Language of document : ECLI:EU:T:2014:927

BENDROJO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. lapkričio 5 d.(*)

„Viešasis paslaugų pirkimas – Konkurso procedūra – Kompiuterinių paslaugų, kurias sudaro programinės įrangos kūrimas ir techninė priežiūra, konsultacijos ir pagalba įvairių tipų informacinių technologijų taikomosioms programoms, teikimas – Dalyvio pasiūlymo atmetimas – Neįprastai maža pasiūlyta kaina – Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 139 straipsnio 1 dalis – Pareiga motyvuoti – Teisinio pagrindo pasirinkimas – Piktnaudžiavimas įgaliojimais“

Byloje T‑422/11

Computer Resources International (Luxembourg) SA, įsteigta Domeldanže (Liuksemburgas), atstovaujama advokato S. Pappas,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą S. Delaude ir D. Calciu, vėliau S. Delaude, padedamų advokato E. Petritsi,

atsakovę,

dėl prašymo panaikinti 2011 m. liepos 22 d. Europos Sąjungos leidinių biuro sprendimą atmesti ieškovės ir kitos bendrovės sudaryto konsorciumo pasiūlymus dėl pirkimo dalių Nr. 1 ir Nr. 3, pateiktus vykdant konkursą AO 10340 „Kompiuterinės paslaugos – programinės įrangos kūrimas, techninė priežiūra, konsultacijos ir pagalba įvairių tipų IT taikomosioms programoms“ (OL 2011/S 66-106099), ir sudaryti preliminariąsias sutartis su kitais dalyviais

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija),

kurį sudaro teisėjai O. Czúcz, einantis pirmininko pareigas, I. Pelikánová ir A. Popescu (pranešėjas),

posėdžio sekretorė C. Kristensen, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. birželio 25 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2011 m. balandžio 5 d. Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priede (OL 2011/S 66-106099) paskelbęs skelbimą apie pirkimą, vėliau jo ištaisymą (OL 2011/S 70-113065), Europos Sąjungos leidinių biuras (LB) pradėjo konkursą AO 10340 („Kompiuterinės paslaugos – programinės įrangos kūrimas, techninė priežiūra, konsultacijos ir pagalba įvairių tipų IT taikomosioms programoms“).

2        Remiantis skelbimu apie pirkimą, nagrinėjamos kompiuterinės paslaugos buvo suskirstytos į keturias pirkimo dalis, iš kurių dvi susijusios su šiuo ieškiniu: pirkimo dalis Nr. 1 „Parama ir specializuotos administracinės taikomosios programos“ ir pirkimo dalis Nr. 3 „Gamybos ir priėmimo grandinės“.

3        Konkurso tikslas buvo sudaryti naujas preliminariąsias sutartis dėl kiekvienos pirkimo dalies, kurios pakeistų tas, kurių galiojimo terminas netrukus turėjo baigtis. Specifikacijose LB aiškiai nurodė, kad vykdant kiekvieną pirkimo dalį dalyviai atrenkami taikant „pakopinį mechanizmą“ ir kad ketverių metų trukmės preliminariosios sutartys bus pasirašytos su tris ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus, vertinant kokybės ir kainos santykį, pateikusiais dalyviais.

4        Skelbime apie pirkimą ir specifikacijose buvo numatyta, kad vykdant kiekvieną pirkimo dalį pasiūlymai vertinami taikant specifikacijose numatytus kriterijus. Kiekvienas pasiūlymas turėjo būti įvertintas siekiant nustatyti, kiek jis atitiko nustatytus reikalavimus, o atrenkami tie trys pasiūlymai, kuriuose nurodytas geriausias kokybės ir kainos santykis. Kokybė, t. y. techninis įvertinimas, ir kaina, t. y. finansinis įvertinimas, kiekviena sudarė 50 % (specifikacijų 2.9 punktas).

5        Ieškovė Computer Resources International (Luxembourg) SA ir Intrasoft International SA, sudariusios konsorciumą (toliau – konsorciumas), pateikė pasiūlymus dėl pirkimo dalių Nr. 1 ir Nr. 3 (toliau – ieškovės pasiūlymai).

6        2011 m. birželio 27 d. LB pateikė ieškovei konsorciumui skirtą prašymą suteikti informacijos, kuriame prašė paaiškinti, kaip jos finansiniuose pasiūlymuose buvo skaičiuojamas darbuotojo darbo dienos užmokesčio tarifas. Į šį klausimą prašyta atsakyti nagrinėjant minėtą tarifą, kurį, LB nuomone, galima laikyti neįprastai mažu, kaip tai suprantama pagal 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 145, toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 139 straipsnį.

7        2011 m. birželio 29 d. ieškovė, kaip konsorciumo atstovė, atsakė į 2011 m. birželio 27 d. LB prašymą pateikti informacijos (toliau – 2011 m. birželio 29 d. atsakymas) ir nurodė, kad jos pasiūlymuose nurodytas darbuotojo darbo dienos užmokesčio tarifas gali būti paaiškinamas atsižvelgiant į konsorciumo vidaus organizaciją ir optimalų jo veiklos Liuksemburge ir Rumunijoje derinimą. Be to, ji nurodė, kad konsorciumas laikėsi Liuksemburgo ir Rumunijos darbo srities teisės aktų, ypač juose įtvirtintų reikalavimų dėl minimalaus darbo užmokesčio. Dėl konsorciumo veiklos Rumunijoje ji pridūrė, kad, atsižvelgiant į tai, jog viešojo pirkimo sutarties galiojimo trukmė yra ketveri metai, minimalus darbo užmokestis padidintas dvigubai siekiant atsižvelgti į infliaciją šioje valstybėje narėje. Be to, ji pateikė LB išsamią informaciją apie tai, kaip savo pasiūlymuose ji paisė dviejų šalių darbo srities teisės aktų.

8        2011 m. liepos 22 d. raštu (toliau – ginčijamas sprendimas) LB ieškovei, kaip konsorciumo atstovei, pranešė, pirma, kad jos pasiūlymai dėl pirkimo dalių Nr. 1 ir Nr. 3 buvo atmesti dėl juose nurodytų neįprastai mažų kainų, ir, antra, dalyvių, kurių pasiūlymai atrinkti, pavadinimus. Jis taip pat nurodė, kad konsorciumas gali prašyti papildomų šio atmetimo paaiškinimų.

9        2011 m. liepos 25 d. laiške ieškovė informavo LB, kad ji nesutinka su ginčijamu sprendimu, ir paprašė pateikti tam tikrų paaiškinimų, be kita ko, dėl kriterijų, kuriais remiantis buvo pripažinta, kad jos pasiūlymuose nurodytos neįprastai mažos kainos. Ieškovė taip pat paprašė LB pateikti, kiek tai susiję su pirkimo dalimis Nr. 1 ir Nr. 3, techninius jos ir atrinktų dalyvių įvertinimus pagal „pakopinį mechanizmą“ ir už šiuos pasiūlymus skirtus balus. Be to, ieškovė paprašė jai patvirtinti, kad „pasiūlytos neįprastai mažos kainos buvo tik „extra-muros“ kainos (t. y. ne LB patalpose teiktinų paslaugų kaina), nes „intra-muros“ kainos (t. y. LB patalpose teiktinų paslaugų kainos) buvo tokios pat, kokios pasiūlytos ir su kuriomis sutikta“ per ankstesnius konkursus pateiktuose ir perkančiosios organizacijos atrinktuose pasiūlymuose. Galiausiai ieškovė patvirtino, kad šiame konkurse jos pasiūlytos „extra-muros“ kainos buvo didesnės nei vidutinės kainos, pasiūlytos per ankstesnį konkursą, per kurį jos nebuvo atmestos kaip neįprastai mažos.

