PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (ketvirtoji kolegija)
SPRENDIMAS
2007 m. gegužės 23 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Erdvinių Bendrijos prekių ženklų paraiškos – Baltos kvadratinės tabletės su spalvotu gėlės žiedo piešiniu – Absoliutus atmetimo pagrindas – Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas – Skiriamųjų požymių nebuvimas“
Sujungtose bylose T‑241/05, nuo T‑262/05 iki T‑264/05, T‑346/05, T‑347/05, nuo T‑29/06 iki T‑31/06,
The Procter & Gamble Company, įsteigta Cincinatyje, Ohajuje (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama advokato G. Kuipers,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą iš pradžių D. Schennen, vėliau – G. Schneider,
atsakovę,
dėl devynių ieškinių, pareikštų dėl 2005 m. balandžio 14 d. (byla R 843/2004‑1), gegužės 3 d. (byla R 845/2004‑1), gegužės 4 d. (byla R 849/2004‑1), birželio 1 d. (byla R 1184/2004‑1), liepos 6 d. (bylos R 1188/2004‑1 ir R 1182/2004‑1), lapkričio 16 d. (byla R 1183/2004‑1), lapkričio 21 d. (byla R 1072/2004‑1) ir lapkričio 22 d. (byla R 1071/2004‑1) VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimų dėl paraiškų įregistruoti erdvinius prekių ženklus,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Legal, teisėjai V. Vadapalas ir N. Wahl,
posėdžio sekretorė C. Kantza, administratorė,
susipažinęs su 2005 m. birželio 29 d. (byla T‑241/05), liepos 18 d. (bylos nuo T‑262/05 iki T‑264/05), rugsėjo 12 d. (bylos T‑346/05 ir T‑347/05) ir 2006 m. sausio 24 d. (bylos nuo T‑29/06 iki T‑31/06) Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktais ieškiniais,
susipažinęs su 2005 m. rugsėjo 30 d. (bylos T‑241/05 ir nuo T‑262/05 iki T‑264/05), 2005 m. spalio 26 d. (bylos T‑346/05 ir T‑347/05) ir 2006 m. gegužės 18 d. (bylos nuo T‑29/06 iki T‑31/06) Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktais atsakymais į ieškinius,
atsižvelgęs į 2006 m. spalio 24 d. Sprendimą sujungti bylas,
įvykus 2006 m. gruodžio 13 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Bylos aplinkybės
1 2000 m. gegužės 31 d. ieškovė, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1), Vidaus rinkos derinimo tarybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pateikė devynias Bendrijos prekių ženklų paraiškas.
2 Toliau pavaizduoti prekių ženklai, kuriuos buvo prašoma įregistruoti, yra erdvinės formos ir sudaryti iš:
– baltos kvadratinės tabletės, ant kurios pavaizduotas alyvinis šešių vainiklapių žiedas (byla T‑241/05):
– baltos kvadratinės tabletės, ant kurios pavaizduotas žalias šešių vainiklapių žiedas (byla T‑262/05):
– baltos kvadratinės tabletės, ant kurios pavaizduotas alyvinis keturių vainiklapių žiedas (byla T‑263/05):
– baltos kvadratinės tabletės, ant kurios pavaizduotas žalias keturių vainiklapių žiedas (byla T‑264/05):
– baltos kvadratinės tabletės, ant kurios pavaizduotas mėlynas šešių vainiklapių žiedas (byla T‑346/05):
– baltos kvadratinės tabletės, ant kurios pavaizduotas žalias penkių vainiklapių žiedas (byla T‑347/05):
– baltos kvadratinės tabletės, ant kurios pavaizduotas mėlynas penkių vainiklapių žiedas (byla T‑29/06):
– baltos kvadratinės tabletės, ant kurios pavaizduotas mėlynas keturių vainiklapių žiedas (byla T‑30/06):
– baltos kvadratinės tabletės, ant kurios pavaizduotas alyvinis penkių vainiklapių žiedas (byla T‑31/06):
.
3 Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklus, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 3 klasei ir atitinka šį visose paraiškose tapatų aprašymą: „Balinimo, plovimo preparatai ir kitos skalbimo medžiagos; valymo, poliravimo, šveitimo ir švitrinimo preparatai; plovimo, valymo ir indų priežiūros preparatai; muilas“.
4 Nuo 2004 m. liepos 28 d. iki lapkričio 8 d. priimtais devyniais sprendimais VRDT ekspertas, remdamasis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktu, atmetė paraiškas įregistruoti.
5 Dėl šių sprendimų ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsniais, pateikė devynias apeliacijas VRDT.
6 Devyniais 2005 m. balandžio 14 d. (byla T‑241/05), gegužės 3 d. (T‑263/05), gegužės 4 d. (T‑264/05), birželio 1 d. (T‑262/05), liepos 6 d. ( T‑346/05 ir T‑347/05), lapkričio 16 d. (T‑31/06), lapkričio 21 d. (T‑30/06) ir lapkričio 22 d. (T‑29/06) sprendimais (toliau – ginčijami sprendimai) VRDT pirmoji apeliacinė taryba atmetė minėtas apeliacijas motyvuodama tuo, kad prašomi įregistruoti prekių ženklai neturi jokių skiriamųjų požymių Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme.
Šalių reikalavimai
7 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti ginčijamus sprendimus,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
8 VRDT Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinius,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Šalių argumentai
9 Kiekvienoje iš bylų ieškovė nurodo vienintelį ieškinio pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.
10 Kalbėdama apie suinteresuotąjį vartotoją, ji teigia nagrinėjamas prekes esant skirtas kasdien apsiperkantiems ir dėl to pastabesniems vartotojams. Be to, tabletės yra vienos brangiausių prekybos centruose parduodamų plovimo priemonių kategorijos prekių, todėl vartotojas labiau pastebi jų formą ir ant jų esantį piešinį.
