BENDROJO TEISMO (penktoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2018 m. rugsėjo 25 d.(*)
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Europos Parlamentas – Parlamento narių išlaidų padengimas iš jų gaunamų išmokų – Atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su dokumentais – Neegzistuojantys dokumentai – Asmens duomenys – Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 – Būtinybė perduoti duomenis – Konkretus ir individualus nagrinėjimas – Galimybė iš dalies susipažinti su dokumentais – Pernelyg didelė administracinė našta – Pareiga motyvuoti“
Bylose T‑639/15–T‑666/15 ir T‑94/16
Maria Psara, gyvenanti Atėnuose (Graikija), atstovaujama advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovė byloje T‑639/15,
Tina Kristan, gyvenanti Liublianoje (Slovėnija), atstovaujama advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovė byloje T‑640/15,
Tanja Malle, gyvenanti Vienoje (Austrija), atstovaujama advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovė byloje T‑641/15,
Wojciech Cieśla, gyvenantis Varšuvoje (Lenkija), atstovaujamas advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovas byloje T‑642/15,
Staffan Dahllof, atstovaujamas advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovas byloje T‑643/15,
Delphine Reuter, atstovaujama advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovė byloje T‑644/15,
České centrum pro žurnalistiku o.p.s., įsteigtas Prahoje (Čekijos Respublika), atstovaujamas advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovas bylose T‑645/15 ir T‑654/15,
Harry Karanikas, gyvenantis Chalandri (Graikija), atstovaujamas advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovas byloje T‑646/15,
Crina Boros, atstovaujama advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovė bylose T‑647/15 ir T‑657/15,
Baltijas aviācijas pētnieciskās žurnālistikas centrs Re: Baltica, įsteigtas Rygoje (Latvija), atstovaujamas advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovas bylose T‑648/15, T‑663/15 ir T‑665/15,
Balazs Toth, gyvenantis Budapešte (Vengrija), atstovaujamas advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovas byloje T‑649/15,
Minna Knus‑Galán, gyvenanti Helsinkyje (Suomija), atstovaujama advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovė byloje T‑650/15,
Atanas Tchobanov, gyvenantis Plessis Robinson (Prancūzija), atstovaujamas advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovas byloje T‑651/15,
Dirk Liedtke, gyvenantis Hamburge (Vokietija), atstovaujamas advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovas byloje T‑652/15,
Nils Mulvad, gyvenantis Risskov (Danija), atstovaujamas advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovas byloje T‑653/15,
Hugo van der Parre, gyvenantis Heizene (Nyderlandai), atstovaujamas advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovas byloje T‑655/15,
Guia Baggi, gyvenanti Florencijoje (Italija), atstovaujama advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovė byloje T‑656/15,
Marcos García Rey, atstovaujamas advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovas byloje T‑658/15,
Mark Lee Hunter, atstovaujamas advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovas byloje T‑659/15,
Kristof Clerix, gyvenantis Briuselyje, atstovaujamas advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovas byloje T‑660/15,
Rui Araujo, gyvenantis Lisabonoje (Portugalija), atstovaujamas advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovas byloje T‑661/15,
Anuška Delić, gyvenanti Liublianoje, atstovaujama advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovė byloje T‑662/15,
Jacob Borg, gyvenantis San Ġiljan (Malta), atstovaujamas advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovas byloje T‑664/15,
Matilda Bačelić, gyvenanti Zagrebe (Kroatija), atstovaujama advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovė byloje T‑666/15,
Gavin Sheridan, atstovaujamas advokatų N. Pirc Musar ir R. Lemut Strle,
ieškovas byloje T‑94/16,
prieš
Europos Parlamentą, atstovaujamą N. Görlitz, C. Burgos ir M. Windisch,
atsakovą,
dėl SESV 263 straipsniu grindžiamų prašymų panaikinti 2015 m. rugsėjo 14 d. Parlamento sprendimus A(2015) 8324 C, A(2015) 8463 C, A(2015) 8627 C, A(2015) 8682 C, A(2015) 8594 C, A(2015) 8551 C, A(2015) 8732 C, A(2015) 8681 C, A(2015) 8334 C, A(2015) 8327 C, A(2015) 8344 C, 2015 m. rugsėjo 15 d. Parlamento sprendimus A(2015) 8656 C, A(2015) 8678 C, A(2015) 8361 C, A(2015) 8663 C, A(2015) 8360 C, A(2015) 8486 C, A(2015) 8305 C, 2015 m. rugsėjo 16 d. Parlamento sprendimus A(2015) 8602 C, A(2015) 8554 C, A(2015) 8490 C, A(2015) 8659 C, A(2015) 8547 C, A(2015) 8552 C, A(2015) 8553 C, A(2015) 8661 C, A(2015) 8684 C, A(2015) 8672 C ir 2016 m. sausio 14 d. Parlamento sprendimą A(2015) 13844 C, kuriais Parlamentas, remdamasis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 p. 43), atmetė ieškovų kartotinius prašymus susipažinti su Parlamento dokumentais, kuriuose yra informacijos apie Parlamento narių išmokas,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro pirmininkas D. Gratsias, teisėjai I. Labucka (pranešėja), A. Dittrich, I. Ulloa Rubio ir P. G. Xuereb,
posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. spalio 19 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Nagrinėjami ieškiniai pareikšti dėl prašymų panaikinti 2015 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento sprendimus A(2015) 8324 C, A(2015) 8463 C, A(2015) 8627 C, A(2015) 8682 C, A(2015) 8594 C, A(2015) 8551 C, A(2015) 8732 C, A(2015) 8681 C, A(2015) 8334 C, A(2015) 8327 C, A(2015) 8344 C, 2015 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento sprendimus A(2015) 8656 C, A(2015) 8678 C, A(2015) 8361 C, A(2015) 8663 C, A(2015) 8360 C, A(2015) 8486 C, A(2015) 8305 C, 2015 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento sprendimus A(2015) 8602 C, A(2015) 8554 C, A(2015) 8490 C, A(2015) 8659 C, A(2015) 8547 C, A(2015) 8552 C, A(2015) 8553 C, A(2015) 8661 C, A(2015) 8684 C, A(2015) 8672 C ir 2016 m. sausio 14 d. Europos Parlamento sprendimą A(2015) 13844 C, kuriais Parlamentas, remdamasis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43), atmetė ieškovų Maria Psara, Tina Kristan, Tanja Malle, Wojciech Cieśla, Staffan Dahllof, Delphine Reuter, České centrum pro investigativní žurnalistiku o.p.s., Harry Karanikas, Crina Boros, Baltijas pētnieciskās žurnālistikas centrs Re:Baltic, Balazs Toth, Minna Knus‑Galán, Atanas Tchobanov, Dirk Liedtke, Nils Mulvad, Hugo van der Parre, Guia Baggi, Marcos García Rey, Mark Lee Hunter, Kristof Clerix, Rui Araujo, Anuška Delić, Jacob Borg, MatildaBačelić ir Gavin Sheridankartotinius prašymus susipažinti su Parlamento dokumentais, kuriuose yra informacijos apie Parlamento narių išmokas (toliau – ginčijami sprendimai).
