BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. kovo 2 d.

Byla T‑248/08 P

Frantisek Doktor

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Apeliacinis skundas — Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Įdarbinimas — Bandomasis laikotarpis — Bandomojo laikotarpio pratęsimas — Bandomojo laikotarpio pabaigos ataskaita — Atleidimas pasibaigus bandomajam laikotarpiui — Pareigūnų tarnybos nuostatų 34 straipsnis — Faktinių aplinkybių ir įrodymų iškraipymas — Tarnautojų teismo pareiga motyvuoti“

Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2008 m. balandžio 16 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimo Doktor prieš Tarybą (F‑73/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑91 ir II‑A‑1‑479) panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. Frantisek Doktor ir Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas.

Santrauka

1.      Procesas — Sprendimų motyvavimas — Apimtis

(Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis)

2.      Pareigūnai — Administracijai tenkanti rūpinimosi pareiga — Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 34 straipsnis)

3.      Pareigūnai — Ieškinys — Asmens nenaudai priimtas aktas — Sąvoka — Parengiamasis aktas — Bandomojo laikotarpio ataskaita, kuria grindžiamas sprendimas priimti į nuolatinę tarnybą arba atleisti iš darbo — Netaikymas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 34, 90 ir 91 straipsniai)

4.      Apeliacinis skundas — Pagrindai — Nepakankama motyvacija

(EB 253 straipsnis)

5.      Pareigūnai — Asmens nenaudai priimtas sprendimas — Pareiga motyvuoti — Apimtis — Nepakankama motyvacija

(EB 253 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnis)

1.      Tarnautojų teismo sprendimai turi būti pakankamai motyvuoti, kad Bendrasis Teismas galėtų vykdyti savo teisminę kontrolę. Tačiau ši pareiga negali būti aiškinama taip, jog Tarnautojų teismas privalo detaliai atsakyti į kiekvieną ieškovo nurodytą argumentą, ypač jei argumentas nepakankamai aiškus bei tikslus ir nepagrįstas detaliais įrodymais.

(žr. 64 punktą)

Nuoroda: 2001 m. kovo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Connolly prieš Komisiją, C‑274/99 P, Rink. p. I‑1611, 121 punktas; 2007 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Naipes Heraclio prieš VRDT, C‑311/05 P, neskelbiamo Rinkinyje, 52 punktas; 2008 m. rugsėjo 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo FIAMM ir FIAMM Technologies prieš Tarybą ir Komisiją, C‑120/06 P ir C‑121/06 P, Rink. p. I‑6513, 91 punktas.

2.      Atsižvelgdama į rūpinimosi pareigą, kuria reikalaujama nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp tarnybos poreikių ir susijusio tarnautojo interesų, Paskyrimų tarnyba gali teisėtai atsisakyti iškart imtis griežtų priemonių atitinkamo pareigūno, kuriam taikomas bandomasis laikotarpis, atžvilgiu ir nuspręsti jam suteikti antrą galimybę įrodyti, kad jis atitinka priėmimo į nuolatinę tarnybą sąlygas.

(žr. 79 punktą)

Nuoroda: 1994 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Klinke prieš Teisingumo Teismą, C‑298/93 P, Rink. p. I‑3009, 38 punktas.

3.      Bandomojo laikotarpio ataskaita, kaip parengiamasis sprendimo priimti į nuolatinę tarnybą arba atleisti iš darbo pareigūną, kuriam taikomas bandomasis laikotarpis, aktas, nėra asmens nenaudai priimtas aktas.

(žr. 81 punktą)

Nuoroda: 2009 m. kovo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo R prieš Komisiją, T‑156/08 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑11 ir II‑B‑1‑51, 48–55 punktai.

4.      Pareigos motyvuoti Bendrijos institucijos priimtą sprendimą apimties klausimas yra teisės klausimas, kuriam taikoma Bendrojo Teismo kontrolė nagrinėjant apeliacinį skundą dėl Tarnautojų teismo sprendimo.

(žr. 92 punktą)

Nuoroda: 2005 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, Rink. p. I‑5425, 453 punktas; 2008 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Neirinck prieš Komisiją, C‑17/07 P, neskelbiamo Rinkinyje, 50–52 punktai; 2008 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America prieš Impala, C‑413/06 P, Rink. p. I‑4951, 30 punktas.

5.      Galima, pirma, ištaisyti Bendrijos institucijos dėl pareigūno priimto sprendimo nepakankamą motyvaciją – bet ne visišką jos nebuvimą – net vykstant teisminiam nagrinėjimui, jeigu prieš pareikšdamas ieškinį suinteresuotasis asmuo jau turėjo pirminę motyvaciją sudarančią informaciją, antra, laikyti sprendimą pakankamai motyvuotu, jeigu jis priimtas pareigūnui žinomomis aplinkybėmis, kurios leidžia jam suprasti sprendimo esmę, ir, trečia, ypač kalbant apie sprendimus nepaaukštinti pareigų arba atmesti kandidatūrą, papildyti motyvavimą priimant sprendimą atmesti skundą, nes šio sprendimo motyvai laikomi sutampančiais su sprendimo, dėl kurio skundas buvo pateiktas, motyvais.

(žr. 93 punktą)

Nuoroda: 2005 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Casini prieš Komisiją, T‑132/03, Rink. VT p. I‑A‑253 ir II‑1169, 32 ir 36 punktai ir juose nurodyta teismų praktika; 2006 m. spalio 3 d. Pirmosios instancijos sprendimo Nijs prieš Audito Rūmus, T‑171/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑195 ir II‑A‑2‑999, 42 ir 45 punktai; 2007 m. liepos 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lopparelli prieš Komisiją, T‑502/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑145 ir II‑A‑2‑995, 76 ir 83 punktai; 2007 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Konidaris prieš Komisiją, T‑93/03, Rink. VT p. I‑A‑2‑149 ir II‑A‑2‑1045, 51–54 punktai.