11 Be to, didele konkurencija pasižyminčioje atitinkamoje rinkoje veikiantys gamintojai, kad patrauktų vartotojo dėmesį, suinteresuoti, kad jų prekių vaizdas skirtųsi nuo konkurentų prekių, kaip tai rodo didelis paraiškų įregistruoti plovimo tablečių formas kaip prekių ženklus skaičius. Prie ieškinių bylose nuo T‑29/06 iki T‑31/06 pridėti televizijos reklamos pavyzdžiai patvirtina argumentą, kad gamintojai tabletes naudoja skiriamaisiais tikslais. Šie argumentai įrodo, kad vartotojas gali visiškai suprasti tabletę kaip prekės komercinės kilmės nuorodą. Tai patvirtina ir rinkoje esančių plovimo tablečių įvairovė.
12 Vertindama suinteresuotojo vartotojo įpročius, Apeliacinė taryba klaidingai atsižvelgė į tai, kad aptariamos prekės paprastai parduodamos pakuotėse, ant kurių yra tam tikri žodiniai ir vaizdiniai elementai (2002 m. kovo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo DaimlerChrysler prieš VRDT (TELE AID), T‑355/00, Rink. p. II‑1939, 42 punktas). Numatomo prašomų įregistruoti prekių ženklų naudojimo aplinkybės neturi įtakos vertinant skiriamąjį požymį. Pavyzdžiui, jeigu tabletės būtų parduodamos supakuotos, jos galėtų būti pavaizduotos ant pakuotės ir parduodamos permatomoje arba prašomo įregistruoti prekių ženklo formos pakuotėje. Tabletės modelis galėtų būti pritvirtintas prie prekės pakuotės.
13 Beje, netgi darant prielaidą, kad Apeliacinė taryba galėjo atsižvelgti į numatomo prašomų įregistruoti prekių ženklų naudojimo aplinkybes, ji taip pat turėjo atsižvelgti į kitas aplinkybes, kaip antai didesnė prekės kaina, palyginti su skysta ar miltelių pavidalo skalbimo priemone, bei į tai, kaip tabletė pristatoma reklamoje.
14 Apeliacinė taryba neatsižvelgė į visus prašomų įregistruoti prekių ženklų požymius, t. y. į:
– storos tabletės stačiakampio, beveik kubo su dviem kvadratiniais suapvalintų kampų paviršiais formą,
– tai, kad jos yra iš dviejų labai skirtingų spalvų: baltos ir atitinkamai pagal tabletę alyvinės, žalios ir mėlynos,
– spalvų kombinaciją: viena iš šių spalvų naudojama piešiniui tabletės centre, o ne pavieniams ją sudarantiems sluoksniams,
– piešinio ant tabletės formą.
15 Dėl šių elementų prašomi įregistruoti prekių ženklai aiškiai skiriasi nuo rinkoje esančių plovimo tablečių. Grįsdama šį argumentą, ieškovė pateikia tablečių, kuriomis buvo prekiaujama pateikiant aptariamų prekių ženklų paraiškas, atvaizdus.
16 Apeliacinė taryba klaidingai manė, kad šiame sektoriuje aptariami elementai įprasti, netgi pagrįsti praktiniais sumetimais, ir kad dėl jų nelabai išskirtas tabletės vaizdas. Ji taip pat neįvertino to, jog tabletė yra kubo formos, skirtingos nuo rinkoje esančių siauresnių stačiakampių tablečių formų, bei iš dviejų skirtingų spalvų, išdėstytų taip, kad būtų patrauktas dėmesys. Ji neįrodė, kad prekių ženklų paraiškų pateikimo dieną rinkoje egzistavo tabletė su panašiais požymiais.
17 Be šių būdingų elementų, prašomuose įregistruoti prekių ženkluose yra šios tabletės centre esantis piešinys, sudarantis papildomą ir skiriamąjį požymį 2001 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Procter & Gamble prieš VRDT (Kvadratinė tabletė su intarpu) (T‑128/00, Rink. p. II‑2785, 60 punktas) ir 2001 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Procter & Gamble prieš VRDT(Stačiakampė tabletė su intarpu) (T‑129/00, Rink. p. II‑2793, 60 punktas) prasme. Atsižvelgus į šį elementą, prašomi įregistruoti prekių ženklai negali būti laikomi tik iš nagrinėjamos prekės formos ir spalvų sudarytu žymeniu, nes nėra jokių grafinių elementų.
18 Aptariami piešiniai vaizduoja keturių, penkių ar šešių vainiklapių žiedą ar netgi žvaigždę. Ant jokios rinkoje esančios tabletės nėra tikslių kontūrų piešinio. Apeliacinė taryba neteisingai įvertino šį elementą, manydama, jog jis panašus į pagrindines geometrines formas, kaip antai stačiakampį ir trikampį intarpą, nagrinėtas bylose, kuriose buvo priimti minėti sprendimai Kvadratinė tabletė su intarpu ir Stačiakampė tabletė su intarpu.
19 Be to, manydama, kad registruoti pateiktuose prekių ženkluose nėra „specialaus, ypatingo ar neįprasto piešinio“, Apeliacinė taryba buvo pernelyg reikli dėl prekių ženklo registracijai reikalaujamo minimalaus skiriamojo požymio.
20 Prašomus įregistruoti prekių ženklus buvo galima laikyti skiriamaisiais remiantis vien šiais į logotipą arba į žymenį panašiais piešiniais. Šiuo atžvilgiu ieškovė remiasi tuo, kad VRDT įregistravo vaizdinius prekių ženklus, sudarytus iš gėlės vaizdo (Nr. 6892897) ir netgi iš paprastų geometrinių formų (Nr. 2359776, Nr. 1868165, Nr. 3422631 ir Nr. 1648120).
21 Beje, šešių vainiklapių žiedo piešinys panašus į Ariel logotipą, įregistruotą kaip Bendrijos prekių ženklą (Nr. 814780). Keturių vainiklapių žiedo piešinys panašus į kitą ieškovei priklausantį erdvinį Bendrijos prekių ženklą (Nr. 715904).
