PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (antroji kolegija)
SPRENDIMAS
2007 m. rugsėjo 12 d.(*)
„EŽŪOGF – Garantijų skyrius – Bendrijos lėšomis nefinansuojamos išlaidos – Lauko kultūros – Alyvuogių aliejus – Finansinis auditas – 24 mėnesių terminas“
Byloje T‑243/05
Graikijos Respublika, atstovaujama G. Kanellopoulos ir E. Svolopoulou,
ieškovė,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą H. Tserepa-Lacombe ir L. Visaggio, padedamų advokato N. Korogiannakis,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2005 m. balandžio 29 d. Komisijos sprendimą 2005/354/EB dėl atsisakymo Bendrijos lėšomis finansuoti kai kurias valstybių narių išlaidas iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus lėšų (OL L 112, p. 14), kiek juo neapimamos tam tikros Graikijos Respublikos patirtos išlaidos lauko kultūrų ir alyvuogių sektoriuose, bei dėl finansinio audito,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas J. Pirrung, teisėjai N. J. Forwood ir S. Papasavvas,
posėdžio sekretorė C. Kantza, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2007 m. kovo 20 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
1 1970 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 729/70 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 94, p. 13), paskutinį kartą iš dalies pakeistas 1995 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1287/95, nustato bendras bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo taisykles. 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 160, p. 103), kuris pakeitė Reglamentą Nr. 729/70, taikomas po 2000 m. sausio 1 d. patirtoms išlaidoms.
2 Pagal Reglamento Nr. 729/70 1 straipsnio 2 dalies b punktą ir 3 straipsnio 1 dalį bei pagal Reglamento Nr. 1258/99 1 straipsnio 2 dalies b punktą ir 2 straipsnio 2 dalį bendro žemės ūkio rinkų organizavimo srityje Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyrius finansuoja intervencijas, skirtas šioms rinkoms stabilizuoti, vykdomas pagal Bendrijos taisykles.
3 Pagal Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punktą ir Reglamento Nr. 1258/99 7 straipsnio 4 dalį Komisija priima sprendimą dėl išlaidų nefinansavimo iš Bendrijos lėšų, jeigu ji nustato, kad tokios išlaidos buvo atliktos nesilaikant Bendrijos taisyklių. Įvertindama sumas, kurios nebus finansuojamos, ji atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei Bendrijos patirtus finansinius nuostolius.
4 Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktoji pastraipa numato, kad „atsisakymas finansuoti negali apimti išlaidų, kurios buvo patirtos prieš 24 mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo atitinkamai valstybei narei apie (Komisijos) patikrinimų rezultatus“. (Neoficialus vertimas) Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktojoje pastraipoje yra identiška nuostata.
5 Išsamios taisyklės dėl EŽŪOGF sąskaitų apmokėjimo tvarkos taikymo yra 1995 m. liepos 7 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1663/95, nustatančiame išsamias taisykles dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 729/70 apibrėžtos EŽŪOGF garantijų skyriaus sąskaitų apmokėjimo tvarkos taikymo (OL L 158, p. 6), iš dalies pakeistame 1999 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2245/1999 (OL L 273, p. 5).
6 Reglamento Nr. 1663/1995 8 straipsnis numato:
„Jeigu po tyrimo dėl išlaidų Komisija mano, kad buvo pažeistos Bendrijos taisyklės, ji informuoja atitinkamą valstybę narę apie atliktų patikrų rezultatus ir nurodo pažeidimų šalinimo priemones, taikytinas siekiant užtikrinti minėtų taisyklių laikymąsi ateityje.
Minėtame pranešime daroma nuoroda į šį reglamentą. Valstybė narė per du mėnesius pateikia atsakymą, o Komisija, atsižvelgusi į jį, gali pakeisti savo poziciją. Pateisinamais atvejais Komisija gali pratęsti atsakymo pateikimo laikotarpį.
Pasibaigus laikotarpiui, per kurį reikia pateikti atsakymą, Komisija pakviečia valstybę narę dvišaliam aptarimui, kurio metu šalys stengiasi susitarti dėl taikytinų priemonių ir pažeidimo sunkumo bei Bendrijai padarytų finansinių nuostolių įvertinimo. Pasibaigus minėtam aptarimui ir bet kokiam po jo Komisijos nustatytam galutiniam terminui, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis dėl tolesnės informacijos teikimo arba, jeigu valstybė narė atsisako atvykti į susitikimą iki Komisijos nustatyto galutinio termino, jam pasibaigus, Komisija formaliai supažindina valstybę narę su savo išvadomis darydama nuorodą į Komisijos sprendimą 94/442/EB. Nepažeidžiant šios dalies ketvirtosios pastraipos, minėtame pranešime pateikiamas bet kokių išlaidų, kurių Komisija neketina įtraukti į sąskaitas pagal Reglamento (EEB) Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punktą, įvertinimas.
Valstybė narė iš karto, atsiradus galimybei, informuoja Komisiją apie priimtas pažeidimų šalinimo priemones, užtikrinančias Bendrijos taisyklių laikymąsi, ir šių priemonių įsigaliojimo datą. Komisija, laikydamasi Reglamento (EEB) Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto reikalavimų, prireikus priima vieną arba kelis sprendimus iki pažeidimų šalinimo priemonių įsigaliojimo datos neįtraukti į sąskaitas išlaidų, kurios neatitinka Bendrijos taisyklių.“
7 Rekomendacijos taikant vienodo dydžio korekcijas buvo apibrėžtos 1997 m. gruodžio 23 d. Komisijos dokumente Nr. VI/5330/97, pavadintame „Rekomendacijos dėl finansinių pasekmių apskaičiavimo rengiant sprendimą dėl EŽŪOGF garantijų skyriaus sąskaitų apmokėjimo“ (toliau – dokumentas Nr. VI/5330/97). Vienodo dydžio korekcijos gali būti numatytos, kai tyrimo metu surinkta informacija neleidžia ekstrapoliacijos būdu, taikant statistines priemones arba atsižvelgiant į kitus patikrinamus duomenis, nustatyti Komisijos patirtų nuostolių. Taikomas korekcijos procentas paprastai sudaro 2 %, 5 %, 10 % arba 25 % deklaruotų išlaidų, atsižvelgiant į nuostolių rizikos tikimybę.
Bylos aplinkybės
8 2005 m. balandžio 29 d. Sprendimu 2005/354/EB dėl atsisakymo Bendrijos lėšomis finansuoti kai kurias valstybių narių išlaidas iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus lėšų (OL L 112, p. 14, toliau – ginčijamas sprendimas) Komisija, kiek tai susiję su Graikijos Respublika, atsisakė Bendrijos lėšomis finansuoti lauko kultūrų ir alyvuogių aliejaus sektorius bei finansinį auditą ir sumokėti 26 437 135,76 euro sumą už 1996–1998, 2001 ir 2002 finansinius metus.
9 Finansinių korekcijų motyvai buvo išdėstyti 2004 m. spalio 31 d. suvestinėje ataskaitoje AGRI‑64241‑2004 dėl patikrinimų rezultatų rengiant sprendimą dėl EŽŪOGF garantijų skyriaus sąskaitų apmokėjimo pagal Reglamento (EEB) Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punktą ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalį, kiek tai susiję su eksporto grąžinamosiomis išmokomis, vaisiais ir daržovėmis, pieno produktais, saugojimu valstybės sandėliuose, priemokomis už gyvulius, lauko kultūromis, alyvuogių aliejumi ir riebalais, kaimo plėtra ir mokėjimų vėlavimais (toliau – suvestinė ataskaita).
10 Ieškinys yra susijęs su trimis korekcijų tipais:
– vienodo 5 % dydžio finansine korekcija, taikoma lauko kultūroms dėl nepakankamų įrodymų, kad paraiškos atitinka reikalavimus, tai yra 25 361 283 euro už 2002 finansinius metus,
– alyvuogių aliejui taikoma 200 146,68 euro vienkartine korekcija dėl vėlavimo panaikinant patvirtinimus ir dėl su 1996–1998 finansinių metų kokybe susijusių sankcijų neskyrimo,
– 488 788,96 euro vienkartine korekcija dėl mokėjimo terminų nesilaikymo (finansinis auditas) už 2001 finansinius metus, tai yra 455 070,44 euro dėl pagalbos vikiams ir 33 718,52 euro dėl pagalbos ryžiams už hektarą.
Procesas ir šalių reikalavimai
11 2005 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje gautu pareiškimu Graikijos Respublika pareiškė šį ieškinį.
12 Graikijos Respublika Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti arba, jei šis reikalavimas nebūtų patenkintas, pakeisti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
13 Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Dėl ieškinio pagrįstumo
14 Ieškinys pareikštas dėl trijų EŽŪOGF finansuojamų intervencinių priemonių, būtent susijusių su lauko kultūromis, alyvuogių aliejumi ir finansiniu auditu. Pirmosios instancijos teismas Graikijos Respublikos pateiktų ieškinio pagrindų pagrįstumą nagrinės būtent šia tvarka, atskirdamas šias tris intervencines priemones.
