BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2021 m. spalio 6 d.(*)
„Valstybės pagalba – Lenkijos elektros energijos rinka – Pajėgumų mechanizmas – Sprendimas nepateikti prieštaravimų – Pagalbos schema – SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalys – Sąvoka „abejonės“ – Reglamento (ES) 2015/1589 4 straipsnio 3 ir 4 dalys – Dideli sunkumai – SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas – 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės – Suinteresuotųjų šalių procesinės teisės – Pareiga motyvuoti“
Byloje T‑167/19,
Tempus Energy Germany GmbH, įsteigta Berlyne (Vokietija),
T Energy Sweden AB, įsteigta Geteborge (Švedija),
atstovaujamos advokatų D. Fouquet ir J. Derenne,
ieškovės,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą K. Herrmann ir P. Němečková,
atsakovę,
palaikomą
Lenkijos Respublikos, atstovaujamos B. Majczyna,
PGE Polska Grupa Energetyczna S.A., įsteigtos Varšuvoje (Lenkija), atstovaujamos solisitorių A. Ryan ir A. Klosok ir advokatų T. Janssens ir K. Bojarojć-Bartnicka,
Enel X Polska z o.o., įsteigtos Varšuvoje, atstovaujamos advokatų V. Cannizzaro, S. Ventura ir L. Caroli,
ir
Enspirion sp. z o.o., įsteigtos Gdanske (Lenkija), atstovaujamos advokato A. Czech,
įstojusių į bylą šalių,
dėl pagal SESV 263 straipsnį pateikto prašymo panaikinti 2018 m. vasario 7 d. Komisijos sprendimą C(2018) 601 final nepateikti prieštaravimų dėl pagalbos schemos, susijusios su Lenkijos pajėgumų mechanizmu, motyvuojant tuo, kad ši schema yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą (valstybės pagalba SA.46100 (2017/N),
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas A. M. Collins, teisėjai V. Kreuschitz (pranešėjas) ir G. Steinfatt,
kancleris E. Coulon,
priima šį
Sprendimą(1)
I. Ginčo aplinkybės
A. Dėl ieškovių
1 Ieškovės Tempus Energy Germany GmbH ir T Energy Sweden AB (toliau kartu vadinamos Tempus) privatiems asmenims ir verslo klientams parduoda elektros energijos suvartojimo valdymo technologiją, dar vadinamą „paklausos valdymu“, be kita ko, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energijos rinkose.
2 Tempus pasiūlymo klientams paskirtis – sumažinti išlaidas elektros energijos pasiūlos grandinėje derinant paklausos valdymo technologiją su elektros energijos tiekėjo siūlomomis paslaugomis. Tempus parduoda elektros energiją ir padeda savo klientams jų elektros energijos suvartojimą, kuriam netaikomi laiko apribojimai, deklaruoti laikotarpiais, kai didmeninės kainos yra mažiausios dėl to, kad paklausa nedidelė, arba dėl to, kad iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos elektros energijos yra daug ir ji ne tokia brangi.
B. Dėl administracinės procedūros ir ginčijamo sprendimo
3 Ieškiniu Tempus prašo panaikinti 2018 m. vasario 7 d. Europos Komisijos sprendimą C(2018) 601 final nepateikti prieštaravimų dėl pagalbos schemos, susijusios su Lenkijos pajėgumų mechanizmu (toliau – pagalbos schema), kuriame numatytas keturių mlrd. Lenkijos zlotų (PLN) vertės kasmetinis mokėjimas pajėgumų tiekėjams dešimties metų laikotarpiu, motyvuojant tuo, kad ši schema yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą (valstybės pagalba SA.46100 (2017/N) (toliau – ginčijamas sprendimas).
[Praleista]
D. Dėl pagalbos schemos
10 Pagalbos schemoje nustatytas pajėgumų mechanizmas arba rinka, skirti numatomam paklausos ir pajėgumų skirtumui padengti, taigi, ir tvariam tiekimo saugumui Lenkijos elektros energijos rinkoje užtikrinti, atsižvelgiant į Lenkijos valdžios institucijų vertinimą, kad 2020 m. ši rinka gali pasiekti kritinį išteklių ar gamybos pajėgumų pakankamumo lygį. Konkrečiau kalbant, šių valdžios institucijų teigimu, dėl plačios ankstesnių gamybos įrenginių laipsniško atsisakymo ir perkėlimo į rezervą iki 2020 m. programos yra tikėtinas pajėgumų trūkumas, kurio negali pašalinti vien rinkos jėgos, ir tai apibūdinama kaip „pajamų trūkumo problema“ (ginčijamo sprendimo 6–8 punktai). Siekdamos įrodyti šį rinkos trūkumą Lenkijos valdžios institucijos rėmėsi, be kita ko, PSE duomenimis ir vidutinio laikotarpio prognozėmis dėl pajėgumų pakankamumo (toliau – PSE pajėgumų pakankamumo vertinimas), pagal kuriuos iš esmės 2020, 2025 ir 2030 m. apkrovos netekimas bus didesnis už patikimumo normą, kurią sudaro trijų valandų apkrovos netekimas per metus (toliau – atitinkama patikimumo norma), o tai atitinka 99,97 % sistemos saugumo lygį (ginčijamo sprendimo 31 punktas). Duomenys, kuriais buvo grindžiamas šis vertinimas, buvo perduoti Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklui toliau – REGRT-E) tam, kad jis parengtų 2017 m. ataskaitą „Mid-term Adequacy Forecast (MAF) 2017“ (toliau – ataskaita MAF 2017), o dėl PSE prognozių nepriklausomą auditą atliko konsultacijų įmonė (ginčijamo sprendimo 9–13 punktai). Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 15 ir 16 punktų, Lenkijos valdžios institucijos įsipareigojo gerinti kainų signalus, trūkumo laikotarpiais taikydamos tam tikras priemones, įskaitant garantiją, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. paklausos valdymo operatoriai galės dalyvauti didmeninėse elektros energijos ir balansavimo rinkose taip pat, kaip ir kiti rinkos dalyviai (ginčijamo sprendimo 16 punkto f papunktis).
11 Pajėgumų rinką turi valdyti PSE, kurios viena iš pagrindinių užduočių yra organizuoti centralizuotus aukcionus dėl reikiamų pajėgumų tiekimo. Šie aukcionai iš esmės skirti gamintojams, paklausos valdymo operatoriams ir esamiems ir naujiems saugojimo operatoriams, įsteigtiems Lenkijoje arba kaimyninių Europos GRT kontrolės zonoje (ginčijamo sprendimo 4 punktas). Atrinkti tiekėjai išduoto sutikimo dėl pajėgumų galiojimo laikotarpiu gauna fiksuoto dydžio mokėjimą (toliau – mokėjimai už pajėgumus) mainais už įsipareigojimą PSE prašymu suteikti pajėgumus, kai tinkle kyla įtampų (toliau – pareiga suteikti pajėgumus). Jeigu atrinkti tiekėjai netiekia tokio elektros energijos kiekio, koks atitinka jų pareigą suteikti pajėgumus, jiems taikomos finansinės baudos. Mokėjimai už pajėgumus finansuojami iš mokesčio už elektros energijos tiekimą (toliau – pajėgumų mokestis), kurį moka galutinis vartotojas, remiantis elektros energija, suvartota per metus arba „pasirinktinomis dienos valandomis“.
[Praleista]
13 Lenkijos pajėgumų mechanizmas buvo nustatytas 2017 m. gruodžio 8 d. Ustawa o rynku mocy (Lenkijos įstatymas dėl rinkos pajėgumų, toliau – Lenkijos įstatymas); Dz. U. de 2018, 9 pozicija), įsigaliojusiame 2018 m. sausio 18 d. Remdamasis šio įstatymo 34 straipsniu Lenkijos energetikos ministras priėmė įgyvendinimo nutarimus, patikslinančius pajėgumų rinkos veikimo nuostatas. 2018 m. kovo 30 d. Urzęd Regulacji Energetyki (Energetikos reguliavimo tarnyba, Lenkija) pirmininkas patvirtino šiuos įgyvendinimo nutarimus. 2018 m. rugpjūčio 24 d. Lenkijos energetikos ministras priėmė Įgyvendinimo dekretą, susijusį su aukcionų kriterijais dėl 2021–2023 m. tiekimo laikotarpio.
14 Lenkijos įstatymu siekiama nediskriminuojant ir nuolat užtikrinti ilgalaikį elektros energijos tiekimo saugumą kuo geresnėmis sąnaudomis (1 straipsnio 2 dalis). Lenkijos pajėgumų rinkoje siekiama nustatyti pareigą suteikti pajėgumus, t. y. operatoriaus pareigą užtikrinti pajėgumų suteikimą tiekimo laikotarpiais ir jų veiksmingą sutiekimą skubos laikotarpiais, ir dėl jos derėtis. Šie pajėgumai gali būti suteikiami arba gaminant ir tiekiant elektros energiją, arba, paklausos valdymo atveju, mažinant paklausą tinklo įtampos laikotarpiu. Prieš aukcionus, per kuriuos nustatomos pareigos suteikti pajėgumus, yra vykdoma registracijos ir sertifikavimo procedūra (Lenkijos įstatymo 11–28 straipsniai; ginčijamo sprendimo 20–26 punktai), kuriai būdingi paklausos valdymo operatorių sertifikavimo ypatumai (ginčijamo sprendimo 27 ir 28 punktai). Pajėgumų tiekėjai dalyvauja aukcionuose ir Lenkijos pajėgumų rinkoje kaip pajėgumų rinkos vienetai (toliau – CMU), kurie gali būti, be kita ko, gamybos ar paklausos valdymo CMU ir kuriuos gali sudaryti vienas fizinis vienetas ar keli vienetai, susivieniję į grupę tam, kad atitiktų konkurso reikalavimus (Lenkijos įstatymo 16 straipsnis; ginčijamo sprendimo 17 punktas). Tam, kad fiziniai gamybos ar paklausos valdymo vienetai, įskaitant užsieniečius, galėtų būti laikomi CMU, jie turi pasiekti minimalią 2 megavatų (MW) pajėgumų (grynųjų) ribą (Lenkijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktai). Fizinių gamybos ar paklausos valdymo vienetų, įskaitant užsieniečius, grupėms maksimalus pajėgumas yra 50 MW, o kiekvienas fizinis vienetas negali viršyti 10 MW maksimalių pajėgumų (grynųjų) (Lenkijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7 ir 8 punktai).
