BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. gruodžio 14 d.

Byla T‑433/10 P

John Allen ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Darbuotojai, įdarbinti bendrojoje įmonėje JET – Kitokio teisinio statuso nei laikinojo tarnautojo statusas taikymas – Patirtos turtinės žalos atlyginimas – Terminas ieškiniui pareikšti – Vėlavimas – Protingas terminas“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2010 m. liepos 13 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutarties Allen ir kt. prieš Komisiją (F‑103/09) panaikinimo.

Sprendimas:      Atmesti apeliacinį skundą. John Allen ir 109 kiti apeliantai, kurių pavadės nurodytos priede, padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir Komisijos šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Terminai – Institucijai pateiktas prašymas atlyginti žalą – Protingo termino laikymasis – Protingo termino trukmės nustatymas – Sąjungos teismo jurisdikcija – Ribos

(Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Terminai – Institucijai pateiktas prašymas atlyginti žalą – Protingo termino laikymasis – Vertinimo kriterijai

(Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnis)

1.      Visais kitais atvejais nei tie, kai teisės aktų leidėjas nustatė terminą ar aiškiai nusprendė jo netaikyti, reikalaujama laikytis protingo termino. Protingo termino, kai teisės aktuose apie terminą nekalbama, nustatymo teisinis pagrindas yra teisinio saugumo principas, pagal kurį institucijoms ir fiziniams ar juridiniams asmenims draudžiama imtis veiksmų be apribojimų laiko atžvilgiu, nes kiltų pavojus susidariusių teisinių situacijų stabilumui. Taigi, kai teisės aktuose apie terminus nekalbama, Sąjungos teismas, atsižvelgdamas į konkretaus atvejo aplinkybes, turi nustatyti protingo termino trukmę prašymui dėl žalos atlyginimo pateikti.

Todėl negalima manyti, kad tai, jog Pareigūnų tarnybos nuostatuose nėra nustatyto termino, savaime reiškia galimybę pateikti prašymą dėl žalos atlyginimo be apribojimų laiko atžvilgiu, nes bendras protingo termino principas taikomas visais atvejais, išskyrus tuos, kai teisės aktų leidėjas aiškiai nusprendė netaikyti termino arba aiškiai nustatė konkretų terminą.

Šiuo atžvilgiu tai, kad Komisijai nėra nustatytas terminas procedūrai dėl įsipareigojimų nevykdymo pradėti, yra šios procedūros savitumo pasekmė, taigi to negalima taikyti procedūros dėl žalos atlyginimo atveju.

(žr. 26, 31 ir 35 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. kovo 6 d. Sprendimo Dunnett ir kt. prieš EIB, T‑192/99, Rink. p. II‑813, 51–54 punktai; 2004 m. liepos 6 d. Sprendimo Huygens prieš Komisiją, T‑281/01, Rink. VT, p. I‑A‑203 ir II‑903, 46, 47 ir 49 punktai; 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Eagle ir kt. prieš Komisiją, T‑144/02, Rink. p. II‑3381, 57 ir 58 punktai.

2.      Kai Sąjungos teismas turi nustatyti protingo termino trukmę prašymui dėl žalos atlyginimo pateikti, jis turi atsižvelgti į konkretaus atvejo aplinkybes. Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnyje numatytas penkerių metų senaties terminas, kurį pagal analogiją taiko Tarnautojų teismas, leidžia palyginus esamus interesus, viena vertus, suinteresuotajam asmeniui turėti pakankamai ilgą laikotarpį nuo žalą sukėlusių faktinių aplinkybių susiklostymo įvertinti, ar reikia prašyti atlyginti žalą ir pareikšti savo pretenzijas atitinkamai institucijai, ir, kita vertus, Sąjungai apsaugoti savo interesus, įskaitant finansinius, susidūrus su prašymais, kurių autoriai elgėsi nepakankamai rūpestingai.

Taigi Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnyje nustatyto termino taikymą pagal analogiją nagrinėjamoje byloje pateisina šios bylos ir kitų bylų, kuriose buvo taikomas šis terminas, faktinių situacijų panašumas.

(žr. 45 ir 46 punktus)