2012 m. lapkričio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Alro prieš Komisiją
(Byla T-517/12)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: Alro SA (Slatina, Rumunija), atstovaujama QC C. Quigley, solisitoriaus O. Bretz ir advokato S. Verschuur
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
panaikinti 2012 m. balandžio 26 d. Komisijos sprendimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 108 straipsnio 2 dalį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (toliau - Procedūros reglamentas) 4 straipsnio 4 dalį pradėti formalų tyrimą dėl valstybės pagalbos, kurią Rumunija per savo kontroliuojamą įmonę Hidroelectrica S.A. (toliau - Hidroelectrica) tariamai neteisėtai suteikė ALRO, kai 2005 m. sudarė sutartį su vėlesniais pakeitimais, kuria nustatė lengvatinius elektros pirkimo tarifus,
šio prašymo nepatenkinus, panaikinti minėtą 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą tiek, kiek jis susijęs su 2007 m. sausio 1 d. - 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu,
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.
Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su materialinės teisės klaida
Pirmuoju ieškinio pagrindu, kuriuo tvirtinama, kad Komisija padarė materialinės teisės klaidą dėl SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo srities, ALRO nurodo, kad Komisija netinkamai taikė veiksmų priskyrimui keliamus reikalavimus, nustatytus Sprendime Prancūzija prieš Komisiją, C-482/99, Rink. I-4397 (toliau - Sprendimas Stardust Marine). Visų pirma, Komisija savo analizę mėgino pagrįsti tik "organizaciniais" veiksniais. Vis dėlto ALRO tvirtina, kad Sprendime Stardust Marine nustatytais reikalavimais Komisija taip pat įpareigojama įrodyti kitų materialių veiksnių buvimą, nes vien atskirai paimtų "organizacinių" veiksnių nepakanka, kad būtų galima konstatuoti veiksmų priskyrimą.
Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida
Antruoju ieškinio pagrindu, kuriuo tvirtinama, kad Komisija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, priėjusi prie išvados, kad Hidroelectrica veiksmai priskirtini Rumunijos valstybei, ALRO teigia, kad Komisija tinkamai neišnagrinėjo Hidroelectrica valdymo struktūros ir jos poveikio šios organizacijos sprendimų priėmimui. Antra, ALRO nurodo, kodėl Komisija buvo neteisi ALRO sutartį palyginusi su Hidroelectrica ir ArcelorMittal susitarimu. Trečia, ji parodo, kodėl Ministro įsakymas Nr. 445/2009 nėra svarbus Komisijos analizei ir kodėl jos nuorodų į 2010 m. spaudos pranešimus nepakanka norint pasiekti įrodinėjimo ribą, reikalingą veiksmų priskyrimui konstatuoti.
Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su nepakankamu motyvavimu
Trečiuoju ieškinio pagrindu ALRO tvirtina, kad Komisija tinkamai nemotyvavo teiginių, kuriais ji rėmėsi (kaip nurodyta ankstesniame punkte), ir taip nesilaikė SESV 296 straipsnio reikalavimų. Motyvuoti būtina tam, kad Bendrasis Teismas galėtų įvertinti sprendimo teisėtumą ir suinteresuotoms šalims būtų suteikta informacija, kuria remdamosi jos galėtų įvertinti, ar sprendimas buvo tinkamai pagrįstas. Kaip išsamiau nurodyta ieškinyje, ginčijamas sprendimas šio reikalavimo neatitinka.
____________1 - 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).