10      2011 m. liepos 27 d. LB atmetė šiuos prieštaravimus ir kartu pateikė ieškovei vertinimo ataskaitų išrašus; viename iš jų nurodytos priežastys, dėl kurių laikytina, kad jos pasiūlymuose nurodytos neįprastai mažos kainos. Remiantis šiuo išrašu, ieškovės, kaip konsorciumo atstovės, 2011 m. birželio 29 d. atsakyme pateikti paaiškinimai (toliau – 2011 m. birželio 29 d. pateikti paaiškinimai) dėl paslaugų teikimo ir darbuotojų lokalizacijos Rumunijoje prieštarauja jos pasiūlymams, taigi jie negali būti priimti. Kituose vertinimo ataskaitos išrašuose pateikta informacija apie ieškovės ir atrinktų dalyvių pasiūlymų įvertinimą. Be to, LB nusprendė, kad ieškovės pasiūlymai negali būti lyginami su per ankstesnius konkursus pateiktais pasiūlymais ir kad bet kuriuo atveju tam tikri ieškovės padaryti palyginimai klaidingi.

 Procesas ir šalių reikalavimai

11      2011 m. rugpjūčio 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo pareiškimą; šiuo pareiškimu ieškovė pareiškė šį ieškinį.

12      Atskiru dokumentu ieškovė, remdamasi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalimi, pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; šį dokumentą Bendrojo Teismo kanceliarija gavo tą pačią dieną.

13      Kadangi, Bendrojo Teismo kanceliarijai paprašius, Europos Komisija ir LB patvirtino, kad šioje byloje vienintele atsakove turėjo būti laikoma Komisija, Bendrasis Teismas (antroji kolegija) 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtino nurodyto atsakovo patikslinimą.

14      2011 m. spalio 5 d. Nutartimi Computer Resources International (Luxembourg), T‑422/11 R (EU:T:2011:566) Bendrojo Teismo pirmininkas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodamas tuo, kad ji neįrodė, jog, nepritaikius prašomų laikinosios apsaugos priemonių, jai kiltų pavojus patirti rimtą ir nepataisomą žalą.

15      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į devintąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.

16      Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (devintoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį. Kadangi vienas devintosios kolegijos narys negalėjo vykdyti savo pareigų, Bendrojo Teismo pirmininkas pagal Procedūros reglamento 32 straipsnio 3 dalį vietoj trūkstamo teisėjo į kolegiją paskyrė kitą teisėją. Per 2014 m. birželio 25 d. posėdį buvo išklausytos šalys ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.

17      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

18      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        pripažinti ieškinį nepagrįstu,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

19      Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo tris pagrindus, siejamus su, pirma, esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimu, antra, taikytinos procedūros pažeidimu ir, trečia, piktnaudžiavimu įgaliojimais ir klaidingu teisiniu pagrindu.

20      Visų pirma reikia pripažinti, kad priimdamas sprendimą dėl sutarties sudarymo konkurso būdu LB turi didelę diskreciją vertinti informaciją, į kurią reikia atsižvelgti, todėl Bendrasis Teismas tik turi patikrinti, ar buvo laikytasi procedūros ir motyvų nurodymo taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, taip pat ar nepadaryta akivaizdi vertinimo klaida ir nepiktnaudžiauta įgaliojimais (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑377/07, EU:T:2011:731, 22 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

 Dėl ieškinio pagrindo, siejamo su esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimu

21      Ieškovė teigia, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 139 straipsnį pasiūlymo atmetimas dėl to, kad jame siūloma kaina yra neįprastai maža, turi būti aiškiai motyvuotas, nes motyvai – tai konkretus pagrindas, dėl kurio atmetamas pasiūlymas. Tačiau ginčijamame sprendime nenurodyti jokie konkretūs pagrindai, dėl kurių perkančioji organizacija konstatavo, kad ieškovės pasiūlymų kainos neįprastai mažos. Taigi ginčijamu sprendimu pažeidžiamas esminis procedūrinis reikalavimas, o toks trūkumas negali būti pašalintas teikiant nuorodas į kitus dokumentus.

22      Komisija ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.

23      Manytina, kad šiame ieškinio pagrinde ieškovė iš esmės nurodo pareigos motyvuoti ginčijamą sprendimą pažeidimą.

24      Reikia priminti, kad kai, kaip nagrinėjamu atveju, Europos Sąjungos institucijos turi didelę diskreciją, Sąjungos teisės sistemos suteiktų garantijų užtikrinimas per administracines procedūras turi dar didesnę svarbą. Prie šių garantijų priskirtina, visų pirma, kompetentingos institucijos pareiga pakankamai motyvuoti savo sprendimus. Tik taip Sąjungos teismas gali patikrinti, ar įvykdytos faktinės ir teisinės sąlygos, nuo kurių priklauso naudojimasis diskrecija (šiuo klausimu žr. 1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, EU:C:1991:438, 14 punktą ir 2008 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑465/04, EU:T:2008:324, 54 punktą).

25      Vykstant viešojo pirkimo sutarties procedūrai būtent 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74, toliau – Finansinis reglamentas) 100 straipsnio 2 dalis ir Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnis apibrėžia perkančiajai institucijai tenkančios pareigos nurodyti priežastis per konkretų konkursą neatrinktam dalyviui turinį, o ne, kaip teigia ieškovė, Įgyvendinimo taisyklių 139 straipsnis, kuriame numatoma procedūra, kurios perkančioji institucija turi laikytis prieš atmesdama pasiūlymą, kuriame, kaip ji mano, pasiūlyta kaina yra neįprastai maža.

26      Iš Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalies, Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnio ir Bendrojo Teismo praktikos matyti, kad perkančioji organizacija įvykdo savo pareigą motyvuoti, jei, visų pirma, visiems dalyviams, kurių pasiūlymai atmesti, nedelsdama praneša jų pasiūlymų atmetimo priežastis, o vėliau dalyviams, kurie pateikė priimtinus pasiūlymus ir kurie aiškiai tokios informacijos prašo, per penkiolika kalendorinių dienų nuo raštu pateikto prašymo gavimo dienos praneša laimėjusio pasiūlymo charakteristikas, santykinius pranašumus ir konkurso laimėtojo pavadinimą (šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / OEDT, T‑63/06, EU:T:2010:368, 111 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2012 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / EFSA, T‑457/07, EU:T:2012:671, 45 punktą).

27      Toks veikimo būdas atitinka SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje numatytos pareigos motyvuoti tikslą – aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti teisės akto rengėjo argumentus ir taip leisti suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priemonės priėmimo priežastis, kad galėtų apginti savo teises, o teismui – vykdyti kontrolę (26 punkte minėto Sprendimo Evropaïki Dynamiki / OEDT, EU:T:2010:368, 112 punktas ir jame nurodyta teismo praktika ir 26 punkte minėto Sprendimo Evropaïki Dynamiki / EFSA, EU:T:2012:671, 46 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

28      Svarbu taip pat priminti, kad pareiga motyvuoti turi būti vertinama atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, tai yra į akto turinį, nurodytų priežasčių pobūdį ir asmenų, kuriems aktas skirtas, ar su juo konkrečiai ir tiesiogiai susijusių kitų asmenų suinteresuotumą gauti paaiškinimus (žr. 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, EU:C:1998:154, 63 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 24 punkte minėto Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, EU:T:2008:324, 49 punktą).

