Byla T‑88/09
Idromacchine Srl ir kt.
prieš
Europos Komisiją
„Deliktinė atsakomybė – Valstybės pagalba – Komisijos sprendimas pradėti formalią tyrimo procedūrą – Trečiajai bendrovei žalą sukeliantys duomenys – Pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Profesinės paslapties saugojimo pareiga – Neturtinė žala – Turtinė žala – Priežastinis ryšys – Palūkanos“
Sprendimo santrauka
1. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas – Konfidencialios informacijos atskleidimas sprendime dėl valstybės pagalbos – Profesinės paslapties saugojimo pareigos pažeidimas – Įtraukimas
(EB 287 straipsnis ir EB 288 straipsnio antra pastraipa)
2. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Reali ir tikra žala – Žala, patirta dėl informacijos, menkinančios įmonės gerą vardą ir reputaciją, paskelbimo Oficialiajame leidinyje – Įtraukimas
(EB 288 straipsnio antra pastraipa)
3. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Administracinė procedūra – Komisijos pareiga oficialiai pranešti suinteresuotiesiems asmenims apie jų teisę pateikti pastabas – Pagalbos gavėjo teisė būti išklausytam – Ribos
(EB 88 straipsnio 2 ir 3 dalys)
4. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Administracinė procedūra – Komisijos pareiga saugoti profesinę paslaptį
(EB 88 ir 287 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 21 konstatuojamoji dalis ir 24 straipsnis)
5. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Administracinė procedūra – Komisijos pareiga saugoti profesinę paslaptį – Apimtis
(EB 88 ir 287 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 24 ir 25 straipsniai; Komisijos pranešimo 2003/C 297/03 25 ir paskesni punktai)
6. Deliktinė atsakomybė – Žala – Atlyginimas – Atsižvelgimas į infliaciją – Palūkanos – Apskaičiavimo taisyklės
(EB 288 straipsnis)
7. Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Sąjungos teismo kompetencija – Nurodymas Bendrijai atlyginti žalą remiantis valstybių narių teisės sistemoms bendrais bendraisiais principais deliktinės atsakomybės srityje – Žalos atlyginimas natūra nurodymo imtis ar nesiimti kokių nors veiksmų forma
(EB 235 straipsnis ir EB 288 straipsnio antra pastraipa)
8. Deliktinė atsakomybė – Žala – Atlygintina žala – Dėl teismo proceso patirtos išlaidos
(EB 288 straipsnio antra pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 90 straipsnis ir 91 straipsnio 2 dalis)
1. Tam, kad pagal EB 288 straipsnio antrą pastraipą kiltų Bendrijos deliktinė atsakomybė už neteisėtus jos organų veiksmus, turi būti įvykdytos kelios sąlygos, t. y. veiksmų, kuriais kaltinama institucija, neteisėtumas, žalos realumas ir priežastinis ryšys tarp inkriminuojamų veiksmų ir nurodomos žalos.
Kalbant apie sąlygą dėl atitinkamai institucijai ar organui inkriminuojamo elgesio neteisėtumo, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką reikalaujama įrodyti pakankamai akivaizdų teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimą. Kiek tai susiję su reikalavimu, kad pažeidimas būtų pakankamai akivaizdus, lemiamas kriterijus nustatant, ar jis įvykdytas, yra tai, jog atitinkama Bendrijos institucija ar organas aiškiai ir sunkiai pažeidė jų diskrecijai galiojančias ribas.
Šiuo klausimu sprendime dėl valstybės pagalbos atskleidusi įmonės reputacijai kenkiančią konfidencialaus pobūdžio informaciją, nors tai nebuvo privaloma šio sprendimo tikslais, ir taip pažeidusi EB 287 straipsnyje numatytą pareigą saugoti profesinę paslaptį, Komisija padarė Bendrijos teisės pažeidimą, kurio pakanka, kad būtų konstatuotas pakankamai akivaizdus pažeidimas, nes minėta pareiga siekiama apsaugoti privatiems asmenims suteikiamas teises, ir Komisija neturi didelės vertinimo laisvės dėl klausimo, ar konkrečiu atveju reikia nukrypti nuo konfidencialumo taisyklės.
(žr. 23, 24, 56 punktus)
2. Pagal EB 288 straipsnio antrą pastraipą Bendrijos deliktinė atsakomybė už neteisėtus jos organų veiksmus kyla tik tuomet, jeigu ieškovas iš tikrųjų patyrė realią ir neginčijamą žalą. Būtent ieškovas turi pateikti Sąjungos teismui tokios žalos buvimo ir jos dydžio įrodymų.
Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos frazių, kuriose įvardijamas įmonės pavadinimas ir ši įmonė nepalankiai pristatoma ir kurios gali sumenkinti jos gerą vardą ir reputaciją, paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pakanka realiam ir neginčijamam šios bendrovės patirtos žalos pobūdžiui konstatuoti.
(žr. 25, 60 ir 61 punktus)
3. Atsižvelgiant į jos bendrą struktūrą, valstybės pagalbos kontrolės procedūra yra procedūra, pradėta už pagalbos suteikimą atsakingos valstybės narės atžvilgiu dėl jos įsipareigojimų Bendrijai. Be to, suinteresuoti asmenys, išskyrus valstybę narę, per valstybės pagalbos kontrolės procedūrą negali patys tiesiogiai dalyvauti rungimosi principu pagrįstose diskusijose su Komisija taip, kaip tai gali daryti ši valstybė narė. Galiausiai vykdant EB 88 straipsnyje įtvirtintą valstybės pagalbos kontrolės procedūrą turi būti išskirta, pirma, šio straipsnio 3 dalyje numatyta pirminė pagalbos patikrinimo fazė, kurios tikslas yra tik leisti Komisijai susidaryti išankstinę nuomonę apie dalinį ar visišką nagrinėjamos pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka, ir, antra, tyrimo fazė, numatyta to paties straipsnio 2 dalyje. Tik vykstant šiai fazei, skirtai sudaryti Komisijai galimybę gauti išsamią informaciją apie visus bylos duomenis, EB sutartyje numatyta Komisijos pareiga pareikalauti suinteresuotųjų asmenų pateikti savo pastabas. Iš to matyti, kad Komisija per pirminę pagalbos tyrimo fazę visiškai neprivalo išklausyti įmonės, kuri nėra nagrinėjamo pagalbos gavėja, nes, nebuvusi nei šios pagalbos gavėja, nei jos gavėjo konkurentė, nėra suinteresuotasis trečiasis asmuo.
(žr. 33–36 punktus)
4. Pagal EB 287 straipsnį Bendrijos institucijų nariai, komitetų nariai, Bendrijos pareigūnai ir kiti tarnautojai, netgi nustoję eiti savo pareigas, neturi teisės atskleisti informacijos, kuri pagal savo pobūdį yra profesinė paslaptis, ypač informacijos apie įmones, jų verslo ryšius ar sąnaudų sudedamąsias dalis. Reglamente Nr. 659/1999, nustatančiame išsamias EB 88 straipsnio taikymo taisykles, patvirtinama Komisijos pareiga paisyti profesinės paslapties jai atliekant valstybės pagalbos tyrimą
Informacija, kurią apima profesinė paslaptis, gali būti ir konfidenciali informacija, ir komercinės paslaptys. Apskritai kalbant apie komercinės paslapties ar kitos informacijos, kurią apima profesinė paslaptis, pobūdį, pirmiausia būtina, kad komercinę paslaptį ar kitą konfidencialią informaciją žinotų tik ribotas asmenų skaičius. Antra, tai turi būti informacija, kurios atskleidimas galėtų padaryti didelę žalą ją pateikusiems ar tretiesiems asmenims. Galiausiai būtina, kad interesai, kurie gali būti pažeisti atskleidus informaciją, būtų objektyviai verti apsaugos. Vertinant, ar informacija yra konfidenciali, reikia nustatyti teisėtų individualių interesų, kurie neleidžia jos atskleisti, ir bendro intereso, kuris reikalauja, kad Bendrijos institucijų veiksmai būtų atliekami kuo atviriau, pusiausvyrą.
