PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2007 m. liepos 12 d.

Byla T‑45/01

Stephen G. Sanders ir kt.

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Bendrojoje įmonėje JET įdarbintas personalas – Kitas nei laikiniesiems tarnautojams taikomas teisinis režimas – Patirtos turtinės žalos atlyginimas“

Dalykas: Ieškinys, kuriuo prašoma nustatyti kiekvieno ieškovo turtinės žalos, patirtos dėl to, kad jie bendrojoje įmonėje JET buvo įdarbinti ne kaip Europos Bendrijų laikinieji tarnautojai, kompensacijos dydį po 2004 m. spalio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sanders ir kt. prieš Komisiją (T‑45/01, Rink. p. II‑3315).

Sprendimas: Priteisti iš Komisijos atlyginti žalą kiekvienam ieškovui, sumokant šio sprendimo 3 priede 6 stulpelyje nurodytą sumą ir 5,25 % dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 1999 m. gruodžio 31 d. iki faktinio sumokėjimo dienos. Komisija padengia savo ir visas ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas per visą procesą Pirmosios instancijos teisme. Komisijos pusėje į bylą įstojusi Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Neribota jurisdikcija

3.      Pareigūnai – Ieškinys – Neribota jurisdikcija

4.      Pareigūnai – Ieškinys – Neribota jurisdikcija

1.      Ieškinyje dėl žalos atlyginimo pareikštų reikalavimų sumos pakeitimo po to, kai Pirmosios instancijos teismas priėmė tarpinį sprendimą, kuriuo Bendrijai nurodyta atlyginti EAEB bendrosios įmonės personalo narių žalą, patirtą dėl kito teisinio režimo, nei nustatytas laikiniesiems tarnautojams, taikymo, nes atsižvelgta į tarpiniame sprendime nurodytą žalos apskaičiavimo tvarką, negalima pripažinti nepriimtinu, nes tai yra leistinas ieškinio reikalavimų padidinimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad, viena vertus, patirtos žalos apskaičiavimo būtinus kriterijus Pirmosios instancijos teismas pirmą kartą įtvirtino savo tarpiniame sprendime ir, antra vertus, iki tol nebuvo aptarta patirtos žalos sudėtis ir konkretus kompensacijos apskaičiavimo būdas.

Kadangi tarpiniame sprendime buvo nustatytas atsakomybės laikotarpis, sudedamosios žalos dalys ir tikslus kiekvieno ieškovo patirtos žalos dydžio apskaičiavimo būdas, neišvengiamai turi būti galimybė po šio sprendimo pataisyti kiekvieno ieškovo individualių reikalavimų sumas.

(žr. 21 ir 22 punktus)

Nuoroda: 2000 m. sausio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Mulder ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją, C‑104/89 ir C‑37/90, Rink. p. I‑203, 38–40 punktai.

2.      Nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo ir Pirmosios instancijos teismui priėmus tarpinį sprendimą, kuriuo nurodama Bendrijai atlyginti bendrosios įmonės Jodint European Torus (toliau – JET) personalo nariams žalą, patirtą dėl jiems taikyto kito teisinio režimo, nei nustatytas laikiniesiems tarnautojams, kiekvieno ieškovo lygis ir pakopa atsakomybės laikotarpio pradžioje turi būti nustatyti atsižvelgiant į jo faktinį įdarbinimą, o kai šis laikotarpis yra penkeri metai nuo anksčiausiai sudarytos arba pratęstos sutarties įsigaliojimo, ši data negali būti senesnė nei penkeri metai.

Nors Pirmosios instancijos teismas teisę į žalos atlyginimą apribojo nustatydamas ne ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį, vis dėlto jis nusprendė, kad nuo pat pradžių, t. y. nuo suinteresuotųjų asmenų pirmojo priėmimo į darbą, jie turėjo būti priimti kaip laikinieji tarnautojai, todėl neteisėti veiksmai tęsėsi visą bendrosios įmonės gyvavimo laikotarpį. Todėl kiekvieno ieškovo situacija atsakomybės laikotarpio pradžioje negali prilygti situacijai, kuri būtų atsiradusi juos įdarbinant pirmą kartą, ir ją reikia nagrinėti atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą sutartininkais įdarbinti suinteresuotieji asmenys turėjo būti įdarbinti laikinaisiais tarnautojais, ir prireikus atsižvelgti į iki šio laikotarpio pasiektą „karjerą“. Toks „karjeros atstatymo“ metodas būtinai apima pareigų paaukštinimus, kuriais kiekvienas ieškovas būtų galėjęs pasinaudoti.

