BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS

2015 m. spalio 8 d.

Byla T‑464/14 P

Risto Nieminen

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas –2010 ir 2011 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Sprendimas nepaaukštinti apelianto pareigų, priskiriant prie AD 12 lygio – Teisė į teisingą procesą – Teisė į gynybą – Pirmosios instancijos teismo vykdomos kontrolės apimtis – Akivaizdi vertinimo klaida – Teisės klaidos ir iškraipymo nebuvimas – Akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas apeliacinis skundas“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2014 m. balandžio 10 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo Nieminen / Taryba (F‑81/12, Rink. VT, EU:F:2014:50) panaikinimo.

Sprendimas:      Atmesti apeliacinį skundą. Priteisti iš Risto Nieminen bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Bendrojo Teismo vykdoma Tarnautojų teismo atlikto įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

(SESV 257 straipsnio 3 dalis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis)

2.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Bendrojo Teismo atliekama Tarnautojų teismo atsisakymo taikyti proceso organizavimo arba tyrimo priemones kontrolė – Apimtis

(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Administracijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

(Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Administracijos diskrecija – Apimtis – Atsižvelgimas į vertinimo ataskaitas – Kita informacija, į kurią galima atsižvelgti

(Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnis)

5.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Būdai – Pareiga palyginti visus tinkamus paaukštinti pareigūnus – Apimtis

(Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnis)

1.      Pagal SESV 257 straipsnio 3 dalį ir Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas Bendrajam Teismui gali būti paduodamas tik teisės klausimais, nes tik Tarnautojų teismas turi kompetenciją, pirma, konstatuoti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo padarytų išvadų esminis netikslumas matyti iš jam pateiktos bylos medžiagos, ir, antra, įvertinti šias faktines aplinkybes, jeigu nėra iškraipomi jam pateikti įrodymai. Taigi faktinių aplinkybių vertinimas, išskyrus šiam teismui pateiktų įrodymų iškraipymo atvejus, nėra teisės klausimas, kuriam taikoma Bendrojo Teismo, kaip apeliacinio teismo, kontrolė. Bendrasis Teismas yra kompetentingas tik patikrinti faktinių aplinkybių teisinę kvalifikaciją ir teisines išvadas, kurias remdamasis šiomis aplinkybėmis padarė Tarnautojų teismas.

(žr. 26 ir 35 punktus)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: 2013 m. rugsėjo 16 d. Nutarties Bouillez / Taryba, T‑31/13 P, Rink. VT, EU:T:2013:521, 34 ir 49 punktai ir juose nurodyta teismo praktika ir 2013 m. rugsėjo 20 d. Nutarties Van Neyghem / Taryba, T‑113/13 P, Rink. VT, EU:T:2013:568, 31 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

2.      Iš esmės Tarnautojų teismas turi diskreciją vertinti, ar naudinga reikalauti pateikti jo nagrinėjamiems ginčams išspręsti būtinus įrodymus. Procesinių dokumentų įrodomoji galia priklauso nuo jo atlikto nepriklausomo faktų vertinimo, kurio Bendrasis Teismas netikrina apeliaciniame procese, išskyrus Tarnautojų teismui pateiktų įrodymų iškraipymo atvejį ar kai iš bylos medžiagos matyti, kad šio teismo išvados iš esmės netikslios.

(žr. 27 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Der Grüne Punkt – Duales System Deutschland / Komisija, C‑385/07 P, Rink., EU:C:2009:456, 163 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

3.      Lygindama pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnus paskyrimų tarnyba naudojasi didele diskrecija ir Sąjungos teismo kontrolė šioje srityje turi apsiriboti patikrinimu, ar atsižvelgiant į būdus ir priemones, galėjusius lemti administracijos vertinimą, šis vertinimas buvo atliktas tinkamai ir ar administracija savo diskrecija nesinaudojo akivaizdžiai klaidingai. Taigi Sąjungos teismas negali paskyrimų tarnybos atlikto kandidatų kvalifikacijos ir nuopelnų vertinimo pakeisti savuoju.

Šiuo atveju, siekdamas išlaikyti diskrecijos vertinti, kurią teisės aktų leidėjas ketino suteikti paskyrimų tarnybai pareigų paaukštinimo srityje, veiksmingumą, Sąjungos teismas gali panaikinti sprendimą tik dėl vienintelio motyvo – jeigu jis mano, kad yra aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl paskyrimų tarnybos atlikto vertinimo arba patvirtinančių, kad padaryta vertinimo klaida. Taigi Sąjungos teismas neturi detaliai nagrinėti visų tinkamų paaukštinti kandidatų asmens bylų, kad įsitikintų, jog pritaria paskyrimų tarnybos išvadai, nes jeigu jis taip nagrinėtų, peržengtų savo atliekamos teisėtumo kontrolės ribas ir paskyrimų tarnybos atliktą tinkamų paaukštinti pareigūnų nuopelnų vertinimą pakeistų savuoju. Vis dėlto tokia paskyrimų tarnybai pripažinta didelė diskrecija ribojama būtinybe atidžiai ir nešališkai atlikti kandidatų palyginimą, atsižvelgiant į tarnybos interesus ir vienodo požiūrio principą. Praktiškai šį palyginimą reikia atlikti remiantis vienodais kriterijais ir panašiais informacijos šaltiniais.