Ginčo aplinkybės
2 2015 m. liepos mėn. bylose T‑639/15–T‑666/15 ir 2015 m. lapkričio mėn. byloje T‑94/16 visi ieškovai, remdamiesi Reglamentu Nr. 1049/2001, pateikė Parlamentui prašymus susipažinti su dokumentais.
3 Šie prašymai susiję su „bylų, ataskaitų ir kitų atitinkamų dokumentų, kuriuose išsamiai nurodoma, kaip ir kada [kiekvienos valstybės narės] Europos Parlamento nariai“ įvairiais laikotarpiais, t. y. nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2015 m. liepos mėn., „panaudojo“ „savo išmokas (kelionės išlaidas, dienpinigius ir bendrosioms išlaidoms padengti skirtas išmokas)“, kopijomis, dokumentų, kuriuose nurodomos sumokėtos sumos, skirtos Parlamento narių padėjėjų išlaidoms“, kopijomis ir su „Parlamento narių banko sąskaitų, kurios specialiai buvo naudojamos sumokėti bendrosioms išlaidoms padengti skirtas išmokas, išklotinėmis (toliau – prašomi dokumentai).
4 Šie prašymai pateikti dėl Parlamento narių iš Kipro byloje T‑639/15, iš Slovėnijos bylose T‑640/15 ir T‑662/15, iš Austrijos byloje T‑641/15, iš Lenkijos byloje T‑642/15, iš Švedijos byloje T‑643/15, iš Liuksemburgo byloje T‑644/15, iš Slovakijos byloje T‑645/15, iš Graikijos byloje T‑646/15, iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės byloje T‑647/15, iš Lietuvos byloje T‑648/15, iš Vengrijos byloje T‑649/15, iš Suomijos byloje T‑650/15, iš Bulgarijos byloje T‑651/15, iš Vokietijos byloje T‑652/15, iš Danijos byloje T‑653/15, iš Čekijos byloje T‑654/15, iš Nyderlandų byloje T‑655/15, iš Italijos byloje T‑656/15, iš Rumunijos byloje T‑657/15, iš Ispanijos byloje T‑658/15, iš Prancūzijos byloje T‑659/15, iš Belgijos byloje T‑660/15, iš Portugalijos byloje T‑661/15, iš Estijos byloje T‑663/15, iš Maltos byloje T‑664/15, iš Latvijos byloje T‑665/15, iš Kroatijos byloje T‑666/15 ir iš Airijos byloje T‑94/16.
5 2015 m. liepos 20 d. raštu bylose T‑639/15–T‑666/15 ir 2015 m. lapkričio 25 d. raštu byloje T‑94/16 Parlamento generalinis sekretorius atmetė prašymus susipažinti su dokumentais, viena vertus, nurodydamas asmens duomenų apsaugą pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą išimtį ir, kita vertus, informuodamas, kad jis neturi Parlamento narių banko sąskaitų išklotinių.
6 2015 m. rugpjūčio mėn. laiškais bylose T‑639/15–T‑666/15 ir 2015 m. gruodžio mėn. laišku byloje T‑94/16 visi ieškovai pateikė kartotinius prašymus susipažinti su prašomais dokumentais.
7 Ginčijamais sprendimais Parlamentas atmetė šiuos prašymus ir, pirma, nurodė, kad neturi kai kurių prašomų dokumentų, ir, antra, taip pat rėmėsi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte, siejamame su 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 26 t., p. 102) 8 straipsnio b punktu, numatytu dvigubu išimties pagrindu ir pernelyg didele administracine našta, susijusia su šių prašymų nagrinėjimu.
Procesas ir šalių reikalavimai
8 2015 m. lapkričio 13 d. (byla T‑639/15–T‑666/15) ir 2016 m. kovo 1 d. (byla T‑94/16) Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šiuos ieškovų ieškinius.
9 Pateiktuose atsiliepimuose į ieškinius bylose T‑639/15, T‑666/15 ir T‑94/16 Parlamentas taip pat paprašė Bendrojo Teismo sujungti bylas T‑639/15–T‑666/15, taip pat bylas T‑639/15–T‑666/15 ir T‑94/16.
10 Ieškovai bylose T‑639/15–T‑666/15 informavo Bendrąjį Teismą, kad neprieštarauja, jog bylos T‑639/15–T‑666/15 būtų sujungtos, bet su sąlyga, kad byla T‑662/15 bus laikoma pagrindine byla.
11 2016 m. kovo 17 d. ieškovai bylose T‑643/15, T‑644/15, T‑647/15, T‑657/15–T‑659/15 ir T‑94/16 pateikė prašymus konfidencialiai tvarkyti tam tikrą jų ieškiniuose pateiktą informaciją, susijusią su visuomene ir ieškovais kitose byloje, tuo atveju, jeigu bylos bus sujungtos.
12 Remdamiesi savo prašymais, ieškovai bylose T‑643/15, T‑644/15, T‑647/15, T‑657/15–T‑659/15 ir T‑94/16 tą pačią dieną pateikė nekonfidencialią savo ieškinių versiją.
13 2016 m. birželio 20 d. ieškovas byloje T‑94/16 pranešė Bendrajam Teismui, kad neprieštarauja, jog bylos T‑639/15–T‑666/15 ir T‑94/16 būtų sujungtos.
14 2016 m. gegužės 24 d. ir liepos 20 d. nutartimis Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas sujungė bylas T‑639/15–T‑666/15 ir T‑94/16, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė proceso dalis, ir patenkino prašymus konfidencialiai tvarkyti informaciją, kuriuos pateikė ieškovai bylose T‑643/15, T‑644/15, T‑647/15, T‑657/15–T‑659/15 ir T‑94/16.
15 Kadangi Bendrojo Teismo kolegijų sudėtis buvo pakeista, teisėja pranešėja buvo paskirta į penktąją kolegiją, kuriai atitinkamai perduota ir ši byla.
16 Remdamasis teisėjos pranešėjos siūlymu Bendrasis Teismas (penktoji išplėstinė kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį šiose bylose ir jas sujungti, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis.
17 2017 m. spalio 19 d. posėdyje buvo išklausytos šalys ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.
18 Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamus sprendimus,
– priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.
19 Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinius kaip nepagrįstus,
– priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
20 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 68 straipsnį šios bylos buvo sujungtos, kad būtų priimtas sprendimas, kuriuo užbaigiamas procesas.
21 Grįsdami savo ieškinius ieškovai nurodo penkis ieškinių pagrindus.
22 Du pirmieji pagrindai grindžiami Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkto ir Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkto nuostatų pažeidimu, nes prašomuose dokumentuose nėra jokių asmens duomenų ir bet kuriuo atveju buvo įrodyta būtinybė perduoti minėtus duomenis, taip pat nėra jokios rizikos pažeisti atitinkamų asmenų teisėtus interesus.
23 Trečiasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 1049/2001 2, 4 straipsniuose ir 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos bendros pareigos konkrečiai ir individualiai išnagrinėti kiekvieną prašomą dokumentą pažeidimu ir atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais, kuris pagrįstas pernelyg didele administracine našta, neteisėtumu.
24 Ketvirtasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies pažeidimu tiek, kiek buvo atsisakyta leisti bent iš dalies susipažinti su prašomais dokumentais.
25 Penktasis ir paskutinis pagrindas grindžiami Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos motyvuoti pažeidimu.