[Praleista]
III. Dėl teisės
A. Dėl priimtinumo
[Praleista]
35 Iš pradžių reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirtą pastraipą, taikomą procesui Bendrajame Teisme vadovaujantis šio statuto 53 straipsniu, prašyme įstoti į bylą nurodomi paaiškinimai gali būti pateikiami tik vienos iš šalių reikalavimams paremti. Be to, pagal Procedūros reglamento 142 straipsnio 3 dalį įstojanti į bylą šalis pripažįsta ginčą byloje tokį, koks jis yra jos įstojimo į bylą metu. Taigi, nors pagal šias nuostatas įstojusiai į bylą šaliai nedraudžiama pateikti naujų argumentų ar tų, kurie skiriasi nuo pateiktųjų pagrindinės šalies, kurios reikalavimus ji palaiko, šiais argumentais neturi būti pakeistas ginčo dalykas (žr. 2013 m. kovo 20 d. Sprendimo Andersen / Komisija, T‑92/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:143, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo a&o hostel and hotel Berlin / Komisija, T‑578/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:437, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
36 Žinoma, Teisingumo Teismas dar nenagrinėjo klausimo, ar į bylą įstojusi šalis gali remtis ieškinio nepriimtinumu, jeigu to nepadarė pagrindinė šalis, ir ar toks prieštaravimas peržengia pagrindinės šalies reikalavimuose apibrėžto ginčo dalyko ribas (2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimo DTS Distribuidora de Televisión Digital / Komisija, C‑449/14 P, EU:C:2016:848, 121 punktas ir 2020 m. birželio 4 d. Sprendimo Vengrija / Komisija, C‑456/18 P, EU:C:2020:421, 22–24 punktai). Vis dėlto, kadangi nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas yra susijęs su viešąja tvarka, Bendrasis Teismas bet kuriuo atveju turi jį išnagrinėti savo iniciatyva (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Magic Mountain Kletterhallen ir kt. / Komisija, T‑162/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:341, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo a&o hostel and hotel Berlin / Komisija, T‑578/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:437, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
37 Kalbant apie teisę kreiptis į teismą, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia Lenkijos Respublika, PGE ir Enspirion, Tempus yra „suinteresuotoji šalis“, kaip ji suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, arba „suinteresuotoji šalis“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 2015/1589 1 straipsnio h punktą. Taigi jos ieškinys, įskaitant visus jo pagrindus ir argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad Komisijai turėjo kilti abejonių arba didelių sunkumų, dėl kurių ji privalėjo pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą, yra priimtinas, kiek juo siekiama apsaugoti procesines teises, kurias Tempus turi pagal šią nuostatą (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 59 ir 63–65 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. rugsėjo 3 d. Vereniging tot Behoud van Natuurmonumenten in Nederland ir kt. / Komisija, C‑817/18 P, EU:C:2020:637, 81 punktą ir 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo a&o hostel and hotel Berlin / Komisija, T‑578/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:437, 45, 46 ir 49 punktus).
38 Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punkte sąvoka „suinteresuotoji šalis“, kuri yra SESV 108 straipsnio 2 dalyje vartojamos sąvokos „suinteresuotoji šalis“ sinonimas, apibrėžiama visų pirma kaip „bet kuris asmuo, įmonė arba įmonių asociacija, kurios interesams gali turėti įtakos pagalbos skyrimas, ypač pagalbos gavėjas, konkuruojančios įmonės ir prekybinės asociacijos“. Žodžio „ypač“ vartojimas rodo, kad šioje nuostatoje pateikiamas neišsamus asmenų, kurie gali būti laikomi suinteresuotomis šalimis, sąrašas, todėl ši sąvoka apima neapibrėžtą subjektų grupę (šiuo klausimu žr. 1984 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Intermills / Komisija, 323/82, EU:C:1984:345, 16 punktą; 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 63 punktą ir 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo Copebi, C‑505/18, EU:C:2019:500, 34 punktą).
39 Atsižvelgdamas į šią apibrėžtį Sąjungos teismas suinteresuotosios šalies sąvoką aiškino plačiai. Taigi iš jurisprudencijos matyti, kad pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktą neatmetama tai, jog įmonė, kuri nėra tiesioginė pagalbos gavėjo konkurentė, gali būti laikoma suinteresuotąja šalimi, jeigu ji teigia, kad pagalbos suteikimas gali paveikti jos interesus, ir tam pakanka, kad ji teisiškai įrodytų, kad pagalba gali daryti konkretų poveikį jos padėčiai (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 63–65 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Darbuotojų profesinė sąjunga taip pat gali būti kvalifikuojama kaip „suinteresuotoji šalis“, kaip ji suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, jeigu įrodo, kad pagalbos suteikimas gali paveikti jos pačios ar jos narių interesus, su sąlyga, kad ši profesinė sąjunga teisiškai įrodo, jog pagalba gali daryti konkretų poveikį jos ar narių, kuriems ji atstovauja, padėčiai (šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 9 d. Sprendimo 3F / Komisija, C‑319/07 P, EU:C:2009:435, 33 punktą).
40 Taigi negalima pritarti PGE ir Lenkijos Respublikos argumentui, kad Tempus neįrodė, jog yra suinteresuotoji šalis, motyvuojant tuo, kad ji nėra „tiesioginė konkurentė“ Lenkijos pajėgumų rinkoje arba nebuvo sukūrusi pakankamai konkrečių įėjimo į tą rinką projektų. Tempus teisiškai įrodė, kad pagalbos schema gali paveikti jos interesus ir kad susitarimų sudarymas ir mokėjimų už pajėgumus skyrimas gali daryti konkretų poveikį jos padėčiai. Taigi ji įtikinamai paaiškino, kad yra bent jau potenciali konkurentė Lenkijos pajėgumų rinkoje, nes yra tvirtai apsisprendusi ir turi pajėgumų į ją patekti artimiausioje ateityje ir kad pagalbos schema sudaro kliūčių, apsunkinančių šį patekimą į rinką (dėl sąvokos „potenciali konkurencija“ žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 36–58 punktus). Be to, Tempus, kaip suinteresuotosios šalies, statusą patvirtina tai, kad ji aktyviai veikia gretimose Vokietijos ir Švedijos rinkose ir tai jai leidžia per jungiamąsias linijas, o Švedijos rinkos atveju – per rinkos susiejimo mechanizmą (žr. šio sprendimo 9 punktą), dalyvauti Lenkijos pajėgumų rinkoje. Šios išvados nepaneigia tai, kad Tempus nedalyvavo nei nacionalinėse konsultavimosi procedūrose, nei Komisijoje vykusiose išankstinio pranešimo ir preliminaraus tyrimo procedūrose, nes, kaip teisingai pabrėžė Komisija, per jas ji bet kuriuo atveju neturi procesinių teisių, kurios leistų pateikti pastabas.
41 Bet kuriuo atveju vien tai, kad Tempus Energy Germany steigimo aktas buvo priimtas 2018 m. liepos 26 d., t. y. praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams nuo ginčijamo sprendimo priėmimo, todėl ji nebūtinai galėjo dalyvauti oficialioje tyrimo procedūroje, turint omenyje tai, kad sprendimas pradėti tyrimą buvo priimtas tą pačią dieną, neturi įtakos jos ieškinio priimtinumui. Kadangi T Energy Sweden, kartu su kuria ji pareiškė šį ieškinį, turi suinteresuotosios šalies statusą ir teisę kreiptis į teismą, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 39 punkte primintą jurisprudenciją, nebūtina atskirai nagrinėti Tempus Energy Germany teisės kreiptis į teismą (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Magic Mountain Kletterhallen ir kt. / Komisija, T‑162/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:341, 40 ir 41 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Le Port de Bruxelles ir Région de Bruxelles-Capitale / Komisija, T‑674/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:651, 36 punktą).
42 Taigi ieškinys turi būti pripažintas priimtinu.
B. Dėl esmės
1. Dėl ginčo dalyko ir teisėtumo iš esmės kontrolės
43 Grįsdama savo ieškinį Tempus nurodo du panaikinimo pagrindus.
44 Pirmasis pagrindas grindžiamas Komisijos pareigos pradėti oficialią tyrimo procedūrą neįvykdymu, taigi, ir procesinių teisių, kurias Tempus, kaip suinteresuotoji šalis, turi pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį ir Reglamento 2015/1589 6 straipsnio 1 dalį, pažeidimu. Šį pagrindą sudaro dvi pagrindinės dalys, kurių antrąją sudaro kelios dalys, jų argumentai ir priekaištai, kuriais siekiama įrodyti, kad buvo didelių sunkumų, kaip jie suprantami pagal jurisprudenciją, arba abejonių, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 2015/1589 4 straipsnio 3 ir 4 dalis, kurių Komisijai turėjo kilti atliekant preliminarų tyrimą.
