Byla T‑466/14
Ispanijos Karalystė
prieš
Europos Komisiją
„Muitų sąjunga – Salvadoro kilmės tunų produktų importas – Importo muitų išieškojimas a posteriori – Prašymas neišieškoti importo muitų – Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punktas ir 236 straipsnis – Teisė į gerą administravimą, siejama su Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 872a straipsniu – Kompetentingų institucijų klaida, kurios nebuvo galima nustatyti“
Santrauka – 2016 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas
1. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Teisė būti išklausytam – Nacionalinių institucijų pareiga laikytis minėtų principų per muitų išieškojimo procedūrą – Apimtis
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalis, 47 ir 48 straipsniai; Komisijos reglamento Nr. 2454/93 872, 872a ir 873 straipsniai)
2. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo ar eksporto muitų išieškojimas „a posteriori“ – Importo muitų neįtraukimo į apskaitą sąlygos, įtvirtintos Reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punkte – Kumuliacinis pobūdis
(Tarybos reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktas)
3. Teismo procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Dublike pirmą kartą nurodytas pagrindas – Nepriimtinumas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punktas ir 84 straipsnio 1 dalis)
4. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo ar eksporto muitų išieškojimas „a posteriori“ – Importo muitų neįtraukimo į apskaitą sąlygos, įtvirtintos Reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punkte – Administracijos klaida, „kurios negalėjo nustatyti asmuo, turintis mokėti muitą“ – Klaidos, padarytos A formos kilmės sertifikate – Vertinimo kriterijai
(Tarybos reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktas)
5. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo ar eksporto muitų išieškojimas „a posteriori“ – Importo muitų neįtraukimo į apskaitą sąlygos, įtvirtintos Reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punkte – Vertinimo kriterijai
(Tarybos reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktas)
6. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo ar eksporto muitų išieškojimas „a posteriori“ – Importo muitų neįtraukimo į apskaitą sąlygos, įtvirtintos Reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punkte – Asmens, turinčio mokėti muitus, sąžiningumas – Sąvoka – Sąsaja su sąlyga, susijusia su nežinojimu apie muitinės institucijų padarytą klaidą
(Tarybos reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktas)
7. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo ar eksporto muitų išieškojimas „a posteriori“ – Importo muitų neįtraukimo į apskaitą sąlygos, įtvirtintos Reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punkte – Galiojančių teisės aktų, susijusių su muitinės deklaracija, laikymasis – Apimtis
(Tarybos reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktas)
8. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo ar eksporto muitų išieškojimas „a posteriori“ – Importo muitų neįtraukimo į apskaitą sąlygos, įtvirtintos Reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punkte – Administracijos klaida, „kurios negalėjo nustatyti asmuo, turintis mokėti muitą“ – Vertinimo kriterijai
(Tarybos reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktas)
9. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Importo ar eksporto muitų išieškojimas „a posteriori“ – Importo muitų neįtraukimo į apskaitą sąlygos, įtvirtintos Reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punkte – Pareiga pateikti muitinės institucijoms visą reikalingą informaciją, numatytą Sąjungos teisėje ir nacionalinėje teisėje
(Tarybos reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2700/2000, 84 straipsnis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 39–42 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 47–50, 124 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 71–73 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 79–81, 86 punktus)
5. Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 220 straipsnio 2 dalies b punkto antroje–penktoje pastraipose įtvirtintos konkrečios taisyklės, pagal kurias mokėtinų importo muitų nereikia įtraukti į apskaitą a posteriori tuo atveju, kai prekės preferencinis statusas yra nustatytas pagal administracinio bendradarbiavimo dalyvaujant trečiosios šalies valdžios institucijoms sistemą.
Pašymas dėl importo muitų neišieškojimo a posteriori turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į Bendrijos muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkto antrą–penktą pastraipas.