29      Taigi, siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju LB įvykdė pareigą motyvuoti, reikia išnagrinėti ginčijamą sprendimą, kuriuo atmesti ieškovės pasiūlymai. Taip pat reikia išnagrinėti 2011 m. liepos 27 d. ieškovei adresuotą raštą, kuriuo per Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą atsakyta į jos aiškų 2011 m. liepos 25 d. prašymą suteikti apie ginčijamą sprendimą papildomos informacijos.

30      Šiuo atveju 2011 m. liepos 22 d. laiške LB nurodė ieškovei priežastis, dėl kurių jos pasiūlymai buvo atmesti, t. y. dėl to, kad juose pasiūlytos kainos buvo neįprastai mažos. LB taip pat informavo ieškovę apie jos teisę prašyti papildomos informacijos apie šio atmetimo priežastis.

31      Kaip nurodyta šio sprendimo 10 punkte, gavęs ieškovės prašymą pateikti paaiškinimų, LB 2011 m. liepos 27 d. laiške nurodė, kad jos pasiūlymai negali būti lyginami su per ankstesnius konkursus pateiktais pasiūlymais ir kad bet kuriuo atveju kai kurie ieškovės padaryti palyginimai klaidingi. Be to, jis pateikė ieškovei vertinimo ataskaitos išrašą, kuriame nurodytos priežastys, dėl kurių jos pasiūlytos kainos pripažintos neįprastai mažomis.

32      Tame ataskaitos išraše buvo nurodyta, kad 2011 m. birželio 29 d. pateikti paaiškinimai neišsklaidė abejonių dėl ieškovės pasiūlymuose nurodytų kainų.

33      Tokia išvada buvo padaryta dėl keturių konsorciumo vardu ir sąskaita ieškovės pateiktų paaiškinimų, kurie buvo suformuluoti arba pakartojami taip:

„1. „Mūsų konsorciumui pavyko optimizuoti ir suderinti veiklą Liuksemburge ir veiklą „near [shore] / off shore“ Rumunijoje“;

2. „Darbuotojų artumas: siūlomi darbuotojai bus lokalizuoti arba Liuksemburge („intra / extra[-muros]“, kad būtų užtikrintas artumas, kuris yra esminis šiam projektui), arba Rumunijoje („extra-muros“)“;

3. [Konsorciumas] Liuksemburgo atveju pats apskaičiavo minimalų 138 EUR darbo dienos užmokesčio tarifą;

4. „Realios bendrosios išlaidos: įskaitytos bendros mūsų konsorciumo išlaidos (valdymo, su infrastruktūra susijusios išlaidos, darbuotojų, esančių „near shore / off shore“, kelionės ir pragyvenimo išlaidos, įmonės valdymo išlaidos, įrangos įrengimo išlaidos, bendros infrastruktūros sąnaudos ir t. t.).“

34      Antra, tame vertinimo ataskaitos išraše, kiek tai susiję su 1 ir 2 punktais („AD 1 + 2“) (žr. šio sprendimo 33 punktą), buvo nurodyta, kad veikla „near [shore] / off shore)“ Rumunijoje ieškovės pasiūlymuose neminima ir kad visi siūlomi žmogiškieji ištekliai buvo Liuksemburge. Jame pridurta, kad šių pasiūlymų dalyje, susijusioje su siūlomų žmogiškųjų išteklių technine kokybe, buvo aiškiai nurodyta, jog „visi siūlomi techninės srities kandidatai [tenkina] reikalavimus turėti mažiausiai trejų metų universitetinių studijų diplomą ir bent trejų metų darbo patirtį“ ir kad „jie visi [dirba] važiavimo atstumu nuo LB“.

35      Kiek tai susiję su 2 ir 3 punktais („AD 2 + 3“) (žr. šio sprendimo 33 punktą), buvo nurodyta, kad tam tikri konsorciumo siūlomi darbuotojo „extra-muros“ darbo dienos užmokesčio tarifai, t. y. „INF‑SYS‑TRAI – 105 eurai“ ir „INF‑SYS‑END‑USE‑SUP – 105 eurai “, buvo mažesni už Liuksemburge taikomą minimalų darbo dienos užmokesčio tarifą, ieškovės nurodytą 2011 m. birželio 29 d. atsakyme.

36      Dėl 4 punkto („AD 4“) buvo nurodyta, kad vertinimo komitetas „abejojo, jog aukštą kvalifikaciją turintis ANA-PROG sutiktų dirbti už tokį minimalų darbo užmokestį“, ir kad, priešingai, nei teigia ieškovė 2011 m. birželio 29 d. atsakyme, bendrosios išlaidos negalėjo būti įtrauktos į darbuotojo darbo dienos užmokesčio tarifą.

37      Vertinimo ataskaitos išraše taip pat buvo pateiktos dvi vertinimo komiteto pastabos, kuriose išreikštos abejonės dėl to, ar aukštos kvalifikacijos darbuotojai „PRO‑MAN“ ir „TEC‑CONS“ sutiktų dirbti atitinkamai už 200 EUR ir 210 EUR „extra-muros“ darbuotojui taikomą darbo dienos užmokesčio tarifą.

38      Galiausiai vertinimo ataskaitos išraše buvo pateiktos išvados, kad 2011 m. birželio 29 d. pateikti paaiškinimai dėl paslaugų teikimo vietos ir darbuotojų lokalizacijos prieštaravo ieškovių pasiūlymams, todėl jų nebuvo galima priimti.

39      Reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į ginčijamą sprendimą ir 2011 m. liepos 27 d. LB laišką, ieškovė aiškiai galėjo suprasti jos pasiūlymų atmetimo priežastis. LB aiškiai pagrindė sprendimą atmesti šiuos pasiūlymus, pirma, pateikdamas paaiškinimus, kurie, jo nuomone, buvo nauji, palyginti su šiais pasiūlymais, ir prieštaravimus, kurie, jo manymu, egzistavo tarp šių pasiūlymų ir 2011 m. birželio 29 d. pateiktų paaiškinimų, ir, antra, nurodydamas šiuose pasiūlymuose nurodytas tariamai neįprastai mažas kainas.

40      Taigi LB nusprendė, kad ieškovės pasiūlymai buvo parengti turint omenyje Liuksemburge esančius darbuotojus, dirbančius važiavimo atstumu nuo LB, o ne Rumunijoje lokalizuotus darbuotojus ir toje valstybėje narėje teikiamas paslaugas. Iš to jis padarė išvadą, kad šių pasiūlymų kainos buvo neįprastai mažos, nes, pirma, kai kuriems darbuotojams siūlomi tarifai buvo mažesni už Liuksemburge taikomą minimalų darbo dienos užmokesčio tarifą, kurį ieškovė nurodė 2011 m. birželio 29 d. atsakyme, ir, antra, dėl kai kurių kitų darbuotojų ekonomiškai nebuvo realu manyti, kad šiuose pasiūlymuose nurodyti darbuotojai sutiktų dirbti Liuksemburge už siūlomą tarifą.