22 Apeliacinė taryba taip pat neįvertino bendro kiekvieno prašomo įregistruoti prekių ženklo sukeliamo įspūdžio, juos apibūdinusi kaip dviejų pagrindinių geometrinių formų derinį. Jokia rinkoje esanti tabletė neturi tos pačios formos, spalvų ir kombinacijos derinio, kokį turi registruoti pateiktos tabletės, be to, ant pastarųjų yra piešinys.
23 Ieškovė pastebi, kad VRDT sutiko registruoti žymenis, sudarytus iš stačiakampės tabletės su raide „s“ (Nr. 1860170) ir iš dviejų apvalių tablečių, ant kurių atitinkamai yra „yin-yang“ piešinys (Nr. 1207455) ir į vandens lašą panaši figūra (Nr. 1207869).
24 Ji taip pat remiasi tuo, jog Beniliukso prekių ženklų biuras įregistravo kai kuriuos prašytus įregistruoti prekių ženklus.
25 Galiausiai ieškovė kritikuoja, kad septyniuose ginčijamuose sprendimuose buvo atsižvelgta į pagrindinių geometrinių formų prieinamumo reikalavimą. Ji teigia, kad tas pats vertinimas būdingas argumentams, pateiktiems dviejuose ginčijamuose sprendimuose bylose T‑346/05 ir T‑347/05, kuriuose jis aiškiai neminimas. Aptariamas vertinimas šiuo atveju yra nepagrįstas, atsižvelgiant į daug galimų tablečių formos, spalvų ir piešinio derinių. Be to, jis netinkamas vertinant žymens skiriamąjį požymį (2004 m. rugsėjo 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo SAT.1 prieš VRDT, C‑329/02 P, Rink. p. I‑8317, 36 punktas).
26 VRDT tvirtina, kad ginčijamuose sprendimuose teisingai pritaikyta Bendrijų teismų praktika šioje srityje.
27 Kalbėdama apie atitinkamą visuomenę, Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad ją sudaro paprastas vartotojas. Šis vartotojas renkasi pagal gamintoją, paskui – pagal paruošimo būdą, tačiau neturi jokio pagrindo atidžiai analizuoti tabletės.
28 Siekiant nustatyti, kaip šis paprastas vartotojas suvoks plovimo tabletes, aptariami žymenys turi būti vertinami atsižvelgiant į įprastą šių prekių pardavimą, kaip antai į jų pardavimą pakuotėje. Galimybė tabletes parduoti prašomų įregistruoti prekių ženklų formos pakuotėje ar tabletę naudoti kaip prie pakuotės pritvirtintą ženklą, yra nesvarbi, nes tokį pateikimą paprastas vartotojas supranta kaip paprastą pakuotėje esančių prekių apibūdinimą arba demonstravimą. Taigi prašomi įregistruoti prekių ženklai negali būti supainioti su erdviniu prekių ženklu, neturinčiu jokio ryšio su aptariama preke.
29 Kalbėdama apie prašomų įregistruoti prekių ženklų vertinimą, ieškovė neginčija, kad jie atitinka aptariamas prekes, t. y. plovimo priemones tabletės forma. Šiomis aplinkybėmis, nesant papildomų aptariamas tabletes išskiriančių elementų, paprastas vartotojas jas suvoktų kaip galimą ir paplitusią pačių prekių formą, o ne kaip jų komercinės kilmės nuorodą.
30 Šiuo atveju aptariamos tabletės vaizduoja tik kitą įvairių elementų, kurie jau pripažinti kaip neturintys skiriamųjų požymių, t. y. stačiakampio nuožulniais kraštais forma, keli įvairių spalvų sluoksniai ar intarpai, derinį (2001 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Henkel prieš VRDT (Žalia ir balta stačiakampė tabletė), T‑336/99, Rink. p. II‑2589 ir minėti sprendimai Kvadratinė tabletė su intarpu ir Stačiakampė tabletė su intarpu).
31 Aptariamų tablečių stačiakampė ar kubo forma yra pagrindinė ir įprasta rinkoje forma, kuri natūraliai ateina į galvą galvojant apie plovimo tabletes. Įvairių kubo briaunų geometrinis santykis ir nuožulnumas yra tik nereikšmingos šios formos variacijos.
32 Naudojamos įvairios spalvos, vartotojui nurodančios, jog yra keletas veikliųjų medžiagų, atitinka funkcinį tikslą. Šiuo atveju tai yra pagrindinės spalvos, kaip antai žalia, mėlyna ir alyvinė.
33 Tabletės viduryje esantis intarpas yra įprastas skirtingų veikliųjų medžiagų derinys. Intarpo pagrindinė funkcija – nurodyti, kad yra papildoma veiklioji medžiaga. Iš teismo praktikos matyti, kad tai, jog tokiam intarpui naudojama trikampė forma, nesuteikia prekių ženklui skiriamojo požymio (minėto sprendimo Kvadratinė tabletė su intarpu 59 ir 60 punktai). Aptariamo intarpo keturių, penkių arba šešių vainiklapių forma taip pat yra pagrindinė geometrinė forma kaip ir trikampė forma.
34 Net jeigu nagrinėjama forma turėtų būti aiškinama kaip gėlės žiedo piešinys, o tai reikalautų didelio vartotojo dėmesio, ji būtų suprasta tik kaip dekoratyvinis elementas. Be to, skalbimo priemonių srityje gėlės žiedo forma simbolizuoja gaivumą, švarą ir malonų kvapą. Todėl ji yra tik nesvarbi tabletės intarpo variacija, o ne skiriamasis požymis.
