BENDROJO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS

2018 m. lapkričio 8 d.(*)

„EŽŪGF – Nefinansuojamos išlaidos – Specialioji parama jautienos ir avienos sektoriams – Patikrinimai vietoje – Fizinis gyvulių patikrinimas – Patikrinimų kokybė – Patikrinimo ataskaita – Fiksuoto dydžio pataisa – Pareiga motyvuoti – Proporcingumas – Vienkartinė pataisa“

Byloje T‑34/16

Lietuvos Respublika, iš pradžių atstovaujama D. Kriaučiūno, T. Orlicko ir R. Krasuckaitės, vėliau – T. Orlicko ir R. Krasuckaitės,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą A. Sauka ir A. Steiblytės,

atsakovę,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2015 m. lapkričio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/2098 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 303, 2015, p. 35)

BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė V. Tomljenović, teisėja A. Marcoulli (pranešėja) ir teisėjas A. Kornezov,

posėdžio sekretorė G. Predonzani, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. sausio 25 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2012 m. lapkričio 16 d. raštu (toliau – 2012 m. lapkričio 16 d. pranešimas), taikydama atitikties patikrinimo tvarką, numatytą 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, 2005, p. 1) 31 straipsnyje, Europos Komisija, remdamasi 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles (OL L 171, 2006, p. 90), 11 straipsnio 1 dalimi, atlikusi tyrimą Nr. NAC/2012/007/LT (toliau – tyrimas), pranešė Lietuvos Respublikai savo išvadas ir paprašė jos pateikti informacijos. Šiame pranešime buvo aptariama šiai valstybei narei nuo 2011 m. skirta specialioji parama jautienos ir avienos sektoriams pagal 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, 2009, p. 16), 68 straipsnio 1 dalies b punktą.

2        2013 m. vasario 5 d. raštu Lietuvos Respublika atsakė į Komisijos pastabas ir prašymus.

3        2013 m. spalio 31 d. raštu Komisija, remdamasi Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnio 1 dalimi, pakvietė Lietuvos Respubliką į dvišalį posėdį. 2013 m. gruodžio 20 d. raštu Lietuvos Respublika atsakė į kvietimą ir pateikė papildomos informacijos. Dvišalis posėdis įvyko 2014 m. sausio 17 d.

4        2014 m. vasario 20 d. raštu, remdamasi Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Komisija pateikė Lietuvos Respublikai dvišalio posėdžio protokolą ir sąrašą papildomos informacijos, kurios prašyta per posėdį.

5        2014 m. balandžio 23 d. raštu Lietuvos Respublika pateikė papildomos informacijos.

6        2014 m. rugsėjo 1 d. raštu (toliau – oficialus pranešimas), remdamasi Reglamento Nr. 885/2006 11 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa, Komisija oficialiai pranešė Lietuvos Respublikai padariusi išvadą, kad šio sprendimo 1 punkte nurodyta specialiosios paramos jautienos ir avienos sektoriams schema, įgyvendinta 2011 ir 2012 m., neatitinka Europos Sąjungos teisės, todėl ji pasiūlė taikyti finansinę pataisą.

7        2014 m. spalio 10 d. raštu Lietuvos Respublika paprašė taikyti taikinimo procedūrą, numatytą Reglamento Nr. 885/2006 16 straipsnio 1 dalyje.

8        2015 m. gegužės 19 d. Taikinimo institucija parengė ataskaitą, numatytą 2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu (OL L 255, 2014, p. 59), 40 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje, nuo 2015 m. sausio 1 d. taikytinoje vietoj Reglamento Nr. 885/2006 16 straipsnio 4 dalies (žr. Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 64 straipsnio antros pastraipos b punktą), ir joje padarė išvadą, jog šalims nepavyko susitarti (toliau – Taikinimo institucijos ataskaita). 2015 m. gegužės 22 d. raštu Lietuvos Respublikai buvo pateikta Taikinimo institucijos ataskaita pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 908/2014 40 straipsnio 4 dalį.

9        2015 m. rugpjūčio 4 d. raštu, atsižvelgusi į Taikinimo institucijos ataskaitą, Komisija pranešė Lietuvos Respublikai, kad ji nekeičia savo oficialiame pranešime išdėstytos pozicijos ir ketina taikyti finansinę pataisą.

10      Remdamasi 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013, p. 549), 52 straipsniu, kuris nuo 2015 m. sausio 1 d. taikomas vietoj Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio (žr. Reglamento Nr. 1306/2013 121 straipsnio 2 dalies c punktą), Komisija 2015 m. lapkričio 13 d. Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2015/2098 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 303, 2015, p. 35) (toliau – ginčijamas sprendimas) nusprendė nefinansuoti Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) tam tikrų Lietuvos Respublikos patirtų išlaidų, skirtų šio sprendimo 1 punkte nurodytai specialiajai paramai jautienos ir avienos sektoriams. Tuo tikslu Komisija pritaikė Lietuvos Respublikai 23 166,73 EUR vienkartinę finansinę pataisą dėl 2012 finansinių metų (dėl 2011 ir 2012 paraiškų teikimo metų) ir 5 % fiksuoto dydžio finansinę pataisą – 456 881,33 EUR dėl 2012 finansinių metų (dėl 2011 paraiškų teikimo metų) ir 656 708,32 EUR dėl 2013 finansinių metų (dėl 2011 ir 2012 paraiškų teikimo metų); jų bendra suma sudarė 1 136 756,38 EUR.

 Procesas ir šalių reikalavimai

11      2016 m. sausio 26 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį Lietuvos Respublikos ieškinį. Ji Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo numatyta skirti jai 1 113 589,65 EUR finansinę pataisą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

12      2016 m. balandžio 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos atsiliepimą į ieškinį. Ji Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš Lietuvos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

13      2016 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublika pateikė dubliką, o 2016 m. rugpjūčio 3 d. Komisija pateikė tripliką.

14      2016 m. rugsėjo 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo raštą, kuriuo Lietuvos Respublika prašė surengti teismo posėdį.

15      Teisėjai pranešėjai pasiūlius, Bendrasis Teismas (septintoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, raštu pateikė šalims klausimus, prašydamas į juos atsakyti raštu. Šalys į juos atsakė per nustatytą terminą.

16      Per 2018 m. sausio 25 d. teismo posėdį šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.

 Dėl teisės

17      Lietuvos Respublika nurodo tris ieškinio pagrindus, grindžiamus, pirma, Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalies, siejamos su proporcingumo principu, pažeidimu, antra, 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (OL L 316, 2009, p. 65), 41 straipsnio pažeidimu ir, trečia, pareigos motyvuoti pažeidimu.

18      Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad ieškinyje Lietuvos Respublika kartu aptarė visus tris šio sprendimo 17 punkte nurodytus ieškinio pagrindus: pirma, ji ginčijo Komisijos nustatytus pažeidimus, ypač kiek tai susiję su jų buvimu, pagrindimu, pobūdžiu ir keliamu pavojumi EŽŪGF arba atitinkamomis finansinėmis pataisomis (žr. ieškinio 20 ir 22–121 punktus), ir, antra, dėl kiekvienų metų atskirai ji ginčijo pritaikytų fiksuoto dydžio finansinių pataisų proporcingumą ir pagrindimą (žr. ieškinio 21 ir 122–135 punktus).

19      Vadinasi, šiame sprendime ieškinio pagrindus reikia nagrinėti kartu, kaip juos suformulavo Lietuvos Respublika pačiame ieškinyje.

 Dėl ieškinio dalyko

20      Pirmiausia reikia konstatuoti, kad savo reikalavimuose Lietuvos Respublika prašo panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek šiuo sprendimu jai pritaikyta 1 113 589,65 EUR dydžio finansinė pataisa, kurią sudaro 5 % fiksuoto dydžio pataisos: 456 881,33 EUR pataisa dėl 2012 finansinių metų (2011 paraiškų teikimo metai) ir 656 708,32 EUR pataisa dėl 2013 finansinių metų (2011 ir 2012 paraiškų teikimo metai), nurodytos prie ginčijamo sprendimo pridėtos lentelės, kurioje pateiktos šiai valstybei narei taikytos pataisos, antroje ir trečioje eilutėse.

21      Vadinasi, Lietuvos Respublika neprašo panaikinti ginčijamo sprendimo, kiek šiuo sprendimu jai pritaikyta vienkartinė 23 166,73 EUR dydžio pataisa dėl 2012 finansinių metų (2011 ir 2012 paraiškų teikimo metai), tačiau ji prašo panaikinti šį sprendimą tik tiek, kiek juo jai pritaikytos 5 % fiksuoto dydžio pataisos dėl 2012 finansinių metų (2011 paraiškų teikimo metai) ir dėl 2013 finansinių metų (2011 ir 2012 paraiškų teikimo metai).

 Dėl pirmojo, antrojo ir trečiojo pagrindų, kiek jie susiję su Komisijos nustatytais pažeidimais

 Pirminės pastabos

–       Dėl 5 % fiksuoto dydžio pataisos

22      Reikia priminti, kad kiek tai susiję su atitikties patvirtinimo procedūra, Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Komisija įvertina sumas, kurios nebus finansuojamos, atsižvelgdama į nustatytą neatitikties mastą. Ji tinkamai atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir į Sąjungai padarytą finansinę žalą. Sprendimą neskirti finansavimo ji pagrindžia nurodydama neteisėtai išleistas sumas ir, jei dedant proporcingas pastangas tų sumų nurodyti neįmanoma, gali taikyti ekstrapoliuotojo arba fiksuoto dydžio pataisas. Fiksuoto dydžio pataisos taikomos tik tais atvejais, kai dėl atvejo pobūdžio ar dėl to, kad valstybė narė nepateikė Komisijai būtinos informacijos, dedant proporcingas pastangas neįmanoma tiksliau nustatyti Sąjungai padarytos finansinės žalos.“

23      Šiuo klausimu primintina, kad atsižvelgiant į Komisijos gaires, pateiktas jos 1997 m. gruodžio 23 d. priimtame dokumente Nr. VI/5330/97 „Gairės apskaičiuojant finansinius padarinius rengiant sprendimą dėl EŽŪOGF Garantijų skyriaus sąskaitų patvirtinimo“ (toliau – gairės), kai neįmanoma tiksliai įvertinti Sąjungos patirtų nuostolių, gali būti nustatyta fiksuoto dydžio pataisa (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Komisija, C‑346/00, EU:C:2003:474, 53 punktą).

24      Konkrečiai tariant, šių gairių 2 priede numatyta, kad, valstybei narei atlikus visus pagrindinius patikrinimus, bet nesilaikant teisės aktuose nustatyto jų skaičiaus, dažnumo ar griežtumo, taikytina 5 % pataisa, nes pagrįstai gali būti padaryta išvada, kad šie patikrinimai nesuteikia pakankamos prašymų tinkamumo garantijos ir kad EŽŪOGF kyla didelė nuostolių atsiradimo rizika (žr. gairių 2 priedo aštuonioliktą pastraipą). Vis dėlto, kai valstybė narė tinkamai atliko pagrindinius patikrinimus, tačiau visiškai neatliko vieno ar daugiau papildomų patikrinimų, taikytina 2 % finansinė pataisa, atsižvelgiant į nedidelę EŽŪOGF nuostolių riziką ir nedidelį pažeidimo sunkumą (žr. gairių 2 priedo devynioliktą pastraipą).

25      Be to, remiantis gairių 2 priedu, pagrindiniai patikrinimai – tai fiziniai ir administraciniai patikrinimai, kuriuos reikia atlikti siekiant patikrinti pagrindinius elementus, visų pirma paraiškos dalyko realumą, kiekį ir kokybines sąlygas, įskaitant terminų laikymąsi, derliaus nuėmimo reikalavimus, išlaikymo terminus ir t. t. Šie patikrinimai vykdomi vietoje ir lyginami su nepriklausomais, pavyzdžiui, žemės registrų, duomenimis (žr. gairių 2 priedo keturioliktos pastraipos pirmą įtrauką). Papildomi patikrinimai yra administraciniai veiksmai, reikalingi paraiškoms tinkamai išnagrinėti, pavyzdžiui, patikrinimas, ar jos buvo pateiktos laiku, pasikartojančių paraiškų dėl to paties dalyko identifikavimas, rizikos analizė, nuobaudų taikymas ir tinkama procedūrų priežiūra (žr. gairių 2 priedo keturioliktos pastraipos antrą įtrauką).

–       Dėl įrodinėjimo naštos ir dėl pareigos motyvuoti

26      Pirma, reikia priminti, kad remiantis suformuota jurisprudencija, kai Komisija atsisako iš EŽŪGF finansuoti tam tikras išlaidas dėl Sąjungos teisės nuostatų pažeidimų, priskiriamų valstybei narei, ji turi įrodyti, kad šie pažeidimai padaryti (1999 m. spalio 28 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑253/97, EU:C:1999:527, 6 punktas; 2015 m. spalio 8 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑358/13, EU:T:2015:773, 69 punktas ir 2017 m. balandžio 3 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, T‑28/16, EU:T:2017:242, 31 punktas). Kitaip tariant, Komisija privalo pagrįsti sprendimą, kuriame ji konstatuoja, kad atitinkama valstybė narė neatliko kontrolės ar ją atliko netinkamai (2003 m. gegužės 8 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑349/97, EU:C:2003:251, 46 punktas).

27      Komisija turi ne išsamiai įrodyti, kad nacionalinių valdžios institucijų atlikta kontrolė yra nepakankama ar kad jų nurodyti duomenys neteisingi, bet pateikti rimtų ir pagrįstų abejonių, kurių turi dėl šios kontrolės ar duomenų, įrodymų (2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Belgija / Komisija, C‑263/98, EU:C:2001:455, 36 punktas ir 2003 m. gegužės 8 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑349/97, EU:C:2003:251, 47 punktas).