41      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad LB savo raštuose ir prie jo 2011 m. liepos 27 d. rašto pridėtame vertinimo ataskaitos išraše teisiškai pakankamai motyvavo ieškovės pasiūlymų atmetimą. Darytina išvada, kad jis paisė Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalyje ir Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

42      Pirma, šios išvados nepaneigia ieškovės argumentas, kad tai, jog ji galėjo būti informuota apie atrinktų pasiūlymų charakteristikas ir santykinius pranašumus, nebuvo svarbu, nes šie pasiūlymai atmesti ne dėl to, kad remtasi jų palyginimu su atrinktais pasiūlymais.

43      Reikia konstatuoti, kad ginčijame sprendime LB iš tikrųjų nurodė, jog ieškovė galėjo sužinoti atrinktų pasiūlymų charakteristikas ir santykinius pranašumus. Jei ieškovė šia informacija nebuvo suinteresuota, ji visiškai nebuvo įpareigota jos prašyti. Tačiau, kaip matyti iš Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalies ir Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnio 3 dalies, LB turėjo ją informuoti apie šią galimybę.

44      Antra, to, kad ieškovės pasiūlymai atmesti pakankamai motyvuojant, nepaneigia ieškovės argumentas, kad ginčijamu sprendimu pažeistas esminis reikalavimas, numatytas Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnio 3 dalyje. Ieškovės teigimu, nors šioje nuostatoje minimame sprendime turi būti nurodytos tik priežastys, dėl kurių pasiūlymas neatitinka atrankos kriterijų arba kodėl pasiūlymas nėra geriausias atsižvelgiant į sutarties sudarymo kriterijus, speciali nuostata numatyta tam atvejui, kai pasiūlymas atmetamas dėl jame pasiūlytos neįprastai mažos kainos. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčijamu sprendimu pažeistas šis esminis reikalavimas.

45      Šis kaltinimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir nebūtina spręsti dėl jo priimtinumo, kurį Komisija ginčija. Įgyvendinimo taisyklių 147 straipsnis, kaip matyti iš jo pavadinimo, skirtas vertinimo rezultatams. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse kalbama apie protokolą, o šio straipsnio 3 dalyje – apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą. Nors Įgyvendinimo taisyklių 147 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodoma šiame sprendime pateiktina informacija, toje nuostatoje nenumatyta, kad tokia informacija turi būti nurodyta rašte, kuriuo nelaimėjusiems dalyviams pranešamas minėto sprendimo turinys. Perkančiosios organizacijos pranešimą dalyviams, ypač kurių pasiūlymai neatrinkti, ir šio pranešimo turinį reglamentuoja Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnis. Taigi Įgyvendinimo taisyklių 147 straipsnis nereikšmingas nustatant perkančiajai organizacijai tenkančios pareigos motyvuoti neatrinktam dalyviui turinį rengiant raštą, kuriuo jam pranešamas perkančiosios organizacijos sprendimo turinys.

46      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

 Dėl ieškinio pagrindo, siejamo su taikytinos procedūros pažeidimu

47      Šiame pagrinde ieškovė iš esmės nurodo Įgyvendinimo taisyklių 139 straipsnio 1 dalyje numatytą procedūros pažeidimą ir apskritai šio straipsnio pažeidimą, nes ji ginčija jos pasiūlymų atmetimo dėl neįprastai mažų kainų pagrįstumą.

48      Komisija nesutinka su ieškovės argumentais.

49      Pagal Įgyvendinimo taisyklių 139 straipsnio 1 dalį, jei konkretaus konkurso pasiūlymuose nurodytos neįprastai mažos kainos, perkančioji organizacija, prieš vien dėl to atmesdama šiuos pasiūlymus, raštu paprašo informacijos apie pasiūlymo sudedamąsias dalis, kurias ji laiko svarbiomis, ir jas patikrina, atitinkamai išklausiusi šalis ir atsižvelgusi į pateiktus paaiškinimus.

50      Pirma, jei Bendrasis Teismas pripažintų, kad šių pasiūlymų atmetimo priežastys nurodytos 2011 m. liepos 27 d. rašte, ieškovė pažymi, kad LB šiame laiške nurodyta šio atmetimo priežastis buvo ta, kad pasiūlytos kainos buvo neįprastai mažos. Kita vertus, motyvai, kuriuos jis papildomai nurodė remdamasis vertinimo komiteto ataskaita, yra nesusiję su šia atmetimo priežastimi ir nereikšmingi. Šiuo tikslu ieškovė cituoja šios ataskaitos išvadą, kad „konsorciumo jo atsakyme pateikta informacija apie paslaugų teikimo vietą ir darbuotojų lokalizaciją prieštarauja [pasiūlymams], todėl ji negali būti priimta“.

51      Taigi reikia konstatuoti, kad nurodydama šį pirmąjį kaltinimą ieškovė iš esmės teigia, kad vertinimo ataskaitoje nurodytos jos pasiūlymų atmetimo priežastys nesusijusios su ginčijamame sprendime nurodyta atmetimo priežastimi.

52      Šis kaltinimas atmestinas.

53      Iš tikrųjų reikia manyti, jog, kadangi ieškovė nori pasakyti, kad jos pasiūlymai buvo atmesti dėl kitos priežasties nei neįprastai mažos jos pasiūlytos kainos, šis kaltinimas turi būti nagrinėjamas sprendžiant dėl ieškinio pagrindo, siejamo su klaidingu ginčijamo sprendimo teisiniu pagrindu.

54      Be to, reikia priminti, kad nagrinėjant pirmąjį ieškinio pagrindą jau konstatuota, kad LB pakankamai išsamiai paaiškino ieškovės pasiūlymų atmetimo priežastį. Jis konkrečiai nurodė priežastis, dėl kurių 2011 m. birželio 29 d. pateikti paaiškinimai neišsklaidė abejonių dėl šiuose pasiūlymuose nurodytų kainų, ir išdėstė priežastis, dėl kurių, jo nuomone, tos kainos buvo neįprastai mažos (žr. šio sprendimo 39–46 punktus).

55      Galiausiai vertinimo ataskaitos išraše pateikiamą išvadą, kurią ieškovė citavo, reikia aiškinti atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis ji padaryta (žr. šio sprendimo 32–38 punktus). Išrašas pradedamas tvirtinimu, kad išanalizavęs 2011 m. birželio 29 d. atsakymą vertinimo komitetas padarė išvadą, jog ieškovės pasiūlymai turėjo būti atmesti dėl nurodytų neįprastai mažų kainų. Tada pateikiama 2011 m. birželio 29 d. pateiktų paaiškinimų dėl kainų, kurias perkančioji organizacija pripažino neįprastai mažomis, analizė; joje pabrėžiama, kad yra neatitikimų tarp šių paaiškinimų ir ieškovės pasiūlymų, išreiškiama abejonė dėl pasiūlytos tam tikrų darbuotojų kainos ekonominio realumo ir ginčijamas tam tikrų sąnaudų įtraukimas į šias kainas. Išrašas baigiamas ieškovės cituota išvada, kurioje apibendrinamos priežastys, dėl kurių į 2011 m. birželio 29 d. pateiktus paaiškinimus nebuvo galima atsižvelgti dėl jų nesuderinamumo su ieškovės pasiūlymų turiniu. Taigi, priešingai, nei teigia ieškovė, ši išvada nebuvo nereikšminga, kiek tai susiję su jos pasiūlymų atmetimo priežastimi, t. y. neįprastai mažomis juose nurodytomis kainomis, o LB remiantis vertinimo komiteto ataskaita papildomai nurodytos priežastys nebuvo nesusijusios su šia priežastimi.