Dėl lauko kultūrų
Bendrijos teisės aktai
15 1992 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3508/92, nustatantis tam tikrų Bendrijos pagalbos schemų integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (OL L 355, p. 1), iš dalies pakeistas 2000 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1593/2000 (OL L 182, p. 4), numato, kad kiekviena valstybė narė įkuria šią sistemą (IAKS), taikomą tam tikrų lauko kultūrų augintojams remti.
16 Pagal Reglamento Nr. 3508/92 1 straipsnio 1 dalies a punktą IAKS taikoma, be kita ko, 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1765/92 dėl tam tikrų lauko kultūrų augintojų paramos sistemos sukūrimo (OL L 181, p. 12), nuo 2000 m. liepos 1 d. pakeistame Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1251/1999 dėl tam tikrų lauko kultūrų augintojų paramos sistemos sukūrimo (OL L 160, p. 1), numatytai pagalbai.
17 Pagal Reglamento Nr. 3508/92 2 straipsnį:
„(IAKS) sudaro šie elementai:
a) kompiuterinė duomenų bazė;
b) žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema;
c) gyvulių identifikavimo ir registravimo sistema;
d) paraiškos pagalbai gauti;
e) integruota kontrolės sistema.“
18 Reglamento Nr. 3508/92 7 straipsnis nustato, kad IAKS „taikoma visoms pateiktoms paraiškoms pagalbai gauti, ypač atliekant administracinius patikrinimus, patikrinimus vietoje ir, jei reikia, nuotolinį stebėjimą iš lėktuvo ar palydovo“.
19 Pagal Reglamento Nr. 3508/92 8 straipsnį:
„1. Valstybė narė atlieka paraiškų pagalbai gauti administracinius patikrinimus.
2. Be administracinių patikrinimų, atliekami patikrinimai vietoje, atrinktoje žemės ūkio valdoje. Dėl visų šių patikrinimų valstybė narė sudaro atrankos planą.
3. Kiekviena valstybė narė paskiria instituciją, atsakingą už šiame reglamente numatytų patikrinimų koordinavimą.
4. Nacionalinės valdžios institucijos, laikydamosi sąlygų, kurios turi būti nustatytos, nuotoliniu stebėjimu gali nustatyti žemės ūkio paskirties sklypų plotą, auginamas kultūras ir patikrinti jų būklę.
<…>“
20 Reglamento Nr. 3508/92, iš dalies pakeisto 1996 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2466/96 (OL L 335, p. 1), 13 straipsnio 1 dalis nustato, jog nuo 1993 m. vasario 1 d. IAKS taikoma paraiškoms pagalbai, raidinių ir skaitmeninių simbolių galvijų tapatybės nustatymo ir registravimo sistemai ir 7 straipsnyje numatytai integruotai kontrolės sistemai, o vėliausiai nuo 1997 m. sausio 1 d. – kitiems 2 straipsnyje numatytiems elementams.
21 Ginčijamame sprendime minėtiems finansiniams metams IAKS taikymo tvarka buvo nurodyta 1992 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3887/92, nustatančiame išsamias integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo tam tikroms Bendrijos pagalbos schemoms taisykles (OL L 391, p. 36), iš dalies pakeistame 1999 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2801/1999 (OL L 340, p. 29).
22 Reglamento Nr. 3887/92 6 ir 7 straipsniai numatė detalias kontrolės, kurią turi atlikti valstybių narių valdžios institucijos, taisykles.
Suvestinė ataskaita
23 Nuo 2001 m. rugpjūčio 6 d. iki 9 d. ir nuo 2002 m. balandžio 15 d. iki 17 d. Komisijos tarnybos Graikijoje atliko patikrinimus, ar buvo priimtos priemonės, reikalingos užtikrinti mokėjimų lauko kultūrų sektoriuje teisėtumą ir reguliarumą.
24 Pagal suvestinės ataskaitos B.7.1.1 punktą 2001 derliaus nuėmimo metų atžvilgiu Graikija nenustatė nei IAKS, nei patvirtinimo procedūros, kuria Žemės ūkio ministerija buvo nurodžiusi nuo 1995 m. spalio 16 d. atlikti visus reikiamus patikrinimus prieš atliekant mokėjimus gavėjams. Komisija pažymi, kad už mokėjimus atsakinga institucija (Gedidagep) ir toliau, nors ir neturėdama įrodymų apie tai, kad kitos tarnybos, būtent kai kurios prefektūros, atliko išankstinius paraiškų patikrinimus, vykdė šiuos mokėjimus.
25 IAKS įgyvendinimo klausimu tame pačiame suvestinės ataskaitos punkte pabrėžiama, jog žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema (toliau – ŽŪPSIS) (žr. šio sprendimo 17 punktą), kuri turėjo būti užbaigta iki 1997 m. sausio 1 d. (žr. šio sprendimo 20 punktą), nebuvo užbaigta iki 2003 m. ir kad tik 67,5 % lauko kultūrų bei pašarų plotų kartu su referenciniais sklypais ortofotografijos pagrindu buvo įtraukta į ŽŪPSIS. Todėl Komisija mano, kad didelė žemės dalis – 28,2 % nagrinėjamos žemės – buvo nustatyta naudojantis netinkamomis priemonėmis, o 4,3 % ploto visiškai nebuvo nustatyta.
26 Remiantis suvestine ataskaita, vietoje atlikti patikrinimai nebuvo pakankamai kokybiški, be to, apėmė tik mažą dalį pagalbos paraiškų ir todėl jų nepakako užtikrinti tinkamą 100 % atvejų patikrinimą ar užkirsti kelią netinkamai pagalbos kumuliacijai. Siekiant veiksmingumo, tradiciniai patikrinimai turi būti atliekami prieš derliaus nuėmimą ar iš karto po jo. Kadangi didžiosios kultūrų dalies atveju derlius nuimamas nuo gegužės mėn. pabaigos iki liepos mėn. pradžios, Komisija pažymi, jog, kiek tai susiję su 2001 m., Graikijos valdžios institucijos nesilaikė pagalbos suteikimo sąlygų, nes 28 % tradicinių patikrinimų buvo atlikti po rugpjūčio 31 dienos. Komisijos teigimu, ši aplinkybė ypač svarbi dėl kietųjų kviečių, kurių derlius nuimamas liepos mėn. ir kurie sudaro 40–50 % visų Graikijoje auginamų kultūrų. Suvestinėje ataskaitoje Komisija taip pat nurodė trūkumus, susijusius su patikrinimų taikant nuotolinį stebėjimą kokybe (vėlavimas sudarant sutartis bei vykdant priežiūros vizitus ir pranešant rezultatus administracijai, pasenusios nuotraukos, su techninėmis paklaidomis susijusių rekomendacijų nesilaikymas).
27 Patvirtinimo procedūros klausimu Komisija pažymi, kad situacija yra nepatenkinama prefektūrose, ypač organizuojant personalą, atliekant patikrinimus bei vykdant ūkininkų profesinių sąjungų prisiimtas užduotis.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su Komisijos kompetencijos neturėjimu ratione temporis
– Šalių argumentai
28 Pirma, Graikijos vyriausybė nurodo šio sprendimo 4 punkte minėtose nuostatose įtvirtintą apribojimą. Ji taip pat pabrėžia, kad Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nurodomas pranešimas raštu, kuriuo Komisija valstybėms narėms praneša apie savo patikrinimų rezultatus. Ji pažymi, jog šią nuostatą iš dalies pakeitus Reglamentu Nr. 2245/1999 ji numato, kad atitinkamame pranešime turi būti įvertintos išlaidos, kurių Komisija neketino įrašyti į sąskaitas pagal Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punktą ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies antrąją pastraipą.
29 Šio sprendimo 4 straipsnyje nustatytas apribojimas yra skirtas apsaugoti valstybes nares nuo teisinio saugumo nebuvimo, kuris atsirastų, jei Komisija galėtų ginčyti išlaidų, patirtų daugelį metų iki sprendimo priėmimo, atitiktį Bendrijos taisyklėms. Be to, šio apribojimo tikslas yra padidinti procedūros skaidrumą, valstybei narei laiku tinkamai pranešant ne tik apie finansinių nuostolių įvertinimą, bet ir apie siūlomą pažeidimo šalinimo būdą. Svarbus valstybių narių vaidmuo apmokant EŽŪOGF sąskaitas pateisina jų teisę būti visapusiškai informuotoms įvairiose procedūros stadijose ir teisę kiekvienu atveju pateikti savo pastabas.
30 Vadinasi, Graikijos vyriausybė mano, kad reikia patikrinti, ar kiekvienas Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos pagrindu padarytas pranešimas atitinka šios nuostatos reikalavimus. Šiame kontekste frazė „vertinti išlaidų, kurių <...> (Komisija) neketina įrašyti į sąskaitas“ turi būti aiškinama taip, kad atitinkamų išlaidų skaitmeninė išraiška nėra būtina ir kad pakanka, jog būtų pateiktos nuorodos, leidžiančios bent jau apytiksliai apskaičiuoti šią sumą.
