Language of document : ECLI:EU:T:2012:397

BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS

2012 m. rugsėjo 4 d.

Byla T‑642/11 P

Harald Mische

prieš

Europos Parlamentą
ir

Europos Sąjungos Tarybą

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Paskyrimas – Priskyrimas prie lygio – Konkursas, paskelbtas prieš įsigaliojant naujiems Pareigūnų tarnybos nuostatams – Faktinių aplinkybių iškraipymas – Akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas“

Dalykas:      Apeliacinis skundas, pateiktas dėl 2011 m. rugsėjo 29 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo Mische prieš Parlamentą (F‑93/05) panaikinimo.

Sprendimas:      Atmesti apeliacinį skundą. Harald Mische padengia savo ir Europos Parlamento šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas – Nepriimtinumas – Bendrojo Teismo atliekama faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį

(SESV 257 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis)

2.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Per apeliacinį procesą pirmą kartą pateiktas pagrindas – Nepriimtinumas

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalis ir 144 straipsnis)

3.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Dėl perteklinio motyvo pateiktas pagrindas – Netinkamas pagrindas – Atmetimas

4.      Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nepakankamas motyvavimas – Tarnautojų teismo numanomas motyvavimas – Leistinumas – Sąlygos

(SESV 257 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir 53 straipsnio pirma pastraipa)

5.      Pareigūnai – Ieškinys – Su prašymu dėl panaikinimo susijęs prašymas atlyginti žalą – Prašymo dėl panaikinimo atmetimas, dėl kurio atmetamas prašymas atlyginti žalą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

6.      Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Atskiras nuo ieškinio dėl panaikinimo ieškinys – Priimtinumas, nepaisant ikiteisminės procedūros pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus nebuvimo – Sąlyga – Su ieškiniu dėl panaikinimo susijęs prašymas atlyginti žalą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

1.      Iš SESV 257 straipsnio ir Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalies matyti, kad apeliacinis skundas Bendrajame Teisme gali būti paduotas tik teisės klausimais. Taigi tik pirmosios instancijos teismas yra kompetentingas nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai iš jam pateiktos bylos medžiagos matyti, kad jo išvados iš esmės yra netikslios, ir vertinti šias faktines aplinkybes, išskyrus jam pateiktų įrodymų iškraipymo atvejį; tačiau toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matyti iš bylos medžiagos, neatliekant naujo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo ir nesiremiant naujais įrodymais.

(žr. 24 punktą)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: 2009 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisija prieš Birkhoff, T‑377/08 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑133 ir II‑B‑1‑807, 45 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2012 m. vasario 10 d. Nutarties AG prieš Parlamentą, T‑98/11 P, 45 ir 46 punktai.

2.      Žr. nutarties tekstą.

(žr. 37 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2010 m. kovo 25 d. Sprendimo Sviluppo Italia Basilicata prieš Komisiją, C‑414/08 P, Rink. p. I‑2559, 114 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

3.      Žr. nutarties tekstą.

(žr. 39 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C‑496/99 P, Rink. p. I‑3801, 68 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

4.      Nors remiantis Teisingumo Teismo statuto 36 straipsniu, taikomu Tarnautojų teismui pagal šio statuto I priedo 7 straipsnio 1 dalį, Tarnautojų teismas turi motyvuoti savo sprendimus, šia pareiga motyvuoti nereikalaujama, kad jis išsamiai ir vieną po kito išnagrinėtų visus bylos šalių argumentus. Motyvavimas gali būti numanomas, jeigu jis leidžia atitinkamai šaliai sužinoti priežastis, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atmetė jos argumentus, o apeliacinės instancijos teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti kontrolę.

(žr. 46 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo FIAMM ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją, C‑120/06 P ir C‑121/06 P, Rink. p. I‑6513, 96 punktas; 2009 m. balandžio 2 d. Sprendimo Bouygues ir Bouygues Télécom prieš Komisiją, C‑431/07 P, Rink. p. I‑2665, 42 punktas.

5.      Žr. nutarties tekstą.

(žr. 50 ir 51 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. birželio 8 d. Sprendimo Fiorani prieš Parlamentą, T‑50/92, Rink. p. II‑555, 46 punktas; 2006 m. gegužės 17 d. Nutarties Marcuccio prieš Komisiją, T‑241/03, Rink. VT p. I‑A‑2‑111 ir II‑A‑2‑517, 52 punktas.

Bendrojo Teismo praktika: 2012 m. sausio 11 d. Nutarties Ben Alim prieš Tarybą, T‑301/11, 72 punktas.

6.      Žr. nutarties tekstą.

(žr. 54 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Liao prieš Tarybą, T‑15/96, Rink. VT p. I‑A‑329 ir II‑897, 57 ir 58 punktai; 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Morello prieš Komisiją, T‑378/00, Rink. VT p. I‑A‑311 ir II‑1497, 102 punktas; 2005 m. gegužės 11 d. Sprendimo de Stefano prieš Komisiją, T‑25/03, Rink. VT p. I‑A‑125 ir II‑573, 78 punktas.