BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2020 m. birželio 10 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigūno teisės ir pareigos – Su Sąjungos veikla susijusio teksto paskelbimas – Pareiga pranešti iš anksto – Pareigūnų tarnybos nuostatų 17a straipsnis – Vertinimo ataskaita – Atsakomybė“
Byloje T‑608/18
Mark Anthony Sammut, gyvenantis Foetze (Liuksemburgas), atstovaujamas advokato P. Borg Olivier,
ieškovas,
prieš
Europos Parlamentą, atstovaujamą M. Sammut ir I. Lázaro Betancor,
atsakovą,
dėl pagal SESV 270 straipsnį pateikto prašymo, pirma, panaikinti 2018 m. sausio 4 d. Parlamento sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo prašymas išbraukti jo 2016 m. vertinimo ataskaitoje esantį įvertinimą, ir, antra, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis tariamai patyrė dėl šio sprendimo,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen, teisėjai M. Jaeger ir N. Półtorak (pranešėja),
posėdžio sekretorė S. Bukšek Tomac, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. sausio 28 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovas Mark Anthony Sammut yra Europos Parlamento pareigūnas.
2 2016 m. lapkričio mėn. ieškovas Maltoje išleido knygą „L-Aqwa fl-Ewropa. Il-Panama Papers u l-Poter“ („Geriausi Europoje. Panama Papers ir valdžia“, toliau – nagrinėjama knyga).
3 2017 m. kovo 13 d. ieškovas pranešė Parlamento vertimų raštu generalinio direktorato (GD) direktoriui apie savo ketinimą išleisti antrąjį nagrinėjamos knygos leidimą. 2017 m. balandžio 7 d. Parlamentas nusprendė, kad ieškovo prašymas nepriimtinas, nes pateiktas dėl antrojo knygos leidimo, o todėl negalėjo būti laikomas išankstiniu pranešimu, pateiktu iki nurodytos knygos išleidimo.
4 Ieškovo 2016 m. vertinimo ataskaitoje pateiktas įvertinimas, kad ieškovas, „atrodo, neinformavo paskyrimų tarnybos apie ketinimą 2016 m. išleisti knygą „L-Aqwa fl-Ewropa. Il-Panama Papers u l-Poter“ (toliau – ginčijamas įvertinimas). Šis įvertinimas įtrauktas į vertinimo ataskaitos skyriaus „Elgesys“ 3 skirsnį „Procedūros taisyklių laikymasis“.
5 2017 m. gegužės 17 d. ieškovas pateikė Ataskaitų komitetui prašymą iš naujo išnagrinėti jo 2016 m. vertinimo ataskaitą. Jis prašė išbraukti ginčijamą įvertinimą.
6 2018 m. sausio 4 d. Vertimų raštu GD generalinis direktorius ieškovui nusiuntė laišką, juo pranešė, kad nusprendė pritarti 2017 m. lapkričio 8 d. Ataskaitų komiteto išvadoms ir atitinkamai padaryti tik vieną jo 2016 m. vertinimo ataskaitos pakeitimą: išbraukti įvertinimą dėl ieškovo per darbo dieną išverstų puslapių skaičiaus (toliau – 2018 m. sausio 4 d. sprendimas). Taigi jis atsisakė išbraukti ginčijamą įvertinimą iš šios vertinimo ataskaitos.
7 2018 m. kovo 26 d. ieškovas pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – PTN) 90 straipsnio 2 dalį pateikė skundą dėl 2018 m. sausio 4 d. sprendimo. Šiame skunde jis, be kita ko, prašė paskyrimų tarnybos imtis būtinų priemonių, kad ginčijamas įvertinimas būtų išbrauktas iš jo 2016 m. vertinimo ataskaitos.
8 2018 m. liepos 6 d. raštu paskyrimų tarnyba atmetė ieškovo skundą (toliau – sprendimas atmesti skundą).
Procesas ir šalių reikalavimai
9 2018 m. spalio 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo ieškinį.
10 2019 m. kovo 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo prašymą apklausti liudytojus. 2019 m. balandžio 1 d. Parlamentas pateikė pastabas dėl šio prašymo.
11 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, taikant Bendrojo Teismo procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalį teisėja pranešėja buvo paskirta į pirmąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.
12 Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus per 2020 m. sausio 28 d. posėdį.
13 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– iš dalies panaikinti 2018 m. sausio 4 d. sprendimą,
– panaikinti sprendimą atmesti skundą,
– nurodyti išbraukti ginčijamą įvertinimą iš jo 2016 m. vertinimo ataskaitos,
– priteisti iš Parlamento atlyginti įvairią žalą, padarytą 2018 m. sausio 4 d. sprendimu,
– priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.
14 Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Pirminės pastabos
15 Pirmuoju ir antruoju reikalavimais ieškovas prašo iš dalies panaikinti 2018 m. sausio 4 d. sprendimą, taip pat panaikinti sprendimą atmesti skundą.
16 Šiuo klausimu primintina, kad, remiantis jurisprudencija, toks administracinis skundas, kaip nurodytas PTN 90 straipsnio 2 dalyje, ir eksplicitinis ar implicitinis sprendimas jį atmesti yra sudėtingos procedūros dalis ir tik išankstinė kreipimosi į teismą sąlyga. Šiomis aplinkybėmis ieškiniu, net formaliai pareikštu dėl sprendimo atmesti skundą, teismui skundžiamas asmens nenaudai priimtas aktas, dėl kurio buvo pateiktas skundas (pagal analogiją žr. 1989 m. sausio 17 d. Sprendimo Vainker / Parlamentas, 293/87, EU:C:1989:8, 7 ir 8 punktus), išskyrus atvejus, kai sprendimo atmesti skundą turinys skiriasi nuo akto, dėl kurio pateiktas šis skundas, turinio (2006 m. spalio 25 d. Sprendimo Staboli / Komisija, T‑281/04, EU:T:2006:334, 26 punktas).
