BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2016 m. gegužės 24 d.(*)
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, nustatytos tam tikriems asmenims ir subjektams, siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui Irane – Lėšų įšaldymas – Teisės klaida – Teisinis pagrindas – Vertinimo klaida – Įrodymų nebuvimas“
Sujungtose bylose T‑423/13 ir T‑64/14
Good Luck Shipping LLC, įsteigta Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai), atstovaujama QC F. Randolph, baristerės M. Lester ir solisitorės M. Taher,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą V. Piessevaux ir B. Driessen,
atsakovę,
dėl, pirma, prašymo panaikinti 2013 m. birželio 6 d. Tarybos sprendimą 2013/270/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 156, 2013, p. 10), 2013 m. birželio 6 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 522/2013, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 156, 2013, p. 3), 2013 m. lapkričio 15 d. Tarybos sprendimą 2013/661/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 306, 2013, p. 18), ir 2013 m. lapkričio 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1154/2013, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 306, 2013, p. 3), kiek šie aktai susiję su ieškove, ir, antra, prašymo pripažinti netaikytinais 2013 m. spalio 10 d. Tarybos sprendimą 2013/497/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 272, 2013, p. 46), ir 2013 m. spalio 10 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 971/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 272, 2013, p. 1),
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė E. Martins Ribeiro, teisėjai S. Gervasoni ir L. Madise (pranešėjas),
posėdžio sekretorė M. Junius, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. sausio 13 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Šios bylos susijusios su ribojamosiomis priemonėmis, nustatytomis siekiant paveikti Irano Islamo Respubliką, kad ji nutrauktų su branduolinių ginklų platinimo rizika susijusią veiklą ir branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemų kūrimo veiklą.
2 Ieškovė Good Luck Shipping LLC yra Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) įsteigta laivybos bendrovė. Ji organizuoja laivų švartavimą, krovinių iškrovimą ir pakrovimą.
3 Vadovaudamasi ESV 29 straipsniu, 2010 m. liepos 26 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/413 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, 2010, p. 39). Šio sprendimo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai nuosavybės teise priklauso, arba kuriuos turi, valdo ar kontroliuoja:
<...>
b) asmenys ir subjektai, kuriems netaikomas I priedas, dalyvaujantys Irano branduolinėje veikloje, susijusioje su padidinta platinimo rizika, ar branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemų kūrimo veikloje, tiesiogiai su ja susiję ar teikiantys jai paramą, įskaitant dalyvavimą perkant draudžiamus objektus, prekes, įrangą, medžiagas bei technologijas, arba jų vardu veikiantys ar jų vadovaujami asmenys ar subjektai, arba jiems nuosavybės teise priklausantys ar jų kontroliuojami subjektai, įskaitant neteisėtomis priemonėmis, arba asmenys ir subjektai, kurie padėjo nurodytiems asmenims ar subjektams išvengti JT ST rezoliucijos 1737 (2006), JT ST rezoliucijos 1747 (2007), JT ST rezoliucijos 1803 (2008) ir JT ST rezoliucijos 1929 (2010) ar šio sprendimo nuostatų taikymo arba jas pažeisti, taip pat kiti IRL ir IIRLL [IRISL] vadovybės nariai bei subjektai ir jiems priklausantys, arba jų kontroliuojami, arba jų vardu veikiantys subjektai, kaip nurodyta II priedo sąraše.
<...>“
4 Sprendimo 2010/413 II priedo III antraštinėje dalyje „Irano Islamo Respublikos laivybos linijos (IRISL)“ kelių bendrovių, tarp jų – IRISL ir Hafize Darya Shipping Lines (toliau – HDSL), pavadinimai įtraukti į asmenų ir subjektų, kurių lėšos įšaldomos, sąrašą.
5 2010 m. spalio 8 d. kelios bendrovės, tarp jų – IRISL ir HDSL, Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl, be kita ko, Sprendimo 2010/413 panaikinimo tiek, kiek jis su jomis susijęs; byla buvo užregistruota numeriu T‑489/10.
6 Priėmusi Sprendimą 2010/413, 2010 m. spalio 25 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (OL L 281, 2010, p. 1). Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įšaldomos šio reglamento VIII priede išvardytų asmenų, subjektų ir organizacijų lėšos ir ekonominiai ištekliai. Kelių subjektų pavadinimai, įskaitant IRISL ir HDSL, buvo įtraukti į minėtame priede pateiktą sąrašą.
7 2011 m. gruodžio 1 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/783/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/ (OL L 319, 2011, p. 71) ir kuriuo, be kita ko, į Sprendimo 2010/413 II priede išvardytų asmenų ir subjektų sąrašo III antraštinę dalį įtrauktas ieškovės pavadinimas.
8 Tą pačią dieną Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1245/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 319, 2011, p. 11); juo, be kita ko, į Reglamento Nr. 961/2010 VIII priede pateiktą sąrašą įtrauktas ieškovės pavadinimas.
9 Sprendime 2011/783 ir Įgyvendinimo reglamente Nr. 1245/2011 (toliau kartu – 2011 m. gruodžio mėn. aktai) Taryba pateikė šiuos ieškovės lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo motyvus:
„IRISL vardu veikianti bendrovė. [Ieškovė] buvo sukurta, kad pakeistų „Oasis Freight Company“ (alias „Great Ocean Shipping Services“), kuriai taikomos Europos Sąjungos sankcijos ir kuri juridiškai likviduojama. [Ieškovė] išdavė padirbtų transportavimo dokumentų IRISL, ir IRISL nuosavybės teise priklausančių arba jos kontroliuojamų subjektų naudai. Jungtiniuose Arabų Emyratuose [ieškovė] veikia į ES sąrašą įtrauktų HDSL ir [„Safiran Payam Darya Shipping Lines“] vardu. [Ieškovė į]steigta 2011 m. birželio mėn. reaguojant į sankcijas, siekiant pakeisti „Great Ocean Shipping Services“ ir „Pacific Shipping“.“
10 2011 m. gruodžio 5 d. raštu Taryba ieškovei pranešė, kad jos pavadinimas įtrauktas į atitinkamus Sprendimo 2010/413 II priede ir Reglamento Nr. 961/2010 VIII priede pateiktus asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Iranui nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašus.
11 2012 m. vasario 7 d. raštu ieškovė pateikė savo pastabas dėl 2011 m. gruodžio mėn. aktų ir paprašė leisti susipažinti su Tarybos turima bylos medžiaga.
12 2012 m. vasario 9 d. ieškovė pareiškė ieškinį dėl 2011 m. gruodžio mėn. aktų panaikinimo tiek, kiek jie su ja susiję. Šis ieškinys buvo įregistruotas ir jam suteiktas bylos numeris T‑57/12.
13 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 88, 2012, p. 1) buvo panaikintas Reglamentas Nr. 961/2010. Taryba įtraukė ieškovės pavadinimą į Reglamento Nr. 267/2012 IX priede pateiktą sąrašą. Šio reglamento 23 straipsnio 2 dalyje numatyta:
„Įšaldomos visos IX priede išvardytiems asmenims, subjektams ir įstaigoms priklausančios, jų turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Į IX priedą įtraukiami fiziniai ir juridiniai asmenys, subjektai ir įstaigos, kai pagal Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP 20 straipsnio 1 dalies b ir c punktus nustatoma, kad:
<...>
b) tai yra fizinis arba juridinis asmuo, subjektas arba įstaiga, padėjęs nurodytam asmeniui, subjektui ar įstaigai išvengti šio reglamento, Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP arba JT ST rezoliucijos 1737 (2006), JT ST rezoliucijos 1747 (2007), JT ST rezoliucijos 1803 (2008) ir JT ST rezoliucijos 1929 (2010) nuostatų taikymo arba jas pažeisti;
<...>
e) tai yra „Islamic Republic of Iran Shipping Lines“ (toliau – IRISL) priklausantis arba jų kontroliuojamas, arba jų vardu veikiantis juridinis asmuo, subjektas arba įstaiga.“
14 Ieškovės pavadinimas buvo įtrauktas į Reglamento Nr. 267/2012 IX priedo III antraštinės dalies B skyriaus 43 punktą, remiantis tais pačiais motyvais, kaip nurodyti 2011 m. gruodžio mėn. aktuose (žr. šio sprendimo 9 punktą).
15 2012 m. balandžio 30 d. Bendrajam Teismui pateiktu dokumentu ieškovė iš dalies pakeitė savo reikalavimus byloje T‑57/12, siekdama užginčyti ir Reglamentą Nr. 267/2012 tiek, kiek jis su ja susijęs.