26 Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1049/2001 1 straipsnio, siejamo, be kita ko, su to paties reglamento 4 konstatuojamąja dalimi, šiuo reglamentu siekiama padaryti visuomenės teisę susipažinti su institucijos turimais dokumentais kuo veiksmingesnę (2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 61 punktas) ir kad pagal Reglamento Nr. 1049/2001 11 konstatuojamąją dalį „iš esmės visi institucijų dokumentai turėtų būti prieinami visuomenei“.
27 Taigi Reglamente Nr. 1049/2001 įtvirtinta visuomenės teisė susipažinti su dokumentais susijusi tik su institucijų faktiškai turimais jų dokumentais, nes ši teisė negali būti taikoma dokumentams, kurių institucijos neturi arba kurie neegzistuoja (šiuo klausimu žr. 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Strack / Komisiją, C‑127/13 P, EU:C:2014:2250, 38 ir 46 punktus).
28 Nagrinėjamu atveju ieškovų prašomi dokumentai yra ne tik dokumentai, susiję su Parlamento narių dienpinigiais, kelionių išlaidomis ir Parlamento narių padėjėjams skirtomis išmokomis, bet ir dokumentai, kuriuose išsamiai nurodoma, kaip ir kada kiekvienos valstybės narės Parlamento nariai įvairiais laikotarpiais panaudojo savo bendrosioms išlaidoms padengti skirtas išmokas, taip pat Parlamento narių banko sąskaitų, kurios specialiai buvo naudojamos sumokėti bendrosioms išlaidoms padengti skirtas išmokas, išklotinių kopijos.
29 Kiek tai susiję su dokumentais, kuriuose išsamiai nurodoma, kaip ir kada kiekvienos valstybės narės Parlamento nariai įvairiais laikotarpiais panaudojo savo bendrosioms išlaidoms padengti skirtas išmokas, neginčijama, kad pagal 2008 m. gegužės 19 d. ir liepos 9 d. Europos Parlamento biuro sprendimų, kuriais nustatytos Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo priemonės (OL C 159, 2009, p. 1), 25 ir 26 straipsnius Parlamento nariams kas mėnesį mokama nustatyto dydžio išmoka, viešai žinoma suma, suteikiama pagal kadencijos pradžioje pateiktą vieną prašymą.
30 Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į fiksuotą bendrosioms išlaidoms padengti skirtų išmokų pobūdį, Parlamentas neturi jokio dokumento, kuriame išsamiai būtų nurodyta, kaip ar kada Parlamento nariai panaudojo minėtas išmokas.
31 Taigi ginčijamuose sprendimuose ir šio sprendimo 28 punkte minėto Parlamento biuro sprendimo 25 straipsnio teisiniame pagrinde Parlamentas teisingai nurodė, jog neturėjo informacijos apie Parlamento narių faktines išlaidas, kompensuojamas iš bendrosioms išlaidoms padengti skirtų išmokų, ir dėl to negalėjo atskleisti prašomų dokumentų.
32 Kiek tai susiję su Parlamento narių banko sąskaitų, kurios specialiai buvo skirtos naudoti išmokoms, numatytoms bendrosioms išlaidoms padengti, išklotinėmis, ginčijamuose sprendimuose Parlamentas paaiškino, kad neturėjo tokių dokumentų.
33 Pagal Europos Sąjungos teisės aktams taikomą teisėtumo prezumpciją dokumento, su kuriuo prašoma leisti susipažinti, nebuvimas preziumuojamas, jeigu atitinkama institucija taip teigia. Vis dėlto tai yra paprastoji prezumpcija, kurią leidimo susipažinti prašantis asmuo gali paneigti bet kokiomis priemonėmis, remdamasis svarbiais ir nuosekliais įrodymais (pagal analogiją žr. 2002 m. birželio 25 d. Sprendimo British American Tobacco (Investments) / Komisija, T‑311/00, EU:T:2002:167, 35 punktą).
34 Vis dėlto šioje byloje ieškovai nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti nagrinėjamų dokumentų nebuvimą. Iš tiesų ieškovai tik tvirtino, kad jiems buvo sunku patikėti, jog Parlamentas neturėjo tokių dokumentų, atsižvelgiant į tai, kad šis pareiškė, jog jo kontrolės mechanizmai, susiję su narių išmokų panaudojimu, buvo pakankami. Vis dėlto minėtas pareiškimas visiškai nerodo, kad Parlamentas turėjo savo narių banko sąskaitų, kurios specialiai buvo skirtos naudoti išmokoms, numatytoms bendrosioms išlaidoms padengti, išklotines.
35 Taigi ginčijamuose sprendimuose Parlamentas teisingai atmetė ieškovų reikalavimus dėl dokumentų, parodančių išlaidas, kompensuojamas iš bendrosioms išlaidoms padengti skirtų išmokų, ir dėl Parlamento narių banko sąskaitų, kurios specialiai buvo skirtos minėtoms išmokoms naudoti, išklotinių.
36 Ieškovų argumentai negali paneigti šio vertinimo.
37 Iš tiesų reikia konstatuoti, kad procesiniuose dokumentuose ieškovai tik pabrėžė, jog, be abejonės, Parlamento nariai gauna bendrosioms išlaidoms padengti skirtas išmokas tam, kad kompensuotų išlaidas, prie kurių priskiriamos išlaidos už rinkimų apygardos biuro nuomą ir išlaidos pagal pokalbių telefonu, kompiuterinės įrangos ir vartojimo prekių sąskaitas, o tai neginčytina.
38 Vis dėlto neginčijama, kad šios išlaidos padengiamos sumokant nustatyto dydžio išmoką, o ne pateikus patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus, ir to negali paneigti ieškovų abejonės dėl to, kad Parlamentas neturi prašomų dokumentų, nes ieškovai net nebandė remtis priešinga nuostata.
39 Kaip matyti iš ieškovų argumentų, jie siekia ne tiek ginčyti ginčijamų sprendimų teisėtumą, kiek iš esmės atskleisti esamų kontrolės mechanizmų trūkumus ir neveiksmingumą, o to nagrinėdamas šiuos ieškinius Bendrasis Teismas neturi vertinti.
40 Taigi iš pradžių reikia atmesti visus ieškinių pagrindus kaip nereikšmingus, nes jie pateikti dėl dokumentų, susijusių su išlaidomis, kurios kompensuojamos iš bendrosioms išlaidoms padengti skirtų išmokų, ir dėl Parlamento narių banko sąskaitų, kurios specialiai buvo skirtos minėtoms išmokoms naudoti, išklotinių, ir apriboti ieškinių pagrindų analizę Bendrajam Teismui nagrinėjant tik ieškovų prašymus susipažinti su dokumentais, susijusiais su dienpinigiais, kelionių išlaidomis ir Parlamento narių padėjėjams skirtomis išmokomis.
Dėl pirmojo ieškinių pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkto, siejamo su Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktu, nuostatų pažeidimu, kiek pastaroji nuostata nagrinėjamu atveju netaikytina
41 Pirmuoju ieškinių pagrindu ieškovai tvirtina, kad buvo pažeistos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkto, siejamo su Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktu, nuostatos, kurių teisėtumą iš esmės jie taip pat ginčija. Šį pagrindą sudaro dvi dalys.
42 Pirmoje dalyje ieškovai tvirtina, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti, nes iš esmės Reglamentas Nr. 45/2001 netaikytinas šioje byloje: nagrinėjama informacija susijusi ne su Parlamento narių privačia erdve, bet su jų viešąja erdve dėl to, kad prašomi dokumentai susiję su jų kaip išrinktų atstovų pareigų vykdymu.
