Bylose T-639/15–T-666/15 ir T-94/16
Maria Psara ir kt.
prieš
Europos Parlamentą
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Europos Parlamentas – Parlamento narių išlaidų padengimas iš jų gaunamų išmokų – Atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su dokumentais – Neegzistuojantys dokumentai – Asmens duomenys – Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 – Būtinybė perduoti duomenis – Konkretus ir individualus nagrinėjimas – Galimybė iš dalies susipažinti su dokumentais – Pernelyg didelė administracinė našta – Pareiga motyvuoti“
Santrauka – 2018 m. rugsėjo 25 d. Bendrojo Teismo (penktoji išplėstinė kolegija) sprendimas
1. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Atsisakymas leisti susipažinti su dokumentu dėl to, kad jo nėra arba kad atitinkama institucija jo neturi – Prašymas leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su Europos Parlamento narių išlaidomis, kompensuojamomis iš jų bendrosioms išlaidoms padengti skirtų išmokų – Parlamento neturimi dokumentai
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1049/2001; 2008 m. gegužės 19 d. ir liepos 9 d. Europos Parlamento biuro sprendimo 25 ir 26 straipsniai)
2. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Leidimo susipažinti su dokumentais principo apribojimai – Dokumentų, dėl kurių pateiktas prašymas leisti susipažinti, buvimas – Nebuvimo prezumpcija, grindžiama atitinkamos institucijos teiginiu – Paprasta prezumpcija, paneigiama remiantis reikšmingais ir nuosekliais įrodymais
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1049/2001)
3. Europos Sąjungos institucijos – Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis – Reglamentas Nr. 45/2001 – Asmens duomenų sąvoka – Dokumentai, susiję su Europos Parlamento nariams pervestomis išmokomis ir išlaidomis – Įtraukimas – Asmens duomenų susiejimas su kitais viešais duomenimis – Poveikio nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a punktas)
4. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Individo privatumo ir neliečiamumo apsauga – Apimtis – Pareiga atlikti vertinimą laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų – Besąlyginis Reglamento Nr. 45/2001 nuostatų taikymas bet kokiam prašymui leisti susipažinti su dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai Nr. 45/2001 ir Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktas)
5. Europos Sąjungos institucijos – Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis – Reglamentas Nr. 45/2001 – Prašymas leisti susipažinti su asmens duomenimis – Pareiga įrodyti, kad minėtus duomenis būtina perduoti – Apimtis – Atitinkamos institucijos atliekamas patikrinimas – Vertinimo kriterijai – Pareiškėjo atliekamas bendrai suformuluotų ir su skaidrumu susijusių tikslų nurodymas – Atmetimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktas ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktas)
6. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais – Institucijos pareiga atlikti konkretų ir individualų dokumentų tyrimą – Galimybė pasiremti bendromis prezumpcijomis, kurios taikomos tam tikroms dokumentų kategorijoms – Ribos
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnis)
7. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Pareiga leisti iš dalies susipažinti su duomenimis, kuriems netaikomos išimtys – Pareigos netaikymas dėl pernelyg didelės administracinės naštos – Asmens duomenų daugiau nei keturiuose milijonuose dokumentų išbraukimas – Atsisakymas leisti iš dalies susipažinti su dokumentais – Priimtinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalis)
8. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Būtinybė atsakyti į visus argumentus, pateiktus kartotiniame prašyme leisti susipažinti su dokumentais – Nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnis)
1. Reglamente Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais įtvirtinta visuomenės teisė susipažinti su dokumentais yra susijusi tik su institucijų faktiškai turimais jų dokumentais, nes ši teisė negali būti taikoma dokumentams, kurių institucijos neturi arba kurie neegzistuoja.
Kiek tai susiję su prašymu leisti susipažinti su dokumentais, kuriuose išsamiai nurodoma, kaip ir kada kiekvienos valstybės narės Parlamento nariai įvairiais laikotarpiais panaudojo savo bendrosioms išlaidoms padengti skirtas išmokas, iš 2008 m. gegužės 19 d. ir liepos 9 d. Europos Parlamento biuro sprendimų, kuriais nustatytos Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo priemonės, 25 ir 26 straipsnių matyti, kad Parlamento nariams kas mėnesį mokama nustatyto dydžio išmoka, viešai žinoma suma, suteikiama pagal kadencijos pradžioje pateiktą prašymą. Atsižvelgiant į fiksuotą bendrosioms išlaidoms padengti skirtų išmokų pobūdį, Europos Parlamentas neturi jokio dokumento, kuriame išsamiai būtų nurodyta, kaip ar kada Parlamento nariai panaudojo minėtas išmokas. Taigi Europos Parlamentas neturi nagrinėjamos informacijos ir dėl to negali atskleisti šiuo klausimu prašomų dokumentų.
(žr. 27, 29–31 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 33–35 punktus)
3. Reikia konstatuoti, kad dokumentuose yra informacijos, susijusios su fiziniais asmenimis, kurių tapatybė yra žinoma, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo 2 straipsnio a punktą, o Parlamento turimuose dokumentuose, kurie susiję su kelionės išlaidoms ir dienpinigiams padengti skirtomis išmokomis, nors ir tik šių išmokų mokėjimo sumetimais, būtinai konkrečiai nurodomas kiekvienas atitinkamas Parlamento narys. Tas pats pasakytina ir apie Parlamento turimus dokumentus, susijusius su Parlamento narių padėjėjams skirtomis išlaidomis; juose būtinai konkrečiai nurodomas kiekvienas atitinkamas Parlamento narys ir atitinkami šių išmokų gavėjai (nors taip pat tik šių išmokų mokėjimo sumetimais).