28      Tuomet ši valstybė narė turi įrodyti, kad yra įvykdytos sąlygos gauti finansavimą, kurį Komisija atsisakė suteikti (šiuo klausimu žr. 2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Belgija / Komisija, C‑263/98, EU:C:2001:455, 37 punktą). Kitaip tariant, atitinkama valstybė narė negali paneigti Komisijos išvadų, savo teiginių nepagrįsdama patikimos ir veiksmingos kontrolės sistemos buvimo įrodymais. Jei valstybei narei nepavyksta įrodyti, kad Komisijos išvados neteisingos, tokiu atveju šios išvados yra duomenys, galintys sukelti rimtų abejonių dėl adekvačių ir veiksmingų priežiūros ir kontrolės priemonių buvimo (1999 m. spalio 28 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑253/97, EU:C:1999:527, 7 punktas ir 2003 m. gegužės 8 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑349/97, EU:C:2003:251, 48 punktas).

29      Šis Komisijai tenkančios įrodinėjimo naštos palengvinimas paaiškinamas tuo, kad būtent valstybei narei lengviausia surinkti ir patikrinti EŽŪGF sąskaitoms patvirtinti reikalingus duomenis, todėl ji ir turi pateikti kuo detalesnius ir išsamesnius atliktų patikrinimų, jos duomenų tikrumo, o prireikus – Komisijos skaičiavimų klaidingumo įrodymus (2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Belgija / Komisija, C‑263/98, EU:C:2001:455, 37 punktas ir 2003 m. gegužės 8 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑349/97, EU:C:2003:251, 49 punktas).

30      Antra, primintina, kad Komisijos sprendimai dėl atitikties patvirtinimo priimami remiantis suvestine ataskaita, taip pat Komisijos ir atitinkamos valstybės narės susirašinėjimu. Atsižvelgiant į šį sprendimų dėl atitikties rengimo ypatingą kontekstą, sprendimo motyvavimas turi būti laikomas pakankamu, jeigu valstybė, kuriai skirtas sprendimas, buvo labai įsitraukusi į jo rengimo procesą ir žinojo motyvus, dėl kurių Komisija neketino finansuoti ginčijamų sumų iš aptariamų fondų (2017 m. vasario 16 d. Sprendimo Rumunija / Komisija, T‑145/15, EU:T:2017:86, 45 punktas).

31      Lietuvos Respublikos nurodomus pagrindus, kiek jie susiję su Komisijos konstatuotais pažeidimais, reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į minėtus aspektus.

–       Dėl trūkumų, sudarančių Komisijos šioje byloje nustatytus pažeidimus

32      Pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 6 konstatuojamojoje dalyje nurodytos suvestinės ataskaitos dėl sumų, kurios nefinansuotinos dėl neatitikties Sąjungos teisei, įvertinimo (toliau – suvestinė ataskaita), Komisija taikė šio sprendimo 10 punkte minėtas finansines pataisas, remdamasi tokiais aštuoniais pažeidimais, susijusiais su specialiąja parama jautienos ir avienos sektoriams, kaip nurodyta šio sprendimo 1 punkte, dėl 2011 ir 2012 paraiškų teikimo metų, būtent:

–        kiek tai susiję su 2011 m. ir 2012 m. paraiškomis, pavėluotu gyvūnų įtraukimu į ūkinių gyvūnų registrą (toliau – pirmasis pažeidimas),

–        kiek tai susiję su 2011 m. paraiškomis, patikrinimų vietoje grafiko nesilaikymu (toliau – antrasis pažeidimas),

–        kiek tai susiję su 2011 m. paraiškomis, neteisingu šių paraiškų tvarkymu (toliau – trečiasis pažeidimas),

–        kiek tai susiję su 2011 m. ir 2012 m. paraiškomis, išmokų sumažinimo ir neskyrimo priemonių netaikymu už pažeidimus, susijusius su potencialiai paramos reikalavimus atitinkančiais gyvuliais (toliau – ketvirtasis pažeidimas),

–        kiek tai susiję su 2011 m. ir 2012 m. paraiškomis, patikrinimų vietoje ir patikrinimų ataskaitų trūkumais, susijusiais su:

–        fiziniu gyvulių tikrinimu per patikrinimus vietoje (toliau – penktasis pažeidimas),

–        atliktų patikrinimų atsekamumu patikrinimų ataskaitose (toliau – šeštasis pažeidimas),

–        nepakankama patikrinimų vietoje kokybe (toliau – septintasis pažeidimas),

–        patikrinimų ataskaitose nurodytu potencialiai paramos reikalavimus atitinkančių gyvulių skaičiumi (toliau – aštuntasis pažeidimas).

33      Bendrojo Teismo paprašyta nurodyti, kurie su šio sprendimo 32 punkte nurodytais aštuoniais pažeidimais susiję trūkumai buvo susiję su pagrindine kontrole, o kurie – su papildoma, Komisija, raštu atsakydama į taikant proceso organizavimo priemones pateiktus klausimus, patvirtino, kad nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta atsiliepimo į ieškinį 22 punkte, šeštasis pažeidimas buvo laikomas susijusiu su papildoma kontrole, o kiti septyni pažeidimai – su pagrindine kontrole. Be to, dėl pastarųjų pažeidimų Komisija pridūrė, kad dėl pirmojo pažeidimo buvo skirta vienkartinė pataisa, o dėl kitų šešių pažeidimų – t. y. antrojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo, septintojo ir aštuntojo – 5 % fiksuoto dydžio finansinės pataisos.

34      Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad remiantis gairėmis 5 % fiksuoto dydžio pataisos taikomos tuomet, kai valstybė narė netinkamai atliko pagrindinius patikrinimus, kitaip tariant ji nesilaikė Sąjungos reglamentuose numatyto jų skaičiaus, dažnumo ar griežtumo, reikia patikrinti, ar šioje byloje Komisija teisingai nustatė tokius pagrindinės kontrolės trūkumus, dėl kurių pritaikytos minėtos fiksuoto dydžio pataisos.

35      Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 32 punkto, antrasis ir trečiasis Komisijos nustatyti pažeidimai susiję tik su 2011 paraiškų teikimo metais. Vis dėlto Komisijos nustatyti ketvirtasis, penktasis, septintasis ir aštuntasis pažeidimai susiję su abejais – 2011 ir 2012 – paraiškų teikimo metais.

36      Taigi, pirmiausia, siekiant tinkamai vykdyti teisingumą, reikia išnagrinėti Lietuvos Respublikos nurodytus pagrindus tiek, kiek jie susiję su abejais – 2011 ir 2012 – paraiškų teikimo metais. Tuo tikslu, atsižvelgiant į tai, kad, Komisijai pateikus atsakymus raštu į taikant proceso organizavimo priemones pateiktus klausimus, Lietuvos Respublika per teismo posėdį išreiškė abejonių dėl ketvirtojo pažeidimo, susijusio su pagrindinės kontrolės trūkumu, kvalifikavimo, pirmiausia reikia išnagrinėti Lietuvos Respublikos pateiktus pagrindus tiek, kiek jie susiję su penktąjį, septintąjį ir aštuntąjį pažeidimus sudarančiais trūkumais.

37      Todėl tik vėliau, jei bus būtina, reikės išnagrinėti Lietuvos Respublikos nurodytus pagrindus tiek, kiek jais nurodomi kiti pagrindinės kontrolės trūkumai, sudarantys antrąjį ir trečiąjį pažeidimus (dėl 2011 paraiškų teikimo metų) ir ketvirtąjį pažeidimą (dėl abejų – 2011 ir 2012 – paraiškų teikimo metų; o šio pažeidimo priskyrimą prie pagrindinės kontrolės Lietuvos Respublika ginčija), taip pat pagrindinės ir papildomos kontrolės trūkumai, sudarantys atitinkamai pirmąjį pažeidimą (kuriuo Komisija tvirtina nesirėmusi, kai pritaikė nagrinėjamame ieškinyje ginčijamas fiksuoto dydžio pataisas) ir šeštąjį pažeidimą.

 Dėl penktojo, septintojo ir aštuntojo pažeidimų, susijusių su patikrinimų vietoje ir patikrinimų ataskaitų trūkumais

38      Penktasis, septintasis ir aštuntasis pažeidimai aprašyti suvestinės ataskaitos 11.4.1.5 punkte; šiame punkte Komisija sugrupavo pažeidimus, susijusius su patikrinimų vietoje ir patikrinimų ataskaitų trūkumais, kiek jie susiję su 2011 ir 2012 m. paraiškomis. Šie pažeidimai susiję atitinkamai su fiziniu gyvulių patikrinimu per tikrinimus vietoje (suvestinės ataskaitos 11.4.1.5.1 punktas), nepakankama tikrinimų vietoje kokybe (suvestinės ataskaitos 11.4.1.5.3 punktas) ir patikrinimų ataskaitose nurodytu potencialiai paramos reikalavimus atitinkančių gyvulių skaičiumi (suvestinės ataskaitos 11.4.1.5.4 punktas).

39      Taigi, pirma, kaip matyti iš suvestinės ataskaitos 11.4.1.5.1 punkto, kuriame nurodomas penktasis pažeidimas, per patikrinimus vietoje inspektoriai neturėjo pakankamai patirties gyvulius fiziškai patikrinti, visų pirma juos suskaičiuoti ir identifikuoti; pusėje patikrinimų, kuriuose dalyvavo Komisijos auditoriai, inspektoriams buvo sunku susieti esamus gyvulius su į registrą įrašytais gyvuliais. Be to, kaip matyti iš suvestinės ataskaitos 11.4.1.5.3 punkto, kuriame aptariamas septintasis pažeidimas, patikrinti inspektoriai, atlikdami patikrinimus vietoje, nepakankamai gerai išmanė instrukcijas ir ne visuomet teisingai taikė procedūras; Komisijos nuomone, nė vienas iš inspektorių tinkamai neatliko visų pagrindinių patikrinimų. Galiausiai, kaip matyti iš suvestinės ataskaitos 11.4.1.5.4 punkto, kuriame aptariamas aštuntasis pažeidimas, patikrinimų ataskaitose galėjo būti nurodyti neteisingi duomenys apie gyvulių, kurie potencialiai gali atitikti paramos skyrimo reikalavimus, skaičių, nes per patikrinimus vietoje inspektoriai turėjo trijų nustatytų datų duomenis, o ne duomenis apie faktinę padėtį patikrinimo vietoje dieną.

–       Dėl penktojo pažeidimo, susijusio su fiziniu gyvulių patikrinimu per patikrinimus vietoje

40      Lietuvos Respublika teigia, kad Komisijos išvada, jog inspektoriams buvo sunku nustatyti sąsają su bandos gyvuliais, yra nepagrįsta; tai, kad tikrinimą buvo sunku atlikti, nereiškia, kad jis yra neatliktas arba buvo atliktas neefektyviai. Be to, Komisija nenurodė konkrečių atvejų ar pavyzdžių. Vidutinis galvijų ar avių skaičius bandoje nėra toks didelis, kad būtų galima suabejoti dėl jų identifikavimo tikslumo. Gairės patvirtina, jog tam, kad būtų pateisinta finansinė pataisa, turi egzistuoti esminis trūkumas taikant taisykles; nagrinėjamu atveju Komisija nepateikė jokio įrodymo ar argumento, kurie patvirtintų tokį trūkumą. Lietuvos Respublika priduria, kad, siekdama pagerinti kontrolės efektyvumą, 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. BRI‑1021 ji numatė, pirma, tai, kad tikrintojas gali žymėti gyvulius dažais ar įpareigoti atskirti gyvulius grupėmis, ir, antra, detalius galvijų ir avių kontrolei skirtus klausimynus, o 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 3D-586 numatė, kad ausų įsagų paskutinių penkių skaitmenų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 20 mm. Vadinasi, anot Lietuvos Respublikos, Komisija nepateikė šio pažeidimo įrodymų, jo nemotyvavo, todėl pažeidė savo pareigą motyvuoti, ir nevertino šio pažeidimo pagal gairių nurodymus, todėl pažeidė Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalį.

41      Komisija ginčija Lietuvos Respublikos argumentus.

42      Pirma, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia Lietuvos Respublika, vykstant administracinei procedūrai dėl atitikties patvirtinimo Komisija nurodė konkrečius atvejus, kiek tai susiję su penktąjį pažeidimą sudarančiais trūkumais.

43      Iš tiesų, kaip nurodo Komisija, aprašydama penktąjį pažeidimą 2012 m. lapkričio 16 d. pranešimo I priedo 2.9 punkte ji priminė su patikrinimais vietoje susijusias pareigas, kylančias iš Reglamento Nr. 1122/2009 42 straipsnio (žr. pirmą, antrą ir trečią aprašymo pastraipas), ir nurodė, kad per patikrinimus vietoje, kuriuose dalyvavo auditoriai, inspektoriai neįrodė turį pakankamai patirties ir jiems buvo sunku fiziškai tikrinti gyvulius. Toliau dėl gyvulių skaičiavimo ir jų tapatybės nustatymo (žr. penktą ir septintą aprašymo pastraipas), viena vertus, paminėdama, pavyzdžiui, patikrinimus vietoje Nr. 4 ir 6, Komisija nurodė, kad inspektoriai pažymėjo tik paskutinius gyvulių identifikavimo numerio skaitmenis ir kad jie dažnai buvo neišsamūs arba su perrašymo klaidomis. Ji padarė išvadą, kad tai sumažino patikrinimų vietoje veiksmingumą (žr. aštuntą aprašymo pastraipą). Kita vertus, kaip pavyzdį teikdama patikrinimą vietoje Nr. 4, Komisija nurodė, kad inspektorius, remdamasis paskutiniais trimis gyvulių identifikavimo numerio skaitmenimis, nurodė tris kartus tą patį numerį prie trijų skirtingų gyvulių (žr. devintą aprašymo pastraipą). Galiausiai, siekdama padidinti patikrinimų vietoje veiksmingumą, Komisija paprašė Lietuvos valdžios institucijų parengti procedūras, skirtas gyvulių skaičiavimui ir ausų įsagų numerių įskaitomumui palengvinti, kad būtų išvengta neteisingo šių numerių perskaitymo ar perrašymo (žr. šeštą ir dešimtą aprašymo pastraipas).