43 Kitaip tariant, ieškovai tvirtina, kad prašomų dokumentų atskleidimas negali pakenkti asmens privačiam gyvenimui ir neliečiamybei, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktą, nes, net jeigu tuose dokumentuose ir yra asmens duomenų, jie neapima Parlamento narių privataus gyvenimo.
44 Šiuo klausimu reikia priminti, jog iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkto matyti, kad institucijos atsisako leisti susipažinti su dokumentu, jei dėl jo atskleidimo nukentėtų asmens privataus gyvenimo ir neliečiamybės apsauga, ir ši nuostata turi būti įgyvendinama laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų.
45 Iš šių teisės aktų, visų pirma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355) 2 straipsnio a punkto ir Reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a punkto matyti, kad sąvoka „asmens duomenys“ apibrėžiama kaip „bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti nustatyta“.
46 Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad visuose prašomuose dokumentuose yra informacijos, susijusios su fiziniais asmenimis, kurių tapatybė yra žinoma.
47 Taip yra ir su Parlamento turimais dokumentais, kurie susiję su kelionės išlaidoms ir dienpinigiams skirtomis padengti išmokomis; juose, nors ir tik šių išmokų mokėjimo sumetimais, būtinai konkrečiai nurodomas kiekvienas atitinkamas Parlamento narys.
48 Tas pats pasakytina ir apie Parlamento turimus dokumentus, susijusius su Parlamento narių padėjėjams skirtomis išlaidomis; juose būtinai konkrečiai nurodomas kiekvienas atitinkamas Parlamento narys ir atitinkami šių išmokų gavėjai (nors taip pat tik šių išmokų mokėjimo sumetimais).
49 Ieškovų argumentai negali paneigti šio vertinimo.
50 Visų pirma ieškovų daromas atitinkamų duomenų, kurie patenka į privačią ar viešąją erdves, atskyrimas aiškiai įneša painiavos tarp asmens duomenų ir duomenų, susijusių su privačiu gyvenimu, taigi asmens duomenų, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a punktą, sąvoka ir duomenų, susijusių su privačiu gyvenimu, sąvoka neturi būti painiojamos (2015 m. liepos 16 d. Sprendimo ClientEarth ir PAN Europe / EFSA, C‑615/13 P, EU:C:2015:489, 32 punktas).
51 Be to, tai, ar gali būti pažeisti Parlamento narių teisėti interesai, taip pat negali turėti įtakos nagrinėjamų duomenų priskyrimui prie asmens duomenų, taigi šis klausimas patenka į antrojo ieškinių pagrindo antros dalies analizę, kuri bus pateikta 96 punkte.
52 Galiausiai tai, kad su atitinkamais asmenimis susiję duomenys glaudžiai siejasi su viešai prieinamais duomenimis apie šiuos asmenis, visų pirma dėl to, kad jie pateikiami Parlamento interneto svetainėje, ypač kalbant apie Parlamento narių vardus ir pavardes, nereiškia, kad šie duomenys yra praradę asmens duomenų pobūdį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a punktą (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo ClientEarth ir PAN Europe / EFSA, C‑615/13 P, EU:C:2015:489, 31 punktą).
53 Kitaip tariant, nėra pagrindo nagrinėjamų duomenų nepriskirti prie asmens duomenų tik dėl to, kad tie duomenys susiję su kitais duomenimis, kurie yra vieši, neatsižvelgiant į tai, ar tų duomenų atskleidimas pakenktų atitinkamų asmenų teisėtiems interesams.
54 Grįsdami pirmojo ieškinių pagrindo antrą dalį ieškovai iš esmės remiasi Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b dalies neteisėtumu, atsižvelgiant į Direktyvos 95/46 7 straipsnio f punktą.
55 Ieškovų nuomone, Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte nurodytas išankstinis reikalavimas įrodyti būtinybę perduoti prašomus duomenis, neatsižvelgiant į atitinkamo asmens interesų teisėtumą, sustiprina asmens duomenų apsaugą, prieštaraujančią Direktyvos 95/46 7 straipsnio f punktui.
56 Nebūtina vertinti ieškovų argumentų priimtinumo, kurį Parlamentas ginčija, ir reikia atmesti šiuos argumentus.
57 Iš tiesų Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkto teisėtumas negali būti vertinamas pagal Direktyvos 95/46 7 straipsnio f punktą, nes skiriasi šių dviejų teisės aktų, kurie abu yra antrinės teisės aktai, taikymo sritis ir nė viename iš jų nenumatyta viršenybė prieš kitą.
58 Todėl Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkto teisėtumas gali būti ginčijamas tik atsižvelgiant į pirminės teisės nuostatą.
59 Vis dėlto reikia konstatuoti, kad savo procesiniuose dokumentuose ieškovai nenurodė tokios nuostatos.
60 Bet kuriuo atveju asmens duomenų apsaugos, užtikrintos Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte ir Direktyvos 95/46 7 straipsnio f punkte, atsižvelgiant į atitinkamas šių teisės aktų taikymo sritis, apimtis yra analogiška.
61 Taigi pirmasis ieškinių pagrindas turi būti atmestas.
Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkto ir Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkto nuostatų pažeidimu, kiek tai siejama su būtinybe perduoti asmens duomenis
62 Antruoju ieškinių pagrindu ieškovai nurodo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkto ir Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkto nuostatų pažeidimą, nes Parlamentas atmetė prašymus susipažinti su prašomais dokumentais, nors atskleidimo sąlygos buvo įvykdytos.
63 Šiuo klausimu pirmiausia primintina, kad pagal SESV 15 straipsnio 3 dalį visi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais, laikydamiesi principų ir sąlygų, nustatytų pagal SESV 294 straipsnyje numatytą procedūrą (žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
64 Kaip numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 1 konstatuojamojoje dalyje, šis reglamentas įgyvendina Amsterdamo sutartimi į ESS 1 straipsnį įtrauktoje antroje pastraipoje išreikštą valią paženklinti naują glaudesnės Europos tautų sąjungos kūrimo etapą, kai sprendimai priimami kuo atviriau ir kuo arčiau piliečių. Taigi, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1049/2001 2 konstatuojamojoje dalyje, visuomenės teisė susipažinti su institucijų dokumentais susijusi su šių institucijų demokratiškumu (žr. 2015 m. liepos 15 d. Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, T‑115/13, EU:T:2015:497, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
65 Taip pat reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktas yra nedaloma nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad asmens privataus gyvenimo ir neliečiamybės galimas pažeidimas visada būtų nagrinėjamas ir vertinamas pagal Sąjungos teisės aktus, susijusius su asmens duomenų apsauga, visų pirma pagal Reglamentą Nr. 45/2001. Tad šia nuostata nustatytas specialus režimas ir sustiprinama asmens, kurio duomenys tam tikrais atvejais gali būti atskleisti visuomenei, apsauga (2010 m. birželio 29 d. Sprendimo Komisija / Bavarian Lager, C‑28/08 P, EU:C:2010:378, 59 ir 60 punktai).
66 Iš to matyti, kad, jei prašymu pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 siekiama susipažinti su dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų, taikomos visos Reglamento Nr. 45/2001 nuostatos (2010 m. birželio 29 d. Sprendimo Komisija / Bavarian Lager, C‑28/08 P, EU:C:2010:378, 63 punktas).