17 Iš tiesų bet kokiu sprendimu atmesti skundą – implicitiniu arba eksplicitiniu – jeigu jis yra aiškus ir paprastas, tik patvirtinamas veiksmas arba neveikimas, kurį skundžia pareiškėjas, ir vienas atskirai sprendimas atmesti skundą nėra skundžiamas aktas, todėl reikalavimai dėl šio sprendimo, kuris nėra savarankiškas, palyginti su pradiniu sprendimu, turi būti laikomi pateiktais dėl pradinio akto (žr. 2015 m. birželio 19 d. Sprendimo Z / Teisingumo Teismas, T‑88/13 P, EU:T:2015:393, 141 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
18 Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad sprendimu atmesti skundą dėl 2018 m. sausio 4 d. sprendimo tik patvirtinamas pastarasis sprendimas, nes juo nepakeičiama jo rezoliucinė dalis ir iš naujo nenagrinėjama ieškovo situacija, atsižvelgiant į naujas teisines ar faktines aplinkybes. Tai, kad sprendime atmesti skundą patikslinami 2018 m. sausio 4 d. sprendimo motyvai, neturi įtakos jo patvirtinamajam pobūdžiui. Tokiu atveju nagrinėjamas būtent pirminio asmens nenaudai priimto akto teisėtumas, atsižvelgiant į sprendime atmesti skundą pateiktus motyvus, nes šie motyvai laikomi sutampančiais su šio akto motyvais (šiuo klausimu žr. 2009 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisija / Birkhoff, T‑377/08 P, EU:T:2009:485, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
19 Šiomis aplinkybėmis, kadangi sprendimo atmesti skundą turinys nėra savarankiškas, reikalavimai dėl panaikinimo turi būti laikomi pateiktais dėl 2018 m. sausio 4 d. sprendimo, kurio teisėtumas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į sprendime atmesti skundą pateiktus motyvus.
Dėl trečiojo reikalavimo priimtinumo
20 Trečiuoju ieškovo reikalavimu siekiama, kad Bendrasis Teismas įpareigotų Parlamentą išbraukti ginčijamą įvertinimą iš jo 2016 m. vertinimo ataskaitos.
21 Šiuo klausimu reikia priminti suformuotą jurisprudenciją, pagal kurią Bendrasis Teismas negali duoti nurodymų Sąjungos institucijai, neatsižvelgiant į SESV 266 straipsnyje įtvirtintą bendrą institucijos, kurios aktas buvo panaikintas, pareigą imtis būtinų priemonių sprendimui dėl panaikinimo įvykdyti (žr. 2019 m. sausio 15 d. Sprendimo HJ / EMA, T‑881/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:5, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
22 Taigi reikalavimai, kad Bendrasis Teismas nurodytų išbraukti ginčijamą įvertinimą iš ieškovo 2016 m. vertinimo ataskaitos, turi būti atmesti kaip nepriimtini.
Dėl nuorodos į skunde pateiktus argumentus priimtinumo
23 Ieškinyje ieškovas nurodo 2018 m. kovo 26 d. pateiktą skundą ir teigia, kad visus minėto skundo punktus reikia laikyti neatskiriama šio ieškinio dalimi.
24 Šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsniu ir Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktu, kiekviename ieškinyje turi būti nurodyti ginčo dalykas, pagrindai ir argumentai, kuriais remiamasi, ir tų pagrindų santrauka. Ši informacija turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – priimti sprendimą dėl ieškinio, jei reikia, be papildomos informacijos (šiuo klausimu žr. 2013 m. kovo 14 d. Sprendimo Fresh Del Monte Produce / Komisija, T‑587/08, EU:T:2013:129, 268 punktą).
25 Be to, į priedus gali būti atsižvelgta tik tiek, kiek jie pagrindžia arba papildo pagrindus arba argumentus, aiškiai nurodytus ieškovų pateiktuose rašytiniuose pareiškimuose, ir tik tais atvejais, kai galima tiksliai nustatyti, kurios iš juose nurodytų aplinkybių pagrindžia arba papildo šiuos pagrindus arba argumentus. Iš tiesų, nors ieškinio turinys gali būti pagrįstas pateikiant nuorodas į prie jo pridedamų dokumentų ištraukas, Bendrasis Teismas neprivalo prieduose ieškoti ir nustatyti pagrindų ir argumentų, kuriuos galėtų pripažinti pagrindžiančiais ieškinį, nes priedai turi vien įrodomąją ir pagalbinę funkciją (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo MasterCard ir kt. / Komisija, C‑382/12 P, EU:C:2014:2201, 40 ir 41 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
26 Vis dėlto šioje byloje ieškovas tik daro bendrą nuorodą į visus skundo punktus ir nepateikia daugiau paaiškinimų. Vadinasi, reikia konstatuoti, kad ši nuoroda turi būti atmesta kaip akivaizdžiai nepriimtina.
Dėl esmės
Dėl reikalavimo panaikinti
27 Grįsdamas savo reikalavimą panaikinti ieškovas nurodo du pagrindus, kuriuos reikia nagrinėti kartu. Pirmasis pagrindas susijęs su pagrindinės teisės į saviraiškos laisvę pažeidimu. Antrasis pagrindas susijęs su klaidingu PTN 17a straipsnio 2 dalies taikymu.