35 Tai, jog yra vaizdinių Bendrijos prekių ženklų, turinčių panašią į aptariamą intarpą formą, nedaro įtakos minėtam vertinimui. Atitinkama visuomenė su aptariamų prekių forma nesusijusių vaizdinių prekių ženklų, kaip antai nurodytų ieškovės, nesuvoks taip pat, kaip ir erdvinių prekių ženklų, sudarytų iš prekės vaizdo, kokie yra nagrinėjami šiuo atveju.
36 Prašomų įregistruoti prekių ženklų, vertinamų atskirai arba kartu, elementai nepakankamai įspūdingi ir skirtingi, kad būtų suprasti kitaip nei paprastas pagrindinių ir įprastų spalvų bei formų derinys, kitaip tariant, kaip viena iš plovimo tablečių.
37 Ieškovė negali tinkamai remtis ankstesniais su kitomis tabletėmis susijusiais VRDT sprendimais (2002 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Streamserve prieš VRDT(STREAMSERVE), T‑106/00, Rink. p. II‑723, 67 punktas). Be to, sutikdama įregistruoti tabletes su stilizuota „s“ raide ir su „yin-yang“ piešiniu, VRDT manė, kad minėti elementai nebus suprasti kaip kitą veikliąją medžiagą vaizduojantys funkciniai elementai.
38 Tai, kad aptariami žymenys buvo įregistruoti Beniliukse, neįpareigoja VRDT. Be to, minėtos registracijos buvo atliktos prieš paskelbiant pirmuosius Pirmosios instancijos teismo sprendimus, susijusius su plovimo tabletėmis.
39 Galiausiai, kalbėdama apie argumentus dėl prieinamumo reikalavimo, Apeliacinė taryba pagrindinių geometrinių formų atžvilgiu taikė su spalvomis susijusią Teisingumo Teismo praktiką (2003 m. gegužės 6 d. Sprendimas Libertel, C‑104/01, Rink. p. I‑3793). Be to, kadangi minėti argumentai buvo nurodyti tik kaip papildomi, jų tariamas nereikšmingumas negali lemti ginčijamų sprendimų panaikinimo.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
40 Pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktą neregistruojami „neturintys jokio skiriamojo požymio prekių ženklai“.
41 Prekių ženklo skiriamasis požymis šio straipsnio prasme reiškia, kad šis prekių ženklas leidžia prekę, kuriai prašoma įregistruoti prekių ženklą, identifikuoti kaip kilusią iš konkrečios įmonės ir ją atskirti nuo kitų įmonių prekių. Prekių ženklo skiriamasis požymis gali būti vertinamas tik, pirma, atsižvelgiant į prekes ir paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, ir, antra, atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenės dalis jį suvokia (žr. 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Procter & Gamble prieš VRDT, C‑473/01 P ir C‑474/01 P, Rink. p. I‑5173, 32 ir 33 punktus ir nurodytą teismo praktiką).
42 Šiuo atveju reikia pažymėti, kad kiekvienas prašomas įregistruoti prekių ženklas sudarytas iš prekės, kuriai prašoma įregistruoti prekių ženklą, formos, spalvų ir piešinio, t. y. kvadratinės baltos plovimo tabletės, kurios viršutinės pusės centre yra spalvotas piešinys.
43 Pagal nusistovėjusią Bendrijų teismų praktiką erdvinių prekių ženklų, sudarytų iš pačios prekės vaizdo, skiriamojo požymio vertinimo kriterijai nesiskiria nuo tų, kurie yra taikomi kitoms prekių ženklų kategorijoms. Vis dėlto, taikant šiuos kriterijus, reikia atsižvelgti į tai, kad suinteresuotasis vartotojas nebūtinai taip pat suvoks erdvinį prekių ženklą, sudarytą iš pačios prekės vaizdo, ir žodinį ar vaizdinį prekių ženklą, sudarytą iš žymimų prekių požymiu su juo nesusijusio žymens. Iš tikrųjų paprasti vartotojai nėra įpratę preziumuoti prekių kilmės remdamiesi jų ar jų pakuotės forma nesant jokių grafinių ar teksto elementų, todėl nustatyti tokio erdvinio prekių ženklo skiriamąjį požymį gali būti sunkiau negu žodinio ar vaizdinio prekių ženklo atveju (žr. minėto sprendimo Procter & Gamble prieš VRDT 36 punktą ir 2006 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Storck prieš VRDT, C‑24/05 P, Rink. p. I‑5677, 24 ir 25 punktus bei nurodytą teismo praktiką).
44 Šiomis aplinkybėmis skiriamąjį požymį Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme turi tik toks prekių ženklas, kuris labai skiriasi nuo atitinkamo sektoriaus normų ir įpročių bei dėl to gali atlikti savo esminę kilmės nuorodos funkciją (minėto sprendimo Storck prieš VRDT 26 punktas ir nurodyta teismo praktika).
45 Atsižvelgiant į šį vertinimą, reikia išnagrinėti: pirma, ieškovės argumentus dėl suinteresuotojo vartotojo pastabumo lygio, susijusio su plovimo tabletėmis, ir, antra, su kiekvieno prašomo registruoti prekių ženklo vertinimu susijusius argumentus.
Dėl suinteresuotojo vartotojo pastabumo lygio
46 Kalbėdama apie suinteresuotąjį vartotoją, Apeliacinė taryba pažymėjo, kad aptariamos prekės yra plataus vartojimo prekės, skirtos visiems vartotojams.
47 Šio vertinimo negali paneigti ieškovės jokia tikslia faktine aplinkybe nepagrįstas argumentas, jog šias prekes, nors jos yra plataus vartojimo, pirks ribota visuomenės dalis, sudaryta iš vartotojų, kurie apsiperka kasdien.
48 Todėl prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamasis požymis turi būti vertinamas atsižvelgiant į numanomus paprasto, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo lūkesčius (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Kvadratinė tabletė su intarpu 52 punktą ir minėto sprendimo Stačiakampė tabletė su intarpu 52 punktą, patvirtintus irgi minėto sprendimo Procter & Gamble prieš VRDT 33 ir 35 punktuose).