45 Antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė pareigą motyvuoti, numatytą SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje.
46 Kalbant apie pirmąjį pagrindą ir teisėtumo kontrolės, kurią šiuo aspektu turi atlikti Bendrasis Teismas, apimtį, reikia priminti, kad SESV 108 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento 2015/1589 4 straipsnyje nustatytas pagalbos priemonių, apie kurias pranešta, preliminaraus tyrimo etapas. Pasibaigus šiam etapui, Komisija konstatuoja, kad ši priemonė nėra pagalba arba kad ji patenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Pastaruoju atveju gali nekilti abejonių dėl šios priemonės suderinamumo su vidaus rinka arba, priešingai, jų gali kilti (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 43 punktą).
47 Jeigu pasibaigus preliminaraus tyrimo etapui Komisija, kaip šiuo atveju, priima sprendimą, kuriuo konstatuoja, kad valstybės priemonė nėra su vidaus rinka nesuderinama pagalba, ji taip pat netiesiogiai atsisako pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Šis principas taikomas ir tuomet, kai sprendimas priimamas motyvuojant tuo, kad Komisija mano, jog pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal Reglamento Nr. 2015/1589 4 straipsnio 3 dalį (šis atvejis vadinamas „sprendimu nepateikti prieštaravimų“), ir tuomet, kai ji laikosi nuomonės, kad priemonė nepatenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, todėl nėra pagalba pagal to reglamento 4 straipsnio 2 dalį (žr. 2019 m. birželio 19 d. Sprendimo Ja zum Nürburgring / Komisija, T‑373/15, EU:T:2019:432, 111 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2021 m. kovo 16 d. Sprendimo Komisija / Lenkija, C‑562/19 P, EU:C:2021:201, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
48 Kita vertus, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad kai atlikusi pirmąjį tyrimą pagal SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą Komisija negali įsitikinti, kad valstybės pagalbos priemonė nėra „pagalba“, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, o jeigu ji kvalifikuojama kaip pagalba, – kad ji suderinama su SESV, arba kuomet per šią procedūrą negali įveikti didelių sunkumų, kuriuos kelia atitinkamos priemonės suderinamumo vertinimas, ji privalo pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą ir šiuo atžvilgiu neturi diskrecijos. Ši pareiga atitinka Reglamento Nr. 2015/1589 4 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą, kurią vykdydama Komisija turi pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą, kai kyla abejonių dėl nagrinėjamos priemonės suderinamumo su vidaus rinka (šiuo klusimu žr. 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo a&o hostel and hotel Berlin / Komisija, T‑578/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:437, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
49 Didelių sunkumų sąvoka sutampa su abejonių sąvoka (žr. 2020 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Kerkosand / Komisija, T‑745/17, EU:T:2020:400, 106 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją) ir yra objektyvi. Tokių sunkumų egzistavimas turi būti nustatytas atsižvelgiant ne tik į Komisijos sprendimo, priimto po preliminaraus tyrimo, priėmimo aplinkybes, bet ir į vertinimus, kuriais ji rėmėsi. Vadinasi, Reglamento 2015/1589 4 straipsnio 3 dalimi grindžiamo sprendimo nepateikti prieštaravimų teisėtumas priklauso nuo to, ar atliekant preliminarų priemonės, apie kurią pranešta, tyrimą informacijos ir įrodymų, kuriuos Komisija turėjo arba galėjo turėti, vertinimas objektyviai turėjo sukelti abejonių dėl šios priemonės suderinamumo su vidaus rinka, nes, esant tokių abejonių, turi būti pradėta oficiali tyrimo procedūra, kurioje gali dalyvauti šio reglamento 1 straipsnio h punkte nurodytos suinteresuotosios šalys (žr. 2020 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Vereniging tot Behoud van Natuurmonumenten in Nederland ir kt. / Komisija, C‑817/18 P, EU:C:2020:637, 79 ir 80 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo a&o hostel and hotel Berlin / Komisija, T‑578/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:437, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
50 Jurisprudencijoje šiuo aspektu taip pat patikslinta, kad tokio sprendimo teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į informaciją, kurią Komisija galėjo turėti jį priimdama, turint omenyje tai, kad informacija, kurią ji „galėjo turėti“, yra ta, kuri atrodo reikšminga atliekant vertinimą ir kurią ji galėjo gauti per preliminaraus tyrimo etapą pateikusi prašymą (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija / Frucona Košice, C‑300/16 P, EU:C:2017:706, 70 ir 71 punktus).
51 Didelių sunkumų ar abejonių buvimą turi įrodyti ieškovas. Jis gali tai padaryti, nurodydamas nuoseklių požymių visumą, be kita ko, teigdamas ir įrodydamas, kad per preliminaraus tyrimo procedūrą Komisijos atliktas tyrimas yra nepakankamas ar neišsamus (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Vereniging tot Behoud van Natuurmonumenten in Nederland ir kt. / Komisija, C‑817/18 P, EU:C:2020:637, 82 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo a&o hostel and hotel Berlin / Komisija, T‑578/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:437, 59 ir 60 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
52 Atsižvelgiant būtent į šiuos jurisprudencijoje nustatytus principus reikia nagrinėti pirmojo pagrindo pagrįstumą.
2. Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo tuo, kad Komisija neįvykdė pareigos pradėti oficialią tyrimo procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį
[Praleista]
a) Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos abejonių dėl procedūros eigos ir trukmės buvimu
[Praleista]
2) Bendrojo Teismo vertinimas
63 Iš pradžių reikia pažymėti, kad didelė dalis Tempus argumentų, pateiktų šioje pirmojo pagrindo pirmoje dalyje, iš esmės grindžiami 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Tempus Energy ir Tempus Energy Technology / Komisija (T‑793/14, EU:T:2018:790) 78–115 punktuose išdėstytais motyvais. Žinoma, to sprendimo 90 ir 91 punktuose Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad išankstinio pranešimo etapu nesiekiama įvertinti svarbios, sudėtingos ir naujos priemonės suderinamumo su vidaus rinka ir kad Komisija negali šio galimai išankstinio etapo, per kurį parengiamas pranešimas, painioti su tyrimu, kuris iš pradžių būna preliminarus, paskui prireikus – oficialus, jei paaiškėja, kad reikia surinkti visą informaciją, kuri reikalinga siekiant įvertinti pagalbos suderinamumą, ir gauti suinteresuotųjų šalių pastabas šiuo aspektu.
64 Vis dėlto iš to, kas išdėstyta, nematyti, kad išankstinio pranešimo etapu Komisija paprastai turi susilaikyti nuo bet kokio, net ir laikino, vertinimo dėl pagalbos projekto suderinamumo. Ši išvada atitinka Gerosios praktikos kodekso, kurį išleisdama ir paskelbdama Komisija apribojo savo diskreciją dėl procedūrų organizavimo, 11, 12 ir 16 punktus (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Vereniging tot Behoud van Natuurmonumenten in Nederland ir kt./Komisija, C‑817/18 P, EU:C:2020:637, 100 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), kuriuose iš esmės nurodyta, kad išankstinio pranešimo etapas yra skirtas būtent sudaryti Komisijos tarnyboms ir atitinkamai valstybei narei galimybę, įskaitant labai naujus ar sudėtingus atvejus, išspręsti svarbias konkurencijos problemas, atlikti ekonominę analizę ir, jei reikia, pasitelkti išorės ekspertizę, siekiant įrodyti, kad „numatomas projektas yra suderinamas su vidaus rinka“. Šiuo klausimu Lenkijos Respublika ir Enel X teisingai tvirtina, kad šiuo etapu Komisija būtinai turi galėti įvertinti šią informaciją, kad nustatytų, ar po oficialaus pranešimo jos pakanka, kad galėtų atlikti išsamų pagalbos projekto suderinamumo su vidaus rinka tyrimą. Taip yra juo labiau dėl to, kad, Komisijai neturint tokios galimybės, priešingai, nei nurodyta minėto kodekso 16 punkte, išankstinio pranešimo etapo pabaigoje Komisija net negalėtų pateikti nacionalinėms valdžios institucijoms preliminaraus, neoficialaus ir neprivalomo minėto projekto vertinimo šiuo tikslu.
65 Tempus pripažįsta nekaltinanti Komisijos tuo, kad ši per ilgai nagrinėjo pagalbos schemą, apie kurią buvo pranešta vykstant preliminaraus tyrimo procedūrai, pradėtai po to, kai Lenkijos valdžios institucijos pranešė apie ją, nes ji truko tik du mėnesius, kaip numatyta Reglamento Nr. 2015/1589 4 straipsnio 5 dalyje, bet mano, kad tariamai pernelyg ilgas išankstinio pranešimo etapas yra požymis, kad kilo abejonių ar didelių sunkumų. Konstatuotina, kad nors Komisija negali piktnaudžiauti išankstinio pranešimo etapu tam, kad išvengtų preliminaraus tyrimo procedūros suvaržymų, visų pirma laikinų, ar net jį apeiti (žr. šio sprendimo 63 punkte nurodytą jurisprudenciją dėl atvejo, kai sprendimo projektas jau buvo parengtas pranešimo momentu), sudėtingais atvejais išimties tvarka išankstinio pranešimo etapo kontaktai gali tęstis kelis mėnesius (žr. Gerosios praktikos kodekso 14 punktą).