28 Šiuos pagrindus iš esmės sudaro trys atskiri kaltinimai. Pirma, ieškovas teigia, kad nagrinėjama knyga negali rimtai pažeisti teisėtų Sąjungos interesų, todėl jo 2016 m. vertinimo ataskaitoje jam nustatyta nepagrįsta nuobauda. Antra, ieškovas mano, kad, pritaikius pernelyg platų sąvokos „Sąjungos veikla“ aiškinimą, buvo nuspręsta, kad nagrinėjamos knygos dalykas yra susijęs su minėta veikla. Trečia, ieškovas mano, kad sprendimas atmesti skundą yra nemotyvuotas.
29 Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti trečiąjį kaltinimą.
– Dėl trečiojo kaltinimo
30 Ieškovas nurodo, kad 2018 m. sausio 4 d. sprendimas nemotyvuotas, nes grindžiamas tik nuomone, o ne faktinėmis aplinkybėmis ar teisiniais argumentais. Šiuo klausimu jis teigia, kad, pirma, žodžiai „manau, kad“, kuriuos paskyrimų tarnyba vartoja sprendime atmesti skundą, įrodo, kad šis sprendimas pagrįstas nuomone, o ne objektyviais pakankamai motyvuotais duomenimis. Antra, jis teigia, kad paskyrimų tarnyba neperskaitė nagrinėjamos knygos ir rėmėsi tik jos pavadinimu, kad padarytų išvadą, kad jos dalykas susijęs su Sąjungos veikla. Be to, šiuo klausimu Vertimų raštu GD maltiečių kalbos skyriaus vadovas pripažino, kad šioje knygoje nėra jokios nuorodos į Sąjungos ar Parlamento veiklą. Taigi 2018 m. sausio 4 d. sprendimo motyvai neatitinka reikalavimų, taikomų nagrinėjant galimą pagrindinės teisės pažeidimą.
31 Parlamentas ginčija ieškovo argumentus.
32 Pirmiausia reikia priminti, kad SESV 296 straipsnyje nurodyta ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte priminta pareiga motyvuoti yra esminis Sąjungos teisės principas, kurio tikslas, pirma, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kad jis galėtų įvertinti jo nenaudai priimto akto pagrįstumą ir galimybę pareikšti ieškinį teisme siekiant užginčyti jo teisėtumą, ir, antra, leisti Sąjungos teismui vykdyti kontrolę (žr. 2019 m. liepos 3 d. Sprendimo PT / EIB, T‑573/16, EU:T:2019:481, 374 punktą (nepaskelbtas Rink.) ir jame nurodytą jurisprudenciją)
33 Sprendimo motyvai vertinami atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į jo priėmimo aplinkybes bei į atitinkamą klausimą reguliuojančių teisės normų visumą. Sprendimas laikomas pakankamai motyvuotu, jeigu priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, kurios leidžia jam suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės reikšmę (žr. 2004 m. balandžio 1 d. Sprendimo N / Komisija, T‑198/02, EU:T:2004:101, 70 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
34 Vis dėlto reikia priminti, kad pareiga motyvuoti yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį būtina atskirti nuo motyvų pagrįstumo klausimo, susijusio su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės (žr. 2017 m. kovo 1 d. Sprendimo Silvan / Komisija, T‑698/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:131, 17 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
35 Turint omenyje šiuos argumentus, reikia nustatyti, ar, atsižvelgiant, be kita ko, į sprendime atmesti skundą nurodytus motyvus, nagrinėjamu atveju 2018 m. sausio 4 d. sprendimas yra pakankamai motyvuotas.
36 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad sprendime atmesti skundą paskyrimų tarnyba pirmiausia priminė iš PTN 17a straipsnio kylančias teises ir pareigas, susijusias su Sąjungos pareigūnų vykdomu bet kokių tekstų paskelbimu. Toliau ji konstatavo, kad ieškovas iš anksto nepranešė Parlamentui apie savo ketinimą išleisti nagrinėjamą knygą. Galiausiai ji ieškovui nurodė:
„[k]aip matyti iš Jūsų knygos pavadinimo ir kaip Jūs pats nurodėte skundo 2 punkte, Jūsų knyga skirta Panama Papers ir lengvatinės prekybos įmonėms. Parlamentas ėmėsi priemonių dėl naudojimosi lengvatinės prekybos įmonėmis pinigų plovimui ir mokesčių vengimui. Konkrečiai kalbant, 2016 m. birželio mėn. buvo įsteigtas PANA komitetas <…>, kuris ištyrė Sąjungos ir jos valstybių narių ryšius su Panama Papers. Todėl manau, kad Jūsų knyga yra susijusi su Parlamento darbu.“
37 Šiomis aplinkybėmis, pirma, ieškovas teigia, kad žodžio „manau“ vartojimas įrodo, kad minėtas sprendimas nėra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, taigi nėra pakankamai motyvuotas. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia ieškovas, to, kad paskyrimų tarnyba pavartojo žodį „manau“, visiškai nepakanka įrodyti, kad 2018 m. sausio 4 d. sprendimo motyvai yra subjektyvūs. Vadinasi, vien šio žodžio vartojimas negali turėti įtakos minėto sprendimo teisėtumui.