49 Paprasto vartotojo pastabumo lygis gali kisti pagal nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategoriją (1999 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, Rink. p. I‑3819, 26 punktas). Šiuo požiūriu Pirmosios instancijos teismas jau yra nusprendęs, kad kasdienio vartojimo prekių atžvilgiu paprasto vartotojo pastabumo lygis, susijęs su skalbimo ir indų plovimo tablečių formomis ir piešiniais, nėra didelis (minėto sprendimo Kvadratinėtabletė su intarpu 53 punktas ir minėto sprendimo Stačiakampė tabletėsu intarpu 53 punktas).
50 Šiuo atžvilgiu Apeliacinė taryba pažymėjo, kad paprasto vartotojo pastabumo lygis nagrinėjamų prekių vaizdo atžvilgiu nėra didelis (ginčijamo sprendimo byloje T‑241/05 23 punktas ir atitinkami kitų ginčijamų sprendimų punktai).
51 Šio vertinimo negali paneigti ieškovės argumentas dėl tablečių ir skystu arba miltelių pavidalu parduodamų plovimo priemonių ar netgi plovimo tablečių ir kitų kasdienio vartojimo prekių kainos skirtumų. Iš tikrųjų ieškovė nenurodo, kodėl, net jeigu aptariama plovimo priemonė yra plataus vartojimo prekė, šios prekės kaina pateisina kitą išvadą dėl paprasto vartotojo pastabumo lygio.
52 Be to, vertinant suinteresuotojo vartotojo įpročius, reikia atsižvelgti į įprastus nagrinėjamos prekės pardavimo būdus (šiuo klausimu žr. 2003 m. kovo 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Unilever prieš VRDT (Kiaušinio formos tabletė), T‑194/01, Rink. p. II‑383, 48 punktą). Priešingai nei teigia ieškovė, atsižvelgimas į atitinkamoje rinkoje įprastai vyraujančius prekybos būdus nenukrypsta nuo teismo praktikos, pagal kurią prekių ženklo paraišką pateikusio asmens numatyta konkreti prekybos koncepcija, kuri priklauso nuo atitinkamos įmonės pasirinkimo ir kuri po registracijos gali būti pakeista, yra veiksnys, negalintis turėti įtakos prekių ženklo registravimo vertinimui (minėto sprendimo TELE AID 42 punktas).
53 Taigi šiuo atveju Apeliacinė taryba teisėtai galėjo atsižvelgti į tai, kad plovimo tabletės įprastai parduodamos pakuotėje, ant kurios nurodytas prekės pavadinimas ir dažnai yra žodiniai ar vaizdiniai prekių ženklai arba kiti vaizdiniai elementai, tarp kurių gali būti prekės vaizdas (ginčijamo sprendimo byloje T‑241/05 23 punktas ir atitinkami kitų ginčijamų sprendimų punktai).
54 Tačiau iš teismo praktikos matyti, kad paprasto vartotojo pastabumo lygis šiuo būdu prekiaujamų prekių vaizdo atžvilgiu paprastai nėra didelis. Šiomis aplinkybėmis prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo, pateikdamas konkrečių ir pagrįstų duomenų, turi įrodyti, kad dėl atitinkamoje rinkoje susiklosčiusių vartotojų įpročių yra kitaip (minėto sprendimo Kiaušinio formos tabletė 48 punktas).
55 Todėl reikia išnagrinėti, ar ieškovė, pateikdama konkrečius ir pagrįstus duomenis, įrodė, kad atitinkamoje rinkoje vartotojas plovimo tabletės vaizdą įpratęs suvokti kaip jos komercinę kilmę.
56 Visų pirma vien ieškovės argumento, esą atitinkami konkuruojantys gamintojai suinteresuoti savo produktų vaizdą atskirti nuo konkurentų produktų, kaip tai rodo rinkoje esančių tablečių įvairovė bei didelis atitinkamame sektoriuje pateiktų erdvinių prekių ženklų paraiškų skaičius, nepakanka padaryti išvadą, kad paprastai suinteresuotasis vartotojas šių prekių vaizdą suvokia kaip jų komercinės kilmės nuorodą (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Kiaušinio formos tabletė 50 punktą).
57 Toliau, kalbant apie ieškovės teiginį, kad tabletės gali būti pritvirtintos ant pakuotės, parduodamos permatomoje ar tabletės formos pakuotėje, reikia pastebėti, kad ieškovė neteigia, jog šie prekių pateikimo būdai įprastai naudojami atitinkamoje rinkoje. Taigi šis argumentas neleidžia atsižvelgti į suinteresuotojo vartotojo įpročius.
58 Be to, kalbant apie ieškovės argumentą, esą tabletės gali būti pavaizduotos ant jų pakuotės, reikia pastebėti, kad ant jos įprastai yra daug žodinių ir vaizdinių elementų, visų pirma – prekės bei žodinių arba vaizdinių prekių ženklų pavadinimas. Šį pastebėjimą patvirtina ieškovės Apeliacinei tarybai ir Pirmosios instancijos teismui pateikti skalbimo ir indų plovimo tablečių pavyzdžiai. Šiomis aplinkybėmis ir neatmetant galimybės, jog ant pakuotės kartu pavaizduoti keli prekių ženklai, tai, kad prekė yra pavaizduota ant pakuotės, neįrodo, jog vartotojas ypatingą dėmesį sutelkia į jos vaizdą kaip į kilmės nuorodą.
59 Galiausiai, atsakant į kritiką, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tam tikras aplinkybes, kaip antai prekės kainą ir tai, kaip ji pristatoma reklamose, visų pirma reikia priminti, kad ieškovė nenurodo, kaip plataus vartojimo prekių kainų skirtumas gali paveikti suinteresuotojo vartotojo pastabumo lygį (žr. 51 punktą).