66 Bendrasis Teismas mano, jog šiuo atveju negalima daryti išvados, kad maždaug vienų metų išankstinio pranešimo etapo trukmė rodo, jog būta tokio piktnaudžiavimo ar apėjimo, ar kad ši trukmė yra abejonių požymis, net jei atvejis sudėtingas. Paradoksaliai pati Tempus mano, kad pagalbos schema buvo tokia sudėtinga, kad ją reikėjo išsamiai išnagrinėti per oficialią tyrimo procedūrą. Vis dėlto pagal Gerosios praktikos kodekso 14 punktą tokiu sudėtingu atveju Komisija galėjo teisėtai viršyti orientacinį dviejų mėnesių terminą ir išankstinio pranešimo etapą tęsti „kelis mėnesius“, siekdama užtikrinti, kad valstybė narė pateiktų išsamų pranešimą, ir ji galėtų atlikti preliminarų tyrimą, susipažinusi su visomis aplinkybėmis. Iš tiesų nagrinėjamu atveju, kaip pažymi Komisija, išankstinio pranešimo etapu įstatymo projektas dar buvo ne galutinis ir dar turėjo būti įvykdyti keli teisėkūros proceso etapai Lenkijoje, įskaitant viešas konsultacijas, kol Lenkijos parlamentas jį galiausiai priėmė 2017 m. gruodžio 8 d., t. y. praėjus tik dviem dienoms po oficialaus pranešimo apie jį. Siekdamos laikytis valstybės pagalbos taisyklių ir vadovaudamosi Gerosios praktikos kodekso 10–18 punktuose pateiktomis rekomendacijomis Lenkijos valdžios institucijos pradiniu vidaus sprendimų priėmimo etapu pradėjo palaikyti išankstinio pranešimo etapo ryšius su Komisija, kad galėtų atsižvelgti į šios institucijos preliminarias pozicijas per visą šį procesą ir užtikrinti, kad projektas, apie kurį galiausiai pranešta, atitiktų suderinamumo kriterijus pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gaires (OL C 200, 2014, p. 1, toliau – gairės). Todėl, šioje byloje nesant kitų įrodymų, patvirtinančių piktnaudžiaujamąjį požiūrio pobūdį (žr. šio sprendimo 67 ir 68 punktus), negalima manyti, kad pats šis bendras Lenkijos valdžios institucijų ir Komisijos požiūris, kurį inspiravo ESS 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas lojalaus bendradarbiavimo principas, kelia abejonių ar didelių sunkumų.
67 Be to, Komisija ir į bylą įstojusios šalys teisingai teigia, kad, skirtingai nei procedūros dėl Jungtinės Karalystės pajėgumų rinkos, dėl kurios buvo priimtas 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimas Tempus Energy ir Tempus Energy Technology / Komisija (T‑793/14, EU:T:2018:790, 101–105 punktai), atveju, šioje byloje nėra jokių požymių, kad per nacionaliniu lygiu ir Komisijoje vykdytas procedūras, visų pirma per viešas konsultacijas dėl pagalbos projekto, kurias pradėjo Lenkijos valdžios institucijos po to, kai apie jį buvo pranešta, planuojamą pagalbos schemą ginčijo suinteresuotosios šalys, be kita ko, paklausos valdymo operatoriai. Pati Tempus neteigia dalyvavusi šiose konsultacijose ir nepateikė pastabų ar skundo Komisijai, kitaip nei ieškovės toje kitoje byloje, susijusioje su Jungtinės Karalystės pajėgumų rinka, kaip UK Demand Response Association (UKDRA) (Jungtinės Karalystės paklausos valdymo asociacija) narės.
68 Šiuo klausimu Tempus negali pagrįstai remtis tuo, kad suinteresuotosios šalys neturi procedūrinių garantijų išankstinio pranešimo ir preliminaraus tyrimo etapais, nes rūpestingas ir apdairus ūkio subjektas, ketinantis patekti į nacionalinę elektros energijos rinką, dėl kurios vyksta didelė reforma, kaip ir ieškovės byloje, susijusioje su Jungtinės Karalystės pajėgumų rinka, kompetentingose valdžios institucijose turi imtis visų veiksmų, kurių reikia jo komerciniams interesams apginti. Taigi atlikdama preliminarų tyrimą Komisija galėjo remtis ne tik savo sektorinio tyrimo dėl vienuolikos valstybių narių, įskaitant Lenkiją, pajėgumų rinkų rezultatais, bet ir, nesant išsamaus prieštaravimo, pasitikėti viešomis konsultacijomis, per kurias daug pastabų pateikė suinteresuotosios šalys, įskaitant Lenkijos paklausos valdymo operatorius, kaip antai įstojusios į bylą šalys Enel X ir Enspirion. Prie to prisidėjo jos patirtis vertinant Jungtinės Karalystės pajėgumų rinką, kurios konfigūracija, kaip teigia pati Tempus, turi tam tikrų panašumų su Lenkijos pajėgumų rinka.
[Praleista]
71 Galiausiai, priešingai nei tvirtina Tempus, pagalbos, kuri turi būti suteikta pagal pagalbos schemą, dydis ar apimtis savaime negali būti laikomi abejonių ar didelių sunkumų požymiu. Šiuo klausimu Komisija teisingai teigia, kad, kaip matyti ir iš Gerosios praktikos kodekso 10–18 punktų, net didelės apimties, sudėtingi ar nauji pagalbos projektai procedūriniu aspektu iš principo turi būti vertinami taip pat, kaip ir kiti mažesni projektai, nes SESV, Reglamento 2015/1589 ir minėto kodekso nuostatose šiuo atžvilgiu nedaroma skirtumo.
72 Taigi pirmojo pagrindo pirmą dalį, grindžiamą abejonių dėl proceso eigos ir trukmės buvimu, reikia atmesti kaip nepagrįstą.
[Praleista]
b) Dėl pirmojo pagrindo antros dalies, grindžiamos abejonių dėl ginčijamo sprendimo turinio buvimu
1) Pirminės pastabos
i) Dėl tariamų abejonių ar didelių sunkumų, atsižvelgiant į gairių nuostatas
75 Pirmojo pagrindo antroje dalyje Tempus iš esmės teigia, kad, kaip įrodyta palyginus ginčijamo sprendimo motyvus ir turimą informaciją apie Lenkijos pajėgumų rinką, Komisijai turėjo kilti abejonių ar didelių sunkumų dėl pagalbos schemos suderinamumo su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį, siejamą su reikšmingomis nuostatomis, visų pirma gairių 3.9 skyriumi. Tačiau ji kruopščiai ir nešališkai neišnagrinėjo ir nepaprašė visos reikšmingos informacijos, kad išsklaidytų šias abejones. Konkrečiai kalbant, Komisijos vertinimas yra nepakankamas ir neišsamus, kiek tai susiję su, pirma, bendrojo intereso tikslu ir valstybės įsikišimo būtinybe (pirma dalis), antra, pagalbos schemos tinkamumu (antra dalis), trečia, skatinamuoju poveikiu (trečia dalis), ketvirta, pagalbos proporcingumu (ketvirta dalis) ir, penkta, nepageidaujamo neigiamo poveikio konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai prevencija (penkta dalis).
ii) Dėl gairių teisinio pobūdžio ir Sąjungos teismo vykdomos teisėtumo kontrolės apimties šiuo aspektu
76 Kalbant apie gairių teisinį pobūdį ir teisėtumo kontrolės, kurią Sąjungos teismas turi vykdyti atsižvelgdamas į šias nuostatas, apimtį, reikia priminti, kad priimdama tokias elgesio taisykles ir viešai paskelbdama, kad nuo šio momento taikys jas atvejams, susijusiems su šiomis taisyklėmis, Komisija apriboja savo diskreciją ir iš principo negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju jai gali būti skirta sankcija už bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, vienodo požiūrio ar teisėtų lūkesčių apsaugos principų, pažeidimą (žr. 2020 m. rugsėjo 3 d., Sprendimo Vereniging tot Behoud van Natuurmonumenten in Nederland ir kt. / Komisija, C‑817/18 P, EU:C:2020:637, 100 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
77 Atsižvelgiant būtent į šiuos jurisprudencijoje įtvirtintus principus reikia nagrinėti skirtingas pirmojo pagrindo antros dalies dalis.
2) Dėl pirmos dalies, grindžiamos tariamai neišsamiu bendrojo intereso tikslo ir valstybės įsikišimo būtinumo vertinimu
i) Dėl pirmo argumento, susijusio su bendrojo intereso tikslu
78 Tempus tvirtina, kad tam tikros aplinkybės turėjo sukelti Komisijai abejonių atsižvelgiant į gairių 220 punktą. Ji patikslina neginčijanti Lenkijos pajėgumų mechanizmu siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. užtikrinti pakankamą elektros energijos tiekimą galutiniams vartotojams Lenkijoje. Vis dėlto gairių bendras tikslas yra „užtikrinti konkurencingos, tvarios ir saugios energijos sistemą gerai veikiančioje Sąjungos energijos rinkoje“ (30 punktas), ir jose pripažįstama, kad „pagalba elektros energijos gamybos pakankamumui užtikrinti gali trukdyti siekti tikslo laipsniškai nutraukti aplinkosaugos požiūriu žalingas subsidijas, be kita ko, iškastiniam kurui“ (220 punktas). Iš to išplaukia reikalavimas, kad valstybės narės gamybos pajėgumų pakankamumą laikytų ne atskiru bendrojo intereso tikslu, bet bendresnio tikslo „remti perėjimą prie tausaus išteklių naudojimo ir konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos“ dalimi (30 punktas). Toks aiškinimas taip pat tinkamas atsižvelgiant į SESV 194 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintas energijos rinkos veikimas, energijos vartojimo efektyvumas, naujų ir atsinaujinančių energijos formų plėtojimas ir tinklų sujungimo skatinimas, kaip Sąjungos kartu su tiekimo saugumu siekiami tikslai.