38 Dėl šios priežasties šį argumentą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
39 Antra, ieškovas teigia, kad būtent dėl to, jog paskyrimų tarnyba neperskaitė nagrinėjamos knygos, ji padarė išvadą, kad ši knyga susijusi su Sąjungos veikla, nepaisydama priešingos Vertimų raštu GD maltiečių kalbos skyriaus vadovo nuomonės.
40 Visų pirma šiuo klausimu reikia pažymėti, kad priešinga Vertimų raštu GD skyriaus vadovo nuomonė dėl nagrinėjamos knygos turinio neturi reikšmės nustatant objektyvų 2018 m. sausio 4 d. sprendimo motyvavimo pakankamumą.
41 Be to, reikia konstatuoti, kad argumentai dėl nagrinėjamos knygos turinio susiję su sprendimo turinio, o ne jo motyvų teisėtumo kontrole, todėl jiems negalima pritarti nagrinėjant kaltinimą dėl pareigos motyvuoti pažeidimo. Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad Parlamentas per teismo posėdį patikslino, jog minėtos knygos turinys buvo paaiškintas paskyrimų tarnybai.
42 Galiausiai iš šio sprendimo 36 punkto matyti, kad 2018 m. sausio 4 d. sprendimas iš esmės buvo motyvuotas tuo, kad nagrinėjama knyga buvo skirta Panama Papers ir lengvatinės prekybos įmonėms ir buvo susijusi su Parlamento darbu. Būtent atsižvelgiant į šias aplinkybes buvo nuspręsta, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančių įsipareigojimų pagal PTN 17a straipsnį.
43 Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad motyvai buvo pakankami, kad ieškovas galėtų nustatyti, ar 2018 m. sausio 4 d. sprendimas buvo pagrįstas ir ar jis turėjo trūkumų, dėl kurių jo galiojimą buvo galima ginčyti. Iš tiesų remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais ieškovas galėjo suprasti konkrečias priežastis, dėl kurių Parlamentas manė, kad jis turėjo pranešti paskyrimų tarnybai apie savo ketinimą išleisti nagrinėjamą knygą. Be to, reikia pažymėti, kad šias priežastis ieškovas ginčija šiame ieškinyje. Šių motyvų taip pat pakanka, kad Bendrasis Teismas galėtų vykdyti 2018 m. sausio 4 d. sprendimo teisėtumo teisminę kontrolę.
44 Taigi neginčytina, kad minėtas sprendimas atitinka jurisprudencijoje nustatytas sąlygas, primintas šio sprendimo 32–34 punktuose. Taigi ieškovo kaltinimą, kad 2018 m. sausio 4 d. sprendimas nepakankamai motyvuotas, reikia atmesti.
– Dėl pirmojo kaltinimo
45 Ieškovas teigia, kad paskyrimų tarnyba jam nustatė griežtesnę pareigą, nei numatyta PTN 17a straipsnio 2 dalyje. Tai, kad Parlamentas įsteigė tyrimo komitetą įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti (toliau – PANA komitetas), nereiškia, kad jis negali pareikšti nuomonės dėl su Panama Papers susijusių aktualijų, nebent jis kritikuotų minėto komiteto, Parlamento ar Sąjungos darbą taip, kad būtų rimtai pakenkta teisėtiems Sąjungos interesams. Šiuo klausimu ieškovas remiasi 2001 m. kovo 6 d. Sprendimu Connolly / Komisija (C‑274/99 P, EU:C:2001:127), iš kurio, jo nuomone, matyti, kad nagrinėjamu atveju svarbu ne žinoti, ar jis nepranešė apie ketinimą išleisti nagrinėjamą knygą, o veikiau nustatyti, ar jos turinys galėjo kelti didelę grėsmę teisėtiems Sąjungos interesams. Kadangi nagrinėjama knyga nekėlė tokios grėsmės, jai negalima taikyti PTN 17a straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos ar laikyti jos susijusia su Sąjungos veikla.
46 Parlamentas ginčija ieškovo argumentus.
47 Pirmiausia reikia pažymėti, kad Bendrasis Teismas negali pakeisti asmenų, įpareigotų vertinti pareigūno darbą, pateikto vertinimo savuoju. Vertintojams pripažįstama didelė diskrecija spręsti dėl jų vertinamų asmenų darbo. Todėl Sąjungos teismo vykdoma teisminė vertinimo ataskaitų turinio priežiūra apribojama patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar tiksliai nustatytos faktinės aplinkybės, ar nebuvo padaryta akivaizdžios vertinimo klaidos arba piktnaudžiauta įgaliojimais (šiuo klausimu žr. 1983 m. birželio 1 d. Sprendimo Seton / Komisija, 36/81, 37/81 ir 218/81, EU:C:1983:152, 23 punktą ir 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Cwik / Komisija, T‑96/04, EU:T:2005:376, 41 punktą).