16 2012 m. gegužės 31 d. raštu Taryba atsakė į 2012 m. vasario 7 d. ieškovės raštą ir perdavė jai dokumentus, kuriais remiantis buvo priimti 2011 m. gruodžio mėn. aktai ir ieškovės pavadinimas įtrauktas į atitinkamus Sprendimo 2010/413 II priede ir Reglamento Nr. 961/2010 VIII priede pateiktus asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Iranui nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašus.
17 2013 m. sausio 31 d. raštu ieškovė Tarybai pateikė pastabas dėl savo pavadinimo įtraukimo į atitinkamus Sprendimo 2010/413 II priede ir Reglamento Nr. 267/2012 IX priede pateiktus asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Iranui nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašus (toliau – ginčijami sąrašai).
18 2013 m. birželio 6 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/270/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 156, 2013, p. 10), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 522/2013, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 267/2012 (OL L 156, 2013, p. 3). Šiais aktais (toliau kartu – 2013 m. birželio mėn. aktai) ji taip pakeitė ieškovės įtraukimo į ginčijamus sąrašus motyvus:
„IRISL vardu veikianti bendrovė. Kontroliuojama [M. M. F.]. [Ieškovė] buvo įsteigta, kad pakeistų „Oasis Freight Company“ (alias „Great Ocean Shipping Services“), kuriai taikytos Europos Sąjungos sankcijos ir kuri likviduota teismo sprendimu. [Ieškovė] išdavė padirbtų transportavimo dokumentų IRISL ir IRISL nuosavybės teise priklausančių arba jos kontroliuojamų subjektų naudai. Jungtiniuose Arabų Emyratuose [ieškovė] veikia į ES sąrašą įtrauktų HDSL ir [„Safiran Payam Darya Shipping Lines“] vardu. [Ji į]steigta 2011 m. birželio mėn. reaguojant į sankcijas, siekiant pakeisti „Great Ocean Shipping Services“.“
19 2013 m. birželio 10 d. raštu Taryba pranešė ieškovei apie 2013 m. birželio mėn. aktus. Ieškovė taip pat buvo informuota apie galimybę prašyti iš naujo išnagrinėti jos pavadinimo įtraukimą į ginčijamus sąrašus ir apskųsti šiuos aktus Bendrajame Teisme.
20 2013 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl 2013 m. birželio mėn. aktų panaikinimo tiek, kiek jie su ja susiję. Šis ieškinys buvo įregistruotas ir jam suteiktas bylos numeris T‑423/13.
21 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Good Luck Shipping / Taryba (T‑57/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:410) Bendrasis Teismas patenkino ieškinį ir panaikino 2011 m. gruodžio mėn. aktus ir Reglamentą Nr. 267/2012 tiek, kiek jie susiję su ieškove, remdamasis tuo, kad Taryba neįrodė faktinių aplinkybių, kuriomis kaltino ieškovę (2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Good Luck Shipping / Taryba, T‑57/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:410, 68 punktas).
22 Dėl šio sprendimo 21 punkte minėtu sprendimu paskelbto 2011 m. gruodžio mėn. aktų ir Reglamento Nr. 267/2012 panaikinimo padarinių laiko atžvilgiu Bendrasis Teismas nusprendė, kad Sprendimo 2011/783 padarinius reikia palikti galioti, kiek jie susiję su ieškove, kol įsigalios Reglamento Nr. 267/2012 panaikinimas; pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antrą pastraipą, nukrypstant nuo SESV 280 straipsnio, jis įsigaliojo pasibaigus šio statuto 56 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam apeliacinio skundo padavimo laikotarpiui.
23 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (T‑489/10, EU:T:2013:453) Bendrasis Teismas, be kita ko, panaikino Tarybos sprendimo 2010/413 II priedą, Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedą ir Reglamento Nr. 267/2012 IX priedą tiek, kiek šiuose aktuose buvo numatyta įtraukti IRISL į ginčijamus sąrašus dėl to, kad Taryba neįrodė, jog IRISL teikė paramą branduoliniams ginklams platinti (2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba, T‑489/10, EU:T:2013:453, 76 punktas). Jis taip pat panaikino kitų subjektų (įskaitant HDSL), kurie buvo kaltinami veikę IRISL vardu, pavadinimų įtraukimą, remdamasis tuo, kad aplinkybe, dėl kurios jų pavadinimai buvo įtraukti į sąrašus, t. y. tai, kad jas kontroliavo IRISL arba jos veikė šios vardu, nebegalima pateisinti ribojamųjų priemonių nustatymo ar tolesnio taikymo, nes IRISL nepagrįstai buvo pripažinta teikusi paramą branduoliniams ginklams platinti (2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba, T‑489/10, EU:T:2013:453, 77 punktas).
24 Dėl šio sprendimo 23 punkte minėtu sprendimu paskelbto panaikinimo padarinių laiko atžvilgiu Bendrasis Teismas nusprendė, kad Sprendimo 2010/644 padarinius reikia palikti galioti, kiek jie susiję su IRISL ir kitomis ieškovėmis, įskaitant HDSL ir Safiran Payam Darya Shipping Lines (toliau – SAPID), kol įsigalios Reglamento Nr. 267/2012 panaikinimas; pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antrą pastraipą, nukrypstant nuo SESV 280 straipsnio, jis įsigaliojo pasibaigus šio statuto 56 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam apeliacinio skundo padavimo laikotarpiui.
25 2013 m. spalio 10 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/497/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 272, 2013, p. 46), ir Reglamentą (ES) Nr. 971/2013 (OL L 272, 2013, p. 1) (toliau kartu – 2013 m. spalio mėn. aktai). Šiais aktais visų pirma buvo pakeisti bendrieji įtraukimo į asmenų ar subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui Irane, sąrašus kriterijai, nurodyti Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies b punkte ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose. Be kita ko, juose buvo nustatyti nauji bendrieji įtraukimo į ginčijamus sąrašus kriterijai, kuriuos taikant galima įtraukti pavadinimus:
– asmenų ar subjektų, kurie išvengė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) rezoliucijos 1737 (2006), Rezoliucijos 1747 (2007), Rezoliucijos 1803 (2008) ir Rezoliucijos 1929 (2010), Sprendimo 2010/413 ir Reglamento Nr. 267/2012 nuostatų taikymo arba jas pažeidė,
– asmenų ar subjektų, kurie padėjo nurodytiems asmenims ar subjektams išvengti minėtų nuostatų taikymo,
– asmenų ar subjektų, kurie priklauso IRISL ar yra jos kontroliuojami, veikia jos vardu arba teikia IRISL ar jai priklausančiam arba jos kontroliuojamam ar veikiančiam jos vardu subjektui draudimo ar kitas svarbias paslaugas.
26 2013 m. spalio 14 d. raštu Taryba informavo ieškovę apie tai, kad atsižvelgė į 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimą Good Luck Shipping / Taryba (T‑57/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:410) ir ketina vėl įtraukti ieškovės pavadinimą į ginčijamus sąrašus, taikydama naujus bendruosius įtraukimo kriterijus, nustatytus 2013 m. spalio mėn. aktuose. Ieškovei buvo nustatytas terminas pateikti pastabas iki 2013 m. lapkričio 1 d.
27 2013 m. spalio 31 d. ieškovė pasiskundė dėl jai suteikto trumpo termino pateikti atsakymą, paprašė Tarybos patvirtinti, kad jos pavadinimas nebus vėl įtrauktas į ginčijamus sąrašus, arba priešingu atveju leisti susipažinti su informacija ir įrodymais, kuriais ji remiasi, ir pateikti motyvuotą atsakymą į jos raštą.
28 2013 m. lapkričio 15 d. Tarybos sprendimu 2013/661/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 306, 2013, p. 18), ieškovės pavadinimas buvo įtrauktas į Sprendimo 2010/413 II priede pateiktą sąrašą.
29 Taigi tą pačią dieną Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1154/2013, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 267/2012 (OL L 306, 2013, p. 3), ieškovės pavadinimas įtrauktas į Reglamento Nr. 267/2012 IX priede pateiktą sąrašą.
