TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2007 m. gruodžio 13 d.
Byla F‑65/05
Paulo Sequeira Wandschneider
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – 2003 m. vertinimo procedūra – Ieškinys dėl panaikinimo – Motyvavimas – Akivaizdi vertinimo klaida“
Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius, kuriuo P. Sequeira Wandschneider prašo, visų pirma, panaikinti ataskaitą apie jo karjeros raidą, parengtą už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., ir priteisti jam iš Komisijos 2 500 eurų sumą, kuri gali būti padidinta, turtinei ir neturtinei žalai, kurią jis patyrė dėl ataskaitos apie karjeros raidą už 2003 metus, atlyginti.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Parengimas – Vėlavimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
2. Pareigūnai – Vertinimas – Ataskaita apie karjeros raidą – Ataskaitos tvirtintojo dalyvavimas vertinimo procedūroje
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
3. Pareigūnai – Vertinimas – Ataskaita apie karjeros raidą – Jungtinio vertinimo komiteto sudarymas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
4. Pareigūnai – Vertinimas – Ataskaita apie karjeros raidą – Apeliacinio vertintojo vaidmuo
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
5. Pareigūnai – Vertinimas – Teisės į gynybą užtikrinimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
6. Pareigūnai – Vertinimas – Ataskaita apie karjeros raidą – Už ankstesnį vertinimą blogesnis vertinimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
1. Vertinimo ataskaita negali būti panaikinta, išskyrus išimtinių aplinkybių atvejį, vien dėl to, kad ji buvo parengta pavėluotai. Nors vėluojant parengti vertinimo ataskaitą tam tikrais atvejais gali atsirasti atitinkamo pareigūno teisė į žalos atlyginimą, tai nedaro įtakos vertinimo ataskaitos galiojimui ir todėl nepateisina jos panaikinimo.
Su vertinimo procedūra susijusios pareigos pažeidimas nėra esminis pažeidimas, galintis daryti įtaką vertinimo ataskaitos galiojimui, nebent nesant tokio pažeidimo galutinės vertinimo ataskaitos turinys būtų buvęs kitoks.
(žr. 37 ir 39 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1999 m. kovo 9 d. Sprendimo Hubert prieš Komisiją, T‑212/97, Rink. VT p. I‑A‑41 ir II‑185, 53 punktas; 2003 m. gegužės 7 d. Sprendimo Den Hamer prieš Komisiją, T‑278/01, Rink. VT p. I‑A‑139 ir II‑665, 32 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.
2. Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, kurias priėmė Komisija, 2 straipsnio 3 dalies, pagal kurią ataskaitos tvirtintojas pasirašo iš pradžių vertintojo parengtą ataskaitą apie karjeros raidą, ir minėtų bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 8 straipsnio 8 dalies pirmos pastraipos, pagal kurią vertintojas ir ataskaitos tvirtintojas užbaigia šią ataskaitą, matyti, kad ataskaitos tvirtintojas turi būti laikomas vertintoju tikrąja to žodžio prasme. Todėl remiantis aplinkybe, kad informacinėje sistemoje nuodyta, jog ataskaitos tvirtintojas baigė vertinimą, negali būti daroma išvada, kad vertintojas perdavė savo funkcijas ataskaitos tvirtintojui.
(žr. 51 punktą)
Nuoroda:
2005 m. spalio 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Fardoom ir Reinard prieš Komisiją, T‑43/04, Rink. VT p. I‑A‑329 ir II‑1465, 64 punktas.
3. Tai, kad Jungtinio vertinimo komiteto posėdyje, kuriame nagrinėjama pareigūno apeliacija dėl ataskaitos apie jo karjeros raidą, dalyvauja narys, tarp kurio ir minėto pareigūno anksčiau buvo kilę konfliktų, negali kenkti jo nepriklausomumui, nes šis narys, kuris yra tik pavaduojantis minėto komiteto narys, nedalyvavo balsuojant, ir niekas nepatvirtina, kad vien savo buvimu jis galėjo daryti įtaką šiam balsavimui. Tas pats pasakytina apie antrąjį narį, prieš šį posėdį gavusį pirmojo nario pastabų apie šį pareigūną kopiją, nes to nepakanka nustatyti, jog šis narys, net jeigu ir netiesiogiai, pritarė šių pastabų turiniui, arba apie trečiąjį komiteto narį, kurio ataskaitos tvirtintojas yra tas pats kaip ir šio pareigūno, nes tai nereiškia, kad šiam nariui buvo neįmanoma pateikti nepriklausomą nuomonę, kadangi pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, kurias priėmė Komisija, 9 straipsnio 7 dalies pirmą pastraipą komiteto nuomonė perduodama pareigas užimančiam asmeniui, vertintojui, ataskaitos tvirtintojui ir apeliaciniam vertintojui, nenurodant, kokios pozicijos laikėsi kiekvienas komiteto narys.