31 Šio įvertinimo nepaneigia Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies pakeitimas Reglamentu Nr. 2245/1999. Iš tiesų pareigos įvertinti finansinę korekciją perkėlimas nerodo teisės aktų leidėjo siekio panaikinti šio sprendimo 29 punkte valstybėms narėms numatytą apsaugą. Atvirkščiai, jis siekė EŽŪOGF sąskaitų apmokėjimo procedūrą suderinti su atitinkamos valstybės narės nuomone. Iš to išplaukia, kad pranešimas, kuriame nėra įvertinimo išlaidų, kurių Komisija neketina įrašyti į sąskaitas, negali reikšti Reglamentuose Nr. 729/70 ir Nr. 1258/1999 numatyto 24 mėnesių termino pradžios. Teismo praktika yra patvirtinusi, kad 24 mėnesių terminą pradeda Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies trečiojoje pastraipoje numatytas antrasis pranešimas, nes šiame pranešime Komisija nurodo išlaidas, kurių ji nenumato įtraukti į sąskaitas.
32 Šioje byloje pirmasis pranešimas, kur Komisija įvertino išlaidas, kurių ji siūlo neįtraukti į sąskaitas, buvo 2004 m. vasario 16 d. laiškas. Iš to išplaukia, kad Komisija neturėjo kompetencijos ratione temporis nustatyti korekcijos dėl iki 2002 m. vasario 16 d. padarytų išlaidų. Vadinasi, ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas tiek, kiek lauko kultūrų sektoriuje finansinę korekciją jis taiko su 2001 derliaus nuėmimo metais susijusioms išlaidoms.
33 Savo ruožtu Komisija neigia šių patikrinimų rezultatus, pirmą kartą pranešusi 2004 m. vasario 16 d. laišku. Ji patikslina, kad ji tai padarė dviem 2002 m. kovo 1 d. ir rugpjūčio 21 d. laiškais, kurie atitiko Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
34 Be to, Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalyje, iš dalies pakeistoje Reglamentu Nr. 2245/1999, nebereikalaujama, kad Komisija įvertintų neįtrauktinas išlaidas savo pranešime valstybėms narėms. Šis pranešimas atlieka įspėjimo funkciją. Papildomai reikia atskirti Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalyje numatytą „pranešimą apie tyrimo rezultatus“ ir„oficialų pranešimą apie išvadas“, iš pradžių numatytą tos pačios nuostatos antrojoje pastraipoje, o vėliau – ją iš dalies pakeitus Reglamentu Nr. 2245/1999 – trečiojoje pastraipoje. Pranešimas apie tyrimo rezultatus neprivalo atitikti tokių griežtų formos reikalavimų kaip oficialus pranešimas apie išvadas. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad 2002 m. kovo 1 d. ir rugpjūčio 21 d. laiškai, priešingai Graikijos vyriausybės tvirtinimui, atitinka pranešimui apie jos patikrinimų rezultatus taikomus reikalavimus.
35 Komisija remiasi pažodiniu Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktosios pastraipos ir Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos aiškinimu, darydama išvadą, kad 24 mėnesių terminas prasideda nuo laiško, kuriuo ji pranešė apie patikrinimų rezultatus. Neatsižvelgiant į šį aiškinimą, šios nuostatos tikslas yra geresnė valstybių narių procesinių teisių apsauga. Vadinasi, Graikijos vyriausybės argumentui, pagrįstam su ankstesne Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies formuluote susijusia teismo praktika, negalima sutikti.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
36 Iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos išplaukia, kad, pirma, Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punktas bei Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktoji pastraipa ir, antra, Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa nurodo tą patį EŽŪOGF sąskaitų apmokėjimo procedūros etapą, tai yra Komisijos pirmojo pranešimo valstybei narei išsiuntimą Komisijai atlikus patikrinimus. Todėl Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa nurodo raštiško pranešimo, reikalaujamo Reglamento Nr. 79/70 5 straipsnio 2 dalies c punkte ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktojoje pastraipoje, turinį (2002 m. sausio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Suomija prieš Komisiją, C‑170/00, Rink. p. I‑1007, 26 ir 27 punktai; 2002 m. birželio 13 d. Sprendimo Liuksemburgas prieš Komisiją, C‑158/00, Rink. p. I‑5373, 23 punktas ir 2005 m. vasario 24 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑300/02, Rink. p. I‑1341, 68 punktas).
37 Iki Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos pakeitimo Reglamentu Nr. 2245/1999 ji numatė, kad nagrinėjame pranešime turi būti nurodomos pažeidimų šalinimo priemonės, taikytinos siekiant užtikrinti minėtų taisyklių laikymąsi ateityje, bei išlaidų, kurių Komisija numato neapmokėti, įvertinimas ir nuoroda į Reglamentą Nr. 1663/95 (36 punkte minėtų sprendimų Suomija prieš Komisiją 26 punktas ir Graikija prieš Komisiją 69 punktas).
38 Vis dėlto Komisijos pareiga pranešime, kurį Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos pagrindu ji siunčia atitinkamai valstybei narei, pateikti išlaidų, kurių ji numato neapmokėti, įvertinimą, buvo panaikinta Reglamentu Nr. 2245/1999. Todėl šis įvertinimas turi būti pateiktas po Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies trečiojoje pastraipoje su atitinkamais pakeitimais numatyto dvišalio aptarimo išsiųstame laiške.
39 Graikijos vyriausybė neginčija, kad Komisija nebeprivalo pateikti išlaidų, kurių ji nenumato apmokėti, įvertinimo pirmame laiške, kurį ji išsiunčia atlikusi patikrinimą. Tačiau ji tvirtina, kad nors Komisija šį įvertinimą turi pateikti antrame laiške, kurį išsiunčia po dvišalio aptarimo ir iki taikinimo procedūros, šio laiško išsiuntimas nuo šiol turi būti laikomas 24 mėnesių termino pradžia. Šiam argumentui pagrįsti Graikijos vyriausybė remiasi minėtų sprendimų formuluote, pagal kurią, jei Komisija nesilaiko įsipareigojimų, kuriuos nustatė Reglamentu Nr. 1663/95, šis nesilaikymas, atsižvelgiant į jo sunkumą, gali panaikinti Reglamentų Nr. 729/70 ir 1258/1999 nuostatomis, laiko atžvilgiu apribojančiomis išlaidas, kurias EŽŪOGF gali atsisakyti finansuoti, valstybėms narėms suteiktą procedūrinę garantiją.
40 Vadinasi, jei pranešimas apie išlaidų, kurių nenumatoma apmokėti, yra dalis „Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punktu ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktąja pastraipa suteiktų procesinių garantijų“, pagal Graikijos vyriausybę darytina išvada, kad 24 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo šio pranešimo.
41 Su Graikijos vyriausybės argumentu negalima sutikti. Primintina, kad ir pagal Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punktą, ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktąją pastraipą 24 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai Komisija atitinkamai valstybei narei praneša šių patikrinimų rezultatus, tai yra valstybėse narėse jos tarnybų atliktų patikrinimų vietoje rezultatus (36 punkte minėto sprendimo Suomija prieš Komisiją 27 punktas).
42 Todėl Reglamentai Nr. 729/70 ir 1258/1999 Komisijos jokiu būdu neįpareigoja pateikti įvertinimą išlaidų, kurių ji nenumato apmokėti, siekiant, kad prasidėtų 24 mėnesių terminas. Šis reikalavimas buvo numatytas tik Reglamente Nr. 1663/95, kol jis buvo iš dalies pakeistas Reglamentu Nr. 2245/1999. Taigi pirmiau nurodytose Reglamentų Nr. 729/70 ir 1258/1999 nuostatose 24 mėnesių terminas, kaip procesinė garantija, yra susijęs tik su Komisijos patikrinimų rezultatų pranešimu, o ne su išlaidų, kurių pastaroji numato neapmokėti, įvertinimu. Iš tiesų būtent šie rezultatai yra bet kokios korekcijos pagrindas ir būtent apie juos kuo anksčiau turi būti pranešta valstybei narei, kad pastaroji kuo greičiau galėtų ištaisyti nurodytus trūkumus ir taip išvengti naujų korekcijų ateityje.
43 Iš to išplaukia, kad nors išlaidos, kurių nenumatoma apmokėti, nuo šiol įvertinamos antrajame Komisijos pranešime atitinkamai valstybei narei, po dvišalio aptarimo, remiantis Reglamentais Nr. 729/70 ir 1258/1999, 24 mėnesių terminas visuomet skaičiuojamas nuo pirmo pranešimo, kuriame išdėstomi patikrinimų rezultatai.
44 Ši pozicija nedaro poveikio Graikijos vyriausybės nurodomoms procesinėms teisėms. Iš tiesų EŽŪOGF sprendimai sąskaitų apmokėjimo srityje yra priimami po rungimosi principu pagrįsto proceso, kur atitinkamos valstybės narės turi visas garantijas savo požiūriui išdėstyti (1998 m. sausio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑61/95, Rink. p. I‑207, 39 punktas). Ypač nurodytina tai, kad įsigaliojus Reglamentui Nr. 2245/1999, valstybės narės visuomet turi galimybę išdėstyti savo poziciją dėl po Komisijos patikrinimų pastarosios padarytų išvadų laiške, šiam tikslui numatytame Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje, su atitinkamais pakeitimais bei per vėlesnį dvišalį aptarimą. Kalbant apie siūlomas finansines korekcijas, apie kurias pirmą kartą pranešama po dvišalio aptarimo nusiųstame laiške, valstybės narės turi galimybę nurodyti savo poziciją vėlesniuose procedūros etapuose, be kita ko, šiuo klausimu kreiptis į taikinimo instituciją.