60 Antra, negalima Apeliacinės tarybos kaltinti dėl to, jog ji neanalizavo atitinkamame sektoriuje naudojamų reklamų, nes ieškovė nesirėmė šiomis aplinkybėmis VRDT, kaip ji tai patvirtino per posėdį. Reikia priminti, kad šiuo atveju prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo turi įrodyti, jog atitinkamoje rinkoje paprasto vartotojo pastabumo lygis prekės vaizdo atžvilgiu yra didelis (žr. 54 punktą).
61 Bet kuriuo atveju, kalbant apie prie ieškinių bylose T‑29/06–T‑31/06 pridėtus reklamos pavyzdžius, reikia pastebėti, kad negalima daryti išvados, jog suinteresuotasis vartotojas televizijos reklamose pateiktus tablečių vaizdus suvoks kitaip nei prekės požymių, pavyzdžiui, kad plovimo priemonė kietu pavidalu yra praktiška naudoti ir kad tabletėje yra keletas spalvotų medžiagų, demonstravimą. Taip yra dar ir dėl to, kad vartotojo pastabumo laipsnis yra mažesnis, kai jis šias prekes ir su jomis susijusius prekių ženklus pastebi tokiomis aplinkybėmis, kurios nesusijusios su pirkimu (šiuo klausimu žr. 2006 m. sausio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ruiz-Picasso ir kt. prieš VRDT, C‑361/04 P, Rink. p. I‑643, 41 punktą ir minėto sprendimo Storck prieš VRDT 72 punktą).
62 Atsižvelgiant į šiuos argumentus ir nesant reikalo nuspręsti dėl dalies aptariamų įrodymų, kurie nebuvo pateikti Apeliacinėje taryboje, priimtinumo, reikia konstatuoti, kad ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka įrodyti, jog suinteresuotasis vartotojas ypatingą dėmesį skiria plovimo tabletės vaizdui arba kad jis įpratęs jį suvokti kaip jos komercinės kilmės nuorodą.
63 Todėl reikia patvirtinti Apeliacinės tarybos vertinimą, pagal kurį paprasto vartotojo pastabumo lygis plovimo tabletės formos ir piešinio atžvilgiu yra nedidelis.
Dėl prašomų įregistruoti prekių ženklų
64 Kalbant apie kiekvieno prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamojo požymio vertinimą, reikia išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į bendrą jo formos, spalvų ir dizaino derinio sukeliamą įspūdį, suinteresuotasis vartotojas šį prekės ženklą galėtų suprasti kaip komercinės kilmės nuorodą.
65 Šis vertinimas neprieštarauja tolesniam prašomą įregistruoti prekių ženklą sudarančių elementų vertinimui (minėtų sprendimų Kvadratinė tabletėsu intarpu 54 punktas ir Stačiakampė tabletė su intarpu 54 punktas, kurie patvirtinti minėto sprendimo Procter & Gamble prieš VRDT 44 ir 45 punktuose).
66 Kalbant, visų pirma, apie aptariamų tablečių formą, reikia pažymėti, kad, kaip tai matyti iš ieškovės pateiktų tablečių pavyzdžių, stačiakampio forma įprastai naudojama plovimo tabletėms. Be to, paprastos geometrinės formos, kaip antai kvadratas ar stačiakampis, natūraliai ateina į galvą, kai galvojama apie skalbimo ar indams plauti skirtą priemonę (minėtų sprendimų Kvadratinė tabletėsu intarpu 56 punktas ir Stačiakampė tabletėsu intarpu 56 punktas). Taigi kiekvienai aptariamai tabletei tapati aptariama kvadratinė ar netgi kubo truputį suapvalintais kampais forma neturi lengvai pastebimo skirtumo, palyginti su įprastomis plovimo tablečių formomis.
67 Taigi Apeliacinė taryba, nepadarydama vertinimo klaidos, galėjo manyti, kad aptariamos tabletės forma aiškiai būdinga aptariamai prekei.
68 Dėl plovimo tabletėje esančių dviejų skirtingų spalvų reikia pažymėti, kad suinteresuotoji visuomenė įpratusi, jog plovimo priemonėje yra skirtingų spalvų elementų. Be to, kadangi plovimo priemonių gamintojų vykdoma reklama akcentuoja tai, kad spalvoti elementai reiškia, jog yra skirtingų veikliųjų medžiagų, suinteresuotasis vartotojas jų buvimą supranta kaip užuominą apie tam tikras prekės savybes, o ne kaip jos kilmės nuorodą (2001 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Henkel prieš VRDT (Apvali raudona ir balta tabletė), T‑337/99, Rink. p. II‑2597, 51 punktas ir 2001 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Procter & Gamble prieš VRDT (Kvadratinė balta su žaliais taškučiais ir šviesiai žalia tabletė), T‑118/00, Rink. p. II‑2731, 61 punktas).
69 Šiuo atveju tai, kad aptariamoje tabletėje naudojamos dvi spalvos, t. y. balta ir atitinkamai pagal tabletę mėlyna, žalia arba alyvinė, nesiskiria nuo įprasto nagrinėjamų prekių pateikimo. Konkrečiai kalbant, ieškovė nenurodo, kodėl šios spalvos yra ypatingos plovimo priemonių srityje.
70 Be to, iš ginčijamų sprendimų visiškai nematyti, jog Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tai, kad yra dvi spalvos. Nors šis tabletės požymis aiškiai nurodytas tik ginčijamuose sprendimuose bylose T‑346/05 (23 punktas) ir T‑347/05 (24 punktas), reikia pastebėti, kad kiekviename ginčijamame sprendime prašomas įregistruoti prekių ženklas apibūdinamas nurodant spalvas pirmuosiuose motyvų punktuose. Be to, iš ginčijamų sprendimų matyti, kad Apeliacinė taryba savo ruožtu pritarė faktuose nurodytam eksperto vertinimui, kuriame aiškiai aptariamos spalvos.
