Language of document :

2022 m. liepos 29 d. Tirrenia di navigazione SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2022 m. gegužės 18 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimo byloje T-601/20 Tirrenia di navigazione SpA / Europos Komisija

(Byla C-515/22 P)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Tirrenia di navigazione SpA, atstovaujama advokatų B. Nascimbene, F. Rossi Dal Pozzo ir A. Moriconi

Kita apeliacinio proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti 2022 m. gegužės 18 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-601/20;

panaikinti 2020 m. kovo 2 d. Komisijos sprendimo (ES) 2020/1411 1 straipsnio 3 dalį ir 2 straipsnį;

nepatenkinus 2 punkte pateikto reikalavimo, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo kitai Bendrojo Teismo kolegijai;

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė skundžia 2022 m. gegužės 18 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-601/20, Tirrenia di navigazione SpA / Komisija, kuriuo buvo atmestas prašymas panaikinti 2020 m. kovo 2 d. Komisijos sprendimo (ES) 2020/1411 1 straipsnio 3 dalį ir 2 straipsnį; Komisija savo sprendime nusprendė, kad „pagalba, kuri pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį buvo neteisėtai suteikta bendrovei „Adriatica“ už laikotarpį nuo 1992 m. sausio mėn. iki 1994 m. liepos mėn., susijusi su maršrutu Brindizis–Korfu–Igumenica–Patrai, yra nesuderinama su vidaus rinka“.

Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė nurodo procedūrinį pažeidimą, susijusį su senaties terminu palūkanoms už neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą susigrąžinti.

Apeliantės teigimu, Bendrasis Teismas padarė klaidų, nes: a) nusprendė, kad, kiek tai susiję su konkrečiu priekaištu dėl palūkanų už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 26 d. nesusigrąžinimo, 10 metų senaties terminas dar nėra suėjęs; b) tvirtino, kad apeliantė negali priekaištauti dėl šio pažeidimo, pasireiškiančio akivaizdžiu rungtyniškumo – taigi ir teisės į gynybą – pažeidimu, neginčijimo, nes tai susiję tik su atitinkama valstybe nare.

Antrajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė nurodo klaidingą pagalbos kvalifikavimą kaip naujos, sprendimo pripažinti valstybės pagalbą nauja ir nesuderinama neteisėtumą, taip pat pareigos motyvuoti ir proporcingumo principo pažeidimą.

Bendrasis Teismas nepaaiškino, kaip Komisija 2020 m. kovo 2 d. Sprendimu (ES) 2020/1411 pašalino 2004 m. Sprendimo (2005/163/EB) trūkumą, dėl kurio buvo skundžiamasi 2009 m. kovo 4 d. Bendrojo Teismo sprendime sujungtose bylose T-265/04, T-292/04 ir T-504/04.

Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad Komisija pašalino 2009 m. konstatuotą motyvavimo trūkumą ir Sprendime (ES) 2020/1411 įrodė, jog bendrovei Adriatica suteiktos dotacijos, skirtos viešosioms paslaugoms, yra nauja pagalba.

Apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir jo sprendime – dalyje, kurioje teigiama, kad Komisija teisingai kvalifikavo bendrovei Adriatica už laikotarpį nuo 1992 m. sausio mėn. iki 1994 m. liepos mėn. suteiktas dotacijas, skirtas viešosioms paslaugoms, susijusioms su maršrutu Brindizis–Korfu–Igumenica–Patrai, kaip nesuderinamas su vidaus rinka – yra motyvavimo trūkumų.

Apeliantė mano, kad Bendrasis Teismas privalėjo būtinai patikrinti, ar Komisija Sprendime (ES) 2020/1411: a) konkrečiai apibrėžė situaciją rinkoje; b) teisingai palygino priemonės tikslą su kartelio tikslu; c) teisingai paaiškino, kaip konkurencijos iškraipymą dėl pagalbos priemonės sustiprino šios priemonės (beje, pripažintos nesuderinama) ir dalyvavimo kartelyje derinys, taigi d) pagrindė priežastinį ryšį, kiek tai susiję su iš to išplaukiančiomis kliūtimis prekybai tarp valstybių narių Sąjungoje.

Be to, apeliantė mano, kad Bendrojo Teismo padarytos išvados prieštarauja bendrajam proporcingumo principui.

Trečiajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė nurodo teisinio saugumo ir gero administravimo principų pažeidimą, kiek tai susiję su proceso trukme, taip pat teisėtų lūkesčių apsaugos ir proporcingumo principų pažeidimą.

Apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir jo sprendime – dalyje, kurioje tvirtinama, kad procedūra, kurią užbaigus buvo priimtas 2020 m. kovo 2 d. Sprendimas (ES) 2020/1411, bendrai paėmus nebuvo pernelyg ilga, todėl teisėtų lūkesčių apsaugos, gero administravimo ir proporcingumo principai nebuvo pažeisti – yra motyvavimo trūkumų.

Be to, apeliantė mano, kad, laikantis teisėtų lūkesčių apsaugos principo ir Pagrindinių teisių chartijos 16 ir 17 straipsnių, Sprendime (ES) 2020/1411 negalėjo būti nurodyta susigrąžinti pagalbą.

Apeliantės nuomone, nepripažinęs, kad Komisija pažeidė minėtus bendruosius principus ir Pagrindinių teisių chartiją, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

Ketvirtajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui, kad šis prie bylos medžiagos neprijungė vieno įrodymo.

Apeliantė skundžiasi tuo, kad jai nebuvo leista pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį pateikti į bylą 2021 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimo dėl priemonių SA.32014, SA.32015, SA.32016 (2011/C) (ex 2011/NN), kurias Italija ir Sardinijos regionas įgyvendino Saremar naudai (C(2021) 6990 final); šį sprendimą apeliantė gavo iš Komisijos po to, kai pateikė prašymą leisti susipažinti su dokumentais.

Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į Sprendimo Saremar svarbą, šio papildomo įrodymo neprijungimas prie bylos medžiagos lėmė Bendrojo Teismo sprendimo neteisėtumą dėl to, kad taip buvo pažeistas paties Bendrojo Teismo procedūros reglamentas ir pareiga motyvuoti, kuri tenka bet kuriai Sąjungos institucijai, ir dėl to, kad taip buvo akivaizdžiai pažeista apeliantės teisė į gynybą.

____________