45 Šiomis aplinkybėmis negalima manyti, kaip teigia Graikijos vyriausybė, kad valstybės narės patiria nepakeliamo netikrumo situaciją, kai Komisija savo pirmajame pranešime joms nepraneša įvertinimo dėl išlaidų, kurių ji numato nefinansuoti iš Bendrijos lėšų. Iš tiesų net iki Reglamento Nr. 1663/95 pakeitimo šių išlaidų įvertinimas, kurį Komisija atliko savo pirmajame pranešime, nebuvo galutinis ir todėl galėjo būti peržiūrėtas atsižvelgiant į per administracinę procedūrą valstybės narės pateiktus atsakymus. Vadinasi, kol nebuvo nuspręsta dėl galutinės finansinės korekcijos, netikrumas dėl jos dydžio yra neatskiriama bet kurios procedūros, numatančios dvišalius kontaktus iki priimant galutinį sprendimą, dalis.
46 Taigi 24 mėnesių terminas prasideda nuo Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos su atitinkamais pakeitimais pagrindu išsiųsto laiško. Šioje byloje Komisija apie savo patikrinimų rezultatus Graikijos valdžios institucijoms pranešė 2002 m. kovo 1 d. ir rugpjūčio 21 d. laiškais. Kadangi vienodo dydžio korekcija taikytina tik 2002 finansinių metų išlaidoms, ji buvo padaryta per Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktojoje pastraipoje numatytą 24 mėnesių terminą. Todėl pirmąjį ieškinio dėl panaikinimo pagrindą reikia atmesti.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės ir fakto klaidomis, kylančiomis dėl nepakankamo motyvavimo
– Šalių argumentai
47 Pirma, Graikijos vyriausybė tvirtina, kad ŽŪPSIS yra ne patikrinimas, o patikrinimo būdas.
48 Antra, 67,5 % žemės, tinkamai nurodytos kaip apsėtos lauko kultūromis ir pašarais, realiai atitinka 70,5 % ploto, už kurį buvo apmokėta. Iš tiesų Graikijos valdžios institucijos neatliko jokio mokėjimo už 4,3 % žemės, kuri nebuvo nurodyta (žr. šio sprendimo 25 punktą). Tai yra svarbu, nes paneigia vieną iš argumentų, kuriais Komisija grindė ginčijamą korekciją.
49 Trečia, Graikijos vyriausybė teigia, kad iki ŽŪPSIS priėmimo galiojusi raidinių ir skaitmeninių simbolių sistema paremta įrodymais (planais ir kadastro dokumentais, žemėlapiais ir t. t.), atitinkančiais tuos, kurių pagrindu buvo nurodyta 28,2 % deklaruoto ploto (žr. šio sprendimo 25 punktą).
50 Ketvirta, prieš įdiegiant ŽŪPSIS, valdžios institucijos atliko visų rūšių patikrinimus (vietoje, kryžminius ir t. t.), remdamosi raidinių ir skaitmeninių simbolių sklypų tapatybės nustatymo sistema, nesant abejonių dėl pastarosios patikimumo, kurį ŽŪPSIS tik padidino.
51 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad 2001 derliaus nuėmimo metais ŽŪPSIS buvo taikyta 70 % deklaruoto ploto, o likusioje dalyje Graikijos valdžios institucijos įgyvendino sistemą, kuri, nors ir neatitinkanti ŽŪPSIS, buvo visiškai patikima ir veiksminga. Todėl visiems mokėjimams už 2001 derliaus nuėmimo metus taikyta patikima ir veiksminga kontrolės sistema.
52 Graikijos vyriausybė nesutinka su kaltinimu, kad Gedidagep ir toliau atliko mokėjimus neturėdama įrodymų, jog atitinkamas paraiškas patikrino kitos tarnybos, ypač kai kurios prefektūros (žr. šio sprendimo 24 punktą). Nors ir nurodydama griežtą EŽŪOGF sąskaitų apmokėjimo procedūros pobūdį, Graikijos vyriausybė nurodo, kad kaip Žemės ūkio ministerijos departamentą ir už mokėjimus atsakingą subjektą Gedidagep 2001 m. pakeitė Opekepe, ir šią faktinę aplinkybę Komisija žinojo.
53 Todėl ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas tiek, kiek juo nustatoma nagrinėjama vienodo dydžio korekcija.
54 Komisijos teigimu, Graikijos vyriausybė sutinka su tuo, kad ŽŪPSIS neveikė, tačiau tvirtina, kad Graikijos valdžios institucijos taikė skirtingas, bet, šių valdžios institucijų tvirtinimu, tinkamas kontrolės sistemas tam pačiam rezultatui pasiekti. Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, net jei būtų organizuota alternatyvi kontrolė, valstybės narės privalėtų taikyti konkrečias reglamente nustatytas kontrolės priemones, ir nereikia nagrinėti, ar kita taikyta kontrolės sistema buvo veiksmingesnė.
55 Vadinasi, net jei Graikijos valdžios institucijos nevykdė mokėjimų, susijusių su 4,3 % nenustatyto ploto, 28,2 % ploto nustatymas naudojantis su ŽŪPSIS nesuderinama bei nepatikima sistema visiškai pateisina taikytą vienodo dydžio korekciją. Be to, ŽŪPSIS turi būti taikoma visam plotui, kad būtų užtikrintas ją taikant gaunamų rezultatų tikslumas.
56 Dėl nuorodos į tikslų už mokėjimus atsakingo subjekto pavadinimą Komisija teigia, kad ši aplinkybė nėra svarbi, kaip nėra svarbu ir tai, jog nuo 2001 m. rugsėjo 3 d. Gedidagep buvo pakeista Opekepe, nors atitinkamas tyrimas vyko 2001 m. rugpjūčio mėnesį.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
57 Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką Komisija, siekdama įrodyti bendro žemės ūkio rinkų organizavimo taisyklių pažeidimą, neprivalo išsamiai įrodyti, kad nacionalinių valdžios institucijų atliktų patikrinimų nepakako ar kad jų pateikiami skaičiai yra neteisingi; jai pakanka pateikti įrodymų, kurie sukeltų pakankamai rimtų ir pagrįstų abejonių dėl šių patikrinimų ar dėl skaičių. Komisijos įrodinėjimo našta šiuo atveju sumažinama todėl, kad valstybė narė yra geresnėje padėtyje renkant bei patikrinant EŽŪOGF sąskaitoms apmokėti reikalingus duomenis, todėl ji ir turi pateikti kuo detalesnių bei išsamesnių įrodymų, kad šie patikrinimai iš tiesų buvo atlikti, ar įrodymų dėl šių skaičių ir, jei reikia, įrodymų, kad Komisijos teiginiai nepagrįsti (2001 m. sausio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑247/98, Rink. p. I‑1, 7–9 punktai; 2001 m. kovo 6 d. Sprendimo Nyderlandai prieš Komisiją, C‑278/98, Rink. p. I‑1501, 39–41 punktai ir 2003 m. birželio 19 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C‑329/00, Rink. p. I‑6103, 68 punktas).
58 Taigi šioje byloje reikia patikrinti, ar Graikijos vyriausybė įrodė Komisijos vertinimų nepagrįstumą arba tai, kad nėra rizikos, jog EŽŪOGF patirs žalą ar bus padarytas pažeidimas (šiuo klausimu žr. 2005 m. vasario 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nyderlandai prieš Komisiją, C‑318/02, Rink. p. I‑0000, 36 punktą) taikant patikimą ir veiksmingą patikrinimų sistemą (šiuo klausimu žr. 36 punkte minėto 2005 m. vasario 24 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 95 punktą).
59 Argumentą dėl tikslaus ŽŪPSIS apimamų plotų procento reikia nagrinėti kartu su argumentu dėl patikimos ir veiksmingos raidinių ir skaitmeninių simbolių sistemos, kitos negu ŽŪPSIS, naudojimo siekiant nustatyti 28,2 % deklaruotos žemės. Šiuo atžvilgiu primintina, kad kai reglamentas nustato konkrečias patikrinimų priemones, valstybės narės turi jas taikyti ir nėra būtina vertinti jų teiginio, kad kita priežiūros sistema būtų veiksmingesnė, pagrįstumo (2002 m. kovo 21 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C‑130/99, Rink. p. I‑3005, 87 punktas ir 2004 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑332/01, Rink. p. I‑7699, 62 punktas).
60 Todėl net jei buvo organizuoti alternatyvūs patikrinimai, tai negali daryti įtakos ŽŪPSIS netaikymu pagrįstam Komisijos vertinimui; be to, šios aplinkybės Graikijos vyriausybė neginčija. Vadinasi, klausimas, ar taikant ŽŪPSIS buvo atsižvelgta į 67,5, ar į 70,5 % žemių, nėra lemiamas, nes didelei nagrinėjamų plotų daliai ŽŪPSIS nebuvo taikyta.