30 Sprendime 2013/661 ir Reglamente Nr. 1154/2013 (toliau kartu – 2013 m. lapkričio mėn. aktai) Taryba nurodė šiuos motyvus:
„Bendrovė „Good Luck Shipping Company LLC“, kaip bendrovės [HDSL] agentas Jungtiniuose Arabų Emyratuose, teikia esmines paslaugas bendrovei [HDSL], kuri yra į sąrašą įtrauktas subjektas, veikiantis IRISL vardu.“
31 2013 m. lapkričio 18 d. raštu Taryba, atsakydama į ieškovės 2013 m. spalio 31 d. raštą, nurodė vis dar besilaikanti nuomonės, kad pakartotinis įtraukimas į sąrašus yra pagrįstas, taigi jos pavadinimas vėl įtrauktas į ginčijamus sąrašus, taip pat nurodė leidžianti susipažinti su bylos medžiaga ir joje esančiais įrodymais, kuriais rėmėsi.
32 2013 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2013/685/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 316, 2013, p. 46), ir 2013 m. lapkričio 26 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1203/2013, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 267/2012 (OL L 316, 2013, p. 1), IRISL ir HDSL pavadinimai buvo vėl įtraukti į ginčijamus sąrašus, vadovaujantis 2013 m. spalio mėn. aktuose įtvirtintais naujais bendraisiais įtraukimo į sąrašus kriterijais.
33 2014 m. sausio 29 d. ieškovė pareiškė ieškinį dėl 2013 m. lapkričio mėn. aktų ir 2013 m. spalio mėn. aktų; byla buvo užregistruota numeriu T‑64/14.
Procesas ir šalių reikalavimai
34 Kaip nurodyta šio sprendimo 20 punkte, 2013 m. rugpjūčio 16 d. Bendrajame Teisme pareikštu ieškiniu ieškovė reikalauja panaikinti 2013 m. birželio mėn. aktus, kiek jie su ja susiję. Šis ieškinys buvo įregistruotas ir bylai suteiktas numeris T‑423/13.
35 Iš dalies atnaujinus Bendrojo Teismo sudėtį, byla T‑423/13 buvo paskirta naujam teisėjui pranešėjui. Vėliau šis teisėjas buvo paskirtas į antrąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.
36 Kaip nurodyta šio sprendimo 33 punkte, 2014 m. sausio 29 d. Bendrajame Teisme pareikštu ieškiniu, įregistruotu numeriu T‑64/14, ieškovė reikalauja panaikinti 2013 m. lapkričio mėn. aktus, kiek jie su ja susiję, ir pripažinti netaikytinais 2013 m. spalio mėn. aktus tiek, kiek jais nustatyti nauji bendrieji įtraukimo į ginčijamus sąrašus kriterijai, ir dėl to, kad jie buvo 2013 m. lapkričio mėn. aktų teisinis pagrindas.
37 2014 m. liepos 17 d. Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininko nutartimi, vadovaujantis 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 50 straipsniu, bylos T‑423/13 ir T‑64/14 buvo sujungtos, kad būtų kartu vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas sprendimas.
38 Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, pateikė šalims rašytinius klausimus. Šalys atsakė į šiuos klausimus per Bendrojo Teismo nustatytą terminą.
39 Byloje T‑423/13 ieškovė Teismo prašo:
– panaikinti 2013 m. birželio mėn. aktus, kiek jie su ja susiję,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
40 Byloje T‑64/14 ieškovė Teismo prašo:
– panaikinti 2013 m. lapkričio mėn. aktus, kiek jie su ja susiję,
– vadovaujantis SESV 277 straipsniu, pripažinti 2013 m. spalio mėn. aktus netaikytinais,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
41 Sujungtose bylose T‑423/13 ir T‑64/14 Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinius,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl bylos T‑423/13
42 Grįsdama ieškinį byloje T‑423/13 dėl 2013 m. birželio mėn. aktų, ieškovė nurodo keturis pagrindus. Pirmasis pagrindas susijęs su pareigos motyvuoti pažeidimu, antrasis – su akivaizdžia vertinimo klaida dėl įtraukimo į ginčijamus sąrašus bendrųjų kriterijų nesilaikymo, įrodymų trūkumo ir teisinio pagrindo nebuvimo, trečiasis – su teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę kontrolę pažeidimu, ketvirtasis – su proporcingumo principo ir pagrindinių teisių, t. y. teisės į nuosavybę, laisvės užsiimti verslu ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą, pažeidimu.
43 Pirmiausia reikia išnagrinėti antrąjį ieškinio pagrindą.
44 Antrajame pagrinde ieškovė iš esmės nurodo du kaltinimus. Pirmasis kaltinimas susijęs su vertinimo klaida; ieškovė teigia, kad dėl jos nurodyti klaidingi motyvai ir Taryba šių motyvų neįrodė. Antrasis susijęs su teisinio pagrindo nebuvimu. Grįsdama antrąjį kaltinimą ieškovė tvirtina, kad, pirma, jos pavadinimo įtraukimas į ginčijamus sąrašus buvo pagrįstas IRISL įtraukimu į sąrašus, kuris buvo panaikintas 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (T‑489/10, EU:T:2013:453), ir, antra, pirmojo jos pavadinimo įtraukimo į ginčijamus sąrašus panaikinimas po to, kai buvo priimtas 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas Good Luck Shipping / Taryba (T‑57/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:410) turėjo lemti sprendimo palikti ją įtrauktą į 2013 m. birželio mėn. aktuose pateiktus sąrašus panaikinimą.
45 Taryba teigia, kad ieškovės pavadinimo įtraukimas į ginčijamus sąrašus pagrįstas dviem skirtingais kriterijais – veikimu IRISL vardu ir pagalba subjektams, kurių pavadinimai įtraukti į minėtus sąrašus, siekiant padėti jiems išvengti paskirtų sankcijų. Todėl 2013 m. birželio mėn. aktuose nurodytais motyvais ir pateiktais įrodymais galima pagrįsti minėtą įtraukimą į sąrašus, remiantis vienu iš minėtų dviejų kriterijų.
46 Šiuo klausimu primintina, kad pagal teismo praktiką Taryba turi tam tikrą diskreciją kiekvienu atveju nuspręsti, ar įvykdyti teisiniai kriterijai, kuriais grindžiamos nagrinėjamos ribojamosios priemonės (žr. 2014 m. liepos 3 d. Sprendimo National Iranian Tanker Company / Taryba, T‑565/12, EU:T:2014:608, 54 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
47 Tačiau Sąjungos teismai privalo užtikrinti iš principo visišką visų Sąjungos teisės aktų teisėtumo kontrolę pagrindinių teisių, kurios yra sudėtinė Sąjungos teisinės sistemos dalis, atžvilgiu, įskaitant tokius aktus, kuriais siekiama įgyvendinti pagal Jungtinių Tautų Chartijos VII skyrių priimtas Saugumo Tarybos rezoliucijas (žr. 2014 m. liepos 3 d. Sprendimo National Iranian Tanker Company / Taryba, T‑565/12, EU:T:2014:608, 55 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
48 Prie šių pagrindinių teisių, be kita ko, pirmiausia priskirtinas teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą paisymas (žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, C‑280/12 P, EU:C:2013:775, 59 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
49 Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos ir nagrinėjamoje byloje Sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir Reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 3 ir 4 dalyse užtikrintos teisės į gynybą paisymas apima teisę būti išklausytam ir teisę susipažinti su bylos medžiaga laikantis teisėtų konfidencialumo interesų (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, C‑280/12 P, EU:C:2013:775, 60 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
50 Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teise į veiksmingą teisminę gynybą reikalaujama, kad suinteresuotasis asmuo galėtų sužinoti dėl jo priimto sprendimo motyvus arba perskaitęs patį sprendimą, arba tada, kai jo prašymu apie šiuos motyvus jam pranešama, neribojant kompetentingo teismo teisės reikalauti iš atitinkamos institucijos apie juos pranešti, kad šis asmuo galėtų kuo geresnėmis sąlygomis ginti savo teises ir, susipažinęs su visa informacija, nuspręsti, ar tikslinga kreiptis į kompetentingą teismą, taip pat tam, kad šis teismas galėtų visiškai vykdyti atitinkamo sprendimo teisėtumo kontrolę (žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, C‑280/12 P, EU:C:2013:775, 61 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
51 Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojama veiksminga teismine kontrole, be kita ko, reikalaujama, kad Sąjungos teismas įsitikintų, jog sprendimas, kuris individualiai susijęs su atitinkamu asmeniu ar subjektu, būtų pagrįstas pakankamai svariais faktais. Tai reiškia, kad turi būti tikrinami dėstant motyvus, kuriais pagrįstas šis sprendimas, nurodyti faktai, todėl teisminės kontrolės neapriboja nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimas, bet ji yra susijusi su nagrinėjimu, ar šie motyvai arba bent vienas iš jų, vertinamas kaip pakankamas pats savaime patvirtinti šį sprendimą, yra pagrįsti (žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, C‑280/12 P, EU:C:2013:775, 64 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
52 Akto, kuriuo subjektui nustatytos ribojamosios priemonės, teisėtumo teisminė kontrolė apima tiek jį pagrindžiančių faktų ir aplinkybių vertinimą, tiek įrodymų ir informacijos, kuriais pagrįstas toks vertinimas, patikrinimą. Kilus ginčui, Taryba turi pateikti šiuos įrodymus, kad Sąjungos teismas galėtų juos patikrinti (žr. 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Bateni / Taryba, T‑42/12 ir T‑181/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:409, 46 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba, T‑489/10, EU:T:2013:453, 42 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Kitaip tariant, būtent kompetentinga Sąjungos institucija kilus ginčui turi įrodyti motyvų, nurodytų dėl atitinkamo asmens, pagrįstumą, o ne šis asmuo turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų. Pateikti duomenys ir įrodymai turi pagrįsti dėl atitinkamo asmens nurodytus motyvus (žr. 2014 m. liepos 3 d. Sprendimo National Iranian Tanker Company / Taryba, T‑565/12, EU:T:2014:608, 57 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
53 Nagrinėjamoje byloje, prieš pradedant nagrinėti šio sprendimo 44 punkte nurodytų antrojo pagrindo kaltinimų pagrįstumą, reikia nustatyti, kokiais duomenimis Taryba gali remtis, atsižvelgiant į ieškovės teisę į gynybą ir veiksmingą teisminę gynybą.