Vis dėlto šis prašymas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant ir į Bendrijos muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkto pirmos pastraipos nuostatas, taigi į joje nurodytas kumuliacines sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, taip pat į sąlygą, susijusią su galimybe nustatyti kompetentingų institucijų padarytą klaidą, t. y. į tai, kad asmuo, turintis mokėti muitą, turi būti sąžiningas ir laikytis visų galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų
(žr. 106, 107 punktus)
6. Kiek tai susiję su Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 220 straipsnio 2 dalies b punkto pirmoje pastraipoje numatyta sąlyga dėl asmens, turinčio mokėti muitą, sąžiningumo, iš minėto punkto ketvirtos pastraipos matyti, kad šis asmuo gali remtis sąžiningumu, jei gali įrodyti, kad atitinkamų komercinių operacijų laikotarpiu jis parodė rūpestingumą, siekdamas įsitikinti, kad įvykdytos visos lengvatinio tarifo taikymo sąlygos
Vis dėlto sąlyga, susijusi su ūkio subjekto sąžiningumu, ir sąlyga, susijusi su nežinojimu apie muitinės institucijų padarytą klaidą, turi tam tikrą ryšį. Siekiant atsakyti į klausimą, ar ūkio subjektas buvo sąžiningas, reikia, be kita ko, nustatyti, ar jis negalėjo nustatyti kompetentingų institucijų padarytos klaidos.
Šiuo aspektu Reglamento Nr. 2700/2000, kuriuo iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 2913/92, 11 konstatuojamąją dalį reikia aiškinti kaip nuorodą, kad asmens, turinčio mokėti muitą, sąžiningumas turi būti išnagrinėtas, jei dėl trečiosios šalies valdžios institucijų padarytos klaidos buvo išduotas neteisingas sertifikatas, neatsižvelgiant į šios klaidos kilmę ir į tai, ar ją padarė pačios institucijos, ar lėmė eksportuotojo nurodyti neteisingi faktai.
(žr. 108, 110, 112, 118, 122 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 125 punktą)
8. Kompetentingų institucijų padaryta klaida turi būti tokia, kad sąžiningas asmuo, turintis mokėti muitą, negalėtų jos nustatyti, nepaisant jo profesinės patirties ir parodyto rūpestingumo. Iš tiesų profesinė patirtis savaime neužkerta kelio ūkio subjekto sąžiningumui ar galimybės nustatyti klaidą nebuvimui. Vis dėlto reikia pažymėti, kad galima tikėtis, jog profesinės patirties turintis ūkio subjektas skirs daugiau dėmesio administraciniams veiksmams ir faktinėms aplinkybėms, kurių vertinimą paprastai apima jo veikla, todėl jis gali lengviau konstatuoti bet kokį nukrypimą nuo įprastos tinkamos praktikos. Kiek tai susiję su rūpestingumu, būtent abejonių turintis ūkio subjektas turi surinkti informaciją ir gauti galimus paaiškinimus siekdamas nepažeisti minėtų nuostatų.
Šiuo aspektu negalima paneigti, jog sąlyga, susijusi su galimybės nustatyti kompetentingų institucijų padarytą klaidą nebuvimu, tam tikru mastu yra susijusi su asmens, turinčio mokėti muitą, sąžiningumo klausimu. Vis dėlto negalima sutikti su tuo, kad dėl prezumpcijos, jog klaidos negalima nustatyti (tokia išvada išplaukia iš Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 220 straipsnio 2 dalies b punkto antroje pastraipoje nustatytos taisyklės, įtrauktos Reglamentu Nr. 2700/2000), savaime ir būtinai turi būti konstatuotas asmens, turinčio mokėti muitą, sąžiningumas.
(žr. 131, 133, 134, 143 punktus)
9. Deklarantas kompetentingoms muitinės institucijoms turi pateikti visą Sąjungos nuostatose ir, esant reikalui, jas papildančiose ar perkeliančiose nacionalinėse nuostatose numatytą reikalingą informaciją, susijusią su atitinkamoms prekėms prašomu taikyti muitinės režimu.
Vis dėlto ši pareiga negali viršyti reikalavimo pateikti duomenis, kuriuos deklarantas pagrįstai gali žinoti ar gauti, todėl pakanka, kad šie duomenys, nors ir netikslūs, būtų pateikti sąžiningai.
(žr. 176, 177 punktus)