– Dėl pirmo priekaišto
[Praleista]
88 Tempus grindžia savo prieštaravimą pagrindine prielaida, kad gairių 220 punkte nurodytas bendro intereso tikslas, susijęs su gamybos pajėgumų pakankamumu, yra ne atskiras tikslas, bet dalis bendresnio tikslo remti „perėjimą prie tausaus išteklių naudojimo ir konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos“, kuris numatytas gairių 30 punkte, atitinka SESV 194 straipsnio 1 dalyje nustatytos Sąjungos tikslus, įskaitant energijos rinkos veikimą, energijos vartojimo efektyvumą, naujų ir atsinaujinančių energijos formų plėtojimą ir tinklų sujungimo skatinimą, ir kurio turi būti siekiama kartu stengiantis užtikrinti energijos tiekimo saugumą.
89 Šiuo klausimu Tempus teisingai nurodo, kad bendrojo intereso tikslai, kurių siekiama pagalba aplinkos apsaugai, išplaukia iš kartu aiškinamų gairių 30 ir 220 punktų.
90 Iš tiesų gairių skyriaus „Bendrosios suderinamumo sąlygos“ poskyrio „Bendros svarbos tikslo siekimas“ skirsnio „Bendrosios sąlygos“ 30 punkte pripažįstamas pagalbos aplinkos apsaugai, įskaitant energetikos sektorių, „bendras tikslas“ „pagerinti aplinkos apsaugą, palyginti su apsaugos lygiu, kuris būtų pasiektas be pagalbos“. Šiuo atžvilgiu pateikiama nuoroda į strategiją „Europa 2020“, kurioje „nustatyti tvaraus augimo planiniai rodikliai ir tikslai, siekiant remti perėjimą prie tausaus išteklių naudojimo ir konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos“. Kaip pagrindinis pagalbos energetikos sektoriuje tikslas nurodytas siekis užtikrinti „konkurencingos, tvarios ir saugios energijos sistemą gerai veikiančioje Sąjungos energijos rinkoje“. Pagal gairių 31 punktą valstybės narės, ketinančios suteikti pagalbą aplinkos apsaugai ar energetikai, privalo „tiksliai apibrėžti siekiamą tikslą ir paaiškinti numatomą priemonės poveikį siekiant šio tikslo“. Ši pareiga patikslinti tikslus priminta gairių 221 punkte, kiek tai susiję su pagalba gamybos pajėgumų pakankamumui užtikrinti.
91 Atsižvelgiant į pirma pateiktas bendresnes apibrėžtis, gairių 219 ir 220 punktuose patikslinamas bendro intereso tikslo, kurio siekiama pagalba gamybos pajėgumų pakankamumui užtikrinti, kaip antai nagrinėjama šioje byloje, turinys. 219 punkte pripažįstama, kad tokia pagalba „gali būti siekiama įvairių tikslų“, įskaitant siekį „spręsti trumpalaikes problemas, kylančias dėl to, kad trūksta lankstaus gamybos pajėgumo reaguoti į staigius nepastovios vėjo ir saulės energijos gamybos svyravimus“ arba „nustatomas planinis elektros energijos gamybos pakankamumo rodiklis, kurį valstybės narės nori užtikrinti, kad ir kokie būtų trumpalaikiai sumetimai“. Tai savaime reiškia, kad valstybės narės turi tam tikrą diskreciją nustatyti šiuos tarpinius tikslus, kurie turi atitikti bendro intereso tikslą.
92 Valstybių narių diskrecija apibrėžti šiuos tarpinius tikslus ir juos tarpusavyje suderinti patvirtinta gairių 220 punkte, kuriame pripažįstama, kad pagalba gamybos pajėgumų pakankamumui užtikrinti gali „trukdyti siekti tikslo laipsniškai nutraukti aplinkosaugos požiūriu žalingas subsidijas, be kita ko, iškastiniam kurui“, taigi nukrypti nuo gairių 30 punkte nurodyto bendro intereso tikslo „pagerinti aplinkos apsaugą“. Tačiau jos įgyvendinimą riboja gairių 220 punkte taip pat numatyta rekomendacija, kad „valstybės narės visų pirma turėtų svarstyti alternatyvius būdus užtikrinti elektros energijos gamybos pakankamumą, kurie neturi neigiamo poveikio tikslui laipsniškai nutraukti aplinkosaugos ar ekonomikos požiūriu žalingas subsidijas, pvz., supaprastinti paklausos valdymą ir didinti jungčių pajėgumus“.
93 Tuo remiantis darytina išvada, kad valstybės narės privalo suderinti potencialiai prieštaraujančius energijos tiekimo saugumo ir aplinkos apsaugos tikslus, laikydamosi proporcingumo principo siaurąja prasme tam, kad sumažintų pagalbos poveikį aplinkai iki būtinos ir priimtinos žemiausios ribos. Be to, šis reikalavimas suderinti šiuos tikslus visiškai atitinka, viena vertus, SESV 194 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus, kurie taip pat potencialiai skiriasi ir kuriais siekiama tiek užtikrinti energijos rinkos veikimą ir energijos tiekimo saugumą Sąjungoje, tiek skatinti energijos vartojimo efektyvumą, energijos taupymą, naujų ir atsinaujinančių energijos formų plėtojimą ir energijos tinklų sujungimą, ir, kita vertus, ESS 5 straipsnio 4 dalyje numatytus proporcingumo principo reikalavimus. Šis reikalavimas yra primintas gairių skirsnio „Pagalbos tinkamumas“ 42 ir 43 punktuose, kuriuose, be kita ko, nurodoma, kad „priemonė, kuria sprendžiama elektros energijos gamybos pakankamumo problema, turi būti suderinta su aplinkos apsaugos tikslu laipsniškai nutraukti aplinkosaugos arba ekonominiu požiūriu žalingas subsidijas, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui“.
94 Vadinasi, kiek tai susiję su principais, Tempus iš esmės teisingai pažymi, jog pagal gairių 220 punktą, jei valstybė narė sukuria pajėgumų mechanizmą, ji turi atsižvelgti į bendro intereso aplinkos apsaugos tikslą ir nedaryti jam žalos, vienašališkai skatindama iškastinio kuro gamybos pajėgumus, taip pat siekti šio tikslo, be kita ko, „supaprastindama paklausos valdymą“.
95 Vis dėlto konstatuotina, kad atsižvelgiant į šio sprendimo 91 ir 92 punktuose primintą valstybės narės diskreciją, įskaitant teisę pasirinkti iš skirtingų energijos šaltinių ir nustatyti bendrą energijos tiekimo struktūrą, kad būtų užtikrintas jo saugumas (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Austrija / Komisija, C‑594/18 P, EU:C:2020:742, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), nei šiai valstybei narei (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C‑526/14, EU:C:2016:570, 44 punktą), nei Komisijai nėra nustatyta aiškios ir tikslios pareigos dėl to, kaip vertinti paklausos valdymo potencialą ar jį skatinti. Be to, kaip pažymi Komisija ir įstojusios į bylą šalys, ši nuostata negali būti aiškinama kaip draudžianti pagalbos priemones įprastoms gamybos elektrinėms, įskaitant naudojančias iškastinį kurą, kai paaiškėja, kad jos būtinos užtikrinti gamybos pajėgumų pakankamumą, taigi, ir energijos tiekimo saugumą, ar kaip reikalaujanti suteikti absoliučią pirmenybę alternatyvioms technikoms, kaip antai paklausos valdymui ar jungiamųjų linijų pajėgumams.
96 Tempus netvirtina, kad šioje byloje priimdamas įstatymą Lenkijos teisės aktų leidėjas nesinaudojo šia diskrecija ar nederino šio sprendimo 93 ir 94 punktuose primintų potencialiai skirtingų tikslų, o tik teigia, kad ginčijamo sprendimo 138 ir 163 punktuose pateiktas vertinimas grindžiamas „netinkamu kriterijumi“, nes jame nebuvo įvertintas, priešingai nei tariamai reikalaujama pagal gairių 220 punktą, realus paklausos valdymo potencialas Lenkijos elektros energijos „grynoje“ rinkoje, t. y. tuo atveju, kai nėra pajėgumų rinkos.