44      Be to, reikia konstatuoti, kad Lietuvos Respublika neginčija 2012 m. lapkričio 16 d. komunikate Komisijos paminėtų pavyzdžių; jie priminti šio sprendimo 43 punkte.

45      Antra, reikia atmesti Lietuvos Respublikos argumentą, jog tai, kad inspektorius pažymi darbo dokumente tik tris paskutinius gyvulių identifikavimo numerio skaitmenis, neturi įtakos kontrolės veiksmingumui, nes inspektorius vadovaujasi kompiuterinėje duomenų bazėje ir gyvūnų apskaitos žurnaluose esančiais duomenimis, o paskutinius gyvulių identifikavimo numerio skaitmenis pasižymėdavo tik faktui, kad gyvuliai buvo patikrinti, užfiksuoti. Iš tiesų, kaipgerai matyti iš 2012 m. lapkričio 16 d. pranešime Komisijos paminėto pavyzdžio dėl patikrinimo vietoje Nr. 4 (žr. šio sprendimo 43 punktą), vien trijų paskutinių gyvulių identifikavimo numerio skaitmenų įrašymas gali sukelti abejonių dėl iš tikrųjų patikrintų gyvulių. Taigi, Lietuvos Respublikos argumentas, kad 2011 m. ir 2012 m. atlikti patikrinimai vietoje, nors ir sudėtingi, buvo veiksmingi, yra nepagrįstas.

46      Trečia, Lietuvos Respublikos argumentui, kad vidutinis bandos gyvulių skaičius nėra toks, kad kiltų abejonių, ar gyvuliai buvo tinkamai identifikuoti, negalima pritarti. Toks hipotetinis argumentas, pagrįstas bendrais duomenimis apie vidutinį bandos gyvulių skaičių, negali paneigti Komisijos išvados dėl gyvulių fizinio patikrinimo trūkumų.

47      Ketvirta, reikia atmesti kaip nepagrįstą Lietuvos Respublikos argumentą, grindžiamą tariama motyvavimo stoka dėl to, kad Komisija nenurodė motyvų ir įrodymų, pagrindžiančių penktojo pažeidimo buvimą. Iš tikrųjų, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 43 punkte, 2012 m. lapkričio 16 d. pranešime nurodomos nuostatos, kurios, kaip teigia Komisija, buvo pažeistos, Komisijos nustatyti trūkumai, problemų, susijusių su gyvulių fiziniu patikrinimu, pavyzdžiai ir priemonės šiems trūkumams ištaisyti. Todėl, atsižvelgiant į šio sprendimo 30 punkte nurodytą jurisprudenciją, Komisija nepažeidė savo pareigos motyvuoti.

48      Penkta, kaip nepagrįstą taip pat reikia atmesti Lietuvos Respublikos argumentą, susijusį su Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalies pažeidimu dėl to, kad Komisija nevertino šio pažeidimo pagal gairių nurodymus ir neatsižvelgė į jo pobūdį. Konkrečiai tariant, Lietuvos Respublikos teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo „rimtų trūkumų“, kaip reikalaujama gairėse, nes tokie trūkumai nepagrįsti jokiu įrodymu ar argumentu. Vis dėlto reikia pažymėti, kad, pirma, kiek tai susiję su gyvulių fiziniu patikrinimu dėl 2011 m. ir 2012 m. paraiškų teikimo metų, Komisija konstatavo ne tik tai, kad jis galėtų būti patobulintas, bet ir tai, kad būta trūkumų, turinčių įtakos patikrinimų vietoje veiksmingumui, kaip tai matyti iš 2012 m. lapkričio 16 d. pranešimo, ir, antra, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 43 punkte, Komisija pagrindė savo išvadą, pateikdama konkrečių pavyzdžių, keliančių abejonių dėl patikrinimų veiksmingumo.

49      Šešta, Lietuvos Respublika teigia, kad per atitikties patvirtinimo procedūrą šio sprendimo 2 punkte minėtu 2013 m. vasario 5 d. raštu ji informavo Komisiją apie priemones, kurių ėmėsi siekdama pagerinti patikrinimų vietoje veiksmingumą – 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. BR1‑1021 numatė, pirma, galimybę inspektoriui žymėti gyvulius dažais arba reikalauti atskirti gyvulius grupėmis ir, antra, išsamius klausimynus dėl galvijų ir avių patikrinimų, o 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 3D-586 numatė, kad galvijų ausų įsagų penkių paskutinių skaitmenų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 20 mm.

50      Šiuo klausimu pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Lietuvos Respublika tik nurodo tokių priemonių priėmimą, tačiau tai darydama nepateikia jokių konkrečių argumentų dėl Komisijos padarytų išvadų dėl 2011 ir 2012 metų. Be kita ko, Bendrasis Teismas jau nusprendė, kad valstybės narės, kuri remiasi korekcinėmis priemonėmis, priimtomis atlikus auditą, pozicija rodo, kad ši valstybė narė pripažįsta nacionalinės sistemos neatitiktį Sąjungos teisės aktams (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑181/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:331, 103 punktą).

51      Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos minėtos priemonės priimtos 2012 m., jos negali paneigti Komisijos išvadų dėl 2011 paraiškų teikimo metų. Be to, kalbant apie 2012 paraiškų teikimo metus, Lietuvos Respublika savo rašytiniuose pareiškimuose nenurodė ir juo labiau neįrodė, kad tos priemonės buvo veiksmingai taikomos 2012 m. atliktiems patikrinimams vietoje. Priešingai, būtent dėl šio sprendimo 49 punkte nurodyto detalaus klausimyno Lietuvos Respublika ieškinyje aiškiai nurodė, kad juo siekta „išvengti būsimų klaidų“.

52      Net darant prielaidą, kad, kaip teigė Lietuvos Respublika per administracinę atitikties patvirtinimo procedūrą ir atsakydama į taikant proceso organizavimo priemones pateiktus klausimus, tikrinimų tvarkos pakeitimai buvo taikomi nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. ne išlaikymo laikotarpiu atliktiems patikrinimams vietoje, – o tai, remiantis per administracinę atitikties patvirtinimo procedūrą pateiktais duomenimis, sudarė 40 % galvijų patikrinimų ir 50 % avių patikrinimų, – ir kad anksčiau atlikti patikrinimai buvo iš naujo įvertinti pagal pakeistas taisykles, šie teiginiai taip pat negalėtų paneigti Komisijos išvadų.

53      Iš tiesų, pirma, kiek tai susiję su pakeistos patikrinimų vietoje po išlaikymo laikotarpio tvarkos tariamu taikymu, reikia konstatuoti, kad, maža to, jog Lietuvos Respublika niekaip nepagrindė savo teiginių dėl tokio taikymo, be kita ko, atsakydama į taikant proceso organizavimo priemones pateiktus klausimus, išlaikymo laikotarpiu atlikti patikrinimai vietoje, – o tai, remiantis per šio sprendimo 52 punkte minėtą administracinę procedūrą pateiktais duomenimis, sudarė 60 % galvijų patikrinimų ir 50 % avių patikrinimų, – ir toliau buvo atliekami pagal tvarką, galiojusią iki jos pakeitimo 2012 m. Be to, atsakydama į taikant proceso organizavimo priemones pateiktus klausimus, Lietuvos Respublika nurodė, kad patikrinimai vietoje, atlikti pagal pakeistą tvarką po 2012 m. rugsėjo 12 d., galvijų atveju sudarė 36,46 %, avių – 37,75 %; šie duomenys ne tik nesutampa su per administracinę atitikties patvirtinimo procedūrą nurodytais skaičiais, bet dar ir reiškia, kad išlaikymo laikotarpiu atliktų patikrinimų vietoje pagal tvarką, galiojusią iki jos pakeitimo 2012 m., procentiniai rodikliai yra dar didesni ir viršija 60 % tiek galvijų, tiek avių atveju.

54      Antra, kiek tai susiję su patikrinimų vietoje, atliktų anksčiau (pagal tvarką, galiojusią iki jos pakeitimo 2012 m.), tariama ex post peržiūra (remiantis pakeista tvarka), reikia pažymėti, kad, kaip aiškiai nurodyta Reglamento Nr. 1122/2009 42 straipsnyje, patikrinimais vietoje siekiama patikrinti ne tik su išlaikymo laikotarpiu susijusių dokumentų turinį, bet ir fizinį gyvulių buvimą valdoje ir jų skaičių (minėto reglamento 42 straipsnio 1 dalies antra pastraipa) ir net jų ženklinimą dviem ausų įsagais (minėto reglamento 42 straipsnio 2 dalies d punktas). Pažymėtina, kad, priešingai, nei Lietuvos Respublika leido suprasti, be kita ko, per teismo posėdį, tokie fiziniai gyvulių buvimo, jų skaičiaus ir jų ženklinimo ausų įsagais patikrinimai negali būti peržiūrėti ex post, remiantis esamais dokumentais. Visų pirma, šie fiziniai patikrinimai nepakeičia dokumentų patikrinimo, o jį papildo. Be to, kaip per teismo posėdį pažymėjo Komisija, šių patikrinimų rezultatai, atsižvelgiant į tai, kada jie atliekami, gali skirtis. Taigi, kaip per teismo posėdį pripažino Lietuvos Respublika, ausų įsagų negalima patikrinti retroaktyviai. Galiausiai, tokie patikrinimai ex post lieka hipotetiniai, nes, kaip Lietuvos Respublika nurodė atsakydama į taikant proceso organizavimo priemones pateiktus klausimus, jie gali būti atlikti tik tuo atveju, „jei gyvuliai fiziškai randami vietoje pakartotinio patikrinimo metu“ arba, kitaip tariant, jei jie nebuvo parduoti arba paskersti.

55      Be kita ko, reikia pažymėti, kad gairių 2 priedo dvyliktoje pastraipoje iš esmės pabrėžiamas sąlyginis fizinio gyvulių patikrinimo ex post neefektyvumas, kaip pavyzdį nurodant, kad „[a]lyvmedžių skaičių galima patikrinti bet kuriuo metu vėliau, nes jis paprastai nesikeičia, bet avių skaičiaus ar eksportuotų sūrių kiekio vėliau patikrinti neįmanoma“.

56      Šiomis aplinkybėmis, kiek tai susiję su 2012 paraiškų teikimo metais, kadangi daugiau nei pusė patikrinimų vietoje buvo atlikti išlaikymo laikotarpiu pagal taisykles, galiojusias iki jų pakeitimo 2012 m., o, kalbant konkrečiai apie fizinį gyvulių tikrinimą, šie patikrinimai negali būti pakartotinai peržiūrėti ex post, kontrolės procedūros nuostatų pakeitimas 2012 m., net jei būtų įrodyta, kad jos buvo pakeistos nuo 2012 m. rugsėjo 12 d., negali paneigti Komisijos nustatytų fizinio gyvulių patikrinimo problemų egzistavimo ir įrodyti, kad pakeista patikrinimų sistema tais metais buvo patikima ir veikė.

57      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad, remiantis šio sprendimo 26–29 punktuose priminta jurisprudencija, Komisija teisiškai pakankamai įrodė, kad egzistuoja rimtų ir pagrįstų abejonių dėl pagrindinės kontrolės trūkumų, susijusių su 2011 m. ir 2012 m. vykdytų gyvulių fizinių patikrinimų vietoje neveiksmingumu ir sudarančių penktąjį pažeidimą. Kadangi Lietuvos Respublikos argumentai negali pašalinti šių abejonių, jie turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

–       Dėl septintojo pažeidimo, susijusio su nepakankama patikrinimų vietoje kokybe

58      Lietuvos Respublika, pirma, teigia, kad septintasis pažeidimas neturėtų būti vertinamas kaip pažeidimas, atskiras nuo penktojo, nes pastarasis pažeidimas taip pat susijęs su inspektorių kompetencija. Taigi Komisija išskaidė vieną ir tą patį pažeidimą ir taip dirbtinai sukūrė tariamai didelę riziką EŽŪGF, todėl pažeidė Reglamento 1306/2013 52 straipsnio 2 dalį. Ji priduria, kad Komisija nenurodė, kuris, kaip ji mano, pažeidimas buvo „rimčiausias“, dėl kurio būtų galima pagrįstai skirti 5 % pataisą; bet kuriuo atveju toks nėra nei septintasis, nei penktasis pažeidimas. Taigi Komisija atsižvelgė į pažeidimų daugetą.

59      Antra, Lietuvos Respublika teigia, kad Komisija pažeidė jai tenkančią pareigą motyvuoti pagal SESV 296 straipsnį, nes, vertindama inspektorių kompetenciją, ji taikė subjektyvius vertinimo kriterijus ir nepateikė jokio konkretaus paaiškinimo ar įrodymo, kodėl inspektorių kompetencija buvo nepakankama. Be to, Komisija nenurodė, kaip būtų galima ištaisyti šį pažeidimą. Dar daugiau, Komisija nekonstatavo, jog šie konkretūs inspektoriai atlikdami patikrinimus vietoje nesilaikė taisyklių. Galiausiai auditorių vertinimas buvo subjektyvus, juo neatsižvelgta į pažeidimo mastą, nes auditoriai dalyvavo tik dešimtyje patikrinimų vietoje ir vertino tik trijų inspektorių darbą; tai neleidžia spręsti apie visų patikrinimų vietoje kokybę ir visų inspektorių kompetenciją. Be kita ko, inspektorių kompetencija yra nuolat keliama, tad Komisijos išvada dėl 2012 m. yra dar labiau nepagrįsta.

