryba; toliau – KRS), kuri dalyvauja teisėjų skyrimo procese ir kurios teikimu buvo paskirti visi Drausmės bylų kolegijos nariai, narių atrankos taisyklių pasikeitimu;
b) nacionalinis įstatymų leidėjas atmetė galimybę perkelti į Drausmės bylų kolegiją paskutinės instancijos nacionalinio teismo, t. y. Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas), kurio struktūroje veikia ši kolegija, teisėjus, todėl Drausmės bylų kolegijoje gali posėdžiauti tik nauji nariai, paskirti pakeistos sudėties KRS teikimu;
c) Drausmės bylų kolegija Aukščiausiojo Teismo sudėtyje turi ypač didelę autonomiją;
d) Aukščiausiasis Teismas sprendimuose, priimtuose siekiant įvykdyti 2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimą A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas) (C-585/18, C-624/18 ir C-625/18, EU:C:2019:982), patvirtino, kad naujos sudėties KRS nėra institucija, nepriklausoma nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios, ir kad Drausmės bylų kolegija nėra „teismas“, kaip tai suprantama pagal Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, EŽTK 6 straipsnį ir Lenkijos Respublikos Konstitucijos 45 straipsnio 1 dalį;
e) prašymą leisti taikyti nacionalinio teismo teisėjui baudžiamąją atsakomybę ar laisvės atėmimą (sulaikymą) iš esmės teikia prokuroras, kurį tarnybinio pavaldumo santykiai sieja su vykdomosios valdžios institucija, kaip antai teisingumo ministru, kuris gali duoti prokurorams privalomus nurodymus dėl procesinių veiksmų turinio, o Drausmės bylų kolegijos nariai ir pasikeitusios sudėties KRS nariai, kaip Aukščiausiasis Teismas konstatavo sprendimuose, nurodytuose 2 klausimo d punkte, turi ypač glaudžius ryšius su įstatymų leidžiamąja ir vykdomąja valdžia, todėl Drausmės bylų kolegija proceso šalies atžvilgiu negali būti laikoma trečiuoju asmeniu;
f) Lenkijos Respublika buvo įpareigota sustabdyti kai kurių 2017 m. gruodžio 8 d. Aukščiausiojo Teismo įstatymo nuostatų, susijusių su Drausmės bylų kolegija, taikymą ir neperduoti šios kolegijos nagrinėjamų bylų teismui, kurio sudėtis neatitinka nepriklausomumo reikalavimų, pagal 2020 m. balandžio 8 d. Sprendimą Komisija / Lenkija (C-791/19 R, EU:C:2020:277)?
4. Ar tuo atveju, kai buvo suteiktas leidimas patraukti nacionalinio teismo teisėją baudžiamojon atsakomybėn, sustabdyti šio teisėjo tarnybinius įgaliojimus ir kartu sumažinti jo darbo užmokestį sustabdymo laikotarpiui, Sąjungos teisė – visų pirma 2 klausime nurodytos nuostatos ir principai: viršenybės, lojalaus bendradarbiavimo, nustatyto ESS 4 straipsnio 3 dalyje, ir teisinio tikrumo – turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama pripažinti tokio leidimo privalomąją galią, visų pirma kalbant apie teisėjo tarnybinių įgaliojimų sustabdymą, jei jį suteikė tokia institucija, kaip Drausmės bylų kolegija, todėl:
a) visos valstybės institucijos (įskaitant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, į kurio sudėtį įeina teisėjas, dėl kurio suteiktas šis leidimas, taip pat institucijas, kompetentingas skirti teisėjus ir pakeisti nacionalinio teismo sudėtį) privalo neatsižvelgti į šį leidimą ir sudaryti galimybę teisėjui, dėl kurio jis suteiktas, įeiti į šio teismo sudėtį;
b) teismas, į kurio sudėtį įeina teisėjas, dėl kurio suteiktas šis leidimas, yra pirmiau pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, todėl gali spręsti – kaip „teismas“ – klausimus, susijusius su Sąjungos teisės taikymu ar aiškinimu?
____________