67 Šioje byloje, kaip matyti iš pirmojo ieškinių pagrindo analizės, visuose prašomuose dokumentuose yra asmens duomenų, todėl šioje byloje taikytinos visos Reglamento Nr. 45/2001 nuostatos.
68 Vis dėlto jau yra nuspręsta, kad nuo asmens duomenų apsaugos nukrypstančios nuostatos turi būti aiškinamos siaurai (pagal analogiją žr. 2010 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Volker und Markus Schecke ir Eifert, C‑92/09 ir C‑93/09, EU:C:2010:662, 77 punktą).
69 Be to, atsižvelgiant į sprendimus, kuriais institucija atmeta prašymą susipažinti su informacija, kurioje yra asmens duomenų, dėl to, kad tai informacijai taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta išimtis, susijusi su asmens privačiu gyvenimu ir neliečiamybės apsauga, šie asmens duomenys gali būti perduodami, tik jeigu duomenų gavėjas įrodo būtinybę juos gauti ir jei nėra priežasties manyti, jog juos perdavus gali būti pažeisti teisėti atitinkamo asmens interesai, kaip numatyta pagal Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą, kurio institucijos turi laikytis, jei pateikiamas prašymas susipažinti su dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų (šiuo klausimu žr. 2010 m. birželio 29 d. Sprendimo Komisija / Bavarian Lager, C‑28/08 P, EU:C:2010:378, 63 punktą).
70 Taigi, kaip matyti iš pačios Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkto formuluotės, joje asmens duomenų perdavimas siejamas su dviejų kumuliacinių sąlygų tenkinimu (2015 m. liepos 16 d. Sprendimo ClientEarth ir PAN Europe / EFSA, C‑615/13 P, EU:C:2015:489, 46 punktas).
71 Atsižvelgiant į tai, visų pirma tas, kas prašo perduoti tokius duomenis, turi įrodyti tokio perdavimo būtinybę. Jei tokių įrodymų pateikiama, atitinkama institucija turi patikrinti, ar nėra priežasties manyti, jog atitinkamu perdavimu galėtų būti pažeidžiami teisėti atitinkamo asmens interesai (2015 m. liepos 16 d. Sprendimo ClientEarth ir PAN Europe / EFSA, C‑615/13 P, EU:C:2015:489, 47 punktas).
72 Taigi pagal Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą reikalaujama, kad institucija, kuriai pateiktas prašymas, pirmiausia įvertintų būtinybę, t. y. proporcingumą, perduoti asmens duomenis, atsižvelgiant į prašymą pateikusio asmens siekiamą tikslą, ir tam, kad būtų įvykdyta sąlyga dėl būtinybės, numatyta Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte, kuris aiškintinas siaurai, reikia įrodyti, kad asmens duomenų perdavimas yra iš visų galimų priemonių tinkamiausia priemonė prašymą pateikusio asmens užsibrėžtiems tikslams pasiekti ir kad ji yra proporcinga šiam tikslui, dėl to prašymą pateikęs asmuo įpareigotas pateikti aiškių ir pagrįstų pateisinimų šiuo klausimu (2015 m. liepos 15 d. Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, T‑115/13, EU:T:2015:497, 54 ir 59 punktai).
73 Šiuo atveju siekdami įrodyti būtinybę perduoti atitinkamus duomenis ieškovai aiškiai nurodė įvairius prašymų susipažinti su dokumentais tikslus, t. y. iš esmės, pirma, leisti visuomenei patikrinti, ar Parlamento narių išlaidos, susijusios su jų įgaliojimų vykdymu, yra adekvačios, ir, antra, užtikrinti visuomenės teisę į informaciją ir skaidrumą.
74 Šiuo klausimu pirmiausia reikia konstatuoti, kad dėl pernelyg plataus ir bendro minėtų tikslų formulavimo tie tikslai savaime negali įrodyti būtinybės perduoti atitinkamus asmens duomenis.
75 Iš tiesų negalima kaltinti Parlamento dėl to, kad, atsižvelgdamas į minėtus tikslus, kurie suformuluoti remiantis tokiais plačiais ir bendrais argumentais, jis nepadarė išvados, kad implicitiškai įrodyta, jog egzistuoja būtinybė perduoti minėtus asmens duomenis (šiuo klausimu žr. 2011 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, T‑82/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:688, 34 punktą ir 2016 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Secolux / Parlamentas, T‑363/14, EU:T:2016:521, 70 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
76 Priešingu atveju, institucija, remdamasi bendrais argumentais, susijusiais su viešu interesu atskleisti asmens duomenis, turėtų daryti išvadą, jog būtinybė perduoti šiuos duomenis implicitiškai įrodyta (šiuo klausimu žr. 2011 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, T‑82/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:688, 35 punktą).
77 Pirma, kiek tai susiję su ieškovų nurodytu pirmuoju tikslu, pažymėtina, kad šie neįrodė, dėl kokių priežasčių nagrinėjamas asmens duomenų perdavimas yra būtinas siekiant užtikrinti pakankamą išlaidų, kurias patiria Parlamento nariai vykdydami savo įgaliojimus, kontrolę, ypač siekiant pašalinti nurodytus esamų tokių išlaidų kontrolės mechanizmų trūkumus.
78 Taigi ieškovų įrodymai, pateikti minėto perdavimo būtinybei pagrįsti, neįtikinami.
79 Pirmiausia nuorodos į žurnalistinius tyrimus, susijusius su Parlamento narių iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išlaidomis, neturi reikšmės, atsižvelgiant į ieškovų tikslą užtikrinti viešą Parlamento narių išlaidų kontrolę.
80 Be to, nuoroda į tai, kad Bendrasis Teismas byloje, kurioje priimtas 2011 m. birželio 7 d. Sprendimas Toland / Parlamentas (T‑471/08, EU:T:2011:252), panaikino Parlamento sprendimą atmesti žurnalistės prašymą susipažinti su 2008 m. sausio 9 d. Parlamento vidaus audito tarnybos ataskaita Nr. 6/02 dėl Parlamento narių padėjėjams skirtų išmokų, negalima remtis šioje byloje.
81 Iš tiesų, viena vertus, prašymas susipažinti su dokumentais, ginčytas byloje, kurioje priimtas 2011 m. birželio 7 d. Sprendimas Toland / Parlamentas (T‑471/08, EU:T:2011:252), buvo susijęs su Parlamento vidaus audito ataskaita, o ne su visais dokumentais, kuriuose išsamiai nurodoma, kaip Parlamento nariai panaudojo jiems išmokėtas įvairias išmokas.
82 Kita vertus, kaip matyti iš 2011 m. birželio 7 d. Sprendimo Toland / Parlamentas (T‑471/08, EU:T:2011:252) 42–85 punktų, motyvai atmesti nagrinėtą prašymą susipažinti su dokumentais buvo grindžiami ne Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta išimtimi dėl asmens duomenų apsaugos, bet minėto reglamento 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje ir 4 straipsnio 3 dalyje numatytomis išimtimis, susijusiomis atitinkamai su inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga ir su institucijos sprendimų priėmimo proceso apsauga. Taigi ieškovui nebuvo privaloma, kaip šioje byloje, įrodyti būtinybės susipažinti su prašomais dokumentais, atsižvelgiant į siekiamus tikslus.