60      Komisija ginčija Lietuvos Respublikos argumentus.

61      Pirma, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos pateiktu argumentu, jog pažeista motyvavimo pareiga, kaip pažymi Komisija, reikia konstatuoti, viena vertus, kad 2012 m. lapkričio 16 d. pranešimo I priedo 2.12 punkte, apibūdinusi pažeidimą taip, kaip jis apibūdintas suvestinėje ataskaitoje ir kaip pakartota šio sprendimo 39 punkte, Komisija konstatavo nepakankamą patikrinimų vietoje kokybę nurodydama keturis konkrečius atvejus: pirma, per patikrinimus vietoje Nr. 1 ir Nr. 2 inspektorius nepatikrino avių ausų įsagų numerių, nors Lietuvos valdžios institucijų nurodymuose buvo reikalaujama patikrinti individualius identifikavimo numerius; antra, per patikrinimą vietoje Nr. 5 inspektorius nepatikrino 44 reikalavimus atitinkančių gyvulių pasų, nors jiems pasai buvo privalomi; tai neatitiko nei Reglamento Nr. 1122/2009 42 straipsnio 2 dalies d punkto, nei Lietuvos valdžios institucijų nurodymų, ir to buvo galima išvengti, jeigu patikrinimo ataskaitos formoje būtų paminėta pareiga patikrinti ir pažymėti patikrintų pasų numerius; trečia, per patikrinimą vietoje Nr. 7 avis, kuriai trūko dviejų ausų įsagų, buvo laikoma kaip nustatyta, nors turėjo būti laikoma nenustatyta, ir tai neatitiko Reglamento Nr. 1122/2009 66 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos valdžios institucijų nurodymų; ketvirta, per patikrinimą vietoje Nr. 7 inspektorius pažymėjo, kad 20 reikalavimus atitinkančių gyvulių nebuvo užregistruoti laikymo registre, tačiau to nenurodė patikrinimo ataskaitoje, nors dėl tokio pažeidimo šie gyvuliai būtų pripažinti neatitinkančiais reikalavimų; tai neatitiko Reglamento Nr. 1122/2009 42 straipsnio ir Lietuvos valdžios institucijų nurodymų. Kita vertus, Komisija paprašė Lietuvos valdžios institucijų užtikrinti, kad inspektoriai gautų aiškius nurodymus ir būtų pakankamai kvalifikuoti, kad galėtų atlikti patikrinimus vietoje pagal Sąjungos teisės aktus ir jų nurodymus.

62      Vadinasi, vadovaujantis šio sprendimo 30 punkte nurodyta jurisprudencija, Lietuvos Respublikos argumentai dėl konkrečių paaiškinimų ir įrodymų nebuvimo yra nepagrįsti, lygiai kaip ir argumentai dėl nepateiktų nurodymų, kaip ištaisyti pažeidimą, ir dėl konkrečiai su inspektoriais susijusių argumentų nebuvimo. Iš tikrųjų, reikia konstatuoti, kad 2012 m. lapkričio 16 d. pranešime yra visi duomenys, kurių nebuvimą nurodo Lietuvos Respublika.

63      Kalbant apie Lietuvos Respublikos argumentą, grindžiamą tuo, jog Komisijos auditoriai dalyvavo tik dešimtyje patikrinimų vietoje ir vertino tik trijų inspektorių darbą, reikia priminti, kad pagal šio sprendimo 26–29 punktuose nurodytą jurisprudenciją Komisija privalo ne išsamiai įrodyti nacionalinių valdžios institucijų atliktų patikrinimų nepakankamumą, o pateikti įrodymą, kad ji turi rimtų ir pagrįstų abejonių dėl tokių patikrinimų atitikties. Kaip matyti iš šio sprendimo 61 ir 62 punktuose konstatuotų aplinkybių, šioje byloje Komisija pateikė kelis jai kilusių abejonių dėl patikrinimų vietoje kokybės įrodymus. Kita vertus, Lietuvos Respublika, nors tvirtina, kad jai tenka pernelyg didelė įrodinėjimo našta, neįrodė, kad šio sprendimo 61 punkte minėtos Komisijos išvados dėl patikrinimų vietoje yra neteisingos.

64      Galiausiai dėl argumento, kad inspektorių kompetencija yra nuolat keliama ir kad Komisijos išvada dėl pažeidimo yra dar mažiau pagrįsta dėl 2012 m., pažymėtina, kad Lietuvos Respublika ieškinio išnašoje paprasčiausiai nurodo, jog informaciją šiuo klausimu ji pateikė Komisijai šio sprendimo 2 punkte nurodytame 2013 m. vasario 5 d. rašte.

65      Tačiau reikia pažymėti, kad šiame laiške, kiek tai susiję su septintuoju pažeidimu, Lietuvos Respublika nurodė, jog 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. BR1‑1021 buvo iš dalies pakeista patikrinimų tvarka, 2012 m. surengti mokymai inspektoriams apie pakeistą patikrinimų tvarką, prieš pradedant 2013 m. tikrinimus buvo suplanuoti nauji mokymai, o jeigu kildavo klausimų, inspektoriai nuolat buvo individualiai konsultuojami. Kita vertus, Lietuvos Respublika nurodė, kad 2012 m. po išlaikymo laikotarpio atlikti patikrinimai, – t. y. 40 % galvijų atveju ir 50 % avių atveju – buvo vykdyti remiantis atnaujinta tvarka ir nurodymais ir kad 2012 m. išlaikymo laikotarpiu atliktų patikrinimų ataskaitos buvo patikrintos ir jose ištaisyti galimi neatitikimai (žr. 2013 m. vasario 5 d. rašto priedo 12 punktą).

66      Šios nuorodos, kiek jos susijusios su patikrinimų vietoje tvarkos pakeitimu 2012 m., su pakeistos patikrinimų vietoje atlikimo 2012 m. išlaikymo laikotarpiu tvarkos taikymu ir su 2012 m. išlaikymo laikotarpiu atliktų patikrinimų peržiūra, iš esmės sutampa su šio sprendimo 49 ir 52 punktuose pateiktomis nuorodomis. Taigi, dėl priežasčių, nurodytų šio sprendimo 51–55 punktuose, mutatis mutandis, jos negali paneigti Komisijos išvadų dėl nepakankamos gyvulių patikrinimų vietoje kokybės, nes nesilaikyta nurodymų ir kontrolės tvarkos, ir įrodyti, kad pakeista patikrinimų sistema tais metais buvo patikima ir veikė. Ši išvada galioja a fortiori šio sprendimo 65 punkte minėtiems Lietuvos Respublikos teiginiams apie inspektorių mokymus ir jiems teikiamas konsultacijas, kurie yra bendro pobūdžio ir neapibrėžti.

67      Be to, dėl patikrinimų vietoje pažymėtina, kad, kaip nurodė Lietuvos Respublika atsakydama į taikant proceso organizavimo priemones pateiktus klausimus, jos 2013 m. gruodžio 20 d. rašto priedo 12 punkte ir 2014 m. balandžio 23 d. rašto 8 punkte minima informacija apie patikrinimus vietoje, kurių duomenis ji pakoregavo.

68      Konstatuotina, kad šiuose raštuose pateiktos nuorodos būtent dėl septintojo pažeidimo ir jos susijusios su „Excel“ rinkmena, kuri su šiais raštais perduota Komisijai ir kurioje pateikta informacija apie patikrinimų peržiūros rezultatus. Konkrečiai tariant, prie 2014 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos rašto pridėta lentelė, kurioje nurodyta, kad 2012 m. išlaikymo laikotarpiu buvo atlikti 1 018 galvijų ir 314 avių patikrinimai vietoje ir jie buvo peržiūrėti; atitinkamai buvo pakoreguoti 266 galvijų patikrinimų ir 84 avių patikrinimų duomenys; iš viso koreguota 350 patikrinimų. Beje, šie duomenys sutampa su duomenimis, kuriuos Lietuvos Respublika pateikė per taikinimo procedūrą (šiuo klausimu žr. Taikinimo institucijos ataskaitos 5 dalies ketvirtą pastraipą) ir atsakydama į taikant proceso organizavimo priemones pateiktus klausimus dėl patikrinimų vietoje peržiūros ir koregavimo apskirtai.

69      Šios nuorodos taip pat negali išsklaidyti abejonių, kurias Komisija išreiškė nurodydama septintąjį pažeidimą; dėl minėtų nuorodų Komisija nusprendė, kad gyvulininkystės sektoriuje neįmanoma visiškai iš naujo atlikti patikrinimų vietoje. Pirmiausia, iš lentelės, pridėtos prie 2014 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos rašto, pavadinimo „Patikrų vietoje, kurios atliktos 2012 m. išlaikymo laikotarpiu, duomenų pokyčiai po koregavimo, peržiūrėjus patikrų vietoje ataskaitas“ matyti, kad Lietuvos Respublika konkrečiai nepakartojo gyvulių patikrinimų vietoje, atliktų pagal taisykles, galiojusias iki jų pakeitimo 2012 m., bet tik peržiūrėjo patikrinimų vietoje ataskaitų duomenis ir ištaisė šių ataskaitų išvadas pagal pakeistus nurodymus. Be to, iš paskutinės šios lentelės eilutės matyti, kad koreguotų patikrinimų skaičius apima pataisymus (46 galvijų atveju ir 29 avių atveju), susijusius su kompleksinio paramos susiejimo pažeidimais, tačiau šio susiejimo neapima nei septintasis pažeidimas, nei kiti šioje byloje nagrinėjami pažeidimai. Galiausiai, kadangi trūkumai, sudarantys septintąjį pažeidimą, susiję su patikrinimais vietoje, per kuriuos inspektoriai neteisingai taikė patikrinimų vietoje nurodymus, šių patikrinimų peržiūra ex post negali lemti šių patikrinimų vietoje atitikties nurodymams, kurių nebuvo laikomasi.

70      Antra, Lietuvos Respublika nurodo Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalies pažeidimą.

71      Tiek, kiek šis teiginys grindžiamas argumentu, jog septintasis pažeidimas buvo nepagrįstai atskirtas nuo penktojo ir taip Komisija dirbtinai sukūrė didelę riziką EŽŪGF, pažymėtina, kad šis argumentas neturi poveikio ir bet kuriuo atveju nepagrįstas.

72      Pirma, be to, kad tokiu argumentu ginčijamas ne pats septintasis pažeidimas, tačiau dėl jo konstatavimo kylančios finansinės pasekmės, reikėtų dar priminti, kad gairių 2 priedo dvidešimt penktoje pastraipoje nurodyta, kad „[k]ai toje pačioje sistemoje randami keli trūkumai, fiksuoto dydžio pataisos nėra kumuliacinės – didžiausias trūkumas laikomas visos kontrolės sistemos keliamos rizikos rodikliu“. Todėl, net darant prielaidą, kad Komisijos konstatuoti trūkumai, sudarantys penktąjį ir septintąjį pažeidimus, yra tokio paties pobūdžio ir kad jie galėjo būti sujungti, tai nebūtų galėję turėti jokios įtakos fiksuoto dydžio pataisos lygiui. Iš tiesų, remiantis gairėmis, vieno arba daugiau trūkumų buvimas neturi įtakos taikytinos pataisos procentiniam dydžiui, nes procentiniai dydžiai esant keliems trūkumams ne sudedami, bet taikomas tik didžiausias procentas, kuris šiuo atveju yra toks pats dėl abiejų trūkumų, kurie abu susiję su patikrinimų vietoje eiga.

73      Antra, nagrinėjamas argumentas grindžiamas klaidinga prielaida, jog penktasis ir septintasis pažeidimai yra „vienas ir tas pats pažeidimas“. Tiesa, abu pažeidimai yra susiję su patikrinimų vietoje eiga. Be to, suvestinėje ataskaitoje Komisija juos sugrupavo pagal patikrinimų vietoje ir patikrinimų ataskaitų trūkumus (žr. šio sprendimo 38 punktą). Vis dėlto jie susiję su skirtingais patikrinimų vietoje aspektais, t. y. klaidomis, susijusiomis su gyvulių fiziniu patikrinimu (penktasis pažeidimas) ir patikrinimų vietoje nurodymų nesilaikymu (septintasis pažeidimas).

74      Tas pačias išvadas galima daryti dėl Lietuvos Respublikos teiginio, kad Komisija be jokių motyvų septintąjį pažeidimą laikė įrodymu, kad EŽŪGF galėjo kilti didelė nuostolių rizika. Be to, reikia konstatuoti, kad toks teiginys neturi faktinio pagrindo, nes nei iš suvestinės ataskaitos, nei iš Komisijos ir atitinkamos valstybės narės susirašinėjimo nematyti, jog Komisija septintąjį pažeidimą laikė „įrodymu“, kad EŽŪGF galėjo kilti didelė nuostolių rizika.

75      Todėl reikia atmesti argumentą, kad buvo pažeista Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalis.

76      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad, remiantis šio sprendimo 26–29 punktuose priminta jurisprudencija, Komisija teisiškai pakankamai įrodė, kad egzistuoja rimtų ir pagrįstų abejonių dėl pagrindinės kontrolės trūkumų, susijusių su 2011 m. ir 2012 m. vykdytų patikrinimų vietoje nepakankama kokybe ir sudarančių septintąjį pažeidimą. Kadangi Lietuvos Respublikos argumentai negali pašalinti šių abejonių, jie turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

–       Dėl aštuntojo pažeidimo, susijusio su patikrinimo ataskaitose nurodytu gyvulių, potencialiai galinčių atitikti paramos skyrimo reikalavimus, skaičiumi

77      Lietuvos Respublika tvirtina, kad Komisija neatsižvelgė į informaciją, kurią Lietuvos valdžios institucijos pateikė šio sprendimo 3 punkte nurodytame 2013 m. gruodžio 20 d. rašte ir kuri įrodo, kad inspektoriai turėjo atnaujintą informaciją atlikdami patikrinimus vietoje.