61 Pirmiausia primintina IAKS įgyvendinimo svarba. Iš tikrųjų vien žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimas, dar neužbaigtas Graikijoje, yra esminis sistemos, susijusios su žemės plotais, tinkamo taikymo elementas. Dėl patikimos sklypų identifikavimo sistemos nebuvimo savaime padidėja žalos Bendrijos biudžetui rizika (36 punkte minėtų 2005 m. vasario 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją 97 punktas ir 2005 m. kovo 17 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑285/03, Rink. p. I‑0000, 62 punktas).
62 Dėl Gedidagep pakeitimo Opekepe reikia pažymėti, kad Graikijos vyriausybė neįrodė, kaip tariama su mokėjimus atliekančio subjekto pavadinimu susijusi klaida galėtų paveikti Komisijos kaltinimų pagrįstumą.
63 Kadangi Graikijos vyriausybė neįrodė nei Komisijos vertinimų netikslumo, nei nustatytų trūkumų poveikio Bendrijų biudžetui, antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su dokumento Nr. VI/5330/97 ir proporcingumo principo pažeidimu, fakto klaida ir nepakankamu motyvavimu dėl nagrinėjamos vienodo dydžio korekcijos
– Šalių argumentai
64 Graikijos vyriausybė remiasi šio sprendimo 48–50 punktuose pateiktais įvertinimais ir nurodo, kad taip pat turėjo būti atsižvelgta į sunkumus, kylančius dėl žemės ūkio sklypų didelio išskaidymo bei nuo 2001 m. pasiektą pažangą. Šiuo metu ŽŪPSIS taikoma 90 % šalies.
65 Dėl tradicinių patikrinimų (žr. šio sprendimo 26 punktą) Graikijos vyriausybė pabrėžia, kad jie buvo taikyti daugiau negu 10 % paraiškų pagalbai gauti ir todėl procentas yra didesnis, negu reikalauja Bendrijos teisės aktai. Be to, daugiau negu 200 000 hektarų šių plotų yra pavasarinės kultūros (kukurūzai), kurių derlius nuimamas iki rudens vidurio, o tai paaiškina galimybę patikrinimus atlikti po rugpjūčio 31 dienos. Dėl šalyje vyraujančio sauso klimato kultūros likučius gana ilgą laiką galima atitinkamai identifikuoti, o tai leidžia nustatyti kietųjų kviečių kultūrą. Tuo atveju, jei patikrinimas atliekamas nuėmus derlių, kompetentingos valdžios institucijos augintojų prašo nesunaikinti likučių, kad būtų galima užbaigti patikrinimus. Todėl Komisijos kaltinimas dėl tradicinių patikrinimų negali pateisinti ar tinkamai pagrįsti taikytos vienodo dydžio korekcijos.
66 Dėl patikrinimų naudojant nuotolinį stebėjimą (žr. 26 punktą) Graikijos vyriausybė tvirtina, jog vėlavimas dėl pirkimo procedūrų negali iškreipti patikrinimų rezultatų ir todėl kelti pagrįstą riziką EŽŪOGF. Iš tiesų nuotolinis stebėjimas atliekamas remiantis iki derliaus nuėmimo ir įvairiose augimo stadijose iš palydovų padarytomis nuotraukomis.
67 Graikijos vyriausybė pažymi, kad atlikus tyrimą ir pagal technines specifikacijas, nustatytas bendradarbiaujant su Ispros Jungtinių tyrimų centru (2004 m. lapkričio 24 d. dokumentas), buvo nustatyta apytiksliai 3 metrų dydžio leistina techninė paklaida (žr. šio sprendimo 26 punktą). Be to, ši nuo 1996 m. iki 1998 m. ortofotografijose taikyta paklaida yra priimtinesnė negu apytiksliai 5 metrų paklaida, kuri būtų buvusi, jei valdžios institucijos būtų naudojusios nuotraukas iš palydovų.
68 Dėl 1996 –1998 m. ortofotografijų senumo Komisija pati pripažino savo 2002 m. rugpjūčio 21 d. laiške, kad penkerių metų terminas yra priimtinas. Todėl su nuotolinio stebėjimo patikrinimais susiję kaltinimai negali pateisinti ar tinkamai pagrįsti taikytos vienodo dydžio korekcijos, kuri bet kuriuo atveju yra netinkama dėl motyvų nebuvimo.
69 Graikijos vyriausybė subsidiariai teigia, kad 2 % deklaruotų išlaidų neviršijanti korekcija atitinka proporcingumo principą.
70 Savo ruožtu Komisija pakartoja savo vertinimą, išdėstytą šio sprendimo 55 punkte. ŽŪPSIS yra esminis patikrinimų sistemos, kurios Bendrijos teisės aktais nustatytų skaičių, dažnumo ar griežtumo nesilaikė Graikijos Respublika, elementas.
71 Komisija neneigia iki šiol pasiekto progreso (žr. šio sprendimo 64 punktą), tačiau pabrėžia, kad jis yra susijęs su vėlesniais nei nagrinėjamasis laikotarpiais.
72 Dėl argumentų apie galimybę patikrinimus atlikti po derliaus nuėmimo (žr. šio sprendimo 65 punktą) Komisija tvirtina, kad nuėmus derlių sklypas nebeteikia pakankamai tikslios informacijos apie produkciją. Ji pabrėžia, kad paramos priemonės yra pagrįstos produkcija, o ne kultivuojamu plotu. Be to, kietieji kviečiai, kurių derlius nuimamas liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje, sudaro didžiąją kultūrų dalį.
73 Komisija patvirtina, kad ji sutinka su apytiksliai 3 metrų dydžio paklaida, tačiau patikslina, jog nagrinėjamu atveju ji su tuo susijusio kaltinimo nepateikė. Atvirkščiai, jos kaltinimas yra susijęs su 5 % paklaida mažiausiai 50 % tikrinamo ploto. Šią paklaidą numato darbo dokumentas Nr. VI/8388/94 dėl priemonių rekomendacijų plotų vietoje ir ji minima 2000 m. lapkričio 24 d. Jungtinio tyrimų centro priimtame dokumente (žr. šio sprendimo 67 punktą).
74 Dėl ortofotografijų senumo Komisija pažymi, kad į ŽŪPSIS gali būti įtraukiamos iki penkerių metų senumo ortofotografijos, tačiau patikrinimams vietoje reikalingos tų pačių metų fotografijos. Komisijos teigimu, suarchyvuotos fotografijos gali būti naudingos atliekant matavimus pagal ŽŪPSIS. Vis dėlto akivaizdu, kad neįmanoma senų ortofotografijų naudoti vėlesnių finansinių metų derliui užregistruoti. Kadangi Reglamentuose Nr. 1765/92 ir 1251/1999 numatyta pagalba skaičiuojama atsižvelgiant į produkciją, Komisija mano, kad būtina nustatyti, jog konkrečiame sklype konkrečiais derliaus metais buvo auginta konkreti kultūra. Tokią išvadą galima padaryti tik remiantis tais pačiais derliaus metais padarytomis fotografijomis.
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
75 Dėl pakartoto argumento, susijusio su tiksliu ŽŪPSIS apimamų plotų procentu ir su kitų patikrinimo metodų taikymu, primintina šio sprendimo 59 ir 60 punktuose pateikta analizė.
76 Be to, 36 punkte minėtame 2005 m. vasario 24 d. Sprendime Graikija prieš Komisiją (97 ir 100 punktai) ir 61 punkte minėtame 2005 m. kovo 17 d. Sprendime Graikija prieš Komisiją (62–64 punktai) Teisingumo Teismas nusprendė, kad nepasiekus IAKS savaime pateisinamas vienodo 5 % dydžio korekcijos taikymas, todėl nereikia detaliai nagrinėti patikrinimų naudojant nuotolinį stebėjimą kokybės ar patikrinimų vietoje skaičiaus klausimų.
77 Per posėdį Graikijos vyriausybės pateiktas argumentas, kad Pirmosios instancijos teismas neturėtų atsižvelgti į šias išvadas dėl užbaigiant IAKS padarytos pažangos, nėra priimtinas. Iš tiesų, net pripažįstant su IAKS veikimu susijusios situacijos pagerėjimą, Graikijos vyriausybė negali tvirtinti, kad taikytinas korekcijų tarifas dėl šios išvados turi būti sumažintas. Iš tikrųjų, nepaisant šio situacijos pagerėjimo, neįgyvendinus didelės IAKS dalies pasibaigus tam skirtam terminui, t. y. po 1997 m. sausio 1 d., EŽŪOGF žalos rizika tebebuvo labai didelė (36 punkte minėto 2005 m. vasario 24 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 99 punktas ir 61 punkte minėto 2005 m. gegužės 17 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją 63 punktas).
78 Vadinasi, vienodo dydžio korekcija atrodo atitinkanti dokumentu Nr. VI/5330/97 Komisijos nustatytas gaires. Todėl reikia atmesti visą trečiąjį ieškinio pagrindą ir nereikia priimti sprendimo, ar pagrįstas argumentas dėl iki derliaus nuėmimo iš palydovų padarytomis nuotraukomis pagrįstų patikrinimų naudojant nuotolinį stebėjimą ir dėl priimtino ortofotografijų senumo.