48 Be to, reikia priminti, kad remiantis suformuota jurisprudencija Sąjungos pareigūnai ir tarnautojai naudojasi teise į saviraiškos laisvę ir tose srityse, kurias apima Sąjungos institucijų veikla. Ši laisvė apima laisvę žodžiu arba raštu reikšti nuomones, nesutampančias su juos įdarbinusios institucijos požiūriu ar atitinkančias pastarosios personalo mažumos nuomones (žr. 2001 m. kovo 6 d. Sprendimo Connolly / Komisija, C‑274/99 P, EU:C:2001:127, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
49 Vis dėlto saviraiškos laisvei gali būti taikomi 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nurodyti apribojimai; pagal šią nuostatą naudojimasis šia laisve, kadangi tai yra susiję su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kuriuos nustato įstatymas ir kurie demokratinėje visuomenėje yra būtini (žr. 2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Strack / Komisija, T‑199/11 P, EU:T:2012:691, 137 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
50 Demokratinėje visuomenėje taip pat teisėta pareigūnams dėl jų statuso nustatyti tokias pareigas, kokios numatytos PTN 17a straipsnyje. Šiomis pareigomis, kurios, be abejo, riboja naudojimąsi saviraiškos laisve, siekiama išsaugoti pasitikėjimo ryšį, kuris turi egzistuoti tarp institucijos ir jos pareigūnų ar tarnautojų (2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Strack / Komisija, T‑199/11 P, EU:T:2012:691, 138 punktas; pagal analogiją žr. 2001 m. kovo 6 d. Sprendimo Connolly / Komisija, C‑274/99 P, EU:C:2001:127, 44 punktą).
51 Šiuo klausimu iš PTN 17a straipsnio 2 dalies matyti, kad pareigūnas, ketinantis vienas ar kartu su kitais skelbti ar imtis priemonių, kad būtų paskelbtas bet koks tekstas, susijęs su Sąjungos veikla, turi iš anksto apie tai informuoti paskyrimų tarnybą. Ši privalo pareikšti savo galimus prieštaravimus per 30 darbo dienų nuo informacijos gavimo, antraip preziumuojama, kad ji šiuo klausimu davė numanomą sutikimą. Jurisprudencijoje pažymėta, kad atsisakyti duoti sutikimą leidžiama tik išimtiniais atvejais, kai tekstas, kurį ketinama skelbti, gali rimtai pažeisti teisėtus Sąjungos interesus (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Skareby / EIVT, T‑585/16, EU:T:2017:613, 80 ir 81 punktus).
52 Iš to matyti, kad procedūrą, kurios turi laikytis pareigūnai, ketinantys paskelbti kokį nors tekstą, susijusį su Sąjungos veikla, sudaro du atskiri etapai. Pirmajame etape numatyta pareigūno pareiga pranešti paskyrimų tarnybai apie savo ketinimą paskelbti, jeigu atitinkamo teksto dalykas susijęs su Sąjungos veikla. Antrajame etape paskyrimų tarnybai numatyta pareiga raštu informuoti atitinkamą pareigūną apie savo sprendimą per 30 dienų, kai ji gali įrodyti, kad šis tekstas gali rimtai pažeisti teisėtus Sąjungos interesus.
53 Kiekvienam iš šių dviejų etapų taikomos skirtingos taisyklės atitinka PTN 17a straipsnyje numatytos procedūros dalyką. Pavyzdžiui, suinteresuotojo pareigūno išankstinis pranešimas apie ketinimą paskelbti kokį nors tekstą, susijusį su Sąjungos veikla, leidžia institucijoms vykdyti kontrolę, kurią jos privalo atlikti pagal PTN 17a straipsnio 2 dalies antrą pastraipą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamo teksto galėjimas rimtai pažeisti teisėtus Sąjungos interesus nėra svarbus kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti, kai tik pranešama apie ketinimą paskelbti kokį nors tekstą, kurio dalykas susijęs su Sąjungos veikla.
54 Šioje byloje reikia pažymėti, kad paskyrimų tarnyba nebuvo iš anksto informuota apie nagrinėjamos knygos išleidimą. Šiuo klausimu 2018 m. sausio 4 d. sprendime Parlamentas tik nurodė, kad ginčijamas įvertinimas, pateiktas ieškovo 2016 m. vertinimo ataskaitos skyriaus „Elgesys“ 3 skirsnyje „Procedūros taisyklių laikymasis“, buvo pateisinamas atsižvelgiant į PTN 17a straipsnio 2 dalį, ir taip konstatavo išankstinio pranešimo pareigos neįvykdymą. Tačiau jis nepriėmė jokio sprendimo dėl galimos grėsmės, kurią nagrinėjama knyga gali kelti teisėtiems Sąjungos interesams.
55 Taigi reikia konstatuoti, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog nagrinėjama knyga negali rimtai pažeisti teisėtų Sąjungos interesų, neturi reikšmės vertinant 2018 m. sausio 4 d. sprendimo teisėtumą.
56 Taigi reikia atmesti kaltinimą, grindžiamą tuo, kad dėl to, jog nagrinėjama knyga negali rimtai pažeisti teisėtų Sąjungos interesų, Parlamentas nustatė ieškovui griežtesnę pareigą nei numatytoji PTN 17a straipsnio 2 dalyje, manydamas, kad jis turėjo pranešti paskyrimų tarnybai apie ketinimą paskelbti.
– Dėl antrojo kaltinimo
57 Pirma, ieškovas tvirtina, kad pareiga pranešti, kurios privalo laikytis pareigūnai, ketinantys paskelbti kokį nors tekstą, jiems tenka tik jeigu šis tekstas susijęs su Sąjungos veikla. Šiuo klausimu paskyrimų tarnyba privalo siaurai aiškinti sąvoką „Sąjungos veikla“, be kita ko, laikydamasi kitų gairių, kuriose nustatytas kontekstas, į kurį atsižvelgiant reikia aiškinti šią sąvoką. Šiuo atveju paprasto ryšio tarp nagrinėjamos knygos ir Sąjungos veiklos nurodymo nepakanka norint įrodyti, kad ieškovas turėjo pranešti administracijai apie savo ketinimą išleisti knygą.