78      Konkrečiai Lietuvos Respublika teigia, pirma, kad, vadovaujantis 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234, gyvulių laikytojai per 7 kalendorines dienas privalo pranešti apie su gyvuliu susijusį įvykį ir jį ženklinti, taip pat pildyti ūkinių gyvūnų apskaitos ir ūkinių gyvūnų bandos apskaitos žurnalus (toliau – žurnalai) ir juos saugoti ne trumpiau kaip 3 metus po paskutinio žurnale padaryto įrašo. Vadinasi, vykdydami patikrinimus vietoje inspektoriai rėmėsi ne tik 3 kartus atnaujintais registro duomenimis, atsižvelgiant į tai, kad jie turėjo galimybę patikrinti žurnaluose padarytus įrašus ir juos patikrino. Taigi administruojant paraiškas buvo remtasi naujausia informacija. Būtent žurnaluose buvusi informacija yra naujausia. Šių patikrinimų rezultatas buvo tai, kad parama buvo tinkamai išmokėta, o būtent paramos mokėjimų efektyvumas yra svarbiausias elementas užtikrinant, kad EŽŪGF nekiltų žala.

79      Antra, Lietuvos Respublika tvirtina, kad pagal nacionalinės teisės nuostatas, prieš vykdamas į patikrinimą, inspektorius atsispausdindavo iš ŪGRIS kompiuterinės duomenų bazės informaciją apie pareiškėjo išlaikymo laikotarpiu laikomus galvijus ar avis (deklaruotų gyvulių skaičius ir deklaruotų tinkamų paramai gyvulių numeriai), o tai užtikrino tinkamą ir teisingą duomenų naudojimą atliekant patikrinimus vietoje. Per patikrinimą vietoje buvo tikrinama ši informacija – ji buvo lyginama su patikrinimo vietoje rastais gyvuliais, kurie visi buvo įrašomi į patikrinimo ataskaitą; jeigu gyvuliai būdavo paskersti, duomenys buvo tikrinami remiantis gyvulių apskaitos žurnalu.

80      Lietuvos Respublika priduria, kad „2012 m. tikrinimo procedūra buvo patikslinta, kad būtų aiškesnė aktualių duomenų surinkimo procedūra, tačiau tai iš esmės nepakeitė ir prieš tai buvusios praktikos vadovautis tik aktualiais duomenimis“.

81      Ji daro išvadą, kad nebuvo nustatyta pažeidimo fakto ir aplinkybių, dėl kurių EŽUGF kilo rizika, ir taip pažeista Reglamento 1306/2013 52 straipsnio 2 dalis.

82      Komisija ginčija Lietuvos Respublikos argumentus.

83      Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1122/2009 42 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, atliekant patikrinimus vietoje, susijusius su paraiškų skirti paramą „už gyvulius“ tinkamumo kriterijais, visų pirma siekiama nustatyti, ar ūkyje esančių gyvulių, dėl kurių pateiktos paramos paraiškos, skaičius, o galvijų atveju – ir galvijų, dėl kurių paramos paraiškos nepateiktos, skaičius atitinka registruose įrašytą gyvulių skaičių, o tikrinant galvijus – ar ūkyje esančių galvijų skaičius atitinka kompiuterinei galvijų duomenų bazei pateiktus duomenis apie galvijų skaičių.

84      Taigi, tiek galvijų, tiek avių atveju per patikrinimus vietoje įvertinama ūkyje esančių gyvulių, dėl kurių pateiktos paramos paraiškos, skaičiaus ir registruose įrašyto gyvulių skaičiaus atitiktis, o galvijų atveju papildomai įvertinamas, pirma, galvijų, dėl kurių neteikiama paramos paraiška, skaičius, antra, gyvulių, įregistruotų kompiuterinėje duomenų bazėje, skaičius.

85      Be to, reikia priminti, kad, remiantis Reglamento Nr. 1122/2009 2 straipsnio antros pastraipos 7 punktu, „registras“ – tai registras, kurį gyvulių augintojai tvarko atitinkamai, kiek tai susiję su avimis ir ožkomis, pagal 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 21/2004, nustatančio avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistemą ir iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 bei Direktyvas 92/102/EEB ir 64/432/EEB (OL L 5, 2004, p. 8; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 42 t., p. 56), 5 straipsnį, o kiek tai susiję su galvijais – pagal 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1760/2000, nustatančio galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojančio jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97 (OL L 204, 2000, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 30 t., p. 248), 3 straipsnio d punktą ir 7 straipsnį. Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1760/2000 4–6 konstatuojamųjų dalių ir 3 straipsnio, šis registras yra gyvulių identifikavimo ir registravimo sistemos, skirtos gyvulių atsekamumui užtikrinti siekiant apsaugoti visuomenės ir gyvūnų sveikatą, dalis (taip pat žr. Reglamento Nr. 21/2004 1–3 konstatuojamąsias dalis ir 3 straipsnį).

86      Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš 2012 m. lapkričio 16 d. komunikato (I priedo 2.13 punktas) ir oficialaus pranešimo (I priedo 1.8 punktas), Komisijos auditoriai pažymėjo, kad per patikrinimus vietoje Lietuvos inspektoriai turėjo trijų konkrečių datų – būtent 2012 m. birželio 4 d., 2012 m. birželio 25 d. ir 2012 m. liepos 20 d. – registrų išrašus arba kopijas; taigi, Komisijos auditoriai pažymėjo, kad inspektorių turimi duomenys neatitiko tikrovės, bet atitiko su šiomis datomis susijusius duomenis, o tai lėmė, kad patikrinimų ataskaitose pateikti klaidingi duomenys ir patikrinimai buvo neveiksmingi; to pavyzdį Komisija pateikė 2012 m. lapkričio 16 d. pranešime.

87      Lietuvos Respublika neginčija, kad, kaip nustatė Komisijos auditoriai, Lietuvos inspektoriai naudojosi registruose įrašytais duomenimis apie gyvulių skaičių šiomis trimis datomis.

88      Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į tai, jog patikrinimo vietoje tikslas – patikrinti, ar vietoje esantys gyvuliai atitinka į registrą įtrauktų gyvulių skaičių, toks patikrinimas negali būti veiksmingai atliktas remiantis registro duomenimis, nesusijusiais su patikrinimo dieną esančia situacija.

89      Tačiau Lietuvos Respublika teigia, kad inspektoriai turėjo atnaujintus duomenis, nes jie turėjo ne tik šių trijų datų registro duomenis, bet ir žurnaluose esančius duomenis ir iš ŪGRIS duomenų bazės atspausdintus duomenis.

90      Šiam argumentui negalima pritarti.

91      Iš tiesų, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1122/2009 42 straipsnio 1 dalies antros pastraipos formuluotės, patikrinimo vietoje tikslas – visų pirma konkrečiai patikrinti, ar vietoje esančių gyvulių skaičius atitinka registre įrašytą gyvulių skaičių. Taigi, tokios atitikties patikrinimo negali pakeisti patikrinimas, ar vietoje esančių gyvulių skaičius atitinka gyvulių skaičių pagal žurnalų arba kompiuterinės duomenų bazės įrašus. Be to, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 84 punkte, į šios duomenų bazės, o ne tik į registro įrašus jau atsižvelgiama galvijų atveju. Todėl net darant prielaidą, kad šiuose žurnaluose ir duomenų bazėje esantys duomenys yra naujausi, tai negali atleisti inspektorių nuo pareigos naudotis atnaujintais registro duomenimis ir per patikrinimus vietoje patikrinti vietoje esančių ir į registrą įtrauktų gyvulių skaičiaus atitiktį.

92      Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti ir Lietuvos Respublikos argumentą, kad žurnalų patikrinimas užtikrina paramos mokėjimų efektyvumą, o tai yra svarbiausias elementas, siekiant užtikrinti, kad EŽŪGF nekiltų žala. Iš tiesų, viena vertus, iš Reglamento Nr. 1122/2009 matyti, kad patikrinimai vietoje turi būti atliekami taip, kad būtų užtikrinta veiksminga atitikties paramos skyrimo reikalavimams patikra (žr. šio reglamento 26 straipsnį), ir kad, atsižvelgiant į tai, rėmimosi per patikrinimus registrų duomenimis negali pakeisti rėmimasis žurnalų arba kompiuterinės duomenų bazės įrašais (žr. minėto reglamento 42 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą). Kita vertus, iš jurisprudencijos matyti, kad svarbiausias kriterijus sprendžiant, ar iš Sąjungos biudžeto bus finansuojamos tam tikros išlaidos, yra jų atitiktis Sąjungos taisyklėms (2014 m. liepos 15 d. Nutarties Graikija / Komisija, C‑71/13 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2014:2119, 21 punktas).

93      Be to, šio sprendimo 80 punkte nurodytam Lietuvos Respublikos argumentui, jog 2012 m. buvo patikslinta kontrolės tvarka, negalima pritarti, nes jis suformuluotas neaiškiai, yra bendro pobūdžio ir nepagrįstas dokumentais.

94      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad, remiantis šio sprendimo 26–29 punktuose priminta jurisprudencija, Komisija teisiškai pakankamai įrodė, kad egzistuoja rimtų ir pagrįstų abejonių dėl pagrindinės kontrolės trūkumų, susijusių su naudojimusi patikrinimų ataskaitose neatnaujintais registro duomenimis ir sudarančių aštuntąjį pažeidimą. Kadangi Lietuvos Respublikos argumentai negali pašalinti šių abejonių, jie turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

95      Iš šio sprendimo 57, 76 ir 94 punktuose padarytų išvadų matyti, kad ieškinio pagrindai, kiek jie susiję su Komisijos konstatuotais penktuoju, septintuoju ir aštuntuoju pagrindinės kontrolės pažeidimais, turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

 Dėl antrojo, trečiojo, ketvirtojo ir šeštojo pažeidimų

96      Antrasis, trečiasis ir ketvirtasis pažeidimai, kuriuos Komisija laikė susijusiais su pagrindine kontrole, yra aprašyti suvestinės ataskaitos 11.4.1.2, 11.4.1.3 ir 11.4.1.4 punktuose. Jie atitinkamai grindžiami tuo, kad, kiek tai susiję su 2011 m. paraiškomis, nebuvo laikomasi galvijų ir avių patikrinimų vietoje grafiko, pažeidžiant Reglamento Nr. 1122/2009 41 straipsnį, tuo, kad 2011 m. paraiškos nebuvo tinkamai tvarkomos, pažeidžiant Reglamento Nr. 1122/2009 16 straipsnio 3 dalies antros pastraipos b punktą, ir tuo, kad, kiek tai susiję su 2011 m. ir 2012 m. paraiškomis, Lietuvos Respublika nenumatė taikyti išmokų sumažinimo ir neskyrimo priemonių už pažeidimus, susijusius su potencialiai paramos reikalavimus atitinkančiais gyvuliais, dėl to buvo pažeista Reglamento Nr. 1122/2009 65 straipsnio 3 dalies antra pastraipa ir 66 straipsnio 1 dalis.

97      Lietuvos Respublika ginčija nagrinėjamų pažeidimų buvimą.

98      Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį ir atsakydama raštu į taikant proceso organizavimo priemones pateiktus klausimus Komisija nurodė, jog, nepaisant to, kad buvo identifikuoti šeši pagrindinės kontrolės pažeidimai, kuriems buvo taikytina 5 % fiksuoto dydžio pataisa, vadovaujantis gairėmis, pataisos procentinis dydis išliko nepakitęs, t. y. 5 %, ir nebuvo padidintas iki 30 %, sudėjus dėl kiekvieno pažeidimo taikytinus procentinius dydžius. Tai iš esmės išplaukia iš gairių 2 priedo dvidešimt penktos pastraipos, kurioje teigiama, kad „[k]ai toje pačioje sistemoje randami keli trūkumai, fiksuoto dydžio pataisos nėra kumuliacinės – didžiausias trūkumas laikomas visos kontrolės sistemos keliamos rizikos rodikliu“. Taigi, Komisijos teigimu, vieno iš pagrindinės kontrolės pažeidimų pakanka, kad būtų taikoma 5 % fiksuoto dydžio pataisa.

99      Atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą per teismo posėdį, Lietuvos Respublika nurodė, kad ji supranta gaires taip pat, tai yra kad vieno pagrindinės kontrolės pažeidimo, dėl kurio taikytina 5 % fiksuoto dydžio pataisa, pakanka, kad tokia pataisa būtų taikoma.

100    Taigi, kadangi penktasis, septintasis ir aštuntasis pagrindinės kontrolės pažeidimai gali pateisinti 5 % fiksuoto dydžio pataisos taikymą dėl 2011 ir 2012 paraiškų teikimo metų, – o tai patikrinti turi Bendrasis Teismas nagrinėdamas ieškinio pagrindus, kiek jie susiję su šioje byloje taikytomis fiksuoto dydžio finansinėmis pataisomis (žr. šio sprendimo 110–153 punktus), – ieškinio pagrindų, kiek jie susiję su antruoju, trečiuoju ir ketvirtuoju pagrindinės kontrolės pažeidimais, nagrinėjimas paprasčiausiai neturės įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui.

101    Iš tikrųjų iš jurisprudencijos matyti, kad jeigu sprendimui teisiškai pagrįsti pakanka tik tam tikrų jo motyvų, galimi kitų akto motyvų trūkumai bet kuriuo atveju neturi įtakos jo rezoliucinei daliai. Be to, jei Komisijos sprendimo rezoliucinė dalis grindžiama keliomis argumentų grupėmis, kurių kiekvienos atskirai pakaktų šiai rezoliucinei daliai pagrįsti, teisės aktą galima panaikinti tik tuo atveju, jei visos argumentų grupės pripažįstamos neteisėtomis. Tokiu atveju tik su viena argumentų grupe susijusios klaidos ar kito pažeidimo nepakanka ginčijamam sprendimui panaikinti, jeigu ši klaida negalėjo turėti lemiamos įtakos institucijos priimto sprendimo rezoliucinei daliai (2013 m. vasario 26 d. Nutarties Castiglioni / Komisija, T‑591/10, nepaskelbta Rink., EU:T:2013:94, 44 punktas; 2015 m. sausio 15 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, T‑1/12, EU:T:2015:17, 73 punktas ir 2016 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Komisija, T‑437/14, EU:T:2016:577, 73 punktas).