Dėl duomenų, kuriais šioje byloje gali remtis Taryba
54 Reikia įvertinti, ar įrodymais, Tarybos pateiktais atsiliepime į ieškinį byloje T‑423/13, galima remtis, siekiant pagrįsti ieškovės pavadinimo įtraukimo į ginčijamus sąrašus motyvus, ir ar nebuvo pažeista ieškovės teisė į gynybą ir veiksmingą teisminę gynybą.
55 Pirma, reikia priminti, kad iš esmės ginčijamų aktų teisėtumas gali būti vertinamas tik atsižvelgiant į tas faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus, kuriais remiantis jie buvo priimti, o ne į tuos, kurie Tarybai buvo nurodyti priėmus ginčijamus aktus, net jei, jos nuomone, šios faktinės aplinkybės ir teisiniai pagrindai galėjo pagrįstai papildyti šiuose aktuose nurodytus motyvus ir padėti pagrįsti jų priėmimą. Iš tikrųjų Bendrasis Teismas negali pritarti Tarybos raginimui galiausiai pakeisti motyvus, kuriais pagrįsti šie aktai (žr. 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Bateni / Taryba, T‑42/12 ir T‑181/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:409, 51 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
56 Antra, primintina, kad pagal teismo praktiką vėlesnio sprendimo palikti lėšas įšaldytas atveju laikantis teisės į gynybą reikalaujama, kad suinteresuotajam asmeniui būtų pateikta informacija ar bylos medžiaga, kuri, Tarybos nuomone, pateisina jo palikimą ginčijamuose sąrašuose, ir prireikus nauji įrodymai, taip pat kad jam būtų suteikta galimybė tinkamai pareikšti savo nuomonę šiais klausimais (2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran / Taryba, T‑228/02, EU:T:2006:384, 126 punktas).
57 Kitaip tariant, jeigu kalbėtume apie pirmąjį aktą, pagal kurį įšaldytos subjekto lėšos, jeigu nėra privalomųjų bendrojo intereso pagrindų, susijusių su Sąjungos ar jos valstybių narių saugumu ar jų tarptautiniais santykiais, apie kaltę patvirtinančius įrodymus turi būti pranešama priimant atitinkamą aktą arba kuo greičiau jį priėmus. Jeigu atitinkamas subjektas pateikia prašymą, jis taip pat turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl šių įrodymų jau priėmus aktą (žr. 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, T‑35/10 ir T‑7/11, EU:T:2013:397, 83 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Tačiau dėl bet kokio vėlesnio sprendimo palikti lėšas įšaldytas suinteresuotieji asmenys turi būti apklausti iš naujo ir prireikus turi būti pateikti nauji prieš juos surinkti įrodymai (2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Sison / Taryba, T‑47/03, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:207, 173 ir 178 punktai).
58 Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad Taryba tik 2013 m. lapkričio 4 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį Bendrojo Teismo byloje T‑423/13 pateikė įrodymus, internete rastus 2013 m. kovo 11 d. ir 2013 m. spalio 28 d., kuriais remdamasi ji manė galinti pagrįsti sprendimą palikti ieškovės pavadinimą ginčijamuose sąrašuose. Tokie įrodymai yra:
a) 2013 m. spalio 28 d. internete rastas ieškovės darbuotojo gyvenimo aprašymas, kuriame iš esmės nurodyta, kad asmuo dirba ieškovei, o ši yra HDSL agentė Džebel Ali uoste (Jungtiniai Arabų Emyratai) ir tarpininkauja, kai IRISL paprašo šio uosto suteikti reikalingą pagalbą;
b) 2013 m. kovo 11 d. internete rasta ištrauka iš Dubajaus laivybos bendrovių agentų asociacijos interneto svetainės, iš kurios matyti, kad ieškovės atstovo pavardė yra tokia pati, kaip bendrovės „Great Ocean Shipping Service“ atstovo;
c) 2013 m. kovo 11 d. Šardžoje (Jungtiniai Arabų Emyratai) įsteigtos įmonės interneto svetainėje rastas Šardžoje gyvenančio asmens gyvenimo aprašymas, kuriame nurodyta, kad šis asmuo nuo 2010 m. vasario mėn. iki tos dienos dirbo ieškovei ir bendrovei „Great Ocean Shipping Service“;
d) 2013 m. spalio 28 d. internete rasta ištrauka iš Irano kasybos pramonės prekių ir inžinerijos paslaugų eksportuotojų organizacijos interneto svetainės, kurioje nurodyta, kad ieškovė prisistato kaip HDSL agentė.
59 Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad prieš priimdama 2013 m. birželio mėn. aktus Taryba turėjo tik 2013 m. kovo 11 d. internete rastus įrodymus. Taigi jau dėl to, vadovaujantis šio sprendimo 55 punkte minėta teismo praktika, kitais įrodymais, rastais internete jau po to, kai buvo priimti 2013 m. birželio mėn. aktai, t. y. 2013 m. spalio 28 d., Taryba negali remtis, siekdama pagrįsti tuos aktus.
60 Antra, pažymėtina, kad 2013 m. birželio mėn. aktuose išdėstytas sprendimas palikti ieškovės pavadinimą ginčijamuose sąrašuose yra vėlesnis sprendimas dėl ribojamųjų priemonių, taigi, vadovaudamasi šio sprendimo 56 ir 57 punktuose minėta teismo praktika, Taryba, prieš priimdama minėtą sprendimą, privalėjo pateikti ieškovei informaciją ar bylos medžiagą, kuri, jos nuomone, pagrindžia tokį palikimą sąrašuose.
61 Šios išvados negali paneigti per posėdį Tarybos pateiktas argumentas, kad pagal Sąjungos teismų praktiką ieškovė privalėjo pateikti prašymą leisti susipažinti su bylos medžiaga, kad galėtų susipažinti su šio sprendimo 58 punkte minėtais įrodymais, o kadangi ji to nepadarė, Taryba neprivalėjo savanoriškai suteikti jai galimybės susipažinti su bylos medžiaga.
62 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal teismo praktiką, kai suinteresuotajam subjektui perduota pakankamai tiksli informacija, leidžianti jam veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl Tarybos turimų įrodymų, teisės į gynybą užtikrinimo principas nereiškia, kad šiai institucijai kyla pareiga savanoriškai leisti susipažinti su savo turimais bylos dokumentais. Tik suinteresuotojo asmens prašymu Taryba turi leisti susipažinti su visais nekonfidencialiais administraciniais dokumentais, susijusiais su nagrinėjama priemone (žr. 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, T‑35/10 ir T‑7/11, EU:T:2013:397, 84 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
63 Vis dėlto nagrinėjamu atveju, prieš priimant 2013 m. birželio mėn. aktus, vadovaujantis šio sprendimo 57 punkte nurodyta teismo praktika, ieškovei nebuvo pateikta jokios informacijos, kuri būtų leidusi jai veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl Tarybos turimų įrodymų. Be to, nei Tarybos 2013 m. birželio 10 d. rašte (žr. šio sprendimo 19 punktą), nei 2013 m. birželio mėn. aktuose nebuvo nurodytų naujų aplinkybių dėl ieškovės, kuriomis remdamasi Taryba įtraukė jos pavadinimą į ginčijamus sąrašus.