58 Taigi ieškovas iš esmės teigia, kad nagrinėjama knyga nesusijusi su jokia Sąjungos veikla, o paprasčiausiai skirta aptarti Maltos vidaus politikai. Kadangi Parlamentas nagrinėja daug įvairių sričių klausimų, jei būtų pritarta paskyrimų tarnybos argumentams, Sąjungos pareigūnams būtų uždrausta reikšti nuomonę dėl bet kokio klausimo, kurį nagrinėjo PANA komitetas ir Parlamentas. Kadangi nagrinėjamoje knygoje nedaroma nuoroda nei į šio komiteto, nei į Sąjungos veiklą, jos dalykas nesusijęs su Sąjungos veikla. Vadinasi, nepranešdamas apie ketinimą paskelbti ieškovas nepakenkė pasitikėjimo santykiams ir nepažeidė lojalumo ir nešališkumo pareigų Sąjungai. Galiausiai, net jeigu šios knygos dalykas būtų susijęs su Sąjungos veikla, nors šiuo atveju tai netiesa, jis teigia, kad ši knyga daugių daugiausia tik papildytų paskyrimų tarnybos svarstymus ir PANA komiteto tyrimą.
59 Antra, ieškovas priduria, kad skirdama jam nuobaudą paskyrimų tarnyba prisiėmė didesnius įgaliojimus, nei jai suteikti pagal PTN 17a straipsnio 2 dalį, ir taip pažeidė jo teisę į saviraiškos laisvę.
60 Trečia, ieškovas pabrėžia, kad sudėjus įvairius terminus, numatytus PTN 17a straipsnio 2 dalyje ir 90 straipsnio 2 dalyje, prašymų peržiūrėti leidinius, apie kuriuos privalu pranešti iš anksto, terminas atitinka penkių mėnesių laikotarpį. Atsižvelgiant į šio termino trukmę, pareigą pranešti reikia taikyti tik leidiniams, susijusiems išimtinai su Sąjungos veikla.
61 Parlamentas ginčija ieškovo argumentus.
62 Pirma, dėl ieškovo argumentų, kad nagrinėjama knyga skirta aptarti Maltos vidaus politikai (žr. šio sprendimo 57 ir 58 punktus) reikia priminti, kad 2018 m. sausio 4 d. sprendimas iš esmės motyvuotas tuo, kad paskyrimų tarnyba nusprendė, jog nagrinėjama knyga susijusi su vadinamąja Panama Papers byla ir lengvatinės prekybos įmonėmis ir kad dėl to, jog šis klausimas buvo susijęs su Parlamento darbu, apie ieškovo ketinimą išleisti šią knygą jai turėjo būti pranešta iš anksto.
63 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 2016 m. birželio 8 d. Parlamentas priėmė Sprendimą (ES) 2016/1021 dėl PANA komiteto įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti sudarymo. Komiteto įgaliojimai, narių skaičius ir įgaliojimų trukmė (OL L 166, 2016, p. 10). Iš Sprendimo 2016/1021 2 punkto matyti, kad PANA komiteto vykdomas tyrimas turėjo būti susijęs, be kita ko, su visų Sąjungos valstybių narių, įskaitant Maltą, veikla.
64 Be to, nors aišku, kad PANA komiteto galutinė ataskaita parengta vėliau už nagrinėjamos knygos išleidimą, vis dėlto reikia konstatuoti, kad ji patvirtina šio sprendimo 63 punkte nurodytus teiginius, nes joje atsižvelgta į 2017 m. vasario 20 d. į Maltą komandiruotų tyrėjų vietoje atliktą tyrimą. Be to, iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nagrinėjamos knygos 86 puslapyje kalbama apie Maltos vyriausybės ministro gautą kvietimą atvykti į Parlamento komitetą pateikti paaiškinimus dėl jam priklausančios bendrovės Panamoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikia konstatuoti, kad PANA komiteto darbas buvo susijęs su padėtimi Maltoje, be kita ko, siekiant išnagrinėti galimus pažeidimus taikant Sąjungos teisę, susijusius su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu.
65 Taigi reikia konstatuoti, kad nagrinėjamos knygos dalykas buvo susijęs būtent su PANA komiteto įgaliojimais, nes šis turėjo įvertinti padėtį Sąjungos valstybėse narėse, įskaitant Maltą, kiek tai susiję su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu.
66 Be to, reikia konstatuoti, kad ieškovas klaidingai teigia, jog nagrinėjamoje knygoje nėra jokios nuorodos į Sąjungos veiklą ir kad tyrimo objektas joje analizuojamas tik vidiniu požiūriu.
67 Tiesą sakant, dėl savo pavadinimo „Geriausi Europoje. Panama Papers ir valdžia“ nagrinėjama knyga aiškiai patenka į Europos kontekstą, juo labiau kad jos viršelyje yra Sąjungos vėliavos reprodukcija. Be to, šioje knygoje taip pat yra kelios nuorodos į darbus ir asmenis, susijusius su Sąjungos institucine struktūra. Pavyzdžiui, šiuo klausimu galima paminėti nuorodas į PANA komiteto darbą, į Maltos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ir į vieną Europos Parlamento narį. Be to, nagrinėjamos knygos priede keliama „Brexito“ tema ir aiškiai minima Sąjungos vidaus rinka.
