Tarnautojų teismo (trečioji kolegija) NUTARTIS

2011 m. kovo 31 d.

Byla F‑10/10

André Hecq

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Socialinė apsauga – Medicinos išlaidų padengimas 100 % – Implicitinis sprendimas atmesti prašymą – Sprendimo pripažinti ligą profesine nebuvimas – Ribota administracijos kompetencija – Sprendimas atmesti skundą – Ne vien patvirtinamojo pobūdžio sprendimas – Skundo nebuvimas – Nepriimtinumas“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, kuris EAEB sutarčiai taikomas pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo A. Hecq prašo, pirma, panaikinti 2009 m. balandžio 7 d. implicitinį Komisijos sprendimą atmesti jo 2008 m. gruodžio 7 d. prašymą atlyginti 100 % įvairių medicinos išlaidų, ir, antra, „jei reikia“, panaikinti 2009 m. spalio 20 d. sprendimą atmesti jo skundą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą ir iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną. Ieškovas padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Implicitinis prašymo atmetimas – Priimtinumas – Vėlesnis negalutinis administracijos atsakymas, kuriuo suinteresuotasis asmuo informuojamas apie jo prašymo nagrinėjimo atidėjimą – Įtakos, kad būtų pripažinta asmens nenaudai priimtu aktu, nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalis)

2.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Išmokos – 100 % išlaidų atlyginimas – Sąlyga

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnio 3 dalis)

3.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sprendimas atmesti skundą – Paprastas atmetimas – Patvirtinamasis aktas – Nepriimtinumas – Išimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

4.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Ginčijamo sprendimo panaikinimas ir naujo sprendimo priėmimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

1.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi ir negali priklausyti nuo šalių valios. Šia nuostata užkertamas kelias tam, kad pareigūnas liktų be jokio jo nenaudai priimto sprendimo, kurio teisėtumą jis galėtų užginčyti, ir siekiama apsaugoti suinteresuotąjį asmenį nuo galimo administracijos neveikimo.

Todėl aplinkybė, kad priėmusi implicitinį sprendimą atmesti pareigūno prašymą administracija jį informuoja apie šio prašymo nagrinėjimo atidėjimą, negali paneigti to, kad toks sprendimas egzistuoja. Tai reiškia, kad reikalavimai panaikinti implicitinį sprendimą atmesti prašymą yra priimtini.

(žr. 50–52 punktus)

2.      Sprendimo atlyginti 100 % išlaidų priėmimas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnio 3 dalį būtinai reiškia, kad buvo priimtas sprendimas pripažinti ligą, kurią gydant buvo patirtos atitinkamos išlaidos, profesine, nes šis sprendimas gali būti priimtas tik pasibaigus procedūrai, numatytai bendrame reglamente dėl Sąjungos pareigūnų apsaugos nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų rizikos. Kitaip tariant, nesant sprendimo pripažinti ligą profesine, priimto pagal bendrame reglamente numatytą procedūrą, institucija, turinti kompetenciją taikyti Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnio 3 dalį, gali tik atmesti prašymą atlyginti 100 % išlaidų, patirtų gydant šią ligą.

(žr. 53 punktą)

3.      Reikalavimai, kuriais formaliai prašoma panaikinti sprendimą atmesti skundą, iš principo neturi savarankiško turinio, todėl Tarnautojų teismas turi nagrinėti asmens nenaudai priimtą aktą, dėl kurio buvo pateiktas skundas. Jeigu implicitinis ar eksplicitinis sprendimas atmesti skundą yra paprastas, juo tik patvirtinamas aktas arba jo nepriėmimas, kurį skundžia skundo pateikėjas, ir atskirai tai nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį.

Asmens nenaudai priimtu aktu nepripažįstamas paprasčiausiai patvirtinamasis aktas, kaip antai aktas, kuriame, palyginti su ankstesniu asmens nenaudai priimtu aktu, nėra nė vieno naujo elemento ir kuriuo tas ankstesnis aktas nepakeičiamas.

Vis dėlto eksplicitinis sprendimas atmesti skundą, atsižvelgiant į jo turinį, gali nebūti paprasčiausiai skunde ginčijamą aktą patvirtinantis sprendimas. Taip yra tuo atveju, kai sprendime atmesti skundą iš naujo nagrinėjama ieškovo situacija atsižvelgiant į naujas teisines ir faktines aplinkybes arba kai juo pakeičiamas ar papildomas pradinis sprendimas. Tokiais atvejais sprendimas atmesti skundą gali būti skundžiamas teismui, kuris į jį atsižvelgia vertindamas ginčijamo akto teisėtumą ar net laiko tokį aktą pakeičiamuoju asmens nenaudai priimtu aktu. Tokiomis aplinkybėmis skundo pateikėjas neprivalo pateikti naujo skundo dėl pakeisto sprendimo, esančio sprendime atmesti skundą.

(žr. 60–63 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1980 m. gegužės 28 d. Sprendimo Kuhner prieš Komisiją, 33/79 ir 75/79, 9 punktas; 1980 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Grasselli prieš Komisiją, 23/80, 18 punktas; 1988 m. birželio 16 d. Sprendimo Progoulis prieš Komisiją, 371/87, 17 punktas; 1989 m. sausio 17 d. Sprendimo Vainker prieš Parlamentą, 293/87, 8 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. birželio 27 d. Nutarties Plug prieš Komisiją, T‑608/97, 23 punktas; 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Morello prieš Komisiją, T‑338/00 ir T‑376/00, 34 ir 35 punktai; 2004 m. kovo 2 d. Sprendimo Di Marzio prieš Komisiją, T‑14/03, 54 punktas; 2004 m. birželio 10 d. Sprendimo Eveillard prieš Komisiją, T‑258/01, 30–32 punktai; 2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Sandini prieš Teisingumo Teismą, T‑389/02, 49 punktas; 2005 m. birželio 7 d. Sprendimo Cavallaro prieš Komisiją, T‑375/02, 63–66 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Ritto prieš Komisiją, F‑18/08, 17 punktas; 2009 m. lapkričio 10 d. Sprendimo N prieš Parlamentą, F‑93/08, 41 punktas.

4.      Ikiteisminės procedūros tikslas būtų apeitas, jeigu Tarnautojų teismas pripažintų priimtinais reikalavimus, pateiktus tiesiogiai dėl administracijos pirminės pozicijos, prieš tai nepateikus skundo. Taip vykdoma procedūra neleidžia administracijai iš naujo nagrinėti savo sprendimo dėl pareigūno prašymo ir prireikus jį pakeisti, kaip to reikalauja ikiteisminės procedūros tikslas.

Jeigu po to, kai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį buvo pateiktas skundas, administracija atšaukia ginčijamą sprendimą ir jį pakeičia nauju sprendimu, iš pradžių ginčytas aktas atgaline data dingsta iš teisės sistemos, o skundo pateikėjas, jei mano, kad naujasis sprendimas jo visapusiškai netenkina, dėl jo turi pateikti naują skundą prieš ginčydamas šį sprendimą Tarnautojų teisme.

(žr. 73 ir 76 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo Mandt prieš Parlamentą, F‑45/07, 111 punktas ir nurodyta teismo praktika; 2010 m. liepos 7 d. Sprendimo Tomas prieš Parlamentą, F‑116/07, F‑13/08 ir F‑31/08, 63–66 punktai.