102    Tai juo labiau pasakytina apie šeštąjį pažeidimą, kuris, Komisijos nuomone, priskirtinas prie papildomos kontrolės. Iš tiesų, atsakydama raštu į taikant proceso organizavimo priemones pateiktus klausimus, Komisija taip pat nurodė, kad, nors ir buvo galimybė taikyti 2 % dydžio pataisą dėl šešto pažeidimo, priskirtino prie papildomos kontrolės, vadovaujantis šio sprendimo 98 punkte minėtomis gairėmis, šią pataisą absorbavo 5 % dydžio pataisa, taikoma dėl pagrindinės kontrolės pažeidimų. Todėl, darant prielaidą, kad Komisija teisingai šeštąjį pažeidimą priskyrė prie papildomos kontrolės, – ko Bendrasis Teismas šioje byloje neturi kvestionuoti, – kadangi Komisija nurodė, jog nesirėmė šiuo pažeidimu skirdama fiksuoto dydžio pataisas, kurias ieškinyje ginčija Lietuvos Respublika, o Lietuvos Respublika neginčijo tokio kvalifikavimo, ieškinio pagrindų, kiek jie susiję su šeštuoju pažeidimu, nagrinėjimas paprasčiausiai neturės įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui.

103    Todėl šiame etape, nepasisakant dėl šiuo atveju Komisijos taikytų fiksuoto dydžio pataisų analizės, ieškinio pagrindai, kiek jie susiję su antruoju, trečiuoju, ketvirtuoju ir šeštuoju pažeidimais, turi būti atmesti kaip neveiksmingi.

 Dėl pirmojo ir trečiojo ieškinio pagrindų, kiek jie susiję su Komisijos taikytomis fiksuoto dydžio finansinėmis pataisomis

104    Ieškinio 122–135 punktuose Lietuvos Respublika nurodo, pirma, dėl 2011 paraiškų teikimo metų pritaikytos fiksuoto dydžio finansinės pataisos neproporcingumą ir, antra, dėl 2012 paraiškų teikimo metų pritaikytos fiksuoto dydžio finansinės pataisos neproporcingumą ir nepakankamą motyvavimą. Be to, ieškinio 22–39 punktuose Lietuvos Respublika iš esmės nesutinka su tuo, kad pritaikytos kartu ir fiksuoto dydžio pataisos ir vienkartinė pataisa.

 Pirminės pastabos

105    Primintina, kad ESS 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, įpareigoja, kad Sąjungos teisės nuostata nustatytos priemonės būtų tinkamos atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti (žr. 2010 m. birželio 8 d. Sprendimo Vodafone ir kt., C‑58/08, EU:C:2010:321, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

106    Proporcingumo principas reikalauja, kad Sąjungos institucijų aktai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nustatytam tikslui pasiekti (1984 m. gegužės 17 d. Sprendimo Denkavit Nederland, 15/83, EU:C:1984:183, 25 punktas ir 1997 m. birželio 19 d. Sprendimo Air Inter / Komisija, T‑260/94, EU:T:1997:89, 144 punktas).

107    Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija įvertina nefinansuotinas sumas, atsižvelgdama, be kita ko, į konstatuoto pažeidimo dydį. Ji tinkamai atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir į Sąjungai padarytą finansinę žalą. Sprendimą neskirti finansavimo ji pagrindžia nurodydama neteisėtai išleistas sumas ir, jei dedant proporcingas pastangas tų sumų nurodyti neįmanoma, gali taikyti ekstrapoliuotojo arba fiksuoto dydžio pataisas. Fiksuoto dydžio pataisos taikomos tik tuomet, kai dėl atvejo pobūdžio ar dėl to, kad valstybė narė nepateikė Komisijai būtinos informacijos, dedant proporcingas pastangas neįmanoma tiksliau nustatyti Sąjungai padarytos finansinės žalos.

108    Taip pat reikia priminti, kad pataisa, kurią Komisija skyrė remdamasi šioje srityje jos pačios patvirtintomis gairėmis, siekiama užtikrinti, kad iš EŽŪGF nebūtų finansuojamos išlaidos, kurios nebuvo skirtos aptariamais Sąjungos teisės aktais siekiamam tikslui finansuoti, ir ji nėra sankcija (žr. 2011 m. kovo 31 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑214/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:130, 136 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi jurisprudencijoje pripažinta, kad gairėse numatyti fiksuoto dydžio pataisų procentiniai dydžiai leidžia užtikrinti tiek Sąjungos teisės laikymąsi, tiek tinkamą Sąjungos išteklių valdymą, taip pat tai, kad naudodamasi savo diskrecija Komisija neskirtų valstybėms narėms pernelyg didelių ir neproporcingų pataisų (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑181/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:331, 234 punktą).

109    Pagal suformuotą jurisprudenciją Komisija turi įrodyti, kad buvo pažeistos Sąjungos teisės normos, o nustačius šį pažeidimą valstybė narė prireikus turi įrodyti, kad Komisija suklydo vertindama jo finansines pasekmes (2003 m. gegužės 8 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑349/97, EU:C:2003:25, 147 punktas; 2005 m. liepos 7 d. Sprendimo Graikija / Komisija, C‑5/03, EU:C:2005:426, 38 punktas ir 2008 m. vasario 14 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑266/04, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:37, 105 punktas).

 Dėl fiksuoto dydžio finansinės pataisos dėl 2011 paraiškų teikimo metų proporcingumo

110    Lietuvos Respublika tvirtina, kad Komisija nepagrįstai pritaikė per didelę finansinę pataisą dėl 2011 paraiškų teikimo metų. Pirmiausia ji nurodo, kad tokia pataisa gali būti grindžiama tik penkiais pažeidimais, nes į pirmąjį pažeidimą atsižvelgti nereikia, o antrasis ir trečiasis, taip pat penktasis ir septintasis pažeidimai neturėtų būti dirbtinai išskirti. Dėl penkių likusių pažeidimų ji pažymi, kad, iš esmės, argumentai dėl antrojo (kartu su trečiuoju) pažeidimo pagrįsti tik iš dalies, kiek tai susiję su avimis, į ketvirtąjį pažeidimą neturi būti atsižvelgta, turint omenyje ex post patikrinimų rezultatus, penktasis (kartu su septintuoju) pažeidimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, šeštasis pažeidimas tėra formalaus pobūdžio, o aštuntasis pažeidimas nepagrįstas. Vadinasi, nėra pažeidimų daugeto, dėl kurio būtų galima taikyti 5 % pataisą ir kuris keltų didelę riziką EŽŪGF. Pasak Lietuvos Respublikos, 5 % finansinė pataisa yra neproporcinga ir nepagrįsta: dėl nedidelių kontrolės sistemos trūkumų 2011 m. ji turėjo neviršyti 2 %.

111    Komisija ginčija Lietuvos Respublikos argumentus.

112    Pirmiausia reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 109 punkte nurodytos jurisprudencijos, nors Komisija turi įrodyti, kad buvo pažeistos Sąjungos taisyklės, nustačius pažeidimą, būtent valstybė narė prireikus privalo įrodyti, kad Komisija padarė klaidą vertindama jo finansines pasekmes.

113    Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 57, 76, 94 ir 95 punktų, Komisija teisingai konstatavo trūkumus, kurie sudaro penktąjį, septintąjį ir aštuntąjį pažeidimus.

114    Todėl Lietuvos Respublikos argumentai, susiję su pataisos proporcingumu, kiek jais ginčijamas šių pažeidimų buvimas, turi būti atmesti kaip nepagrįsti. Be to, kaip pažymėta šio sprendimo 71–73 punktuose, reikia atmesti kaip neveiksmingą ir bet kuriuo atveju nepagrįstą Lietuvos Respublikos argumentą, susijusį su dirbtiniu penktojo ir septintojo pažeidimų atskyrimu.

115    Be to, reikia priminti, kad šioje byloje Komisijos 2011 m. (kaip ir 2012 m.) konstatuoti ir šiame sprendime nagrinėti trūkumai yra patikrinimų vietoje ir su jais susijusių tikrinimo ataskaitų trūkumai, susiję būtent su inspektorių padarytomis klaidomis ir patirties stoka fiziškai tikrinant gyvulius (penktasis pažeidimas), nepakankama patikrinimų kokybe dėl nurodymų ir tikrinimo tvarkos nesilaikymo (septintasis pažeidimas) ir patikrinimo ataskaitose per patikrinimus naudotais neatnaujintais duomenimis (aštuntasis pažeidimas). Kadangi tokie trūkumai iš esmės susiję su gyvulių, už kuriuos prašoma skirti paramą, patikrinimu vietoje, taigi esminių elementų realumu, jie yra susiję su pagrindine kontrole, kaip tai suprantama pagal gairių 2 priedo keturioliktos pastraipos pirmą įtrauką.

116    Antra, dėl Lietuvos Respublikos argumento, kad nėra pažeidimų daugeto, kuris galėtų pateisinti 5 % fiksuoto dydžio pataisą, reikia pažymėti, jog remiantis gairių 2 priedu pažeidimų daugetas nebūtinas, kad EŽŪGF kiltų didelė rizika ir kad būtų taikoma 5 % dydžio pataisa.

117    Pirma, reikia priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 24 ir 34 punktuose, vadovaujantis gairių 2 priedo aštuoniolikta pastraipa, 5 % dydžio pataisa taikoma, kai valstybė narė atliko visus pagrindinius patikrinimus, tačiau nesilaikė rekomenduojamo jų skaičiaus, dažnumo ar griežtumo. Vadinasi, 5 % fiksuoto dydžio pataisos taikymas gali būti grindžiamas tiek kelių pagrindinių patikrinimų trūkumais, tiek vieno pagrindinio patikrinimo trūkumu. Taigi, kaip jau pažymėjo Bendrasis Teismas, Komisija, kai nustato pagrindinių patikrinimų trūkumą, gali taikyti 5 % fiksuoto dydžio pataisą (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Komisija, T‑503/12, EU:T:2015:597, 64 ir 99 punktus).

118    Antra, reikia priminti, kad, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 72 punkte, pagal gairių 2 priedo dvidešimt penktą pastraipą, kai toje pačioje sistemoje randami keli trūkumai, fiksuoto dydžio pataisos procentai nesudedami – didžiausias trūkumas yra laikomas visos kontrolės sistemos sukeltos rizikos rodikliu. Tai reiškia, kad, kai yra keli pagrindinės kontrolės trūkumai, pateisinantys 5 % dydžio pataisos taikymą, tai negali lemti didesnės pataisos taikymo, todėl pakanka tik vieno iš šių trūkumų, kad būtų taikoma tokio dydžio pataisa (žr. šio sprendimo 98 ir 99 punktus).

119    Be to, šioje byloje, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 115 punkte, Komisija konstatavo kelis su pagrindine kontrole susijusių patikrinimų trūkumus.

120    Trečia, dėl Lietuvos Respublikos argumento, jog fiksuoto dydžio pataisa turėjo neviršyti 2 %, reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 24 punkto, Lietuvos Respublikos nurodyta 2 % fiksuoto dydžio pataisa galėtų būti taikoma, jei pagrindiniai patikrinimai būtų atlikti teisingai ir valstybė narė būtų neatlikusi tik papildomų patikrinimų.

121    Šiuo atveju Komisijos konstatuoti ir šio sprendimo 115 punkte priminti trūkumai, sudarantys penktąjį, septintąjį ir aštuntąjį pažeidimus, rodo, kad pagrindiniai patikrinimai buvo atlikti ne taip griežtai, kaip reikalaujama reglamentuose, kaip tai suprantama pagal gairių 2 priedo aštuonioliktą pastraipą. Todėl 2 % fiksuoto dydžio pataisos taikymo sąlygos šioje byloje netenkinamos, nes nebuvo tinkamai atlikti pagrindiniai patikrinimai.

122    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog Lietuvos Respublika neįrodė, kad, taikydama 5 % fiksuoto dydžio pataisą dėl 2011 paraiškų teikimo metų, Komisija padarė klaidą dėl 2011 paraiškų teikimo metais konstatuotų pažeidimų finansinių padarinių. Be to, kadangi iš šių pažeidimų matyti, jog gyvulių patikrinimai vietoje turėjo trūkumų, susijusių su fiziniu jų tikrinimu (įskaitant jų identifikavimą), kontrolės taisyklių ir tvarkos laikymusi ir atnaujintų duomenų naudojimu per patikrinimus, Komisija, nepadarydama klaidos, galėjo pagrįstai manyti, kad, kaip apibrėžta gairių 2 priedo aštuonioliktoje pastraipoje, šie patikrinimai nesuteikia pakankamos paraiškų tinkamumo garantijos ir kad EŽŪGF kyla didelė nuostolių atsiradimo rizika.

123    Todėl Lietuvos Respublikos pagrindai, kiek jie susiję su fiksuoto dydžio finansinės pataisos dėl 2011 paraiškų teikimo metų proporcingumu, turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

 Dėl fiksuoto dydžio finansinės pataisos dėl 2012 paraiškų teikimo metų proporcingumo ir motyvavimo

124    Lietuvos Respublika tvirtina, kad Komisija neturėjo taikyti finansinės pataisos dėl 2012 paraiškų teikimo metų.

125    Ji pirmiausia nurodo, kad Komisija nepateikė jokių motyvų, kodėl 5 % finansinės pataisos taikymo tikslais 2011 ir 2012 paraiškų teikimo metai buvo vertinami bendrai, nors pažeidimų skaičius ir pobūdis skyrėsi. Tai nėra proporcinga atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. paramos suma buvo didesnė, todėl pataisa dėl šių metų buvo didesnė nei dėl 2011 m.

126    Be to, Lietuvos Respublika iš esmės nurodo, kad, kiek tai susiję su 2012 paraiškų teikimo metais, turi būti vertinami tik keturi pažeidimai, nes į pirmąjį neturėtų būti atsižvelgta, antrasis ir trečiasis – susiję tik su 2011 m., o penktasis ir septintasis yra glaudžiai susiję. Dėl likusių keturių pažeidimų pažymėtina, kad penktasis (kartu su septintuoju) ir aštuntasis nebuvo pagrįsti įrodymais ir motyvuoti, šeštasis tėra formalaus pobūdžio, o ketvirtasis neturėtų būti vertinamas, atsižvelgiant į kontrolės procedūrų pakeitimus ir patikrinimų ex post rezultatus.