(žr. 64–66 punktus)
4. Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, kurias priėmė Komisija, 9 straipsnio 7 dalies antros pastraipos matyti, kad apeliacinio vertintojo vaidmuo neturi būti painiojamas su vertintojo arba ataskaitos tvirtintojo vaidmeniu ir kad apeliacinis vertintojas gali, jeigu Jungtinis vertinimo komitetas jam nepateikė rekomendacijų, galutinai patvirtinti ataskaitą apie karjeros raidą, nepateikdamas konkrečių jo sprendimą pagrindžiančių motyvų.
(žr. 77 punktą)
5. Teisės į gynybą užtikrinimas visose asmens atžvilgiu pradedamose procedūrose, kuriose gali būti priimtas aktas jo nenaudai, yra pagrindinis Bendrijos teisės principas. Šis principas reikalauja, kad atitinkamas asmuo turėtų galimybę tinkamai pateikti savo nuomonę dėl inkriminuojančios informacijos, kuria gali būti remiamasi rengiamame akte. Šis tikslas geriausiai pasiekiamas Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrosiomis įgyvendinimo nuostatomis, kurias priėmė Komisija ir kuriomis siekiama užtikrinti rungtyniškumą per visą pareigūnų vertinimo procedūrą. Ieškovas, galėjęs pateikti savo kaltinimus kiekviename šios procedūros etape, neturėtų tvirtinti, kad jo teisė į gynybą buvo pažeista.
(žr. 87–90 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo sprendimai: 1986 m. liepos 10 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją, 234/84, Rink. p. 2263, 27 punktas; 2000 m. spalio 3 d. Sprendimo Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą, C‑458/98 P, Rink. p. I‑8147, 99 punktas; 2000 m. spalio 5 d. Sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C‑288/96, Rink. p. I‑8237, 99 punktas; 2006 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Komisija prieš De Bry, C‑344/05 P, Rink. p. I‑10915, 37 punktas.
2005 m. kovo 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vlachaki prieš Komisiją, T‑277/03, Rink. VT p. I‑A‑57 ir II‑243, 64 punktas.
6. Administracija turi pareigą pateiki pakankamus ir konkrečius vertinimo ataskaitų motyvus ir suteikti suinteresuotajam asmeniui galimybę pateikti pastabas dėl šių motyvų, o šių reikalavimų laikymasis dar svarbesnis tada, kai vertinimas yra blogesnis už ankstesnį vertinimą. Administracijos komentarai apie pareigūno gebėjimus yra pakankamai tikslūs ir argumentuoti, jeigu iš jų pareigūnas gali suprasti, kad pablogėjęs vertinimas tiesiogiai susijęs su trūkumais, kuriuos jis atskleidė nagrinėjamu laikotarpiu.
Rengiant ataskaitas apie karjeros raidą jose pateiktais aprašomaisiais komentarais siekiama pateisinti balais išreikštus vertinimus. Šie aprašomieji komentarai – tai vertinimo, kuris yra jų skaitinė išraiška, pagrindas ir leidžia pareigūnui suprasti gautą balą. Todėl ataskaitoje pateikti aprašomieji komentarai turi atitikti balais išreikštą vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad vertintojai turi labai didelę diskreciją spręsti apie vertinamų asmenų darbą, galimu atitikties trūkumu ataskaitoje apie karjeros raidą vis dėlto negalima pateisinti šios ataskaitos panaikinimo, nebent toks trūkumas būtų akivaizdus.
(žr. 96, 112 ir 116 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1992 m. liepos 16 d. Sprendimo Della Pietra prieš Komisiją, T‑1/91, Rink. p. II‑2145, 30 ir 32 punktai; minėto Sprendimo Hubert prieš Komisiją 79 punktas; minėto Sprendimo Den Hamer prieš Komisiją 69 punktas; 2006 m. gegužės 16 d. Sprendimo Magone prieš Komisiją, T‑73/05, Rink. VT p. II‑A‑2‑485, 53 punktas; 2006 m. spalio 25 d. Sprendimo Carius prieš Komisiją, T‑173/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑243 ir II‑A‑2‑1269, 106 punktas.