71 Kalbant apie tabletės paviršiuje esančius spalvotus piešinius, reikia pastebėti, kad Pirmosios instancijos teismas jau yra nusprendęs, jog viršutinėje plovimo tabletės pusėje esantis intarpas natūraliai ateina į galvą derinant skirtingas veikliąsias medžiagas (šiuo klausimu žr. minėtų sprendimų Kvadratinė tabletėsu intarpu 59 ir 60 punktus ir Stačiakampė tabletėsu intarpu 59 ir 60 punktus).
72 Kadangi suinteresuotasis vartotojas yra įpratęs, jog spalvoti elementai reiškia, kad tabletėje yra skirtingų veikliųjų medžiagų (žr. 68 punktą), ankstesniame punkte pateiktas vertinimas taip pat taikytinas spalvotam intarpui. Šį vertinimą, be kita ko, patvirtina pavyzdžiai iš ieškovės Pirmosios instancijos teismui pateiktų tablečių pakuočių, kurie aiškiai susiję su tuo, jog apvalus ar ovalo formos spalvotas intarpas reiškia, kad yra skirtingų veikliųjų medžiagų.
73 Šioje byloje Apeliacinė taryba pažymėjo, jog kiekvienos tabletės viršutinėje dalyje papildomai esantis piešinys, apibūdintas kaip „(stačiakampė, penkiakampė arba šešiakampė) žiedo su (keturiais, penkiais arba šešiais) vainiklapiais formos figūra“ arba „netaisyklinga (aštuoniakampė) forma su suapvalintais kampais“, arba „vainiklapių figūra“, nesuteikia jai skiriamojo požymio. Apeliacinė taryba nurodė, kad intarpas yra vienas iš akivaizdžių būdų derinti skirtingas veikliąsias medžiagas ir kad aptariamos tabletės formos ir priešinio derinys yra „dviejų pagrindinių geometrinių formų“, netgi „vienos pagrindinės geometrinės formos ir netaisyklingo intarpo“ derinys, kaip vienas iš natūraliai ateinančių į galvą prekės pateikimo variantų (ginčijamo sprendimo byloje T‑241/05 28 ir 29 punktai ir atitinkami kitų ginčijamų sprendimų punktai).
74 Šiuo atžvilgiu, priešingai nei teigia ieškovė, iš šio vertinimo nematyti, kad Apeliacinė taryba neteisingai įvertino kurį nors iš aptariamų piešinių, juos palyginusi su pagrindine geometrine forma. Iš tikrųjų Pirmosios instancijos teismas jau yra pripažinęs, kad netaisyklinga forma gali būti apibūdinta kaip vienas iš pagrindinių geometrinių formų variantų, jeigu, palyginti su šiomis pagrindinėmis formomis, skirtumai nėra lengvai pastebimi (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Kiaušinio formos tabletė 55–57 punktus). Taigi šiuo atveju Apeliacinė taryba keturių, penkių ar šešių vainiklapių žiedo formą vaizduojantį simetrinį aptariamų tablečių priešinį galėjo palyginti su vienu iš stačiakampės, penkiakampės arba šešiakampės geometrinės formos variantu, teisingai jį įvertindama.
75 Taigi, atsižvelgiant į aptariamų piešinių paprastumą ir nedidelį jų skirtumą nuo pagrindinių geometrinių formų, daugiausia naudojamų papildomai veikliajai medžiagai plovimo tabletės viduryje, Apeliacinė taryba, nepadarydama vertinimo klaidos, galėjo manyti, jog kiekvienas aptariamas piešinys bus suprastas kaip intarpas, žymintis kitos veikliosios medžiagos buvimą.
76 Taigi negalima pritarti ieškovės argumentui, jog spalvotas kiekvienoje aptariamoje tabletėje esantis piešinys nesipainioja su jokiu aptariamos prekės požymiu, nei argumentui, jog piešinys vaizduoja elementą, galintį labai paveikti prašomo įregistruoti prekių ženklo suvokimą.
77 Galiausiai Apeliacinė taryba, vertindama bendrą kiekvienu prašomu įregistruoti prekių ženklu sukeliamą įspūdį, teisingai galėjo pažymėti, kad formos, spalvų ir piešinio derinys kiekvienoje tabletėje yra įprasto aptariamos prekės pateikimo variantas, kuris netinka šiai prekei identifikuoti kaip kilusiai iš konkrečios įmonės ir ją atskirti nuo kitų įmonių prekių, ir kad paprastas suinteresuotasis vartotojas kiekvieną prašomą įregistruoti prekių ženklą supras tik kaip plovimo priemonės formą, o ne kaip jos komercinės kilmės nuorodą (ginčijamo sprendimo byloje T‑241/05 30–33 punktai ir atitinkami kitų ginčijamų sprendimų punktai).
78 Iš tikrųjų reikia manyti, kad į tabletės vidurį įterpta simetrinė figūra, kaip antai ta, kurią vaizduoja kiekvienas iš aptariamų piešinių, nelabai keičia tabletės vaizdą. Aptariamų tablečių baltos kvadrato formos derinys su spalvotu piešiniu, t. y. su aptariamų keturių, penkių arba šešių vainiklapių žiedo piešiniais, nelabai skiriasi nuo natūraliai į galvą ateinančio plovimo tabletės, kurioje skirtingos veikliosios medžiagos yra paskirstytos dekoratyviniu būdu, pateikimo.
79 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė neturi pagrindo teigti, esą Apeliacinė taryba neatsižvelgė nei į bendrą prašomu įregistruoti prekių ženklu sukuriamą įspūdį, nei į tai, kad žymuo vienu metu gali atlikti kelias funkcijas.