83 Bet kuriuo atveju net darant prielaidą, kad minėta nuoroda į bylą, kurioje buvo priimtas 2011 m. birželio 7 d. Sprendimas Toland / Parlamentas (T‑471/08, EU:T:2011:252), ieškovai siekia parodyti, jog būtina turėti galimybę susipažinti su prašomais dokumentais siekiant užtikrinti pakankamą Parlamento narių išlaidų kontrolę, ir kad, anot ieškovų, dėl Parlamento sprendimo panaikinimo toje byloje buvo sugriežtintos taisyklės, susijusios su Parlamento narių padėjėjams skirtų išmokų panaudojimu, šį argumentą reikia atmesti. Atsižvelgiant į toje byloje nagrinėtos audito ataskaitos ir šiuose ieškiniuose nagrinėjamų dokumentų skirtumus, vien tai, kad minėtos ataskaitos paskelbimas turėjo ieškovų nurodytą poveikį (net jei tai būtų įrodyta), negali įrodyti būtinybės perduoti prašomuose dokumentuose esamų asmens duomenų.
84 Be to, nors kartotiniuose prašymuose susipažinti ieškovai nurodė „kelis ankstesniais metais patvirtintus ar tariamus Parlamento narių sukčiavimo atvejus“, remiantis šia nuoroda, kuri yra labai abstraktaus ir bendro pobūdžio, negalima pateisinti būtinybės perduoti Parlamento narių asmens duomenis pagal kiekvieną ieškovų prašymą, nei tuo labiau jos proporcingumo.
85 Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad ieškovai tik cituoja vieno Parlamento nario iš Bulgarijos pavyzdį.
86 Vis dėlto vien šio pavyzdžio nepakanka, kad būtų galima pateisinti visų Parlamento narių asmens duomenų perdavimą.
87 Galiausiai, nors savo ieškiniuose ieškovai užsimena apie įtarimus dėl fiktyvaus įdarbinimo atvejų, kurie siejami su Parlamento nariais, reikia pažymėti, kad jų kartotiniuose prašymuose susipažinti su dokumentais ši informacija Parlamentui nebuvo pateikta.
88 Vis dėlto konstatuotina, kad asmuo, kuris prašo perduoti asmens duomenis, turi įrodyti tokio perdavimo būtinybę. Jei tokių įrodymų pateikiama, atitinkama institucija turi patikrinti, ar nėra priežasties manyti, jog atitinkamas perdavimas galėtų pažeisti teisėtus atitinkamo asmens interesus. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovai nepateikė jokių argumentų, susijusių su įtarimais dėl fiktyvaus įdarbinimo atvejų, kurie siejami su Parlamento nariais, prieš priimant ginčijamus sprendimus (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Secolux / Komisija, T‑363/14, EU:T:2016:521, 36 ir 37 punktus).
89 Taigi į informaciją, susijusią su įtarimais dėl fiktyvaus įdarbinimo atvejų, kurie siejami su Parlamento nariais, negali būti atsižvelgta siekiant pateisinti šių narių asmens duomenų perdavimą.
90 Antra, kiek tai susiję su ieškovų siekiamu antruoju tikslu, pažymėtina, kad noro pradėti viešą diskusiją nepakanka, kad būtų galima įrodyti būtinybę atskleisti asmens duomenis, nes toks argumentas susijęs tik su prašymo susipažinti su dokumentais tikslu (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 15 d. Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, T‑115/13, EU:T:2015:497, 84 punktą).
91 Negalima automatiškai teikti pirmenybės skaidrumo tikslui, palyginti su teise į asmens duomenų apsaugą (pagal analogiją žr. 2010 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Volker und Markus Schecke ir Eifert, C‑92/09 ir C‑93/09, EU:C:2010:662, 85 punktą).
92 Galiausiai, trečia, reikia pažymėti, kad, jeigu, kaip tvirtina ieškovai, iš 2015 m. liepos 15 d. Sprendimo Dennekamp / Parlamentas (T‑115/13, EU:T:2015:497) matyti, kad būtinybė perduoti asmens duomenis gali būti grindžiama bendru tikslu, kaip antai visuomenės teise į informaciją apie Parlamento narių elgesį jiems einant pareigas, iš minėto sprendimo 81 punkto taip pat matyti, kad tik ieškovams įrodžius, kad asmens duomenų atskleidimas yra tinkamas ir proporcingas atsižvelgiant į prašymu dėl tokio atskleidimo siekiamus tikslus, Bendrasis Teismas galėtų patikrinti, ar egzistuoja tokio atskleidimo būtinybė, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą.
93 Vis dėlto nei pirminiuose, nei kartotiniuose prašymuose susipažinti su dokumentais ieškovai nepateikė aiškių ir pagrįstų pateisinimų, įrodančių, kad nagrinėjamas asmens duomenų perdavimas buvo tinkamiausia iš visų galimų priemonių, įskaitant viešai prieinamų duomenų ir dokumentų naudojimą, siekiant norimo tikslo, ir kad ši priemonė buvo proporcinga šiam tikslui.
94 Negalima remtis kartotiniuose prašymuose susipažinti su dokumentais pateikta nuoroda į 2015 m. liepos 16 d. Sprendimą ClientEarth ir Pan Europe / EFSA (C‑615/13 P, EU:C:2015:489), nes, priešingai nei šioje byloje, minėto sprendimo 65 punkte Teisingumo Teismas pažymėjo, kad kaip įrodymas, patvirtinantis būtinybę atskleisti asmens duomenis, buvo pateikti konkretūs argumentai, kaip antai, be kita ko, ryšiai, kuriuos dauguma Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) darbo grupių narių ekspertų palaikė su lobistų grupėmis.
95 Bet kuriuo atveju taip pat reikia konstatuoti, kad savo argumentais ieškovai siekia ne tiek dar kartą ginčyti ginčijamų sprendimų teisėtumą, bet iš esmės nori atskleisti esamų kontrolės mechanizmų trūkumus ir neveiksmingumą, o to nagrinėdamas šiuos ieškinius Bendrasis Teismas neturi vertinti.
96 Taigi reikia konstatuoti, kad ieškovai neįrodė būtinybės perduoti prašomus dokumentus.
97 Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte nustatytos sąlygos yra kumuliacinės (2015 m. liepos 16 d. Sprendimo ClientEarth ir PAN Europe / EFSA, C‑615/13 P, EU:C:2015:489, 46 punktas), taigi nereikia patikrinti, ar nėra priežasčių manyti, kad perdavus prašomus dokumentus galėtų būti pakenkta atitinkamų asmenų teisėtiems interesams.
98 Taigi antrąjį ieškinių pagrindą reikia atmesti.
Dėl trečiojo ieškinių pagrindo, grindžiamo iš Reglamento Nr. 1049/2001 2, 4 straipsnių ir 6 straipsnio 3 dalies nuostatų kylančios bendros pareigos konkrečiai ir individualiai nagrinėti kiekvieną prašomą dokumentą pažeidimu ir atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais, grindžiamo pernelyg didele administracine našta, neteisėtumu
99 Ieškovų trečiąjį ieškinių pagrindą sudaro dvi dalys, kurios turi būti vertinamos atskirai.
Dėl trečiojo pagrindo pirmos dalies
100 Trečiojo ieškinių pagrindo pirmoje dalyje ieškovai tvirtina, jog buvo pažeista iš Reglamento Nr. 1049/2001 2, 4 straipsnių ir 6 straipsnio 3 dalies nuostatų kylanti bendra pareiga konkrečiai ir individualiai ištirti kiekvieną prašomą dokumentą.