Kalbant apie informacijos atskleidimą Komisijos sprendime dėl valstybės pagalbos, pažymėtina, kad konfidencialia laikytina informacija, kai atitinkamos pagalbos negavusi įmonė nesugebėjo pristatyti savo kontrahentui galiojančius standartus ir sutartinius įsipareigojimus atitinkančių prekių, nes atitinkama valstybė narė šią informaciją pateikė Komisijai vien dėl administracinės nagrinėjamos pagalbos tyrimo procedūros poreikių, be to, ši informacija susijusi vien su dviejų atitinkamų įmonių tarpusavio komercinių santykių raida. Be to, ši informacija gali sukelti didelės žalos atitinkamai įmonei, nes tiesiogiai ją įvardija ir pristato nepalankiai. Kadangi informacijos atskleidimas gali neigiamai paveikti įmonės gerą vardą ir reputaciją, šios įmonės suinteresuotumas, kad tokia informacija nebūtų atskleista, objektyviai vertas apsaugos. Galiausiai toks atskleidimas neproporcingas, palyginti su Komisijos sprendimo tikslu, nes jai pakanka labai bendrais žodžiais arba prireikus kiek konkrečiau konstatuoti sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą, nei vienu, nei kitu iš šių dviejų atvejų nesant reikalo minėti įmonės pavadinimo, kad jos teisėti interesai galėtų būti apsaugoti
(žr. 42, 43, 45, 47–51 punktus)
5. Nors Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB 88 straipsnio taikymo taisykles, 24 ir 25 straipsniuose bei Komisijos komunikato dėl profesinės paslapties valstybės pagalbos sprendimuose 25 ir paskesniuose punktuose iš esmės numatyta, kad Komisija informuoja apie savo sprendimą suinteresuotąją valstybę narę, kuri tuomet iš principo turi penkiolika dienų nurodyti, kokiai informacijai, jos nuomone, yra taikomas įsipareigojimas saugoti profesinę paslaptį, šios nuostatos neatleidžia Komisijos nuo pareigos pagal EB 287 straipsnį neatskleisti profesinių paslapčių ir nėra kliūtis tam, kad Komisija savo iniciatyva nuspręstų neatskleisti informacijos, kurią, jos nuomone, apima profesinė paslaptis, net ir negavus atitinkamo prašymo iš suinteresuotosios valstybės narės.
(žr. 55 punktą)
6. Jei Bendrijos deliktinės atsakomybės sąlygos patenkintos, nepalankios pasekmės, atsiradusios nuo žalą sukėlusio įvykio iki jos atlyginimo dienos, negali būti ignoruojamos tiek, kiek reikia atsižvelgti į infliaciją. Šią infliaciją išreiškia metinė infliacijos norma, kurią bendrovių buveinės valstybėje narėje atitinkamu laikotarpiu nustatė Eurostatas. Nuo mokėtinos kompensacijos sumos gali būti nurodyta mokėti palūkanas, skaičiuojamas nuo sprendimo, kuriuo pripažįstama pareiga atlyginti žalą, paskelbimo dienos. Taikytina norma apskaičiuojama pagal atitinkamu laikotarpiu Europos Centrinio Banko pagrindinėms refinansavimo operacijoms nustatytą normą, pridėjus du procentinius punktus.
(žr. 77, 79 punktus)
7. Iš EB 288 straipsnio antros pastraipos ir EB 235 straipsnio, kuriuose nepaneigiamas žalos atlyginimas natūra, išplaukia, jog Europos Sąjungos teismas turi kompetenciją nurodyti Bendrijai imtis bet kokio žalos atlyginimo būdo, kuris atitinka visose valstybėse narėse pripažįstamus bendruosius teisės principus deliktinės atsakomybės srityje, įskaitant, jeigu tai atitinka šiuos principus, žalos atlyginimą natūra, prireikus nurodymo imtis ar nesiimti kokių nors veiksmų forma.
(žr. 81 punktą)
8. Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktą atlygintinomis išlaidomis laikomos būtinosios išlaidos, kurių dėl proceso patyrė šalys.
Kalbant apie išlaidas, susijusias su ekspertų išvada, kurių ieškovas patyrė dėl ieškinio dėl Bendrijos deliktinės atsakomybės nustatymo, siekdamas nustatyti tariamai patirtų nuostolių dydį, reikia konstatuoti, kad tai yra išlaidos dėl teismo proceso ir jos negali būti laikomos žala, atskira nuo bylinėjimosi išlaidų naštos. Todėl nepagrįsta, kad remiantis EB 288 straipsnio 2 dalimi ieškovui būtų atlygintos išlaidos, susijusios su ekspertų išvada, kurią buvo užsakęs šiam teismo procesui.
Be to, dėl advokato ir kelionės išlaidų, kurių ieškovas patyrė per ikiteisminį procedūros etapą, pažymėtina, kad net jei šiame etape atliekamas didelis teisinis darbas, tokių išlaidų pripažinimas žala, atlygintina pateikus ieškinį dėl žalos atlyginimo, būtų nesuderinamas su bylinėjimosi išlaidų, patirtų per ikiteisminį procedūros etapą, neatlygintinu pobūdžiu. Procedūros reglamento 91 straipsnyje kalbama tik apie procesą Bendrajame Teisme, neįskaitant ankstesnių stadijų. Tai išplaukia iš Procedūros reglamento 90 straipsnio, kuriame kalbama apie „procesą Bendrajame Teisme“.
(žr. 97–100 punktus)