Language of document : ECLI:EU:T:2014:867

Byla T‑68/09

Soliver NV

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Europos automobilių stiklo rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas – Rinkos pasidalijimas ir keitimasis jautria komercine informacija – Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 – Vienas ir tęstinis pažeidimas – Dalyvavimas darant pažeidimą“

Santrauka – 2014 m. spalio 10 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Nekaltumo prezumpcija – Procedūra konkurencijos srityje – Taikymas – Reikalaujamas įrodymų, kuriais remiasi Komisija, įrodomosios galios laipsnis

(EB 81 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)

2.      Karteliai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą – Įmonės, kurios gali būti kaltinamos įvykdžiusios pažeidimą dėl dalyvavimo bendrame kartelyje – Kriterijai – Įrodinėjimo pareiga

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

3.      Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Antikonkurencinis tikslas – Pakankamas konstatavimas – Įmonės, kurį dalyvavo tam tikrose antikonkurencinio pobūdžio pasitarimuose, tačiau nedalyvavo jokiame kartelio susitikime, elgesys – Aplinkybės, neleidžiančios nustatyti jos dalyvavimo bendrame kartelyje

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

4.      Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Apimtis – Sąjungos teisės akto panaikinimas iš dalies – Sąlygos – Viso Komisijos sprendimo, kuriuo bendras kartelis kvalifikuojamas kaip vienas ir tęstinis pažeidimas ir skiriama bauda, panaikinimas neatsižvelgiant į tai, kad įmonė ieškovė dalyvavo tam tikruose antikonkurencinio pobūdžio pasitarimuose – Sprendimas, iš kurio ši įmonė negali suprasti jai dėl minėtų pasitarimų pareikštų kaltinimų, neatsižvelgiant į tai, kad ji dalyvavo darant vieną ir tęstinį pažeidimą

(EB 81 straipsnio 1 dalis; SESV 264 straipsnio pirma pastraipa)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 57–59 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 60–65, 101, 105 punktus)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 76 punktą)

4.      SESV 264 straipsnio pirmą pastraipą reikia aiškinti taip, kad ieškinyje dėl panaikinimo ginčijamas aktas naikintinas tik tiek, kiek ieškinys yra pagrįstas. Vien dėl to, kad Bendrasis Teismas ieškovo pateiktą pagrindą ieškiniui dėl panaikinimo pagrįsti pripažįsta pagrįstu, jis negali automatiškai panaikinti viso ginčijamo teisės akto. Iš tikrųjų visas aktas negali būti panaikintas, jei akivaizdžiai matyti, kad atitinkamu pagrindu, susijusiu tik su konkrečiu ginčijamo teisės akto aspektu, galima pagrįsti tik panaikinimą iš dalies.

Todėl jei įmonė tiesiogiai atliko vieną ir tęstinį pažeidimą sudarantį vieną ar kelis antikonkurencinius veiksmus, bet nebuvo įrodyta, kad savo elgesiu ji ketino prisidėti prie visų bendrų kitų kartelio dalyvių siekiamų tikslų, kad žinojo apie tikrąjį kitų dalyvių siekiant tų pačių tikslų planuotą ar praktiškai įgyvendintą neteisėtą elgesį ar kad galėjo protingai jį numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką, Komisija turi teisę priskirti jai atsakomybę tik už tuos veiksmus, kuriuos darant ji tiesiogiai dalyvavo, ir už kitų dalyvių numatytus ar įgyvendintus veiksmus siekiant tų pačių tikslų, kurių ji siekė ir dėl kurių buvo įrodyta, kad ji žinojo apie juos arba galėjo protingai numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką. Tačiau dėl to ši įmonė neturėtų būti atleista nuo atsakomybės už veiksmus, kuriuos darant ji neginčijamai dalyvavo arba už kuriuos gali iš tikrųjų būti laikoma atsakinga.

Tačiau taip padalyti Komisijos sprendimą, kuriuo bendras kartelis kvalifikuojamas kaip vienas ir tęstinis pažeidimas, galima tik jei, pirma, aptariama įmonė per administracinę procedūrą galėjo suprasti, kad buvo kaltinama ne tik dėl dalyvavimo darant minėtą pažeidimą, bet ir dėl kai kurių jį sudarančių veiksmų, todėl galėjo gintis šiuo atžvilgiu, ir jei, antra, minėtas sprendimas šiuo aspektu yra pakankamai aiškus.

Taip nėra tuo atveju, kai aptariamu sprendimu šie veiksmai nekvalifikuojami kaip atskiras SESV 101 straipsnio pažeidimas, nes tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas negali pats atlikti tokio kvalifikavimo nepasisavinęs SESV 105 straipsnyje Komisijai suteiktų įgaliojimų.

(žr. 108–113 punktus)