101 Šiuo klausimu ieškovai teigia, kad, net jei negalima atmesti galimybės atsisakyti atskirai ištirti kiekvieną dokumentą, tokia galimybė nagrinėjamu atveju nebūtų įmanoma, nes akivaizdu, jog prašomi dokumentai nepriskiriami prie tos pačios dokumentų kategorijos: jų turinio įvairovė yra akivaizdi.
102 Šiuo aspektu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją atsisakymui leisti susipažinti su prašomu dokumentu pagrįsti iš principo nepakanka to, kad dokumentas susijęs su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje minima veikla (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Suède et Turco / Taryba, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, EU:C:2008:374, 49 punktą ir 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Suède / MyTravel ir Komisija, C‑506/08 P, EU:C:2011:496, 76 punktą).
103 Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją tyrimas, kurį reikia atlikti nagrinėjant tokį prašymą susipažinti su dokumentais, turi būti konkretus. Viena vertus, vien aplinkybės, kad dokumentas susijęs su išimties saugomu interesu, nepakanka tokios išimties taikymui pateisinti. Kita vertus, rizika pakenkti saugomam interesui turi būti protingai numatoma, o ne tik hipotetinė. Todėl norėdama taikyti išimtį institucija privalo atlikti konkretų tyrimą, kuris turi atsispindėti sprendimo motyvuose (žr. 2005 m. balandžio 13 d. Sprendimo Verein für Konsumenteninformation / Komisija, T‑2/03, EU:T:2005:125, 69 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
104 Be to, šis konkretus tyrimas turi būti atliktas dėl kiekvieno iš prašyme nurodytų dokumentų. Iš tiesų iš Reglamento Nr. 1049/2001 matyti, kad visos jo 4 straipsnyje minimos išimtys suformuluotos taip, lyg turėtų būti taikomos pavieniam dokumentui (2005 m. balandžio 13 d. Sprendimo Verein für Konsumenteninformation / Komisija, T‑2/03, EU:T:2005:125, 70 punktas).
105 Vis dėlto Teisingumo Teismas pripažino, kad, siekdamos paaiškinti, kaip galimybė susipažinti su prašomais dokumentais gali pakenkti Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytos išimties saugomam interesui, institucijos taip pat gali šiuo klausimu remtis bendromis prezumpcijomis, taikomomis tam tikroms dokumentų kategorijoms, nes panašūs bendri pagrindai gali būti taikomi prašymams susipažinti su tokio paties pobūdžio dokumentais (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Suède et Turco / Taryba, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, EU:C:2008:374, 50 punktą; 2010 m. birželio 29 d. Sprendimo Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau, C‑139/07 P, EU:C:2010:376, 54 punktą ir 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 65 punktą).
106 Šioje byloje ginčijamuose sprendimuose Parlamentas laikėsi pozicijos, kad prašomi dokumentai, pavyzdžiui, sąskaitos už viešbučius, transporto bilietai, darbo sutartys arba darbo užmokesčio lapeliai priklauso tai pačiai kategorijai. Ieškovai teigia, kad dėl dokumentų įvairovės jie negali priklausyti tai pačiai kategorijai.
107 Tam, kad šis argumentas būtų atmestas, pakanka pažymėti, kad jis grindžiamas klaidinga prielaida, nes ginčijamuose sprendimuose Parlamentas neteigė, jog visi dokumentai priskiriami prie vienos kategorijos, bet nurodė, jog jie yra skirtingų kategorijų.
108 Pavyzdžiui, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos išimties taikymo tikslais Parlamentas nurodė, kad visi transporto bilietai priskiriami prie transporto bilietų kategorijos, visos sąskaitos už viešbučius – prie sąskaitų už viešbučius kategorijos, visos darbo sutartys – prie darbo sutarčių kategorijos ir visi darbo užmokesčio lapeliai – prie darbo užmokesčio lapelių kategorijos.
109 Taigi Parlamentas ne atsisakė konkrečiai ir individualiai išnagrinėti kiekvieną prašomą dokumentą atsižvelgdamas į vieną kategoriją, bet tokį tyrimą atliko atsižvelgdamas į įvairias dokumentų kategorijas, kurias atskyrė.
110 Kita vertus, reikia priminti, kad prie minėtų įvairių kategorijų priskirtuose dokumentuose yra asmens duomenų, nors kai kur nurodyti tik atitinkamų Parlamento narių, su kuriais kiekvienas iš minėtų dokumentų susijęs, vardai ir pavardės.
111 Kadangi ieškovų prašymai susiję su visais dokumentais, leidžiančiais nustatyti, kaip ir kada Parlamento nariai, nurodyti kiekviename iš šių prašymų, išleido minėtuose prašymuose išvardytas įvairias išmokas, tie prašymai neišvengiamai reiškia, kad prašomuose dokumentuose yra informacijos, leidžiančios identifikuoti pagal vardą ir pavardę kiekvieną iš šių narių.
112 Taip yra kalbant apie dienpinigius, kelionių išlaidas ir Parlamento narių padėjėjams skirtas išmokas, nors ir tik šių išmokų mokėjimo atitinkamiems asmenims tikslais.
113 Taigi Parlamentas negali būti kaltinamas tuo, kad konkrečiai ir individualiai neišnagrinėjo kiekvieno prašomo dokumento atsižvelgdamas į Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą išimtį.
114 Taigi trečiojo ieškinių pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.
Dėl trečiojo ieškinių pagrindo antros dalies
115 Trečiojo ieškinių pagrindo antroje dalyje ieškovai nurodo atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais, grindžiamo pernelyg didele administracine našta, neteisėtumą.
116 Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad ginčijamuose sprendimuose Parlamentas atmetė kartotinius prašymus susipažinti su dokumentais, nes, viena vertus, kaip tai matyti išnagrinėjus pirmąjį ir antrąjį ieškinių pagrindus, pagrįstai visuose šiuose dokumentuose yra asmens duomenų, kurių perdavimo būtinybės ieškovai neįrodė, ir, kita vertus, visuose prašymuose reikalaujamų pateikti visų dokumentų atskleidimas reiškia pernelyg didelę administracinę naštą.
117 Taigi reikia konstatuoti, kad, kalbant apie Parlamento turimus prašomus dokumentus, atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais buvo pagrįstas dviem nepriklausomais ir alternatyviais pagrindais, taigi, vienas iš pagrindų perteklinis, turint omenyje kitą pagrindą.
118 Kadangi Bendrasis Teismas atmetė pirmąjį ir antrąjį ieškinių pagrindus, kuriuose ginčijamas Parlamento sprendimo pirmojo pagrindo teisėtumas, trečiojo ieškinių pagrindo antra dalis, susijusi su antruoju iš minėtų sprendimo pagrindų, kuris neišvengiamai yra perteklinis atsižvelgiant į pirmąjį pagrindą, turi būti atmesta kaip nereikšminga.