64 Taip pat, kaip pripažįsta pati Taryba, šio sprendimo 58 punkte minėti nauji įrodymai yra vieši, nes buvo paskelbti internete. Darytina išvada, kad nebuvo jokio privalomojo bendrojo intereso pagrindo, susijusio su Bendrijos ir jos valstybių narių saugumu arba jų tarptautinių santykių palaikymu, kuris būtų trukdęs informuoti apie minėtus įrodymus iki 2013 m. birželio mėn. aktų priėmimo.
65 Galiausiai reikia patikslinti, kad jeigu Taryba galėtų remtis informacija, nurodyta byloje T‑423/13 pateiktame atsiliepime į ieškinį, tai suteiktų jai galimybę pateikti papildomų motyvų ir jais papildyti motyvus, nurodytus 2013 m. birželio mėn. aktuose, ir dėl to taip pat būtų pažeista ieškovės teisė į gynybą ir veiksmingą teisminę gynybą. Iš tiesų ieškovė neturėjo galimybės laiku susipažinti su šiais motyvais, kad galėtų, pirma, gintis per administracinę procedūrą ir, antra, įvertinti jos pavadinimo įtraukimo į ginčijamus sąrašus pagrįstumą ir galimybę pareikšti ieškinį; ji galėjo pateikti savo pastabas dėl šių motyvų tik gavusi atliepimą į ieškinį, t. y. per žodinę proceso dalį. Todėl buvo pakenkta šalių lygybės Sąjungos teisme principui (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Bateni / Taryba, T‑42/12 ir T‑181/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:409, 54 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
66 Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas negali atsižvelgti į informaciją, kuri pirmą kartą buvo pateikta byloje T‑423/13 pateiktame atsiliepime į ieškinį, nors ja ir būtų galima pagrįsti ieškovės pavadinimo įtraukimą į ginčijamus sąrašus. Atsižvelgus į tokią informaciją būtų pažeistas, pirma, principas, pagal kurį ginčijamų aktų teisėtumas gali būti vertinamas tik atsižvelgiant į tas faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus, kuriais remiantis jie buvo priimti, ir, antra, ieškovės teisė į gynybą ir veiksmingą teisminę gynybą.
67 Toliau reikia išnagrinėti, ar Taryba padarė vertinimo klaidą, nes laikėsi nuostatos, kad sprendimas vėl įtraukti ieškovės pavadinimą į ginčijamus sąrašus buvo pakankamai pagrįstas ir nesant įrodymų, pateiktų kartu su atsiliepimu į ieškinį byloje T‑423/13.
Dėl kaltinimo, susijusio su vertinimo klaida, pagrįstumo
68 Kaip nurodyta šio sprendimo 44 punkte, ieškovė tvirtina, kad jos pavadinimo įtraukimo į ginčijamus sąrašus motyvai buvo klaidingi ir kad Taryba neįrodė minėtų motyvų.
69 Kaip priminta šio sprendimo 45 punkte, Taryba atsikerta, kad ieškovės pavadinimo įtraukimas į ginčijamus sąrašus pagrįstas dviem skirtingais kriterijais – veikimu IRISL vardu ir pagalba subjektams, kurių pavadinimai įrašyti į minėtus sąrašus, išvengti jiems paskirtų sankcijų. Ji teigia, kad net jeigu motyvus, susijusius su pirmuoju kriterijumi, Bendrasis Teismas laikytų nepagrįstais, minėtą įtraukimą į sąrašus galima pagrįsti motyvais, susijusiais su antruoju kriterijumi.
70 Šiuo klausimu primintina, kad, siekdama pagrįsti ieškovės pavadinimo įtraukimą į ginčijamus sąrašus, Taryba dėl pirmojo kriterijaus, kaip priminta šio sprendimo 69 punkte, tvirtina, kad ieškovę kontroliuoja M. M. F. – buvęs IRISL regioninis direktorius Jungtiniams Arabų Emyratams, kad būdama HDSL agentė ji veikia kaip IRISL laivybos agentė Džebel Ali uoste ir kad ji išdavė padirbtų transportavimo dokumentų IRISL ir IRISL nuosavybės teise priklausančių arba jos kontroliuojamų subjektų naudai. Dėl antrojo kriterijaus, minėto šio sprendimo 69 punkte, ji teigia, kad ieškovė buvo įsteigta, kad pakeistų subjektą, kuriam taikytos Europos Sąjungos sankcijos ir kuris vėliau likviduotas teismo sprendimu, nes, pirma, ieškovei ir minėtam subjektui Dubajaus laivybos agentų asociacijoje atstovauja tas pats asmuo ir, antra, minėtas subjektas teikė laivybos agento paslaugas HDSL, o šiuo metu ieškovė tai bendrovei, įtrauktai į sąrašus nuo 2010 m. liepos 26 d., teikia tas pačias paslaugas ir taip sudaro galimybę išvengti jai nustatytų sankcijų.
71 Tačiau reikia patikslinti, kad vieninteliai Tarybos pateikti įrodymai yra nurodyti šio sprendimo 58 punkte ir į juos dėl šio sprendimo 59–66 punktuose nurodytų priežasčių atsižvelgti negalima.
72 Todėl reikia konstatuoti, kad, nesant įrodymų, kuriais Taryba galėtų remtis, ieškovės pavadinimo įtraukimas į ginčijamus sąrašus grindžiamas tik bendrais teiginiais, t. y. motyvais, susijusiais su pirmuoju arba antruoju kriterijais (žr. šio sprendimo 69 punktą).
Dėl kaltinimo, susijusio su teisės klaida, pagrįstumo
73 Antrajame pagrinde ieškovė taip pat teigia, kaip priminta šio sprendimo 44 punkte, kad po to, kai buvo priimtas 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimas Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (T‑489/10, EU:T:2013:453), jos pavadinimo įtraukimas į ginčijamus sąrašus neteko teisinio pagrindo. Šį argumentą ji pateikė dublike, nes minėtas sprendimas dar nebuvo priimtas, kai ji pareiškė ieškinį. Taikant proceso organizavimo priemones pateiktame atsakyme ieškovė, be kita ko, patikslina, kad minėtame sprendime Bendrasis Teismas nusprendė, jog Taryba nepagrindė IRISL pavadinimo įtraukimo į ginčijamus sąrašus, todėl subjektų (įskaitant ieškovę), kurie priklausė IRISL ar buvo jos kontroliuojami arba veikė jos vardu, pavadinimų įtraukimas į sąrašus tapo neteisėtas nuo 2010 m. liepos mėn. (nuo pirmojo IRISL įtraukimo į sąrašus). Ji priduria, kad pagal Bendrojo Teismo praktiką sprendimu, kuriuo panaikinamas įtraukimas į sąrašus, „atitinkamo subjekto pavadinimas atgaline data pašalinamas iš teisinės sistemos ir jo įtraukimas laikomas niekada neegzistavusiu“. Ieškovės teigimu, šis principas taikytinas nagrinėjamoje byloje.
74 Taryba ginčija ieškovės argumentus ir, be kita ko, atsakyme į proceso organizavimo priemones teigia, kad ieškovė savo dublike, pateiktame po to, kai buvo priimtas 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimas Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (T‑489/10, EU:T:2013:453), nenurodė pagrindo ar argumento, susijusio su tuo, kad IRISL ir kitų susijusių subjektų pavadinimų įtraukimas į ginčijamus sąrašus buvo laikomas niekada neegzistavusiu, kai buvo priimti 2013 m. birželio mėn. aktai. Taigi, Tarybos teigimu, Bendrasis Teismas šioje byloje negali nagrinėti tokio pagrindo ar argumento, nes priimtų sprendimą ultra petita.
75 Šiuo klausimu pažymėtina, kad, priešingai, nei tvirtina Taryba, ieškovė savo dublike paragino Bendrąjį Teismą nuspręsti dėl 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (T‑489/10, EU:T:2013:453) padarinių 2013 m. birželio mėn. aktams (žr. šio sprendimo 44 punktą), ir ieškovės pastabose, pateiktose taikant proceso organizavimo priemones pateiktame atsakyme, minėtas argumentas tik išplėstas, todėl yra priimtinas.