97 Vis dėlto toks reikalavimas išnagrinėti paklausos valdymo potencialą, esant priešingos padėties scenarijui, nenustatytas nei šiame punkte, nei kitoje reikšmingoje gairių nuostatoje. Nors jų 30 punkte nurodyta, kad pagalba aplinkos apsaugai turi „pagerinti aplinkos apsaugą, palyginti su apsaugos lygiu, kuris būtų pasiektas be pagalbos“, vis dėlto iš to neišplaukia reikalavimas tiksliai apskaičiuoti tokį aplinkos apsaugos pagerinimą, be kita ko, taikant paklausos valdymą kaip energijos ekonomiško ir efektyvaus naudojimo techniką, kuria saugoma aplinka. Priešingai, nei teigia Tempus, toks reikalavimas taip pat neišplaukia iš gairių 220 punkto antro sakinio teksto, kuriame teigiama, kad „valstybės narės visų pirma turėtų svarstyti alternatyvius būdus užtikrinti elektros energijos gamybos pakankamumą, kurie neturi neigiamo poveikio tikslui laipsniškai nutraukti aplinkosaugos ar ekonomikos požiūriu žalingas subsidijas“. Šiame sakinyje tik įtvirtintas reikalavimas valstybėms narėms suderinti potencialiai skirtingus tikslus, primintus šio sprendimo 93 ir 94 punktuose, rekomenduojant ne skatinti tokias subsidijas, o veikiau taikyti paramos priemones, skirtas, be kita ko, paklausos valdymui palengvinti ir tinklų sujungimo pajėgumams didinti. Iš tiesų tik kalbant apie paties pagalbos proporcingumo nagrinėjimą gairių 69 ir 70 punktuose yra nurodytas priešingos padėties scenarijus, kaip antai tas, kuriuo remiasi Tempus.
98 Taigi nagrinėjamu atveju pakako, kad Komisija įvertintų, ar pagalbos schema galėjo palengvinti paklausos valdymą, remdamasi ginčijamo sprendimo priėmimo etapu turėta informacija apie paklausos valdymo operatorių faktinę ir teisinę padėtį, jų plėtros potencialą ir raidos perspektyvas Lenkijos elektros energijos ar pajėgumų rinkoje. Remdamasi šiuo pagrindu Komisija pagrįstai galėjo atsižvelgti į paklausos valdymo potencialą, siekdama įvertinti tikėtinas jo augimo perspektyvas ir įsitikinti, kad jis nėra diskriminuojamas, palyginti su kitais tradicinių pajėgumų tiekėjais (žr. toliau pateiktą antro priekaišto nagrinėjimą), ir šiuo aspektu jai neturėjo kilti abejonių.
99 Vadinasi, pirmą priekaištą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
[Praleista]
ii) Dėl antro argumento, susijusio su Lenkijos valstybės įsikišimo būtinybe
[Praleista]
– Dėl antro priekaišto
[Praleista]
132 Svarbu pažymėti, kad gairių skirsnio „Valstybės intervencijos poreikis“ 222–224 punktuose nenumatyta jokio konkretaus reikalavimo valstybėms narėms skatinti energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių, o tik reikalaujama įrodyti, kad būtina pradėti taikyti pagalbos schemą gamybos pajėgumų pakankamumui užtikrinti, atsižvelgiant, be kita ko, į tam tikrų technologijų, kaip antai paklausos valdymą ir jungiamųjų linijų realų ar potencialų buvimą (gairių 224 punkto b ir c papunkčiai). Šis tariamas reikalavimas taip pat neišplaukia iš „bendro intereso tikslo“, aprašyto gairių 219 ir 220 punktuose, kuriais remdamasi Tempus iš naujo mėgina užginčyti ginčijamo sprendimo 134–143 punktus (taip pat žr. pirmą priekaištą). Žinoma, šiose nuostatose kalbama apie tikslą laipsniškai nutraukti aplinkosaugos požiūriu žalingas subsidijas, be kita ko, iškastiniam kurui, tačiau jose, kiek tai susiję su pajėgumų apimtimi, nenurodyta konkretaus tikslo vietoje to skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip antai įtvirtinto Direktyvoje 2009/28. Tas pats pasakytina apie neaiškų ir neišsamų argumentą, kurį Tempus grindžia kietosios biomasės bendro deginimo technologijos skatinimu anglimis kūrenamose elektrinėse Lenkijoje. Vis dėlto tai nelemia atsakymo į klausimą, ar šie veiksniai gali turėti įtakos kitiems gairių kriterijams, pavyzdžiui, pagalbos tinkamumui, kaip tai suprantama pagal gairių 225 punktą (žr. šio sprendimo 235 ir paskesnius punktus).
[Praleista]
3) Dėl antros dalies, grindžiamos tariamai neišsamiu pagalbos schemos tinkamumo vertinimu
[Praleista]
ii) Dėl antro argumento, grindžiamo paklausos valdymo diskriminavimu
[Praleista]
– Dėl pirmo priekaišto
[Praleista]
161 Reikia priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija valstybės pagalbos srityje, pagal vienodo požiūrio principą, kuris yra Sąjungos teisės bendrasis principas, reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, nebent toks požiūris būtų objektyviai pagrįstas (2008 m. balandžio 15 d. Sprendimo Nuova Agricast, C‑390/06, EU:C:2008:224, 66 punktas). Skirtingų situacijų panašumą reikia vertinti atsižvelgiant į visus joms būdingus elementus. Šiuos elementus ir jų panašumą reikia nustatyti ir įvertinti atsižvelgiant visų pirma į Sąjungos akto, kuriame daromas atitinkamas skirtumas, dalyką bei tikslą. Be to, reikia atsižvelgti į srities, kuriai priklauso atitinkamas aktas, principus ir tikslus (žr. 2014 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Banco Privado Português ir Massa Insolvente do Banco Privado Português / Komisija, T‑487/11, EU:T:2014:1077, 139 punktą).
162 Be to, svarbu pažymėti, kad neatsižvelgiant į aplinkybę, kad ginčijamas sprendimas – tai sprendimas nepateikti prieštaravimų, kuriam taikoma teisėtumo kontrolė siekiant įvertinti, ar buvo kilę abejonių arba didelių sunkumų (žr. šio sprendimo 48–51 punktus), tai, ar Komisija laikėsi vienodo požiūrio principo, yra teisės klausimas, dėl kurio ji neturi jokios diskrecijos, todėl Sąjungos teismas turi atlikti išsamią šio aspekto kontrolę (šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Lindorfer / Taryba, C‑227/04 P, EU:C:2007:490, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2009 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Komisija / Koninklijke FrieslandCampina, C‑519/07 P, EU:C:2009:556, 100–103 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Atsižvelgiant į šią prielaidą reikia išnagrinėti, ar Komisijai turėjo kilti abejonių, be kita ko, dėl vienodo požiūrio principo laikymosi, nes ji taip pat turėjo jo laikytis, taikydama 107 straipsnio 3 dalies c punktą (šiuo klausimu žr. 1993 m. birželio 15 d. Sprendimo Matra / Komisija, C‑225/91, EU:C:1993:239, 41 punktą) ir gairių taisykles, kuriomis ši nuostata įgyvendinama.
163 Taigi nagrinėjamu atveju tai, ar buvo laikytasi vienodo požiūrio principo, turi būti vertinama atsižvelgiant į gairėse pripažįstamus tikslus (žr. 3.9.1 skirsnį „Bendros svarbos tikslas“), skirtus įgyvendinti, be kita ko, SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktui, siejamam su SESV 194 straipsnio 1 dalimi (žr. šio sprendimo 88 ir 93 punktus).
164 Tarp šių tikslų, be kita ko, yra valstybės narės nustatytas gamybos pajėgumų pakankamumo tikslas, neatsižvelgiant į jokius trumpalaikius vertinimus (gairių 219 punktas). Šiuo atžvilgiu, žinoma, valstybėms narėms gali būti leista suteikti pagalbą, kuri gali „trukdyti siekti tikslo laipsniškai nutraukti aplinkosaugos požiūriu žalingas subsidijas, be kita ko, iškastiniam kurui“, tačiau jos „visų pirma turėtų svarstyti alternatyvius būdus užtikrinti elektros energijos gamybos pakankamumą, kurie neturi neigiamo poveikio [šiam] tikslui <…>, pvz., supaprastinti paklausos valdymą ir didinti jungčių pajėgumus“ (gairių 220 punktas). Be to, atsižvelgiant į šiuos tikslus, siejamus su tikslu teikti pagalbą „tik už elektros energijos gamintojo turimą pajėgumą“, o ne už elektros energijos pardavimą (žr. 3.9.3 skirsnį „Tinkamumas), tokios pagalbos priemonės „turėtų būti atvir[os] ir [jomis] turėtų būti tinkamai skatinami tiek esami, tiek būsimi gamintojai ir operatoriai, naudojantys pakaitines technologijas, pvz., reagavimo į paklausą ar saugojimo priemones“ (gairių 225 ir 226 punktai).
165 Reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į Lenkijos pajėgumų rinkoje siekiamus tikslus, paklausos valdymo CMU ir gamybos CMU, be kita ko, naujų ir modernizuotinų, faktinė ir teisinė padėtys yra skirtingos, kiek tai susiję su CAPEX kriterijų, lemiančių pajėgumų sutarčių trukmę, taikymu, ir Tempus to neginčija.
[Praleista]
– Dėl antro priekaišto
[Praleista]
180 Kiek Tempus remiasi gairių 43 punktu, reikia priminti, kad šioje nuostatoje atsižvelgiama į galimą būtinybę suderinti „priemonę, kuria sprendžiama elektros energijos gamybos pakankamumo problema <…>, su aplinkos apsaugos tikslu laipsniškai nutraukti aplinkosaugos arba ekonominiu požiūriu žalingas subsidijas, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui“. Taigi iš to negalima daryti išvados, kad absoliutus prioritetas yra pats aplinkos apsaugos tikslas, kuris yra neatsiejamas nuo ekologinės premijos, nes ši premija paprastai turi būti preinama visiems ūkio subjektams, naudojantiems mažai CO2 išmetančias technologijas, kaip antai paklausos valdymo technologijas. Be to, gairių 221 punkte tik nurodomas reikalavimas atitinkamoms valstybėms narėms aiškiai apibrėžti konkretų tikslą, kurio siekiama pagalbos priemonėmis, skirtomis gamybos pajėgumų pakankamumui užtikrinti, o šiuo atveju tai yra padaryta, kiek tai susiję tiek su bendro intereso tikslu (žr. šio sprendimo 89 ir paskesnius punktus), tiek su ekologine premija (žr. šio sprendimo 171 punktą). Galiausiai reikalavimas taikant šias priemones teikti pirmenybę mažai anglies išmetantiems gamintojams, naudojantiems lygiaverčius techninius ir ekonominius parametrus (gairių 233 punkto e papunktis), juo labiau neturi būti suprantamas kaip absoliutus ir jam taip pat taikomas minėtas derinimo reikalavimas.