119 Dėl tų pačių motyvų Parlamento negalima pagrįstai kaltinti neformaliai nesusitarus su prašymus pateikusiais asmenimis, kad būtų rastas teisingas sprendimas, kaip apibrėžta Reglamento Nr. 1049/2001 6 straipsnio 3 dalyje. Iš tiesų šiomis nuostatomis negalima remtis, nes šiuo atveju Parlamentas teisingai konstatavo, kad prašomi dokumentai patenka į išimtį, nurodytą minėto reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte, kaip matyti išnagrinėjus pirmąjį ir antrąjį ieškinių pagrindus.
120 Taigi reikia atmesti ir trečiojo ieškinių pagrindo antrą dalį, nes ji yra nereikšminga, todėl ir visą trečiąjį ieškinių pagrindą.
Dėl ieškinių ketvirtojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies b punkto pažeidimu
121 Ketvirtuoju ieškinių pagrindu ieškovai nurodo, kad buvo pažeistas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies b punktas, nes atsisakyta leisti bent iš dalies susipažinti su prašomais dokumentais.
122 Ieškovai tvirtina, kad Parlamentas neatliko konkretaus ir individualaus prašomų dokumentų turinio vertinimo, nors jis bent jau turėjo atskleisti prašomus dokumentus, kuriems nebuvo taikoma išimtis, ir kad minėtų dokumentų atskleidimu, net ir darant tai iš dalies, būtų pasiektas tikslas, kurio siekiama jų prašymais susipažinti su dokumentais.
123 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamuose sprendimuose Parlamentas laikėsi nuomonės, jog visų asmens duomenų išbraukimas prašomuose dokumentuose neleistų pasiekti tikslų, kurių siekiama prašymais susipažinti su dokumentais, ir reikštų pernelyg didelę administracinę naštą.
124 Taigi ieškovų argumentai negali turėti įtakos ginčijamų sprendimų teisėtumui.
125 Iš tiesų, kaip matyti iš ieškinių pagrindų ir ieškovų kartotinių prašymų nagrinėjimo, ieškovai siekia, kad jiems būtų suteikta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su individualiomis Parlamento narių išlaidomis, kurios minimos kiekviename iš tų prašymų, tam, kad būtų galima įvertinti visų išlaidų tinkamumą.
126 Vis dėlto akivaizdu, kad, pateikus prašomų dokumentų, iš kurių būtų pašalinti visi asmens duomenys, įskaitant pirmiausia su atitinkamų Parlamento narių vardais ir pavardėmis susijusius duomenis, versiją, galimybė susipažinti su šiais dokumentais visiškai netektų prasmės atsižvelgiant į minėtus tikslus, nes tokia galimybė susipažinti su dokumentais neleistų ieškovams individualiai stebėti Parlamento narių išlaidų dėl to, kad prašomų dokumentų nebūtų įmanoma susieti su atitinkamais asmenimis.
127 Bet kuriuo atveju negalėtų būti pagrįstai ginčijama, kad visų asmens duomenų prašomuose dokumentuose išbraukimas reiškia pernelyg didelę administracinę naštą atsižvelgiant į prašomų dokumentų apimtį (žr. 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Strack / Komisija, C‑127/13 P, EU:C:2014:2250, 36 ir 37 punktus).
128 Iš tiesų reikia pažymėti, kad ginčijamuose sprendimuose Parlamentas apskaičiavo, kad apskaitos ir finansinių dokumentų, susijusių su Parlamento narių kelionės išlaidų ir dienpinigių kompensavimu, skaičius siekė daugiau nei 220 000 per metus, kad šiuos dokumentus Parlamentas saugo tik administracinėms ir finansinėms reikmėms, kai kuriuos jų tik spausdintus, ir to ieškovai procesiniuose dokumentuose neginčijo.
129 Per teismo posėdį Parlamentas nurodė, ir ieškovai dėl to neprieštaravo, kad tai sudaro vidutiniškai 5 500 puslapių Parlamento nariui per atitinkamus laikotarpius, t. y. 33 000 puslapių visiems šešiems nariams iš Kipro, daugiau nei 500 000 puslapių visiems 96 nariams iš Vokietijos ir daugiau nei keturi milijonai dokumentų, susijusių su visais prašymais.
130 Taigi akivaizdu, kad visi prašomi dokumentai yra labai didelės apimties, o tai taip pat yra aplinkybė, pateisinanti atsisakymą leisti iš dalies susipažinti su minėtais dokumentais.
131 Taigi ketvirtasis ieškinių pagrindas turi būti atmestas.
Dėl penktojo ieškinių pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti, numatytos Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje, pažeidimu
132 Penktuoju ieškinių pagrindu ieškovai tvirtina, kad buvo pažeista pareiga motyvuoti, numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje, nes Parlamentas neišnagrinėjo visų jų argumentų.
133 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad penktajame pagrinde ieškovai kaltina Parlamentą tik tuo, jog ginčijamuose sprendimuose jis neatsakė į visus argumentus, kuriuos jie nurodė kartotiniuose prašymuose susipažinti su dokumentais.
134 Iš jurisprudencijos matyti, kad pareiga motyvuoti nereiškia, jog atitinkama institucija turi atsakyti į visus argumentus, pateiktus per procedūrą, per kurią buvo priimtas galutinis ginčijamas sprendimas (šiuo klausimu žr. 1972 m. liepos 14 d. Sprendimo Cassella / Komisija, 55/69, EU:C:1972:76, 22 punktą ir 1992 m. sausio 24 d. Sprendimo La Cinq / Komisija, T‑44/90, EU:T:1992:5, 41 punktą).
135 Taigi ieškovų argumentus reikia atmesti.
136 Bet kuriuo atveju iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad motyvavimo reikalavimas turi atitikti nagrinėjamo teisės akto pobūdį ir aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė ginčijamą aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys, siekdami apginti savo teises, žinotų, kodėl priimta priemonė, o jurisdikciją turintis teismas galėtų vykdyti teisminę kontrolę (1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C–367/95 P, EU:C:1998:154, 63 punktas ir 2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Sison / Taryba, C‑266/05 P, EU:C:2007:75, 80 punktas).
137 Vis dėlto šiuo atveju ginčijamų sprendimų motyvai leido ieškovams sužinoti ginčijamų sprendimų pagrindimą, o Bendrajam Teismui – vykdyti savo kontrolę, kaip matyti iš pirmojo ir ketvirtojo ieškinių pagrindų.
138 Taigi penktasis ieškinių pagrindas turi būti atmestas, todėl reikia atmesti ir visus ieškinius.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
139 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
140 Kadangi ieškovai pralaimėjo bylą, jie turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Parlamento pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Sujungti bylas T‑639/15–T‑666/15 ir T‑94/16, kad būtų priimtas sprendimas.
2. Atmesti ieškinius.
3. Priteisti iš Maria Psara, Tina Kristan, Tanja Malle, Wojciech Cieśla, Staffan Dahllof, Delphine Reuter, České centrum pro investigativní žurnalistiku o.p.s., Harry Karanikas, Crina Boros, Baltijas pētnieciskās žurnālistikas centrs Re:Baltic, Balazs Toth, Minna Knus‑Galán, Atanas Tchobanov, Dirk Liedtke, Nils Mulvad, Hugo van der Parre, Guia Baggi, Marcos García Rey, Mark Lee Hunter, Kristof Clerix, Rui Araujo, Anuška Delić, Jacob Borg, Matilda Bačelić ir Gavin Sheridan bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbtas 2018 m. rugsėjo 25 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.