76 Be to, bet kuriuo atveju primintina, kad res judicata galią turinčio Bendrojo Teismo sprendimo padariniai priskirtini prie pagrindų, susijusių su viešąja tvarka, kuriais Sąjungos teismas gali remtis ex officio (pagal analogiją žr. 2006 m. birželio 1 d. Sprendimo P & O European Ferries (Vizcaya) ir Diputación Foral de Vizcaya / Komisija, C‑442/03 P ir C‑471/03 P, EU:C:2006:356, 45 punktą). Darytina išvada, kad net jeigu ieškovė nebūtų išdėsčiusi tokių argumentų dublike ir taikant proceso organizavimo priemones pateiktame atsakyme, Bendrasis Teismas turėtų ex officio įvertinti 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (T‑489/10, EU:T:2013:453) padarinius ginčijamiems aktams.
77 Kalbant apie ieškovės argumento, susijusio su Tarybos padaryta teisės klaida, vertinimą iš esmės, pažymėtina, kad pagal teismo praktiką subjekto pavadinimo įtraukimo į asmenų ar subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą dėl šio subjekto ryšių su kitu subjektu, kurio pavadinimas įtrauktas į minėtą sąrašą, galiojimas susijęs su tuo, ar įtraukimo dieną šio subjekto pavadinimas buvo pagrįstai įtrauktas į minėtą sąrašą. Vadovaujantis šia teismo praktika, subjektų, kurie priklauso subjektui, kurio pavadinimas pagrįstai įtrauktas į minėtą sąrašą, yra jo kontroliuojami ar veikia jo vardu, lėšų įšaldymas yra reikalingas ir tinkamas, siekiant užtikrinti jam nustatytų priemonių veiksmingumą ir garantuoti, kad šių priemonių nebus išvengta. Todėl darytina išvada: kadangi IRISL pavadinimas buvo nepagrįstai įtrauktas į ginčijamus sąrašus, IRISL vardu veikiančių ar teikiančių jai arba kitiems jos vardu veikiantiems subjektams esmines paslaugas subjektų pavadinimų įtraukimas į tuos sąrašus nebėra pagrįstas tikslu užtikrinti IRISL nustatytų priemonių veiksmingumą ir šių priemonių nebūtų išvengta (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba, T‑489/10, EU:T:2013:453, 75–77 punktus, taip pat 2014 m. gruodžio 9 d. Sprendimo BT Telecommunications / Taryba, T‑440/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1042, 149 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
78 Nagrinėjamoje byloje reikia priminti, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. buvo priimtas Sprendimas Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (T‑489/10, EU:T:2013:453), kuriuo panaikintos IRISL ir kitiems subjektams, įskaitant HDSL ir SAPID, nustatytos ribojamosios priemonės. Šiuo klausimu pažymėtina, kad IRISL nustatytomis ribojamosiomis priemonėmis buvo grindžiamas ieškovės pavadinimo įtraukimas į ginčijamus sąrašus pagal pirmąjį šio sprendimo 69 punkte minėtą kriterijų, t. y. kriterijų, susijusį su veikimu IRISL vardu, o HDSL ir SAPID nustatytomis ribojamosiomis priemonėmis, kaip matyti iš 2013 m. birželio mėn. aktų (žr. šio sprendimo 18 punktą), buvo grindžiamas ieškovės pavadinimo įtraukimas į minėtus sąrašus pagal antrąjį šio sprendimo 69 punkte minėtą kriterijų, t. y. kriterijų, susijusį su pagalba įtrauktiems į sąrašus subjektams išvengti jiems nustatytų sankcijų.
79 Nors IRISL, HDSL ir SAPID pavadinimų įtraukimo į ginčijamus sąrašus padariniai liko galioti, kol pasibaigs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnyje numatytas terminas, nukrypstant nuo SESV 280 straipsnio, t. y. kol pasibaigs šio statuto 56 straipsnio pirmoje pastraipoje numatytas apeliacinio skundo padavimo terminas, tenka konstatuoti, kad pasibaigus šiam terminui minėtas įtraukimas atgaline data buvo pašalintas iš teisinės sistemos taip, tarsi niekada nebūtų egzistavęs (2013 m. gegužės 28 d. Sprendimo Abdulrahim / Taryba ir Komisija, C‑239/12 P, EU:C:2013:331, 68 punktas; taip pat žr. 2014 m. gruodžio 9 d. Sprendimo BT Telecommunications / Taryba, T‑440/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1042, 149 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
80 Iš tiesų Bendrasis Teismas gali nustatyti terminą, iki kurio akto panaikinimo padarinių galiojimas sustabdomas, kad Taryba galėtų ištaisyti konstatuotus pažeidimus ir prireikus nustatyti naujus bendruosius įtraukimo į asmenų ar subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą kriterijus ir naujas ribojamąsias priemones, kurias pritaikius ateityje būtų įšaldytos atitinkamo subjekto lėšos. Tačiau reikia pabrėžti, kad ir tokie nauji bendrieji įtraukimo į sąrašus kriterijai, ir naujos ribojamosios priemonės nesuteikia galimybės patvirtinti priemonių, kurias Bendrasis Teismas pripažino neteisėtomis (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo First Islamic Investment Bank / Taryba, T‑161/13, EU:T:2015:667, 102 punktą).
81 Darytina išvada, kad akto panaikinimo padarinių galiojimo sustabdymas nepaneigia šio sprendimo 79 punkte nurodytoje praktikoje įtvirtinto principo, pagal kurį pasibaigus galiojimo sustabdymo laikotarpiui atitinkamų aktų panaikinimas sukelia padarinių atgaline data, ir dėl to šie aktai laikomi niekada neegzistavusiais.
82 Nagrinėjamoje byloje, nesvarbu, ar kalbėtume apie pirmąjį kriterijų, susijusį su tuo, kad ieškovė veikė IRISL vardu, ar apie antrąjį kriterijų, susijusį su tuo, kad ieškovė padėjo įtrauktiems į sąrašus subjektams išvengti jiems nustatytų sankcijų, nes veikė HDSL ir SAPID vardu arba pakeitė „Great Ocean Shipping Services“, kad perimtų jos HDSL vardu vykdytą veiklą, pažymėtina, jog Bendrasis Teismas panaikino IRISL, HDSL ir SAPID pavadinimų įtraukimą į sąrašus, tad nebegalima pagrįsti ribojamųjų priemonių nustatymo ieškovei ir jų palikimo galioti, remiantis vienu ar kitu iš šių kriterijų, nes jie susiję su minėtų subjektų pagrįstu įtraukimu į sąrašus (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba, T‑489/10, EU:T:2013:453, 75–77 punktus, taip pat pagal analogiją žr. 2014 m. gruodžio 9 d. Sprendimo BT Telecommunications / Taryba, T‑440/11, EU:T:2014:1042, 149 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
83 Taigi reikia konstatuoti, kad Taryba padarė teisės klaidą, nes sprendimą palikti ieškovės pavadinimą ginčijamuose sąrašuose grindė motyvais, susijusiais su vienu ar kitu šio sprendimo 82 punkte nurodytu kriterijumi.
84 Todėl antrąjį byloje T‑423/13 pareikšto ieškinio pagrindą reikia pripažinti pagrįstu ir panaikinti 2013 m. birželio mėn. aktus, kiek jie susiję su ieškove, ir nereikia nagrinėti kitų ieškinio pagrindų.
Dėl bylos T‑64/14
85 Byloje T‑64/14, grįsdama reikalavimą panaikinti 2013 m. lapkričio mėn. aktus, ieškovė nurodo septynis pagrindus. Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su ginčijamų aktų teisinio pagrindo nebuvimu dėl 2013 m. spalio mėn. aktais nustatytų bendrųjų įtraukimo į sąrašus kriterijų neteisėtumo, antrasis – su teisėtų lūkesčių apsaugos principo, galutinio sprendimų pobūdžio, teisinio saugumo principo, principo ne bis in idem, res judicata galios ir nediskriminavimo principo pažeidimu, trečiasis – su pareigos motyvuoti pažeidimu, ketvirtasis – su teisės į gynybą pažeidimu, penktasis – su vertinimo klaida, ginčijamų sąrašų sudarymui taikytinų kriterijų nesilaikymu, įrodymų, pagrindžiančių nustatytas ribojamąsias priemones, nebuvimu ir iš esmės teisės klaida, šeštasis – su pagrindinių teisių, konkrečiai, teisės į nuosavybę, reputaciją ir laisvės užsiimti verslu pažeidimu, o septintasis – su Tarybos piktnaudžiavimu įgaliojimais.
