Byla T‑386/04
Eridania Sadam SpA ir kt.
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Bendras cukraus sektoriaus rinkų organizavimas – Kainų režimas – Suskirstymas į regionus – Vietovės, kuriose yra deficitas – Italijos klasifikavimas – 2004–2005 prekybos metai – Reglamentas (EB) Nr. 1216/2004 – Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ir juridiniai asmenys – Nepriimtinumas“
Nutarties santrauka
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Nuostata, nustatanti intervencines baltojo cukraus kainas prekybos metams visiems Italijos rajonams – Italijos cukraus gamintojų ieškinys – Nepriimtinumas
(EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa; Komisijos reglamento Nr. 1216/2004 1 straipsnio d punktas)
2. Europos Bendrijos – Teisminė institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Visuotinai taikomi aktai – Būtinybė fiziniams ir juridiniams asmenims naudotis prieštaravimu dėl teisėtumo arba siekti, kad būtų priimtas prejudicinis sprendimas dėl galiojimo – Nacionalinių teismų pareiga taip taikyti nacionalines procesines taisykles, kad būtų galima ginčyti visuotinai taikomų Bendrijos teisės aktų teisėtumą – Teisės pareikšti tiesioginį ieškinį dėl panaikinimo suteikimas, jei nacionalinės procesinės taisyklės sukuria neįveikiamų kliūčių – Netaikymas
(EB 10 straipsnis; EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa; EB 234 ir EB 241 straipsniai)
3. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Sąlygos dėl būtinybės būti konkrečiai susijusiems aiškinimas „contra legem“ – Neleistinumas
(EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa; ES 48 straipsnis)
4. Prieštaravimas dėl teisėtumo – Netiesioginis pobūdis – Nepriimtinas pagrindinis ieškinys – Prieštaravimo nepriimtinumas
(EB 241 straipsnis)
1. Fizinis ar juridinis asmuo gali teigti, kad aktas, kuris nėra jam skirtas sprendimas, jam konkrečiai taikomas, tik jeigu jis jį paveikia dėl ypatingų savybių arba faktinių aplinkybių, kurios jį išskiria iš kitų asmenų ir taip jį individualizuoja analogiškai asmeniui, kuriam šis aktas yra skirtas.
Šiuo požiūriu Reglamento Nr. 1216/2004, nustatančio išvestines intervencines baltojo cukraus kainas 2004–2005 prekybos metams, 1 straipsnio d punktas nėra konkrečiai taikomas Italijos cukraus gamintojams.
Iš tiesų to, jog dėl teisės akto tam tikri ūkio subjektai patiria didesnių ekonominių pasekmių nei jų konkurentai, dar nepakanka, kad jie būtų pripažinti konkrečiai susijusiais su šiuo aktu. Iš to reikia daryti išvadą, kad vien tik žala, kurią tvirtina patyrę ieškovai dėl po išvestinės intervencinės kainos taikymo Italijoje padidėjusios runkelių kainos ir dėl didėjančio cukraus importo iš Balkanų valstybių sumažėjusios cukraus kainos, jei tai būtų įrodyta, neindividualizuoja ieškovų tarp kitų šiame sektoriuje veikiančių ūkio subjektų.
(žr. 33–36 punktus)
2. EB 230 ir EB 241 straipsniuose bei EB 234 straipsnyje įtvirtinta užbaigta teisminės gynybos priemonių ir procedūrų sistema, skirta užtikrinti institucijų teisės aktų teisėtumo priežiūrą, kurią turi atlikti Bendrijos teismas. Pagal šią sistemą fiziniai ar juridiniai asmenys, dėl EB 230 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje numatytų priimtinumo sąlygų negalintys tiesiogiai apskųsti visuotinai taikomų Bendrijos aktų, turi galimybę atitinkamais atvejais netiesiogiai užginčyti šių aktų galiojimą Bendrijos teisme pagal 241 straipsnį arba kreiptis į nacionalinius teismus, kurie neturi teisės priimti sprendimo dėl tokių aktų negaliojimo, ir prašyti jų pateikti prejudicinius klausimus Teisingumo Teismui.
Taigi valstybės narės turi pareigą nustatyti teisminės gynybos priemonių ir procedūrų, leidžiančių užtikrinti teisę į veiksmingą teisminę gynybą, sistemą.