80 Be to, kadangi ieškovė kritikuoja ginčijamų sprendimų motyvų, susijusių su bendro kiekvienos aptariamos tabletės įspūdžio vertinimu, formuluotę, reikia pastebėti, kad iš minėtų sprendimų neišplaukia, jog vertindama tai Apeliacinė taryba pritaikė klaidingus arba pernelyg griežtus reikalavimus. Iš tikrųjų, nors Apeliacinė taryba kaip pavyzdį nurodė tai, kad ant tabletės nėra „pavadinimo, logotipo arba žymens“ ir kad jos piešinys neturi „specialaus, ypatingo ar neįprasto“ požymio, iš tikrųjų ji rėmėsi tuo, kad nėra pateikimo elemento, galinčio paveikti suinteresuotojo paprasto vartotojo suvokimą, ir kad nėra piešinio, kurį šis vartotojas galėtų pastebėti ir atsiminti (ginčijamojo sprendimo byloje T‑241/05 31 punktas ir atitinkami kitų ginčijamų sprendimų punktai).
81 Beje, reikia priminti, kad prekių ženklo skiriamojo požymio nebuvimo negali paneigti nei tai, jog rinkoje yra didesnis ar mažesnis panašių formų skaičius (2001 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Henkel prieš VRDT (Stačiakampė raudona ir balta tabletė), T‑335/99, Rink. p. II‑2581, 57 punktas, patvirtintas 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Henkel prieš VRDT, C‑456/01 P ir C‑457/01 P, Rink. p. I‑5089, 62 punktu), nei tai, jog rinkoje nėra formų, tapačių toms, kurioms prašoma registracijos (šiuo klausimu žr. 2006 m. gegužės 31 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo De Waele prieš VRDT (Dešrelės forma), T‑15/05, Rink. p. II‑1511, 40 punktą).
82 Taigi šiuo atveju Apeliacinė taryba teisingai galėjo manyti, jog kiekvienas prašomas įregistruoti prekių ženklas yra natūraliai į galvą ateinančių elementų variantas aptariamų prekių atveju, net jeigu rinkoje nėra panašaus derinio. Tad bet kuriuo atveju negalima pritarti ieškovės argumentui, esą rinkoje nėra tablečių su spalvotu piešiniu.
83 Skiriamojo požymio nebuvimo taip pat negali paneigti tai, kad Apeliacinė taryba nepateikė konkrečių prekyboje naudojamų plovimo tablečių pavyzdžių. Iš tikrųjų tokią išvadą teisėtai gali pagrįsti visiems žinomomis aplinkybės, kylančios iš prekyboje bendro vartojimo prekėmis įgyto praktinio patyrimo, nesant būtinybės pateikti konkrečių pavyzdžių (šiuo klausimu žr. 2004 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Storck prieš VRDT(Suvynioto saldainio forma), T‑402/02, Rink. p. II‑3849, 58 punktą).
84 Kalbant apie argumentus dėl ankstesnių VRDT atliktų registracijų, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką Apeliacinės tarybos sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas remiantis Reglamentu Nr. 40/94, o ne ankstesne apeliacinių tarybų praktika (žr. 2006 m. sausio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Deutsche SiSi-Werke prieš VRDT, C‑173/04 P, Rink. p. I‑551, 48 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
85 Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad ieškovės nurodytos ankstesnės registracijos neleidžia įrodyti prašomų įregistruoti prekių ženklų skiriamojo požymio.
86 Pirma, kalbant apie elementarių geometrinių formų ir gėlių piešinių registracijas kaip Bendrijos prekių ženklų, reikia priminti, kad paprastas vartotojas skirtingai suvokia vaizdinį žymenį, nesusijusį su juo žymimų prekių požymiu, ir erdvinio žymens, kuris painiojasi su prekės vaizdu, elementus (žr. 43 punktą). Antra, nurodomas panašumas tarp tam tikrų prekių ženklų šešių vainiklapių figūros (bylos T‑241/05, T‑262/05 ir T‑346/05) ir Ariel logotipo nėra lengvai pastebimas. Trečia, kalbant apie erdvinius Bendrijos prekių ženklus, sudarytus iš tablečių su į raidę „s“, „yin-yang“ simbolį ir vandens lašą panašiomis figūromis formos, reikia pastebėti, kad jie turi elementų, nepanašių į prašomų įregistruoti prekių ženklų elementus.
87 Kalbant apie Beniliukso prekių ženklų biuro atliktas tam tikrų aptariamų žymenų registracijas, reikėtų pažymėti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką valstybėse narėse atliktos registracijos yra aplinkybės, į kurias, net jei jos neturi lemiamos reikšmės, gali būti atsižvelgta registruojant Bendrijos prekių ženklą (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Apvali raudona ir balta tabletė 58 punktą ir nurodytą teismo praktiką). Tačiau ieškovė nepateikia jokio argumento, kuris šiuo atveju galėtų išplaukti iš Beniliukso prekių ženklų biuro sprendimo.
88 Galiausiai, kalbant apie ieškovės kritiką dėl to, kad buvo atsižvelgta į pagrindinių geometrinių formų prieinamumo reikalavimą, kuris išplaukia iš septynių iš devynių ginčijamų sprendimų motyvų (žr., pavyzdžiui, ginčijamo sprendimo byloje T‑241/05 35–39 punktus), reikia pastebėti, jog šis iš tiesų teisiškai nepagrįstas argumentas sprendimuose aiškiai nurodytas tik kaip papildomas, todėl jis negali pateisinti jų panaikinimo.
89 Iš to išplaukia, kad šiomis netinkamomis nuorodomis grindžiamas argumentas turi būti atmestas kaip netinkamas.
90 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad Apeliacinė taryba kiekvieno prašomo įregistruoti prekių ženklo atžvilgiu pakankamai įrodė, jog, atsižvelgiant į bendrą aptariamų tablečių formos, spalvų ir piešinio derinio sukeliamą įspūdį, jie neleis suinteresuotajam paprastam vartotojui identifikuoti aptariamų prekių komercinės kilmės, kai apsipirkdamas jis turės pasirinkti.
91 Dėl šių priežasčių ieškinį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
92 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT ir įstojusios į bylą šalies pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinius.
2. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2007 m. gegužės 23 d. viešame posėdyje Liuksemburge.