86 Pirmiausia reikia išnagrinėti penktąjį ieškinio pagrindą.
87 Grįsdama penktąjį pagrindą ieškovė pateikia šešis argumentus. Pirma, ji tvirtina, kad sprendimas palikti IRISL pavadinimą ginčijamuose sąrašuose dar nebuvo priimtas, kai buvo priimtas 2013 m. lapkričio mėn. aktuose įtvirtintas sprendimas palikti jos pavadinimą minėtuose sąrašuose. Antra, ji teigia, kad neteikia IRISL jokių paslaugų. Trečia, ji pabrėžia, kad sprendimas palikti HDSL pavadinimą minėtuose sąrašuose dar nebuvo priimtas, kai jos pavadinimas buvo įtrauktas į tuos sąrašus, todėl pastarasis įtraukimas, grindžiamas tuo, kad ji teikia HDSL esmines paslaugas, neturi pagrindo. Ketvirta, ji teigia, jog tuo, kad yra HDSL agentė, negalima pagrįsti jos pavadinimo įtraukimo į aptariamus sąrašus, ir dublike priduria, kad Tarybos pateikti paaiškinimai dėl minėto įtraukimo į sąrašus motyvo buvo pateikti pavėluotai ir nepakankamai įrodyti. Penkta, ji tvirtina, kad nėra įrodymų dėl jos ryšių su branduolinių ginklų platinimu. Šešta, jos darbuotojas, kurio gyvenimo aprašymą pateikė Taryba, neteikia paslaugų IRISL laivams, be to, jie niekada nebuvo kviečiami į Džebel Ali uostą.
88 Taryba ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą. Pirmiausia ji teigia, kad tuo metu, kai ieškovės pavadinimas buvo įtrauktas į ginčijamus sąrašus, IRISL ir HDSL pavadinimai tebebuvo į juos įtraukti, nes, panaikinęs jų pavadinimų įtraukimą, Bendrasis Teismas taip pat nustatė, kad atitinkamų aktų padariniai lieka galioti, kol įsigalios Reglamento Nr. 267/2012 panaikinimas iš dalies (2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba, T‑489/10, EU:T:2013:453, 80–83 punktai), t. y. kol pasibaigs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnyje nustatytas apeliacinio skundo padavimo terminas. Antra, ji tvirtina, kad paslaugos, kurias ieškovė teikė HDSL kaip jos agentė, yra esminės, nes be jų HDSL negalėtų vykdyti veiklos Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Trečia, ji pabrėžia, kad kriterijai, kuriais vadovaujantis ieškovės pavadinimas buvo įtrauktas į šiuos sąrašus, yra ne kriterijai, susiję su branduolinių ginklų platinimu, o bendrieji įtraukimo į sąrašus kriterijai, nustatyti šio sprendimo 25 punkte minėtuose 2013 m. spalio mėn. aktuose. Ketvirta, ji pažymi, kad pateikė įrodymų, kuriais remiantis ieškovės pavadinimas buvo paliktas minėtuose sąrašuose, nes, be kita ko, pateikė vieno ieškovės darbuotojo gyvenimo aprašymą, kuriame nurodyta, kad šis darbuotojas tarpininkauja, kai IRISL laivai atvyksta į Džebel Ali uostą.
89 Reikia priminti, kad ieškovės pavadinimas įtrauktas į ginčijamus sąrašus vadovaujantis bendraisiais įtraukimo į sąrašus kriterijais, nustatytais 2013 m. spalio mėn. aktuose, – pagal juos, be kita ko, leidžiama įtraukti „asmenų ar subjektų, kurie priklauso IRISL ar yra jos kontroliuojami, veikia jos vardu arba teikia IRISL ar jai priklausančiam arba jos kontroliuojamam ar veikiančiam jos vardu subjektui draudimo ar kitas svarbias paslaugas“, pavadinimus, ir ieškovės pavadinimo įtraukimas motyvuotas taip: „[ieškovė] teikia esmines paslaugas bendrovei [HDSL], kuri yra į sąrašą įtrauktas subjektas, veikiantis IRISL vardu“.
90 Ieškovės pavadinimas buvo įtrauktas į ginčijamus sąrašus 2013 m. lapkričio 16 d.; įtraukimas buvo grindžiamas tuo, kad ji, kaip agentė, teikė esmines paslaugas HDSL – IRISL vardu veikiančiam subjektui. Taigi minėto įtraukimo į sąrašus motyvai buvo pateikti dviem aspektais: pirmasis aspektas susijęs su tuo, kad ieškovė teikė HDSL esmines paslaugas, o antrasis – su tuo, kad HDSL buvo IRISL vardu veikiantis subjektas.
91 Kaip nurodyta šio sprendimo 78 punkte, IRISL ir HDSL pavadinimų įtraukimą į ginčijamus sąrašus panaikino Bendrasis Teismas (2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimas Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba, T‑489/10, EU:T:2013:453) ir, kaip nurodyta šio sprendimo 79 punkte, dėl šių įtraukimų panaikinimo atgaline data sukeliamų padarinių jie turi būti laikomi niekada neegzistavusiais.
92 Kaip nurodyta šio sprendimo 32 punkte, IRISL ir HDSL pavadinimai buvo vėl įtraukti į ginčijamus sąrašus 2013 m. lapkričio 26 d., t. y. po to, kai 2013 m. lapkričio 16 d. į šiuos sąrašus buvo įtrauktas ieškovės pavadinimas.
93 Remiantis tuo, kad išdėstyta, darytina išvada, kad tuo metu, kai ieškovės pavadinimas buvo įtrauktas į ginčijamus sąrašus, t. y. dieną, kurią, vadovaujantis šio sprendimo 55 punkte nurodyta teismo praktika, turi būti vertinamas ginčijamų aktų teisėtumas, IRISL ir HDSL pavadinimai nebuvo pagrįstai įtraukti į tuos sąrašus.
94 Todėl konstatuotina, kad dėl tų pačių priežasčių, kokios išdėstytos šio sprendimo 77–82 punktuose, kaip teigia ieškovė, Taryba padarė teisė klaidą, kai 2013 m. lapkričio mėn. aktuose nusprendė palikti ieškovės pavadinimą ginčijamuose sąrašuose, remdamasi IRISL ir HDSL pavadinimų įtraukimu į minėtus sąrašus, nes tuo metu, kai į sąrašus buvo įtrauktas ieškovės pavadinimas, šių subjektų pavadinimai buvo nepagrįstai įtraukti į tuos sąrašus.
95 Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 77 punkte, kadangi IRISL ir HDSL pavadinimai buvo nepagrįstai įtraukti į ginčijamus sąrašus, ieškovės pavadinimo įtraukimas į tuos sąrašus dėl to, kad ji teikė esmines paslaugas HDSL – IRISL vardu veikusiam subjektui, nebėra pagrįstas tikslu užtikrinti IRISL ir HDSL nustatytų priemonių veiksmingumą, ir kad šių priemonių nebūtų išvengta (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba, T‑489/10, EU:T:2013:453, 75–77 punktus, taip pat 2014 m. gruodžio 9 d. Sprendimo BT Telecommunications / Taryba, T‑440/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1042, 149 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
96 Ši išvada neprieštarauja taikant proceso organizavimo priemones Tarybos pateiktame atsakyme nurodytam argumentui, kad IRISL pavadinimo įtraukimo į ginčijamus sąrašus motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo paneigtos 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendime Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (T‑489/10, EU:T:2013:453), taigi nuo bendrųjų įtraukimo į sąrašus kriterijų pakeitimo 2013 m. spalio mėn. aktais, priimtais siekiant ištaisyti minėtu sprendimu konstatuotus pažeidimus, dienos tos pačios faktinės aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas minėtas Bendrojo Teismo panaikintas įtraukimas, tapo atitinkančios minėtus bendruosius įtraukimo į sąrašus kriterijus, t. y. kriterijus, pagal kuriuos leidžiama įtraukti į minėtus sąrašus asmenų ar subjektų, kurie išvengė JT rezoliucijų ar Europos Sąjungos aktų nuostatų taikymo arba jas pažeidė. Kitaip tariant, Tarybos teigimu, nuo tada, kai įsigaliojo 2013 m. spalio mėn. aktai, dėl minėto bendrųjų įtraukimo į sąrašus kriterijų pakeitimo šiais aktais, priimtais iki to laiko, kai ieškovės pavadinimas buvo įtrauktas į šiuos sąrašus 2013 m. lapkričio mėn. aktais, IRISL ir HDSL pavadinimų įtraukimas į tuos sąrašus buvo pagrįstas.