56      Antra, kadangi vertinimo komitetas neatsižvelgė į 2011 m. birželio 29 d. atsakyme ieškovės nurodytą pateisinimą, dėl to padarytas Įgyvendinimo taisyklių 139 straipsnio ir teismo praktikos pažeidimas. Ieškovė teigia, kad dėl neatsižvelgimo į jos paaiškinimus nebuvo tinkamo apsikeitimo nuomonėmis, o buvo veikiau LB monologas. Nors ieškovės pripažįsta, kad perkančioji organizacija neprivalo tęsti dialogo neribotą laiką su tam tikru dalyviu, ji teigia, kad LB turėjo jai suteikti galimybę pagrįsti savo pasiūlymą.

57      Visų pirma reikia priminti, kad, remiantis Įgyvendinimo taisyklių 139 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija privalo leisti konkurso dalyviui paaiškinti arba net pagrįsti savo pasiūlymo charakteristikas prieš jį atmesdama, jei mano, kad pasiūlymo kaina yra neįprastai maža. Taigi pareiga patikrinti pasiūlymo rimtumą siejama su išankstinėmis abejonėmis dėl pasiūlymo patikimumo, žinant, kad šio straipsnio pagrindinis tikslas yra sudaryti konkurso dalyviui sąlygas nebūti pašalintam iš procedūros be galimybės pagrįsti savo pasiūlymo, kuriame tariamai nurodyta neįprastai maža kaina, turinį (2010 m. gegužės 11 d. Sprendimo PC‑Ware Information Technologies / Komisija, T‑121/08, EU:T:2010:183, 72 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

58      Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju LB, kilus abejonių dėl ieškovės pasiūlymų patikimumo, turėjo pareigą suteikti jai galimybę pagrįsti savo pasiūlymų, kuriuose, jo manymu, nurodytos neįprastai mažos kainos, turinį.

59      Nagrinėjamu atveju LB įvykdė šią pareigą.

60      Tiesa, dublike ieškovės argumentai šiuo klausimu yra prieštaringi, nes ji pripažįsta, kad galimybė paaiškinti jos pasiūlymų turinį jai buvo suteikta, tačiau kartu ji teigia priešingai. Atsakydama į Bendrojo Teismo per teismo posėdį užduotą klausimą ji nurodė, kad jai buvo adresuotas tik vienas raštas, kuriame jos prašyta paaiškinimų, o to nepakako, kad būtų galima pripažinti, jog buvo laikytasi Įgyvendinimo taisyklių 139 straipsnio 1 dalyje numatytos procedūros.

61      Vis dėlto reikia konstatuoti, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 139 straipsnio 1 dalį LB suteikė ieškovei galimybę paaiškinti savo pasiūlymų turinį. 2011 m. birželio 27 d. raštu LB ieškovei, kaip konsorciumo atstovei, pateikė prašymą pateikti informacijos, kuriame jis prašė paaiškinti, kaip jos pasiūlymuose skaičiuotas darbuotojo darbo dienos užmokesčio tarifas (žr. šio sprendimo 6 punktą). Ieškovė atsakė į šį prašymą per nustatytą terminą – pateikė atsakymą 2011 m. birželio 29 d.

62      Be to, dėl ieškovės teiginio, jog LB jai skirtą sprendimą priėmė nesuteikdamas jai galimybės pateikti konkretesnių ir išsamesnių paaiškinimų, kad būtų išsklaidytos jo abejonės, pakanka konstatuoti, kad dublike ieškovė pripažįsta, jog LB neprivalėjo pradėti neribotą laiką trunkančio dialogo su konsorciumu.

63      Galiausiai, dėl ieškovės apgailestavimo, kad neatsižvelgta į 2011 m. birželio 29 d. pateiktus paaiškinimus, iš ieškovei pateikto vertinimo ataskaitos išrašo matyti, kad LB į juos atsižvelgė, nes jis juos nagrinėjo ir prieš atmesdamas lygino su ieškovės pasiūlymais (žr. šio sprendimo 31–38 punktus).

64      Todėl ieškovė neįrodė, kad pažeista Įgyvendinimo taisyklių 139 straipsnyje numatyta procedūra.

65      Trečia, ieškovė teigia, kad LB pagrindimas, kodėl neatsižvelgta į 2011 m. birželio 29 d. pateiktus paaiškinimus, yra nepagrįstas, ir tvirtina, kad LB ne visai tinkamai juos suprato.

66      Šiuo atžvilgiu ieškovė per teismo posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą patvirtino, kad šiuo kaltinimu ji nurodė perkančiosios organizacijos klaidą, padarytą vertinant 2011 m. birželio 29 d. pateiktus paaiškinimus ir atmetant jos pasiūlymus dėl to, kad juose pasiūlyta kaina buvo neįprastai maža, kaip ji suprantama pagal Įgyvendinimo taisyklių 139 straipsnį.

67      Pirma, reikia pripažinti, kad ieškovė negali teigti, kad LB padarė klaidą dėl to, jog tik nurodė, kad per ankstesnius konkursus pateikti pasiūlymai nebuvo svarbūs, nes tie konkursai tarpusavyje nesusiję.

68      Tiesa, LB pažymėjo, jog per kiekvieną konkursą buvo atliekami savarankiški vertinimai, todėl ieškovės pateikti palyginimai su kita sutartimi buvo nereikšmingi. Tačiau jis pridūrė, kad tie palyginimai dar ir buvo klaidingi, ir nurodė to priežastis. Pirma, LB teigimu, kainos „intra-muros“ nebuvo tokios pat, kokias ieškovė nurodė šiuose pasiūlymuose ir prieš ketverius metus pateiktuose pasiūlymuose. Antra, priešingai, nei teigia ieškovė 2011 m. birželio 29 d. atsakyme, jos pasiūlymuose nurodytos kainos buvo mažesnės už siūlytas ieškovės nurodytuose ankstesniuose pasiūlymuose ne vien darbuotojų „extra-muros“ atžvilgiu.

69      Be to, LB teisingai nusprendė, kad ieškovės pasiūlymuose siūlytų kainų lyginimas su per kitus konkursus pateiktuose pasiūlymuose nurodytomis kainomis nebuvo svarbus. Priešingai, nei teigia ieškovė, t. y. kad joks precedentas nėra nereikšmingas, kai kalbama apie „tą pačią sutartį“, pasiūlymo turinys turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į kvietimą dalyvauti konkurse, dėl kurio tas pasiūlymas pateikiamas.

70      Antra, ieškovė teigia, kad vertinimo komitetas neteisingai grindė savo teiginį, jog pateikta informacija neišsklaidė abejonių dėl pasiūlytų kainų, atsižvelgiant į tai, kad visi konsorciumo pasiūlyti žmogiškieji ištekliai turėjo būti lokalizuoti Liuksemburge. Nors nebuvo pareigos ar įsipareigojimo įkurdinti darbuotojus Liuksemburge, vertinimo komitetas darė prielaidą, kad konsorciumo pasiūlyti darbuotojai čia gyvena. Vertinimo komitetas tęsė procedūrą ir atmetė 2011 m. birželio 29 d. pateiktus paaiškinimus, kad tam tikri jos Liuksemburge įdarbinti asmenys galėjo būti komandiruojami į Rumuniją, prireikus daliai laiko. Ieškovės pasiūlymuose arti esantys darbuotojai pasiūlyti tik jei prireiktų projektą vykdyti tiesiogiai.