Kiek tai susiję su pareigų paaukštinimais per atsakomybės laikotarpį, Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė būtent į JET projekto nuolatinių narių situaciją nuspręsdamas, kad ieškovų teisinė padėtis dėl neteisėtų veiksmų išliko diskriminacinė ir dėl to jie patyrė žalą. Todėl panaši EAEB laikinųjų tarnautojų situacija, į kurią atsižvelgiama kaip į lyginimo pagrindą vertinant kilimą karjeros laiptais, kuriuo ieškovai būtų galėję pasinaudoti, yra JET projekto nuolatinių narių situacija, kuri tam tikrais atvejais palankesnė.

(žr. 49–51, 65 ir 68 punktus)

3.      Tarpiniame sprendime, kuriuo Bendrijai nurodyta atlyginti bendrosios įmonės JET personalo narių žalą, patirtą dėl to, kad jiems buvo taikomas kitas teisinis režimas, nei nustatytas laikiniesiems tarnautojams, Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovų patirtą žalą sudaro skirtumas tarp darbo užmokesčių ir susijusių išmokų, kurias suinteresuotieji asmenys būtų gavę, jeigu būtų dirbę JET projekte laikinaisiais tarnautojais, ir darbo užmokesčių bei susijusių išmokų, kurias jie faktiškai gavo dirbdami sutartininkais.

Iš to matyti, kad, viena vertus, nustatant grynąsias iš Bendrijos gautas pajamas, kurias kiekvienas ieškovas būtų gavęs Pirmosios instancijos teismo nustatytu atsakomybės laikotarpiu, jeigu būtų įdarbintas laikinuoju tarnautoju, reikia įskaičiuoti visas išmokas, į kurias suinteresuotasis asmuo būtų įgijęs teisę, atsižvelgus į su jo asmenine ir profesine situacija susijusius veiksnius, kuriuos jis galėtų įrodyti pateikdamas rašytinius dokumentus. Atvirkščiai, nereikia įskaičiuoti išmokų, kurias jis būtų gavęs išvykęs į komandiruotę, nes JET kompensavo visas išlaidas, o dienpinigiai buvo nedideli arba jų nebuvo. Kita vertus, nustatant kiekvieno ieškovo sutartininko šiuo atsakomybės laikotarpiu gautas nacionalines pajamas reikia įskaičiuoti visą faktinį šiuo pagrindu suinteresuotųjų asmenų gautą darbo užmokestį, būtent dienpinigius, kuriuos kai kurie ieškovai gavo dėl to, kad gyveno toli nuo JET buveinės.

(žr. 77–79 punktus)

4.      Tarpiniame sprendime, kuriuo priteista iš Bendrijos atlyginti bendrosios įmonės JET personalo narių žalą, patirtą dėl to, kad jiems buvo taikomas kitas teisinis režimas, nei nustatytas laikiniesiems tarnautojams, Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovai nuo pat pradžių turėjo būti įdarbinti laikinaisiais tarnautojais ir kad neteisėti veiksmai tęsėsi ilgesnį nei Pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakomybės laikotarpį. Tokia išvada būtinai reiškia, jog reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovai savo teises į pensiją galėjo įgyti per visą kiekvieno jų faktinio darbo JET laikotarpį, nors žalos atlyginimas dėl šių galimų teisių apribotas atsakomybės laikotarpiu.

Todėl nustatant teises į pensiją atitinkančios žalos atlyginimo dalį reikia atsižvelgti į kiekvieno ieškovo pirmojo faktinio įdarbinimo JET dieną, kuri prireikus gali būti ankstesnė nei atsakomybės laikotarpis, o žala už prarastas teises į pensiją atlyginama daugiausia už penkerių metų laikotarpį, kuris atitinka atsakomybės laikotarpį. Taigi minėtas daugiausia penkerių metų laikotarpis nėra vieninteliai metai, suteikiantys teisę į pensiją. Iš tikrųjų teisę į pensiją suteikia bendras kiekvieno ieškovo darbo JET laikotarpis, ir šios teisės proporcingai sumažinamos, atsižvelgiant į atsakomybės laikotarpio santykį su visu darbo laikotarpiu.

Be to, reikia pripažinti, jog žalos atlyginimas už teises į pensiją negali būti mažesnis nei aktuarinė sumokėtų įmokų vertė, kurią kiekvieno ieškovo vardu sudaro darbuotojo ir darbdavio daugiausia penkerių metų, atitinkančių atsakomybės laikotarpį, įmokos.

Atvirkščiai, kai ieškovas konkrečiai dėl to, kad yra išdirbęs JET įmonėje mažiau nei 10 metų, negalėjo įgyti teisės į ištarnauto laiko pensiją, bent jau numatytą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, ir galėjo įgyti tik teisę į išeitinę išmoką, žalos atlyginimas už tokios išmokos praradimą, sumažinus ją proporcingai atsakomybės laikotarpiui ir atsižvelgiant į santykį su visu darbo laikotarpiu, yra alternatyva, kurią jam privaloma suteikti.

(žr. 90–93 punktus)