(žr. 36 ir 37 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1983 m. balandžio 21 d. Sprendimo Ragusa / Komisija, 282/81, Rink. VT, EU:C:1983:105, 9 ir 13 punktai.

Bendrojo Teismo praktika: 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Casini / Komisija, T‑132/03, Rink. VT, EU:T:2005:324, 52 punktas; 2014 m. sausio 15 d. Sprendimo Stols / Taryba, T‑95/12 P, Rink. VT, EU:T:2014:3, 29–32 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.

4.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnyje numatyta paskyrimų tarnybos pareiga palyginti pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnus yra kartu vienodo požiūrio į pareigūnus principo ir jų teisės į karjerą išraiška, todėl jų nuopelnų vertinimas yra lemiamas kriterijus. Šiuo klausimu Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygindama pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnus paskyrimų tarnyba visų pirma atsižvelgia į pareigūnų vertinimo ataskaitas, kalbas, kurias jie vartoja atlikdami savo pareigas, išskyrus tą kalbą, apie kurios puikų mokėjimą jie yra pateikę įrodymų, ir, kai reikia, jų atliekamų pareigų lygį. Šia nuostata paskyrimų tarnybai suteikiama tam tikra diskrecija priskirti kiekvienam iš trijų lyginant nuopelnus taikytinų kriterijų didesnį ar mažesnį svorį su sąlyga, kad yra laikomasi vienodo požiūrio principo.

Paskyrimų tarnyba gali, esant vienodiems tinkamų paaukštinti pareigūnų nuopelnams pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodytus tris kriterijus, papildomai atsižvelgti į kitas aplinkybes, kaip antai pareigūnų amžių ar jų darbo stažą, įgytą turint tam tikrą pareigų lygį ar dirbant tam tikroje tarnyboje; tokiu atveju šie kriterijai jos pasirinkimui gali turėti lemiamą įtaką.

(žr. 38 ir 39 punktus)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: 2013 m. gegužės 16 d. Sprendimo Canga Fano / Taryba, T‑281/11 P, Rink. VT, EU:T:2013:252, 43 punktas ir jame nurodyta teismo praktika ir 2014 m. sausio 15 d. Sprendimo Stols / Taryba, EU:T:2014:3, 33 ir 34 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.

5.      Vienodo požiūrio į pareigūnus principas ir jų teisė į karjerą reiškia, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalyje numatytas pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnų palyginimas turi būti išplėstas visiems tinkamiems paaiškinti pareigūnams, neatsižvelgiant į jų vykdomas pareigas. Šiuo klausimu pažymėtina, kad Reglamentu Nr. 723/2004, iš dalies keičiančiu Pareigūnų tarnybos nuostatus ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, buvo panaikintas iki tol buvęs ne lingvistų pareigų, kurias vykdė A–D kategorijų pareigūnai, ir lingvistų pareigų, kurias vykdė LA kategorijos pareigūnai, atskyrimas ir sukurta nauja karjeros struktūra, apimanti dvi pareigų grupes, t. y. asistentų pareigų grupę (AST), skirtą ankstesnėms C ir B kategorijoms pakeisti, ir administratorių pareigų grupę (AD), turinčią pakeisti ankstesnę A kategoriją ir lingvistų pareigų kategoriją. Taigi, kadangi teisės aktų leidėjas nusprendė sujungti į vieną bendrą pareigų grupę visus administratorius, vykdančius lingvistų arba kitas pareigas, Paskyrimų tarnyba, įgaliota priimti sprendimus dėl pareigų paaukštinimo, turi atlikti bendrą visų administratorių, kurių pareigos gali būti paaukštintos priskiriant prie bet kurio lygio, nuopelnų palyginimą.

(žr. 40 ir 41 punktus)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: 2003 m. kovo 19 d. Sprendimo Tsarnavas /Komisija, T‑188/01–T‑190/01, Rink. VT, EU:T:2003:77, 121 punktas ir 2010 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Almeida Campos ir kt. /Taryba, F‑14/09, Rink. VT, EU:F:2010:167, 35 punktas.