Šiomis aplinkybėmis nacionaliniai teismai pagal EB 10 straipsnyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo pareigą privalo, kiek tai įmanoma, nacionalinius proceso teisės aktus, kuriuose nustatomos teisminės gynybos priemonės, aiškinti ir taikyti taip, kad fiziniams ir juridiniams asmenims būtų sudarytos kuo didesnės galimybės teismuose ginčyti visus sprendimus ar kitus nacionalinės teisės aktus, susijusius su visuotinai taikomo Bendrijos teisės akto nuostatų taikymu jų atžvilgiu, remiantis tuo, kad toks Bendrijos aktas yra neteisėtas.
Tačiau privatus asmuo Bendrijos teisme negali pareikšti tiesioginio ieškinio dėl tokio visuotinai taikomo akto, koks yra reglamentas, panaikinimo, nes reglamentas, priešingai nei to asmens atžvilgiu priimtas sprendimas, jo neindividualizuoja, netgi jeigu Bendrijos teismui konkrečiai išnagrinėjus nacionalines procesines taisykles būtų galima įrodyti, kad pagal jas asmuo neturi teisės pareikšti ieškinio, leidžiančio užginčyti ginčijamo Bendrijos teisės akto galiojimą. Iš tikrųjų tokia teisminės gynybos priemonė reikalautų, kad Bendrijos teismas kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėtų ir aiškintų nacionalinę proceso teisę, o tai viršytų jo kompetenciją Bendrijos teisės aktų teisėtumo priežiūros srityje.
Todėl bet kuriuo atveju privatus asmuo neturės teisės pareikšti Bendrijos teisme ieškinio dėl panaikinimo, net jei būtų įrodyta, kad pagal nacionalines proceso taisykles asmuo tokio Bendrijos teisės akto galiojimą gali ginčyti tik jį pažeidęs.
Šiuo atveju ta aplinkybė, jog ginčijamas reglamentas taikomas tiesiogiai ir nacionalinėms valdžios institucijoms nedalyvaujant, savaime nereiškia, kad su juo tiesiogiai susijęs ūkio subjektas jo galiojimą gali ginčyti tik iš pradžių jį pažeidęs. Negalima atmesti galimybės, kad nacionalinės teisės sistemoje su visuotinai taikomu nacionalinės teisės aktu konkrečiai susijusiam privačiam asmeniui numatoma galimybė kreiptis į nacionalines valdžios institucijas su prašymu imtis su tuo aktu susijusių priemonių, kurias galima ginčyti nacionaliniame teisme, netiesiogiai ginčijant ir patį aktą. Lygiai taip pat negalima atmesti galimybės, kad nacionalinės teisės sistemoje su ginčijamu reglamentu konkrečiai susijusiam ūkio subjektui numatoma galimybė kreiptis į nacionalines valdžios institucijas su prašymu priimti su šiuo reglamentu susijusį aktą, kurį būtų galima ginčyti nacionaliniame teisme, taip šiam ūkio subjektui sudarant sąlygas netiesiogiai ginčyti šį reglamentą.
(žr. 39–44 punktus)
3. Nors taisyklė, kad fizinis ar juridinis asmuo gali pareikšti ieškinį dėl reglamento panaikinimo, tik jei jis yra su juo susijęs ne tik tiesiogiai, bet ir konkrečiai, turi būti aiškinama atsižvelgiant į veiksmingos teisminės gynybos principą ir turint omenyje įvairias ieškovą individualizuojančias aplinkybes, toks aiškinimas negalėtų panaikinti Sutartyje aiškiai numatytos nagrinėjamos sąlygos, neperžengdamas šia Sutartimi Bendrijos teismams suteiktos kompetencijos ribų, nes teisę nuspręsti dėl dabar galiojančios sistemos pakeitimo turi valstybės narės pagal ES 48 straipsnį.
(žr. 47 punktą)
4. EB 241 straipsnyje numatyta galimybė prašyti pripažinti reglamentą arba kitą visuotinai taikomą aktą, kuris yra jį įgyvendinančio akto priėmimo pagrindas, netaikytinu, nėra savarankiškas ieškinys, o tik šalutinis. Jei nėra pagrindo pareikšti pagrindinio ieškinio, negalima pasinaudoti ir EB 241 straipsniu.
(žr. 51 punktą)