Dėl alyvuogių aliejaus
Bendrijos teisės aktai
79 Bendros taisyklės dėl pagalbos alyvuogių aliejaus sektoriuje atitinkamais finansiniais metais buvo įtvirtintos 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3089/78, nustatančiu bendrąsias taisykles dėl pagalbos alyvų aliejaus vartojimui (OL L 369, p. 12), iš dalies pakeistu 1996 m. liepos 30 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1582/96 (OL L 206, p. 13).
80 Pagalbos alyvuogių aliejaus vartojimui sistemos įgyvendinimo taisykles atitinkamiems metams numatė 1985 m. rugsėjo 24 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2677/85, nustatantis pagalbos alyvuogių aliejaus vartojimui sistemos įgyvendinimo taisykles (OL L 254, p. 5), iš dalies pakeistas 1993 m. kovo 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 643/93 (OL L 69, p. 19) ir 1996 m. gegužės 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 87/96 (OL L 119, p. 16).
Suvestinė ataskaita
81 Atsižvelgiant į 1996 m. liepos mėn. Komisijos jau atliktus patikrinimus (dėl 1994 ir 1995 finansinių metų), nagrinėjamu atveju patikrinimas alyvuogių sektoriuje apsiribojo dokumentų analize, įskaitant daugelį laiškų, kuriais buvo apsikeista nuo 1999 m. iki 2001 m. (suvestinės ataskaitos B.8.4.1 punktas). Ši analizė patvirtina, kad įvairios su 1994 ir 1995 finansiniais metais susijusios atskleistos problemos ir toliau egzistavo, nors situacija ir buvo gerokai pagerėjusi.
82 Todėl 1996–1998 finansinių metų atveju buvo taikyta 200 146,68 euro dydžio ad hoc vienkartinė korekcija (suvestinės ataskaitos B.8.4.3 punktas).
Šalių argumentai
83 Graikijos vyriausybė nurodo vienintelį ieškinio dėl panaikinimo pagrindą, susijusį su Komisijos kompetencijos neturėjimu ratione temporis. Iš tiesų, remdamasi ieškinio pirmajame pagrinde, susijusio su lauko kultūrų sektoriumi, pateikta analize Graikijos vyriausybė tvirtina, kad Komisija pirmą kartą apie nagrinėjamą korekciją pranešė 2004 m. balandžio 14 d. laišku. Todėl ji laikosi nuomonės, kad Komisija negali neįtraukti iki 2002 m. balandžio 14 d. patirtų išlaidų, nebent Graikijos valdžios institucijos būtų jai suteikusios informacijos, reikalingos šiai korekcijai apskaičiuoti po šios datos. Atitinkama informacija Komisijai buvo suteikta gerokai anksčiau.
84 Todėl, Graikijos vyriausybės nuomone, ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas tiek, kiek jis alyvuogių sektoriuje nustato vienodo dydžio korekciją.
85 Komisija su šiais kaltinimais nesutinka. Iš tiesų savo 1998 m. liepos 3 d. laiške ji jau nurodė būtinumą 1994 ir 1995 finansiniams metams taikytas korekcijas taikyti ir vėlesniems finansiniams metams. Tai, kad pagalbos nagrinėjamame sektoriuje sistema turi trūkumų, buvo konstatuota nuo 1990 m. ir todėl 1992‑1995 finansiniams metams taikytos korekcijos. Nagrinėjama korekcija yra pagrįsta tais pačiais faktais, nes savo pagalbos sistemą Graikija pagerino tik iš dalies. Apie nagrinėjamus trūkumus Graikijos Respublika žinojo nuo 1992 m. ir ji niekada iš esmės jų neginčijo. Šiuos kaltinimus Komisija pakartojo 1998 m. liepos 3 d. laiške ir 1999 m. vasario 8 d. laišku Graikijos valdžios institucijų paprašė pranešti apie priemones, kurių šiuo atžvilgiu imtasi dėl 1996 ir 1997 finansinių metų. Prašymas pateikti informacijos buvo pakartotas 2001 m. rugpjūčio 3 d. kvietime į dvišalį susitikimą.
86 Bet kuriuo atveju korekcijos dėl 1996–1998 m. yra nuo 1992 m. taikytų korekcijų tęsinys. Todėl Graikijos Respublika buvo tinkamai informuota apie nagrinėjamą korekciją, kurios pagrįstumą ji netiesiogiai pripažino.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
87 Nagrinėjant šį ieškinio pagrindą visų pirma reikia atsižvelgti į 36–46 punktuose padarytas išvadas. Taip pat reikia pažymėti, kad, nepaisant to, ar data, kurią Graikijos vyriausybė laiko 24 mėnesių termino pradžia, yra teisinga, šiuo ieškinio pagrindu Pirmosios instancijos teismui ji pateikė klausimą dėl Komisijos kompetencijos ratione temporis nustatyti nagrinėjamą korekciją.
88 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad šalių nurodomos faktinės procedūros aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta ši korekcija, rodo, kad net taikant Reglamentą Nr. 2245/1999 Komisija veikė viršydama savo kompetenciją ratione temporis.
89 Iš tiesų 1998 m. liepos 3 d. laišku Komisija Graikijos valdžios institucijoms pranešė apie savo galutinę poziciją atlikus patikrinimus dėl 1994 ir 1995 finansinių metų. Kaip matyti iš suvestinės ataskaitos B.8.4.1 punkto ir 1998 m. liepos 3 d. laiško, per šį patikrinimą buvo surinkta įrodymų dėl to, kad Žemės ūkio ministerija nebetyrė išvadų ir nepriėmė sprendimų dėl siūlomų sankcijų, kurias nustatė pagalbą alyvuogių aliejaus srityje kontroliuojantis subjektas ir kurios buvo nurodytos patikrinimo ataskaitose, šiai ministerijai nusiųstose iki 1994 m. spalio pabaigos. 1999 m. sausio 12 d. laišku toje pačioje procedūroje Komisija Graikijos valdžios institucijoms nurodė galutinę siūlomą vienkartinės korekcijos sumą (3 068 123 875 Graikijos drachmų (GRD), tai yra 9 004 031,91 euro). Vėliau ši korekcija buvo taikyta, kaip tai patvirtina suvestinės ataskaitos B.8.4.1 punktas.
90 Kalbant apie šią EŽŪOGF sąskaitų apmokėjimo procedūrą, susijusią su 1996‑1998 finansiniais metais, pažymėtina, kad Komisija 1999 m. vasario 8 d. laišku Graikijos valdžios institucijų paprašė pateikti tam tikros informacijos dėl korekcijai skirtų priemonių, kurių buvo imtasi dėl trečiai iš penkių 1998 m. liepos 3 d. laiške minėtų kategorijų priskiriamų įmonių, kurias patikrinus nustatyta tam tikrų pažeidimų.
91 2001 m. gegužės 2 d. laišku, išsiųstu remiantis Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalimi, Komisija valstybei narei pranešė savo patikrinimų, atliktų per tyrimą 2000/11 dėl išlaidų, turėtų dėl pagalbos alyvuogių aliejaus vartojimui 1996–1998 finansiniams metams, rezultatus. Šiuo atžvilgiu Komisija nurodo 1999 m. vasario 8 d. laišką. 2001 m. rugpjūčio 3 d. laišku Komisija valstybę narę pakvietė į dvišalį aptarimą pagal Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalį, susijusį, be kita ko, su pagalba alyvuogių aliejaus vartojimui. Galiausiai 2004 m. balandžio 14 d. laišku Komisija savo išvadas oficialiai pranešė Graikijos valdžios institucijoms ir įvertino išlaidas, kurių ji nenumatė padengti.
92 Manytina, kad nagrinėjamu atveju 1999 m. vasario 8 d. laiškas reiškia naujo Komisijos patikrinimo pradžią ir nėra laiškas, numatytas Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalyje.
93 Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad nagrinėjama 1996–1998 finansiniams metams taikyta korekcija buvo pagrįsta išvadomis dėl vėlesnių faktų nei tie, dėl kurių 1994 ir 1995 finansiniams metams taikyta korekcija.
94 Iš tiesų iš suvestinės ataskaitos B.8.4.3 punkto, skaitomo kartu su 2004 m. balandžio 14 d. Komisijos laišku, matyti, jog nagrinėjama finansinė korekcija buvo taikyta dėl dviejų priežasčių. Pirma, tai vėlavimai panaikinant patvirtinimą kai kurioms įmonėms, kurie pagal Reglamento Nr. 2677/85 12 straipsnio 6 dalį, iš dalies pakeistą Reglamento Nr. 643/93 1 straipsniu, turėjo būti padaryti dėl 1996 ir 1997 finansinių metų, ir, antra, neskyrimas sankcijų dėl su alyvuogių aliejaus kokybe susijusių trūkumų pagal Reglamento Nr. 2677/85 5 straipsnio 2 dalį, iš dalies pakeistą Reglamento Nr. 887/96 1 straipsniu.
95 Kaip matyti iš suvestinės ataskaitos B.8.4.3 punkto, skaitomo kartu su 2001 m. spalio 31 d. Komisijos laišku, dėl vėlavimų panaikinant patvirtinimą taikyta korekcija atitinka pagalbos, 1996 ir 1997 finansiniais metais nepagrįstai gautos keturių įmonių, kurių atžvilgiu turėjo būti atšauktas sutikimas šiems laikotarpiams, sumą.