71      Dėl to skiltyje „AD 2 + 3“ (žr. šio sprendimo 35 punktą) pateikiamas vertinimo komiteto teiginys, kad „tam tikri konsorciumo siūlomi „extra-muros“ darbuotojo darbo dienos užmokesčio tarifai, t. y. INF‑SYS‑TRAI ‑ 105 eurai ir INF‑SYS‑END‑USE‑SUP – 105 eurai, [buvo] mažesni už Liuksemburge taikomą minimalų darbo dienos užmokesčio tarifą, kurį ieškovė nurodė 2011 m. birželio 29 d. atsakyme“, ir panašus teiginys skiltyje „AD 4“ (žr. šio sprendimo 36 punktą) nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, nes, nors atlyginimai buvo santykinai maži kalbant apie Liuksemburgą, juos reikėjo lyginti su atlyginimais Rumunijoje, kurie gerokai mažesni.

72      Reikia pažymėti, kad vertinimo komitetas nusprendė, jog ieškovės pasiūlymuose pasiūlyti darbuotojų darbo užmokesčio tarifai pernelyg maži Liuksemburge dirbančių asmenų atveju. Pirma, jis pažymėjo, kad tam tikrų darbuotojų kategorijų atveju siūloma kaina buvo mažesnė už minimalų darbo užmokestį Liuksemburge, kurį apskaičiavo ieškovė 2011 m. birželio 29 d. atsakyme. Antra, jam kilo abejonių dėl to, ar, kiek tai susiję su kitomis darbuotojų kategorijomis, aukštos kvalifikacijos darbuotojai sutiktų dirbti už pasiūlytus tarifus.

73      Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad ieškovė neginčija, jog jos pasiūlymuose nurodytos kainos abiem atvejais galėjo būti laikomos per mažomis Liuksemburge dirbančių darbuotojų atveju.

74      Kita vertus, ieškovė nesutinka su vertinimo komiteto vertinimu, kad jos pasiūlymai būtų pakeisti, jei būtų atsižvelgta į 2011 m. birželio 29 d. pateiktus paaiškinimus. Ieškovės nuomone, perkančioji organizacija neteisingai nusprendė, kad pasiūlymuose reikėjo nurodyti visą vykdant pirkimo sutartį dalyvausiantį personalą ir kad ieškovės paaiškinimai buvo šių pasiūlymų pakeitimai.

75      Ieškovės teigimu, pareiga nurodyti pasiūlymuose visą vykdant sutartį dalyvausiantį personalą vis dėlto nebuvo tokia aiški, kaip tai pasirodė Komisijai.

76      Pirma, ieškovė pažymi, kad tiesa, jog „specifikacijos 4.3.3.4 punkte („Projekto įgyvendinimas“) [buvo numatyta], kad tik laimėjusio dalyvio pasiūlyme pasiūlyti žmogiškieji ištekliai [galės] atlikti reikalaujamas užduotis“. Vis dėlto šiame punkte buvo aptariamas konkretus projektas pagal preliminariąją sutartį, būtent užsakymai ar pirkimai, atliekami atsižvelgiant į laiką ir išteklius. Taigi egzistuoja abejonė, ar šis specifikacijos punktas buvo skirtas dalyvio pasiūlymui, susijusiam su preliminariąja sutartimi, ar rangovo pasiūlymui, susijusiam su konkrečiu projektu.

77      Be to, ieškovė tvirtina, kad, atsižvelgiant į preliminariosios sutarties 1.4.2 punkte įtvirtintą sąlygą, pagal kurią rangovas perkančiosios organizacijos prašymu turėjo pateikti pasiūlymą dėl konkretaus užsakymo ar pirkimo, o tame pasiūlyme turėjo būti, be kita ko, pateikiami siūlomų vykdyti sutartį asmenų gyvenimo aprašymai ir deklaracija apie galimybę pasinaudoti jų paslaugomis, vienintelis pagrįstas specifikacijos 4.3.3.4 punkto aiškinimas buvo toks – šiame punkte buvo kalbama apie šį konkretų užsakymą arba šį pirkimą. Taigi perkančioji organizacija klaidingai aiškino šią nuostatą ir neturėjo pripažinti, kad nebuvo galima priimti 2011 m. birželio 29 d. pateiktų paaiškinimų.

78      Antra, ieškovė tvirtina, kad bet kuriuo atveju, net jei Bendrasis Teismas nuspręstų, kad ši pareiga buvo susijusi su preliminariąja sutartimi, ji negali būti laikoma bendrąja pareiga. Iš tikrųjų specifikacijos 4.3.3.4 punkto 3 papunktis („Žmogiškieji ištekliai ir pavadavimas“) buvo skirtas tik projektams, kuriuose atsižvelgiama į laiką ir išteklius, o ne fiksuotos kainos projektams.

79      Taigi, ieškovės teigimu, 2011 m. birželio 29 d. pateikti paaiškinimai dėl paslaugų „extra-muros“ teikimo vietos nebuvo nesuderinami su pareiga suteikti tik ieškovės pasiūlymuose nurodytus darbuotojus, nes tokia pareiga, jeigu ji egzistavo, galėjo būti taikoma tik projektams, kuriuose atsižvelgiama į laiką ir išteklius, o jie, administracijos teigimu, sudarė tik mažą projektų dalį ir dėl to nebuvo lemiami nustatant bendrą kainą. Taigi ieškovė teigia, kad ji galėjo teikti atitinkamas paslaugas už savo pasiūlymuose siūlomą kainą ir kompensuoti didesnę kainą, numatytą tokio tipo projektams, kurių pasiūlymuose numatyti darbuotojai, mažesnėmis kainomis, numatytomis fiksuotos kainos projektams, kurias lemia Rumunijoje palankios sąlygos. Taigi 2011 m. birželio 29 d. pateikti paaiškinimai nebūtų lėmę jos pasiūlymų pakeitimo.

80      Reikia pažymėti, kad vertinimo komitetas nesirėmė ieškovės pasiūlymuose pasiūlytų asmenų gyvenimo aprašymais, bet nurodė tai, kad šiuose pasiūlymuose jokia konsorciumo veikla Rumunijoje nepaminėta.

81      Be to, jis pabrėžė, kad visi ieškovės pasiūlymuose siūlomi žmogiškieji ištekliai buvo Liuksemburge ir kad konsorciumo vardu ir sąskaita ieškovė nurodė, kad visi siūlomi darbuotojai dirba važiavimo atstumu nuo LB. Ieškovė neginčija šių teiginių teisingumo ir pripažįsta, kad jos pasiūlymuose neminimas paslaugų teikimas Rumunijoje.

82      Taigi, priešingai, nei teigia ieškovė, 2011 m. birželio 29 d. pateikti paaiškinimai buvo jos pasiūlymų pakeitimas ir jų nebuvo galima priimti.

83      Kadangi nereikia atsakyti į klausimą, ar, kaip teigia ieškovė, dalyvis turėjo teisę sudarant preliminariąją sutartį keisti siūlomų asmenų gyvenimo aprašymus, pakanka konstatuoti, kad ieškovės pasiūlymuose buvo aiškiai nurodyta, jog visi siūlomi asmenys dirbo važiavimo atstumu nuo LB. Tačiau nei skelbime apie pirkimą, nei specifikacijoje ieškovės nereikalauta savo pasiūlymuose pateikti tokį su konsorciumo darbuotojų lokalizacija susijusį teiginį. Taigi šis teiginys laikytas ieškovės pasiūlymų dalimi.