68 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima teigti, kad nagrinėjamoje knygoje aptariama tik Maltos vidaus politika ir kad jos dalykas niekaip nesusijęs su Sąjungos veikla. Iš tiesų, net jei būtų manoma, kad minėtos knygos dalykas iš esmės nagrinėjamas nacionaliniu lygmeniu, nes jis susijęs su Maltos politika ir politikais, vis dėlto pastarieji tuo pačiu metu buvo PANA komiteto tyrimo objektas. Todėl reikia konstatuoti, kad nagrinėjama knyga susijusi su Sąjungos veikla. Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 67 punkto, aptariamoje knygoje yra daug konkrečių nuorodų į šią veiklą.
69 Taigi darytina išvada: kadangi nagrinėjamos knygos dalykas susijęs su Sąjungos veikla, negalima teigti, kad Parlamentas padarė akivaizdžią vertinimo klaidą arba piktnaudžiavo įgaliojimais, kai nusprendė, kad apie ketinimą išleisti šią knygą reikėjo pranešti paskyrimų tarnybai, kaip numatyta PTN 17a straipsnio 2 dalyje.
70 Taigi ieškovo argumentas, kad 2018 m. sausio 4 d. sprendime buvo klaidingai pritaikyta PTN 17a straipsnio 2 dalis ir dėl to pažeista jo teisė į saviraiškos laisvę, turi būti atmestas.
71 Antra, dėl ieškovo argumento, kad paskyrimų tarnyba prisiėmė didesnius įgaliojimus, nei jai suteikti pagal PTN 17a straipsnio 2 dalį (žr. šio sprendimo 59 punktą), pažymėtina, kad šis ieškinys susijęs tik su 2018 m. sausio 4 d. sprendimo teisėtumu, taigi ir su klausimu, ar 2016 m. ieškovo vertinimo ataskaitoje Parlamentas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neinformavo paskyrimų tarnybos apie nagrinėjamos knygos išleidimą 2016 m.
72 Taip pat konstatuotina, kad iš šio sprendimo 49–51 punktuose primintos jurisprudencijos matyti, jog teisėta Sąjungos pareigūnams nustatyti tokias pareigas, kokios numatytos Pareigūnų tarnybos nuostatų 17a straipsnyje. Be to, niekas nedraudžia paskyrimų tarnybai vertinimo ataskaitoje pažymėti apie pavienį įvykį, ypač kai, kaip šiuo atveju, jis susijęs su PTN tiesiogiai nustatytos aiškios ir konkrečios taisyklės pažeidimu. Šiomis aplinkybėmis pastabos, kaip antai ginčijamo įvertinimo, pateikimas vertinimo ataskaitoje ne tik neprieštarauja PTN normai, būtent jų 43 straipsniui, bet ir gali turėti teisėtą tikslą įspėti suinteresuotąjį asmenį ir užkirsti kelią pakartotiniam nagrinėjamos PTN normos pažeidimui (šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 26 d. Sprendimo CW / Parlamentas, F‑41/14, EU:F:2015:24, 55 punktą).
73 Be to, iš bylos medžiagos analizės matyti, kad ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog kartu su sprendimu palikti šį ginčijamą įvertinimą minėtos vertinimo ataskaitos skyriaus „Elgesys“ 3 skirsnyje „Procedūros taisyklių laikymasis“ jam būtų skirta kokia nors nuobauda. Šio sprendimo 69 punkte konstatuota, kad Parlamentas pagrįstai atsisakė išbraukti ginčijamą įvertinimą iš 2016 m. ieškovo vertinimo ataskaitos, nes šis nesilaikė PTN 17a straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos.
74 Taigi reikia atmesti ieškovo argumentą, kad paskyrimų tarnyba prisiėmė didesnius įgaliojimus, nei jai suteikti pagal PTN 17a straipsnio 2 dalį.
75 Trečia, dėl ieškovo argumento, kad pareigą pranešti reikia taikyti tik leidiniams, susijusiems išimtinai su Sąjungos veikla, atsižvelgiant į sujungtus terminus, numatytus PTN 17a straipsnio 2 dalyje ir 90 straipsnio 2 dalyje (žr. šio sprendimo 60 punktą), konstatuotina, kad jis negali paneigti šio sprendimo 70 punkte padarytos išvados, iš kurios matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepranešė paskyrimų tarnybai apie savo ketinimą paskelbti tekstą, kurio dalykas vis dėlto susijęs su Sąjungos veikla, ir taip pažeidė PTN 17a straipsnio 2 dalį. Būtent tokią išvadą Parlamentas padarė 2018 m. sausio 4 d. sprendime, ir atsižvelgiant į ją turi būti vertinamas šio sprendimo teisėtumas.
76 Vadinasi, šis argumentas nėra svarbus vertinant 2018 m. sausio 4 d. sprendimo teisėtumą, todėl jį reikia atmesti.
77 Kadangi visi kaltinimai, nurodyti grindžiant du ieškinio pagrindus, pateiktus siekiant, kad būtų panaikintas 2018 m. sausio 4 d. sprendimas, buvo atmesti, reikia atmesti reikalavimus dėl panaikinimo.
Dėl reikalavimų atlyginti žalą
78 Ieškovas tvirtina: kadangi sprendimas atmesti skundą pagrįstas paskyrimų tarnybos pasirinktu klaidingu PTN taikymu ir naudojimusi didesniais įgaliojimais, nei leidžiama pagal PTN, jis patyrė neturtinės žalos tiek savo darbo vietoje, tiek asmeniniame gyvenime. Ši žala turėjo įtakos, be kita ko, jo literatūrinei veiklai. Jis taip pat teigia patyręs turtinės žalos, nes, pirma, prarado galimybę pasinaudoti pareigų paaukštinimu ir, antra, dėl 2018 m. sausio 4 d. sprendimo jam ateityje gali būti taikomos drausminės procedūros. Todėl ieškovas prašo priteisti iš Parlamento Bendrojo Teismo nustatytą sumą jo tariamai patirtai neturtinei žalai atlyginti. Be to, ieškovas patikslina, kad Parlamento sprendimas, kuriame jis pripažino nepriimtinu jo išankstinį pranešimą apie antrąjį nagrinėjamos knygos leidimą, turėjo atgrasomąjį poveikį šiam leidimui.