127    Galiausiai Lietuvos Respublika nurodo, kad Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalį, siejamą su proporcingumo principu, nes pritaikė 5 % pataisą dėl 2012 paraiškų teikimo metų, nors Lietuvos institucijų atlikti patikrinimai ir pateikta informacija įrodė, kad pažeidimų skaičius, mastas, pobūdis ir jų keliama rizika EŽŪGF buvo mažesni nei dėl 2011 paraiškų teikimo metų. Konkrečiai kalbant, ji pažymi, kad 2012 m. buvo pakeistos kontrolės procedūros, – nors tai, kad jos pakeistos per paskutinį ketvirtį, neturėjo jokios įtakos jų veiksmingumui, – ir buvo atlikti ex post patikrinimai; šie patikrinimai parodė, kad nebuvo padarytas nė vienas pažeidimas; tad rizika EŽŪGF buvo sumažinta maksimaliai.

128    Todėl Lietuvos Respublika mano, kad skirti 5 % pataisą dėl 2012 paraiškų teikimo metų iš viso nėra pagrindo, ir Komisija nepateikė jokių motyvų, kodėl už neatitikimus, nustatytus dėl 2011 ir 2012 paraiškų teikimo metų, turi būti skiriama vienoda 5 % fiksuoto dydžio pataisa.

129    Komisija ginčija Lietuvos Respublikos argumentus.

130    Pirma, dėl Lietuvos Respublikos argumento, jog pažeista pareiga motyvuoti, viena vertus, reikia pažymėti, kad suvestinės ataskaitos 11.4.3 punkte, kuriame išdėstyta Komisijos pozicija iki taikinimo procedūros, nurodyta, kad Komisijos tarnybos, kaip numatyta gairėse, pasiūlė taikyti 5 % fiksuoto dydžio pataisą dėl 2011 paraiškų teikimo metų ir dėl 2012 paraiškų teikimo metų, nes konstatuotus pažeidimus sudarė pagrindinės ir papildomos kontrolės trūkumai ir dėl šių trūkumų EŽŪGF kilo finansinių nuostolių rizika dėl šių dvejų metų. Visų pirma dokumente nurodyta, kad, Komisijos tarnybų nuomone, remiantis gairėmis, fiksuoto dydžio pataisos taikymas yra geriausias būdas kiekybiškai įvertinti riziką, susijusią su šiais pažeidimais, ir šiuo tikslu daroma nuoroda į gairių 2 priedo aštuonioliktą pastraipą. Vadinasi, Komisijos nuomone, vadovaujantis šia nuostata, šioje byloje konstatuoti pagrindinės kontrolės pažeidimai reiškė, kad reikalaujamas paraiškų teisėtumo garantijos lygis buvo nepakankamas ir kėlė EŽŪGF didelę nuostolių riziką dėl 2011 ir dėl 2012 paraiškų teikimo metų.

131    Kita vertus, konkrečiai dėl 2012 paraiškų teikimo metų suvestinės ataskaitos 11.4.5 punkte, kuriame išdėstyta Komisijos pozicija po taikinimo procedūros, nurodyta, kad Lietuvos valdžios institucijos informavo Komisijos tarnybas apie tai, jog instrukcijos buvo pakeistos iškart po 2012 m. rugsėjo mėn. audito, ir kad 40–50 % patikrinimų vietoje 2012 m. buvo atliekami remiantis šiomis pakeistomis instrukcijomis. Toliau dokumente šiuo klausimu nurodyta tai, kad, Komisijos tarnybų manymu, mažai tikėtina, jog 40–50 % 2012 m. vykdytų patikrinimų vietoje buvo atlikti pagal minėtas pakeistas taisykles, nes dėl mokymų ir įgyvendinimo patikrinimai būtų nukelti į pačią metų pabaigą, tai, kad Lietuvos valdžios institucijos neįdarbino papildomo personalo, tai, kad visi po rugpjūčio mėn. vykdyti patikrinimai buvo atlikti pasibaigus išlaikymo laikotarpiui, tai, kad gyvulininkystės sektoriuje neįmanoma visiškai iš naujo atlikti patikrinimų vietoje, nes, pavyzdžiui, neįmanoma pakartotinai patikrinti ausų įsagų, galiausiai, tai, kad teiginys, jog buvo padaryti kai kurie pakeitimai, neleidžia taikyti kitokios pataisos nei numatytoji. Atsižvelgiant į tai, dokumente teigiama, kad Komisijos tarnybos nusprendė nekeisti savo pozicijos dėl taikytinos finansinės pataisos.

132    Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog Komisija teisiškai pakankamai motyvavo, kodėl ji taikė 5 % finansinę pataisą dėl 2012 paraiškų teikimo metų.

133    Antra, kiek tai susiję su argumentu, grindžiamu Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalies, siejamos su proporcingumo principu, pažeidimu, Lietuvos Respublika nurodo, kad 5 % pataisa neproporcinga, atsižvelgiant iš esmės į suteiktos pagalbos sumą, konstatuotų pažeidimų skaičių, mastą, pobūdį ir į riziką EŽUGF.

134    Šiam argumentui taip pat negali būti pritarta.

135    Pirma, dėl argumento, jog 5 % pataisa dėl 2012 paraiškų teikimo metų neproporcinga, nes paramos suma 2012 m. buvo didesnė nei 2011 m., reikia pasakyti, kad toks argumentas pagrįstas klaidinga prielaida. Iš tiesų, pagal gairių 2 priedo trečią pastraipą „pataisa turėtų būti taikoma tai lėšų daliai, kuriai išlaidos kėlė riziką“. Iš to matyti, kad fiksuoto dydžio pataisa dėl 2012 paraiškų teikimo metų taikyta pagrindinei sumai, atitinkančiai už šiuos metus suteiktą paramą. Todėl dėl 2012 paraiškų teikimo metų taikytos fiksuoto dydžio pataisos proporcingumas negali būti vertinamas atsižvelgiant į 2011 m. suteiktos pagalbos sumą.

136    Antra, dėl pažeidimų skaičiaus reikia pažymėti, kad nors tiesa, kad kai kurie Komisijos suvestinėje ataskaitoje konstatuoti pažeidimai nesusiję su 2012 m. (t. y. antrasis ir trečiasis pažeidimai), o kiti pažeidimai, kaip teigė pati Komisija, nesudaro pagrindo taikyti 5 % fiksuoto dydžio pataisą dėl 2012 paraiškų teikimo metų (t. y. pirmasis ir šeštasis pažeidimai), vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 57, 76, 94 ir 95 punktų, Komisija teisingai konstatavo pagrindinės kontrolės trūkumus ne tik dėl 2011 m., bet ir dėl 2012 m., kurie sudarė penktąjį, septintąjį ir aštuntąjį pažeidimus.

137    Taigi, viena vertus, dėl priežasčių, nurodytų šio sprendimo 113 ir 114 punktuose, Lietuvos Respublikos argumentai, kuriais ginčijamas šių pažeidimų egzistavimas 2012 m., ir jos argumentas dėl dirbtinio penktojo ir septintojo pažeidimų atskyrimo turi būti atmesti.

138    Kita vertus, dėl priežasčių, kurios nurodytos šio sprendimo 117 ir 118 punktuose, reikia priminti, kad gairių 2 priede nereikalaujama pažeidimų daugeto arba minimalaus jų skaičiaus, kad būtų laikoma, jog EŽŪGF kyla didelė rizika, ir galėtų būti taikoma 5 % dydžio pataisa. Atvirkščiai, Komisija gali taikyti 5 % fiksuoto dydžio pataisą, kai yra vienas pagrindinės kontrolės trūkumas, kaip tai suprantama pagal gairių 2 priedo aštuonioliktą pastraipą. Be to, šioje byloje Komisija konstatavo, kad yra keli tokie trūkumai (žr. šio sprendimo 119 punktą).

139    Trečia, dėl pažeidimų pobūdžio ir dydžio pakanka priminti, kad penktąjį, septintąjį ir aštuntąjį pažeidimus sudaro pagrindinių patikrinimų trūkumai: jie buvo vykdomi ne taip išsamiai, kaip to reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus, kaip tai suprantama pagal gairių 2 priedo aštuonioliktą pastraipą, ir dėl jų gali būti taikoma 5 % fiksuoto dydžio pataisa.

140    Ketvirta, kiek tai susiję su rizika EŽŪGF, pirmiausia reikia priminti, kad, kaip minėta šio sprendimo 122 punkte, Komisija, nepadarydama klaidos, galėjo pagrįstai manyti, kad, kaip apibrėžta gairių 2 priedo aštuonioliktoje pastraipoje, pagrindiniai patikrinimai, su kuriais susiję penktasis, septintasis ir aštuntasis pažeidimai, nesuteikia pakankamos paraiškų tinkamumo garantijos ir kad EŽŪGF kyla didelė nuostolių atsiradimo rizika.

141    Tačiau Lietuvos Respublika teigia, kad 2012 m. rizika EŽŪGF buvo maksimaliai sumažinta dėl tais metais pakeistų kontrolės procedūrų ir atliktų patikrinimų ex post, kurie parodė, kad nebuvo padarytas joks pažeidimas.

142    Viena vertus, dėl kontrolės procedūrų pakeitimų reikėtų pažymėti, kad, kiek tai susiję su argumentu dėl pataisos, taikytos dėl 2012 paraiškų teikimo metų, proporcingumo, šis argumentas tiek ieškinyje (133 punktas), tiek dublike (34 punktas) nurodomas bendrai ir, beje, tik dėl ketvirtojo pažeidimo.

143    Nors ginčydama penktąjį, septintąjį ir aštuntąjį pažeidimus Lietuvos Respublika nurodė priemones, kurių ji ėmėsi po to, kai buvo atliktas auditas, kad ištaisytų šiuos pažeidimus (žr. šio sprendimo 49, 64 ir 93 punktus), šios nuorodos ne tik nepaneigia Komisijos išvadų dėl šių pažeidimų egzistavimo (žr. šio sprendimo 56, 66 ir 93 punktus), bet ir neįrodo, kad Komisija padarė klaidų vertindama jų finansines pasekmes.

144    Iš tiesų, pirmiausia reikia priminti, jog, remiantis gairių 2 priedo dvidešimt aštunta pastraipa, tai, kad priemonių ištaisyti trūkumus buvo imtasi iškart po to, kai valstybei narei buvo pranešta apie juos, negali turėti įtakos pataisos procentiniam dydžiui (2008 m. vasario 14 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑266/04, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:37, 112 punktas ir 2008 m. balandžio 9 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑364/04, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:97, 77 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2008 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Italija / Komisija, T‑181/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:331, 103, 255 ir 256 punktus).

145    Be to, dėl nuorodų, susijusių su priemonėmis dėl penktojo ir septintojo pažeidimų (ieškinio 82–84 ir 109 punktai), reikia konstatuoti, kad Lietuvos Respublika tik užsiminė apie tokias priemones, tačiau tiksliai ir pagrįsdama dokumentais neįrodė, kaip jomis apribota rizika EŽŪGF 2012 m. Be to, ji nurodė, kad detaliu klausimynu siekta „išvengti būsimų klaidų“ (žr. šio sprendimo 51 punktą). Dėl aštuntojo pažeidimo Lietuvos Respublika paprasčiausiai nurodė procedūrų pakeitimus, tačiau nepateikė kitų patikslinimų ar nuorodų (ieškinio 118 punktas).

146    Taip pat pažymėtina, kad Komisija, atlikdama atitikties patvirtinimo procedūrą, kaip tai matyti iš šio sprendimo 9 punkte minėto rašto priedo 2 punkto ir suvestinės ataskaitos 11.4.5 punkto, nusprendė, kad buvo labai mažai tikėtina, jog naujos procedūros iš tiesų buvo taikomos nuo 2012 m. rugsėjo mėn. atliekant patikrinimus vietoje ne išlaikymo laikotarpiu.

147    Bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. buvo taikomos iš dalies pakeistos procedūros, t. y., remiantis informacija, kurią Lietuvos Respublika pateikė atsakydama į taikant proceso organizavimo priemones pateiktus klausimus, dėl 36,46 % galvijų patikrinimų ir 37,75 % avių patikrinimų, iki tol per išlaikymo laikotarpį atlikti patikrinimai buvo vykdomi pagal tvarką, taikytiną iki jos pakeitimo 2012 m., ir sudarė daugiau kaip 60 % patikrinimų.

148    Kita vertus, dėl ex post peržiūros atlikimo reikia pažymėti, kad, kiek tai susiję su argumentu dėl pataisos, taikytos dėl 2012 paraiškų teikimo metų, proporcingumo, šį argumentą Lietuvos Respublika taip pat nurodo bendrai ir neapibrėžtai. Be to, reikia pažymėti, kad ieškinyje ir dublike ex post peržiūrą Lietuvos Respublika nurodė tik nagrinėdama pirmąjį ir ketvirtąjį pažeidimus, todėl tai neturi poveikio kalbant apie finansines pasekmes, taikytas už penktąjį, septintąjį ir aštuntąjį pažeidimus.

149    Be to, nors, kaip buvo pažymėta šio sprendimo 67 ir 68 punktuose, tiesa, kad Lietuvos Respublika paminėjo patikrinimų ataskaitų duomenų ex post ištaisymą, ypač dėl septintojo pažeidimo, šis pataisymas, net jei jis leistų sumažinti riziką, 2012 m. EŽŪGF kylančią dėl septintąjį pažeidimą sudarančių trūkumų, negalėtų sumažinti rizikos, kylančios dėl penktąjį ir aštuntąjį pažeidimus sudarančių trūkumų.