97 Vis dėlto pažymėtina, kad tai, jog panaikinimo 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (T‑489/10, EU:T:2013:453) galiojimo sustabdymo laikotarpiu, t. y. kol ieškovės pavadinimas buvo įtrauktas į ginčijamus sąrašus 2013 m. lapkričio mėn. aktais, Taryba, priėmusi 2013 m. spalio mėn. aktus, pakeitė bendruosius įtraukimo į asmenų ar subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus kriterijus, be kita ko, siekdama užtikrinti, kad IRISL ir HDSL pavadinimų įtraukimas į šiuos sąrašus atitiktų naujus bendruosius įtraukimo kriterijus, nepaneigia išvados, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 79–81 ir 91 punktuose, pasibaigus minėtame sprendime nustatyto panaikinimo galiojimo sustabdymo terminui, IRISL ir HDSL pavadinimų įtraukimas į šiuos sąrašus, kuris minėtu sprendimu buvo panaikintas, atgaline data buvo pašalintas iš teisinės sistemos, tarsi niekada nebūtų egzistavęs. Iš tiesų vien dėl to, kad buvo pakeisti nauji bendrieji įtraukimo į sąrašus kriterijai, nuo pakeitimų priėmimo IRISL ir HDSL pavadinimų įtraukimas į aptariamus sąrašus, remiantis ankstesniais bendraisiais įtraukimo kriterijais, netapo pagrįstas, tad tokiais pakeitimais negalima ištaisyti 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendime Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (T‑489/10, EU:T:2013:453), kuriuo buvo panaikintas minėtas įtraukimas, konstatuotų pažeidimų.
98 Kitoks aiškinimas, nei išdėstytas šio sprendimo 97 punkte, prieštarautų sprendimo 55 punkte primintam principui. Tad vertinant minėtų subjektų įtraukimo į sąrašus teisėtumą negalima atsižvelgti į faktines ir teisines aplinkybes, susiklosčiusias po to, kai IRISL ir HDSL pavadinimai buvo įtraukti į ginčijamus sąrašus.
99 Darytina išvada, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 80 punkte, Taryba negalėjo vien 2013 m. spalio mėn. aktais pakeitusi bendruosius įtraukimo į sąrašus kriterijus ištaisyti 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendime Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba (T‑489/10, EU:T:2013:453) konstatuotų pažeidimų ir palikti ginčijamuose sąrašuose IRISL ir HDSL pavadinimų. Be to, kalbant apie minėtą įtraukimą į sąrašus, konstatuotina, kad Taryba ne tik pakeitė minėtus bendruosius įtraukimo į sąrašus kriterijus, bet ir naujai įtraukė į sąrašus subjektus, vadovaudamasi, be kita ko, šiais naujais bendraisiais įtraukimo į sąrašus kriterijais. Vis dėlto, kaip nurodyta šio sprendimo 92 ir 93 punktuose, subjektai buvo naujai įtraukti po to, kai ieškovės pavadinimas buvo įtrauktas į minėtus sąrašus, todėl dėl šio sprendimo 94 ir 95 punktuose nurodytų priežasčių šiais įtraukimais į sąrašus negalima pagrįsti ieškovės įtraukimo remiantis 2013 m. lapkričio mėn. aktais.
100 Todėl penktąjį ieškinio pagrindą reikia pripažinti pagrįstu ir panaikinti 2013 m. lapkričio mėn. aktus, kiek jie susiję su ieškove, ir nereikia nagrinėti kitų ieškinio pagrindų ir prieštaravimo, grindžiamo 2013 m. spalio mėn. aktuose įtvirtintų bendrųjų įtraukimo į sąrašus kriterijų neteisėtumu.
Dėl ginčijamųjų aktų panaikinimo padarinių laiko atžvilgiu
101 Dėl Įgyvendinimo reglamento Nr. 522/2013, kuriuo ieškovės pavadinimas įtrauktas į Reglamento Nr. 267/2012 IX priede pateiktą sąrašą, pažymėtina, kad minėtas reglamentas nuo Reglamento Nr. 1154/2013 priėmimo nebekelia teisinių padarinių. Todėl Įgyvendinimo reglamento Nr. 522/2013 panaikinimas, kiek šis aktas susijęs su ieškove, susijęs tik su jo padariniais nuo jo įsigaliojimo iki Reglamento Nr. 1154/2013 priėmimo dienos.
102 Dėl Sprendimo 2013/270, kuriuo ieškovės pavadinimas įtrauktas į Sprendimo 2010/413 II priede pateiktą sąrašą, pažymėtina, kad jo panaikinimas, kiek tai susiję su ieškove, nedelsiant sukelia galutinių padarinių.
103 Kalbant apie Reglamento Nr. 1154/2013 padarinius laiko atžvilgiu, reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antrą pastraipą, nukrypstant nuo SESV 280 straipsnio, šio reglamento panaikinimas, kiek tai susiję su ieškove, įsigalioja tik pasibaigus šio statuto 56 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam apeliacinio skundo padavimo terminui arba, jeigu per tą laikotarpį paduodamas apeliacinis skundas, nuo apeliacinio skundo atmetimo dienos (pagal analogiją žr. 2011 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Kadio Morokro / Taryba, T‑316/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:484, 38 punktą ir 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Good Luck Shipping / Taryba, T‑57/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:410, 74 punktą).
104 Dėl Sprendimo 2010/413, iš dalies pakeisto Sprendimu 2013/661, primintina, kad pagal SESV 264 straipsnio antrą pastraipą Bendrasis Teismas gali, jei mano, kad būtina, nurodyti, kurie paskelbto negaliojančiu akto padariniai lieka galutiniai (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Europäisch‑Iranische Handelsbank / Taryba, T‑434/11, EU:T:2013:405, 220 punktą ir Sprendimo Good Luck Shipping / Taryba, T‑57/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:410, 75 punktą).
105 Šiuo klausimu pasakytina, kad skirtumas tarp Reglamento Nr. 1154/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento Nr. 267/2012 IX priedas, panaikinimo iš dalies įsigaliojimo dienos ir Sprendimo 2010/413 II priedo (redakcija remiantis Sprendimu 2013/661) panaikinimo iš dalies įsigaliojimo dienos gali labai pakenkti teisiniam saugumui, nes šiais dviem aktais ieškovei nustatytos tokios pačios priemonės.
106 Todėl Sprendimo 2010/413 II priedo (redakcija remiantis Sprendimu 2013/661) padariniai, kiek jie susiję su ieškove, turi likti galioti iki Reglamento Nr. 1154/2013 dėl Reglamento Nr. 267/2012 IX priedo panaikinimo įsigaliojimo dienos (pagal analogiją žr. 2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Sina Bank / Taryba, T‑15/11, EU:T:2012:661, 89 punktą ir 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Good Luck Shipping / Taryba, T‑57/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:410, 76 punktą).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
107 Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Taryba pralaimėjo sujungtas bylas T‑423/13 ir T‑64/14, pagal ieškovės reikalavimus ji turi padengti savo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinami šie aktai, kiek jie susiję su Good Luck Shipping LLC:
– 2013 m. birželio 6 d. Tarybos sprendimas 2013/270/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui,
– 2013 m. birželio 6 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 522/2013, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui,
– 2013 m. lapkričio 15 d. Tarybos sprendimas 2013/661/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui,
– 2013 m. lapkričio 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1154/2013, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui.
2. Sprendimo 2013/661 padariniai tiek, kiek jie susiję su Good Luck Shipping, lieka galioti tol, kol bus panaikintas Reglamentas Nr. 1154/2013.
3. Europos Sąjungos Taryba padengia savo ir Good Luck Shipping patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Martins Ribeiro | Gervasoni | Madise |
Paskelbta 2016 m. gegužės 24 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
Turinys
Ginčo aplinkybės
Procesas ir šalių reikalavimai
Dėl teisės
Dėl bylos T‑423/13
Dėl duomenų, kuriais šioje byloje gali remtis Taryba
Dėl kaltinimo, susijusio su vertinimo klaida, pagrįstumo
Dėl kaltinimo, susijusio su teisės klaida, pagrįstumo
Dėl bylos T‑64/14
Dėl ginčijamųjų aktų panaikinimo padarinių laiko atžvilgiu
Dėl bylinėjimosi išlaidų