[Praleista]
– Dėl penkto priekaišto
[Praleista]
196 Iš gairių 226 punkto, be kita ko, matyti, kad pagalbos „priemon[ės] turėtų būti atvir[os] ir [jomis] turėtų būti tinkamai skatinami tiek esami, tiek būsimi gamintojai ir operatoriai, naudojantys pakaitines technologijas, pvz., reagavimo į paklausą ar saugojimo priemones“ ir kad pagalba „turėtų būti teikiama taikant tokį mechanizmą, kuris atsižvelgiant į laikotarpį, per kurį skirtingas technologijas naudojantys nauji gamintojai gali įvykdyti naujas investicijas, leistų nustatyti skirtingus įgyvendinimo terminus“. Be to, gairių skirsnio „Nederamo neigiamo poveikio konkurencijai ir prekybai vengimas“ 232 punkto a papunktyje nurodyta, kad šios priemonės turėtų būti parengtos taip, kad jas „būtų galima taikyti bet kokiam pajėgumui, kuriuo galima veiksmingai padėti spręsti elektros energijos gamybos pakankamumo problemą, visų pirma atsižvelgiant į šiuos veiksnius: <…> gamintojų, naudojančių skirtingas technologijas, ir operatorių, siūlančių lygiavertės techninės kokybės priemones, pvz., paklausos valdymo, jungčių ir saugojimo, dalyvavimą“.
197 Kaip teigia Komisija ir įstojusios į bylą šalys, šiomis nuostatomis išreiškiamas technologinio neutralumo principas, pagal kurį reikalaujama, kad pajėgumų mechanizmas vienašališkai neskatintų konkrečios energijos tiekimo ar gamybos technologijos, pvz., naudojančios iškastinį kurą ar atsinaujinančiuosius energijos išteklius (žr. šio sprendimo 90 ir paskesnius punktus ir 205 punktą). Turint omenyje šį technologinį neutralumą, siekiant išspręsti pajėgumų pakankamumo problemą šiomis nuostatomis reikalaujama sukurti tinkamas paskatas daugiau naudoti lygiavertės techninės kokybės pakaitines technologijas, kaip antai paklausos valdymą, jungiamuosius tinklus ir saugojimo sprendimus.
[Praleista]
iv) Dėl ketvirto argumento, grindžiamo nepakankamu užsienio pajėgumų dalyvavimu
[Praleista]
219 Sąžiningos ir nediskriminacinės užsienio pajėgumų, įskaitant paklausos valdymą, prieigos prie nacionalinės pajėgumų rinkos klausimas konkrečiai reglamentuojamas gairių 3.9.6 skirsnyje „Nederamo neigiamo poveikio konkurencijai ir prekybai vengimas“, konkrečiai – 232 punkto b papunktyje, kuriame nurodyta: „priemonė turėtų būti parengta taip, kad ją būtų galima taikyti bet kokiam pajėgumui, kuriuo galima veiksmingai padėti spręsti elektros energijos gamybos pakankamumo problemą, visų pirma atsižvelgiant į <…> kitų valstybių narių operatorių dalyvavimą, kai toks dalyvavimas yra fiziškai įmanomas, visų pirma regiono mastu, t. y. kai pajėgumas fiziškai gali būti teikiamas priemonę įgyvendinančiai valstybei narei ir priemone nustatyti įpareigojimai gali būti įvykdyti“. Tuo remiantis darytina išvada, kad pajėgumų rinką sukurianti valstybė narė neturi iš karto atverti šios rinkos užsienio pajėgumams ir jų traktuoti taip pat kaip ir nacionalinių pajėgumų, o tik privalo padaryti jų prieigą galim[ą], jeigu to reikia siekiant išspręsti pajėgumų pakankamumo problemą ir jeigu „toks dalyvavimas yra fiziškai įmanomas“, visų pirma kai „[pagalbos schema] nustatyti įpareigojimai gali būti įvykdyti“. Gairių 233 punkto a papunktyje taip pat nėra reikalavimo visiškai vienodai vertinti nacionalinius ir užsienio pajėgumus, o tik reikalaujama, kad pagalbos schema nemažintų „paskatų investuoti į jungčių pajėgumus“.
220 Atsižvelgiant į šį reikalavimą laipsniškai atverti nacionalinę pajėgumų rinką, reikia išnagrinėti, ar tai, kad Tempus ginčijo Lenkijos valstybės priimtus pereinamojo laikotarpio ir tikslinius sprendimus (žr. Lenkijos įstatymo 6 straipsnį), kuriais siekiama įgyvendinti šį reikalavimą, turėjo Komisijai sukelti abejonių.
[Praleista]
226 Ketvirto argumento antroje dalyje Tempus kaltina Komisiją, kad ši laikinai pritarė pereinamojo laikotarpio sprendimui, nors jis ir netinkamas, ir neteisėtas. Pirma, kaip CMU, dalyvaujančių Lenkijos elektros energijos rinkos aukcionuose, „prižiūrėtojai“, kaimyniniai GRT susiduria su dideliais interesų konfliktais, nes pirmiausia jie skatinami saugoti išteklių pakankamumą savo tinkle ar vidaus rinkoje, o ne greitai pasiekti susitarimą su PSE, dėl ko jie prarastų šį saugotojo vaidmenį. Antra, GRT neteikia pirmenybės paklausos valdymo CMU, nes jis mažina tinklo apribojimus, taigi, ir pajėgumų perdavimo plėtros rentabilumą. Trečia, Komisija pripažino, kad buvo pažeistos Sąjungos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas GRT atsiejimas, nes atsietas GRT negalėtų, net jeigu tai būtų tik pereinamuoju laikotarpiu, kartu atlikti ir gamintojo, ir paklausos valdymo operatoriaus, aktyviai dalyvaujančio Lenkijos pajėgumų mechanizmo aukcionuose, vaidmens.
[Praleista]
228 Dėl tariamo GRT, kaip CMU „prižiūrėtojo“, vaidmens pakanka pažymėti, kad pirmas Tempus argumentas, susijęs su tariamu GRT interesų konfliktu, nėra nei įtikinamas, nei pagrįstas, atsižvelgiant į priešingus išsamius paaiškinimus, kuriuos pateikė Komisija ir į bylą įstojusios šalys, įskaitant atsakymus į Bendrojo Teismo raštišką klausimą. Taigi atrodo nelogiška ar net prieštaringa manyti, kad užsienio GRT, kaip jungiamasis subjektas, kuriam taikomos Direktyvos 2009/72 12 straipsnyje numatytos pareigos, ir kaip konkurso dalyvis, dalyvaujantis Lenkijos pajėgumų mechanizmo aukcionuose, nesiekia palengvinti užsienio pajėgumų dalyvavimo sąlygų Lenkijos pajėgumų rinkoje. Atvirkščiai, per šiuos aukcionus šio GRT gautas pajėgumų kiekis turi būti skirtas būtent šiems pajėgumams ir turi būti užtikrinta nediskriminacinė prieiga prie šio kiekio (minėtos direktyvos 12 straipsnio d ir f punktai, siejami su jos 2 straipsnio 18 punktu). Be to, siekiant tikslo, numatyto Direktyvos 2009/72 12 straipsnio d punkte, dėl šio dalyvavimo gautos pajamos gali sustiprinti šių užsienio pajėgumų poziciją rinkoje tiek užtikrinant tiekimo saugumą tarpusavyje sujungtose rinkose, tiek vykdant saugų, patikimą ir efektyvų elektros energijos skirstymo tinkle valdymą, atsižvelgiant į mainus su kitais sujungtais tinklais. Be to, padidinant tarpvalstybinius mainus, kurie gali daryti teigiamą poveikį pajėgumų pakankamumui sujungtuose tinkluose, užsienio pajėgumų dalyvavimas tarpininkaujant užsienio GRT yra gan naudingas rinkoms susieti – apie tai kalbama gairių 232 punkto d papunktyje – ir elektros energijos vidaus rinkai liberalizuoti, o ne atvirkščiai. Bet kuriuo atveju Tempus neįrodė, kad toks dalyvavimas gali kliudyti užsienio pajėgumų indėliui į tiekimo saugumą jų pačių tinkluose ar jų vidaus rinkose arba jį sumažinti.