96 Be to, iš 2004 m. balandžio 14 d. Komisijos pranešimo matyti, jog taikyta korekcija, nes nebuvo skirta sankcijų dėl su alyvuogių aliejaus kokybe susijusių trūkumų, atitinka pinigines sankcijas, kurios per 1996–1998 finansinius metus turėjo būti skirtos 38 kartus ir kurios turi būti išskaitytos iš EŽŪOGF išlaidų pagal Reglamento Nr. 2677/85 5 straipsnio 2 dalies trečiąją pastraipą, paskutinį kartą iš dalies pakeistą Reglamento Nr. 887/96 1 straipsniu. Be to, iš 2004 m. balandžio 14 d. pranešimo matyti, kad visi tyrimai, kuriuos nacionalinės valdžios institucijos atliko vykdydamos kokybės patikrinimus, vyko pasibaigus 1995 finansiniams metams (1995 m. spalio 15 d.), o 1998 m. liepos 3 d. laiško dėl trečiosios kategorijos įmonių (žr. šio sprendimo 90 punktą) pastraipoje nurodomos patikrinimo ataskaitos, kurias Graikijos valdžios institucijos parengė iki 1994 m. spalio mėnesio.
97 Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad nagrinėjamą korekciją lėmę trūkumai (patvirtinimų nepanaikinimas ir piniginių sankcijų neskyrimas) atsirado po 1995 finansinių metų – paskutinių su pirmuoju Komisijos patikrinimu susijusių finansinių metų. Todėl negalima sutikti su Komisijos argumentu, kad nagrinėjamas patikrinimas nesiskiria nuo pirmojo patikrinimo, susijusio su 1994 ir 1995 finansiniais metais (žr. 89 punktą). Iš tiesų šioje byloje reikia manyti, kad tikrindama, ar Graikijos valdžios institucijos panaikino patvirtinimus ir skyrė sankcijas per 1996–1998 finansinius metus, Komisija atliko naują patikrinimą, kuris skiriasi nuo pirmojo. Be to, Reglamentais Nr. 729/70 ir 1258/1999 nustatyta 24 mėnesių termino procesinė garantija negali būti paneigta vien tuo pagrindu, kad vieno patikrinimo išvados iš dalies tapačios ankstesnio patikrinimo išvadoms.
98 Galiausiai negalima sutikti su Komisijos argumentu, kad Graikijos valdžios institucijos per administracinę procedūrą sutiko su galimybe taikyti nagrinėjamą korekciją. Iš tiesų šios aplinkybės nepakanka Komisijai suteikti kompetenciją ratione temporis, kurios reikalauja Reglamentai Nr. 729/70 ir 1258/1999, siekiant nustatyti EŽŪOGF finansines korekcijas.
99 Šioje byloje, remiantis Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalimi, iš dalies pakeista Reglamentu Nr. 2245/1999, išsiųstas 2001 m. gegužės 2 d. laiškas yra pirmasis, kuriame nurodyti visi šios nuostatos pirmojoje pastraipoje numatyti elementai. Todėl atskaitos taškas, nuo kurio turi būti skaičiuojamas 24 mėnesių terminas, yra būtent šis laiškas.
100 Iš to išplaukia, kad Komisija neturėjo kompetencijos ratione temporis neįtraukti iki 1999 m. gegužės 2 d. patirtų išlaidų. Todėl ginčijamą sprendimą reikia panaikinti tiek, kiek juo atsisakoma iš Bendrijos lėšų finansuoti su pagalba alyvuogių aliejaus vartojimui susijusias išlaidas.
Dėl finansinio audito
Bendrijos teisės aktai
101 Pagal Reglamento Nr. 1251/1999 8 straipsnio 1 dalį „išmokos (augintojams) mokamos nuo lapkričio 16 d. iki sausio 31 d. po derliaus nuėmimo“.
102 1996 m. vasario 16 d. Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 296/96 dėl valstybių narių teiktinos informacijos ir mėnesinio Žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus lėšomis finansuojamų išlaidų užsakymo bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2776/88 nustato sąlygas, kuriomis EŽŪOGF Garantijų skyrius gali padengti valstybių narių nurodytas išlaidas.
103 Pagal Reglamento Nr. 296/96 4 straipsnio 2 dalį, iš dalies pakeistą 2001 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1577/2001 (OL L 209, p. 12) :
„Avansai pagal užregistruotus duomenis už terminams praėjus patirtas išlaidas sumažinami taip:
a) jeigu terminams praėjus padarytos išlaidos sudaro 4 % ar mažiau visų išlaidų, patirtų iki termino pabaigos, avansai nesumažinami, neatsižvelgiant į vėlavimo mėnesių skaičių;
b) išnaudojus 4 % slenkstį, visos tolesnės išlaidos, patirtos pavėlavus iki:
– vieno mėnesio, sumažinamos 10 %,
– dviejų mėnesių, sumažinamos 25 %,
– trijų mėnesių, sumažinamos 45 %,
– keturių mėnesių, sumažinamos 70 %,
– penkių mėnesių ir daugiau, sumažinamos 100 %.
Tačiau Komisija turi taikyti kitokią laiko skalę ir (arba) taikyti mažesnius ar visiškai netaikyti sumažinimų, jeigu tam tikroms priemonėms bus taikomos ypatingos valdymo sąlygos arba valstybės narės pateiks tinkamai pagrįstų pateisinimų.
Šiame straipsnyje minimi sumažinimai atliekami pagal Reglamento (EB) Nr. 2040/2000 14 straipsnyje nustatytas taisykles.“ (Pataisytas vertimas)
Suvestinė ataskaita
104 Pagal suvestinės ataskaitos C.1.1.1 punktą Komisijos tarnybos išnagrinėjo vėlavimus vykdant mokėjimus, kurie buvo nustatyti nuo 2000 m. spalio 16 d. iki 2001 m. spalio 15 d. pagal Reglamento Nr. 296/96 4 straipsnį. Po šio patikrinimo ir dvišalio aptarimo Komisija taikė korekcijas dėl aštuonių biudžeto pozicijų.
Šalių argumentai
105 Iš su korekcijomis finansinio audito srityje susijusių biudžeto pozicijų Graikijos vyriausybė ginčija 455 070,44 euro korekciją dėl pagalbos vikiams ir 33 718,52 euro korekciją ryžių hektarui taikomai pagalbai.
106 Graikijos vyriausybė nurodo vienintelį panaikinimo pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 296/96 4 straipsnio 2 dalies, Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies bei Dokumento Nr. VI/5330/97 pažeidimu, nepakankamu motyvavimu ir fakto klaida.
107 Iš minėtų nuostatų išplaukia, kad valstybės narės privalo laikytis pagalbos mokėjimo terminų, o šį reikalavimą pažeidus joms taikomos žemėjančios finansinės korekcijos, galinčios siekti iki 100 % išlaidų. Komisija turėtų, pirma, šiuo tikslu atsižvelgti į finansinę žalą, Bendrijos patirtą dėl to, kad šių terminų nebuvo laikytasi, ir, antra, laikytis proporcingumo principo. Komisija taip pat privalo taikyti žemesnį arba nulinį sumažinimo koeficientą, jei yra ypatingų, su tam tikromis priemonėmis susijusių administravimo sąlygų arba jei valstybės narės pateikia pagrįstų pateisinimų. Todėl tai, kad mokėjimui skirtas terminas buvo viršytas dėl papildomų patikrinimų tais atvejais, kai buvo ginčų, ar dėl papildomų mokėjimų, įvykdytų išnagrinėjus pagrįstus prieštaravimus, patvirtintus klaidomis registruojant duomenų bazėse, yra ypatinga, pagrįstais pateisinimais paremta situacija.
108 Graikijos valdžios institucijos Komisijai pranešė, jog mokėjimas vėlavo dėl būtinų papildomų patikrinimų, ypač Herakliono prefektūroje, kurioje auginama didžiausia šalyje vikių dalis. 2001 m. sausio 26 d. laišku Graikijos valdžios institucijos paprašė pratęsti terminą pagalbai išmokėti, siekiant laikytis darbo Dokumente Nr. VI/7105/98, susijusiame su patikrinimų dažnumo padidinimu, jei buvo rasta didelių trūkumų, nustatytų reikalavimų. 2001 m. vasario 1 d. laišku Komisija šį prašymą atmetė ir nurodė, kad į su tuo susijusius pateisinimus buvo atsižvelgta per EŽŪOGF sąskaitų apmokėjimo procedūrą siekiant netaikyti korekcijos. Reglamento Nr. 296/96 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas 4 % slenkstis (žr. 103 punktą) buvo viršytas tik dėl Herakliono gerokai padidėjusio prefektūros valdžios institucijų vykdomų patikrinimų skaičiaus.
109 2003 m. lapkričio 6 d. laiške Komisija laikėsi nuomonės, kad nagrinėjamiems patikrinimams taikytinas Reglamento Nr. 296/96 4 straipsnio 2 dalies a punktas. Todėl Komisija neturėjo nustatyti jokios korekcijos arba bent jau turėjo ją nustatyti mažesnę.
