TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. lapkričio 23 d.

Byla F‑8/10

Johan Gheysens

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Viešoji tarnyba — Sutartininkas pagalbinėms užduotims — Sutarties nepratęsimas — Pareiga motyvuoti“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pateiktas ieškinys, kuriuo J. Gheysens, be kita ko, prašo panaikinti sprendimą, kuriuo atsisakoma pratęsti jo terminuotą darbo sutartį nuo 2009 m. rugsėjo 30 dienos. 

Sprendimas:      Atmesti ieškovo ieškinį. Ieškovas padengia visas išlaidas.

Santrauka

1.      Procedūra — Ieškinys — Formos reikalavimai

(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir I priedo 7 straipsnio 3 dalis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktas)

2.      Pareigūnai — Ieškinys — Asmens nenaudai priimtas aktas — Sąvoka — Sprendimas, kuriuo atsisakoma pratęsti sutartininko pagalbinėms užduotims darbo sutartį

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio ir 90 straipsnio 1 dalis)

3.      Pareigūnai — Sutartininkai — Įdarbinimas — Terminuotos darbo sutarties pratęsimas — Administracijos diskrecija — Teisminė kontrolė — Ribos

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 88 straipsnis)

1.      Pagal Procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktą ieškinyje turi būti nurodyti pagrindai ir faktiniai bei teisiniai argumentai, kuriais remiamasi. Šie duomenys turi būti pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad atsakovas galėtų pasiruošti gynybai, o Tarnautojų teismas prireikus be papildomos informacijos galėtų priimti sprendimą dėl ieškinio. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir tinkamą teisingumo vykdymą, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, būtina, kad pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, nuosekliai ir suprantamai išplauktų iš paties ieškinio teksto. Šį būtinumą patvirtina ir tai, kad pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 7 straipsnio 3 dalį proceso Tarnautojų teisme rašytinę stadiją iš principo sudaro tik pasikeitimas pareiškimais, nebent Tarnautojų teismas nuspręstų kitaip. Šia proceso Tarnautojų teisme ypatybe paaiškinama, kad, skirtingai, nei Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta Teisingumo Teismo arba Bendrojo Teismo atžvilgiu, reikalavimų bei pagrindų ieškinyje išdėstymas negali būti santrauka.

(žr. 60 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. balandžio 28 d. Nutarties De Hoe prieš Komisiją, T‑85/92, Rink. p. II‑523, 20 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. birželio 26 d. Nutarties Nijs prieš Audito Rūmus, F‑1/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑229 ir II‑A‑1‑1231, 24 punktas; 2009 m. birželio 4 d. Sprendimas Adjemian ir kt. prieš Komisiją, F‑134/07 ir F‑8/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑149 ir II‑A‑1‑841, apeliacine tvarka nagrinėjamas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme (byla T‑325/09 P).

2.      Sprendimas atsisakyti pratęsti terminuotą darbo sutartį yra asmens nenaudai priimtas aktas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnį, jeigu jis skiriasi nuo nagrinėjamos darbo sutarties, o taip yra ypač tuomet, kai jis pagrįstas naujais duomenimis arba kai jis yra administracijos pozicija dėl suinteresuotojo tarnautojo prašymo ir priimtas dėl darbo sutartyje numatytos galimybės ją pratęsti. Toks sprendimas dėl atsisakymo turi būti motyvuotas.

(žr. 64 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2004 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Hectors prieš Parlamentą, C‑150/03 P, Rink. p. I‑8691, 40 punktas; 2009 m. spalio 23 d. Nutarties Komisija prieš Potamianos, C‑561/08 P ir C‑4/09 P, neskelbiamo Rinkinyje, 45, 46 ir 48 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2008 m. spalio 15 d. Sprendimo Potamianos prieš Komisiją, T‑160/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑75 ir II‑A‑2‑469, 21 ir 23 punktai; 2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo ETF prieš Landgren, T‑404/06 P, Rink. p. II‑2841, 143–170 punktai.

3.      Dėl terminuotos darbo sutarties nepratęsimo kompetentinga institucija turi didelę diskreciją, todėl Sąjungos teismo kontrolė turi apsiriboti akivaizdžios klaidos arba piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimo patikrinimu. Terminuotos darbo sutarties pratęsimas yra tik Sudaryti tarnybos sutartis įgaliotai tarnybai vertinti palikta galimybė, kurios atžvilgiu taikoma atitikties tarnybos interesams sąlyga.

Kompetentinga institucija, spręsdama dėl tarnautojo situacijos, turi atsižvelgti į visus veiksnius, kurie galėtų turėti lemiamą įtaką jos sprendimui, ypač į atitinkamo tarnautojo interesą. Tai matyti iš administracijos rūpinimosi savo personalu pareigos, atspindinčios abipusių teisių ir pareigų pusiausvyrą, Pareigūnų tarnybos nuostatais ir pagal analogiją Kitomis Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygomis įtvirtintą dėl viešosios valdžios institucijos ir jos darbuotojų santykių.

Atsižvelgiant į taisyklę, kad į nuolatinį postą, įtrauktą į institucijai skirtų biudžetinių etatų sąrašą, iš principo turi būti įdarbinama paskiriant pareigūną, ir remiantis tarnybos interesu įdarbinti pareigūną, kuris vykdytų nuolatinio pobūdžio pareigas, tarnybos tęstinumas, kuriuo remiasi ieškovas, nėra pakankamas akivaizdžios vertinimo klaidos įrodymas.

(žr. 75, 76 ir 81 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. vasario 6 d. Sprendimo Pyres prieš Komisiją, T‑7/01, Rink. VT p. I‑A‑37 ir II‑239, 50, 51 ir 64 punktai; 2005 m. kovo 1 d. Sprendimo Mausolf prieš Europol, T‑258/03, Rink. VT p. I‑A‑45 ir II‑189, 49 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Klug prieš EMEA, F‑35/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑387 ir II‑A‑1‑2127, 65–67 punktai.