150    Tokiomis aplinkybėmis Komisija nepadarė klaidos, kai nusprendė, kad patikrinimų tvarkos pakeitimas ir jos tariamas taikymas nuo 2012 m. rugsėjo 12 d., taip pat tariamas patikrinimų ataskaitų ex post pataisymas neleido daryti išvados, kad 2012 m. EŽŪGF kylanti rizika buvo mažesnė.

151    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Lietuvos Respublika neįrodė, kad, taikydama 5 % fiksuoto dydžio pataisą dėl 2012 paraiškų teikimo metų, Komisija padarė klaidą dėl konstatuotų pažeidimų finansinių pasekmių tais metais.

152    Todėl Lietuvos Respublikos nurodyti pagrindai, kiek jie susiję su dėl 2012 paraiškų teikimo metų taikytos fiksuoto dydžio finansinės pataisos proporcingumu, turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

153    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmąjį ir trečiąjį ieškinio pagrindus, kiek jie susiję su fiksuoto dydžio finansinių pataisų, taikytų dėl 2011 ir 2012 paraiškų teikimo metų, proporcingumu ir motyvavimu.

 Dėl fiksuoto dydžio finansinių pataisų ir vienkartinės pataisos bendro taikymo

154    Lietuvos Respublika pripažįsta, kad aplinkybė, nurodyta aptariant pirmąjį pažeidimą, jog Lietuvos teisės aktai dėl gyvulių įtraukimo į ūkinių gyvūnų registrą leido į šį registrą pavėluotai įtrauktus galvijus ir avis laikyti atitinkančiais reikalavimus, yra paraiškų administravimo trūkumas.

155    Vis dėlto ji teigia, pirma, kad dėl pirmojo pažeidimo turėtų būti taikoma tik vienkartinė finansinė pataisa ir į šį pažeidimą neturėtų būti atsižvelgta kartu su kitais septyniais pažeidimais siekiant pateisinti 5 % fiksuoto dydžio finansinę pataisą. Priešingu atveju už šį pažeidimą būtų baudžiama dvigubai. Neatsižvelgdama į tai, kad dėl šio pažeidimo padaryta žala buvo tiksliai nustatyta, Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalį. Antra, Lietuvos Respublika tvirtina, kad neįmanoma aiškiai nustatyti, ar Komisija atsižvelgė į pirmąjį pažeidimą spręsdama dėl 5 % fiksuoto dydžio pataisos. Taigi Komisija pažeidė pareigą motyvuoti.

156    Be to, Lietuvos Respublika ginčija vienkartinės pataisos dėl pirmojo pažeidimo ir fiksuoto dydžio pataisos dėl kitų pažeidimų bendro taikymo pagrįstumą ir proporcingumą, nes dėl tokio bendro jų taikymo bendra pataisos suma yra didesnė, nei būtų buvusi pritaikius vieną fiksuoto dydžio pataisą dėl visų aštuonių pažeidimų.

157    Komisija ginčija Lietuvos Respublikos argumentus.

158    Pirma, dėl argumento, kad Komisija pažeidė jai pagal SESV 296 straipsnį tenkančią pareigą motyvuoti, reikia pažymėti, kad nagrinėjamu atveju iš suvestinės ataskaitos 11.4.3 punkto, siejamo su jos 11.4.5 punktu, kuriuose išdėstyta atitinkamai Komisijos pozicija iki kreipimosi į Taikinimo instituciją ir galutinė Komisijos pozicija, aiškiai matyti, kad ji taikė vienkartinę pataisą dėl suvestinės ataskaitos 11.4.1.1 punkte apibūdinto pažeidimo (pirmojo pažeidimo) ir fiksuoto dydžio pataisą dėl suvestinės ataskaitos 11.4.1.2–11.4.1.5 punktuose apibūdintų pažeidimų (kitų pažeidimų).

159    Be to, iš Taikinimo institucijos ataskaitos 2 punkto antros pastraipos matyti, kad, kiek tai susiję su tos ataskaitos 2 punkto pirmos pastraipos A papunktyje aprašytu pažeidimu, t. y. pirmuoju pažeidimu, Komisijos tarnybos konkrečiai pasiūlė taikyti vienkartinę pataisą.

160    Taigi, tiek iš suvestinės ataskaitos, tiek iš Komisijos ir atitinkamos valstybės narės susirašinėjimo matyti, kad, priešingai, nei teigia Lietuvos Respublika, dėl pirmojo pažeidimo Komisija taikė tik vienkartinę pataisą ir į jį neatsižvelgė grįsdama fiksuoto dydžio pataisų taikymą; šios pataisos grindžiamos kitais Komisijos nustatytais pagrindinės kontrolės pažeidimais.

161    Todėl, remiantis šio sprendimo 30 punkte nurodyta jurisprudencija, Komisija nepažeidė jai pagal SESV 296 straipsnį tenkančios pareigos motyvuoti.

162    Antra, dėl argumento, grindžiamo Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalies pažeidimu, reikia pažymėti, kad šios nuostatos, kuri pakartota šio sprendimo 22 punkte, paskutiniame sakinyje teigiama, kad fiksuoto dydžio pataisa yra taikoma tik tais atvejais, kai Sąjungai padarytos finansinės žalos neįmanoma nustatyti tiksliau.

163    Nagrinėjamu atveju, pirma, iš oficialaus pranešimo 1 priedo 1.1 punkto matyti, kad, kiek tai susiję su pirmuoju pažeidimu, Komisija, pažymėjusi, kad jis buvo susijęs su dviem atliekant auditą nustatytais atvejais ir kad Lietuvos valdžios institucijos nustatė sumą, kuri turi būti susigrąžinta ir kurios dalis jau buvo susigrąžinta, nurodė, kad būtina susigrąžinti sumą, kuri dar nesusigrąžinta. Kaip matyti iš prie to priedo pridėtos lentelės, Komisija pasiūlė taikyti vienkartinę pataisą, atitinkančią minėtą sumą, kuri dar turi būti išieškota. Be to, kaip matyti iš suvestinės ataskaitos 11.4.5 punkto, Komisija palaipsniui sumažino šios vienkartinės pataisos sumą, atsižvelgusi į vėliau Lietuvos valdžios institucijų susigrąžintos sumos dalį.

164    Antra, tiek iš suvestinės ataskaitos 11.4.5 punkto, kuriame išdėstyta Komisijos galutinė pozicija, tiek iš Komisijos 2015 m. birželio 8 d. rašto, kuriuo atsakoma į Lietuvos Respublikos klausimą, kuriame išdėstyta abejonė dėl galimo dvigubo pataisos skyrimo, matyti, kad, siūlant fiksuoto dydžio pataisą, vienkartinę pataisą atitinkanti suma buvo atimta iš pagrindinės sumos, kuriai pritaikyta fiksuoto dydžio pataisa.

165    Iš to išplaukia, kad, priešingai, nei teigia Lietuvos Respublika, Komisija atsižvelgė į tai, jog žala, kylanti dėl pirmojo pažeidimo, galėjo būti nustatyta tiksliai, ir kad dėl šio pažeidimo ji skyrė tik šią žalą atitinkančią vienkartinę pataisą, kaip minėta šio sprendimo 158–161 punktuose. Taigi, priešingai, nei teigia Lietuvos Respublika, negalima teigti, kad už pirmąjį pažeidimą Komisija nubaudė du kartus.

166    Taigi Komisija nepažeidė Reglamento Nr. 1306/20013 52 straipsnio 2 dalies.

167    Trečia, dėl argumento, kuriuo ginčijamas bendro vienkartinės pataisos dėl pirmojo pažeidimo ir fiksuoto dydžio pataisos dėl kito pažeidimo taikymo pagrįstumas ir proporcingumas, reikia konstatuoti, kad bet kuriuo atveju šis argumentas yra nepagrįstas ir nėra poreikio spręsti dėl tokio argumento priimtinumo dubliko stadijoje, dėl kurio Komisija iškėlė abejonių.

168    Šiuo klausimu, viena vertus, dėl galimybės kartu taikyti šias pataisas reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalį Komisijai nedraudžiama kartu jų taikyti. Priešingai, jurisprudencijoje pripažinta fiksuoto dydžio finansinių pataisų ir kitų pataisų bendro taikymo galimybė (2016 m. kovo 3 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑675/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:123, 69 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2017 m. birželio 15 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑279/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:461, 72 punktą).

169    Iš tiesų, remiantis jurisprudencija, jei paaiškėja, kad EŽUGF kylančios rizikos negali kompensuoti vien analitinės pataisos, turi būti galima taikyti ir kitas fiksuoto dydžio pataisas. EŽŪGF finansavimo sistemai prieštarautų tokia situacija, kai, esant priežasčių taikyti vienkartinę pataisą, kitą žalą ar riziką, kurių neįmanoma taip tiksliai nustatyti, turėtų prisiimti EŽŪGF. Todėl nėra jokios principinės priežasties, dėl kurios nebūtų galima kartu taikyti vienkartinės pataisos ir fiksuoto dydžio pataisos (žr. 2016 m. kovo 3 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑675/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:123, 70 punktą ir nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2017 m. birželio 15 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑279/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:461, 72 punktą).

170    Be to, reikia konstatuoti, kad šioje byloje vienkartinė pataisa susijusi su kitu pažeidimu nei tie, dėl kurių skirta fiksuoto dydžio pataisa (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 15 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑279/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:461, 73 punktą ir 2016 m. kovo 3 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑675/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:123, 71 punktą).

171    Antra vertus, kalbant apie tokio bendro taikymo proporcingumą reikia priminti, kad pagal gairių 2 priedo dvidešimt penktą pastraipą fiksuoto dydžio pataisos „taikomos išlaidoms, likusioms atėmus su atskirais atvejais susijusias sumas.“

172    Nagrinėjamu atveju, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 164 punkte, Komisija apskaičiavo fiksuoto dydžio pataisą iš pagrindinės sumos, kuriai ji taikė 5 % pataisą, atėmusi sumą, atitinkančią vienkartinę pataisą. Todėl reikia konstatuoti, kad, kaip reikalaujama pagal gaires, Komisija atsižvelgė į taikytą vienkartinę pataisą dėl pirmojo pažeidimo ir atitinkamai sumažino pagrindinę sumą, kuriai taikė 5 % fiksuoto dydžio pataisą dėl kitų pagrindinės kontrolės pažeidimų.

173    Priešingai, Lietuvos Respublikos argumentas, kad bendra pataisos suma yra neproporcinga, nes ji didesnė nei ta, kuri būtų gauta taikant vieną fiksuoto dydžio pataisą dėl visų aštuonių pažeidimų, grindžiamas klaidingomis prielaidomis. Pirma, kadangi pirmąjį pažeidimą sudaro trūkumas, susijęs su konkrečiais gyvuliais, apie kuriuos pranešta pavėluotai, – t. y. dviem gyvuliais, kaip matyti iš oficialus pranešimo 1 priedo 1.1 punkto ir Taikinimo institucijos ataskaitos 2 dalies A punkto, – ir kadangi juo padaryta žala Sąjungai gali būti tiksliai nustatyta, vadovaujantis šio sprendimo 169 punkte priminta jurisprudencija Komisija turėjo pagrindą taikyti vienkartinę pataisą dėl minėto pažeidimo, o dėl kitų pažeidimų, – kuriuos sudarančių trūkumų sukelta žala Sąjungai negalėjo būti taip tiksliai nustatyta, – taikyti fiksuoto dydžio pataisą išlaidoms, likusioms atėmus su minėtais atskirais atvejais susijusios minėtos vienkartinės pataisos sumą.

174    Tokiomis aplinkybėmis bendras vienkartinės pataisos dėl pirmojo pažeidimo ir fiksuoto dydžio pataisų dėl kitų pažeidimų taikymas negali būti laikomas nepagrįstu ir neproporcingu.

175    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmąjį ir trečiąjį ieškinio pagrindus, kiek jie susiję su fiksuoto dydžio finansinių pataisų ir vienkartinės pataisos bendru taikymu.

176    Vadinasi, reikia atmesti visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

177    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Lietuvos Respublika pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Lietuvos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Tomljenović Marcoulli Kornezov

Paskelbtas 2018 m. lapkričio 8 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Kancleris       Pirmininkė

E. Coulon       V. Tomljenović

Turinys

Ginčo aplinkybės

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

Dėl ieškinio dalyko

Dėl pirmojo, antrojo ir trečiojo pagrindų, kiek jie susiję su Komisijos nustatytais pažeidimais

Pirminės pastabos

– Dėl 5 % fiksuoto dydžio pataisos

– Dėl įrodinėjimo naštos ir dėl pareigos motyvuoti

– Dėl trūkumų, sudarančių Komisijos šioje byloje nustatytus pažeidimus

Dėl penktojo, septintojo ir aštuntojo pažeidimų, susijusių su patikrinimų vietoje ir patikrinimų ataskaitų trūkumais

– Dėl penktojo pažeidimo, susijusio su fiziniu gyvulių patikrinimu per patikrinimus vietoje

– Dėl septintojo pažeidimo, susijusio su nepakankama patikrinimų vietoje kokybe

– Dėl aštuntojo pažeidimo, susijusio su patikrinimo ataskaitose nurodytu gyvulių, potencialiai galinčių atitikti paramos skyrimo reikalavimus, skaičiumi

Dėl antrojo, trečiojo, ketvirtojo ir šeštojo pažeidimų

Dėl pirmojo ir trečiojo ieškinio pagrindų, kiek jie susiję su Komisijos taikytomis fiksuoto dydžio finansinėmis pataisomis

Pirminės pastabos

Dėl fiksuoto dydžio finansinės pataisos dėl 2011 paraiškų teikimo metų proporcingumo

Dėl fiksuoto dydžio finansinės pataisos dėl 2012 paraiškų teikimo metų proporcingumo ir motyvavimo

Dėl fiksuoto dydžio finansinių pataisų ir vienkartinės pataisos bendro taikymo

Dėl bylinėjimosi išlaidų

*      Proceso kalba: lietuvių.