110 Dėl korekcijos, susijusios su pagalba ryžių hektarui, Graikijos vyriausybė pabrėžia, kad nurodytus vėlavimus lėmė prieštaravimų, pagrįstų klaidomis duomenis registruojant duomenų bazėje, nagrinėjimas. Kalbant apie vieną iš trijų suinteresuotų prefektūrų, pažymėtina, kad vėlavimą lėmė žemės ūkio kooperatyvų asociacijos streikas, o tai yra force majeure. Iš to išplaukia, kad nagrinėjamus vėlavimus lėmė ypatingos, su Bendrijos finansinių interesų apsauga susijusios aplinkybės. Atsižvelgdama į šias aplinkybes Graikijos vyriausybė prašo panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo nustatoma nagrinėjama korekcija, arba, jei šis reikalavimas nebūtų patenkintas, šią korekciją apriboti 2 % pavėluotai atliktų mokėjimų.
111 Komisija į tai atsako, kad Reglamento Nr. 296/96 4 straipsnio 2 dalies b punkto paskutinė pastraipa, kaip nukrypti leidžianti nuostata, turi būti aiškinama siaurai, o įrodinėjimo našta tenka šaliai, kuri nori ja remtis.
112 Pagalbos vikiams atveju 4 % slenkstį viršijantys mokėjimo vėlavimai (žr. 103 punktą) buvo nepateisinami, nes šis slenkstis yra nustatytas siekiant palengvinti patikrinimų išsamumą bei atlikti papildomus patikrinimus. Be to, prašymas pratęsti terminą buvo pateiktas trys dienos po papildomo termino pasibaigimo ir todėl jo negalima patenkinti. Iš Dokumento Nr. VI/5330/97 išplaukia, jog kai valstybės narės nori, kad joms būtų pritaikyta išimtis, nes atliekami papildomi patikrinimai, jos turi pateikti įrodymų, kad ginčijamos sumos viršija 4 % patirtų išlaidų slenkstį. Komisija mano, kad Graikijos valdžios institucijos tinkamai nepateisino, kodėl jos viršijo terminus, ir kad bet kuriuo atveju prašymas pratęsti terminą buvo pateiktas pavėluotai.
113 Tai taikytina ir pagalbai ryžiams už hektarą. Norėdama pateisinti terminų praleidimą Graikijos vyriausybė negali remtis į jos pačios atsakomybės sferą patenkančiais faktais, kaip antai ieškinių ir prieštaravimų dėl klaidų duomenų bazėje nagrinėjimas.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
114 Reikia pažymėti, kaip tai matyti iš suvestinės ataskaitos C.1.1.4 punkte esančios lentelės, kad pagalbai vikiams ir pagalbai ryžiams už hektarą Komisija taikė korekcijas, kurios atitinka pagal Reglamento Nr. 296/96 4 straipsnio 2 dalį mėnesio avanso pagrindu jau atliktus atskaitymus.
115 Taip pat reikia pabrėžti, kaip nurodė Komisija, kad Reglamento Nr. 296/96 4 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa yra išimtį įtvirtinanti nuostata ir todėl turi būti aiškinama siaurai.
116 Be to, išlaidos, kurias privalo apmokėti EŽŪOGF, turi būti apskaičiuojamos darant prielaidą, kad laikytasi žemės ūkio srityje taikytinais teisės aktais nustatytų terminų. Todėl jei nacionalinės valdžios institucijos išmoka pagalbą pasibaigus terminui, jos, kaip tai matyti iš Reglamento Nr. 296/96 ketvirtos konstatuojamosios dalies, EŽŪOGF priskiria neteisėtas ir todėl nedengtinas išlaidas (šiuo klausimu žr. 1999 m. spalio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, C‑253/97, Rink. p. I‑7529, 126 punktą). Vadinasi, valstybė narė turi pakeisti savo patikrinimų sistemą atsižvelgdama į Reglamento Nr. 1251/1999 8 straipsnio 1 dalyje pagalbos išmokoms nustatytą terminą (analogiškai žr. 2006 m. birželio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, T‑251/04, Rink. p. II‑0000, 76 punktą). Papildomai Reglamento Nr. 296/96 4 straipsnio 2 dalyje numatytas 4 % slenkstis yra būtent ir skirtas suteikti valstybėms narėms galimybę atlikti papildomus patikrinimus patikslinant, kad mėnesių, kai vėluojama, skaičius nedaro jokios įtakos šio slenksčio neviršijantiems mokėjimams.
117 Kaip matyti iš bylos medžiagos, Herakliono prefektūros valdžios institucijos Žemės ūkio ministerijai apie pirmuosius patikrinimų rezultatus pranešė tik 2001 m. sausio 19 d., pastarajai 2001 m. sausio 22 d. laišku prefektūrai priminus apie pareigą atlikti naujus patikrinimus pagal Dokumentą Nr. VI/7105/98 (žr. 108 punktą). 2001 m. sausio 26 d. (penktadienio) laišku ši ministerija paprašė pratęsti to paties mėnesio 31 d. pasibaigiantį terminą nepatikslindama atitinkamos kultūros ir nepateikdama su tuo susijusių pateisinančių dokumentų. Šį prašymą 2001 m. sausio 1 d. faksu Komisija pagrįstai atmetė kaip nekonkretų ir juo labiau – pavėluotą.
118 Tokiomis aplinkybėmis Komisija buvo teisi, savo 2003 m. lapkričio 6 d. laiške nurodydama, kad Graikijos valdžios institucijų nurodoma būtinybė atlikti papildomus patikrinimus neturi viršyti 4 % slenksčio (žr. 103 punktą).
119 Vadinasi, Graikijos vyriausybė neįrodė, kad buvo įvykdytos Reglamento Nr. 296/96 4 straipsnio 2 dalies paskutinės pastraipos taikymo sąlygos, kiek tai susiję su vėlavimu išmokant pagalbą dėl vikių.
120 Tas pats taikytina ir pagalbai ryžių hektarui. Iš tiesų Komisija teisingai pabrėžia, kad valstybė narė negali pateisinti pavėluotų mokėjimų nacionalinių procedūrų trūkumais ir dėl to nagrinėtais skundais. Su Graikijos valdžios institucijų argumentu, kad streikas reiškia force majeure atvejį, negalima sutikti. Vienintelis su tuo susijęs dokumentas yra 2001 m. spalio 25 d. Imathia prefektūros laiškas Žemės ūkio ministerijai, kuriama paaiškinama, kad dėl minėto streiko skundų nagrinėjimų rezultatai buvo pavėluotai išsiųsti 2001 m. balandžio 30 dieną. Šis streikas lėmė, kad dėl klaidų išmokant pagalbą pateikti skundai buvo nagrinėti vėluojant, tačiau ši problema priskirtina valstybei narei. Be to, Graikijos vyriausybė nepateikia jokių įrodymų apie minėto streiko trukmę arba apie tai, ar jis buvo netikėtas. Todėl šį ieškinio dėl panaikinimo pagrindą reikia atmesti.
121 Iš to, kas išdėstyta pirmiau, išplaukia, kad ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas tiek, kiek juo Graikijos Respublikai nustatoma 200 146,68 euro dydžio vienkartinė korekcija dėl 1996–1998 finansinių metų (pagalba alyvuogių aliejaus vartojimui), o kitą ieškinio dalį reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
122 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Pirmosios instancijos teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas. Kadangi didžioji dalis Graikijos Respublikos ieškinio reikalavimų buvo atmesta, reikia nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, ji padengia 70 % Komisijos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o pastaroji padengia 30 % savo bylinėjimosi išlaidų.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. 2005 m. balandžio 29 d. Komisijos sprendimas 2005/354/EB dėl atsisakymo Bendrijos lėšomis finansuoti kai kurias valstybių narių išlaidas iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus lėšų, panaikinamas tiek, kiek juo Graikijos Respublikai nustatoma 200 146,68 eurų dydžio vienkartinė korekcija dėl 1996–1998 finansinių metų (pagalba alyvų aliejaus vartojimui).
2. Atmesti kitą ieškinio dalį.
3. Graikijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir 70 % Komisijos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o pastaroji padengia 30 % savo bylinėjimosi išlaidų.
Pirrung | Forwood | Papasavvas |
Paskelbta 2007 m. rugsėjo 12 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Turinys
Teisinis pagrindas
Bylos aplinkybės
Procesas ir šalių reikalavimai
Dėl ieškinio pagrįstumo
Dėl lauko kultūrų
Bendrijos teisės aktai
Suvestinė ataskaita
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su Komisijos kompetencijos neturėjimu ratione temporis
– Šalių argumentai
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės ir fakto klaidomis, kylančiomis dėl nepakankamo motyvavimo
– Šalių argumentai
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su dokumento Nr. VI/5330/97 ir proporcingumo principo pažeidimu, fakto klaida ir nepakankamu motyvavimu dėl nagrinėjamos vienodo dydžio korekcijos
– Šalių argumentai
– Pirmosios instancijos teismo vertinimas
Dėl alyvuogių aliejaus
Bendrijos teisės aktai
Suvestinė ataskaita
Šalių argumentai
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
Dėl finansinio audito
Bendrijos teisės aktai
Suvestinė ataskaita
Šalių argumentai
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
Dėl bylinėjimosi išlaidų