79 Parlamentas ginčija ieškovo argumentus.
80 Pirma, kiek ieškovo argumentus galima suprasti kaip prašymą atlyginti turtinę žalą, reikia priminti, jog tam, kad būtų įvykdyti Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkto reikalavimai, ieškinyje dėl Sąjungos institucijos padarytos žalos atlyginimo turi būti nurodyta informacija, leidžianti nustatyti, be kita ko, žalą, kurią ieškovas teigia patyręs, taip pat šios žalos pobūdį ir dydį (šiuo klausimu žr. 1999 m. spalio 5 d. Sprendimo Apostolidis ir kt. / Komisija, C‑327/97 P, EU:C:1999:482, 37 punktą). Be to, ieškinys dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas kaip nepriimtinas, jeigu ieškovas neįrodė ir net nenurodė ypatingų aplinkybių, pateisinančių nurodytos žalos neapskaičiavimą ieškinyje (šiuo klausimu žr. 2004 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Hectors / Parlamentas, C‑150/03 P, EU:C:2004:555, 62 punktą).
81 Šioje byloje ieškovas nepateikė jokių paaiškinimų dėl turtinės žalos, kurią jis teigia patyręs, apskaičiavimo būdo ir nepagrindė šio nenurodymo, todėl jo prašymas atlyginti turtinę žalą turi būti atmestas kaip nepriimtinas.
82 Antra, dėl prašymo atlyginti nurodytą neturtinę žalą ieškovas teigia, kad ši žala atsirado dėl to, jog paskyrimų tarnyba neteisingai pritaikė PTN ir prisiėmė didesnius įgaliojimus, nei leidžiama pagal PTN.
83 Vis dėlto šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos atsakomybė kyla, kai tenkinamos visos šios sąlygos: veiksmai, kuriais kaltinama atitinkama institucija, įstaiga ar organas, yra neteisėti, nurodyta žala yra reali ir yra priežastinis ryšys tarp veiksmų, kuriais kaltinama, ir nurodytos žalos; šios trys sąlygos yra kumuliacinės (žr. 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo AV / Komisija, T‑303/18 RENV, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:239, 104 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
84 Jei nėra tenkinama nors viena iš šių sąlygų, visą ieškinį reikia atmesti, nesant reikalo nagrinėti kitų deliktinės atsakomybės sąlygų (žr. 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Wahlström / Frontex, T‑591/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:938, 127 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
85 Šiuo atveju reikia pažymėti, kad ieškovo pateiktas prašymas atlyginti žalą grindžiamas tik tariamu 2018 m. sausio 4 d. sprendimo neteisėtumu.
86 Kadangi dėl motyvų, nurodytų nagrinėjant ieškovo reikalavimus dėl panaikinimo, 2018 m. sausio 4 d. sprendimas buvo pripažintas teisėtu, reikia konstatuoti, kad sąlyga, susijusi su veiksmų, kuriais kaltinamas Parlamentas, neteisėtumu, nėra įvykdyta.
87 Be to, svarstymai, susiję su sprendimu, kuriame Parlamentas pripažino nepriimtinu ieškovo pateiktą išankstinį pranešimą apie išleistą antrąjį nagrinėjamos knygos leidimą, neturi reikšmės nagrinėjant šį ieškinį, nes jis pareikštas tik dėl 2018 m. sausio 4 d. sprendimo, kuriuo Parlamentas atsisakė išbraukti ginčijamą įvertinimą iš jo 2016 m. vertinimo ataskaitos.
88 Darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai atlyginti žalą turi būti atmesti.
Dėl prašymo taikyti pasirengimo nagrinėti bylą priemonę
89 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo apklausti Maltos parlamento narį ir Europos Parlamento narį, kurie abu aktyviai kovoja su korupcija ir siekia geros valdymo tvarkos Maltoje.
90 Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad prašymą apklausti liudytojus teikiančios šalys turi pateikti tikslius ir reikšmingus įrodymus, galinčius paaiškinti, kodėl prašomi liudytojų parodymai gali būti naudingi bylos baigčiai (šiuo klausimu žr. 2018 m. balandžio 23 d. Sprendimo Verein Deutsche Sprache / Komisija, T‑468/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:207, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
91 Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokios konkrečios informacijos, susijusios su šia byla, kad paaiškintų priežastis, dėl kurių dviejų liudytojų apklausa gali būti būtina ar naudinga. Be to, jis nepatikslino, kokie būtent tos bylos faktai ar aplinkybės galėtų pateisinti tokios apklausos surengimą. Todėl ieškovas neįrodė, kad dviejų liudytojų apklausa, kurios jis prašė, yra tinkama ar būtina šiuo atveju.
92 Be to, reikia konstatuoti, kad bylos medžiagoje jau esančių faktinių duomenų pakanka sprendimui dėl šio ieškinio priimti.
93 Taigi nereikia tenkinti ieškovo prašymo taikyti pasirengimo nagrinėti bylą priemonę.
94 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
95 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, reikia iš jo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal Parlamento reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Mark Anthony Sammut bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2020 m. birželio 10 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.