84      Reikia pabrėžti, kad pagal specifikacijų 1.10 punktą („Pasiūlymo galiojimo laikotarpis“) pasiūlymas turėjo galioti devynis mėnesius nuo galutinio jo pateikimo termino, o tuo laikotarpiu dalyviai negalėjo keisti nė vienos jų pasiūlymo sąlygos. Be to, reikia pažymėti, kaip tai daro ir Komisija, kad, remiantis specifikacijos 1.9 punktu („Bendrosios pasiūlymo pateikimo sąlygos“), „pasiūlymas, kurį pateikė dalyvis, jam privalomas vykdant pirkimą, jei jis [taptų] laimėtoju“. Galiausiai, reikia pažymėti, kad pagal specifikacijos 2.7.2 punktą in fine („Techninių sutarties sudarymo kriterijų vertinimas“), „jei dalyvio pasiūlyme nurodyta daugiau, nei to minimaliai reikalaujama specifikacijoje, šis pasiūlymas jį saisto visą sutarties vykdymo laikotarpį, jei jis taptų laimėtoju“.

85      Taigi ieškovė negalėjo pakeisti savo pasiūlymuose pateiktų teiginių dėl konsorciumo darbuotojų lokalizacijos, kartu nepakeisdama savo pasiūlymų sąlygų.

86      Be to, reikia pripažinti, kad Rumunijoje dirbantys asmenys negali būti laikomi asmenimis, kurie yra važiavimo atstumu nuo Liuksemburgo ir netoli jo.

87      Todėl LB teisingai nusprendė, kad 2011 m. birželio 29 d. pateikti paaiškinimai, kad siūlomi darbuotojai nebūtinai bus važiavimo atstumu nuo LB, bet bus ir Rumunijoje, buvo ieškovės pasiūlymų pakeitimas. Dėl to jis padarė teisingą išvadą, kad negalėjo priimti šių paaiškinimų, o ieškovė neginčijo to, kad perkančioji organizacija jos pasiūlymų pakeitimo šiuo etapu negalėjo priimti pagal Finansinio reglamento 99 straipsnį ir Įgyvendinimo taisyklių 148 straipsnį, kuriais draudžiama pakeisti pradinio pasiūlymo sąlygas (šiuo klausimu žr. 2012 m. spalio 25 d. Sprendimo Astrim ir Elyo Italia / Komisija, T‑216/09, EU:T:2012:574, 95 punktą).

88      Galiausiai, pažymėtina, kad ieškovės pasiūlyme nurodyti žmogiškųjų išteklių darbo užmokesčio tarifai turėjo atitikti teiginį dėl jų lokalizacijos, kuris taip pat buvo nurodytas šiuose pasiūlymuose. Vis dėlto ieškovė tokius tarifus paaiškino tik tuo, kad kai kurie darbuotojai dirbtų Liuksemburge, o kiti tai darytų Rumunijoje. Be to, reikia priminti, kad ieškovė neginčija, jog šiuose pasiūlymuose nurodyti tarifai galėtų būti laikomi neįprastai mažais, kalbant apie Liuksemburge dirbančius darbuotojus.

89      Taigi 2011 m. birželio 29 d. pateikti paaiškinimai negalėjo išsklaidyti LB abejonių dėl ieškovės pasiūlymuose pasiūlytų kainų, kurias jis laikė neįprastai mažomis.

90      Tai reiškia, kad ieškovės argumentai, kuriais ji ginčija jos pasiūlymų atmetimo dėl neįprastai mažų kainų pagrįstumą, turi būti atmesti.

91      Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentai, kad paaiškinimai buvo susiję ne su jos pasiūlymais, todėl jie negalėjo jų pakeisti. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija padarė klaidą atrankos kriterijumi papildžiusi sutarties sudarymo kriterijus, todėl šį kriterijų tenkinantis dokumentas negali būti laikomas pasiūlymų dalimi.

92      Šiuo atžvilgiu ieškovė remiasi Įgyvendinimo taisyklių 138 straipsnio 2 dalimi, 137 straipsnio 1 dalimi ir 137 straipsnio 2 dalies a punktu. Be to, ji nurodo teismo praktiką, pagal kurią negalima laikyti „sutarties sudarymo kriterijais“ kriterijų, kuriuos taikant ne siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o iš esmės norima tik įvertinti konkurso dalyvių gebėjimą įvykdyti nagrinėjamą sutartį (2008 m. sausio 24 d. Sprendimo Lianakis ir kt., C‑532/06, EU:C:2008:40, 29 ir 30 punktai).

93      Reikia pažymėti, kad šiuos argumentus ieškovė pateikia iš esmės manydama, kad vertinimo komitetas atlikdamas pasiūlymų vertinimą įtraukė dar vieną kriterijų, susijusį su darbuotojų komandų technine verte, kuris buvo atrankos kriterijus, o tai reiškia, kad šį kriterijų tenkinantis dokumentas negalėjo būti laikomas šių pasiūlymų sudedamąja dalimi ir negalėjo jų pakeisti.

94      Reikia pripažinti, kad šis kaltinimas pirmą kartą pateiktas dublike, tačiau ne dėl to, kad jis grindžiamas teisinėmis ar faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui, ar kad juo detalizuojamas ieškinyje nurodytas pagrindas. Todėl jį reikia atmesti kaip nepriimtiną, remiantis Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalimi.

95      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

 Dėl ieškinio pagrindo, siejamo su piktnaudžiavimu įgaliojimais ir klaidingu teisiniu pagrindu

96      Ieškovė visų pirma teigia, kad sprendimas, kuriuo atmesti jos pasiūlymai, negalėjo būti grindžiamas Įgyvendinimo taisyklių 139 straipsniu, todėl jis priimtas remiantis neteisingu teisiniu pagrindu. Be to, ji teigia, jog LB piktnaudžiavo šioje nuostatoje numatyta procedūra, kad atmestų jos pasiūlymus.

97      Komisija ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.

98      Pirma, ieškovė tvirtina, kad Įgyvendinimo taisyklių 139 straipsnyje nenumatytas pasiūlymo atmetimo dėl jame nurodytų neįprastai mažų kainų atvejis, todėl juo negalima remtis pašalinant konkurso dalyvį dėl to, kad jis neišsamiai aprašė konsorciumo veikimą žmogiškųjų išteklių srityje.

99      Kaip teigia ieškovė, jos pasiūlymai buvo atmesti vien dėl to, kad jie buvo nepakankamai visapusiški ir išsamūs, nes juose neužsiminta apie dalį įmonės, įdarbinančios darbo jėgą Rumunijoje. Išnagrinėjęs 2011 m. birželio 29 d. ieškovės atsakymą, vertinimo komitetas nurodė, kad „minėta veikla, „vykdoma Rumunijoje“, [ieškovės pasiūlymuose] neminima“. Toks nepaminėjimas ieškovės pasiūlymuose vertinimo komitetui suteikė pakankamai diskrecijos nuspręsti, kad šiuose pasiūlymuose nurodytos kainos buvo neįprastai mažos. Ieškovės teigimu, šie pasiūlymai galėjo būti atmesti tik remiantis sutarties sudarymo kriterijais.

