2014 m. birželio 24 d. pareikštas ieškinys byloje Ispanija / Komisija

(Byla T-466/14)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama Abogado del Estado A. Rubio González

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

iš dalies panaikinti 2014 m. balandžio 14 d. Komisijos sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad importo muitus grąžinti pagrįsta pagal Mokesčių kodekso [Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92] 236 straipsnį, skaitomą kartu su 220 straipsnio 2 dalies b punktu, ir kad tam tikru atveju importo muitus grąžinti nepagrįsta (REM 02/2013), kiek juo atsisakoma grąžinti tam tikrus importo muitus, kai ji pripažįsta, kad toks grąžinimas nepagrįstas, ir

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi dviem pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su gero administravimo principo, siejamo su 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3) 872a straipsniu, pažeidimu.

Šiuo aspektu ieškovė tvirtina, kad muitų grąžinimo procedūroje, per kurią Komisija gali pateikti papildomus prašymus pateikti, jos nuomone, reikšmingą informaciją ir pranešti apie motyvus, dėl kurių gali būti priimtas nepalankus sprendimas, kitais motyvais, o ne tais, apie kuriuos pranešta iš anksto, pagrįstu sprendimu atsisakyti grąžinti muitus pažeidžiamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis.Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), 220 straipsnio 2 dalies b punkto pažeidimu.Ieškovės nuomone, buvo įvykdyti nusistovėjusioje teismo praktikoje išplėtoti reikalavimai, kuriais praeityje pagrįsta daugybė tuno sektoriuje priimtų palankių Komisijos sprendimų grąžinti muitus. Konkrečiai kalbant, įvykdyti reikalavimai dėl teisės aktų sudėtingumo, neteising

ų faktų dėl eksportuotojo kaltės pateikimo nebuvimo, skirtingo aiškinimo remiantis teisinga informacija, dalinės Komisijos atsakomybės ir fakto, kad kompetentingosios valdžios institucijos nuolat darė tą pačią klaidą ir niekada teisingai netaikė teisės aktų.