229 Taigi su pirmu argumentu negalima sutikti.
230 Reikia konstatuoti, kad antras neaiškus ir glaustas Tempus argumentas, kad GRT neteikia pirmenybės paklausos valdymo CMU, motyvuojant tuo, kad pastarasis mažina ribojimus tinkle, taigi, ir pajėgumų perdavimo plėtros rentabilumą, nėra įtikinamas ir jam negalima pritarti. Pirma, argumentas, susijęs su tinklo pajėgumų ekonomija, nes juos galima eksportuoti į kitose valstybėse esančias zonas, prieštarauja pirmam Tempus argumentui, atmestam šio sprendimo 228 ir 229 punktuose, kad GRT pirmiausia būtų skatinami saugoti išteklių pakankamumą savo tinkle arba vidaus rinkoje.Antra, gamybos pajėgumų ir paklausos valdymo operatorių diskriminavimas, kiek tai susiję su prieiga prie pajėgumų kiekio, kurį užsienio GRT įgyja Lenkijos pajėgumų mechanizmo aukcionuose, aiškiai draudžiamas Direktyvos 2009/72 12 straipsnio f punkte, siejamame su jos 2 straipsnio 18 punktu. Trečia, Lenkijos Respublika ir PGE įtikinamai nurodė, kad paklausos valdymas neturi įtakos būtinybei plėtoti tinklo infrastruktūrą, nes jis sumažina energijos poreikį tinkle tik nepakankamumo laikotarpiais, kartu padidindamas kainas elektros energijos rinkoje, ir kad kitais laikotarpiais paklausos valdymo operatoriai savo klientus administruoja įprastai, o tam reikia atitinkamos tinklo infrastruktūros. Tempus neteigia, kad paklausos valdymas padeda mažinti tinklo infrastruktūros poreikius, kai klientai jos metodus naudoja pastoviai ir nepertraukiamai, neatsižvelgdami į elektros energijos rinkos kainų signalus. Toks infrastruktūros poreikių mažinimas nėra jų faktinio prekybos modelio dalykas, o tai gali iš dalies paaiškinti ribotą potencialą Lenkijos pajėgumų rinkoje (žr. šio sprendimo 103 ir paskesnius punktus). Galiausiai, kaip teisingai primena šios įstojusios į bylą šalys, neįmanoma visiškai atskirti elektros energijos gamintojų ir paklausos valdymo operatorių nuo GRT veiklos, be kita ko, vykdant tarpvalstybinius mainus (žr. šio sprendimo 228 punktą).
231 Taigi antrą argumentą taip pat reikia atmesti kaip nepagrįstą.
232 Kiek tai susiję su trečiu Tempus argumentu, grindžiamu Sąjungos taisyklių, reglamentuojančių GRT atsiejimą, ir tariamo draudimo kartu atlikti gamintojo ir poreikio valdymo operatoriaus, dalyvaujančio Lenkijos pajėgumų mechanizmo aukcionuose, vaidmenį, pažeidimu, iš išsamių Komisijos, Enel X, PGE ir Lenkijos Respublikos pastabų, pateiktų atsakant į Bendrojo Teismo rašytinį klausimą, matyti, jog Tempus tik labai neaiškiai ir glaustai ginčijo tai, kad šis argumentas grindžiamas klaidinga prielaida.
233 Direktyvos 2009/72 9 straipsnio 1 dalyje numatyta atsiejimo pareiga, kurią vykdydamos valstybės narės savo nacionalinėse energetikos rinkose turi atsieti perdavimo tinklus nuo gamybos ir tiekimo veiklos valdymo, nedaro neigiamos įtakos GRT, kaip jungiamiesiems subjektams, tenkančioms užduotims pagal tos pačios direktyvos 12 straipsnį, kurios atitinka tenkančias PSE ir užsienio GRT įgyvendinant pereinamojo laikotarpio sprendimą (žr. šio sprendimo 228 punktą). Be to, Komisija ir šios į bylą įstojusios šalys įtikinamai paaiškino, kad turėdami tokį statusą šie GRT tik vykdo tarpininko ir padėjėjo veiklą, sudarydami galimybę užsienio pajėgumams turėti nediskriminacinę prieigą prie pajėgumų kiekio, kurį užsienio GRT įgyja Lenkijos pajėgumų mechanizmo aukcionuose. Todėl, priešingai, nei teigia Tempus, kalbant apie GRT, nėra painiavos tarp, viena vertus, jos, kaip sistemos operatoriaus ir jungiamojo subjekto, statuso ir, kita vertus, su gamybos pajėgumais susijusios elektros energijos gamybos ar tiekimo ir paklausos valdymo veiklos.
234 Taigi ketvirto argumento antros dalies trečią teiginį, kaip ir visą šį argumentą, reikia atmesti kaip nepagrįstus.
[Praleista]
4) Dėl trečios dalies, grindžiamos tariamai neišsamiu vertinimu ir tariamu pagalbos skatinamojo poveikio nepaisymu
i) Dėl pirmojo argumento, grindžiamo tariamu pagalbos schemos galiojimu atgaline data
[Praleista]
245 Iš pradžių reikia priminti, kad, kiek tai susiję su pagalbos skatinamuoju poveikiu, reikia atsižvelgti į gairių 3.2.4 skirsnio nuostatas (visų pirma 49–52 punktus). Pagal gairių 49 punktą pagalbos schema gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka tik jeigu ji turi skatinamąjį poveikį. Tai reiškia, kad „pagalba skatina pagalbos gavėją keisti savo elgesį ir gerinti aplinkos apsaugą arba gerinti saugios, įperkamos ir tvarios energijos rinkos veikimą, t. y. elgtis kitaip, nei jis elgtųsi be pagalbos“. Be to, pagalba „negali būti subsidijuojamos veiklos išlaidos, kurių įmonė ir taip būtų patyrusi, ir negali būti kompensuojama įprasta ekonominės veiklos verslo rizika“. Pagal gairių 50 punktą pagalba iš esmės laikoma neturinčia skatinamojo poveikio pagalbos gavėjui ir todėl nesuderinama su vidaus rinka, kai šis gavėjas nacionalinės valdžios institucijoms pateikia paraišką gauti pagalbą po to, kai buvo pradėti su projektu susiję darbai.
246 Kalbant apie gairių 49 punktą, iš teksto „gerinti aplinkos apsaugą arba gerinti saugios, įperkamos ir tvarios energijos rinkos veikimą“ matyti, kad pagalbos pajėgumų pakankamumui užtikrinti skatinamasis poveikis gali būti susijęs su kuriuo nors iš šių tikslų, atsižvelgiant į suderinimą, kurį valstybė narė turi atlikti pagal bendruosius kriterijus ir tikslus, numatytus gairių 30, 219 ir 220 punktuose (žr. šio sprendimo 89 ir paskesnius punktus). Tai patvirtinta gairių 69 punkte, kuriame nurodyta, kad „pagalba aplinkos apsaugai ir energetikai yra laikoma proporcinga, jeigu pagalbos suma vienam pagalbos gavėjui yra apribota iki minimumo, kurio reikia nustatytam aplinkos apsaugos ar energetikos tikslui pasiekti“. Taigi, kai, kaip šioje byloje, valstybė narė, pasinaudodama pajėgumų mechanizmu, visų pirma siekia tikslo užtikrinti tiekimo saugumą ir „gerinti aplinkos apsaugą arba gerinti saugios, įperkamos ir tvarios energijos rinkos veikimą“, šis skatinamasis poveikis visų pirma susijęs su operatorių skatinimu suteikti šiuo tikslu reikalingus gamybos pajėgumus, o tik papildomai – su aplinkos apsaugos tikslu. Kaip nurodyta šio sprendimo 117 ir paskesniuose punktuose, įgyvendinant Lenkijos pajėgumų mechanizmą šios paskatos grindžiamos CAPEX kriterijais, suteikiančiais galimybę operatoriams sudaryti daugiamečius susitarimus dėl pajėgumų, o tai jiems suteikia reikiamą pajamų stabilumą, taip pat ir finansuojant ar susigrąžinant investicijas į gamybos pajėgumų kūrimą ar modernizavimą.
[Praleista]
252 Pirma, šiais argumentais neatsižvelgiama į tai, kad nagrinėjama pagalba, t. y. mokėjimai už pajėgumus, galėjo būti suteikta tik po to, kai 2018 m. vasario 7 d. Komisija suteikė leidimą pagalbos schemai, įsigaliojo Lenkijos įstatymas ir 2018 m. buvo užbaigtas pirmasis aukcionas dėl pirmųjų susitarimų, susijusių su pajėgumais, sudarymo dėl pirmųjų tiekimo metų (2021 m.). Taigi pagalbos suteikimo data negali būti ankstesnė už pirmojo aukciono, kurį laimėjusiam konkurso dalyviui pagal Lenkijos įstatymą buvo suteikta teisė į mokėjimus už pajėgumus, pabaigos datą (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2013 m. kovo 21 d. Sprendimo Magdeburger Mühlenwerke, C‑129/12, EU:C:2013:200, 40 ir 41 punktus; 2017 m. liepos 6 d. Sprendimo Nerea, C‑245/16, EU:C:2017:521, 32 ir 33 punktus ir 2020 m. spalio 28 d. Sprendimo INAIL, C‑608/19, EU:C:2020:865, 30–34 punktus). Be to, net darant prielaidą, kad Tempus siekia įrodyti, jog skatinamasis poveikis turi būti siejamas su pagalbos schemos įsigaliojimo data, t. y. 2017 m. gruodžio mėn., toks argumentas prieštarauja jos pačios išvadai, kad atsižvelgimas į ankstesnes penkerių metų laikotarpio investicines išlaidas yra leistinas ir turi tokį skatinamąjį poveikį.
[Praleista]
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Tempus Energy Germany GmbH ir T Energy Sweden AB padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jų priteisiamos Europos Komisijos, PGE Polska Grupa Energetyczna S.A., Enel X Polska z o.o. ir Enspirion sp. z o.o. patirtos bylinėjimosi išlaidos.
3. Lenkijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Collins | Kreuschitz | Steinfatt |
Paskelbta 2021 m. spalio 6 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.