Šiuo klausimu neįmanoma atskirti nagrinėjamų duomenų, kurie patenka į privačią ar viešąją erdves, nes asmens duomenų, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a punktą, sąvoka ir duomenų, susijusių su privačiu gyvenimu, sąvoka neturi būti painiojamos. Tai, ar gali būti pažeisti Parlamento narių teisėti interesai, taip pat negali turėti įtakos nagrinėjamų duomenų priskyrimui prie asmens duomenų. Taip pat tai, kad su atitinkamais asmenimis susiję duomenys glaudžiai siejasi su viešai prieinamais duomenimis apie šiuos asmenis, visų pirma dėl to, kad jie pateikiami Parlamento interneto svetainėje, ypač kalbant apie Parlamento narių vardus ir pavardes, nereiškia, kad šie duomenys yra praradę asmens duomenų pobūdį, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą. Kitaip tariant, nėra pagrindo nagrinėjamų duomenų nepriskirti prie asmens duomenų tik dėl to, kad tie duomenys susiję su kitais duomenimis, kurie yra vieši, neatsižvelgiant į tai, ar tų duomenų atskleidimas pakenktų atitinkamų asmenų teisėtiems interesams.
(žr. 46–48, 50–53 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 65, 66 punktus)
5. Atsižvelgiant į sprendimus, kuriais institucija atmeta prašymą leisti susipažinti su informacija, kurioje yra asmens duomenų, dėl to, kad tai informacijai taikoma Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta išimtis, susijusi su asmens privačiu gyvenimu ir neliečiamybės apsauga, šie asmens duomenys gali būti perduodami, tik jeigu duomenų gavėjas įrodo būtinybę juos gauti ir jei nėra priežasties manyti, jog juos perdavus gali būti pažeisti teisėti atitinkamo asmens interesai, kaip numatyta pagal Reglamento Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo 8 straipsnio b punktą, kurio institucijos turi laikytis, jei pateikiamas prašymas leisti susipažinti su dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų.
Taigi iš pačios Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkto formuluotės matyti, kad joje asmens duomenų perdavimas siejamas su dviejų kumuliacinių sąlygų tenkinimu. Atsižvelgiant į tai, visų pirma tas, kas prašo perduoti tokius duomenis, turi įrodyti tokio perdavimo būtinybę. Jei tokių įrodymų pateikiama, atitinkama institucija turi patikrinti, ar nėra priežasties manyti, jog atitinkamu perdavimu galėtų būti pažeidžiami teisėti atitinkamo asmens interesai. Taigi pagal minėtą nuostatą reikalaujama, kad institucija, kuriai pateiktas prašymas, pirmiausia įvertintų būtinybę, t. y. proporcingumą, perduoti asmens duomenis, atsižvelgiant į prašymą pateikusio asmens siekiamą tikslą, ir tam, kad būtų įvykdyta sąlyga dėl būtinybės, numatyta Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte, kuris aiškintinas siaurai, reikia įrodyti, kad asmens duomenų perdavimas yra iš visų galimų priemonių tinkamiausia priemonė prašymą pateikusio asmens užsibrėžtiems tikslams pasiekti ir kad ji yra proporcinga šiam tikslui, dėl to prašymą pateikęs asmuo įpareigotas pateikti aiškių ir pagrįstų pateisinimų šiuo klausimu.
Šiuo klausimu pažymėtina, kad, jeigu, siekiant įrodyti būtinybę perduoti atitinkamus duomenis, nurodomi įvairūs tikslai, pavyzdžiui, užtikrinti visuomenės teisę į informaciją ir skaidrumą, kurie yra suformuluoti pernelyg plačiai ir bendrai, negalima kaltinti atitinkamos institucijos dėl to, kad, atsižvelgdama į minėtus tikslus, ji nepadarė išvados, kad implicitiškai įrodyta, jog egzistuoja būtinybė perduoti tokius asmens duomenis. Priešingu atveju, institucija, remdamasi bendrais argumentais, susijusiais su viešu interesu atskleisti asmens duomenis, turėtų daryti išvadą, jog būtinybė perduoti šiuos duomenis implicitiškai įrodyta. Be to, noro pradėti viešą diskusiją nepakanka, kad būtų galima įrodyti būtinybę perduoti asmens duomenis, nes toks argumentas susijęs tik su prašymo leisti susipažinti su dokumentais tikslu. Automatiškai negalima teikti pirmenybės skaidrumo tikslui, palyginti su teise į asmens duomenų apsaugą.
(žr. 69–76, 90, 91 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 102–105 punktus)
7. Negalėtų būti pagrįstai ginčijama, kad visų asmens duomenų prašomuose keturiuose milijonuose dokumentų išbraukimas reiškia pernelyg didelę administracinę naštą, galinčią pateisinti atsisakymą leisti iš dalies susipažinti su atitinkamais dokumentais pagal Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 6 dalį.
(žr. 127, 129 punktus)
8. Kiek tai susiję su sprendimu neleisti susipažinti su dokumentais, atitinkama institucija negali būti pagrįstai kaltinama tuo, jog pažeidė pareigą motyvuoti dėl to, kad šiame sprendime ji neatsakė į visus argumentus, kuriuos ieškovas nurodė kartotiniame prašyme leisti susipažinti su dokumentais. Iš tiesų pareiga motyvuoti nereiškia, jog atitinkama institucija turi atsakyti į visus argumentus, pateiktus per procedūrą, per kurią buvo priimtas galutinis sprendimas.
(žr. 133, 134 punktus)