100    Dublike ieškovė pažymi, kad sutarties sudarymo kriterijai apėmė techninę vertę ir kainą ir kad kainų atžvilgiu jos pasiūlymai buvo geresni už kitus pasiūlymus. Tačiau, kadangi vertinimo ataskaitoje nebuvo kainų įvertinimo, ji negalėjo žinoti, ar jos pasiūlymuose nurodytas geriausias kainos ir kokybės santykis. Taigi ji mano, kad šiuos pasiūlymus teisėtai buvo galima atmesti tik taikant skelbime apie pirkimą nurodytus kriterijus ir bendrai įvertinus konsorciumo atsakymų kokybę, dėl kurios ji pripažįsta, kad jos pasiūlymai galėjo būti įvertinti blogiau už kitų dalyvių pasiūlymus, atsižvelgiant į tai, kad trūko aiškumo apibūdinant konsorciumo veikimą žmogiškųjų išteklių srityje. Bet kuriuo atveju sutarties sudarymo kriterijai, susiję su žmogiškaisiais ištekliais, negalėjo būti taikomi kaip sutarties sudarymo kriterijai, kitaip kiltų klausimas dėl potencialaus konsorciumo pasiūlymo atmetimo teisėtumo.

101    Be to, ieškovės teigimu, atsižvelgiant į 2011 m. birželio 29 d. pateiktus paaiškinimus, ypač dėl paslaugų teikimo ekonominių sąlygų, šiuose pasiūlymuose nurodytos kainos negalėjo būti kvalifikuotos kaip neįprastai mažos.

102    Reikia visų pirma konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, vertinimo komitetas nenagrinėjo su žmogiškaisiais ištekliais susijusio sutarties sudarymo kriterijaus, kai lygino informaciją apie konsorciumo siūlomą darbuotojų lokalizaciją ir nurodytus tarifus. Tame procedūros etape jis tik patikrino, ar ieškovės pasiūlymuose nurodyti žmogiškųjų išteklių darbo užmokesčio tarifai atitinka ieškovės paaiškinimus, kad šie tarifai buvo susiję su žmogiškųjų išteklių lokalizacija ir tuose pasiūlymuose esančiais teiginiais dėl šios lokalizacijos.

103    Be to, ieškovė neteisingai teigia, kad jos pasiūlymuose neminima tam tikra informacija, nes konsorciumas visapusiškai neaprašė savo veikimo žmogiškųjų išteklių srityje.

104    Iš tikrųjų reikia pripažinti, kad perkančioji organizacija niekaip negalėjo matyti ar suprasti, kad ieškovės pasiūlymuose trūko informacijos. Tačiau ji teisingai nusprendė, kad kai ieškovės, kaip konsorciumo atstovės, buvo klausiama apie jos pasiūlymuose nurodytas kainas, ši pakeitė informaciją apie žmogiškųjų išteklių lokalizaciją, nors ši informacija jos pasiūlymuose buvo pateikta neturint pareigos to daryti pagal konkurso sąlygas ar specifikacijas (žr. šio sprendimo 83 punktą). Taigi 2011 m. birželio 29 d. ieškovės pateiktais paaiškinimais jos pasiūlymai buvo pakeisti, o ne papildyti (žr. šio sprendimo 82–87 punktus).

105    Kadangi vertinimo komitetas negalėjo atsižvelgti į ieškovės konsorciumo vardu pateiktą informaciją, nes taip būtų pritaręs jos pasiūlymų pakeitimui, ši informacija neleido perkančiajai organizacijai atsakyti į jai kylančius klausimus dėl darbuotojo darbo dienos užmokesčio tarifo. Kadangi į šiuos klausimus atsakymo rasti nepavyko, pasiūlymai atmesti dėl juose nurodytų neįprastai mažų kainų. Šiuo klausimu reikia priminti, kad ieškovė neįrodė, jog LB padarė klaidą dėl to, kad atmetė jos pasiūlymus dėl šios priežasties (žr. šio sprendimo 90 ir 95 punktus).

106    Tai reiškia, kad ieškovės argumentai, kad ji negalėjo žinoti, ar jos pasiūlymuose nurodytas geriausias kainos ir kokybės santykis, ir kad šiuos pasiūlymus teisėtai buvo galima atmesti tik taikant skelbime apie pirkimą nurodytus kriterijus, įskaitant bendrą konsorciumo atsakymų kokybės įvertinimą, turi būti atmesti kaip nereikšmingi.

107    Todėl, kadangi ieškovės pasiūlymai buvo atmesti ne dėl kokios kitos priežasties, o tik dėl to, kad juose nurodytos kainos buvo neįprastai mažos, ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas klaidingu teisiniu pagrindu, o ieškovės kaltinimas turi būti atmestas.

108    Antra, ieškovė tvirtina, kad neturėtų būti nagrinėjama, ar kainos yra neįprastai mažos, siekiant pašalinti dalyvį dėl jo pasiūlymo netinkamumo. Taigi nagrinėjamu atveju LB piktnaudžiavo Įgyvendinimo taisyklių 139 straipsnyje numatyta procedūra, kad atmestų ieškovės pasiūlymus po to, kai ši įrodė, jog pasiūlymuose nurodytos kainos nebuvo neįprastai mažos.

109    Šiems argumentams negali būti pritarta.

110    Reikia priminti, kad, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, „piktnaudžiavimo įgaliojimais“ sąvoka apima atvejus, kai administracinės valdžios institucija naudojasi savo įgaliojimais kitu tikslu nei tas, dėl kurio jie buvo suteikti. Sprendimas gali būti laikomas priimtas piktnaudžiaujant įgaliojimais tik tuomet, kai paaiškėja, kad jis, remiantis objektyviais, svarbiais ir nuosekliais veiksniais, buvo priimtas tokiu tikslu (1990 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Fedesa ir kt., C‑331/88, EU:C:1990:391, 24 punktas ir 2005 m. gegužės 10 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑400/99, EU:C:2005:275, 38 punktas). Tuo atveju, kai siekiama kelių tikslų, net jeigu, be teisėtų motyvų, yra ir nepagrįstų, sprendimas nebus laikomas piktnaudžiavimu įgaliojimais, jeigu pagrindinis tikslas pasiekiamas (1954 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Italija / Aukščiausioji valdžios institucija, 2/54, EU:C:1954:8, p. 73, 103; 2005 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo EDP / Komisija, T‑87/05, EU:T:2005:333, 87 punktas ir 20 punkte minėto Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, EU:T:2011:731, 109 punktas).

111    Nagrinėjamu atveju pakanka pažymėti, kad ieškovė nepateikė jokio reikšmingo argumento, pagrindžiančio jos teiginį, kad LB piktnaudžiavo Įgyvendinimo taisyklių 139 straipsnyje numatyta procedūra, kad atmestų ieškovės pasiūlymus.

112    Jei ieškovė šiuo kaltinimu siekia nurodyti piktnaudžiavimą įgaliojimais vien dėl to, kad jos pasiūlymai atmesti remiantis klaidingu teisiniu pagrindu, pakanka priminti, kad ji negalėjo įrodyti tokios perkančiosios organizacijos klaidos (žr. šio sprendimo 107 punktą).

113    Galiausiai reikia konstatuoti, kad ieškovė nepateikė jokio įrodymo, galinčio patvirtinti, kad nagrinėjamu atveju LB savo įgaliojimus naudojo kitiems tikslams nei tikslui nustatyti pasiūlymus, kurie turi būti atrinkti.

114    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis ieškinio pagrindas ir visas ieškinys turi būti atmesti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

115    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

116    Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi pagal Komisijos pateiktus reikalavimus padengti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Computer Resources International (Luxembourg) SA padengia bylinėjimosi išlaidas, įskaitant susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.

Czúcz

Pelikánová

Popescu

Paskelbta 2014 m. lapkričio 5 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


* Proceso kalba: anglų.